LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51, 52, 101, 102, 103 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
2014-11-25 Nr. XIIP–2520
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Taisytini tikėtini įstatymo priėmimo metai.
2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka.
3. Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo. Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose.
4. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais.
5. Projekto 1 straipsnio 10 dalimi įstatymo 2 straipsnis pildomas 15 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“.
6. Projekto 2 straipsnis turi dvi penktąsias dalis. Taip pat siūlytina pasirinkti vieną straipsnio pildymo punktais būdą (punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus).
7. Projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio.
8. Neaišku, kaip pagal projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „pasitvirtinti“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių tyrimų duomenys.
9. Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
10. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 51 straipsnio 1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai. Pagal pateikiamą formuluotę korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose.
11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas kriterijus patenka į 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę.
12. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą.
13. Projekto 7 straipsniu įstatymą pildančio 101 straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.
14. Projekto 7 straipsniu įstatymas pildomas 101 straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 51 straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“.
15. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“. Pažymėtina, kad 101 straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo „įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“.
16. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 101 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus.
17. Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 101 straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse).
18. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 102 straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių:
1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre.“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų.
2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama.
3) Nėra aiškus santykis tarp 102 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą.
4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (102 straipsnio 3 dalies nuostatos).
19. Projekto 9 straipsniu teikiamas įstatymo 103 straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę.
20. Pažymėtina, kad pagal projekto 9 straipsniu teikiamo įstatymo 103 straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos „švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis – atleidimas iš pareigų).
21. Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių:
1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos.
2) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo. Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo.
3) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120, 191 ir kituose straipsniuose).
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
A. Jatkevičius
D. Valatkevičius