LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4517 ES

 

2020-06-10  Nr. 110-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Rasa Petrauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-10   Nr. XIIIP-4517

 

1(2)

 

 

1.             Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina pildyti projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį, įtvirtinant keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 7 punkte naudojamos sąvokos „gyvūnų augintinių viešbučiai“ apibrėžtį.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja  131 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„131. Gyvūnų augintinių viešbutis – teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti gyvūnų augintinių laikymo vieta, kurioje teikiama gyvūnų augintinių laikino apgyvendinimo paslauga.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-10   Nr. XIIIP-4517

 

6

(21)

 

(3)

 

(2)

2.           Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte atsisakytina perteklinio žodžio „prievarta“ vartojimo, nes teismo leidimas suponuoja pareigūnų teisę patekti į patalpas ir teritorijas be savininko sutikimo, tuo tarpu prievartos naudojimą reguliuoja kiti teisės aktai ir į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį toks reguliavimas negali ir neturi būti įtrauktas.

Be to, analizuojamos nuostatos dėstymas turėtų būti sistemiškai derinamas su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto dėstymu. Siūlytina punktą dėstyti taip: „patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus;“

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūra ir atsakomybė už jo pažeidimus

1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus;

2) su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, prievarta patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus jiems pavestoms funkcijoms įgyvendinti;

4) teikti pranešimus, pareiškimus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus;

5) vykdydami šiuo įstatymu jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;

6) teisės aktuose nustatyta tvarka taikyti administracines nuobaudas, administracinio poveikio priemones ir priimti administracinius sprendimus;

7) perduoti bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus laikinajai globai ar gyvūnus, paimtus iš gyvūnų savininkų, laikytojų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, gyvūnų globėjams ar kitiems gyvūnų laikytojams;

8) įstatyme nustatytais atvejais organizuoti iš gyvūnų savininkų, laikytojų paimtų gyvūnų nugaišinimo procedūrą;

9) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

1. Šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 14 punkte nustatyta valstybinė veterinarinė priežiūra gyvūnų gerovės srityje tiek, kiek ji nenustatyta Reglamente (ES) 2017/625, vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.

3. Šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę:

1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus;

2) patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus;

3) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus jiems pavestoms funkcijoms įgyvendinti;

4) teikti pranešimus, pareiškimus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus;

5) vykdydami šiuo įstatymu jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;

6) teisės aktuose nustatyta tvarka taikyti administracines nuobaudas, administracinio poveikio priemones ir priimti administracinius sprendimus;

7) perduoti bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus laikinajai globai ar gyvūnus, paimtus iš gyvūnų savininkų, laikytojų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, gyvūnų globėjams ar kitiems gyvūnų laikytojams;

8) įstatyme nustatytais atvejais organizuoti iš gyvūnų savininkų, laikytojų paimtų gyvūnų nugaišinimo procedūrą.

4. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu šio įstatymo vykdymą kontroliuojanti institucija nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos įgaliotas pareigūnas ir (arba) atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-10   Nr. XIIIP-4517

6

(21)

 

(3)

 

(9)

3.           Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotė „turi teisę turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių“ tikslintina gramatiniu aspektu.

Pritarti

Į pastabą atsižvelgta,  projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą projektą Nr. XIIIP-4517ES(2))

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-10   Nr. XIIIP-4517

 

6

(21)

 

(4)

 

4.           Projekto 6 straipsniu siūlomoje įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 3 dalies  2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog toks neribotas teismingumo pasirinkimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Manytina, kad prašymai turėtų būti pateikiami vadovaujantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, nenustatant įstatymo vykdymą kontroliuojančiai institucijai išskirtinių teismingumo taisyklių, kurios netaikomos kitoms valstybės institucijoms, ir nesudarant galimybės šiai institucijai piktnaudžiauti savo teisine padėtimi.

Pritarti

Į pastabą atsižvelgta,  projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą projektą Nr. XIIIP-4517ES(2)).

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-10   Nr. XIIIP-4517

 

6

(21)

 

(4)

 

5.       Projekto 6 straipsniu siūlomoje įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame teisme, Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma“. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, jog projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl siūlytina analizuojamą projekto nuostatą papildyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą tik tuomet, jei skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Pritarti

Į pastabą atsižvelgta,  projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą projektą Nr. XIIIP-4517ES(2))

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4517ES(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas ir Algimantas Salamakinas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4517ES(2)), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                    Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)