LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
Nacionalinei švietimo agentūrai
El. p. info@nsa.smm.lt
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL BRANDOS DARBŲ VERTINIMO TVARKOS
|
|
2022 m. spalio d. Nr.
|
1. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391[1] (toliau – Tvarkos aprašas);
2. Brandos darbo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893[2] (toliau – Programa);
3. 2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metų brandos darbo vykdymo instrukcijos III gimnazijos klasių mokiniams, patvirtintos Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VK-746[3] (toliau – Instrukcija Nr. 1);
4. 2022-2023 mokslo metų brandos darbo vykdymo instrukcijos, patvirtintos Nacionalinės švietimo agentūros 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. VK-625[4] (toliau – Instrukcija Nr. 2).
Atsižvelgdami į planuojamus mokinių vidurinio ugdymo turinio atnaujinimo pokyčius, kuriais remiantis numatyta nuo 2027 metų brandos darbą pripažinti privalomu brandos egzaminu[5], ir siekdami teisinio aiškumo bei prevenciškai mažinti korupcijos rizikos tikimybę teisiniame reguliavime, atlikę teisės aktų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Vadovaujantis brandos darbo vertinimo taisyklėmis, brandos darbo vadovas vertina brandos darbo procesą ir rezultatą, o vertinimo komisija, kurią gali sudaryti du ir daugiau narių[6] – brandos darbo rezultatą ir pristatymą[7]. Brandos darbo vertinimo taškai paskirstomi tokia procentine dalimi: už procesą skiriama 30 procentų taškų, už rezultatą – 50 procentų taškų, už pristatymą – 20 procentų taškų[8]. Remiantis už galutinį įvertinimą paskirtų taškų konvertavimo į dešimtbalę sistemą taisykle, tam, kad brandos darbą būtų galima pripažinti išlaikytu, iš 50 maksimaliai galimų skirti taškų reikia surinkti daugiau nei 14[9].
Šis teisinis reglamentavimas vertintinas šiais aspektais:
2.1.1. Neproporcingas vertinimo balų dalių paskirstymas tarp brandos darbo vadovo ir komisijos, numačius galimybę brandos darbo vadovui skirti beveik pusę galimų taškų už brandos darbo vertinimą, gali turėti įtakos neobjektyvaus rezultato priėmimui.
Teisiniam reguliavimui leidžiant brandos darbą vertinti trims asmenims, t. y. brandos darbo vadovui ir dviem komisijos nariams, gali susiklostyti situacijų, kai brandos darbo vadovo skiriama taškų suma sudarys itin žymią viso darbo įvertinimo procentinę dalį. Tai yra, brandos darbo vadovui galint skirti iki 30 procentų taškų už darbo procesą bei, esant tik dviem komisijos nariams, – iki 16,66 procentų taškų už darbo rezultatą, visa maksimali brandos darbo vadovo skiriama už darbą procentinė dalis būtų lygi 46,66 procentams (t. y. beveik pusei galimų skirti taškų už darbo atlikimą).
Todėl, įvertinus galimų skirti taškų paskirstymą procentine išraiška, darytina išvada, kad vien darbo vadovo palankus vertinimas nulemtų galutinį rezultatą. Situacija, kai iš esmės vieno asmens prerogatyvai palikta galimybė lemti brandos darbo išlaikymo klausimą bei turėti itin reikšmingą įtaką darbo vertinimo rezultatui, laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekiant išvengti galimų nesąžiningų ir neobjektyvių veiksmų brandos darbo vertinimo etape, siūlytina:
- sumažinti brandos darbo vadovo vertinimui skiriamos procentinės dalies dydį;
- vadovautis gerąja baigiamųjų darbų vertinimo praktika, kai yra aiškiai atskirtos baigiamuosiuose darbuose dalyvaujančių asmenų atsakomybės – darbo vadovo atsakomybė dėl tinkamo darbo proceso kuravimo, komisijos – dėl vertinimo[10]; arba
- nustatyti kitas, vertinimo objektyvumą užtikrinančias, priemones ir būdus.
2.1.2. Interesų konfliktų bei brandos darbo vadovo priskyrimo konkrečiam moksleiviui reglamentavimo trūkumas gali turėti įtakos šališkam brandos darbo vertinimui.
Programos 12 punkte numatytos darbo vadovo atsakomybės (prižiūrėti, stebėti, analizuoti, fiksuoti ir vertinti mokinio brandos darbo rengimo eigą, konsultuoti ir padėti mokiniui) lemia, kad darbo vadovas, kuruodamas brandos darbo vykdymo procesą, yra itin glaudžiai susijęs su pačiu brandos darbu. Be to, sąsajos tarp moksleivio (įskaitant jo šeimos rato) ir darbo vadovo taip pat gali būti kilusios ir dėl socialinių, giminystės ar kitų artimų ryšių[11]. Tačiau atliekant teisės aktų antikorupcinį vertinimą, nenustatyta teisinių priemonių, leidžiančių tinkamai valdyti galimas interesų konfliktų situacijas. Pavyzdžiui, nors Tvarkos apraše įtvirtinta komisijos narių pareiga darbų vertinimo etape neturėti privačių interesų[12], analogiška pareiga brandos darbo vadovui nenumatyta nei Tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose. Taip pat nėra aiški paties darbo vadovo priskyrimo konkrečiam moksleiviui procedūra: nėra aišku, ar mokinys gali pageidauti konkretaus mokykloje dėstančio pedagogo, ar jis jam paskiriamas be moksleivio žinios, taip pat ar yra galimybė jį keisti, nedetalizuotos kitos jo atrankos procedūros. Tai laikytina teisės akto spraga.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgiant į galimus glaudžius ryšius tarp brandos darbo vadovo ir moksleivio (dėl ko gali didėti tikimybė, kad objektyviai įvertinti moksleivio brandos darbą gali būti sudėtinga), taip pat brandos darbo vadovo svarų indėlį vertinant brandos darbą, dažniau gali pasitaikyti nepotizmo (šeimos narių ir giminių protegavimo) ar kronizmo (draugų protegavimo) atvejų.
Siekiant tinkamai valdyti aukščiau išdėstytas rizikas, siūlytina:
- Programoje įtvirtinti brandos darbo vadovo ir moksleivio galimus interesų konfliktų situacijų sprendimo būdus;
- Programoje ar Instrukcijose reglamentuoti pagrindines brandos darbo vadovo priskyrimo konkrečiam moksleiviui procedūras ir principus.
2.2. Teisinio reguliavimo stoka arba per daug griežtas teisinis reguliavimas gali apriboti komisijos narių galimybes įsitikinti moksleivio pateikto brandos darbo autentiškumu, kas gali didinti riziką dėl šių darbų prekybos didėjimo.
Brandos darbą prilyginus mokykliniam brandos egzaminui ir įvertinus, kad brandos atestatui gauti užtenka būti išlaikius du brandos egzaminus (vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos), svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šių baigiamųjų darbų rengimas gali būti palanki terpė įvairiems korupciniams mechanizmams plėtotis, pavyzdžiui, prekyba darbo pažymiais, prekyba pačių darbų atlikimu. Įvertinus šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pasigendama papildomų teisinių nuostatų, kurios padėtų įsitikinti, kad brandos darbą atliko pats moksleivis. Atsižvelgiant į tai, siūlome apsvarstyti žemiau pateiktus pastebėjimus.
2.2.1. Keltinas klausimas, ar neturėtų būti koreguojama Programos priedo „Brandos darbo veiklos sritys, vertinimo kriterijai, jų požymiai ir svarba“ trečia dalis, skirta brandos darbo pristatymo vertinimo kriterijams. Pagal šiame priede suformuluotus teiginius matyti, kad yra vertinamas tik paties moksleivio pasiruošimas, o atsakymai į komisijos narių klausimus analizuojami iš komunikacinės raiškos pusės, vertinant, ar atsakoma į klausimus konkrečiai, kalba taisyklinga, paisoma kalbos normų. Manytina, kad Programos priedo 3.2.1 papunkčio patikslinimas, didesnį dėmesį skiriant klausimams, susijusiems su paties darbo atlikimu, galėtų būti papildoma priemone, leidžiančia komisijos nariams įsitikinti, ar darbas atliktas paties moksleivio.
2.2.2. Tvarkos aprašo 34 punkte nustatyta mokyklos vadovo diskrecija dėl skaitmeninio garso ir vaizdo įrašo darymo ir paliekama jam teisė vienasmeniškai nuspręsti, kokiais atvejais toks įrašas būtų daromas, kurio moksleivio atžvilgiu jis būtų daromas, o kurio ne. Mūsų nuomone, garso ar vaizdo įrašo darymas brandos darbo pristatymo metu būtų papildoma priemonė aukščiau aptartoms rizikoms valdyti ir turėtų būti daromas visais atvejais.
2.2.3. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti keltinas klausimas dėl moksleivio, kai buvo nustatyta, kad jis/ji įsigijo brandos darbą iš trečiojo asmens už tam tikrą atlygį, atsakomybės. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnis reglamentuoja atsakingų asmenų atsakomybę tik dėl kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimo mokslo ir studijų institucijai kaip savo mokslo ir studijų darbo (ar jo dalies). Tačiau keltinas klausimas, ar brandos darbas būtų prilyginamas mokslo darbui. Manytina, kad atsakomybės nustatymas teisės akte galėtų veikti prevenciškai ir tam tikrą moksleivių dalį atgrasyti nuo brandos darbų pirkimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paminėtina, kad svarbu teisiniame reguliavime numatyti visus įmanomus papildomus saugiklius, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad moksleivio atliktas brandos darbas būtų parengtas paties moksleivio, o ne už tam tikrą atlygį įsigytas iš trečiojo asmens. Todėl siekiant sumažinti galimą korupcijos pasireiškimo tikimybę šioje srityje, siūlytina koreguoti teisės aktus pagal pateiktus pastebėjimus ir apsvarstyti kitas galimas rizikos valdymo priemones.
2.3. Nepakankamai aiški ir tiksli brandos darbų vykdymo ir vertinimo kokybės tvarka gali lemti neišsamų ar neobjektyvų kokybės vertinimo atlikimą.
Tvarkos aprašo 166 punkte nustatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra gali laikinai (iki 4 mėnesių) paimti iš mokyklos kandidatų mokyklinių brandos egzaminų ir brandos darbo įvertintus darbus. Tačiau nei Tvarkos apraše, nei Instrukcijos Nr. 1 40 punkte ir Instrukcijos Nr. 2 40 punkte[13], reguliuojančiuose tą patį teisinį santykį, nėra detaliau reglamentuotas šis Nacionalinės švietimo agentūros priežiūros mechanizmas. Pavyzdžiui, nėra aišku:
- ar Nacionalinė švietimo agentūra kiekvienais metais atlieka aukščiau įvardintą brandos darbų vertinimo kokybės priežiūrą (formuluotė gali laikinai paimti yra dviprasmiška, nes įtvirtina agentūros galimybę pačiai nuspręsti, kada ir kuriais atvejais darbai bus paimti iš mokyklos, bet neįtvirtina agentūros prievolės atlikti tokį vertinimą);
- kokius veiksmus atlieka Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad darbai buvo įvertinti nesilaikant vertinimo instrukcijos ir tai turėjo įtakos galutiniam rezultatui (nėra aišku, ar yra anuliuojamas toks rezultatas, ar yra perskaičiuojami taškai, ar yra peržiūrimos vidaus tvarkos, galėjusios turėti įtakos vertinimo instrukcijos nesilaikymui ir pan.);
- kokie veiksmai atliekami brandos darbą atlikusio moksleivio atžvilgiu, jeigu nustatyta, kad brandos darbas atliktas pažeidus vidaus tvarką, darbas atliktas galimai kito asmens, arba pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad bet kuris teisės aktas turi būti konkretus, nedviprasmis ir lengvai suprantamas jį taikančiam asmeniui. Todėl darbuotojui perskaičius Tvarkos aprašo ar Instrukcijos nuostatas turi būti aišku, kuo jis turi vadovautis, kad galėtų atitinkamai elgtis. Minėtuose teisės aktuose susidūrus su teisinio reguliavimo trūkumu, nėra iki galo aišku, kokius veiksmus Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojas turi atlikti ir kokios jo atsakomybės ribos. Esant nesąžiningam elgesiui egzistuoja tikimybė, kad nesant aiškios darbuotojo veiksmų apimties, siekiant sau ar kitam asmeniui naudos bus pasinaudota neapibrėžtu teisiniu reguliavimu ir nebus atlikti (ar atlikti ne pilna apimtimi) efektyvūs brandos darbų vykdymo ir vertinimo kokybės veiksmai.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Tvarkos apraše, Programoje ar Instrukcijose detalizuoti Nacionalinės švietimo agentūros veiksmus atliekant brandos darbo vykdymo ir vertinimo kokybės priežiūrą.
2.4. Neišsami brandos darbų vertinimo komisijos darbo tvarka gali sudaryti lengvesnes sąlygas pasielgti neobjektyviai sprendžiant brandos darbą vertinančių komisijos narių skaičių.
Tvarkos aprašo 116 punkte nustatyta, kad gavęs dalyko mokyklinio brandos egzamino ar jo dalies, brandos darbus ar brandos darbų aprašus, mokyklinio brandos egzamino ar brandos darbo vertinimo komisijos pirmininkas nustato mokyklinio brandos egzamino, brandos darbo vertinimo komisijos darbo tvarką <...>. Kitaip tariant, pagal Tvarkos aprašo nuostatas, komisijos pirmininkui paliekama teisė vienasmeniškai nuspręsti komisijos darbo tvarką, teisės aktuose nedetalizuojant, kokios nuostatos gali ir privalomai turi būti įtrauktos į tokią tvarką. Nesant aiškaus ir konkretaus teisinio reglamentavimo, paliekama teisė vienam asmeniui nuspręsti, ką tokiais atvejais daryti. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Be to, įvardintuose teisės aktuose pasigendama tokių nuostatų, kaip:
- kuo remiantis komisijos pirmininkas nusprendžia, kiek komisijos narių vertins vieną brandos darbą (bei jo aprašą), ir kokiais principais vadovaujantis paskirsto brandos darbus konkretiems komisijos nariams (ar atsižvelgia į galimus privačius interesus, komisijos narių darbo krūvį ar kt.);
- taisyklių, kuriomis remiantis būtų aišku, kas ir kuriuo metu patikrina komisijos narių nešališkumo klausimą, ar yra pasirašomas dokumentas dėl privačių interesų neturėjimo; jei taip, nėra aišku, kas atsakingas už šių komisijos narių deklaracijų rinkimą ir saugojimą; kuriuo metu jos pasirašomas ir pan.;
- taisyklių, kurios taikomos komisijos pirmininko pavadavimo, jeigu jis laikinai negali eiti pareigų, atveju. Nėra aišku, ar jį laikinai pakeičia kitas komisijos narys, ar yra skiriamas naujas komisijos pirmininkas.
Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekdami teisinio apibrėžtumo bei išvengti galimybės asmenims pasielgti neobjektyviai ir nešališkai, rekomenduojame patikslinti Tvarkos aprašo bei Instrukcijų nuostatas pagal pateiktus pastebėjimus, arba inicijuoti atskiro, komisijos darbo tvarką reglamentuojančio, dokumento parengimą ir priėmimą.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atlikus teisės aktų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad neproporcingas vertinimo balų dalių paskirstymas tarp brandos darbo vadovo ir komisijos gali turėti įtakos neobjektyvaus rezultato priėmimui, o teisinio reguliavimo stoka dėl interesų konfliktų, brandos darbo priskyrimo konkrečiam moksleiviui ir kitų teisinių santykių gali turėti įtakos šališkam brandos darbo vertinimui.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros pagal kompetenciją per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[14], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Sandra Kaziukevičiūtė, tel. 8 706 63 362, el. p. [email protected]