LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO KOMITETas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO

NR. I-399 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO“ PROJEKTO Nr. XIVP-2340

 

2023-05-10 Nr. 141-P-11

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Jonas Vaitkevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės patarėja Inesa Šumskienė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Ina Sadaunykienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

(32)

1

 

(14)N

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

Projektu siūloma nustatyti, kad Seimo valdyba prireikus paveda Seimo kanceliarijai atlikti metiniame Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta. Svarstytinas šios nuostatos santykis su Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Taigi pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, būtent vidaus audito tarnybos vadovas priima sprendimą atlikti plane nenumatytą vidaus auditą (pastebėtina, kad šioje dalyje nenustatyta jokių šio imperatyvo netaikymo išlygų).

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Seimo statuto pataisoms, remiantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas, be kita ko, bus atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu.

Tuo tarpu Seimo valdybos pavedimas reikalingas siekiant sudaryti galimybę taip pat ir Seimui, kaip steigėjui, Seimo valdybos nustatyta tvarka prireikus turėti įrankį vidaus auditui atlikti jam atskaitingose institucijose, kurių vidaus audito atlikimas Seimo nutarimu yra pavestas Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui.

2.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

(32)

1

 

(14)N

Projektu siūloma nuostata nedera ir su kita Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostata – 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, kad vidaus audito tarnybos vadovas planuoja vidaus audito tarnybos veiklą, sudaro ilgalaikius vidaus audito tarnybos veiklos planus, skirtus vidaus audito tarnybos veiklos tikslams, rodikliams nustatyti, vidaus audito visumai aprašyti, ir metinius vidaus audito tarnybos veiklos planus, rengiamus atsižvelgiant į atliktą viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų (jeigu jų yra) rizikos vertinimo analizę, ir teikia juos tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui. Taigi Seimo valdybai suteikus įgaliojimus priimti sprendimą atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta, Seimo kanceliarijos vidaus audito tarnybos vadovas nebeturėtų galimybės savarankiškai planuoti vidaus audito tarnybos veiklos. Pažymėtina, jog Seimo statute nesiūloma nustatyti jokių kriterijų ar sąlygų, kuriems esant toks Seimo valdybos pavedimas būtų galimas. Pavyzdžiui, galimos situacijos, kai Seimo kanceliarijos vidaus audito tarnybai nepakaktų žmogiškųjų išteklių nenumatytiems auditams atlikti. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarija aptariamam pavedimui įvykdyti jau negalėtų pirkti paslaugų Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siūlomos Seimo statuto nuostatos ne tik nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, bet galimai sukeltų ir praktinių taikymo problemų Seimo kanceliarijos vidaus audito tarnybai vykdant neplanuotus kitų institucijų vidaus auditus, kuriuos atlikti pavestų Seimo valdyba.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad:

1.    Pavyzdinės vidaus audito metodikos 13 punktas numato, kad apie 10–20 proc. kiekvieno vidaus auditoriaus metinio Vidaus audito tarnybos veiklos plano darbo dienų gali būti nepaskirstyta, o šis laikas, be kita ko, gali būti numatomas metiniame Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimui.

2.       Pagal esamą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią praktiką, nusprendus atlikti nenumatytą vidaus auditą, Vidaus audito tarnybos vadovas turi visus įrankius šiam procesui užtikrinti. Esant tokiai situacijai, įprastai yra tikslinamas Vidaus audito tarnybos veiklos planas, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes keičiami jau numatytų atlikti planinių auditų terminai, perskirstomi Vidaus audito tarnybų žmogiškieji ištekliai ir atliekami kiti reikalingi veiksmai.

3.       Praktika dėl nenumatytų vidaus auditų atlikimo egzistuoja jau eilę metų. Pavyzdžiui:

§  viešųjų juridinių asmenų vidaus audito tarnybos 2021 m. atliko 329 vidaus auditus, iš jų: 311 planiniai ir 18 nenumatytų vidaus auditų;

§  savivaldybių centralizuotos vidaus audito tarnybos 2021 m. atliko 396 vidaus auditus, iš jų: 388 planiniai ir 8 metiniame plane nenumatyti vidaus auditai, kuriuos inicijavo savivaldybių administracijų direktoriai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas turės galimybes planuoti vidaus audito skyriaus veiklą ir praktinių taikymo problemų dėl to kilti neturėtų.

Taip pat primintina, kad:

1.    siūlomu pakeitimu numatoma, jog veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti pavedamas tik prireikus ir Valdybos nustatyta tvarka. Tad minimi Teisės departamento kriterijai ar sąlygos, kurioms esant toks Seimo valdybos pavedimas būtų galimas, ir turėtų būti įtvirtinti Seimo valdybos patvirtintoje tvarkoje;

2.  kartu su šiuo Seimo statuto projektu teikiamame Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2339, Audito komitetas siūlo įtvirtinti 9 straipsnio 7 dalies 2 punktu dėstomą nuostatą, pagal kurią, be kita ko, Seimui atskaitingos institucijos, kurių vidaus audito atlikimas Seimo nutarimu yra pavestas Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, gavusios Seimo valdybos pritarimą, galės įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, kilus poreikiui atlikti nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingoje institucijoje, o Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui pritrūkus žmogiškųjų išteklių ar esant kitiems ribojimams, Seimui atskaitingai institucijai sudaromos galimybės įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

4.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

(32)

1

 

(14)N

Pažymėtina, kad siūloma Seimo statuto nuostata, nustatanti, jog Seimo valdyba priima sprendimus dėl Seimui atskaitingų institucijų vidaus audito paslaugų įsigijimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 13 straipsnio 4 punktui, nustatančiam, kad būtent viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priklauso sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Seimo statuto pataisoms, viešo juridinio asmens vadovo kompetencijai ir toliau priklausys sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas.

Tuo tarpu Seimo valdybos pritarimas reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą, procesų tarp Seimui atskaitingos institucijos ir Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus suderinamumą bei nuoseklumą. Papildomai pažymėtina, kad Finansų ministerija, kuri formuoja valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, esminių pastabų šiam teisės aktų projektų paketui neturėjo.

Be kita ko, Audito komitetas siūlo tikslinti Seimo statuto projektą Nr. XIVP-2340, jame nurodant, kad Seimo valdyba pritaria šių institucijų vidaus audito paslaugų įsigijimui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Žr. Audito komiteto pateiktą 1 pasiūlymą.

5.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

(32)

1

 

(14)N

Vertinant projekte siūlomos formuluotės „vidaus auditas Seimui atskaitingose institucijoje“ turinį, pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba. Atsižvelgus į tai, galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atlieka nenumatytą vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta.

Nepritarti

„Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka jau šiuo metu naudotina daugelyje teisės aktų, todėl projektuojant šias Seimo statuto nuostatas nuosekliai buvo atsižvelgta į šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose vartojamus terminus. Pavyzdžiui:

§  sąvoka „Seimui atskaitingos institucijos“ naudojama Seimo statuto 32, 49, 70 ir kituose straipsniuose;

§  Seimo valdybos sprendime „Dėl Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų parlamentinės priežiūros“;

§  Valstybės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija;

§  Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui <...>;

§  Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimui atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms gali būti suteikiami atitinkami įgaliojimai viešojo administravimo srityje.

Be to, siekiant aiškiai apibrėžti, kuriose Seimui atskaitingose institucijose vidaus auditus pavedama atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, Audito komiteto patobulintame Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte Nr. XIVP-2338(2) įtvirtintas tokių institucijų sąrašas.

6.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

2

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalyje po žodžio „buvusį“ įrašytinas skaičius ir žodis „32 straipsnio“.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                   

Finansų ministerija,

2023-04-14

*

 

 

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2023 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-2023-1262 „Dėl siūlymų pateikimo“ pateiktą prašymą, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2339 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2340, kuriais siekiama sistemiškai išspręsti klausimą dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, ir pažymi, kad iš esmės pritaria minėtiems projektams, <...>.

Atsižvelgti

 

 

2.                   

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,

2023-04-20

*

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto Nr. XIVP-2338 (lydintysis projektas), taip pat dėl su minėtu projektu susijusių Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2339 (pagrindinis projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XIVP-2340.

<...>

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria, jog būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito priemonėmis, kurios yra būtinos veiksmingai ir tinkamai valdyti su įstaigos veikla susijusias rizikas bei siekti geriausių veiklos rezultatų. Kartu pažymėtina, kad formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą Vyriausybėje ir svarstant Seimo komitetuose valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą prašė skirti lėšų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 punkto įgyvendinimui (tik 2022 m. įstaigai skirti tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai vidaus audito paslaugoms įsigyti ir buvo atliktas vidaus auditas).

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi netoleruotina pastarųjų metų patirtimi dėl įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kurie nebuvo pakankami Įstaigos išlaikymui, įstatymuose nustatytų, bet nefinansuojamų prievolių (pavyzdžiui, atlikti vidaus auditą) vykdymui, kurie negalėjo užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriui būtų sudarytos prielaidos savarankiškai pasirinkti veiklos kryptis bei apimtis ir, tokiu būdu, ribojo Įstaigos ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip valstybės pareigūno, nepriklausomumą. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria iniciatyvai sistemiškai spręsti vidaus audito įgyvendinimo Seimui atskaitingose institucijose klausimus (pavyzdžiui, užtikrinant ir garantuojant atskaitingoms nepriklausomoms institucijoms reikalingų valstybės biudžeto asignavimų skyrimą šiam tikslui), tačiau negali pritarti teisės aktų projektuose siūlomiems būdams iš esmės teisingiems tikslams įgyvendinti, nes siūlomos priemonės riboja ombudsmeno teisinį statusą turinčių Seimui atskaitingų institucijų nepriklausomumą.

Siekiant sistemiškai spręsti vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose įstaigose problemas negali būti be išlygų remiamasi vykdomosios valdžios įgyvendinimo praktikos analogija, nurodyta teisės aktų projektų aiškinamajame rašte, kadangi kitaip nei Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų atveju, Seimui atskaitingų institucijų santykiai su Seimu nėra grindžiami pavaldumu.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir negali būti paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, nes dėl Įstaigos atliekamų funkcijų ir veiklos ypatumų turi būti užtikrintas nepriklausomumas. Įstatyme numatyta galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Tenka apgailestauti, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP- 2339) ir lydinčiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (Nr. XIVP-2338), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (Nr. XIVP-2340) minėtą galimybę numatančios nuostatos atsisakoma ir tuo sudaromos prielaidos paneigti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kitų ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principą.

Ombudsmeno institucijų nepriklausomumo užtikrinimo prasme ypatingas dėmesys skirtinas Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektui (Nr. XIVP-2340), kuriuo siūloma nustatyti Seimo valdybai naujas funkcijas – pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta.

Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, „šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę Seimui, kaip steigėjui, kilus poreikiui turėti įrankį vidaus audito atlikimui jam atskaitingoje institucijoje, kurioje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, užtikrinti“, taip pat nurodyta ir tai, kad „tokia praktika grindžiama jau dabar egzistuojančiais pavyzdžiais – Vietos savivaldos įstatymo 28  straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą“.

Projektai ir juose pateikti siūlymai keisti teisinį reguliavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su ombudsmeno institucijomis, kelia abejonių keliais aspektais.

Pirma. Rengiant Projektus nebuvo atsižvelgta ir įvertinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valstybės valdžios institucijų sistema, Seimo ir Vyriausybės įsteigtų viešųjų juridinių asmenų statuso, jų pavaldumo bei atskaitingumo skirtumai, neįvertintos Seimui atskaitingų valstybės institucijų funkcijos, įgaliojimai ir ypatumai, jų santykis ir sąveika su kitomis institucijomis.

Vertinant minėtus Projektus nepriklausomų ombudsmenų institucijų teisinio statuso ir jų veiklos reguliavimo kontekste negali būti taikoma analogija su Vyriausybe ir jai pavaldžiomis įstaigomis, taip pat negali būti laikomas pavyzdžiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-12-20 išvadoje (Nr.XIVP-2339) „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ yra nurodytos svarbios pastabos, susijusios su teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlomo teisinio reguliavimo vidinio prieštaringumo ir tokio reguliavimo veiksmingo įgyvendinimo problemomis. Šioje išvadoje pagrįstai ir motyvuotai teigiama, kad viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai.

Antra. Minėtų teisės aktų projektų nuostatos kelia rimtų abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties svarbiausiems ombudsmeno veiklos principams – šio pareigūno veiklos nepriklausomumui, objektyvumui, nešališkumui.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu – kaip viena iš trijų (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga) savarankiškų ir nepriklausomų konstitucinių institucijų, kurioms pavesta žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei gynimas mūsų šalyje. Šios institucijos turi vienodai svarbius įgaliojimus savo srityje ir užima vienodą vietą valstybės institucijų sistemoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla išsiskiria tuo, kad ji skirta užtikrinti pažeidžiamiausios visuomenės grupės – vaikų teises ir teisėtus interesus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo kitų valstybės institucijų ir atskaitingas tik Seimui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Seimo santykiai nėra grįsti pavaldumo principu.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo principai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad esamas institucijos finansavimo (valstybės biudžeto asignavimų skyrimo neįvertinant įstaigos realių poreikių) modelis kelia rizikas vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir jo vadovaujamą įstaigą padaryti priklausomą ne tik nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, priimančios galutinį sprendimą dėl jos finansavimo (priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą), bet ir nuo vykdomosios valdžios institucijų. Tokia Seimui atskaitingų ir kitų viešųjų įstaigų finansavimo praktika, ką pripažįsta ir Projektų rengėjai savo aiškinamajame rašte, paskatino nagrinėjamų Projektų iniciatyvas ir pakeitimus, tačiau šiais Projektais nėra siekiama pašalinti priežastis (nepakankamą įstaigų finansavimą), dėl kurių daugelis įstaigų neišgali įsigyti vidaus audito paslaugų.

<...>

Pabrėžtina, kad esamas įstaigos (taip pat kitų Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų) finansavimo modelis, taip pat siūlomi pakeitimai apriboti viešojo juridinio asmens vadovo teisę pasirinkti nepriklausomus specialistus vidaus audito atlikimui ir suteikti politikams galutinio sprendimo teisę skirti Seimui nepavaldžioje institucijoje vidaus auditą sudaro tiesiogines prielaidas daryti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tiesioginį ekonominį bei politinį (Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais[1]) poveikį, taigi  prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintiems Paryžiaus principams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatytam reguliavimui.

<...>

Trečia. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus ir vadovaudamasis teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principais, vykdo įstatymais įsteigtų Seimui atskaitingų institucijų, taip pat ir ombudsmenų institucijų, parlamentinę kontrolę. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnyje nustatyta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga pateikti Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

<...>

Taigi ombudsmeno viešo ir reguliaraus atskaitingumo parlamentui principas ir jo įgyvendinimo būdai, taip pat ir Seimo vykdoma šio pareigūno veiklos parlamentinė kontrolė negali būti suprantama kaip ombudsmeno institucijos tiesioginis pavaldumas Seimui ar įstatymo leidžiamosios institucijos politinei vadovybei, tuo labiau – Seimo kanceliarijos struktūriniam padaliniui, tokio padalinio vadovams ir kitiems darbuotojams.

Visiškai aišku ir suprantama, kad bet kurių viešųjų asmenų finansai privalo būti naudojami racionaliai, o įstaigų administravimo kaštai gali ir turi būti optimizuojami atsižvelgiat į vidaus audito gerąją praktiką bei stiprinant vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje, tačiau teisės aktų projektų aiškinamajame rašte pateikti argumentai, ypač tai, kad yra nepakankamas Seimui atskaitingų institucijų finansavimas ir kartu ketinama apriboti ombudsmeno ir kitų viešųjų juridinių asmenų vadovų galimybes savarankiškai įsivertinti, kuris vidaus audito įgyvendinimo modelis geriausiai atitinka įstaigos veiklos specifiką ir (ar) viešojo juridinio asmens struktūros ypatumus ir įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pagrindiniai ir lemiami priimant sprendimus, kurie turėtų tiesioginį poveikį ombudsmenų veiklos laisvei, savarankiškumui ir nepriklausomumui, kurie akivaizdžiai galėtų kelti abejones, ar mūsų valstybė yra pajėgi tinkamai įgyvendinti Paryžiaus bei Venecijos principus.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektui Nr. XIVP-2340 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                  

Seimo Audito komitetas,

2023-05-10

1

1

 

Argumentai:

Audito komiteto patobulintame Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte Nr. XIVP-2338(2) įtvirtintas sąrašas Seimui atskaitingų institucijų, kurių vidaus auditus pavedama atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui. Be kita ko, į šį sąrašą neįtrauktos Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos. Todėl reikalinga tikslinti Seimo statuto projektą nurodant, kad Seimo valdyba paveda Seimo kanceliarijai atlikti nenumatytą auditą tik tų Seimui atskaitingų institucijų, kurių vidaus audito atlikimas Seimo nutarimu Vidaus audito skyriui yra pavestas.

Siekiant suderinti šiame Seimo statuto projekte ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2339 vartotinas nuostatų formuluotes, siūlytina nustatyti, kad Seimo valdyba pritaria šių institucijų vidaus audito paslaugų įsigijimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, tikslintinas Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 32 straipsnio 14 punktas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1.    Papildyti 32 straipsnį nauju 14 punktu:

„14) Valdybos nustatyta tvarka prireikus paveda Seimo kanceliarijai atlikti metiniame Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta kurių vidaus audito atlikimas Seimo nutarimu šiam skyriui yra pavestas (toliau šiame straipsnyje – institucijos), priima pritaria sprendimus dėl šių institucijų vidaus audito paslaugų įsigijimo įsigijimui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                          Zigmantas Balčytis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)


[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas.