PASIŪLYMAS
DĖL Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 108 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo įstatymo projekto XIVP-888(4)
2023-12-07
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1 |
108 |
1 |
3 |
Argumentai: 2022 m. birželio 14 d. įsigaliojo Statybos techninio reglamento (STR) 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ pakeitimai, pagal kuriuos daliai pastatų geologiniai tyrimai tapo neprivalomi. Tai galioja planuojant naują neypatingų statinių gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastato, pagalbinio ūkio paskirties pastato, kitos (šiltnamių) paskirties pastato statybą, tačiau ši nuostata dėl esamo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 108 str. 1 d. 3 p. nustatyto reglamentavimo negali būti taikoma karstiniam regionui priklausančiuose savivaldybėse. Pavyzdžiui, Biržų ir Pasvalio rajonų gyventojams dėl nustatytų papildomų geologinių (geotechninių) tyrimų žymiai išauga sąnaudos norint gauti statybą leidžianti dokumentą, tyrimai privalomi netgi vykdant seno pastato rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Su tuo susiję lėtesni investicijų pritraukimo procesai, sunku susitvarkyti gyvenamąją aplinką taip pat stabdoma regionų plėtra. Šiuo metu Įstatymo 108 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad karstiniame rajone draudžiama statyti statinius be nustatyta tvarka atliktų ir įregistruotų inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų rezultatų. Ši nuostata netaikoma nesudėtingiems statiniams, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatus. Įstatymo pakeitimo projektu tikslinamos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, siekiant proporcingai paskirstyti atsakomybę statybos dalyviams ir optimizuoti atliekamų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų apimtis ir praplečiant taikomas išimtys. Siūloma nustatyti, kad draudžiama naujų statinių statyba be nustatyta tvarka atliktų ir įregistruotų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, numatant išimtį, kad tokie tyrimai neprivalomi ne tik nesudėtingiems statiniams, bet ir neypatingiems, t. y. gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatams ir jų priklausiniams ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių ir sodų) paskirties pastatams. Karstinio proceso apraiškos susiję su 10–15 m gylyje slūgsančių viršutinio devono Tatulos svitos gipsingų ir dolomitingų nuogulų tirpimu. Iš viršaus karstėjančias uolienas dengia kvartero nuogulų sluoksnis: moreninis priemolis, priesmėlis, kartais smėlis. Pažymėtina, kad ten, kur kvartero sluoksnis yra virš 10 m. smegduobių tikimybė yra mažesnė, o ten kur virš 15 m. – smegduobių praktiškai nepasitaiko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad požeminės tuštumos susidarymas nėra būtina sąlyga smegduobei atsirasti. Vertinant tai, kad vienbučiai - dvibučiai statiniai yra nedidelio tūrio ir ploto, dažniausiai jiems įrengiami negilūs pamatai, tad karstinių procesų poveikio tikimybė tokiems statiniams yra nedidelė, kadangi kaip minėta gipsingų ir dolomitingų nuogulos dažniausiai slūgso 10-15 m. gylyje. Atkreipiamas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju, kaip tai numatyta Statybos techniniame reglamente (STR) 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ dėl inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų poreikio galės apsispręsti atestuotas projektuotojas kartu su statytoju, t. y. kiekvienu konkrečių atveju projektuotojas įvertins (pavyzdžiui, po elektrinės tomografijos tyrimų nustatytos varžų anomalijos) galimas grėsmes dėl karstinio proceso pasireiškimo tikimybės ir apie tai informuos statytoją ir (ar) užsakovą
Pasiūlymas dėl įstatymo 108 str. 1 d. 3 p. keitimo: Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3)
statyti naujus statinius be nustatyta tvarka atliktų ir įregistruotų
inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatų. Ši nuostata
|
Teikia
Seimo nariai Simonas Gentvilas
Antanas Matulas