LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-3236)

 

2016 m.  gegužės 25 d.  Nr. 103-P-33

 

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Kristina Miškinienė – Komiteto pirmininkė, Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Dumbrava,
Liutauras Kazlavickas,  Dalia Kuodytė, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Renata Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Asta Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, Vaidas Augustinavičius – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, Laisvūnas Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Gerda Burinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, Ramunė Guobaitė-Kirslienė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės departamento direktorius, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Audronė Miknevičienė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Audrius Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Andrius Palionis – Seimo narys, Marija Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, Mindaugas Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Irena Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, Danutė Šlionskienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Kristina Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, Laura Ulevičė – Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso patarėja, Vilma Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, Algirdas Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2015-09-04

 

5,

23,

24

3,

1,

1

3

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Tikslintina įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį – atostogos vaikui prižiūrėti nustatytos šio kodekso 132 straipsnyje.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

Patikslintos nuorodos įvertinus patikslinto  Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto straipsnių numeraciją (projekto 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 23 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje).

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2015-09-04

6

 

14

18

21

24

4,

5

5

2

2

2

 

 

2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą ,,šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“ sąvoką, siūlytina tokią sąvoką vartoti visame projekte (pvz., įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje, 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje ir kt. po žodžio ,,vidutinio“ nėra rašomas žodis ,,mėnesinio“).

Pritarti.

Įstatymo projekto 6 straipsnio 4-5 dalyse, 14 straipsnio 5 dalyje, 18 straipsnio 2   dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2015-09-04

 

8

2

 

3. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad ligos išmoką turi teisę gauti apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie, be kita ko, mokėsi aukštosiose mokyklose pagal dieninę studijų formą, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos.

Pritarti.

Žr. komiteto 9 pasiūlymą.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2015-09-04

8

2

 

4. Įstatymo projekto nuostatos, reguliuojančios ligos, motinystės ir tėvystės išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius, tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1930, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.

Pritarti.

Žr. komiteto 9 pasiūlymą.

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Žydrūnas Mineikis

2015-06-25

Nr. g-2015-5738

 

 

 

Nepritariu darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui.

 

 

 

Nepritarti.

Darbuotojų, auginančių vaikus, garantijos pertvarkomos nekeičiant šiuo metu nustatytų išmokų procentinių dydžių, išmokų mokėjimo trukmės, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ir kitų reikalavimų, tik nedraudiminių įvykių finansavimas perkeliamas valstybės biudžetui.

2

Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas

2015-06-18

Nr. g-2015-5562

 

 

 

           Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti <<...>>mažinti darbuotojų, auginančių vaikus, garantijas.

           <<...>> Prašome atkreipti dėmesį, jog per dvi savaites 60 tūkst. dirbančiųjų pasisakė prieš darbuotojų garantijų mažinimą.

Mano nuomone, minėti įstatymų pakeitimai labiau didins socialinę įtampą ir atskirtį visuomenėje, paskatins emigraciją, kurs nestabilias ir mažai apmokamas darbo vietas.

Nepritarti.

Žr. argumentus prie Ž. Mineikio pasiūlymo.

4.      Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2015-10-15 raštas Nr. S-(10-3888)-1912

 

 

 

Siunčiame 2015 m. rugsėjo 24 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-10-7-26-1 „Dėl 2014 metų Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ir

valstybinio audito išvadą Nr. FA-P-10-7-26.

Valstybinio audito išvadoje pareikšta sąlyginė nuomonė dėl 2014 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, taip pat pareikšta sąlyginė nuomonė dėl fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo

tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. birželio 12 d. pateikė su valstybinio socialinio draudimo klausimais susijusių įstatymų projektus.

Valstybinio audito metu ministerijos paprašėme pateikti informaciją, kaip šiuose teisės aktuose bus įgyvendintos teikiamos ir anksčiau teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, tačiau ministerija prašomos informacijos nepateikė. Įvertinę Seimui pateiktus įstatymų projektus, norime atkreipti dėmesį į svarbius su fondo išlaidomis susijusius valstybinių auditu metu nustatytus dalykus ir dėl jų

teiktas rekomendacijas, kurie, mūsų manymu, lieka aktualūs:

<<...2. Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo ¡statymo pakeitimo įstatymo projekto (2015 m. birželio 12 d. Nr. XIIP-3236).

Teikiamos valstybinio audito ataskaitos 1.2 poskyryje (13-14 psl.) ir 2014 m. rugsėjo 8 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-5-49 „Dėl 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo

fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ (pridedama) 1.2 poskyryje (14-16 psl.) vertinome atvejus, kai antraisiais vaiko auginimo metais keičiasi pašalpos gavėjas ir didesnes pajamas gaunantis vaiko tėvas ar motina kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos. Kai kuriais atvejais į kompensuojamojo tokių asmenų uždarbio skaičiavimo laikotarpį įtraukiamas laikotarpis jau gimus vaikui. Tokiu būdu gali būti sudaromos prielaidos piktnaudžiauti, siekiant padidinti

draudžiamąsias pajamas, kurios įvertinamos apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, o tai lemtų ir didesnes fondo išlaidas.

Šios problemos sprendimo neįžvelgiame Seimui 2015 m. birželio 12 d. pateiktame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3236.“...>>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išmokų skyrimas (t.y. dėl motinystės (tėvystės) prarastų pajamų kompensavimas) turi būti siejamas su atitinkamų atostogų suteikimu, o ne su vaiko gimimu. Socialinio draudimo motinystės/tėvystės/vaiko priežiūros išmokų atveju draudiminiais įvykiais laikytini trys skirtingi juridiniai faktai – nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ir vaiko priežiūros atostogos. Tad, atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo išmokos yra skirtos kompensuoti prarastas pajamas (dalį jų), juridinis faktas atsiranda ne gimus vaikui, o apdraustajam suteikus atitinkamas atostogas (praradus pajamas).

2.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė, 2016-03-18 Nr. (6.7.-2016-21)2-307

10

4

 

DĖL MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SANATORINIO GYDYMO PASLAUGŲ VAIKAMS UŽTIKRINIMO

Ratifikuodama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją bei Konvencijos nuostatas įtvirtinusi nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuva įsipareigojo pripažinti vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, ligų gydymo ir sveikatos atstatymo priemonėmis bei stengtis užtikrinti, jog nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos sistemos paslaugomis.

Siekdama, kad praktikoje būtų tinkamai užtikrinta minėta Konvencijoje ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta vaiko teisė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas dėl vaikų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo (toliau - reabilitacijos paslaugos) paslaugų plėtros, prieinamumo bei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo ir kitų aktualių klausimų sprendimo.

Analizuodama kreipimuose bei viešojo informavimo priemonėse nurodytus atvejus dėl ligos pašalpos skyrimo apribojimų tėvams vaiko slaugos metu medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose (toliau – reabilitacijos įstaigos), vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas netiesiogiai sąlygoja reabilitacijos paslaugų tam tikrai grupei vaikų gavimo apribojimus.

Būtent, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje skelbiama, jog turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Pagrindas skirti ligos pašalpą, kaip numatyto minėto įstatymo 8 straipsnyje, yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

Pažymėtina, kad pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, slaugant stacionare bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų arba vaiką iki aštuoniolikos metų slaugomą stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, jeigu jis serga sunkiomis ligomis, įtrauktomis į Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašą.

Aukščiau nurodyto galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ nuostatas, numatančias, jog vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens, taip pat medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams gali būti teikiamos specializuotuose stacionariniuose reabilitacijos skyriuose, kurie veikia daugiaprofilinėse ligoninėse <...>. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, šių nuostatų įgyvendinimas praktikoje yra apsunkintas, kadangi, pirmuoju atveju – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta galimybė slaugančiam asmeniui gauti ligos pašalpą vaiko slaugymo reabilitacijos įstaigoje laikotarpiu (išskyrus, kai vaiko liga įtraukta į Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašą), antruoju atveju – nors Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad asmuo įgyja teisę į ligos pašalpą, slaugant stacionare iki septynerių metų sergantį vaiką, asmenys, slaugydami vaikus iki septynerių metų, kuriems reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos daugiaprofilinių ligoninių reabilitacijos skyriuose (stacionaruose), o ne medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose, taip pat neįgyja teisės gauti ligos pašalpą.

Manytina, jog esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kai vaiko tėvams nėra mokama ligos pašalpa už vaiko slaugą reabilitacijos paslaugų teikimo laikotarpiu, sprendimą dėl vaiko slaugos pastarieji gali priimti savo kasmetinių ar nemokamų atostogų sąskaita. Taip pat nurodytos aplinkybės sąlygoja prielaidą, kad neturėdami teisės gauti ligos pašalpos, tėvai priima sprendimą atsisakyti reabilitacijos paslaugų vaikui, jeigu jos yra tik rekomenduojamos ir nėra būtinos, neišvengiamos. Turint omenyje tai, kad reabilitacijos paslaugos vaikams teikiamos nuo vienerių iki 18 metų amžiaus, darytina prielaida, jog retais atvejais ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl savo amžiaus, brandos ir kitų ypatumų, sutiktų būti be šeimos nario slaugos bei, jog galimybės palikti vienus vaikus medicininės reabilitacijos įstaigose svarstomos arba tokie sprendimai priimami itin retai.

Manydama, jog esamas teisinis reglamentavimas galimai apsunkina reabilitacijos paslaugų vaikams prieinamumą, taip neužtikrinant pamatinių vaiko gerovės principų įgyvendinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 2 straipsniu, 11 straipsnio 1 ir 4 punktais, 12 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 15 straipsnio 1 dalimi, vaiko teisių apsaugos kontrolierė prašo apsvarstyti galimybes įtvirtinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ligos pašalpos skyrimo kriterijus, šeimos nariui slaugant vaiką, kuriam indikuotinos reabilitacijos paslaugos (ypatingai atkreipiant dėmesį į mažamečių iki septynerių metų vaikų padėtį), neapsiribojant sunkių ligų sąrašu ir minėtų paslaugų teikimo vieta (medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaiga), o atkreipiant dėmesį į gydytojo nustatytą reikalingumą vaikui teikti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas ir poreikį jį slaugyti.

 

 

 

Pritarti.

Projektu siūloma numatyti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui iki 7 metų (nepriklausomai nuo to, ar vaikas įrašytas į Sunkių ligų sąrašą, ar ne) slaugyti būtų išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką iki 7 metų stacionare (kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame reguliavime), tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje.

 

5.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narė D. Kuodytė, 2016-05-05

3

8

 

Argumentai:

Siekiant įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, kurioje numatyta, kad Direktyva taikoma ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams (pagal šią Direktyvą šeimos nariais pripažįstami tie asmenys, kuriuos šeimos nariais pripažįsta vadinamoji Piliečių direktyva, t. y. sutuoktinis; partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją), siūloma patikslinti šeimos nario sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šeimos narys – sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikas (įvaikis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), motina (tėvas), įmotė (įtėvis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, motiną (tėvą), įmotę (įtėvį).“

Nepritarti.

Partnerystės institutas Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra sureguliuotas.

2.

Seimo narys S. Brundza, 2016-04-12

9

2

 

Argumentai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais), ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, sudarytos nevienodos sąlygos į ligos išmokų mokėjimo trukmę turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems bei apdraustiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Siekiant šiems asmenims suteikti vienodas teises, yra parengtas šis pasiūlymas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti mokama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“

Nepritarti.

90 dienų terminas nustatytas įvertinus tai, kad šis asmuo jau gauna iš „Sodros“ netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kuri kompensuoja dalį dėl ligos prarandamų darbo pajamų. Šis 90 dienų ribojimas galioja nuo 2002 metų. Iki tol dirbantiems neįgaliesiems susirgus ligos pašalpą buvo galima gauti iki 30 kalendorinių dienų per metus.

 

2.
Seimo narė D. Kuodytė, 2016-05-05

10

2

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, siūloma sukonkretinti sąrašą asmenų, kurie turi teisę gauti ligos išmoką slaugant įvairaus amžiaus vaikus.

 

Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.“

Nesvarstyti.

 

Pasiūlymas atsiimtas Komiteto 2016 m. gegužės 20 d. posėdyje.

3.
Seimo narė D. Kuodytė, 2016-05-05

10

4

 

Argumentai: kaip ir prie Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymo dėl 10 straipsnio 2 dalies.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“

Nesvarstyti.

Pasiūlymas atsiimtas Komiteto 2016 m. gegužės 20 d. posėdyje.

4.
Seimo narė V. Filipovičienė, 2016-03-17

10

4,

5

 

N

Argumentai:

Šiuo metu sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantys šeimos nariai (globėjai, rūpintojai) gauna socialinio draudimo išmokas ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.

Į sunkių ligų sąrašą patenka tokios ligos kaip cukrinis diabetas su komplikacijomis, širdies ligos, kurioms reikalinga širdies operacija, būklės po organų persodinimo operacijos ir kt. 120 dienų pašalpos mokėjimo laikotarpis tokiais atvejais nėra adekvatus realiai vaiko slaugos trukmei ir šeimos poreikiams. Sunkiomis ligomis sergantys vaikai (ypač po operacijų ir kt.) ilgą laikotarpį yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir turi specialių poreikių. Tėvų socialinė padėtis tampa itin pažeidžiama. Todėl sunkių ligų atvejais socialinio draudimo pašalpa vaiko slaugos tikslais turėtų būti mokama vienerius metus nuo slaugos pradžios. Tai atitiktų būtinuosius tokių šeimų poreikius.

Pasiūlymas:

Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir papildyti šį straipsnį 5 dalimi:

,,4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

5. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Vėlesniais metais pašalpa už to paties vaiko, sergančio sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“

Nepritarti.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte siūlomas (ir šiuo metu nustatytas) 120 dienų per kalendorinius metus (t.y. net keturi mėnesiai) ligos pašalpos mokėjimo terminas, slaugant sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki aštuoniolikos metų, yra pakankamas. Pažymėtina ir tai, kad ligos ir motinystės socialinio draudimas vis dar yra deficitinė socialinio draudimo rūšis, tad ilginti ligos pašalpos mokėjimo terminą ir mokėti ligos pašalpą ištisus metus nebūtų tikslinga, tai pareikalautų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

 

5.
Seimo narė D. Kuodytė, 2016-05-05

11

4

 

Argumentai: kaip ir prie Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymo dėl 10 straipsnio 2 dalies.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.“

Nesvarstyti.

Pasiūlymas atsiimtas Komiteto 2016 m. gegužės 20 d. posėdyje.

6.
Seimo nariai O. Valiukevičiūtė
J. Vaickienė,

R. A. Ručys, S. Brundza, A. Dumbrava, K. Komskis, R. Žemaitaitis, P. Gražulis, V. Kamblevičius, K. Barkevičius, 2015-10-15

22

2

 

Argumentai:

Teikiamu siūlymu siekiama užtikrinti, kad apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuris įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, būtų mokamos abi šios išmokos ir nebūtų nustatoma maksimali bendra šių išmokų suma – 100 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 

 

Pagal šiuo metu galiojantį (ir teikiamu įstatymo projektu siūlomą) teisinį reguliavimą apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką ir dėl antro vaiko gimimo ar įvaikinimo įgijusiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis (proporcingai tenkantis kiekvienam vaikui) yra mažesnis nei vaiko priežiūros dydis, mokamas apdraustajam, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką už vieną vaiką.

 

Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą bus nustatyta lygiateisiškumo principus atitinkanti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tvarka, kai apdraustajam bus mokama įstatyme nustatyto dydžio vaiko priežiūros išmoka už kiekvieną gimusį vaiką ir šios išmokos dydis, tenkantis kiekvienam vaikui, bus (santykinai) vienodas (priklausomai nuo pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio). 

 

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti teikiamo įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Jeigu apdraustasis, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.“

Nepritarti.

 

Siūlymas neriboti bendros tuo pačiu metu mokamos motinystės (tėvystės) ir motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpų sumos 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio savo esme neatitinka ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslo – kompensuoti dalį dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. T.y., turi būti siekiama kompensuoti tikslinių atostogų metu prarastas darbo pajamas, o ne padidėjusias išlaidas dėl vienu metu gimusių vaikų skaičiaus.

Atsižvelgiant į tai, kad gimus dviem ir daugiau vaikų asmuo nepraranda daugiau kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, nėra pagrindo mokėti ir didesnių valstybinio socialinio draudimo pašalpų. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai valstybinio socialinio draudimo sistemos principai, iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo samprata.

7.
Seimo narys S. Brundza, 2016-05-17

24

1

 

Argumentai:

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kuriose buvo nustatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai paskatino ženklius teigiamus demografinius pokyčius Lietuvoje: 2008-2009 metų duomenimis gimusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių skaičius didėjo nuo 31 536 iki 32 165, o natūrali gyventojų kaita ženkliai kito nuo -12 296 iki -9 867. Deja, vėliau šio įstatymo minėtos straipsnio nuostatos buvo keičiamos, mažinant motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius, ir nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, sudarė 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms, buvo taikomos šios nuostatos: motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai; jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tokie motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai galioja iki šiol.

Naujos įstatymo redakcijos 24 straipsnio nuostatomis nustatomi tokie pat kaip ir šiuo metu galiojantys išmokų dydžiai: „1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 100 procentų išmokos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 70 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“.

Siekiant užtikrinti tinkamą tėvų bei vaikų aprūpinimą socialinėmis garantijomis, skatinti gimstamumą, demografinių rodiklių bei tendencijų gerinimą, mažinti emigraciją, įgyvendinant 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos žaliųjų partijos pasirašytą „Nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos“, pasiūlymu siūloma atkurti 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusius išmokų dydžius.

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis dveji metai, – 40 85 procentųai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 70 85 procentųai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“

Pritarti.

Patobulinto projekto 24 straipsnio 1 dalyje patikslinta nuoroda,  įvertinus patikslinto  Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto (reg. Nr. XIIP-3234(3) straipsnių numeraciją.

8.
Seimo nariai O. Valiukevičiūtė
J. Vaickienė,

R. A. Ručys, S. Brundza, A. Dumbrava, K. Komskis, R. Žemaitaitis, P. Gražulis, V. Kamblevičius, K. Barkevičius, 2015-10-15

24

3

 

Argumentai: kaip ir prie pasiūlymo dėl projekto 22 straipsnio 2 dalies

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti teikiamo įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio..“

Nepritarti.

Žr. argumentus  prie Seimo narių O. Valiukevičiūtės ir kt. pasiūlymo dėl įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalies.

9.
Seimo narė G. Purvaneckienė2016-02-11

24

7

N

Argumentai:

Rengti šį pasiūlymą paskatino susidariusi situacija, kai dalis tėvų piktnaudžiauja vaiko priežiūros išmokomis antrais vaiko priežiūros metais. Vaiko priežiūros išmoka skiriama motinai (tėvui) tuo tikslu, kad iš dalies kompensuotų prarastą atlyginimą, kai ji (jis) nedirba ir prižiūri vaiką. Tačiau pasinaudodami įstatymo spragomis, antraisiais vaiko auginimo metais atostogų išeidavo vienas iš tėvų, o pašalpos prašydavo kitas, tik dėl to, kad daugiau uždirba.

Tokia situacija susidarė po to, kai buvo priimta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuri suteikė galimybę abiems tėvams antraisiais vaiko auginimo metais vienu metu ir dirbti, ir toliau gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokia situacija neabejotinai bus jei nebus priimta ši nuostata ir naujoje Įstatymo redakcijoje. Todėl pasiūlymo tikslas – apginti asmenų teises į pagal faktą teisėtą socialinę paramą.

Dar ankstesniam projektui teikiau įstatymo projektą, nes į susiklosčiusią situaciją ir būtinybę koreguoti šiuo aspektu įstatymus atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė Valstybinio audito ataskaitoje "Dėl 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinio (teisėtumo) audito rezultatų (2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. FA-P-10-5-49, 13-16 p.).

Todėl teikiamu siūlymu siūloma, kad į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Naujos redakcijos nuostatas, įtraukti tokį reguliavimą, kad antraisiais vaiko auginimo metais teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi tik vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas jei kitas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų tuo metu yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. O tai reiškia jei faktiškai vienas iš tėvų dirba, o kitas prižiūri vaiką, tai pašalpa gali būti mokama tik tam asmeniui, kuris IŠTIESŲ prižiūri vaiką.

Pasiūlymas:

Siūlau papildyti 24 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, o kitas iš tėvų (įtėvių) turintis teisę gauti išmoką pagal šio Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), jam mokama naujai paskirtos išmokos suma negali būti didesnė negu vaiko priežiūros išmokos suma, kuri būtų mokėta pirmajam iš vaiko tėvų (įtėvių) prieš tai už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus) gavusiam vaiko priežiūros išmoką.“

Nepritarti.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo, kaip ir viso valstybinio socialinio draudimo, paskirtis – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų pajamų. Tad siūlymas vieno iš tėvų motinystės (tėvystės) pašalpos dydį sieti su kito iš tėvų draudžiamosiomis pajamomis, visų pirma, prieštarautų pačiai ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirčiai.

Šis siūlymas taip pat prieštarautų ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsniui, kuriame nurodyta, kaip apskaičiuojamas asmens kompensuojamasis uždarbis.

Be to, siūloma nuostata dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimo iš dalies paneigtų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą tėvų (įtėvių) teisę gauti tėvystės (motinystės) pašalpą pakaitomis visą įstatymo nustatytą laikotarpį.

10.
Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2015-11-10

30

2

 

Argumentai:

Šios išmokos dalinai sprendžia ir demografines problemas, todėl esant nepakankamoms pajamoms iš surinktų įmokų, neturėtų būti naudojamos pensijų draudimui skirtos lėšos, o trūkumas turėtų būti kompensuojamas biudžeto lėšomis.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš socialinio draudimo rezervinio fondo Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo ir valdymo nuostatų nustatyta tvarka. Šių pajamų nepakankant, ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.“

Pritarti.

 

11.
Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2015-11-10

30

4

N

Argumentai:

Šios išmokos dalinai sprendžia ir demografines problemas, todėl esant nepakankamoms pajamoms iš surinktų įmokų, neturėtų būti naudojamos pensijų draudimui skirtos lėšos, o trūkumas turėtų būti kompensuojamas biudžeto lėšomis.

 Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 30 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidoms, nurodytoms šio straipsnio 3 dalyje, viršijant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas,  išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.“

Pritarti.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

 

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas).

Pritarti iš dalies.

 

Projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bet ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

7.  Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1 Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2 Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

3

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 siūlomą patikslinti sąvokos ,,draudžiamosios pajamos“ turinį, būtina patikslinti ir sąvokos ,,asmens draudžiamosios pajamos“ turinį įstatymo projekte Nr. XIIP-3236, nustatant, kad į asmens draudžiamąsias pajamas būtų įtraukiamos:

- ne tik paties asmens gautos pajamos, bet ir kitos sumos, nuo kurių buvo priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos (pvz., pajamos, nuo kurių valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos kaip už draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis asmenis),

- dalinio darbo išmokos,

Taip pat patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies redakciją, siekiant teisinio aiškumo.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

,,2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“   

Pritarti.

Suredaguoto projekto ir kituose straipsniuose vietoj žodžio ,,apdraustasis“ naudoti apibrėžtą sąvoką - ,,apdraustasis asmuo“ atitinkamame linksnyje.

 

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

3

5

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad į draudžiamąsias pajamas siūloma įtraukti pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų įstatymą mokamas dalinio darbo išmokas, atitinkamai tikslintina ir ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažo sąvoka.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamuoseų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai) nustatyta tvarka.“

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

3

7

 

Argumentai:

Siekiant sukonkretinti, koks šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis imamas skaičiuojant socialinio draudimo išmokas.

Pasiūlymas:

Patikslinti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.“

Pritarti.

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

5

4

 

Argumentai:

Siekiant įgyvendinti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą Nr. XII-2111, kuriuo atsisakoma civilinės būklės akto įrašų įregistravimo liudijimų išdavimo.

Pasiūlymas:

Patikslinti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, pateikę remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą pažymėjimu, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą, – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.“

Pritarti.

 

5.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

6

3

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas (šiuo metu praktikoje šios nuostatos buvo taikomos, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta).

Pasiūlymas:

Patikslinti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką arba jis jam buvo suteiktos prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose, globojamo vaiko nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogos arba įvaikinto vaiko tėvystės, vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką.“

Pritarti.

 

6.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

6

4

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas

Pasiūlymas:

Patikslinti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti yra mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, ši išmoka skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti yra mažesnis negu 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, šios išmokos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos išmokos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.“

Pritarti.

 

7.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

6

5

 

Argumentai:

Siekiant įgyvendinti 2016 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad tiek, kiek nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.“

Pritarti.

 

8.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

8

1

3

Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo dėl 8 straipsnio papildymo nauja 3 dalimi.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse.“

Pritarti.

Pasiūlymas susijęs su Komiteto pasiūlymu dėl 8 straipsnio  papildymo nauja 3 dalimi.

9.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

8

2

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, patikslinti įstatymo projekto nuostatas, reguliuojančias ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1930, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d., bei, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, patikslinti įstatymo projekto nuostatas, suderinant jas su Mokslo ir studijų įstatymu, taip pat, siekiant išvengti praktikoje kylančių teisės normų taikymo problemų, sukonkretinti nuostatą, nuo kada skaičiuojamas 6 mėnesių terminas ligos pašalpai gauti.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

,,2. Ligos išmoką turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę nuolatinės formos studijų formą programą, jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo įgijimo (pagal mokslo baigimą įrodantį mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą).“

Pritarti.

 

10.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

8

3

N

Argumentai:

Siekiant sudaryti sąlygas gauti ligos išmoką nereikalaujant nustatyto ligos socialinio draudimo stažo Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurie nėra draudžiami ligos socialiniu draudimu, tad neturi galimybių iš karto įgyti ir ligos socialinio draudimo stažo.

Pasiūlymas:

Papildyti 8 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti apdraustieji asmenys, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai.“

Buvusias 8 straipsnio 3–5 dalis laikyti atitinkamai 4–6 dalimis.

Pritarti.

 

11.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

9

1

 

Argumentai:

Siekiant suvienodinti formuluotes.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką 2 dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip 5 penkias kalendorines ligos dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos.“

Pritarti.

 

12.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

9

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas.

Pasiūlymas:

Patikslinti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“

Pritarti.

 

13.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

11

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas.

Pasiūlymas:

Patikslinti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti.

 

14.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

12

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas.

Pasiūlymas:

Patikslinti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti.

 

15.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

16

2

 

Argumentai:

Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1993, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

,,2. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, atleistai iš darbo kuriai nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, atleistai iš tarnybos, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas kuri buvo atleista iš tarnybos, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio ar globojamo vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“

Pritarti.

 

16.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

19

1

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes (projekto 3 straipsnio 8 dalyje vartojamos sąvokos „tėvas (įtėvis)“).

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris:“.

Pritarti.

 

17.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

20

 

 

Argumentai:

Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234(3) 133 straipsnio nuostatomis.

 Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 20 straipsnį išdėstyti taip:

,,20 straipsnis. Tėvystės išmokos mokėjimo trukmė

Maksimali tėvystės išmokos mokėjimo trukmė tėvystės atostogų laikotarpiu – 30 kalendorinių dienų, laikotarpiu nuo vaiko gimimo datos iki jam sukaks 56 dienos, o komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – iki vaikui sukaks 70 dienų. Tėvystės išmoka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalį, laikotarpiu.“

Pritarti.

 

18.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

22

1

2

Argumentai:

Siekiant suvienodinti formuluotes.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;“.

Pritarti.

 

19.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

22

2

 

Argumentai:

Siekiant įgyvendinti 2016 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad tiek, kiek nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas (šiuo metu praktikoje šios nuostatos buvo taikomos, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta).

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka. Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.“

Pritarti.

 

20.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

22

4

 

Argumentai:

Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1993, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

4. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, atleistam iš tarnybos, taip pat dėl to, kad kuriam pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“

Pritarti.

 

21.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

22

5

 

Argumentai:

Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1993, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., taip pat siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

,,5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, atleistam iš tarnybos, taip pat dėl to, kad kuriam pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas kuris buvo atleistas iš tarnybos, ir dėl to negavousiam vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“

Pritarti.

 

22.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

24

3

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, konkrečiai nurodant visus atvejus, kada asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas (šiuo metu praktikoje šios nuostatos buvo taikomos, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta).

Pasiūlymas:

Patikslinti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų ir jis jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“

Pritarti.

Atitinkamai suredaguoto projekto 24 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių ,,esantis vaiko priežiūros atostogose“ įrašyti žodžiai ,,asmuo, kuriam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos“.

23.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

27

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas

Pasiūlymas:

Patikslinti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Profesinės reabilitacijos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma.“

Pritarti.

 

24.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

33

1

 

Argumentai:

Siekiant patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių pavadinimus.

Pasiūlymas:

Patikslinti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karinių Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.“

Pritarti.

 

25.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2

 

P

Argumentai:

Siekiant suderinti įstatymų įsigaliojimo datas bei siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su 2015 m. gruodžio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2142, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.

Pasiūlymas:

Patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. 2017 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas po šio įstatymo įsigaliojimo.

 3. Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4. Asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo drausti ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu, ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažui prilyginami jų tarnybos laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo. Teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie atitinkamai iki laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: 7 už; 2 prieš; 0  susilaikė.

9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas.

 Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                          Kristina Miškinienė