LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO ĮSTATYMO NR. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁷ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4¹, 4², 4³ STRAIPSNIAIS IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2993

2019-04-10  Nr. 110-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras – Giedrius Surplys, Žemės ūkio viceministrė – Ausma Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Mačytė ir Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Slidžiauskaitė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė ir Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.     Atsižvelgiant į teikiamo projekto turinį, įstatymo pavadinimas pildytinas nurodant, kad įstatymu keičiamas ir ketvirtojo^1 skirsnio pavadinimas. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	1(2)	(19)		2.     Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „Oficialios kontrolės reglamentas“ įrašytini žodžiai „Oficialios kontrolės reglamento“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	1(2)	(23)		3.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis taisytina, nes pagal bendruosius teisėkūros principus bei siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, įstatyme vartojamos sąvokos turinys turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytas pačiame sąvokos apibrėžime, o ne būti netiesiogiai išvedamas iš dalies kitos sąvokos apibrėžimo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje išdėstytos „maisto klastojimo“ sąvokos apibrėžimas tikslintinas.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	1	2		4.     Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	1(2)	(24)		5.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „suklastotas maistas“ turinį, vartojama formuluotė „tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista ar pašalinta jį apibūdinanti informacija <...>“. Mūsų nuomone, šiame apibrėžime ydingai vartojamos alternatyvios sąlygos: 1) tyčia arba 2) siekiant ekonominės naudos, iš kurių bent viena būtina konstatuoti suklastoto maisto faktą. Pažymėtina, kad sąvokos apibrėžime nurodytas motyvas – siekiant ekonominės naudos, jau savaime suponuoja maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, t.y. veiką, kuria tikslingai ir sąmoningai siekiama tam tikro ekonominio rezultato. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtoje formuluotėje siūlome arba išbraukti perteklinę suklastoto maisto konstatavimo sąlygą – siektinos ekonominės naudos motyvą, arba formuluotėje vartoti abejas kumuliatyviąsias sąlygas – „siekiant ekonominės naudos tyčia pateikta, pakeista ar pašalinta informacija“. Iš kitos pusės, manytume, kad teisingiau kaip būtinąją sąlygą yra įtvirtinti vien tik maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, nes maistas gali būti klastojamas ir siekiant ne ekonominės naudos, o kažkokių kitų pasekmių.	Pritarti iš dalies	Projekto 1 str. keičiamo įstatymo 2 str. 24 d. išdėstyti taip: „24. Suklastotas maistas – maistas, ant kurio bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose tyčia ir siekiant ekonominės ar kitokios naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esančios arba įprastai  naudojamos sudedamosios dalys siekiant ekonominės ar kitokios naudos tyčia pakeistos kitomis sudedamosiomis dalimis nenurodant to ant pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose, taip klaidinant vartotoją ar kitą ūkio subjektą dėl tikrosios jo sudėties.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	1(2)	26		6.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje skliausteliuose reikėtų nurodyti oficialų reglamento paskelbimo lietuvių kalba šaltinį.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	2(4)	(3)	(4)	7.     Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektai bus registruojami ir (ar) patvirtinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Pažymime, kad tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus – įsakymus priima tarnybos direktorius, o ne tarnyba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, numatančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, o ne jos vadovo priimamus teisės aktus.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	2(4)	(3)	(4)	8.     Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad tvarkyti maistą galima tik registruotų ir (ar) patvirtintų maisto tvarkymo subjektų, įrašytų į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomus sąrašus, maisto tvarkymo vietose. Tokia nuostata suponuoja, kad maistą tvarkyti gali tik abu reikalavimus atitinkantys maisto tvarkymo subjektai, t. y. 1) atitinkama tvarka registruoti ir (ar) patvirtinti bei 2) įrašyti į tarnybos tvarkomą sąrašą. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju maisto tvarkymo) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba subjektų registravimas ir (ar) patvirtinimas, arba įrašymas į atitinkamus valstybės valdymo institucijos tvarkomus sąrašus. Manome, kad toks reguliavimas, suponuojantis dvi analogiško pobūdžio valstybinės priežiūros formas, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu bei teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, keičiamame įstatyme siūlome aiškiai įtvirtinti maisto tvarkymo subjektų veiklos valstybinio reguliavimo formą – jų registravimą ir (ar) partvirtinimą, o jų įrašymas į minėtąjį sąrašą turėtų būti vertinama ne kaip jų veiklos legitimumo būtinoji sąlyga, o kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga, vykdoma tinkamam duomenų apie veikiančius maisto tvarkymo subjektus tvarkymui. Be to, iš šių projektų nuostatų formuluotės „registruotų ir (ar) pavirtintų maisto tvarkymo subjektų“ bei projekto 3 ir 4 straipsnio nuostatų, nėra pakankamai aišku, ar yra tokių maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomi abu reikalavimai, t. y., būti ir registruotais, ir kartu patvirtintais maisto tvarkymo subjektais.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	2(4)	(4)		9.     Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „teisės aktų reikalavimų, išskyrus saugos, neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sauga“, kuri suprantama kaip „šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma,<...>“, t. y., manytina, kad maisto saugos reikalavimai, kaip visuma, apima maisto kokybės, higienos, ženklinimo ir kitus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai, todėl šios projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos ir taikomos. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1) 4(4^2)	(1) (1)		10.   Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje maisto tvarkymo subjektų ratą, turinčių pareigą dėl privalomos registracijos, pateikiama dispozicinė nuoroda į  kitą įstatymo straipsnio struktūrinę dalį, tačiau šioje dalyje dėstoma atgalinė dispozicinė nuoroda į tą patį 4^1 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas yra teisiškai ydingas, nes teisės aktuose reikia vengti nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalyje atskiruose punktuose aiškiai išvardyti visas maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomas privalomos registracijos reikalavimas, grupes, arba pateikti nuorodą į 4^2 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų išdėstytas baigtinis maisto tvarkymo subjektų, kuriems netaikomas registracijos reikalavimas, grupių sąrašas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų tikslinti ir kai kurias kitas projekto nuostatas, derinant jas prie pasirinkto reguliavimo turinio.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(1)		11.   Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, išskyrus subjektus, nurodytus <...>, privalo atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ suformuluota klaidingai, nes suponuoja, kad ne visi maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, turi atitikti tam tikrus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus, t. y. maisto tvarkymo subjektams, išvardintiems kitoje įstatymo nuostatoje, sąlyga dėl atitikimo privalomiems maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimams netaikoma. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome, visų pirma, aiškiai nustatyti, kad visi maisto tvarkymo subjektai, išskyrus subjektus, kuriems privalomas registravimas netaikomas, prieš pradėdami maisto tvarkymo veiklą privalo registruotis šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Antra, reiktų nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, privalo atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(1)		12.   Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalyje ir kai kuriose kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ derintina su projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje pateikta „maistą reglamentuojančių teisės aktų“ sąvoka. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas – maisto tvarkymo subjektas (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas ir kt.), maisto tvarkymo vieta (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 2 dalies 1 punktas), maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ar maisto tvarkymo subjekto infrastruktūra ir įranga (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 2 dalis), - turi atitikti „maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ ar „maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 1 punktą, įstatymo projekto 1 str. 4 punkte siūloma naudoti tokią sąvoką: „25. Maisto srities teisės aktai – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 1 punkte.“ Maisto srities teisės aktai yra žymiai platesnė sąvoka – tai įstatymai ir kiti teisės aktai, Bendrijoje arba valstybėse narėse reglamentuojantys maistą apskritai, o ypač maisto saugą. Formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ neapima reikalavimų, skirtų pačiam maisto produktui, pvz. pesticidų didžiausių leidžiamųjų koncentracijų ir pan., o yra taikomi tik jo tvarkymui – tinkamai higienai, įrenginių konstrukcijai ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad maisto tvarkymo subjektų registracijos ir patvirtinimo procedūros metu maisto produktai dar nėra gaminami ir jų sauga nėra vertinama, registracijos ir patvirtinimo metu vertinamas tik pasiruošimas maisto tvarkymui, t. y. patalpų, įrengimų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir kt.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(2)	(1)	13.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma „mėsinių veikla“. Pažymėtina, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo savo vykdomos veiklos rūšis, nėra numatyta mėsinių veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame klasifikatoriuje yra nurodyta skerdyklų, užsiimančių gyvūnų skerdimu, išdarinėjimu ir mėsos (pvz., jautienos, kiaulienos, ėrienos, triušienos, avienos, kupranugarienos ir kt.) pakavimu, veikla, arba skerdyklų, užsiimančių naminių paukščių skerdimu, išdarinėjimu ir paukštienos pakavimu, veikla. Analogiškai svarstytina, ar su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi neturėtų būti derinama ir projekte nurodoma „žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ veiklos rūšis. Pažymėtina, kad pirmine gamyba paprastai suprantamas ir laikomas tik pats žvejojimas. Tuo tarpu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra nurodyta žvejybinių laivų, užsiimančių ir jūros žvejyba, ir žuvies apdorojimu bei konservavimu žvejybos metu, veikla. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 2 dalies  1 punkto nuostatos būtų taikomos visai šiai veiklai (įskaitant ir žuvies apdorojimą ir konservavimą žvejybos laivuose), ar, vis dėlto, tik išimtinai žvejojimui žvejybiniais laivais. Taip pat pažymėtina, kad klasifikatoriuje nėra išskirta projekte nurodyta mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos veikla, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje veikla (klasifikatoriuje numatyta tiesiog žuvų, kitų jūros gėrybių ir jų gaminių mažmeninė prekyba). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku pagal kokius kriterijus būtų vertinamos ir reguliuojamos tokios specifinės projektu išskiriamos maisto tvarkymo subjektų ekonominės veiklos.	Nepritarti	Skirstant maisto tvarkymo subjektų veiklas į rūšis nėra privaloma vadovautis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, todėl juo remiamasi tik dalinai, nes jame nurodytos veiklos neatitinka valstybinės maisto kontrolės metu iškylančių poreikių ir galiojančios praktikos dėl maisto tvarkymo veiklų skirstymo. Tiek Europos Komisijos, tiek ir nacionaliniai maisto srities teisės aktai įvardija reikalavimus konkrečiai maisto tvarkymo veiklai, kurios nėra Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pvz. žuvininkystės produktų pirminė gamyba Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 139 L, p. 55) VIII skirsnio 4 dalyje apibrėžiama: a) pirminių produktų gamyba – tai numatomų pateikti į rinką gyvų žuvininkystės produktų auginimas, žvejyba ir rinkimas; ir b) susijusios operacijos – tai šios operacijos (jeigu atliekamos žvejybos laivuose): skerdimas, kraujo nuleidimas, galvų pašalinimas, išdorojimas, pelekų pašalinimas, sušaldymas ir įvyniojimas; joms taip pat priskiriama: 1) žuvininkystės produktų, kurių pobūdis iš esmės nebuvo pakeistas, įskaitant gyvus žuvininkystės produktus, vežimas ir laikymas sausumoje įrengtuose žuvininkystės ūkiuose; ir 2) žuvininkystės produktų, kurių pobūdis iš esmės nebuvo pakeistas, įskaitant gyvus žuvininkystės produktus, vežimas iš gamybos vietos į pirmą paskirties įmonę. Veikla „žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ apima plačiau nei „žvejybinių laivų, užsiimančių jūros žvejyba“ veikla. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Maisto tvarkymo subjektų ūkinių komercinių veiklų kodų sąrašas yra pateiktas Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, I priede ir Patvirtintų ir registruotų gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veiklų kodų išaiškinimas, pateiktas Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 priede.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(2)	(1)	14.   Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „gyvūninio maisto produktų“ įrašytinas žodis „gamybos“.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1) 4(4^2) 4(4^2)	(3) (2) (4)	(1)	15.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neregistruoja maisto tvarkymo subjektų, jeigu nepateikiami visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje jokie dokumentai, būtini pateikti siekiant registracijos, nėra nurodomi. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu ūkio subjekto vieną iš teisės būti registruotam maisto tvarkymo subjektu įgyvendinimo elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų ne pats įstatymas, o kažkoks poįstatyminis teisės aktas (nors projekte tai tiesiogiai ir nenustatoma). Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti  informaciją, kurią turi pagrįsti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikiami dokumentai. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priiminės sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto registravimo. Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėtų detalizuoti kokie būtent dokumentai, patvirtinantys įstatymo reikalaujamą informaciją, turėtų būti pateikiami, o taip pat nustatyti teikiamų dokumentų teikimo tvarką, t.y. reikalavimus dokumentų turiniui ir formai. Beje, toks įgaliojimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taip pat turėtų būti nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytam reglamentavimui.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1) 3(4^1)	(3) (4)	(1)	16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome papildyti, nurodant, kad laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas taiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus dokumentų trūkumus, į registravimo terminus nėra įskaičiuojamas, o keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminą, per kurį nuo sprendimo dėl registracijos ar neįregistravimo priėmimo apie jį turi būti informuojamas pats maisto tvarkymo subjektas.	Pritarti iš dalies	Komitetas siūlo ne papildyti 4^1 straipsnio 3 dalies 1 punktą, o 3 str. keičiamo įstatymo 4^1 str. papildyti nauja 4 dalimi: „4.    Laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas šalina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus trūkumus ir neatitikimus, į maisto tvarkymo subjekto registravimo terminą nėra įskaičiuojamas.“ 3 str. keičiamo įstatymo 4^1 str. 4 dalį atitinkamai laikyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Maisto tvarkymo subjektas apie registraciją arba apie tai, kad jis nebus registruojamas, informuojamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas yra neregistruojamas, turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai.“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1) 3(4^1)	(5) (6)	(1) (1)	17.  Derinant tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ūkio subjekto“ įrašytini žodžiai „maisto tvarkymo subjekto“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai „ūkio subjektų“ sąvokai), 6 dalies 1 punkte po žodžio „veiklos“ įrašytini žodžiai „ar veiklų“.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(6)	(1)	18.   Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „atnaujinimo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „sustabdymo panaikinimo“, nes pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (tą gali nuspręsti tik pats ūkio subjektas, kai išnyksta pagrindas (administracinis nurodymas) laikinai stabdyti jo veiklą).	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1) 3(4^1)	(5) (7)		19.    Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 5-7 dalių nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui yra stabdomas registracijos galiojimas, jei maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, nėra aišku, ar registracijos galiojimas būtų panaikinamas, jei maisto tvarkymo subjektas nepašalina nurodytų pažeidimų. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, nustatančiomis terminą, kuriam būtų stabdomas registracijos galiojimas ir per kurį maisto tvarkymo subjektas turėtų pašalinti nurodytus pažeidimus. Taip pat reikėtų nustatyti, kad registracijos galiojimas panaikinimas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas, pasibaigus terminui, per kurį jis turėjo pašalinti nurodytus pažeidimus, to nepadarė.	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(7)	(2)	20.   Siekiant teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 7 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam praėjus jau būtų galima pagrįstai laikyti, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos (kaip nustatyta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 6 dalies 2 punkte).	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)	(7)	(3)	21.   Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 7 dalies 3 punkte siūlome arba atsisakyti perteklinės dispozicinės nuorodos į šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinti tarnybos įgaliojimai dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, arba tikslinti nuorodą į 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes tik būtent šiame 7 dalies punkte numatyta administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimas. Iš kitos pusės, svarstytina, kodėl analogiška nuoroda į 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nustatyta 4^1straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriame kalbama apie laikiną maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų sustabdymą. Taip pat pažymėtina, kad analogiškos nuorodos į įstatymo 11 straipsnio 7 dalį nėra ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kurioje taip pat nurodoma administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų uždraudimas.	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1)			22.   Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai.	Pritarti
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	4(4^2)	(1)		23.   Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 1 dalis turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į šios išvados 10 ir  11 pastabas.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	4(4^2) 4(4^2)	(1) (3)		24.   Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 1 ir 3 dalyse nėra aiškus sąvokos „daigus auginančios įmonės“ turinys. Siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	4(4^2)	(2)		25.  Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikinojo patvirtinimo terminų nedera tarpusavyje, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 ar 12 mėnesių, o kitoje nuostatoje – kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikinojo patvirtinimo suteikimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi patikrinti maisto tvarkymo subjektą ir suteikti jam nuolatinį patvirtinimą. Taigi, sistemiškai vertinant abi šias nuostatas, nėra aiškus tikrasis galimas laikinojo patvirtinimo galiojimo terminas, nes imperatyvus įpareigojimas per tris mėnesius atlikti patikrinimą ir išduoti nuolatinį patvirtinimą savaime paneigia ilgesnio nei trys mėnesiai laikinojo patvirtinimo galiojimo galimybę.	Pritarti
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	3(4^1) 4(4^2)			26.  Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 4^1ir 4^2 straipsnius tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtintam maisto tvarkymo subjektui suteikiamas patvirtinimo numeris (beje, neatskleistas ir tokio numerio suteikimo tikslas), o įregistruotam maisto tvarkymo subjektui, joks analogiškas duomuo nėra suteikiamas. Tokio numerio suteikimo tikslas turi būti nurodytas, nes daigus auginančių įmonių, kuriems patvirtinimo numeris nesuteikiamas, išskyrimas iš patvirtintų maisto tvarkymo subjektų rato suponuoja, kad tokio numerio suteikimas turi kažkokią reikšmę.	Nepritarti	Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalimi gyvūninės kilmės produktas pateikiamas į rinką tik pažymėjus jį sveikumo ženklu (ženkle turi būti nurodomas įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris). Toks reikalavimas netaikomas daigams.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	4(4^2) 3(4^1)	(4) (3)	(2)	27.  Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtinimo nesuteikimo pagrindas – maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, numatytas projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nėra numatytas ir kaip vienas iš maisto tvarkymo subjekto neįregistravimo pagrindų, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4^1 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, turi būti priimamas sprendimas jo neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje.	Nepritarti	Gyvūninio ir negyvūninio maisto tvarkymo subjektų registracijos ir patvirtinimo procedūros skiriasi. Registracijos procedūros metu patikrinimas vietoje atliekamas tik gamybos įmonėse, todėl būtina vertinimui turėti visus dokumentus iš anksto. Tuo tarpu gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo metu visais atvejais atliekamas patikrinimas maisto tvarkymo vietoje. Jo metu prašoma pateikti Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatytus dokumentus.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	4(4^2)			28.  Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4^2 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai.	Pritarti
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	5(4^3)	(1)		29.  Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 4^3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Europos Sąjungos“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „arba Europos ekonominės erdvės“, nes šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra legaliai pagaminti ir pateikiami į rinką vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės valstybių.	Pritarti
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	5(4^3)			30.  Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 4^3 straipsnis pildytinas, nurodant teisines pasekmes su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, jei jie veiklą vykdo nenotifikavę apie ją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Taip pat nėra aiški teisinė atsakomybė tais atvejais, kai šie gamintojai ir (ar) tiekėjai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nenotifikuoja apie pasikeitusius notifikuojamos informacijos duomenis.	Pritarti
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	8(9)	(2)	(3)	31.  Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją „nustato ir derina kitų institucijų parengtas rekomenduojamas <...> normas“. Manytume, kad minėta formuluotė yra klaidinanti, nes suponuoja, kad ministerijos nustatytos rekomendacijos paskui dar derinamos su jas parengusiomis institucijomis. Galbūt turėta omenyje, kad vienas rekomenduojamas normas nustato pati ministerija, o kitos, kurios parengtos kitų institucijų, yra tik derinamos su Sveikatos apsaugos ministerija.           Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „organizuoti kolektyvai“ turinys.	Pritarti
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	8(9) 8(9)	(2) (3)	(4) (5)	32.  Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, t.y., vartoti vieną kažkurią iš jų pasirinktą formuluotę. Jei būtų pasirinkta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 12 punkto bei 10 straipsnio 2 dalies nuostatas.	Pritarti
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	8(9)	(3)	(2)	33.  Projekto 8 straipsniu kečiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj trumpinio „ES“ įrašytina pilna sąvoka.	Pritarti
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	8(9)	(5)	(2)	34.    Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte tikslintinas formuluotės „įvežamo į Europos Sąjungą tvarką“ turinys, nes siūloma nuostatos redakcija yra neišbaigta ir neaiški.	Pritarti
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	8(9)	(6)		35.    Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti aiškios, reguliacinio pobūdžio normos, nustatančios aiškias elgesio taisykles subjektams, kuriems jos skirtos, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, įtvirtinančias tik deklaratyvias nuostatas (nenurodant nei konkrečių institucijų, nei konkrečių veiksmų ar procedūrų, nei konkrečios informacijos, kuria reiktų keistis) reikėtų arba atsisakyti, arba tikslinti ir pildyti, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl jos neapibrėžtumo.	Pritarti
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	9(11)	(3)		36.    Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti atskleistas išankstinio įspėjimo turinys ir esmė tuo atveju, kai pats maisto tvarkymo subjektas prašo jo atžvilgiu atlikti valstybinę maisto kontrolę. Kitaip sakant, nėra aišku, kam reikalingas išankstinis įspėjimas apie tikrinimą, kai tikrinimu suinteresuotas pats maisto tvarkymo subjektas, t.y. jo pasiruošimas kontroliniam tikrinimui bus nulemtas paties valios ir noro, o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išankstinio įspėjimo, kuris šiuo atveju atliktų tik perteklinio procedūrinio sprendimo funkciją.	Nepritarti	Galiojančioje Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 redakcijoje (11 straipsnyje) numatyta, kad valstybinė maisto kontrolė yra atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos be išankstinio įspėjimo, o reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalyje jau yra numatyta išlygų šiuo aspektu („oficiali kontrolė atliekama iš anksto nepranešus, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas yra būtinas ir tinkamai pagrįstas, kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę. Oficialios kontrolės, kurios prašo veiklos vykdytojas, atveju kompetentinga institucija gali nuspręsti, ar oficiali kontrolė turi būti atliekama iš anksto pranešus, ar ne. Oficiali kontrolė iš anksto pranešus nepanaikina galimybės vykdyti oficialią kontrolę iš anksto nepranešus“). Atsižvelgiant į tai, tikslinama  projekto 9 str. keičiamo įstatymo 11 str. 3 d.
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	9(11) 10(12) 14(12^3)	(6) (3) (1)		37.    Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 12^3 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“ turėtų būti vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tas pats subjektas gali kartu būti ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir tiekėjas bei, siekiant teisinio aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“.	Pritarti
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	10 13 14			38.    Projekto 10, 13 ir 14 straipsnių pakeitimų esmėse vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“.	Pritarti
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	10(12) 10(12)	(1) (2)		39. 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“, o 2 dalyje – vietoj žodžio „tarnyba“ žodžiai „tarnybos darbuotojai“.	Pritarti
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	11			40.    Projekto 11 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „Įstatymo“.	Pritarti
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	13(12^2)			41.    Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ne tik baudas ir įspėjimus už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su suklastoto maisto pateikimu į rinką, bet ir už suklastoto maisto gaminimą.	Pritarti
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	13(12^2)	(1)		42.    Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Sistemiškai vertinant šią nuostatą ir šio straipsnio 2-6 dalis, kuriose įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs skiriamų baudų dydžiai, bei su keičiamo įstatymo 12^3 straipsniu, kuriame įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų pagrindu baudų dydžių nustatymo taisykles, lieka neaišku, koks būtų šios Vyriausybės tvirtinamos tvarkos tikslas ir jos santykis su jau įstatyme įtvirtintais minimaliais ir maksimaliais baudų dydžiais bei baudų dydžių nustatymo taisyklėmis. Svarstytina, ar racionalu ir protinga nustatyti kažkokias baudų dydžio nustatymo nuo bendrųjų pajamų taisykles, kurių pagrindu baudų dydžiai vis tiek turėtų tilpti į konkrečias įstatymo nustatytas ribas. Be to, minėtasis tvarkos aprašas neapimtų tų atvejų, kai ūkio subjektas praėjusiais metais dar nebūtų pradėjęs vykdyti ūkinės veiklos.	Pritarti
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	13(12^2)	(3)		43.    Atsižvelgiant į projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus baudų dydžius, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudos dydis už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą, yra logiškas, nes jis yra žymiai mažesnis nei baudos dydis, siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 2 dalyje, už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, tuo tarpu pati veikla yra pavojingesnė. Svarstytina, ar sistemiškai įvertinus minėtas keičiamo įstatymo nuostatas, nurodyto baudos dydžio nereikėtų didinti.	Pritarti
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	13(12^2)	(6)		44.    Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei 7000 eurų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas baudos dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo maisto tvarkymo subjekto praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, todėl jos galimas dydis nėra aiškus ir, jei maisto tvarkymo subjektas praėjusiais metais nevykdė veiklos, ar jo pajamos buvo nedidelės, tai bauda už šį pažeidimą gali būti skiriama tik 7000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 6 dalį maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį (t. y. pasekmės tos pačios) skiriama nuo 6000 iki 24000 eurų bauda. Be to, 2018 m. lapkričio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1641, kurio 1 straipsniu keičiamo Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad „jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6500 iki 25000 eurų bauda“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos aiškiai nustatant baudos dydžio ribas.	Pritarti
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	14(12^3)	(2)		45.    Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 12^3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdama įspėjimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau toliau nėra atskleista, kaip lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės gali įtakoti įspėjimo skyrimą, t.y. nėra aišku, ar, pavyzdžiui, esant lengvinančioms aplinkybėms, įspėjimas, numatytas keičiamo įstatymo 12^2 straipsnio 2 dalyje gali apskritai būti neskiriamas. Be to, projekto nuostatos stokoja teisinio reguliavimo dėl įspėjimo skyrimo termino, jo taikymo ir apskundimo tvarkos ir pan.	Pritarti
46.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	15(12^4)			46.  Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante neatsispindi tai, kad keičiamo įstatymo 12^4 straipsnyje atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad nuostata dėl baudų skyrimo terminų netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.	Pritarti
47.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	16(12^7)	(1)		47.    Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „asmuo“ savo turiniu apima tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 12^7 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos tuo aspektu, kad paskirtos baudos sumokėjimo dalimis nuostatos gali būti adresuotos tik maisto tvarkymo subjektams, kai jie yra fiziniai asmenys.	Pritarti
48.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13	18	1		48.    Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, turėtų būti tikslinama įstatymo įsigaliojimo data bei nustatyta konkreti data, iki kurios turi būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018-12-17				5. Žemės ūkio ministerijos parengtu Lietuvos  Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12-1,  12-2, 12-3, 12-4 ir 12-7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4-1,  4-2, 4-3 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-2993) įtvirtinamas draudimas tiekti rinkai suklastotą maistą. Be kita ko, suklastoto maisto sąvoka apima ir atvejus, kai įprastos maisto prekių sudėtinės dalys būtų keičiamos pigesnėmis ar neįprastomis. Dėl šios apibrėžimo dalies būtų ne tik ribojama konkurencija, bet ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai netektų galimybės prekes įsigyti pigiau. Pažymėtina, kad reguliavimas turėtų užtikrinti, kad į rinką nebūtų tiekiami sveikatai pavojingi produktai, tačiau šiuo požiūriu pigesnės arba neįprastos produktų sudėtinės dalys nebūtinai reiškia, kad produktai taptų kenksmingi. Šiuo požiūriu siūlytume ne riboti ūkio subjektų veiklą, o užtikrinti tinkamą vartotojų informavimą apie produktų sudėtines dalis, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami ir galėtų priimti sprendimą dėl produktų įsigijimo.	Nepritarti	Susijęs su šios išvados 4.1 išdėstytu ŽŪM atsakymu, žr. minėtame ŽŪM rašte išdėstytus argumentus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žemės ūkio ministerija, 2019-01-14 (atsakymas į Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2018-12-17 raštą)				Susipažinę su Jūsų pozicija dėl Žemės ūkio ministerijos parengtame Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12-1,  12-2, 12-3, 12-4 ir 12-7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4-1, 4-2, 4-3 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2993) (toliau – Projektas) įtvirtinto draudimo tiekti rinkai suklastotą maistą ir suklastoto maisto sąvokos, informuojame, kad minėta sąvoka apibrėžta vadovaujantis Europos Komisijos nustatytais 4 veiklos kriterijais: Europos Sąjungos maisto teisės pažeidimai, tyčinė veikla, ekonominė ar finansinė nauda ir vartotojų apgaulė. Sąvokos apibrėžtyje plačiau pateikiama kas yra Europos Sąjungos maisto teisės pažeidimai – išvardijami maisto kokybės, saugos, sudėties, ženklinimo, lydimųjų dokumentų, pakuotės ir fasuotės pažeidimai, kurie yra padaryti sąmoningai tyčia, siekiant ekonominės naudos ir apgauti vartotoją ar kitą maisto tvarkymo subjektą. Atkreipiame dėmesį, kad suklastoto maisto sąvoka nėra tapati nesaugiam maistui, nes yra daug platesnė, t. y. vertinama ir pagal kitus kriterijus. Projekte suklastotas maistas apibrėžiamas kaip „maistas, ant kurio bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esančios arba įprastai naudojamos sudedamosios dalys tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos pakeistos pigesnėmis ir (ar) kitomis neįprastai naudojamomis ar nesaugiomis sudedamosiomis dalimis taip, kad užmaskuotų tikrąją jo sudėtį ir (ar) suklaidintų vartotoją dėl tikrosios jo sudėties“. Jūsų pozicijoje pateikto vertinimo dėl apibrėžtyje įvardijamo pažeidimo, kai maisto tvarkymo subjektas įprastas maisto prekių sudėtines dalis pakeičia pigesnėmis ar neįprastomis, kuris ribotų konkurenciją ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai netektų galimybės prekių įsigyti pigiau, nelaikytume teisingu, nes suklastoto maisto sąvokos apibrėžtyje sakoma, kad šie veiksmai turi būti atlikti nelegaliai, t. y. sudėtines dalis pakeičiant pigesnėmis ar neįprastomis, o šį faktą apibūdinanti informacija yra pateikiama užmaskuotai taip klaidinant vartotoją, pvz., į sviestą įdedama margarino, o ant pakuotės pritvirtintoje etiketėje nurodoma, kad tai yra sviestas, o ne tepiųjų riebalų mišinys. Todėl manytume, kad nelegalių veiksmų draudimas niekaip negali trukdyti laisvai rinkai ir konkurencijai. Konstatuotina, kad patvirtinus Projektą bus užtikrinamos vienodos rinkos dalyvių veiklos sąlygos ir aukšto lygio vartotojų teisių apsauga.	Pritarti	Susijęs su Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2018-12-17 pozicija (išdėstyta šios išvados 3.1)
2.	Sveikatos apsaugos ministerija, 2019-03-18	8(9)	(2)	(3)	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija susipažinusi su Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12^1, 12^2, 12^3, 12^4, 12^7straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4^1, 4^2, 4^3 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo“ (toliau – Įstatymas) projektu, pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui, iš esmės jam pritaria. Įvertinę LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-2993 pateiktą 31-mą pastabą, kurioje siūloma patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte dėstomos Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos nuostatą dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų nustatymo bei mitybos normų derinimo, siūlome 3 punktą išdėstyti taip: „3) nustato tikslinių grupių maitinimo organizavimo reikalavimus, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, derina kitų institucijų parengtas mitybos normas, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėsenas, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti;“.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Sveikatos reikalų komitetas, 2019-03-20					Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2993 ir siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas bei pasiūlymus.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2993(2) ir  Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁷ straipsnių, ketvirtojo¹ skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹, 4², 4³ straipsniais įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas (Nr. XIIIP-2993(2)).

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė