PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2759

2023-06-06

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	3			Argumentai: Siūloma teisiniame reguliavime įtvirtinti ugdymo kokybės standarto sąvoką, kaip vieną iš kokybinių kriterijų, leidžiančių užtikrinti, kad klasių ir mokyklų sudarymo nenulemtų vien kiekybiniai/ekonominiai kriterijai. Toks siūlymas teikiamas vadovaujantis Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) įsipareigojimu iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų̨ bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą̨, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų̨, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje. Taip pat patvirtinta Geros mokyklos koncepcija, kuri, kaip ir buvo numatyta, turėtų tapti mokyklų veiklos kokybės vertinimo modelio, skatinančio mokyklų̨ tobulinimą̨, pertvarkymo pagrindu. Vadovaujantis mokyklų veiklos kokybės vertinimo modeliu bus vykdomas išorinis mokyklų vertinimas, padedantis nustatyti, ar mokykla kryptingai juda geros mokyklos link, kokia pažanga yra daroma bei kuriose veiklos srityse reikalingas didžiausias postūmis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leistiną mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu ugdymo kokybės standartu, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;“
2.	3			Argumentai: Siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) gali būti tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje.  Taip pat numatant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos prievolę, savivaldybėms negalint tinkamai užtikrinti savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje, užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą. Pavyzdžiui, dėl pakeitimų Taisyklėse auga savivaldybių išlaidos dėl transporto organizavimo. Uždarius mokyklą arba pakeitus struktūrą, norint išsaugoti švietimo pagalbos specialistus ir mokytojus (arba siekiant užtikrinti krūvį), jiems teks kompensuoti kelionės išlaidas į kitas mokyklas, o ypač, jei specialistas gyveno ten, kur buvo mokykla  (dalis savivaldybių tai jau daro siekiant į mokyklas pritraukti specialistus). Jei mokykla teikė ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet dėl mažo mokinių skaičiaus teko mokyklą uždaryti, tokiu atveju vėl bus reikalingos lėšos sudaryti sąlygas lankyti vaikui darželį kitur (juolab, kad ikimokyklinį ugdymą numatoma padaryti visuotinį), o dalis savivaldybių ir taip skundžiasi vietų trūkumu savivaldybės įstaigose. Jeigu mokykla nėra uždaroma, o, pavyzdžiui, ji lieka aštuonmetė, tai esamos infrastruktūros išlaidos niekur nedingsta, o naujos išlaidos atsiranda. Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau, todėl yra svarbu įvertinti visą kontekstą. Taip pat siūloma panaikinti nuostatą, kad vieno iš Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų neatitikimas lemia poveikio priemonę – Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas. Manome, kad tokia poveikio priemonė neatitinka Švietimo įstatymo numatytų švietimo sistemos principų, Geros mokyklos koncepcijos, yra neproporcinga ir gali lemti nepamatuotus neigiamus padarinius bendrojo ugdymo mokykloms. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse.  Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje, numatytas LR Vietos savivaldos įstatyme. Jei savivaldybės  negali  tinkamai užtikrinti savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje, numatytų LR Vietos savivaldos įstatyme, dėl patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, tokiu atveju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, privalo užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą, įgyvendinat įstatyme numatytas  savarankiškąsias funkcijas ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatas. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“
3.	3			Argumentai: Siūloma teisiniame reguliavime pakeisti Švietimo įstatymo projekte pasiūlytą „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti „regiono specifikos“ kriterijų, kuris yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik galimą atstumo įvertinimą, bet ir konkrečios savivaldybės regiono poreikius, atsižvelgiant tiek į gimnazijos geografinę  padėtį, tiek į gimnazijos istorinę ir (arba) kultūrinę reikšmę gyvenamajai vietovei, specifinius demografinius ir (arba) socialinius aspektus. Taipogi siūloma teisiniame reguliavime numatyti galimybę netaikyti klasių skaičiaus reikalavimo, jeigu gimnazija yra vienintelė tokio tipo gimnazija gyvenamojoje vietovėje. Toks pakeitimas leistų įstatyme numatyti kriterijų, sąlygojantį galimas išimtis, kurios, kaip ir dabar galiojančiame teisiniame reguliavime, būtų detalizuojamos Taisyklėse, taip užtikrinant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo principus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokyklos geografinę padėtį regiono specifiką. Klasių skaičiaus reikalavimas netaikomas, jeigu gimnazija yra vienintelė tokio tipo gimnazija gyvenamojoje vietovėje.“
4.	6			Argumentai: Siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos, Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, būtų proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu siūlomu pakeitimu siekiama, kad nebūtų sudaryta galimybė kilti tokioms situacijoms, kuomet kitus bendruosius ir specialiuosius kriterijus atitinkančiai mokyklai visiškai nebūtų skiriamos mokymo lėšos vien dėl nustatyto mokinių skaičiaus neatitikimo. Toks pakeitimas užtikrintų teisinio aiškumo ir asmenų lygiateisiškumo principus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsniu keičiamą 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“

Teikia

Seimo narė

Laima Nagienė