LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2326

2018-10-10 Nr. 141-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Priežiūros politikos skyriaus viršininkas Saulius Girdauskas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Asociacijos „Jungtinės centrinės kredito unijos“ atstovas Tomas Vaitkunskas, Lietuvos energijos Energetikos teisės departamento teisininkas Povilas Kazlauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Dalius Krinickas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos finansų vadovė Ieva Naudžiūnaitė, Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ vadovė Daiva Kuršelytė, Lietuvos auditorių rūmų direktorė Aurelija Lauruševičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkas Daumantas Pocius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-19	4 (16¹)	5		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, kiek jos susijusios su auditoriaus, audito įmonės atlikta patikra pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, tobulintinos. Pastebėtina, kad pagal kartu su analizuojamu projektu teikiamą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-2331), reikalavimą auditoriui ir audito įmonei atliekant reguliuojamos veiklos patikrą laikytis techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, siūloma nurodyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, o šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą vadovaudamasi savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka.	Pritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į kartu su įstatymo projektu pateiktą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2331, kurio 52¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nurodyti, kad Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, atlikdama reguliuojamosios veiklos patikrą, vertina kaip auditorius ir (arba) audito įmonė laikėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatytoje techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomą 16¹ straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu Komisija turi informacijos ar Komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, ~~pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką~~ nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje ~~nurodyto~~ nurodytų taikyti ~~profesinio standarto~~ profesinių standartų arba ~~nurodyto~~ nurodytų ~~tarptautinio~~ tarptautinių audito ~~standarto~~ standartų, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Komisija turi teisę įpareigoti energetikos įmonę ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-19	7	2		2. Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos arba išbraukiant iš jos formuluotę „kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“, kaip perteklinę, arba vietoj skaičių ir žodžių „2 straipsnio 2 dalyje“ įrašant skaičius ir žodžius „2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 23 punkte“.	Pritarti	Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-19	7	5		3. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatytai, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūros ar audito ir šių įmonių finansinių ataskaitų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, negu bus atlikti 2018 metų (2018–2019 finansinių metų – tuo atveju, jeigu energetikos įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais) energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ar auditas ir šių įmonių finansinių ataskaitų auditas.“ Taigi teikiamu reguliavimu įstatyme siūloma nustatyti jog energetikos įmonių su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos viešųjų pirkimų sutartys netektų galios įvykus nuostatoje nurodomam įvykiui, nepaisant to, kokios sutarties galiojimo, nutraukimo, keitimo sąlygos yra įtvirtintos šiose sutartyse. Šio pasiūlymo kontekste, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderintas su Civilinio kodekso (toliau - CK) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymime, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog „Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.“ Taigi priėmus teikiamą siūlymą, iškiltų sutarčių, kurios nenumato sutarties negaliojimo atvejų, pasikeitus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir teikiamos imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša, nes įstatymas sutartis padarytų negaliojančiomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog CK nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Be to, tai galėtų būti pagrindas privatiems juridiniams asmenims kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato galimybės sutartis pripažinti negaliojančiomis tuo pagrindu, jog pasikeičia kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Be to, šiame įstatyme nenustatoma, kad kituose įstatymuose būtų galima su viešaisiais pirkimais susijusius teisinius santykius reguliuoti kitaip, nei tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį, projekto nuostatos tobulintinos.	Pritarti iš dalies	Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos auditorių rūmai, 2018-09-19 Nr. 1.9-S0864	4 (16¹)	6		• pakartotinai atkreipiame dėmesį į LR energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 punktą (taip pat ir Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto 33 straipsnio 14 dalyje), kad auditorius turi VKEKK atiduoti absoliučiai visą medžiagą, kas yra auditoriaus / audito įmonės profesinė paslaptis, nuosavybė ir konfidenciali informacija. Ši informacija yra pateikiama Įstaigai, jeigu į ją turėtų kreiptis VKEKK dėl atitinkamų paslaugų. Šiuo atveju prieiga prie audito dokumentų turi aiškų tikslą ir deramai reglamentuota siūlomuose įstatymų projektuose.	Pritarti iš dalies	Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3.
2.	Buitinių vartotojų sąjunga, 2018-10-03 Nr. 13			*	DĖL NEPRIKLAUSOMO ŠILUMOS TIEKIMO VEIKLOS SĄNAUDŲ AUDITO Galiojantis Energetikos įstatymas nustato: 8. Energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai. Galiojantis Šilumos ūkio įstatymas 30 straipsnis. Veiklos licencijavimas šilumos ūkio sektoriuje nustato: 13. Licencijos turėtojas privalo vykdyti šias licencijuojamos veiklos sąlygas: 4) tvarkyti atskirą nuo kitų rūšių veiklos šilumos tiekimo sąnaudų apskaitą, atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir viešai skelbti duomenis apie šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudas; Galiojančios Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės nustato: 2. Šiose taisyklėse licencijuojamos veiklos sąnaudų auditu laikoma licenciją turinčio asmens sąnaudų, susijusių su konkrečia licencijuojama veikla, patikrinimas ir nustatymas. 38.18. atlikti per 4 mėnesius nuo metų pabaigos nepriklausomą licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir jo rezultatus pranešti licenciją išdavusiai institucijai; O šiuo metu Seimo Audito komitete svarstomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos inicijuotas Energetikos įstatymo pakeitimo projektas XIIIP-2326, kuris nustato: 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas nustato: Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikta Komisijai ir paskelbta šių įmonių interneto svetainėse.“ 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu Papildyti įstatymą 16¹straipsniu: „16¹ straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra 1. Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies arba Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Komisijos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius pagal Komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Komisijai. Jeigu licenciją išdavė savivaldybės institucija, tai energetikos įmonė reguliuojamosios veiklos ataskaitas, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitą ir (ar) išvadą pateikia licenciją išdavusiai institucijai tokia pačia tvarka ir terminais, kaip ir teikiant Komisijai. 2. Jeigu Komisija turi informacijos ar Komisijai kyla pagrįstų įtarimų, kad energetikos įmonės tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Komisija motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą bet kuriai energetikos įmonei, kurios teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ar kuriai yra nustatyti Komisijos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pagal Komisijos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo reguliavimo apskaitos sistemos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Komisijai. 3. Komisija, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais. 4. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka. 5. Jeigu Komisija turi informacijos ar Komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodyto taikyti profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Komisija turi teisę įpareigoti energetikos įmonę ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Komisija šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, visą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taip pat jų kopijas ar išrašus.“ Tokiu būdu nepriklausomo licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąnaudų audito nebelieka. Kad privalomas nepriklausomas šilumos tiekimo veiklos sąnaudų auditas yra tikrai reikalingas, rodo situacija su AB Vilniaus energija. Kainų komisija atlikusi UAB „Vilniaus energija“ 2012–2014 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimą nustatė, kad šiuo laikotarpiu bendrovė nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,30 mln. Eur. sąnaudų. Tame tarpe: Darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms – 3,3 mln. Eur; Konsultacinėms paslaugoms – 2,26 mln. Eur; Reprezentacijai (klientai ir renginiai) – 1,09 mln. Eur; Narystei asociacijose – 0,44 mln. Eur; Socialinei paramai (maitinimas, sporto veikla ir pan.) – 0,4 mln. Eur; Labdarai (švietimo, ugdymo įstaigos ir pan.) – 0,29 mln. Eur; Kelionėms – 0,15 mln. Eur; Reklamai žiniasklaidoje – 0,12 mln. Eur. Ko tikrai buvo galima išvengti, jeigu nepriklausomas šilumos tiekimo veiklos sąnaudų auditas būtų buvęs atliekamas. Nepriklausomo šilumos tiekimo veiklos sąnaudų audito atlikimas taip pat leistų šilumos tiekėjams apsiginti nuo Kainų komisijos vykdomo šilumos tiekimo veiklos sąnaudų braukymo pagal savo supratimą ir nustatyti teisingas šilumos kainas. Tai, kad šilumos tiekėjai iki šiol nevykdė nepriklausomo šilumos tiekėjų veiklos audito, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tai toleravo ir dargi teisino, niekaip negali būti argumentu jo atsisakyti. O visa blogybė tame, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos nuo pat jos įsteigimo 1997 02 10 niekas iš esmės nekontroliuoja. Per visą jos istoriją jos veiklos auditas taip ir nė karto nebuvo atliktas, kai tuo tarpu jos vykdomų teisės aktų pažeidimų aibių aibė. Vien aštuonis metus jos vykdomas Valstybinis reketas kalba pats už save. Todėl visiškai tikslinga ir laikas paprašyti Valstybės kontrolę atlikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos auditą. Sumoje prašome mūsų pateiktą informaciją iš esmės įvertinti viešojo intereso gynimo tikslu.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, 2018-10-08 Nr. (1.9.1-19)3-1813			*	Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau — Ministerija), atsakydama j Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau — Audito komitetas) 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. S-22018-7238 ,,Dėl nuomonės pateikimo”, pagal kompetencij4 teikia nuomonę. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos energetikos statymo 25 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo 1icencijuojamą veiklą arba kurių teikiaų4 paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad energetikos įmonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti toki informaciją. Informacijos, susijusios su energetikos veikia, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. sakymu Nr. 1-145, (toliau — Taisyklės) 46 punkte yra nustatyta, kad energijos tiekėjų informacija apie reguliuojamos veikios sąnaudas yra vieša. Taisyklių 48 punkte yra išvardinti viešintini energijos tiekėjų reguliuojamos veikios sąnaudų straipsniai (energijos ir (ar) kuro pirkimo sąnaudos; materialinės ir joms prilygintos sąnaudos; ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija; darbo apmokėjimas; darbuotojų socialinis draudimas; technologines sąnaudos ir komerciniai nuostoliai; mokesčiai; palūkanos). Taisyklių 50 punkte yra nustatyta, kad energijos tiekėjas privalo kasmet iki gegužės 10 d. savo interneto svetainėje paskelbti faktines praėjusių kalendorinių metų reguliuojamos veikios snaudas, taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau — Komisija) nutarimo dėl reguliuojamos veikios kainų pakeitimo įsigaliojimo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie planuojamas reguliuojamos veiklos sąnaudas. Energetikos statymo 36 straipsnio 1 dalis nustato sankcijas, taikomas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, t. y. Komisija skiria baudas už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą ar už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Taip pat paminėtinas ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų informacija apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Paviršinių nuotekų tvarkytojų informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Detalesnius viešai skelbtinos informacijos reikalavimus numato Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-761, kuriame nustatyta, kokią informaciją privalo viešinti regu1iuojamąją veiklą vykdantys asmenys, veikiantys atitinkamuose energetikos sektoriuose. Taigi matyti, kad tiek energetikos įmonės, tiek ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai ir dabar savo internetinėse svetainėse skelbia ir teikia Komisijai metinę reguliuojamosios veikios atskaitomybę kartu su nepraklausomo auditoriaus išvada, išskyrus konfidencialią informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių statymo 34 straipsnio 3 dalį, įmones valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (išskyrus tą informaciją, kuri pagal kitus teisės aktus yra vieša). Vadovaujantis minėta nuostata, dalis valstybės reguliuojamų ūkio subjektų yra sudarę tikslų sąrašą arba apibrėžę kriterijus, pagal kuriuos informacijos turinys laikytinas neviešu. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas tiesiogiai draudžia konkuruojantiems ūkio subjektams atskleisti komerciškai jautrią informaciją. Tokios informacijos slaptumas, kaip, pavyzdžiui, mažmeninės gamtinių dujų tiekimo kainos konkrečios sudedamosios dalys, ir lemia tai, kad gamtinių dujų tiekėjai konkuruoja tarpusavyje priimant sprendimus dėl taikomos galutinės gamtinių dujų kainos vartotojams. Tai yra gamtinių dujų tiekėjai negali tiksliai žinoti kitų konkurentų kainodaros sprendimų, todėl jos yra skirtingos ir dėl to laimi vartotojai. Tokios informacijos viešinimas leistų konkurentams prognozuoti kitų subjektų sprendimus ir tokiu būdu bus eliminuojama konkurencija tarp tiekėjų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant aiškumo, Ministerija pritaria Audito komiteto siūlymui ir mano, kad butų tikslinga Energetikos statymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-2326 ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2330 numatyti nuostatas, kad įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir išvados, išskyrus informaciją, kuri yra laikoma įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, yra viešos ir skelbiamos įmonių interneto svetainėse.	Pritarti	Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2.
2.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-10-04			*	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau – Audito komitetas) 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. S-2018-7232 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriuo Audito komitetas informuoja, kad planuoja teikti siūlymą dėl įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitų ir (ar) išvadų skelbimo interneto svetainėse, ir prašo pateikti nuomonę bei pasiūlymus dėl minėtų ataskaitų viešinimo tikslingumo. Komisija informuoja, kad pritaria Audito komiteto siūlymui, ir siūlo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomą Energetikos įstatymo naują 16¹ straipsnį papildyti 7 dalimi išdėstant ją taip: „7. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Komisijos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“ Taip pat Komisija siūlo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 7 dalimi išdėstant ją taip: „7. Papildyti 33 straipsnį 15 dalimi: „15. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“	Pritarti	Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2326 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Audito komitetas, 2018-10-10	3				Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, dėl įmonių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų viešo skelbimo, siūloma Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje numatyti, kad energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos (gamtinių dujų įmonės, elektros energetikos įmonės bei šilumos teikėjai), metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas teiktų Komisijai ir skelbtų šių įmonių interneto svetainėse, o specialiuose energetikos įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti, tik tuos atvejus, kurių neapimtų Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikta Komisijai ir paskelbta šių įmonių interneto svetainėse arba Komisijos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonės neturi savo interneto svetainės.“	Pritarti
2.	Audito komitetas, 2018-10-10	4 (16¹)	2		N	Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad energetikos įmonių veikla, susijusi su paslaugų vartotojams teikimu ir jų kainų reguliavimu būtų skaidresnė, tikslinga viešinti reguliuojamosios veiklos ataskaitas bei patikros ataskaitas ir (ar) išvadas, todėl siūlytina įstatymo projekto 4 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 16¹ straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir nustatyti, kad energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Komisijos interneto svetainėje. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 16¹ straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (arba) išvada, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Komisijos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“ 2. Buvusias įstatymo projekto Nr. XIIIP-2326 4 straipsnio 2–6 dalis atitinkamai laikyti 3–7 dalimis.	Pritarti
3.	Audito komitetas, 2018-10-10	4 (16¹)	6			Argumentai: Atsižvelgiant į Finansinių ataskaitų audito įstatymo 7 straipsnyje nustatytą konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi principo reikalavimus bei siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, susijusias su kainų reguliavimu bei galėtų pagrįstai kreiptis į Vyriausybės įgaliotą įstaigą, kuri atliktų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą dėl auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto reguliuojamos veiklos patikros tyrimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 16¹ straipsnio 6 dalį, konkrečiai įvardijant kokius dokumentus ir duomenis Komisija turi teisę gauti iš auditoriaus ar audito įmonės, atlikusių reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 16¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Komisija šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, ~~visą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi),~~ susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus ~~taip pat jų kopijas ar išrašus~~.“	Pritarti
4.	Audito komitetas, 2018-10-10	7				Argumentai: Siūloma, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d., taigi už 2018 metų finansinį laikotarpį energetikos įmonių veikos sąnaudų peržiūra ir auditas bus atliekami pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, o įstatymo projekto nuostatos dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros bei auditų būtų taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų laikotarpio. Komisija patikrinimų metu nustatė, kad ūkio subjektai į reguliuojamų veiklų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 74 mln. Eur sąnaudų nepaisant to, kad pagal galiojančių įstatymų nuostatas licencijuojamosios (reguliuojamosios) veiklos sąnaudų auditai buvo atliekami. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas naujam 2019 metais prasidedančiam finansiniam laikotarpiui, ir auditoriai bei audito įmonės atlikdami auditus vadovautųsi Komisijos patvirtinta ir su Auditorių rūmais suderinta technine užduotimi dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, kas leistų gerokai padidinti tokių patikrų efektyvumą ir tinkamumą bei būtų užtikrintas vartotojų viešas interesas. Todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti 5 dalies. Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti perteklinės formuluotės „kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus~~, įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje~~. 3. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taikomos atliekant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą~~, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį~~. 4. Energetikos įmonė, kurios finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, privalo užtikrinti, kad pasibaigus 2018–2019 finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir auditas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies ir 23 straipsnio 6 dalies 9 punkto nuostatas ir jo išvada pateikta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūros ar audito ir šių įmonių finansinių ataskaitų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, negu bus atlikti 2018 metų (2018–2019 finansinių metų – tuo atveju, jeigu energetikos įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais) energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ar auditas ir šių įmonių finansinių ataskaitų auditas.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis.

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė

(Komiteto biuro patarėjos Jolanta Zibavičiūtė ir Modesta Banytė)