LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ateities komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL SEIMO NUTARIMO "DĖL LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPČIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO" PROJEKTO
Nr. XIVP-3325 (2)

2024-04-05  Nr. 122-P-6

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Maldeikis, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Rasa Budbergytė, Ligita Girskienė, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Monika Ošmianskienė,
Rasa Petrauskienė, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas.

Komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Agnė Grigienė, Ieva Lavišienė, Miglė Paulauskė, Giedrius Viliūnas, padėjėjos Dovilė Indrašiutė ir Jūratė Ozarovskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-02	⃰			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto preambulėje kaip teisinis pagrindas Seimui tvirtinti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašą nurodoma Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje yra įtvirtinta, kad mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, svarstytina, ar mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptys neturėtų būti Valstybės pažangos strategijos sudėtinė dalis, o ne atskiru Seimo nutarimu tvirtinamas aprašas. Be to, siūlome patikslinti preambulės dėstymą pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 23 punkte nustatytas rekomendacijas. Taip pat prieš žodžius „pateiktus pasiūlymus“ siūlome įrašyti žodžius „sudarytos darbo grupės“..	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti preambulės dėstymą ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 straipsnio 2 daliesmi nuostatas ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti sudarymo“ pateiktus pasiūlymus, n u t a r i a:“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-02	3			2. Projekto 3 straipsnio nuostata „Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ tikslintina, nes pasiūlymo turinys neaiškus, todėl neaišku kaip jis turėtų būti įgyvendinamas.	Pritarti	Pasiūlymas: Išbraukti iš įstatymo projekto 3 straipsnį: „3 straipsnis. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-02	4			3 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 4 straipsnis brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti	Pasiūlymas: Išbraukti iš įstatymo projekto 4 straipsnį: „4 straipsnis. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-02			7, 9	4. Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 7 punkte vartojamos sąvokos „ikimokyklinis ir mokyklinis ugdymas“   derintinos su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis (įstatyme vartojamos sąvokos - ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos). Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl aprašo 9 straipsnyje vartojamų sąvokų „ikimokyklinis ir mokyklinis ugdymas, profesinis švietimas ir aukštasis mokslas“.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7. Jau ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokyklinio ugdymo metu svarbu skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimo džiaugsmą, padėti jiems suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas, padėti atrasti savo prigimtinius talentus ir suprasti, kaip juos panaudoti visuomenėje.“ Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. Švietimo paradigmos kaita apima visus švietimo ir mokslo sistemos lygmenis – ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį mokyklinį ugdymą, profesinį švietimą ir aukštojo mokslo inovacijas, modernizavimą ir reorganizavimą. Būtina rengti kuo labiau į žinojimo visuomenę ir inovacijų ekonomikos poreikius orientuotų žmonių. Pati žinojimo visuomenė suponuoja, kad jai reikia kuo labiau išsilavinusių ir technologiškai raštingesnių žmonių, ypač turint omenyje technologijų poveikį darbo vietų robotizavimui, pramonės perversmo pasekmes ir spartų technologijų vystymąsi (dirbtinį intelektą, daiktų internetą ir t. t.). Tokiomis sąlygomis tik patys mokslingiausi, kūrybingiausi ir inovatyviausi piliečiai gebės išlaikyti šalies konkurencingumo, kultūros ir socioekonominės raidos potencialą.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-02			32.6	Svarstytinas projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.6 papunkčio tikslingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba turi teisę sudaryti darbo grupes konkretiems tikslams pasiekti ir (ar) užduotims įvykdyti, pasitelkti socialinius ir ekonominius partnerius, ekspertus.	Nepritarti	Argumentai: 1. Mokslo, technologijų ir inovacijų srityje sprendimai ir politika turėtų atspindėti skirtingų interesų bei perspektyvų įvairovę. Papildomi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos (toliau – Taryba) nariai, turintys skirtingą patirtį savo srityje, gali atstovauti įvairioms grupėms, tokioms kaip verslo sektorius, mokslininkams, nepriklausomoms visuomenės organizacijoms ir kt., prisidėdami prie labiau integruotos ir visapusiškos MTI politikos formavimo. 2. Įtraukiant į Tarybą atstovus iš įvairių sričių, didinamas galimybės visuomenės atstovams jaustis įtrauktiems ir informuotiems apie politikos procesus. Tai gali padidinti visuomenės paramą ir supratimą apie mokslo, technologijų ir inovacijų politikos svarbą bei poveikį. 3. Įtraukus į Tarybą įvairių sričių ekspertus, sprendimų priėmimo procesas gali tapti daug efektyvesnis. Skirtingos perspektyvos ir patirtis leidžia išvengti vienpusio požiūrio į problemas ir padeda užtikrinti, kad sprendimai būtų pagrįsti argumentais ir išsamia analize.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Raimundas Lopata

Komiteto biuro patarėja Miglė Paulauskė