LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-16 Nr. XIIIP-4984

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

                 Projekto 1 straipsniu keičiamo Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 43¹ dalyje siūloma nustatyti, kad keleiviu būtų laikomas ne tik pagal keleivių vežimo sutartį, bet ir kitu teisiniu pagrindu traukiniu vykstantis asmuo, t. y. neturintis keleivinio bilieto (jo neįgijęs ar pametęs). Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, minėtos sąvokos įtvirtinimas kyla dėl teisinio aiškumo poreikio bei 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų nuostatų taikymo, nes minėto Reglamento I priedo II antraštinės dalies 2 punkte yra nustatyta, kad „Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles“. Neginčijant paties teikiamu įstatymo projektu keliamo tikslo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43¹ dalies nuostatą siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad asmens vykimas „kitu teisiniu pagrindu“ nei pagal keleivių vežimo sutartį, apimtų tik tuos atvejus, kai minėtiems asmenims tokią teisę suteiktų specialieji įstatymai ar kiti teisės aktai (pavyzdžiui geležinkelio įmonės darbuotojų ar asmenų amžiaus/socialinės/sveikatos nulemtos lengvatos nepirkti bilieto ar traukiniu vykti tik su darbuotojo pažymėjimu, pareigūnų kelionės į įvykio vietą ir pan.). Tuo tarpu abejotina, kad „kitu teisiniu pagrindu“ galėtų apimti ir tuos atvejus, kai asmuo tikslingai nepirktų bilieto. Be to, pastebėtina ir tai, kad keleivio teisių ir pareigų suteikimas vadovaujantis ne keleivių vežimo sutartimi suponuoja ir geležinkelio įmonės atsakomybę už tokį traukiniu vykstantį asmenį (pavyzdžiui avarijos atveju), todėl keleivio apibrėžimą siūlytina tikslinti nustatant, kad keleiviu būtų laikomas tik įprastomis sąlygomis (traukinio vagone) vykstantis asmuo.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p.  mantas.griscenko@lrs.lt

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]