Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 173
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame gegužės 24 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruokimės.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gegužės 24 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiama Seimo Pirmininke. Tai labiau ne su darbotvarke susiję, nors iš dalies. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas norėtų leidimo 1 minutę susirinkti kur nors tokioje labiau palankioje aplinkoje ir apsvarstyti tokią techninę pataisą dėl datos pakeitimo dviejų įstatymų projektų. Jeigu leistumėte, apie 10 val. 20 min. mes su kolegomis susirinktume ir išspręstume, kad šiandien tas projektas galėtų judėti arba nejudėti, bet bet kuriuo atveju būtų svarstomas. Gerai? Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ar gali Seimas pritarti bendru sutarimu tokiam leidimui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti? Dėkui. Pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo… Kol kas dar neturime visų dokumentų, tai jį keliame į šiek tiek vėlesnį laiką.
10.02 val.
Baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1220(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1220(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.03 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701. Kviečiu gerbiamą Ministrę Pirmininkę į tribūną pristatyti šį klausimą. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Leiskite pateikti mano ir Seimo Pirmininkės įregistruotą Vadovybės apsaugos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas yra sudaryti galimybes Vadovybės apsaugos tarnybai lanksčiau reguliuoti Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko apsaugą tais atvejais, kai pilna apsauga, tokia, kokia yra taikoma šiuo metu, tiesą sakant, sunkiai paaiškinama kokiais nors racionaliais argumentais. Tokių pavyzdžių iš gyvenimo, matyt, bet kuris pareigūnas čia galėtų papasakoti ne vieną. Savaime suprantama, kad tais atvejais, kai yra atliekamos oficialios pareigos, tais atvejais, kai yra dalyvaujama renginiuose, tais atvejais, kai yra iš anksto paskelbta darbotvarkė, kylančią riziką ir grėsmes reikia įvertinti ir priimti tam tikrus sprendimus, bet vis dėlto tiek Ministras Pirmininkas, tiek Seimo Pirmininkas atskirais gyvenimo momentais dar turi galimybių ir kokiems nors asmeniniams, privatiems dalykams, pavyzdžiui, apsilankyti pas draugus. Turbūt mažai kas ginčysis, kad jeigu tai yra privatus apsilankymas privačioje aplinkoje, toks lydinčių pareigūnų ir automobilių, ir visų kitų dalykų paradas, koks paprastai lydi saugomą asmenį, yra labai sunkiai paaiškinamas kokiais nors racionaliais argumentais. Todėl mes siūlytume pradėti diskusiją Seime apie tai, kad būtų galimybių Vadovybės apsaugos tarnybai lanksčiau reaguoti į tokias situacijas, kurių gyvenime tikrai pasitaiko. Turiu pasakyti, kad mes apie tai diskutavome ir su tarnybos vadovu, tačiau visiškai suprantama, kad kaip statutinė organizacija jie griežtai laikosi įstatymų ir lankstumo galimybių pagal dabar galiojančią redakciją nemato. Tuo tarpu jeigu būtų pritarta šitam siūlymui, atsirastų galimybė tas sąlygas papildomai reglamentuoti Vyriausybės pagrindais ir tvarka, tokiu atveju būtų užtikrintas geresnis apsaugos balansas.
Man yra tekę girdėti kai kurių kolegų pasisakymus, kad tai yra neva kažkokia užgaida ir žmonės, kurie pradėjo eiti šias pareigas, turėjo žinoti, kokiomis sąlygomis jie pradėjo eiti šias pareigas. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip mėgsta sakyti kai kurie propagandistai, ne viskas taip vienareikšmiška, nes mes tikrai esame turėję ne vieną valstybės pareigūną, kuris pasirinko gyventi savo asmeninėje rezidencijoje, nors tai yra susiję su tam tikrais papildomais iššūkiais Vadovybės apsaugos tarnybai, su papildomomis išlaidomis ir žmonių darbo sąlygomis, kurios nėra tokios geros, kaip, pavyzdžiui, gyvenant oficialių rezidencijų kvartale. Vadinasi, yra tų gyvenimiškų situacijų buvę ir kitais atvejais, kai kiti valstybės vadovai rinkosi kokį nors savo asmeninį patogumą ir su tuo buvo susiję tam tikri iššūkiai vadovybės apsaugai.
Šiuo atveju, aš sakyčiau, mes su Seimo Pirmininke siūlome rinktis ne savo asmeninį patogumą, o galimybes turėti labiau subalansuotą apsaugos režimą tais atvejais, kai tai nėra iš anksto paskelbtos darbotvarkės dalykai, kai tai iš esmės yra privatūs reikalai, kadangi abi su Seimo Pirmininke būdamos moterys nemažai tų reikalų, kuriuos ankstesniems vadovams sutvarkydavo jų žmonos, turime sutvarkyti pačios. Toks turbūt būtų paprastas komentaras ir todėl siūlyčiau pritarti.
Nesakau, kad ta formuluotė galbūt yra tobula, yra Seimo teisininkų tam tikrų pastebėjimų. Manau, kad komitetai tikrai būtų pajėgūs atrasti tokią formuluotę, kuri, viena vertus, leistų atsisakyti perteklinių dalykų tada, kai jie išties yra pertekliniai, kita vertus, panaikintų atsakomybę Vadovybės apsaugos tarnybos kaip institucijos, sakykime, už tai, kad 24/7 nebuvo kokio nors nustatyto, iš anksto sutarto protokolo. Tokia būtų projekto esmė. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo narių. Gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti daugiau tylos salėje, nes tikrai šiandien girdisi didžiulis šurmulys. Ačiū. Pirmas klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Na, iš tikrųjų šurmulys kaip niekada, premjerė pristato klausimą, o konservatoriai kudakuoja ten susėdę, triukšmas iš jų pareina. Tai nepagarba premjerei. Bet mano klausimas kitas, gerbiama premjere. Kaip pailiustruotumėte praėjusį trečiadienį jūsų kolegės vizitą – pusę devynių ryte veda vaiką į mokyklą, vienas apsaugos darbuotojas 30 metrų eina vienoje Gedimino prospekto pusėje, kitas apsaugos darbuotojas atsilieka 50 metrų, o už beveik 100 metrų, galbūt 70 metrų, turiu nusifotografavęs, kortežas važiuoja. Kaip jūs šitą dalyką paaiškintumėte? Na, ėjome su vienu viceministru ir stebėjomės šita paradija, nesupratome, kas čia vyko tą trečiadienį.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip ir paaiškinčiau, kad šiuo metu, jeigu aš, tarkime, pasakau, kad į renginį Valdovų rūmuose eisiu pėsčiomis ir pareisiu pėsčiomis, mane lydi du automobiliai ir aš niekaip negaliu jų atsisakyti. Tai va taip ir paaiškinsiu. Čia klausimas yra ne man ir ne Seimo Pirmininkei.
PIRMININKĖ. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, labai pritariu, kad iš tiesų žmogus pats turi priimti sprendimus apie tai, kiek ir kokios apsaugos jam reikia, kada jis jaučiasi ir kaip jis jaučiasi esantis saugus. Mano klausimas. Ar tiesa, kad Lietuvoje šios asmenų pozicijos yra vienos labiausiai saugomų Europos Sąjungoje?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš galbūt taip nesupaprastinčiau, kad pats žmogus viską gali nuspręsti, nes tikrai nebūtinai patys žmonės turi visą informaciją. Tam institucijos turi žvalgybos funkciją, tam gali įvertinti grėsmes. Noriu pabrėžti, kad ir pagal dabartinį įstatymą apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, jeigu turima informacijos, kad jiems kyla kokia nors speciali grėsmė. Tikrai jokios bravūros čia nereikia. Tai, kas yra siūloma, su jokia bravūra ar kokiu nors populizmu, kad nereikia mums apsaugos, nėra susiję. Yra susiję tiesiog su praktiniais dalykais.
Aš galiu patvirtinti, nors apsaugos protokolai turbūt nėra tie dalykai, kurie plačiai viešinami kokiose nors skelbimų lentose, vis dėlto iš diskusijų su savo kolegomis galiu patvirtinti, kad tikrai daugelio dalykų, kurie yra čia, kitose valstybėse nėra. Kita vertus, apie Seimo arba parlamentų vadovų apsaugą Seimo Informacijos skyrius yra surinkęs išsamią medžiagą ir, tiesą sakant, oficialia medžiaga remiantis galima patvirtinti, kad tikrai apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas iš aukščiausių.
Bet reikia konkrečiai vertinti situaciją. Jeigu yra grėsmė, žinoma, kad į tai turi būti atsižvelgiama. Tačiau net ir dirbdami 24/7 vis dėlto valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonės ir yra labai konkrečių situacijų, kuomet tai, kas yra dabar, yra perteklinis dalykas. O koks nors bandymas įtikinti galbūt už apsaugą atsakingą instituciją, kad ko nors būtų galima atsisakyti, nebūtinai yra produktyvus, nes tarnybos atsakomybė formaliai pagal įstatymą yra suprantama ir dėl to požiūris yra labai griežtas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji premjere, žmogiškai jus suprantu, nes Seimo Pirmininkė ir jūs, Ministre Pirmininke, irgi žmonės ir kartais kyla noras pasukti į kairę. Tai nevalia, kad iš paskos maklinėtų kokie nors apsauginiai.
Bet mano klausimas būtų toks. Ar jūs nemanote, kad ir kiti pareigūnai turėtų atsisakyti apsaugos, ypač buvę pareigūnai, tai yra buvę prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jiems tikrai jokia grėsmė juk negresia. Teko medžioti su kaimyninės valstybės prezidentu – tikrai atvažiuoja be apsaugos. Aš turiu omenyje poną G. Ulmanį. Tiek Estijos prezidentai vaikšto be apsaugos. Gal ir jiems reikėtų siūlyti, esant būtinybei, jeigu iškiltų grėsmė, naudotis ta paslauga? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs dar neseniai išgyvenote, ką darys mano apsauga, kai aš būsiu šaulių pratybose. Dabar jūs išgyvenate, kad aš galiu be jų priežiūros nusukti į kairę. Žinote, turint noro, man atrodo, į visas puses visais atvejais yra galimybių visiems nusukti.
Bet kalbant apie valstybės vadovus, vis dėlto valstybės vadovas yra vienas ir dėl tos priežasties jokių keitimų čia nėra siūloma. Taip pat ir dėl buvusių valstybės vadovų, tas, kas šiuo metu numatyta įstatyme. Galiausiai tai ne mano ir ne Seimo Pirmininkės prerogatyva, nors jeigu Seime tokių pasiūlymų būtų, žinoma, tuomet Seimas turėtų svarstyti. Bet šiuo atveju mes su Seimo Pirmininke teikiame tuos pasiūlymus, kuriuos iš savo praktikos matome kaip galimus spręsti paprasčiau.
PIRMININKĖ. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama premjere, išties, kaip jūsų nekritikuoti? Su tokiais įstatymų projektais jūs tikrai laisvamaniai. Pagalvokite: apsauga ne tik dėl jūsų saugumo skiriama – apsauga skiriama ir tam, kad mes visi, tai yra valstybė, piliečiai, taip pat būtume apsaugoti nuo galimai neteisėtų jūsų veiksmų, veiklos, skaidrumo, kad neprieitų prie jūsų su dėžutėmis. (Šurmulys salėje) Suprantate, kad nesugalvotumėte kada žolės parūkyti.
Aš noriu pasakyti vieną dalyką: ką jums padarė liberalai, kad konservatoriai pradėjo teikti partnerystės įstatymus, pradėjo teikti tokius įstatymus, kurie šalintų jūsų apsaugą. Žolės neis parūkyti – valstiečiai sako laisviečiams. Tai ką, jūs norite priimti tokius įstatymus, kad būtų atsisakyta apsaugos? Ką daro laisviečiai jums, kad jus taip išprovokuoja arba šantažuoja, kad jūs patys stovite, raudonuojate ir tokius įstatymų projektus teikiate?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs turbūt žinote, kad kartais mane išprovokuoti vienam kitam žodžiui galima, bet negalima išprovokuoti dalykams, kuriais aš netikiu. Tai, kad mano nuomonė partnerystės ir kitais klausimais yra ta, kurią aš deklaruoju daugybę metų, nėra jokios paslapties. Bet tai, ką jūs sakote, kad Vadovybės apsaugos tarnybos apsauga man skirta tam, kad mane sektų, tai yra tikrai man labai labai didelė naujiena, nes aš niekada taip negalvojau.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama premjere, pirmiausia, ar su apsauga, ar be jos, norėčiau palinkėti, kad jūs su Seimo Pirmininke visada būtumėte saugios, kiti valstybės vadovai taip pat.
Mano klausimas yra apie tai: galbūt vertėtų peržiūrėti pačios apsaugos organizavimo režimą, kad paskui jus nesekiotų du papildomi automobiliai, nes tik laisvalaikiu jūsų nesaugant, o saugant vykdant tiesiogines pareigas, mano vertinimu, tokio didelio efekto nebus, nes vis tiek komandos jūsų apsaugai bus išlaikomos ir žmonės turės būti įdarbinti? Na ir mūsų Vadovybės apsaugos tarnyboje yra puikių pareigūnių moterų, tai galbūt irgi būtų galima galvoti apie tai, kad jus saugotų moterys ir nesukeltų tokių, sakykime, kartais nepatogių situacijų. Tai mano klausimas apie tai, kad vis dėlto tai nė kiek nesumažins kaštų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, bet, žiūrėkite, ir dabar tai yra susiję su papildomais kaštais. Jeigu, tarkime, savaitgalį staiga susiklostė puikus oras ir aš nuspręsčiau, kad galėčiau nuvažiuoti aplankyti savo tėvų kapus, tą aš padaryčiau, jeigu esu privatus asmuo, atsisėdau į mašiną ir nuvažiavau. Čia aš turiu išsikviesti krūvą žmonių, laukti kažkurį laiką, kad jie mane, ponią, nubogintų prie kapinių.
Man atrodo, jūs teisi, iš esmės čia kalbama apie protokolą. Tačiau dabar, bent jau tarnybos vadovybės nuomone, protokolai negali būti keičiami, nes įstatymas numato štai tokį reikalavimą. Tai kokia galiausiai ta formuluotė įstatyme galėtų atsirasti, kad tuose protokoluose atsirastų lankstumo, matyt, čia yra diskusijų komitete klausimas.
Vėlgi sakau, nėra čia kokios nors bravūros ar kokio nors populizmo. Yra praktiniai dalykai, kai, mano nuomone, yra ir nepagarba patiems tarnybos darbuotojams, nes aš ne viską galiu gyvenime suplanuoti. Oficialią darbotvarkę aš galiu suplanuoti, o tai, kad norėsiu galbūt vakare nuvažiuoti nusipirkti burgerį „Drive“, to aš suplanuoti negaliu. Bet tai sukelia tam tikrų nepatogumų taip pat ir kitiems žmonėms. Klausimas tada taip pat, kiek tų žmonių turi būti paskirta, tarkime, tokiems atvejams.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, Seimo nariai žino, kad jie neturi normuoto darbo laiko ir iš esmės laiko po darbo. Seimo nariu esame visą parą. Taip pat Konstitucija neskirsto pareigų į tiesiogines ir netiesiogines. Neabejotinai visi šie dalykai liečia visus mus, ypač jus ir Seimo Pirmininkę. Tačiau žvelgiant į projektą gali susidaryti įspūdis, kad jums jūsų asmeninis privatumas yra svarbesnis už atsakomybę valstybės piliečiams arba kad jūs ieškote galimybių slapčiomis su kuo nors susitikti, o gal net ir priimti dovanų kokią nors dėžutę. Ar jums neatrodo, kad šis įstatymo projektas tarsi ir užkardo tuos neigiamus dalykus? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ponia Kubiliene, aš noriu jums pasakyti, kad dėl Apsaugos tarnybos pareigūnų patogumo aš išsikėliau iš savo asmeninės gyvenamosios vietos, to nepadarė kai kurie anksčiau mano pareigas ėję pareigūnai. Aš sumažinau taip pat, ir labai smarkiai, savo asmenines veiklas, kadangi man kelia tam tikrą nusistebėjimą, ar išties tokio masto apsauga yra reikalinga. Jūs puikiai žinote, kad žmonės, kurie nori daryti ką nors nedoro, tą nedorą sugeba padaryti labai įvairiomis aplinkybėmis. Ir ne, tai nėra susiję. Tai yra susiję su tuo, kad dabar taikomas režimas yra tikrai stipriai perteklinis. Manau, kad turėtume orientuotis į didesnį lankstumą. Dabar lankstumo, nežinau, kokia čia valia, bet daug lankstumo neatsiranda. Būtų gerai, kad jo atsirastų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai. Už kalba A. Petrošius. Prašom, motyvai už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmininke, išties turime rasti balansą tarp asmeninio patogumo ir apsaugos lygio, tinkamai sudėliodami režimus. Nemanau, kad yra teisinga visiškai atsisakyti apsaugos tuo 24 valandų laikotarpiu, nes paliečiamos ir ateities kartos, o situacija yra nuolat kintanti. Tikrai nežinome, nei kokie Seimo pirmininkai, nei kokie ministrai pirmininkai ateis į pareigas, nei koks bus jų populiarumas, kokie iššūkiai jų laukia, tai tuos pokyčius reikėtų daryti atsakingai. Nesu tikras, ar būtent šioje Vadovybės apsaugos įstatymo vietoje norimos atlikti korekcijos yra geriausias būdas išspręsti šią problemą, tačiau tam, kad diskusija prasidėtų, šiandien balsuosiu už ir tikrai pakviesiu kolegas balsuoti už, nes keistinų dalykų apsaugos protokoluose ir režimuose išties yra. Neabejoju, kad vietos ir asmeniniam pasirinkimui dėl protokoluose esančio režimo intensyvumo turėtų atsirasti. Tikiuosi, kad bus rasti tokie sprendiniai, kurie nepaveiks ateities premjero, ateities Seimo pirmininkų saugumo situacijos, ir kad esant kitokiai jų pozicijai ar skirtingai aplinkos veiksnių situacijai teisės akto vėl keisti nereikės. Tačiau šiandien tai yra puiki proga pradėti diskusiją, nes problemų, akivaizdu, yra.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai dėkoju. Kolegos, išties kalbame apie labai rimtą įstatymo projektą, bet išėjo taip, kad turinys pasidarė nerimtas. Išties, gerbiamos moterys, kreipiuosi į jus, Seimo Pirmininke, premjere, į jūs, gal jums moteriškai ir atrodo, kad nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti tarp jūsų, kaip ten sako, mergaičių ir taip toliau, bet, neįsižeiskite, apsauga išties reikalinga ne tik tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, reikalinga ir dėl skaidrumo. Tam, kad negalėtų jūsų, kaip pasakyti, nedori draugai ar kolegos prie jūsų paslapčia prieiti ką nors pasiūlyti, lobistai ir taip toliau. Išties tai veikia ir prevenciškai. Todėl, kolegos, nereikia rimtų dalykų sumenkinti ir apsauga tikrai turi būti. O jei jums netinka šios pareigos, jūs galite jų atsisakyti vardan tos laisvės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę, ir tai visiškai su tuo nesusiję. Prašom. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gal jūs, kolega, galėtumėte prevenciškai kada nors į veidrodį pasižiūrėti, nes realiai taip, kaip jūs atrodote ir kaip jūs kalbate, kaip jūs žeminate moteris, yra gėdinga šiame parlamente. Jeigu viskas, ką jūs sugebate pasakyti apie premjerę ir Seimo Pirmininkę yra apie siekius mergaitiškų pokalbių, tai aš norėčiau pasakyti, kad jūs esate tiesiog užkietėjęs senas šovinistas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Labai gera diskusija. Gerbiami kolegos, ypač moterys konservatorės, jūs atsisukite Vyriausybės valandą ir jūs pažiūrėkite, kaip jūs šnekate. Skaidruoliai jūs skaidruoliai! Jau žmonės apie jus ką kalba. Tokių patyčių iš jūsų niekas nesulaukė, o konservatorių moterys tai išvis praradusios moteriškumą, neina suprasti, ką jos sako, išvis kokias vertybes jūs išpažįstate. Konservatoriai, tai pažiūrėkite į veidrodžius, ypač moterys. Aš kalbu apie jūsų tą vidinį charakterį. Kaip jūs galite išties taip net tokį klausimą kelti? Aš kalbu apie labai rimtus dalykus. Vadovybės apsauga. Jeigu jūs tai sumenkinate iki tokio lygmens, kad jums ji nereikalinga dėl kažkokio privatumo, tai, sakau, atsisakykite jūs tų pareigų. Reikalinga apsauga. Kad ir kokios bebūtų, tai tokios pareigos, privalo būti apsauga, ir tiek.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi noriu reaguoti į replikas. Iš tikrųjų manau, kad įstatymas geras. Jeigu neprisidirbsite, neprisivogsite, niekas jūsų neiššaudys, nei čia skriaus. Man atrodo, kad… Aš dabar klausimą keliu, o kam V. Landsbergiui reikalinga apsauga? Jau prieš 30 metų gal prisivogė ar panašiai. Tai panaikinkite pirmiausia V. Landsbergiui apsaugą. Kam jūs jį saugote? Nuo ko saugote? Jurgi Razma, nuo ko saugote V. Landsbergį, galite pasakyti man ar ne? Tikrai aš manau, kad įstatymas tikrai yra labai geras. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nežinau, ar čia atsakinėti Petrui. Ne mes užsakinėjame kokias nors apsaugas, bet jūs gerai iliustruojate, kad kartais yra pagrindas saugoti žmones. Aš, reaguodamas į pono D. Gaižausko kalbas, nekomentuosiu jų turinio, manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat aš tikiuosi, kad sureaguos ir Vadovybės apsaugos departamentas, nes ponas D. Gaižauskas priskyrė jiems labai keistą funkciją – tai saugomų vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Replikos išsakytos. Labai keista girdėti XXI amžiuje Europos Sąjungos valstybės parlamente tokius pasisakymus apie moteriškumą, apie mergaitiškus pasikalbėjimus ir panašiai. Tai apmaudu.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ projektas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui jau praėjęs, mums reikėtų balsuoti, tačiau balsavimo laikas dar neatėjęs.
Kitas darbotvarkės klausimas. Mes šiek tiek peršoksime į priekį, nes dėl visų kitų darbotvarkės klausimų, numatytų iki balsavimo, reikia balsuoti dėl straipsnių.
10.25 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2). Svarstymo stadija.
Norėčiau pakviesti gerbiamą M. Maldeikį, kad pristatytų komiteto išvadą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Komitetas svarstė minėtą klausimą ir dėl jo balsavo: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Taip pat norėčiau pakviesti gerbiamą Z. Balčytį, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiek tiek plačiau aš pristatysiu Audito komiteto sprendimą. Mes lapkričio 17 dieną svarstėme ir Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektui buvo nutarta nepritarti.
Pagrindinės išvados, dėl ko taip buvo nutarta: pirma, ydinga praktika skirti didžiausią dalį paramos biudžetinėms įstaigoms, lyginant su nevyriausybinėms organizacijoms teikiama parama, nesiformuoja; antra, parama yra savanoriškas paramos dalykų teikimas paramos gavėjams, o paramos teikėjai yra laisvi apsispręsti, kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti, todėl pritarus įstatymo projektui galimai nebus pasiekti projekto iniciatorių siekiai, tačiau bus sudarytos galimybės kilti neigiamiems padariniams – nebus sudarytos galimybės savanorystės pagrindais remti biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas pilietinei bendruomenei; trečia, jeigu asmenys naudojasi galimybe skirti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigoms, darytina išvada, kad ši priemonė yra efektyvi ir reikalinga, tai yra šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra aktualus ir atitinka visuomenės poreikius; ir ketvirta, svarstomas įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Yra nutarta nepritarti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
Diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis buvo užsirašęs A. Bagdonas, po to V. Targamadzė. Kviečiu gerbiamą A. Bagdoną į tribūną.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, na, pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad 1,2 % nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gautų būtent tik nevyriausybinis sektorius. 2004 metais ši iniciatyva gimė Seime. Pagrindinis tuo metu tikslas buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės bei savivaldybių organizacijos, kurios yra vieną kartą jau finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų.
Dar 2009 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad tokia praktika remti biudžetines įstaigas yra ydinga, nes tuomet pats paramos davėjo statusas praranda esmę. Taip pat pastebima ir europinė patirtis, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje panašaus finansavimo negauna jokios – nei biudžetinės, nei nuo savivaldybių priklausomos – organizacijos.
Visi turbūt matėme, kai COVID-19 pandemija vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kaip žaibiškai reagavo būtent nevyriausybinis sektorius. Šaulių sąjungos nariai savanoriškai savanoriavo, padėjo valdyti situaciją, daugelis nevyriausybinių organizacijų rinko paramą ir taip efektyviai padėjo valdyti situaciją Lietuvoje.
Dabartinė situacija – karas Ukrainoje. Mes matome, kaip efektyviai ir žaibiškai reaguoja nevyriausybinis sektorius: renkama parama, gabenamos įvairiausios būtinosios prekės į Ukrainą, priimami karo pabėgėliai. NVO sektorius nėra finansuojamas iš biudžeto ir gaunama 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalis yra labai efektyviai panaudojama.
Ir pabaiga: Vyriausybė pritarė įstatymo projektui suprasdama pagrindinį tikslą stiprinti nevyriausybinį sektorių, kuris nėra priklausomas nuo valstybės ar savivaldybės, kuo efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir ilgalaikėje perspektyvoje remti nevyriausybinių organizacijų plėtrą. Ačiū visiems ir labai tikiuosi jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Targamadzę.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, iš tiesų mokesčių mokėtojas turi teisę apsispręsti, kam skirti pinigus. Aš turiu omenyje 1,2 %. Taip, nevyriausybinis sektorius yra menkai remiamas ir reikia ieškoti, kaip padėti jam, kaip galima būtų plėtoti jo veiklą, pastiprinti, tačiau nepamirškime, kad biudžetinės įstaigos, aš turiu omenyje dabar švietimo įstaigas, yra menkai finansuojamos. 2024 metais yra numatytas įtraukusis ugdymas, o jūs pasižiūrėjote, kiek dar neturi net elementariai įsirengę pandusų, negali padaryti paprasto remonto ir taip toliau? Todėl aš prašau palaikyti Audito komiteto išvadą ir nepalaikyti šio įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašiusieji pasisakė. Motyvai po svarstymo. L. Kukuraitis kalba už.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų šis įstatymas nuolat yra keičiamas ir iš pradžių, kai jis buvo sukurtas, buvo sukurta išskirtinė teisė nevyriausybinėms organizacijoms telkti visuomenės paramą savo veiklai įgyvendinti. Paskui atsirado biudžetinis sektorius ir nevyriausybinės organizacijos faktiškai sustojo čia veikti, nes biudžetinis sektorius kur kas labiau prieina prie savo klientų ir gali tiesiogiai paprašyti, kartais net pareikalauti teikti paramą. Aišku, nevyriausybinės organizacijos su savo vidiniais resursais tapo nepajėgios dalyvauti nelygiavertėje kovoje.
Šiuo atveju, jeigu mes norime stiprinti nevyriausybinį sektorių, kuris yra vienas silpniausių apskritai Europos kontekste, pilietinis indeksas irgi tik labai iš lėto auga pastaruoju metu, ilgai buvo užšaldytas, siūlome pritarti šiam projektui, kad sustiprintume sektorių. O biudžetinių įstaigų biudžetinis finansavimas turėtų būti solidus, toks, kiek reikia įstaigoms, kad įstaigos neturėtų papildomai rinkti iš savo klientų, iš savo darbuotojų, kad galėtų vykdyti biudžetiniam sektoriui paskirtas funkcijas. Tegu kiekvienas sektorius daro tai, ką turi daryti, ir kviečiame pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų kaip vienmandatininkė tikrai negaliu palaikyti šio siūlymo ir palaikau Audito komiteto siūlymą nepritarti šiam projektui vien dėl to, kad mes, vienmandatininkai, atstovaudami savo apygardoms, matome, kaip iš tikrųjų dirba ir kokios šiandien yra švietimo įstaigos. Iššūkiai didžiuliai, sakome: reikia pakankamai finansuoti, bet niekada nebuvo pakankamai lėšų, kad galėtume visiškai sutvarkyti biudžetines įstaigas. Prisiminkime, prieš keletą metų, dar prieš dešimt metų, būdavo daug skundų, net reikėdavo tėvams savo lėšomis nupirkti tualetinio popieriaus ir atnešti į ikimokyklines įstaigas. Šiandien mes to tikrai neturime, nes tie, kurie gali paaukoti pinigų, tai yra 1,2 % nuo pajamų mokesčio, aš manau, tikrai prisideda ir prie biudžetinių įstaigų veiklos, ir prie jų turtinimo. O ataskaitą įstaigų vadovai visada labai sėkmingai pateikia.
Nenoriu sutikti su L. Kukuraičio pasakymu, kad taip mes sustiprinsime NVO veiklą. Kiekvienai NVO veiklai, jeigu ji sėkmingai vysto savo veiklą, tikrai galima skaidyti, kiekvienas gali paaukoti lygiai taip pat 1,2 % ar 0,6 %, juk galima procentus skaidyti. Todėl tikrai prašau nepalaikyti šio projekto, balsuoti prieš, o palaikyti Audito komiteto išvadą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, mes jau perėjome prie… prasidėjo balsuoti skirtas laikas. Aš kviesčiau Seimo narius užimti savo vietas. Jau galėtume apsispręsti ir balsuoti dėl šio klausimo, tai yra dėl 1-10 klausimo – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-367. Svarstymo stadija. Balsuokime. Kas pritariate Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 71, prieš – 13, susilaikė 24. Pritarta po svarstymo.
10.37 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-879(2) (priėmimas)
Grįžtame į darbotvarkę nuo pat pradžių. Tai yra 1-2 klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-879(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmininke, jūs jau paskelbėte įstatymo projektą ir aš noriu paklausti. Yra užsirašiusių kalbėti ir dėl motyvų, ir už, ir prieš. Mes to nepadarėme.
PIRMININKĖ. Mes dabar pradedame priėmimo procedūrą, nebuvome jos dar pradėję, apsvarstysime ir pasiūlymus, apsispręsime…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tai dabar procedūra. Paskui…
PIRMININKĖ. Taip, visa procedūra.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Paskelbėte balsavimą dėl visų įstatymų projektų, todėl aš norėjau paklausti.
PIRMININKĖ. Taip, nes prasidėjo balsavimo laikas. Viskas taip, kaip ir buvo numatyta darbotvarkėje.
Dar V. Bakas dėl vedimo tvarkos.
V. BAKAS (DFVL). Aš tik norėjau replikuoti po balsavimo, jeigu galima?
PIRMININKĖ. Žinoma.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes ką tik priartėjome prie to, kad atimame iš mokyklų, darželių, tėvų, vaikų galimybę skirti dalį savo pajamų mokesčio jų reikmėms. Tada mano pasiūlymas. Jeigu tokiu buldozeriu eina projektas, tai numatykime, kaip kompensuoti tas netektis, kurias darželiai ir mokyklos turės dėl šių pataisų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos po balsavimo išsakytos. Pradėjome svarstyti 1-2 klausimą. Priėmimas pastraipsniui. Norėčiau pakviesti į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę. Prašom į tribūną. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Giraitytės-Juškevičienės pataisa. Kolegės, prašom ją pristatyti. I. Kačinskaitės-Urbonienės nematau. Ar galėtų kolegė V. Giraitytė-Juškevičienė pristatyti? (Balsas salėje) Negali pristatyti. Tuomet kreipiuosi į komiteto pranešėją. Gal jūs galite trumpai pristatyti šią pataisą? Iniciatorės nepristato.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pataisa yra gana ilga, nes tai susiję su sąvokomis. Tiesiog aš perskaitysiu, ką siūlo kolegės Seimo narės. Jos siūlo papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo pradžia – moteriai skirtų hormoninių vaistų lytinėms ląstelėms susidaryti vartojimo pradžia arba, atliekant pagalbinį apvaisinimą natūralaus ciklo sąlygomis, vyro lytinių ląstelių paruošimo konkrečiai pagalbinio apvaisinimo procedūrai pradžia.
2 punktas. Pagalbinis apvaisinimas – procesas, atliekamas šio įstatymo nustatyta tvarka naudojant medicinos technologijas, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą.
Toliau. Pagalbinis apvaisinimas in vitro – pagalbinis apvaisinimas ne moters kūne.
Pagalbinis apvaisinimas in vivo – pagalbinis apvaisinimas moters kūne.
5 dalis. Pavojinga nepageidaujama reakcija – nenumatytas žmogaus lytinių ląstelių donoro arba recipiento organizmo atsakas, įskaitant užkrečiamąją ligą, kuris yra susijęs su donoro audinių ir ląstelių įsigijimu arba naudojimu ir kuris sukelia mirtį, pavojų gyvybei, neįgalumą arba dėl kurio donoras ar recipientas gali būti hospitalizuotas ar susirgti arba jo hospitalizavimo ar ligos trukmė gali pailgėti.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš norėčiau jus sustabdyti, nes kolegos, manau, yra perskaitę tą pasiūlymą. Tuomet, jeigu…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip, aš tą patį, Pirmininke, ir sakiau. Kadangi yra visos sąvokos keičiamos, manau, kad, kas domisi ir skaito viską, tikrai su projektu yra susipažinę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko šį dviejų kolegių pasiūlymą? Nėra, tik 9 palaiko. Taigi šio pasiūlymo nesvarstome.
Turime apsispręsti dėl 2 straipsnio, dėl jo taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Gal galėtumėte trumpai pristatyti komiteto išvadą?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Teisės departamentas, įvertinęs projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pateikė pastabą, kad, atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas teisės aktų rengimo rekomendacijas, kuriose nustatyta, kad straipsnyje, reglamentuojančiame terminų apibrėžtis, trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl derėtų atsisakyti ir teikiamame projekte. Komiteto nuomonė – nepritarti Teisės departamento siūlymui. Argumentas – vadovaujantis tuo pačiu teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų“ 35 punktu, sąvokas sudaro terminai ir jų apibrėžtys. Atkreiptinas dėmesys, kad trumpiniai nevartojami ir neįvedami terminų apibrėžtyse, tačiau šalia sąvokas įvardinančių terminų jų trumpiniai gali būti įvedami. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsispręskime dėl 2 straipsnio, suredaguoto pagal komiteto išvadą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl straipsnių nuo 3 iki 9, atsiprašau, iki 8 straipsnio nėra gauta… Dėl straipsnių nuo 3 iki 8 nėra gauta pataisų, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio yra gauta P. Saudargo, V. Aleknaitės-Abramikienės, J. Urbanavičiaus ir kitų Seimo narių pataisa, kuri keičia viso straipsnio esmę. Pirmiausia apsvarstykime ją. Aš kreipiuosi į kolegas, į P. Saudargą, kad pristatytų pataisą. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pataisos esmė yra, kad šeima, tėvai, kurie naudojasi pagalbinio apvaisinimo procedūra, gali saugoti tiek, kiek jie nori, neribotą laiką, bet ne trumpiau negu dvejus metus savo lėšomis. Tai yra toks protingas terminas. Per tą laikotarpį, man atrodo, tie embrionai galėtų būti panaudoti tos šeimos poreikiams per pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Vėliau saugojimą savo lėšomis perima valstybė ne trumpiau negu 80 metų.
Kodėl pasirinktas toks skaičius? Tai yra suapvalinta vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė, moterys šiek tiek ilgiau gyvena, vyrai šiek tiek trumpiau, tai plius minus apie 80 metų suponuojant, kad štai tiek mes numatome ir to embriono galimybę gimti.
Dabar kodėl kolegos sako, kad galbūt embrionų gyvybingumas metams bėgant mažėja. Aš manau, kad po keliasdešimties metų, vystant technologijas, medicinai einant į priekį, mums nebereikės spręsti šitokių problemų ir etinių dilemų Seime, dėl jų ginčytis. Technologijos bus vystomos taip, kad šaldymo procedūros bus visiškai kitokios, efektyvesnės ir pati pagalbinio apvaisinimo procedūra bus visiškai kitokia – efektyvi, galbūt net nereikės šaldyti. Todėl mes tik laikinai šiek tiek atidedame tų sukurtų embrionų nužudymą, pavadinkime taip. O per keliasdešimt metų, aš manau, tikrai viskas bus išspręsta ir technologijos leis mums prie šito klausimo tokiu kampu nebegrįžti.
Gerbiami kolegos, tai yra kompromisinis pasiūlymas. Aš kviečiu palaikyti ir tada galėsime visą įstatymą palaikyti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar turime 29 Seimo narius, palaikančius šią pataisą? Taip, už – 53. Taigi svarstome pataisą. Prašau, gerbiama kolege, pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl kolegos P. Saudargo ir kitų pataisos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – šiam pasiūlymui nepritarti. Argumentai. Manytina, kad embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke valstybės lėšomis ne trumpiau kaip 80 metų, nenumatant galimybės porai pačiai apsispręsti dėl embrionų likimo, tai tiesiog neatsižvelgiama nei į poros reprodukcinius lūkesčius, nei į embrionų kokybę, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų, be to, tai būtų per didelė našta valstybės biudžetui.
Be to, dėl įstatymo projekto mes matėme ir komiteto nuomonę, kad tiesiog kiekviena pora gali apsispręsti, kiek embrionų reikia, ir iš tikrųjų terminas nuo dvejų iki dešimties metų yra taip pat sutuoktinių apsisprendimo klausimas. Dar atkreipiu dėmesį, Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme aiškiai nustatyta, kad embrionų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiamas, tai yra susiję su tuo, manoma (suformuota tokia nuomonė), kad embrionai gali būti panaudoti ir tyrimams. To negali būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ši pataisa, mieli kolegos, remiasi paprasta gyvenimo ir mokslo tiesa, kad pradėtas embrionas yra gyvybė, žmogiškoji gyvybė, ir nieko kito, tik pagarbą gyvybei ir išreiškia. Tačiau aš išdrįsiu priminti, kad norint išsaugoti vaisingumą visai nebūtina kurti embrionus – pakaktų išsaugoti asmenų lytines ląsteles, tai yra moterišką ir vyrišką, ir embrioną sukurti paskui, bet kažkodėl Lietuvoje šis metodas (pasaulyje jis taip pat taikomas) nėra populiarus.
Kita vertus, mes labai sureikšminame in vitro metodą slėpdami nuo savo visuomenės, kad yra kitas metodas – vadinamosios naprotechnologijos. Aš iš savo patirties vis daugiau sužinau apie porų sėkmingą pastojimą naudojantis visiškai nekaltomis ir biochemijos, biologijos mokslu, ir organizmo analize pagrįstomis technologijomis. Šiuo atveju aš čia kalbu ne į temą, tačiau noriu informuoti Lietuvos poras, kad yra tokių technologijų. Jums nereikės mokėti tūkstančių, nereikės susidurti su etikos problemomis ir jūs galėsite sveikai ir nekenkdami moteriai, nekimšdami į ją hormonų išspręsti tą nevaisingumo problemą. O šiuo atveju dėl etikos sumetimų aš labai kviečiu palaikyti mūsų pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš reiškiu pagarbą tos idėjos reiškėjams, jie atsitraukė nuo pradinės idėjos, nes pradžioje siūlė amžinai saugoti, kai ir Žemės nebeliks, dar turėtume saugoti, ir už valstybės lėšas, Saulei išsiplėtus. Dabar 80 metų. Ir kalba apie pagarbą gyvybei. Tai kokia čia pagarba gyvybei, jeigu po 80 metų jau galima sunaikinti? Tada jau išnyksta pagarba. Tai tada amžina, jeigu laikomės tos logikos, tai amžina. O mokslinė logika yra labai paprasta. Ta gyvybė ilgai negali šaldytuve gyvuoti, jinai gyvuoja, deja, trumpai, keletą metų. Aišku, kad keletą metų ir turi būti laikoma, ne daugiau, ne dešimtis ar 80 metų, ar net 100 metų. Tas skaičius iš lubų nulaužtas – 80. Aš siūlau pritarti komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuokime dėl P. Saudargo, V. Aleknaitės-Abramikienės ir kitų kolegų pataisos. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 49, prieš – 27, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir O. Leiputės dėl 9 straipsnio. Gal galėtų gerbiama Orinta pristatyti pataisą? Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). O aš negaliu? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, šia pataisa mes siūlome papildyti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip, kad dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Embrionų saugojimas pagal sutuoktinių pareikštą valią iki informuoto paciento sutikime nurodyto embrionų saugojimo termino pabaigos tęsiamas sutuoktinių, partnerių lėšomis.
Argumentai, dėl kurių parengta ši pataisa, šis pasiūlymas, visų pirma tie, kad mes savo įstatymo projektu, kurį šiandien, tikiuosi, priimsime, įpareigojame poras dvejus metus privalomai saugoti embrionus ir patiems mokėti už saugojimą. Tačiau projekto klausymų metu medikų buvo paklausta ir medikai paaiškino, kad apie 20 % asmenų, šeimų, kurios turi mokėti už embrionų saugojimą, nemoka. Jų neįmanoma suieškoti, tai yra išvykę gyventi į užsienį, keičia gyvenamąsias vietoves Lietuvoje, neatsiliepia, o kai kurios šeimos atsisako mokėti dėl finansinių sunkumų. Todėl labai prašau pritarti šiam pasiūlymui. Be to, komitetas pritarė iš dalies. Iš dalies todėl, kad komitetas dar siūlo papildyti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos Vyriausybė… ir toliau jau pagal esamą tekstą. O papildymas yra toks todėl, kad būtent projekte, kaip yra siūloma, kad būtų finansuojama iš valstybės lėšų. Tai jau ne Privalomojo sveikatos draudimo fondas, todėl čia reikia papildyti ir nuostata dėl Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, ar teisingai suprantu, kad jūs pritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies ir nereikalaujate balsuoti dėl visos pataisos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš manau, kad vis tiek balsuoti mes turime, nes čia labai rimtas pasiūlymas. Ar nereikia?
PIRMININKĖ. Jeigu jūs pritariate komiteto nuomonei, tai tuomet mes balsuosime dėl komiteto redakcijos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime? Kolegos, tuomet dėl 9 straipsnio. Ar galime pritarti? Pirmiausia turime apsispręsti dėl šios kolegių R. Šalaševičiūtės ir O. Leiputės pataisos, pritarti iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ne, reikalaujate balsuoti dėl straipsnio. Dėl 9 straipsnio turėsime apsispręsti balsuodami. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, taigi balsuokime dėl 9 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 93, prieš – 2, susilaikė 16. Pritarta 9 straipsniui.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėl 10, 11, 12 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio buvo gauta kolegų P. Saudargo, V. Aleknaitės-Abramikienės ir kitų pataisa, bet ji susijusi su ta, dėl kurios mes apsisprendėme anksčiau. Būtinybė ją svarstyti jau atkrenta ir turėtume apsispręsti dėl 13 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Apsispręskime dėl viso projekto. Prieš tai motyvai. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Labai raginu visus palaikyti šį projektą, jis realiai padeda Lietuvos šeimoms, tai yra aktualus projektas, veiksmingos šeimos politikos dalis. Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo iššūkių ir problemų ir, medikų teigimu, tas skaičius gali netgi ir augti ir auga. Šiuo metu galiojantis reguliavimas ne tik kad nėra grįstas mokslu, bet jis yra didžiulė finansinė našta poroms. Per metus tarp kelių šimtų ir net iki 500 eurų kainuoja tas amžinas saugojimas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija nenumato sprendimų ir išeičių net skyrybų, mirties atvejais ir tiesiog, kai pagal amžių nebėra tos galimybės susilaukti vaikų, ir, kaip teigia medikai, jie tikrai palaiko šitą pataisą, kad po daugybės šaldymo metų embrionai yra tiesiog negyvybingi. Taip pat ką tik pritarėme pataisai, kad pirmus dvejus metus saugojimas bus apmokamas valstybės lėšomis, vadinasi, tos finansinės naštos partneriams lieka dar mažiau. Taip pat įstatymo projekte yra palikta galimybė, ko oponuojantys kolegos nepaminėjo, kad partneriai galėtų saugoti tuos embrionus ir ilgiau nei 10 metų, jeigu patys to pageidauja. Tad raginu palaikyti šį tikrai nemažam skaičiui Lietuvos šeimų aktualų projektą ir palaikyti sveiką protą ir mokslą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Išties labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kai ji prasideda nuo embrionų naikinimo. Bijau, kad Europoje tampame vienintele valstybe, kuriai embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis.
Kitas dalykas, manau, buvo padarytas labai neteisingas – tik dveji metai kompensuojami iš valstybės biudžeto. Akivaizdu, kad nutraukus finansavimą žmonių noras naikinti embrionus ir apsispręsti nepalankiai dėl jų saugojimo bus dar didesnis negu paprastai. Iš esmės ir finansavimo tvarka mes stumiame žmones, kad jų sprendimai dėl embrionų apsaugos būtų nepalankūs. Tikrai raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia noriu pasidžiaugti R. Šalaševičiūtės pristatytu projektu, kad mes pagaliau išeiname iš to amžino šaldymo. Tai yra logiška, medikai labai aiškiai pasisako, kad saugant daugiau nei penkerius metus faktiškai daugelis tų, kurie dirba šioje srityje, nebenori naudoti šių embrionų, nes šaldymas yra procesas ir neaišku, kas toliau lieka iš embriono ir kokia yra tikimybė. Procedūros nėra vien tik malonumas ir kažkoks džiaugsmas.
Aš manau, kad tikrai pati amžino šaldymo idėja niekur neveda. Iš principo gimstamumo neįmanoma padidinti dirbtiniu apvaisinimu, tai ką kalbėti apie amžiną šaldymą, kas yra tikrai nelogiška net biologiškai. Mes turime kalbėti ir apie tai, pagaliau susitarti Seime, kas yra gyvybė. Kai mes donuojame, kalbame apie tai, kada mes galime donuoti organus, tai mes aiškiai pripažįstame, kad yra smegenų mirtis arba širdies sustojimas, sustojusi gyvybė, tokiu atveju mes galime donuoti kitam žmogui organus.
Kas yra embrionas? Embrionas neturi nei smegenų, nei širdies. Kaip tada pavadinti šitą darinį ir šitaip drąsiai kalbėti, kad čia kažkokia vyksta nelaimė. Mes turime tada susitarti labai aiškiai Seime ir įvardinti, kada prasideda ir kada baigiasi gyvybė. Ačiū. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė – motyvai prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, Pirmininke. Labai keista, kad žmogus nežino mokslo įrodytos tiesos, kad embrionas yra gyvybė, o lytinės ląstelės turėtų būti saugomos mūsų sveikatos sistemoje ir taip pagelbėti poroms, kurios negali susilaukti vaikų. Gyvybė, be abejo, yra svarbiausia ir brangiausia, kas mums duota. Ir apie pagarbą kitam kolegai konservatoriui noriu pasakyti, kad taip, ji pagarbos verta nuolat, visada. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia, ką mes turime šioje Žemėje, ir dėl to ją reikia gerbti visada.
Kas mes tokie? Mes imamės Dievo vaidmens nustatydami, gyvybė ar ne gyvybė embrionas, kiek jį saugoti ar nesaugoti, kaip jį apvaisinti, moters organizme ar ne organizme. Iš tiesų šios įstatymo pataisos paneigia visą pagarbą žmogaus gyvybei ir aš dėl to balsuosiu prieš. Tą įstatymo projektą verta perorientuoti į lytinių ląstelių saugojimą, į apmokėjimą ir finansavimą tų porų, kurios sulaukia tokių problemų, susiduria su tokiomis problemomis, o ne kalbėti apie tai, kad mes išmanome geriausiai ir apie gyvybę viską žinome. Iš tiesų mes nežinome nieko. Ir vis dėlto visi čia sėdintys iš to embriono atsirado ir su smegenimis, ir su širdimi.
Aš noriu pasisakyti, kad nepriėmę tos pataisos (pateikta P. Saudargo) mes galėjome dar palaukti mokslo pažangos. Aš negaliu balsuoti už šį įstatymo projektą ir nuspręsti, imtis Dievo vaidmens. O medikai, be abejo, suras būdų. Man atrodo, verta grįžti prie šito įstatymo projekto…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …ir pritaikyti pažangesnius metodus, negu mes čia dabar bandome svarstyti.
PIRMININKĖ. A. Valinskas – motyvai už.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlomi įstatymų pakeitimai užtikrina teisines ribas, į kurias tilps visos pažiūros. Asmenys, dėl moralinių, etinių, religinių priežasčių atsisakantys nutraukti savo embrionų saugojimą, galės laisva valia juos ir toliau saugoti kad ir iki savo gyvenimo pabaigos. O amžinas, neproporcingai ir nelogiškai ilgas embrionų saugojimas nebus a priori užkraunamas absoliučiai visoms poroms, kurioms yra reikalingas pagalbinis apvaisinimas. Jis ir neturėtų būti joms užkraunamas jau vien dėl tos priežasties, kad toks embrionų saugojimas yra elementariai netvarus. Net jei visa ta našta būtų užkraunama valstybei, kiekvienais metais kumuliatyviai vis labiau didėjančių užšaldytų embrionų skaičiaus saugojimas ilgainiui pareikalautų tiek lėšų, tiek įrangos, tiek specialistų ir tiek vietos, kad jis taptų elementariai nebepakeliamas net ir valstybei.
Jis tuo pat metu yra ir elementariai nenuoseklus Lietuvoje galiojančio nėštumo nutraukimo reglamentavimo fone. Galiojanti embrionų saugojimo tvarka užšaldytam, galimai niekada žmogaus organizmu nevirstančiam embrionui, galbūt jau ir negyvybingam embrionui suteikia didesnę apsaugą negu iki kelių mėnesių moters organizme besivystančiam vaisiui. Tikiuosi, nesame tokie trumparegiai, kad svarstytume nėštumo nutraukimo procedūros uždraudimą Lietuvoje, tačiau tokiu atveju bent jau suderinkime šias dvi nuostatas.
Lietuva yra demografinėje duobėje ir dažnai bandydami iš jos išlipti, atrodo, tarsi bandome išradinėti dviračius. Turime kelis pasiūlymus, kurie revoliucijos šioje srityje nesukels, bet iš tiesų galės būti vieni iš faktorių, padedančių apsispręsti poroms, svarstančioms apie pagalbinį apvaisinimą. Todėl ir raginu pritarti šiems pakeitimams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Visų pirma keičiant 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstant taip, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles, tačiau taip ir liko neatsakyta, kas bus tais išskirtiniais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui. Kas tokiu atveju galės būti donoru? Beje, teisininko V. Malinausko teigimu, tokie sprendimai atveria kelią ir homoseksualioms poroms susilaukti vaikų pasitelkus pagalbinį apvaisinimą.
Antra. Kam bus galima donuoti embrionus, kodėl tėvai turi sutikti dėl embrionų donavimo? Atsakymo į šiuos klausimus taip pat neturiu. Pagaliau, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjo gydytojo akušerio R. Griciaus teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlyme dėl surogatinės motinystės embrionai galėtų būti naudojami tik išimtiniais atvejais, tai būtų skiriama tik toms moterims, kurios dėl tam tikros ligos visiškai negali turėti nėštumo, kurioms dėl ligos yra pašalinta gimda ir panašūs dalykai. Tokių porų per metus mes turime vos vieną. Kas gali patikinti, kad tai nesiplėtos?
Šis įstatymo projektas visuomenėje kelia daug klausimų ir įtampos, kol nėra atsakymų, pritarti negaliu ir kviečiu kolegas balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes užmiršome, dėl ko buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, būtent padėti šeimoms. Čia buvo esminis dalykas. Reikia pasidžiaugti, kad turbūt dešimtys ir šimtai šeimų susilaukė kūdikių, deja, buvo kompromisų.
Sutinku su kolege, kad mes tikrai ne dievai, mes – įstatymų leidėjai, bet įstatymų leidėjas kartais padarydamas žmonėms gera užkrauna papildomą finansinę naštą ir tai akivaizdžiai matėsi. Aš pajuokausiu, kad klimato atšilimas duoda teigiamą rezultatą mums čia, Seime, Seimo salėje. Amžino įšalo šiame įstatyme nebus, tai yra teigiamas žingsnis bent jau šita kryptimi. Aš manau, kad tėveliai, kurie jau susilaukė vaikučių, tuos pinigus, kuriuos turėjo įdėti į tą amžiną įšalą, galės panaudoti kitiems reikalams. Tai yra teisingas sprendimas, kad valstybė dvejus metus (čia vėlgi tam tikras kompromisas) saugo, apmoka, bet po dvejų metų patys donorai ir nuspręs, ką toliau daryti. Jeigu kas nors labai norės kartu pasilaidoti, tada bus galima saugoti. Kviečiu pritarti logiškam, teisingam, moksliškai pagrįstam įstatymui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų balsuosiu prieš dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tie žmonės, kurie mane agituoja balsuoti už, pasirodo, iki šiol nežino, kas yra gyvybė, neranda embrione nei smegenų, nei širdies. Antras dalykas, jeigu jau kalbame apie mokslą, pasirodo, taip ir neatsakyta į klausimą, kiek embrionai lieka gyvi, – 2 metus, 10 metų, 100 metų? O svarbiausia, kodėl būsiu prieš, jau 1 straipsnio 1 dalyje yra parašyta, na, Trojos arklys čia yra įvestas: tai, ką mes vadiname šeima, mes norime padėti šeimoms, pasirodo, čia kalbama ir apie santuoką sudariusių asmenų arba registruotos partnerystės sutartį. Taigi, jau šiame įstatyme mes turėsime Trojos arklį. Mes pradedame visą ciklą įstatymų, į kuriuos jau įrašome partnerystės sąvoką, jos dar, žinoma, Seimas nėra priėmęs, bet jau Trojos arklį turime padarę. Vien todėl raginu balsuoti prieš, nes šio įstatymo pataisos yra tikrai kaip pusfabrikatis, ne tik nepadės, bet dar daugiau suteiks neaiškumo ir nesutarimų mūsų visuomenėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Balsuokime. Kas pritariate Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 68, prieš – 28, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1220(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1220. Mes jau apsvarstėme pastraipsniui, taigi liko tik balsavimas. Kas pritariate Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 119, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1221. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 123, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1701. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 73, prieš – 13, susilaikė 37. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerbiamas P. Gražulis norėtų pasisakyti. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš manau, kad po šito įstatymo priėmimo, jis yra labai teisingas, apskritai reikia naikinti Vadovybės apsaugos tarnybą. Kam jos reikia, nėra čia ką saugoti.
PIRMININKĖ. Išgirdome vieno Seimo nario nuomonę. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu dėl komiteto ir svarstymo datos? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.15 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ projektas Nr. XIVP-1312 (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ projektas Nr. XIVP-1312. Priėmimas. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 55, prieš – 58, susilaikė 8. Nepritarta. Dabar Seimas turėtų… Rezoliucija nepriimta. Baigiame šios rezoliucijos aptarimą. P. Gražulis šiandien labai aktyvus, vėl norėtų pasisakyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami konservatoriai, visais klausimais socialdemokratai jus palaiko, bent vienu klausimu jūs galite palaikyti socialdemokratus?
PIRMININKĖ. J. Jarutis – taip pat replika po balsavimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, labai trumpa replika. Formuojasi išvada, kad gydytis dabar galėsime tik penkiuose didmiesčiuose. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Judame toliau. Pradedame priėmimą.
11.17 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1229(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1229(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Norėčiau pakviesti A. Ažubalį, komiteto pranešėją, kadangi yra gauta nemažai pataisų. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta kolegų A. Ažubalio ir kitų pataisa. Kas galėtų pristatyti? Ar galėtumėte jūs? Prašom pristatyti pataisą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, su šiuo įstatymu viskas gerai, išskyrus tai, kad vėl bandoma lipti ne per duris, o per langą, ir bandoma piršti partnerystės sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad per pirmąjį pristatymą Užsienio reikalų komitete ministerija taip pat nepritarė šitam siūlymui. Ministerijos nuomonė: įstatymo projekto svarstymo metu Užsienio reikalų komitete teigėme, kad dėl pasiūlymų, susijusių su diplomatų partneriams taikomomis socialinėmis garantijomis, reikia laikytis sisteminio požiūrio ir atitinkamus pakeitimus inicijuoti horizontaliai, tai yra kai bus priimtas atitinkamas įstatymas, kuris apibrėš partnerystės sampratą ir kitus svarbius aspektus. Taip būtų užtikrintas teisinio reguliavimo sistemiškumas, nuoseklumas ir aiškumas, ir vienodas taikymas.
Kolegos, šiuo atveju, sakyčiau, yra nusižengta ir geros teisėkūros principams, nes komitetas pritarė siūlymui, kad partnerystės sąvoka įstatyme bus įtvirtinta tada, kai toks įstatymas bus priimtas. Žinote, mes bet kurį teisės aktą galime labai paprastai apkrauti tokiais dalykais, kad, sakykime, turėsime karvių tiek ir tiek tada, kai turėsime tiek ir tiek ganiavos. Įrašome tokį dalyką į įstatymą.
Žodžiu, aš vadinu šį pasiūlymą teisine šiukšle, nes jis tik apkrauna teisės aktą, bet nieko nepaaiškina ir nieko nesprendžia. Ponai, jei bus priimtas partnerystės ar bendro sugyvenimo įstatymo aktas, tokiu atveju bus galima kalbėti ir apie Diplomatinės tarnybos ir kitų teisės aktų pataisymus.
PIRMININKĖ. A. Sysas dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Aš kreipiuosi į gerbiamą Pirmininkę. Tokiais atvejais, jei autorius stovi tribūnoje ir pristato komiteto nuomonę, kitas autorius, nes ne vienas yra pateikęs pataisą, pristato, o ne komiteto išvadų teikėjas pradeda dėstyti savo argumentus.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Seimo Pirmininkė paprašė manęs pristatyti pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų gera pastaba, tačiau pataisa jau pristatyta. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šios pataisos svarstymą. Balsuokime.
Yra. Taigi prašau komiteto pranešėją pristatyti komiteto nuomonę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, komitetas nepritarė siūlymui, kurį ką tik pristačiau. Komitetas aiškina, kad tai yra patikslinimas, kuriuo įvestas diplomato partnerį apibrėžiantis turinys. Partneris, kaip partnerystė, registruota įstatymų nustatyta tvarka. Ką ir minėjau, komitetas sako, kad kai bus priimtas Partnerystės įstatymas, tada ir ši nuostata įsigalios.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, šis siūlymas, kurį pateikė ponas T. V. Raskevičius, neatitinka teisėkūros principų, nes negalima įrašyti į specialųjį įstatymą sąvokų, kurių nėra kituose įstatymuose. Ypač keista, kad patys partnerystės palaikytojai dabar pakeitė šią sąvoką ir jau vadina civiline sąjunga, bent jau taip siūlo.
Dar daugiau. Kaip suprantu, artimiausiu metu jie teiks šį įstatymą Seimui ir, ko gero, šioje pavasario sesijoje mes išsiaiškinsime, kokia ta sąvoka iš tiesų bus, ar ji bus išvis. Tai įrašyti dabar trumpam laikui partnerystę tam, kad paskui mes braukytume ir kaitaliotume, yra tiesiog neracionalu laiko požiūriu.
Tai nėra koks nors labai griežtas nusistatymas ar kas nors, bet palaukime: kai bus, tada mes ir krikštysime. O dabar tai primena, žinote, tą iš pasakos: Pinčiukas sustabdo valstietį ir sako, tu pažadėk man atiduoti tai, ko namie nepalikai. Tai mes juk ne pinčiukai. Mes turime teisine logika vadovautis. Todėl aš siūlau dabar pritarti mūsų siūlymui, juo labiau kad ir Užsienio reikalų ministerija suprato šią logiką. O kai bus priimtas atitinkamas įstatymas, tai ir pataisysime, gal ir daugiau reikės įstatyme. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Jeigu bus priimta.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos, raginu nepalaikyti šio pasiūlymo, palaikyti visą įstatymą, tačiau šį pasiūlymą atmesti. Vienas pagrindinių Diplomatinės tarnybos įstatymo šiais pakeitimais keliamų tikslų yra užtikrinti teisines prielaidas turėti modernią, efektyvią, gebančią veiksmingai ir laiku reaguoti į aplinkos pokyčius, konkurencingą ir karjerai patrauklią diplomatinę tarnybą. Toks viso paketo tikslas. Pritarus šiam teikiamam pasiūlymui, būtų atšauktas 20 konkrečių įstatyme numatytų garantijų taikymas ne tik sutuoktiniams, bet ir partneriams. Kokios tos garantijos yra? Tai, pavyzdžiui, grįžti anksčiau į tas pareigas, įgyti darbo stažą už diplomatinės tarnybos laikotarpį, dirbti diplomato paskyrimo valstybėje ir visi kiti… Prašau nekomentuoti, kolega, kol ne jūsų laikas yra. Na, taip, tos siūlomos garantijos įsigaliotų priėmus Civilinės sąjungos įstatymą, tas yra tiesa.
Šiuo metu mes Lietuvoje turime apie 60 teisės aktų, kurie numato teises ir pareigas partneriams arba sugyventiniams, jau 60 įstatymų yra dabar. Tai nėra kas nors neįprasto, kas nors naujo siūloma, o tai kaip tik sudarytų lengvesnes sąlygas Civilinės sąjungos įstatymui įsigalioti po to, kai jis, tikėkimės, bus priimtas parlamente. Galiausiai Lietuvoje gyventojų grupėje iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Daliai šių žmonių yra aktualus civilinės sąjungos institutas ir jo teikiamos garantijos.
Tad aš raginu nepalaikyti šio konkretaus pasiūlymo ir taip parodyti valstybės rūpinimąsi visais Lietuvos diplomatais, nepriklausomai nuo jų asmeninių santykių statuso.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, motyvai išsakyti. Dabar turime balsuodami apsispręsti dėl kolegų A. Ažubalio ir kitų teikiamos pataisos, jai komitetas nepritarė. Balsuojame.
Lygu, balsavimas lygus. Jį reikėtų kartoti.
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas, dar kartą balsuokime dėl kolegų A. Ažubalio ir kitų pataisos, jai komitetas nepritarė. Balsuojame.
Už – 59, prieš – 40, susilaikė 23. Pataisai nepritarta.
G. Surplys norėtų pasisakyti. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėjau pasisakyti už, bet nespėjau, tai noriu pasakyti repliką po balsavimo. Mes matėme, kiek tolygiai pasiskirsto tos nuomonės. Iš tikrųjų šis įstatymas yra ilgai lauktas diplomatinės bendruomenės įstatymas. Jam pritaria ir vadovybė, ir profsąjungos, bet būtent šis klausimas labai supriešino ir mus salėje, ir, kaip buvo įvardinta, ministerijos atstovus. Todėl tas balsavimas, kurį mes ką tik turėjome, gali pakenkti viso įstatymo priėmimui. Tai tik tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKĖ. T. V. Raskevičius – replika po balsavimo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš dėl protokolo norėčiau, kad antro balsavimo mano balsas būtų įskaitytas prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju, bus įskaityta. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, reaguodamas į kolegos Giedriaus pasisakymą, tikiuosi, kad jie elgsis atsakingai, kai reikės balsuoti už visą svarbų projektą. Nereikia dramatizuoti štai šio balsavimo. Jeigu gerbiamas Giedrius pasižiūrėtų į kai kuriuos priimtus įstatymus jūsų dominavimo kadencijoje, pavyzdžiui, priimtą Paramos būstui įstatymą, kur ramiausiai parašėte, kad partnerystėje esantys asmenys gali gauti paramą būstui, ir jums nekilo problemos dėl tos sąvokos. Tokių yra daug pavyzdžių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu grįžti prie balsavimo. P. Gražulis – trumpa replika.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami socialdemo… Šitie konservatoriai… (Balsai salėje) …na, jūs beveik tokie patys kaip socialdemokratai arba socialdemokratai tokie patys kaip jūs, konservatoriai. Nors nėra daugumoje, bet socialdemokratai visada balsuoja su jumis. Jūs nesate vieniši, jūs turite ištikimus partnerius socialdemokratus.
PIRMININKĖ. Puiku, replikos išsakytos. Gerbiami kolegos, apsispręskime dėl viso 2 straipsnio. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas pritariate visam 2 straipsniui?
Balsavo 96: už – 67, prieš – 15, susilaikė 14. Pritarta 2 straipsniui.
Dėl 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui? Dėkoju, gerbiamieji kolegos, pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio yra gauta tų pačių Seimo narių tokios pat…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nėra prasmės tada balsuoti dėl tų kitų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi, dar yra gautos dvi Teisės departamento pastabos, abiem joms komitetas pritarė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Atsižvelgta. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Nuo 8 iki 16 straipsnių pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio yra ta pati pataisa, dėl jos jau Seimas apsisprendė, ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, į ją komitetas atsižvelgė. Galime 17 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Dėl 18, 19, 20 straipsnių nėra pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio yra gauta ta pati pataisa, dėl jos jau apsisprendėme, ir Teisės departamento pastaba, į ją komitetas atsižvelgė. Ar 21 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 22 straipsnio yra gauta Seimo narių pataisa, dėl jos Seimas jau apsisprendė. Ar 22 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 23, 24 straipsnių pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu abiem straipsniams? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio nėra pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas į ją atsižvelgė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 27 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas į ją atsižvelgė. Ar galime 27 straipsniui pritarti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, taip, taip.
PIRMININKĖ. Dėkui, pritarta. Dėl 28 straipsnio yra gauta to paties turinio Seimo narių pataisa. Seimas jau apsisprendė. Taigi, ar galime pritarti bendru sutarimu 28 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Į ją komitetas atsižvelgė. Ar galime pritarti 29 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 30 straipsnio nėra pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 31 straipsnio yra gauta ta pati Seimo narių pataisa, dėl jos jau apsisprendėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 32 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas į ją atsižvelgė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 33 straipsnio yra ta pati Seimo narių pataisa, dėl jos Seimas apsisprendė. Ar galime dėl 33 straipsnio apsispręsti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 34, 35, 36, 37, 38 straipsnių nėra gauta pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 39 straipsnio yra gautos dvi, atsiprašau, ne dvi, o netgi keturios pataisos, susijusios su ta, dėl kurios Seimas jau apsisprendė. Ar galime 39 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 40 straipsnio nėra gauta pataisų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 41 straipsnio yra gauta viena pataisa, dėl jos jau apsisprendėme. Ar galime 41 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 42 straipsnio yra gauta ta pati pataisa. Ar galime pritarti 42 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 43 straipsnio taip pat yra gauta ta pati pataisa, dėl jos Seimas apsisprendė, tiksliau, ne viena, o keturios. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, straipsniui pritarta bendru sutarimu. Dėl 44 straipsnio yra gauta ta pati Seimo narių pataisa, dėl jos Seimas jau apsisprendė. Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, į ją komitetas atsižvelgė. Ar galime pritarti 44 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 45 straipsnio yra gautos dvi Seimo narių pataisos, dėl jų Seimas jau apsisprendė. Ar galime 45 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 46, 47, 48 ir 49 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 50 straipsnio yra gauta tos pačios esmės Seimo narių pataisa, dėl jos Seimas jau apsisprendė, bei Teisės departamento pastaba, į ją komitetas atsižvelgė. Ar galime pritarti 50 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 51, 52 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 53 straipsnio yra gauta Seimo narės L. L. Andrikienės pataisa, tiksliau, dvi pataisos, susijusios su įsigaliojimo laiku. Norėčiau paprašyti gerbiamą L. L. Andrikienę jas pristatyti.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pataisa yra labai paprasta. Kaip jūs jau minėjote, ji yra dėl įstatymo įsigaliojimo (53 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., 2 dalis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Argumentas, kodėl tai siūlome, todėl, kad šiek tiek užtruko šio įstatymo svarstymas ir priėmimas Seime. Žinant, kad Prezidentas turi 10 dienų laikotarpį įstatymui pasirašyti, įstatymas gali būti grąžintas į Seimą, ši vėlesnė data yra logiška. Aš kviečiu kolegas pritarti šiems pasiūlymams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kadangi komitetas pritarė? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl viso 53 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Motyvus už pirmasis išsakys gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai kviečiu pritarti įstatymo projektui, prie jo daug dirbo ir darbuotojų atstovai, profsąjungų atstovai, dirbantys Užsienio reikalų ministerijoje. Ne dėl visko pasiektas kompromisas, bet tai yra tvirtesnis žingsnis į priekį, nes pataisos atsirado būtent dėl to, kad jauniems diplomatams dingsta motyvacija, karjeros kilimas yra labai sudėtingas, kiti dalykai.
Ko dar pasigendu šitame įstatyme – tai skaidresnės, aiškesnės sistemos, kaip tai veikia, pradedant nuo atestacijos komisijos ir kitų dalykų. Džiaugiuosi, kad bandymas vėl įvesti įdiplomatinimą šitame įstatyme nepavyko, tai yra kad mes diplomatinę tarnybą kuriame kaip specialistų, karjeros specialistų kalvę ir įstaigą. Tikrai tam tikrų niuansų yra likę ir šitoje srityje. Iš esmės perduodu ne tik savo nuostatą, bet būtent darbuotojų, kurie dirba diplomatinėse tarnybose, nuomonę, kad ir tokiam įstatymui reikia pritarti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Na, neįėjo pro duris, bandoma per langą. Gerbiami kolegos, šiame projekte, kaip jau buvo ne kartą minėta diskusijose, atsiranda partnerystės sąvoka. Tai dar kartą parodo, kad valdantieji neketina trauktis nuo partnerystės įteisinimo, nors neseniai yra įregistruotas Civilinės sąjungos projektas. Galima konstatuoti faktą, kad šis projektas nėra suderintas su Civilinės sąjungos įstatymo projektu, ir toliau kuria pareigas ir teises partneriams, bet jomis partneriai faktiškai negalės pasinaudoti Lietuvos teisinėje sistemoje, nes Partnerystės įstatymui yra nepritariama. Dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad absoliuti dauguma visuomenės, jos mandatą jūs turite čia, nepritaria partnerystei. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi labai norėčiau paprašyti kolegų balsuoti už šį įstatymą. Neįsivaizduojate, kiek diplomatų jo laukia. Diplomatinė tarnyba per paskutines kadencijas iš tikrųjų išgyveno tam tikrų sunkumų, paliko geriausi žmonės. Anksčiau į vieną vietą būdavo po penkis šešis žmones, konkursas vykdavo, dabar neįmanoma prikalbinti diplomatų į tą tarnybą jungtis.
Tikrai šiuo įstatymu padarysime tai, bent jau ką galime padaryti, kad pritrauktume gabiausius žmones, jų mums labiausiai reikia priešakinėse valstybės saugumo gynimo institucijose. Labai prašau kolegų padėti diplomatams, nes jeigu jau diplomatija nepadės, tada beliks iš tikrųjų tik karinėmis priemonėmis ginti šią valstybę, o norėtųsi, kad to neįvyktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Yra toks posakis, kad šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Mes dabar realiai matome, kaip tai vyksta. Tikrai svarbus įstatymas, jo laukia diplomatų bendruomenė. Jis negali būti priimtas vien todėl, kad jame yra dar vienas Trojos arklys: prieš tai jis buvo apvaisinimo įstatyme, dabar tą patį reiškinį matome šiame. Įstatyme 59 kartus pavartoti žodžiai „partneris“, „partnerystė“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes ruošiamės tam didžiajam Lietuvos perversmui, nušeiminimui Lietuvos, partneriavimui Lietuvos.
Pritariu P. Gražuliui, kad jis įtaria mūsų socdemus bendradarbiaujant su valdančiaisiais. Jie tai daro ypatingais atvejais, kai klausimai liečia Konstituciją. Tos perteklinės mirtys, beje, taip pat ant šito susivienijimo sąžinės yra. Aš tą susivienijimą vadinu silke – socdemai ir liberalkonservatoriai. Jeigu jie dabar tą patį pademonstruos, mes vėl matysime, kad tas nusikalstamas susivienijimas toliau veikia prieš Lietuvą, prieš Lietuvos darną. Darna yra sveikatos matas. Jeigu norime, kad Lietuva gyventų sveikoje valstybėje, kad žmonės būtų ramūs ir laimingi, reikia ieškoti vienybės. O mes dabar tautą skaldome ir skaldome pačiu klastingiausiu būdu. Todėl aš raginu bent jau šį kartą neįleisti šio Trojos arklio ir tą įstatymą pertvarkyti taip, kad jis būtų naudingas diplomatų bendruomenei ir neskaldytų valstybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet išklausius jūsų man susiformuoja kitas priežodis, kad šaukštas deguto silkių statinę sugadino, o ne medaus, bet tiek to. Tęsiame diskusiją.
Toliau L. L. Andrikienė kalbės už. Prašom.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kviečiu kolegas balsuoti už šį įstatymą. Daugelis argumentų jau buvo išsakyti. Tik keletas aspektų. Tai – svarbiausias viso diplomatinės tarnybos stiprinimo paketo įstatymas. Ir, kaip Ž. Pavilionis sakė, diplomatų bendruomenė jo seniai laukia. Ir aš tikrai tai galiu patvirtinti. Visi, kurie dirbame Užsienio reikalų komitete, tai puikiai žinome.
Svarbu yra tai, kad šiuo įstatymu diplomatams bus didinami žemiausi pareiginės algos koeficientai. Kalbame apie didinimą. Nustatome papildomas skatinimo priemones, geriname socialines garantijas. Tai iš tikrųjų seniai reikėjo padaryti.
Ir dar vienas svarbus momentas. Tęsiamas diplomatinės tarnybos depolitizavimas, galutinai panaikinamos politinių paskyrimų į karjeros diplomatus galimybės. Atsižvelgdama ir į kitų išsakytus argumentus, šiandien ramia širdimi kviečiu ir prašau jūsų balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis ketina kalbėti prieš. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, kaip jūs žinote, į sovietmečio diplomatinę tarnybą, jeigu nebuvai komunistu ar kagėbistu, nepateksi, turėjai būti ypač ištikimas. Dabar užtai gal 60 kartų įrašyta į įstatymą „partnerystė“, dabar turi partneriauti. Jeigu jau nebūsi partneris ar neturėsi partnerio, į diplomatinę tarnybą taip pat sunkiai pateksi. Čia, matyt, viskas apsivertė, bet taisyklės liko tos pačios. Aš tik dabar suprantu, kodėl socialdemokratai su konservatoriais nuolat partneriauja, nuolat, kiekvieną kartą jie partneriai ir partneriai, lyg ir opozicija, bet socialdemokratai yra konservatorių partneriai, kai reikia balsuoti.
Kitas dalykas. Kas susiję su krikščionimis demokratais, na, ten liko, pažiūrėjau, trys balsavo prieš, du susilaikė. Jūs bėkite iš tos frakcijos, iš tų partnerių frakcijos, iš tų konservatorių! Ateikite pas mus, įkursime normalią frakciją. Jūs užsiimate blogu darbu, jūs klaidinate visuomenę, pažiūrėkite, mes, krikdemai, laikomės krikščioniškų vertybių! Kokių jūs laikotės? Jūs apgaudinėjate žmones taip balsuodami! Vis tiek jiems užtenka balsų, jie turi partnerius socialdemokratus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasisakymą ir įdomius pasiūlymus. Ir paskutinis gerbiamas K. Masiulis kalbės už. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia įdomių pasisakymų girdėjau. Labai dėkoju kolegei Laimai, gražiai sudėliojusiai teigiamus aspektus. Iš tikro įstatymo projektas apima daugybę sričių. Visi susitelkia į vieną smulkų aspektą, į tą žodį „partnerystė“. Jo esmę labai gerai išmano P. Gražulis, apsimesdamas čia pasiųstu Dievo apaštalu, o iš tikro partneriauja, ir labai aktyviai, net atžalų susilaukia partnerystėje, ne santuokoje.
Aš norėčiau pasakyti, kad taip gali būti ir diplomatams, gyvenantiems, deja, nesusituokus, nebūtinai vyrui su vyru, daugeliu atvejų Lietuvoje apie pusė šeimų gyvena nesusituokę, vaikų susilaukia. Kaip dabar jie turėtų važiuoti į tą diplomatinę tarnybą? Kažkodėl nekliuvo ta partnerystė, absoliučiai nekliuvo valstiečiams praeitą kadenciją, kai jie buvo valdantieji. Į krūvą įstatymų (Jurgis čia labai gražiai parodė besdamas pirštu) įrašėte tuos žodžius, nes suprantate, kad tai yra nūdienos aktualija. Partnerystė egzistuoja, ji egzistuoja. Dabar imti ir sakyti, kad štai nėra! P. Gražulis šventeiviškas, jis apsimeta, kad neva partnerystės nėra, pats tą daro. Ji yra. Petrai, kaip važiuotumei į diplomatinę tarnybą, jeigu kas priimtų, be partnerės? Na, tiesa, be partnerės važiuotum, aišku, ir be vaiko. O kai kas nori važiuoti ir su vaiku, ir su partnere. Kolegos, balsuokime už šitą įstatymą. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar liko vienas motyvų sakytojas, bet aš prieš tai norėčiau susitarti. Mums baigėsi formalus balsavimo langas. Ar galėtume sutarti, kol baigsime šio įstatymo ir lydimųjų svarstymą, ten pasiūlymų daug nebus, pratęsiame balsavimą 15–20 minučių, kol baigsime šio įstatymo ir lydimųjų priėmimą. Tada judėsime jau pagal darbotvarkę.
P. Gražulis nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Masiuli, tu pažiūrėk į savus. Šventajame Rašte yra parašyta, čia tinka konservatoriams, jūs matote svetimo žmogaus akyje krislą, bet savo akyje nematote rąsto. Nematai tu M. Majausko, kai vedė į savo žmonos lovą nepilnametes, nematai savo senelio V. Landsbergio, atėmusio iš A. Sakalo žmoną, nematai Etikos ir procedūrų komisijos…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš jums mikrofoną išjungiu, nes jūs žarstotės nemotyvuotais kaltinimais. (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai, užteks. Ačiū, būkite korektiškas, nes negalima žarstytis visiškai nepagrįstais kaltinimais. Ačiū. Toliau G. Surplys išsakys motyvus prieš.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Gerbiami kolegos, labai trumpai. Iš tikrųjų visa širdimi esu už šitą įstatymą, bet reaguodamas į tai, ką prieš tai sakė gerbiamas Kęstutis ir gerbiamas Jurgis, kiek žmonių pasinaudojo šiuo metu tais, kaip jūs sakėte, 60 įstatymų, kuriuose įrašyta partnerystė? Mano galva, nedaug, nes partnerystė Lietuvoje neįteisinta. Kam mes statome vežimą prieš arklį ir sugadiname šitą labai gerą projektą, į kurį įrašius partnerystę, kaip dabar įrašyta su skliausteliais, vis tiek nė vienas diplomato partneris negalės pasinaudoti jokiomis privilegijomis, jokiomis sąlygomis, kol nebus Partnerystės įstatymo. Čia yra nereikalingas intarpas, kuris sugadina visą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, kad ir karštai. Balsuojame dėl šio projekto. Prašom balsuoti. Priėmimas. Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1229(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 74, prieš – 2, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1230(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1230(2). Gerbiami kolegos, neišsivaikštome, nes sutarėme, kad iš karto ir balsuosime. Čia trumpi, daug pataisų nebus. Gerbiamas komiteto atstovas, gerbiamas M. Lingė. Prašom į tribūną. Komiteto pirmininkas pristatys išvadą. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Buvo gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas siūlo pritarti iš dalies. Tiesiog tą sąvoką, kurią buvo pasiūlyta taikyti plačiau, siūloma taikyti siauriau – tiek, kiek tai susiję su diplomatais ir diplomatinės tarnybos darbuotojais. Dar pasiūlė savo patikslinančias formuluotes. Šiam pasiūlymui komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
Taip pat šiandien apsvarstėme gerbiamos kolegės L. L. Andrikienės pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos tokios, kad būtų suderinta su pagrindiniu įstatymu ir įsigaliotų rugsėjo 1 dieną. Taip pat šiam pasiūlymui yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi pagrindinį su data, iš esmės su tuo pasiūlymu jau priėmėme, tai balsuoti nelabai būtų logiška. Ar galime 1 straipsniui su visais minėtais pasiūlymais, jiems komitetas pritarė, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tada atsiranda naujas 2 straipsnis. Ar galima 2 straipsniui pritarti? Dėkoju, pritarta abiem straipsniams. Dabar dėl… (Balsai salėje) Yra 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame. (Balsai salėje) Tuoj pažiūrime, ar tikrai nėra. Ne, nėra dėl motyvų. Dabar balsuojame dėl viso pristatyto darbotvarkės 1-6.2 klausimo – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1230(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 79, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1231(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1231(2). A. Ažubalis į tribūną. Ar čia buvo daug darbo? Prašom, čia buvo keli pasiūlymai, taip? Dėl 1 straipsnio Teisės departamento…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti jam, nes buvo atkreiptas dėmesys, kad pagrindiniame įstatyme buvo apsispręsta dėl kai kurių sąvokų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti 1 straipsniui, naujam 2 straipsniui, tada 3 straipsniui, buvusiam 2 straipsniui, 4 straipsniui, buvusiam 3 straipsniui? Dėl jų nėra pasiūlymų. Ne, meluoju. Dabar dėl šito, kuris tampa 4 straipsniu, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, labai ilgas pasiūlymas, bet komiteto net neparašyta, ką padaro. Ar pritarė šitam?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Atsiprašau, matau, parašyta.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia komiteto siūlymai.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ar galime 4 straipsniui? Dėkoju. Ar galime 5 straipsniui, buvusiam 4 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Ar galime 6 straipsniui, buvusiam 5 straipsniui? Dėl jo yra L. L. Andrikienės. Bet čia taip pat dėl įsigaliojimo datos. Dėl jos mes jau apsisprendėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam variantui? Dėkoju, procedūra pastraipsniui įveikta.
Motyvai dėl viso. Nematau norinčių kalbėti. Tada balsuojame dėl viso 1-6.3 klausimo – projekto Nr. XIVP-1231(2). Balsuojame dėl Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Dar vienas Diplomatinės tarnybos įstatymo lydimasis. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1232(2) (priėmimas)
Dabar 1-6.4 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1232(2). Gerbiamas L. Kasčiūnas yra pranešėjas, bet aš žiūriu, ar čia yra darbo. Ne, darbo čia nėra, galime ir be jūsų.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio tas pats dėl datos L. L. Andrikienės pasiūlymas. Tikiuosi, galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį su šiuo pasiūlymu? Dėkoju, pritarta.
Pastraipsniui įveikėme. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Balsuojame dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1232(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 82 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1233(2) (priėmimas)
Toliau. Kitas yra 1-6.5 klausimas – Žvalgybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1233(2). Pranešėjas – L. Kasčiūnas, bet mes į tribūną nekviesime.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio tas pats gerbiamos L. L. Andrikienės pasiūlymas dėl datos. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta ir 2 straipsniui.
Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Taigi balsuojame dėl Žvalgybos įstatymo. Galime balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 375 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1234(2) (priėmimas)
Toliau 1-6.6 klausimas – Prokuratūros įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1234(2). Vėl gal ir nereikia pranešėjo tribūnoje, nes čia dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio buvo, kaip visada, dėl datos gerbiamos L. L. Andrikienės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsuojame dėl viso. Balsuojame dėl viso Prokuratūros įstatymo. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1235(2) (priėmimas)
Paskutinis lydimasis 1-6.7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1235(2). Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio tas pats pasiūlymas dėl datos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui įveikta. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl viso Valstybės tarnybos įstatymo. Tai bus iš šio paketo paskutinis lydimasis įstatymas. Jį, tikiuosi, taip pat priimsime. Tada balsavimai baigsis, eisime toliau pagal darbotvarkę.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 78, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Taigi šį paketą mes apsvarstėme.
Gerbiami kolegos, turbūt reikia pavėlinti antrąjį balsavimų laikotarpį, nes 12 val. 25 min. mes turbūt nespėsime, gal, nežinau, 12 val. 35 min. bent jau. (Balsai salėje) Jeigu šiek tiek užtempsime su pristatymais, tai šiek tiek tada dar… 12 val. 35 min. Manau, kad iki to laiko mes turėsime ką veikti, yra dar daug įstatymų projektų, kuriuos reikia apsvarstyti.
12.01 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1304(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1304(2). Į tribūną kviečiu pranešėją gerbiamą E. Pupinį. Prašom. Svarstymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų svarbus įstatymo projektas. Keletas tokių argumentų. Iš tikrųjų turime sudaryti sąlygas asmenims įgyti kelias kvalifikacijas. Anksčiau priimtas įstatymas, pataisos, uždraudė programas, pagal kurias parengiamos kelios kvalifikacijos, tokios kaip apdailininko arba padavėjo barmeno. Tai turime priimti šioje sesijoje, nes reikia pertvarkyti ir LAMA BPO programas, kad vis dėlto būtų galima priimti į profesines mokyklas tas specialybes.
Tada kitas dalykas – užtikrinti mokymo vietų prieinamumą asmenims, kurie kvalifikaciją įgijo, baigė labai trumpas formaliojo profesinio mokymo programas. Dar vienas – nustatyti tolygias teises įgyti profesiją specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims. Ir dar vienas – riboti valstybės finansuojamo tęstinio profesinio mokymo prieinamumą asmenims, kurie mokėsi tam tikroje vietoje bei nutraukė mokymąsi.
Komitetas svarstė. Dėl kai kurių siūlymų nesutarė, buvo balsavimai, bet iš esmės visai išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra pasiūlymai. Balsuoti mes negalėsime, bet pabandykime bent pažiūrėti, gal mes ką nors sugebėsime sutarti.
Dabar dėl pavadinimo buvo Seimo narių S. Lengvinienės ir L. Nagienės net du pasiūlymai. Jiems komitetas nepritarė. Dabar pirmiausia aš klausiu šio pasiūlymo autorių: ar jūs reikalausite balsuoti, ar jus tenkina komiteto nuomonė nepritarti ir nereikalausite balsuoti? Jeigu reikalausite, mes tada visą procedūrą kelsime tolyn. Šiuo atveju, matau, L. Nagienei įjungtas mikrofonas. Nežinau, kuri. Ar S. Lengvinienė?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš siūlyčiau, kad… Mes pritariame tam 1 straipsniui, bet mes dėl kitų, mums svarbiau kiti straipsniai, kitas dalis ten žiūrėsime.
PIRMININKAS. Dar tada matau… Gal gerbiamajai S. Lengvinienei galime įjungti, nes čia dvi autorės, pakomentuos gal dėl pavadinimo?
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad dėl pavadinimo mes pritariame ir atsisakome šito. Dėl 2-o, kur iš dalies pritaria komitetas, taip pat pritariame. Bet dėl 1-o, kur yra įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi papildyti, mes turime pasiūlymą ir jo neatsisakome.
PIRMININKAS. Taigi tada dėl pavadinimo jūs nereikalaujate balsuoti. Mes galime tada fiksuoti komiteto nepritarimą šiam pasiūlymui. Tada dėl 1 straipsnio dar buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, jam pritarė iš dalies. Ar Vyriausybę tenkina čia toks iš dalies pritarimas? Nežinau, ar yra Vyriausybės atstovų. Čia gal mūsų švietimo ir mokslo ministrė galėtų pasakyti, ar pritaria. Dėl 1 straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Komitetas: „turintis vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ir vienu metu besimokantis“ ir taip toliau, komiteto tokia formuluotė. Ar tenkina jus? Gerai, tai dėl šito irgi tada nereikia balsuoti. Tada pritariame komiteto redakcijai. O tada buvo dar S. Lengvinienės, L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies, čia buvo vienai kvalifikacijai prilyginamos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliojo profesinio mokymo programą. Čia jūs sutinkate ir nereikalaujate balsuoti? Gerai, tada šitą įveikėme. Taip pat buvo S. Lengvinienės, L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Čia jūs reikalausite balsuoti, todėl mes jo svarstyti negalime, balsavimo metu tada svarstysime šitą pasiūlymą. Dėkoju gerbiamam komiteto pranešėjui, daugiau jau nelabai ką mums padėsite.
Dėl 2 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Gerai.
12.06 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052(2). Pranešėja – D. Asanavičiūtė, Švietimo ir mokslo komitetas. Prašau į tribūną.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gegužės 18 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio vėlgi buvo… A, dar papildomas komitetas. Labai atsiprašau. Tai jums dėkoju. Tada gerbiamas J. Džiugelis nuo Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Nematau, man atrodo, salėje nėra. Gal tada komiteto pirmininkas gerbiamas M. Lingė pristatys komiteto išvadą. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Balandžio 22 dieną komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir atsižvelgdamas į Vyriausybės, Teisės departamento išvadas pasiūlė, kad teisinis reguliavimas gali būti pasiektas jau esamomis priemonėmis, o bedarbių profesinį mokymą reguliuoja specialus Užimtumo įstatymas, todėl siūlome grąžinti iniciatoriams patobulinti. Dėl šio pasiūlymo už balsavo 6, prieš – 2, susilaikė 4. Taip pasiskirsčius balsams nepritarimo balsą lėmė pirmininko balsavimas. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad jau po šio įstatymo buvo tikslinamas Užimtumo įstatymas ir jau yra įvykusių tam tikrų pakeitimų, todėl komitetas šiuo atveju, matyt, sutinka su tuo, ką pagrindinis komitetas siūlys – nepritarti šiai išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymų, jiems pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Dabar aš paprašysiu gerbiamo A. Matulo atidengti mums švietimo ministrę ir aš jos paklausiu, ar tenkina šitas komiteto pritarimas iš dalies. Redakcija turbūt vis tiek suderinta. Buvo dėl 1 straipsnio, taip pat buvo dėl 2 straipsnio, čia irgi iš dalies pritarti. Kaip suprantu, Vyriausybę tenkina. 3 straipsniui lygiai taip pat buvo iš dalies pritarti ir komiteto redakcija tinka. Dėl 4 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Taigi pasiūlymus mes apsvarstėme ir dabar galime išsakyti motyvus, nes diskusijoje norinčių kalbėti nebuvo. Už šį įstatymą kalbės gerbiamas L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi šiek tiek vėluojame su darbotvarke, trumpai ir konkrečiai. Ieškojome sutarimo, džiaugiuosi, kad Švietimo ir mokslo komitete padarius pertrauką susirinkome, susibėgome, su Vyriausybės atstovais ir su institucijų atstovais išdiskutavome, radome bendrą matymą. Kaip jau buvo sakyta, Užimtumo įstatyme, jis jau yra priimtas, vieną iš trijų nuostatų atitinkamai perkėlėme ir priėmėme sprendimą. Tikiuosi, kad šia dvasia ir toliau svarstydami šį įstatymą, priimdami bendru sutarimu judėsime į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti prieš. Taigi apsispręsime balsuodami balsavimo metu.
12.09 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2) (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2). Komiteto pranešėjas būtų K. Bartoševičius. Prašau į tribūną. Gerbiamas Kristijonai, Kultūros komiteto išvada.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Taip, Kultūros komitete svarstėme Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Turėjome kelias Seimo Teisės departamento pastabas, joms pritarėme arba pritarėme iš dalies. Taip pat kelios ministerijos turėjo pastabų, į jas atsižvelgėme. Suformulavome kelis pakeitimus ir patobulinimus, dvi naujas formuluotes. Po viso šito svarstymo komiteto išvada buvo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pranešėjui. Jūs atlikote savo darbą. Nėra jokių pasiūlymų. Taip pat nematau norinčių diskutuoti ar kalbėti dėl motyvų. Taigi apsispręsime balsuodami dėl šio įstatymo balsavimo metu.
12.11 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-12 klausimas – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2). Pranešėja – gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pataisoms. Jomis siekiama gerinti vaikų išlaikymo išmokų administravimą, taip pat išspręsti susidariusias praktines situacijas dėl išmokų skyrimo ir skolų išieškojimo iš skolininkų. Be to, šiuo projektu siekiama užtikrinti Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimą. Tiek turbūt norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Dabar eikime, ieškokime pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio nebuvo, dėl 2 straipsnio nebuvo. (Balsai salėje)
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio irgi nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Dabar būtų diskusija, bet aš nematau…
Gerbiamas A. Vinkus užsirašęs diskutuoti. Prašom tada į tribūną diskutuoti, o tada apsvarstysime pasiūlymus. Galite į vietą ir nebėgti, jūs į tribūną kviečiamas diskutuoti. (Balsai salėje) Kortelė gal ir nebūtina. Nebent jums reikia diskusijos tezių, tai tada prašom. Prašom į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū. Atsiprašau už vėlavimą. Turbūt neginčytina, kad valstybė privalo, esant tam tikroms įstatymu apibrėžtoms sąlygoms, garantuoti vaiko išlaikymą. Naujoji Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija siekia tobuliau ir sistemingiau reglamentuoti šios srities teisinius santykius visų asmenų, vienaip ar kitaip susijusių su vaikų išlaikymu. Todėl šis reglamentavimas taikomas įvairioms asmenų kategorijoms: asmenims iki 18 metų, asmenims virš 18 metų, jei jiems nustatytas darbingumas tik iki 25 %, vienam iš tėvų ar globėjui ir asmenims, kurie teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet tokio sprendimo nevykdo.
Iš aiškinamojo rašto matyti, kad dabartinis reglamentavimas praktikoje provokuoja nemažai nesklandumų, taip pat ir piktnaudžiavimų panaudojant vaikų išlaikymui skirtas valstybės biudžeto lėšas. Todėl labai gerai, kad naujuoju projektu siekiama labai konkrečiai nustatyti, kokioms sąlygoms esant vaikas įgyja teisę į išmoką, kokia išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, kokioms aplinkybėms susiformavus išmokų mokėjimas nutraukiamas, kaip vykdomas išmokėtų išmokų išieškojimas ir kiti su šia sritimi susiję teisiniai aspektai.
Palyginęs dabar galiojantį įstatymą su teikiamu naujuoju projektu, drįstu teigti, kad numatomas reglamentavimas yra konkretus ir, tikiuosi, bus efektyvus. Aš palaikau šį projektą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Diskusija įvyko.
Dabar kviečiame vėl grįžti komiteto pranešėją. Yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio nieko nebuvo, dėl 2 straipsnio nieko nebuvo. Dėl 5 straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Vyriausybei turbūt tinka?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, nebuvo dėl šito jokių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Nebuvo prieštaravimų. Gerai, tada pagal komiteto redakciją. Toliau buvo dėl 7 straipsnio gerbiamos Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš atsiklausiu gerbiamos L. Nagienės.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Gerai, balsuoti nereikės, galima pritarti šitai komiteto redakcijai. Toliau dėl 8, 9 nebuvo. Dėl 10 straipsnio buvo gerbiamos L. Nagienės, komitetas nepritarė. Dabar klausiu jūsų verdikto.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tenkina dėl to, kad yra tik vienas dėl nuolat gyvenančių. Buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas. Sutinku.
PIRMININKAS. Supratau. Dėkoju, vadinasi, pritariame komiteto redakcijai. Dėkui. Dėl 11 straipsnio nebuvo. Dėl 12, 13 straipsnių nebuvo. Buvo dėl 14 straipsnio Seimo narės L. Nagienės, komitetas nepritarė. Kaip čia situacija?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš norėčiau diskutuoti ir balsuoti dėl šio straipsnio, čia vyksta išieškojimas.
PIRMININKAS. Gerai, tada šitą galėsime daryti tik balsavimo lango metu. Tada diskutuosime dėl jūsų pasiūlymo. Toliau dar dėl 2 straipsnio buvo Vyriausybės nutarimas, jam pritarta iš dalies. Tai čia irgi turbūt…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau pakomentuoti šį punktą.
PIRMININKAS. …suderinta. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Buvo siūlyta, kad šis įstatymas įsigaliotų vasario 1 dieną, tačiau jau seniai ta diena praėjusi, todėl komitetas tiesiog keičia įsigaliojimo datą, tai spalio 1 diena. Aš manau…
PIRMININKAS. Čia logiška ir kitaip nenuspręsime. Pritariame šitai komiteto redakcijai. Dėkoju pranešėjai. Mes grįšime balsavimo metu, apsvarstysime vienintelį gerbiamos L. Nagienės pasiūlymą ir tada balsuosime dėl viso.
12.17 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1685, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1686, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1687, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1688, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1689 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684. Pranešėja – M. Navickienė. Aš ją mačiau. Čia yra Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Užimtumo įstatymas. Gerbiama ministre, kviečiame daryti pateikimą. Tada gal iš karto ir lydimuosius 1-13.2, 1-13.3, 1-13.4, 1-13.5 ir 1-13.6 klausimus. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tik noriu pasitikslinti, kiek turėčiau laiko, jeigu pristatyčiau visus klausimus vienu metu? Aš turiu prezentaciją ir gal šiek tiek galima paprašyti…
PIRMININKAS. Mes susitarėme, kad balsavimo langas yra 12 val. 35 min. Kadangi iš esmės tai paskutinis projektas iš mūsų šitos eilės, jūs turite kokių 15 minučių, taip sutarkime, ne daugiau gal kaip 15 minučių.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš pasistengsiu kiek įmanoma greičiau, bet tikrai pati reforma ir patys teisės aktų projektai labai ilgai derinti ir diskutuoti. Tam tikri pokyčiai prasidėjo jau anoje kadencijoje ir dabar norime pasiekti tikslą, kad neįgalieji, žmonės, turintys negalią, galėtų laisvai dirbti ten, kur jie pasirenka, ne tik segreguotose socialinėse įmonėse, bet atviroje darbo rinkoje, kad gautų daugiau tinkamų individualių paslaugų, kad palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės.
Norėčiau peržvelgti visų teisės aktų pakeitimus prezentacijoje, jos dabar nematau, bet gal pamatysiu.
PIRMININKAS. Jums tuoj padės, įjungs, tuoj sutvarkysime, jūs galite…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tik minučių neskaičiuokite.
PIRMININKAS. Viskas gerai, prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Trumpai apie pačią pokyčio logiką. Tikslas yra negalią turinčių asmenų dalyvavimas atviroje, o ne segreguotoje darbo rinkoje. Uždavinius sau keliame tokius: darbo rinkos priemonių ir subsidijų prieinamumas visiems negalią turintiems asmenims, norintiems dalyvauti atviroje darbo rinkoje, priemonės, kurios veiktų ir prevenciškai, ne tik tiems žmonėms, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ar nedirbantys, bet ir tiems žmonėms, kurie įgyja negalią būdami dirbantys, kad būtų galimybė jiems tą darbo vietą pritaikyti ir išlaikyti tuos žmones darbo rinkoje.
Taip pat siekiame išbandyti ir suformuoti specifines priemones, kurios leistų įtraukti į darbo rinką proto negalią, psichikos negalią turinčius asmenis ir panašiai. Efektyvesnis skiriamo finansavimo panaudojimas, nedidinant valstybės biudžeto poreikio. Pokyčiams finansuoti bus efektyviau naudojamos socialinėms įmonėms skiriamos valstybės biudžeto lėšos bei tikslinis asmenis su negalia įdarbinančių darbdavių, darbo kolektyvų, visuomenės švietimas ir ugdymas. Šis uždavinys yra tikrai labai svarbus, nes viskas prasideda nuo mūsų nuostatų.
Strateginio pokyčio planavimo kontekste šios reformos tikslas yra kasmet padidinti užimtų negalią turinčių asmenų apie 3,3 tūkst. Jeigu 2019 metais dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 29 %, tai siektina galutinė reikšmė 2030 metais būtų 47 %.
Trumpai apie dirbančių negalią turinčių žmonių dinamiką atviroje darbo rinkoje ir socialinėse įmonėse. Matome, kad ir šiaip žmonių, dirbančių socialinėse įmonėse, skaičius mažėja. Dirbančiųjų yra vos 4 tūkst. 430. Tuo tarpu atviroje darbo rinkoje dirbančių žmonių skaičius išlieka panašus, palyginti 2022 metų sausio ir 2022 metų gegužės mėnesius, siekia 37 tūkst. 312 dirbančiųjų.
Kalbant apie pačią 2022 metų gegužės mėnesio statistiką, matome, kad darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, yra apie 147 tūkst., iš jų dirba tik 28 %. Tai apie 30 % žmonių turi galimybę šiandien dirbti iš visų 147 tūkst. Taip pat labai nedidelis procentas tų žmonių registruojasi Užimtumo tarnyboje. Vadinasi, jeigu yra garantuotas privalomasis sveikatos draudimas, žmonės nesitiki, kad Užimtumo tarnyboje gaus kokių nors paslaugų, padedančių jiems įsidarbinti, ir nesiregistruoja. Siekiame tai pakeisti, kad žmonės tikrai gautų tinkamų darbo pasiūlymų. Užimtumo tarnyboje registruojasi daugiausia pagyvenę ir žemesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Dabar keturi pagrindiniai žingsniai, kad pakeistume esamą situaciją. Pirmiausia Socialinių įmonių įstatymo panaikinimas. Visos reikiamos neįgaliesiems priemonės ar paslaugos būtų numatomos viename Užimtumo įstatyme, atsirastų prevencija.
Taip pat trečias labai svarbus žingsnis yra Užimtumo tarnybos veiklos pokyčiai. Tam, kad daugiau negalią turinčių žmonių pasitikėtų paslaugomis, registruotųsi, gautų atvejo vadybą ir galėtų gauti tinkamą darbo pasiūlymą. Kaip minėjau, ketvirtas prioritetas yra darbdavių ir visuomenės nuostatų kaita.
Kalbant apie sprendžiamą problemą, kaip jau ir minėjau, apie 147 tūkst. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, iš jų tik apie 30 % dirba. Įstatymo projektu siekiame tobulinti ir tikslinti teisinį reguliavimą tam, kad negalią turintys asmenys dalyvautų atviroje darbo rinkoje, atsisakoma remti segreguotas darbo vietas socialinėse įmonėse.
Šiuo projektu siekiame fokusuotai reglamentuoti visas reikiamas priemones viename teisės akte, padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, nustatyti naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius. Taip pat sudaryti sąlygas neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 % darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikyti priemones kompleksiškai, neviršijant nustatytos maksimalios finansavimo sumos, taip pat nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui ir subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimo sąlygas, išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti ne tik bedarbiams, turintiems negalią, bet ir jau užimtiems žmonėms.
Pagrindiniai pakeitimai, kokios priemonės yra tikslinamos. Jeigu buvo įdarbinimas subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, tai dabar norime eiti per darbo asistentą ir pameistrystės patrauklumo didinimą nuo darbo vietos pritaikymo prie darbo aplinkos pritaikymo, kad ne tik įranga, bet, tarkime, ir pandusai, tualetai ar kitos aplinkos būtų labiau pritaikytos dirbantiems neįgaliesiems. Nuo įdarbinimo su pagalba paslaugos eitume prie darbo funkcijų pritaikymo per bandomąjį projektą.
Kalbant apie subsidiją darbo užmokesčiui, čia yra išvardintos tos subsidijos, jos esmingai nesikeičia. Neterminuotas 75 % mokėjimas subsidijos sunkiausią negalią turintiems asmenims. Toliau darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, – 60 % subsidija. Dveji metai ir mokama kas mėnesį. Taip pat darbingo amžiaus neįgaliesiems, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis, 50 % subsidija mokama iki 6 mėnesių kas mėnesį. Atsisakoma darbo įgūdžių įgijimo rėmimo atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi galimybę įgyti darbo įgūdžių darbo vietoje, kai darbdavys vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, ir siūloma didinti įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės patrauklumą.
Subsidija darbo asistento išlaidoms bus pagal asmens poreikį. Pagal asmens ar jo artimųjų prašymą šį poreikį nustatytų savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai, tačiau pats asmuo su negalia turi nuspręsti, kokios pagalbos jam reikia, kad galėtų gyventi savo būste, kad galėtų tinkamai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Siekiant sudaryti sąlygas negalią turinčiam darbuotojui, kai to reikia, gauti pagalbos darbo funkcijoms atlikti, siūloma subsidijuoti darbo asistento išlaidas. Subsidijos dydis analogiškas Socialinių įmonių įstatyme numatytam sunkiausios negalios asmenims, subsidijos dydis yra 62 % minimaliojo valandinio atlygio. Šią paslaugą teiks nevyriausybinės organizacijos pagal NDT išvadą ir paslaugos bus nupirktos viešųjų pirkimų būdu.
Kalbant apie darbo vietos pritaikymą, priemones ir įrenginius darbo funkcijoms, taip pat darbo vietos aplinką. Subsidijos dydis iki 31 minimaliosios mėnesinės algos. Subsidija darbo vietai pritaikyti galėtų būti skiriama ir užimtiems asmenims, ką jau minėjau, čia yra ir Valstybės kontrolės rekomendacija, bet ir mūsų didelis prioritetas turi būti tai, kad žmonės neiškristų iš darbo rinkos. Darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbo vietą ne mažiau kaip 36 mėnesius, pateikti sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 % numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiui bei apmokėti už kiekvieną darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 % neviršijantis darbingumo lygis.
Darbo aplinkos pritaikymas. Čia turbūt svarbu paminėti tai, kad siūloma priemonė analogiška nustatytai Socialinių įmonių įstatyme, ji nebuvo prieinama visiems darbdaviams. Dabar šita subsidija bus prieinama visiems darbdaviams ir bus galima padengti išlaidas, susijusias su darbo aplinkos pritaikymu, iki 4,7 minimaliųjų mėnesinių atlyginimų kartą per 36 mėnesius.
Apie įdarbinimo su pagalba paslaugą turbūt yra svarbu pasakyti tai, kad paslaugų teikimui bus pasitelktos nevyriausybinės organizacijos, tačiau iki šiol žemas įkainis apsunkindavo šių paslaugų įsigijimą. Šiuo metu paslaugos yra teikiamos per 30 asmenų, o įkainį siūloma didinti dvigubai. Taip pat svarstytina, kad atskirose savivaldybėse, kuriose nėra paslaugų teikėjų, šias paslaugas teiktų Užimtumo tarnybos parengti specialistai.
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad priemonės bus taikomos kompleksiškai. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir finansavimo suma negalės viršyti 31 minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Jeigu priemonė asmeniui taikoma neterminuotai, jos finansavimo suma neįskaičiuojama į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą. Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas po trejų metų nuo paskutinio kompleksinio šių priemonių taikymo, o priemonių finansavimo suma skaičiuojama nuo pirmosios priemonės taikymo dienos per trejų metų laikotarpį. Laikantis dalyvavimo priemonėse prioriteto, išvengiama pakartotinio subsidijų darbo užmokesčiui teikimo.
Žmonių su negalia įsitraukimo į darbo rinką paslaugos ir priemonės yra išvardintos čia, matome ir atvejo vadybininkus, ir paramą mokymuisi, ir profesinę reabilitaciją, taip pat paramą savarankiškam užimtumui, subsidijas, paramą judumui ir subsidiją darbo vietos pritaikymui darbuotojui tapus neįgaliam.
Socialinių įmonių įstatymo projektu siekiama panaikinti teisinį reglamentavimą dėl socialinių įmonių ir valstybės pagalbos joms teikimo bei nustatyti pereinamąsias nuostatas dėl socialinės įmonės statusą turėjusių įmonių ir Užimtumo tarnybos veiksmų. Socialinės įmonės negalią turintys darbuotojai…
PIRMININKAS. Gerbiama ministre, pristatyti lieka 2 minutės, orientuokitės.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerai, bandau spėti. Žodžiu, atsisakant segreguotų darbo vietų rėmimo, bus numatomas pereinamasis laikotarpis, tas yra svarbu, nustatant negalią turinčių darbuotojų rėmimą, įsipareigojimų dėl darbo vietų išlaikymo tęstinumą. Įstatymą priėmus pavasario sesijoje, iki birželio pabaigos, taikymas – ne mažiau kaip po 6 mėnesių.
Siūloma teisinio reguliavimo nauda: daugiau galimybių visiems darbdaviams gauti paramą ir daugiau galimybių neįgaliesiems rinktis, kur jie nori dirbti, taip pat sudarytos sąlygos išvengti išvengiamo darbuotojų atleidimo.
Labai svarbi skaidrė, kolegos, apie finansavimą. Nors prieš tai matėme, kad dirba daug daugiau negalią turinčių žmonių atviroje darbo rinkoje, tačiau finansavimas (mėlynas stulpelis rodo), lyginant su žaliuose stulpeliuose esančiomis socialinėmis įmonėmis, stipriai atsilieka. Todėl neprašydami papildomų lėšų iš biudžeto sieksime socialinėms įmonėms skiriamą dotaciją – vidutiniškai apie 25 mln. eurų – ir tas priemones, kurios iki šiol buvo skirtos atvirai darbo rinkai, – apie 8,4 mln. eurų, visas skirti subsidijoms atviroje darbo rinkoje dirbantiems asmenims.
Apie lygiagrečiai analizuojamas ir formuojamas sritis turbūt pakalbėsiu kiekvienoje frakcijoje atskirai, esu suderinusi susitikimus su jumis, kolegos, tai čia turbūt laiko dabar daugiau nenaudosiu. Ačiū jums už dėmesį. Lauksiu jūsų klausimų ir esu pasiruošusi atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Idealiai panaudojote jums skirtą laiką. Dar lieka kelios minutės klausti. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūsų projekte ir pristatyme daug humanizmo ir daug įtraukties. Praeitoje kadencijoje daug buvo ginčytasi, svarstyta, pyktasi, važinėta į socialines įstaigas įvairiausiuose miestuose ir po tų diskusijų netgi ne viena įmonė užsidarė, jau praradusios viltį, kad išliks.
Norėčiau pasiteirauti. J. Džiugelis buvo ypač aktyvus tada, taip? Anuomet. Kiek Justo idėjų liko šiame jūsų projekte? Antra, ar nebuvo galima eiti kitu keliu: nubausti tuos, kurie neskaidriai dirbo, neva tie socialinių įstaigų vadovai. Ar negalima buvo per tą prizmę irgi spręsti problemų, nes sunkią negalią turintys žmonės…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tikrai nesidžiaugia, kad jiems yra pasiūlyta įsitraukti į bendrą darbo rinką? Sunkią negalią turintys.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Tikrai kolega Justas prisideda ir dalyvauja ir diskusijose dėl šio projekto. Tęsiame tas diskusijas, kurios vyko jau anoje kadencijoje. Manau, kad tikrai daug gerų dalykų jau tada buvo reglamentuota.
Ką mes dabar norime padaryti? Mes turbūt norime užbaigti tą procesą ir vertybiškai tiesiog pasakyti, kad matome socialinių įmonių mažėjimą nuo tų sprendimų, kurie buvo priimti jau anoje kadencijoje. Man atrodo, 2018–2019 metais iš viso buvo apie 180 socialinių įmonių, dabar yra apie 100. Šiuo reglamentavimu tos įmonės lygiai taip pat ir toliau galės gauti subsidijas. Tik tiek, kad privilegijų dėl statuso nebelieka. Visos subsidijos bus įmanomos gauti ir toms įmonėms, kurios buvo anksčiau socialinės įmonės, ir visoms kitoms. Vertybiškai po truputį mes vis tiek turime eiti prie požiūrio, kad ne dėl subsidijos neįgalus žmogus yra darbinamas, o dėl pridėtinės vertės (su pagalba), kurią gali sukurti. Šitas įstatymo projektas mus būtent ir kreipia į tą pusę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Bartoševičius. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Ponia Navickiene, dėkoju už tokį projektą. Pagaliau jisai pasiekė Seimo salę. Mano klausimas turbūt gana paprastas. Kaip jūs galvojate, kodėl nepavyko tokį įstatymo projektą pateikti buvusiai Vyriausybei, nes atrodo, kad visi jūsų pasiūlymai yra reikalingi ir esminiai? Klausimas: kokių trukdžių buvo tą padaryti anksčiau?
Antras klausimas. Jūs kalbėjote apie lėšas. Kaip jūs galvojate, kaip būtų galima užtikrinti tų lėšų panaudojimo efektyvumą? Ar yra numatytas koks nors mechanizmas? Tai toks dvejopas klausimas. Dėkoju.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Kaip ir rodžiau skaidrėse, kol kas efektyvumo nebuvo tuo atžvilgiu, kad daug mažiau dirbančių neįgalių žmonių gaudavo liūto dalį, didžiausią dalį finansavimo, virš 25 mln. eurų per metus. Dabar tikslas yra, kad šis finansavimas, drauge su tais 8 mln., kurie būdavo skiriami aktyvioms darbo rinkos priemonėms atviroje darbo rinkoje dirbantiems, sudarytų bendrą sumą, kuri eitų individualiai pagal kiekvieno neįgalaus žmogaus poreikį. Tai yra ir reikalingoms paslaugoms, ir reikalingam darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui. Tai efektyvumas bus tuo atžvilgiu, kad bus taikliai nukreipta į kiekvieno negalią turinčio žmogaus poreikius.
O dėl to, kodėl čia tik dabar. Man atrodo, visada yra sunkūs debatai dėl tam tikro pokyčio. Galų gale tai yra susiję ir su pačių negalią turinčių žmonių tam tikrais lūkesčiais ir saugumo pojūčiu. Galbūt pritrūko diskusijų su pačiomis socialinėmis įmonėmis ir socialiniais partneriais. Tikrai dabar bandėme tai padaryti labai nuosekliai ir labai nuoširdžiai. Galų gale matėme ir tam tikrus rinkos nenuoseklumus, išsikreipimą, kai finansuojama tik dėl statuso tam tikra įmonių dalis. O mes norime, kad būtų finansuojami neįgalieji. Aš manau, tai yra nuosekli tąsa to, kas prasidėjo anoje kadencijoje, ir tikiu, kad dabar su visų kolegų palaikymu mums pavyks žengti tą antrą žingsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš, aišku, sveikinu reformą, kad ji ateina, tikrai laukta ir reikalinga. Gal turiu tam tikro skepsio kai kuriais klausimais, bet manau, kad diskusijose tai išdiskutuosime.
Bet mano klausimas, gal ir šiek tiek nerimo būtų. Viena vertus, finansavimas. Jūs sakote, nereikės didesnio, bet jis iš esmės yra, man atrodo, net mažesnis, negu lito laikais mes jį turėjome. Ir mano klausimas, matyt, ir nerimo yra, ką darysite, kai tas finansavimas pasibaigs, pavyzdžiui, kovo mėnesį? Kaip tada elgsis ministerija? Kiek aš skaičiavau, jo užteks kokiems 3–5 tūkst. žmonių su negalia, ir viskas. O kas tada?
Ir klausimas vėlgi dėl kontrolės. Kai yra tam tikras statusas, mes galime padaryti griežtesnę įmonių kontrolę, priežiūrą, dar ką nors. O kai nebebus iš viso jokio statuso ir priežiūros, kaip tada apsaugosite nuo tų piktnaudžiavimų, apie kuriuos buvo kalbama, visą laiką apie socialines įmones, kad jos daro viena, antra, trečia, penkta.
Norėtųsi išgirsti, kaip tas problemas spręs šie įstatymo pakeitimai. Bet čia jau kitas klausimas. Tikiuosi, aiškiai kalbu.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl piktnaudžiavimo gal ne iki galo aišku, bet aš tik norėčiau tada pasakyti, kokie paprastai būdavo pažeidimai, kuriuos fiksuodavome, į ką reikia atkreipti dėmesį. Tai dėl socialinių įmonių skaičiaus, kai jis mažėjo. Pirmiausia, buvo per mažas tikslinių grupių darbuotojų skaičius. Tada nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio arba gautos pajamos iš neremtinos veiklos viršijo 15 %. Taip pat buvo nustatytas nelegalus darbas. Per metus suteikta valstybės pagalba būna didesnė, negu gaunamos pajamos iš veiklos, kuri nėra įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklų sąrašą, arba įmonė pripažinta kalta dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo.
Žodžiu, tie nustatytų pažeidimų sąrašai buvo gana platūs. Turbūt ir mūsų Darbo inspekcija turės stebėti, kaip sekasi negalią turintiems asmenims dirbti savo darbo vietose, kaip jie nuosekliai daro iki šiol.
Kalbant apie finansavimą, man atrodo, kad dabar yra numatoma integravimui į darbo rinką skiriamas lėšas skirti atskira ministerijos asignavimų eilute, kaip buvo numatomos lėšos ir socialinėms įmonėms. Anksčiau mes kalbėdavome tik apie 8 mln. atvirai darbo rinkai, o dabar turėsime 33 mln. su trupučiu. Aišku, visada norisi, kad tų lėšų būtų daugiau. Man atrodo, svarbu yra pradėti taikyti tokio principo subsidijavimą, žiūrėti, koks yra poreikis, tada planuojant kitų ir dar kitų metų biudžetus atliepti jį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre, jūs atsakėte į klausimus tiek, kiek spėjote. Gerbiami kolegos, aš labai atsiprašau tų, kurie nespėjo paklausti, dar labai daug norinčių, bet mes ir taip vėluojame pagal darbotvarkę. Nors ir pratęsiau balsavimo langą, mes vis tiek per jį nespėjome. Dabar po motyvų, išsakę motyvus galėsime iškart balsuoti dėl šio projekto. Gerbiama M. Ošmianskienė kalbės už. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Tikrai žmonių su negalia įdarbinimo sistemos reforma reikalinga ir laukta. Ilgus metus gyvavusi dvigubo apmokestinimo sistema buvo ydinga, sukurianti tam tikrais atvejais nevienodas sąlygas žmonėms įsidarbinti ir pasirinkti darbo vietą. Todėl tikrai kviečiu visus palaikyti po pateikimo. O savo nuogąstavimus palikti diskusijoms, išdiskutuoti ir rasti visiems geriausią sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti, pradėsime balsavimus. Dabar siūlau apsispręsti dėl projekto, kurį ką tik pristatė gerbiama ministrė ir kurį aptarėme.
Taigi darbotvarkės 1-13.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1684, projektas Nr. XIVP-1685, projektas Nr. XIVP-1686, projektas Nr. XIVP-1687, projektas Nr. XIVP-1688 ir projektas Nr. XIVP-1689, paketas iš pristatytų įstatymų. Balsuojame dėl Užimtumo įstatymo ir lydimųjų įstatymų po pateikimo. Ministrė sakė, kad bus galimybė ir frakcijose susitikti, atsakyti į klausimus. Buvo išsamus pristatymas.
Taigi užsiregistravo 94, balsavo 94: už balsavo 84, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Žiūriu, ar dėl visų, taip, dėl visų paketo projektų kaip pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas irgi dėl viso paketo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Gerbiamas A. Bagdonas kažkodėl negali. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Aš manau, kad būtent žmonių įdarbinimas yra aktualus ir verslui, tų sąlygų sudarymas. Aš siūlyčiau ir Ekonomikos komitetą prie papildomų komitetų įtraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama R. Šalaševičiūtė taip pat per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš prašyčiau įtraukti ir Neįgaliųjų reikalų komisiją. Mes svarstome daug susijusių klausimų ir būtų labai gerai dar sykį sugrįžti ir ten aptarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Ekonomikos komitetas pritaria, kad būtų papildomu komitetu? Gerbiamas Starkevičiau, jis kalbasi, ar pritariate, kad būtų papildomu komitetu? Nepritariate. Mosuoja galva. Tai dėl Ekonomikos komiteto tada apsispręsime vis dėlto balsuodami, nes išsiskyrė nuomonės. Balsuojame, pirmiausia dėl šito apsisprendžiame. Dėl pagrindinio ir kaip papildomo BFK mes jau apsisprendėme bendru sutarimu, o dėl Ekonomikos komiteto pabandykime balsuoti. Kas už – tai, kad Ekonomikos komitetas būtų kaip papildomas, kas prieš arba susilaiko, vadinasi, nepritaria šiai nuomonei ir mano, kad tai yra perteklinis.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 61, prieš – 6, susilaikė 35. Pritarta, kad ir Ekonomikos komitetas būtų papildomu komitetu.
Dabar dėl Neįgaliųjų reikalų komisijos ar yra prieštaravimų, ar… Nėra prieštaravimų. Pritariate, kad kaip papildoma, taip? Gerai. Pritariame – kaip papildoma dar Neįgaliųjų reikalų komisija.
Gerai, dabar svarstymo data. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėkoju, pritarta.
Toliau keliaujame prie darbotvarkės… Gerbiama ministrė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrint į įstatymo įsigaliojimą ir į tai, kad pakankamai išdiskutuotas projektas, gal sutiktų kolegos, kad svarstytume birželio mėnesį šį įstatymo projektą? Būčiau labai dėkinga.
PIRMININKAS. Gerai, prieš Jonines tą savaitę. Patikslinsime. Birželio mėnesį. Po Joninių lieka tik viena savaitė. Gerai, patikslins vėliau kolegos. Birželio mėnesį svarstome. Gerai. Niekas neprieštarauja.
12.45 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1304(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-8 klausimas. Liko vienas neapsvarstytas pasiūlymas, dėl jo buvo reikalauta balsuoti. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių S. Lengvinienės ir L. Nagienės pasiūlymas. Aš klausiu, ar yra 29? Nereikia. Gerai, ne ta stadija, atsiprašau, nepažiūrėjau. Taigi komitetas siūlė nepritarti. Dabar prašysiu autorės pristatyti pasiūlymą. Gerbiama S. Lengvinienė. Prašau.
S. LENGVINIENĖ (LF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tiesų norėčiau labai pasidžiaugti, prieš metus rinkome parašus, kad leistų jaunuoliams įgyti profesiją, išeiti programą su keliomis kvalifikacijomis. Pavyzdžiui, barmeno ir padavėjo, ir taip toliau. Tas 37 straipsnis tikrai labai svarbus. Džiaugiuosi, kad ministerija šiandien jį teikia.
Norėčiau priminti 37 straipsnio išimties pagrindimą. Asmenys (labai svarbu!), kurie baigė savaitės arba kelių savaičių ir kitas trumpos trukmės, pavyzdžiui, aštuonių kreditų profesinio mokymo programas, aš jų nepavadinčiau programomis, tai tiesiog kursai, pavyzdžiui, vairuotojas kroviniams vežti, šitie asmenys priskiriami prie asmenų, išnaudojusių vieną valstybės finansuojamą vietą, ir dar neturi galimybės patekti į pirminį profesinį mokymą. Asmuo praranda teisę rinktis.
Komitete buvo siūlymų. Yra suaugusiųjų mokyklos, tegul eina mokytis į suaugusiųjų mokyklas, tačiau trejus metus praleidę suaugusiųjų mokykloje tikrai nė vienas negrįš į profesinį mokymą. Tų atvejų nėra daug, tai pavieniai atvejai, ir tokių programų tikrai nėra daug. Labai prašau visus palaikyti šito įstatymo pakeitimą ir tikrai neišmesti į užribį šitų asmenų, kurie norėtų įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Komiteto atstovas gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, 7 balsavo nepritardami šiam pasiūlymui, prieš – 2. Iš tikrųjų kur yra problema? Tai, kad šiuo metu bandoma atskirti šias dvi sistemas, tai yra bendrąjį lavinimą galima baigti pagal vieną sistemą, profesiją įgyti pagal kitą. Šiuo metu daug kalbame, kad į darbo rinką žmonės turi patekti greičiau negu kad vėl per pirminius mokymus, sėdėti kelerius metus. Tai naudinga galbūt pačiam žmogui, kuris užsitikrina socialines garantijas, ir galbūt šiek tiek naudinga profesinėms mokykloms, kurios gali suformuoti tam tikras grupes, per kelis kartus mokyti tuos vaikus, nes yra asmenų, kurie po tris kartus baigia profesinę mokyklą pagal pirminį mokymą.
Komitetas ir siūlo, kad būtų atskirtos dvi sistemos, švietimo sistema ir užimtumo, nes pagal užimtumo šiuo metu kas dveji metai galima įgyti kvalifikaciją, kurią finansuoja Užimtumo tarnyba. Taip pat kvalifikacijas, reikalingas darbo rinkai, įmanoma įgyti per Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba konkrečiai mato, kokių darbo vietų yra, kiek trūksta, ir taip orientuojantis galima baigti ir įgyti profesiją. Taip pat vėlgi turbūt lengviausia, kai kas nors suprognozuoja tas profesijas, yra ir tokios institucijos kaip STRATA, Vyriausybės strateginės analizės centras, iš tikrųjų prognozuoja ir duoda tam tikrą užsakymą. Mokyti dėl mokymo tikrai nereikia, todėl komitetas 7 balsais nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, labai išsamiai pristatėte. Už pasiūlymą kalbės gerbiamas L. Jonaitis. Dėkui komiteto pranešėjui, jūs tikrai viską pasakėte. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Mieli kolegos, iš tikrųjų dėl profesinio mokymo reikėtų didesnių diskusijų ir šitą įstatymą daug kur pataisyti. Bet aš, negaišdamas laiko, noriu pasakyti, kad Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija šitam projektui pritarė, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas kolega E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, negaliu sutikti nė su vienu daktarės S. Lengvinienės pasiūlymu dėl Profesinio mokymo įstatymo štai dėl kokių priežasčių. Negaliu sutikti, kad šitos įstatymo pataisos grąžintų mus į ankstesnius laikus, kai už valstybės pinigus galėjai įgyti kiek tik nori specialybių ir tai sudarė didelę piktnaudžiavimo erdvę atsirasti vadinamosioms mirusioms sieloms.
Negaliu sutikti, kad už ribotą kreditų skaičių – 110 ar 120 – būtų įgyjamos penkios kvalifikacijos. Negaliu sutikti, kai yra kitokios galimybės, būtinai sodinti jaunuolį į pirminio profesinio rengimo suolą ir jam viduriniam išsilavinimui įgyti mokytis tuos trejus metus, o tai vėlgi sudaro galimybę trejus metus mokymo įstaigai laikyti studentą, kai tuo metu yra visai kitos galimybės tą vidurinį išsilavinimą pasiekti. Negaliu aš sutikti ir su tuo, kad šios pataisos išmetamos iš Europos kvalifikacijų sistemos.
Taigi, gerbiamieji kolegos, negaliu sutikti pagaliau, kad laužo mūsų jau įtvirtintą binarinę sistemą, kai profesiniame mokyme sėkmingai dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir sėkmingai dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Užimtumo įstatymą, o profesinis mokymas – pagal Švietimo įstatymą. Gerbiami kolegos, aš labai prašau pagalvoti. Yra griaunama mūsų sistema. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami dėl pasiūlymo. S. Lengvinienės ir L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 43, prieš – 26, susilaikė 37. Pasiūlymui nebuvo pritarta. Taigi dabar dėl viso įstatymo projekto motyvai už, prieš. Už kalbės gerbiama J. Šiugždinienė. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Šie siūlomi Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai yra be galo svarbūs ir juos reikia priimti jau dabar. Po savaitės prasideda mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, tad siūlomi pakeitimai labai reikalingi siekiant didinti profesinio mokymo prieinamumą. Mūsų darbo rinkai labai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, todėl mes turime didinti tiek prieinamumą, tiek stiprinti programų kokybę ir atliepti darbo rinkos poreikius.
Šioje srityje mes labai stipriai atsiliekame nuo Europos Sąjungos valstybių ir mūsų kaimyninių šalių, pavyzdžiui, su viduriniu ugdymu profesinį įgyja tik 23 % jaunuolių, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 48 %. Tačiau norėtume išvengti situacijos, kai valstybės lėšos atveria galimybę piktnaudžiauti profesinio mokymo sistema, kai žmonės mokosi ne dėl realaus poreikio keisti kvalifikaciją, o dėl socialinių garantijų ar, pasitaiko ir taip, dėl garantuoto krepšelio profesinei mokyklai. Todėl labai prašau pritarti šiems pakeitimams. Jų reikia dabar, nes jau prasideda priėmimas, o mes šiais pakeitimais tikrai išplėsime galimybes patekti į profesinį ugdymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsispręsime balsuodami dėl Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1304(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 99, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Taigi po svarstymo yra pritarta. Švietimo ir mokslo komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Gerai.
12.54 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052(2). Balsuojame po svarstymo. Viskas apsvarstyta, išdiskutuota. Lieka tik balsavimas. Balsuojame dėl Profesinio mokymo įstatymo. Pabalsavę galime pamojuoti mokiniams.
Užsiregistravo 108, balsavo 108 Seimo nariai, visi 108 balsavo už. Matyt, mokinių garbei. Čia nieko nereikalauja svarstyti skubos tvarka.
12.55 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1315(2). Balsuojame. Vyksta balsavimas po svarstymo. Motyvai išsakyti, pasiūlymai apsvarstyti, liko tik balsavimas. Balsuojame dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo.
Užsiregistravo 107, balsavo 107 Seimo nariai, vėl visi 107 balsavo už. Labai vieningai.
12.56 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-12 klausimas – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209(2). Ir čia yra nepristatytas pasiūlymas, dėl jo buvo reikalauta balsuoti. Seimo narė L. Nagienė. Paprašysiu pirmiausia pristatyti pasiūlymą. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš pritariu komiteto išvadai, sutinku su komiteto išvada. Viskas gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuoti nereikia, pagal komiteto redakciją. Labai ačiū. Viskas, autorė sutinka su komiteto nuomone.
Gerai, tada motyvai už – A. Vinkus. Nėra salėje. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl viso įstatymo. Balsuojame dėl Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-209(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 109, balsavo 109 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikė 10. Taigi pritarta po svarstymo.
Dėkoju, balsavimas įveiktas.
12.57 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar lieka mūsų darbotvarkėje Seimo narių pareiškimai. Pirmasis kviečiamas (tuoj, pakibo sistema) R. Lopata. Prašom į tribūną. Aš tikiuosi, kad būsime greiti, nes labai vėluojame su darbotvarke. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, leiskite supažindinti jus su Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelo Respublika grupės pareiškimu. Jis skamba taip: „Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelo Respublika grupės nariai reiškia gilų susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties ir didėjančių žiniasklaidos laisvių suvaržymų šalyje; apgailestauja dėl politiškai motyvuoto kaltinamojo nuosprendžio opozicinio televizijos kanalo „Mtavari“ generaliniam direktoriui N. Gvaramijai… (Priminsiu, jog jis kartu yra ir prezidento M. Saakašvilio advokatas. To tekste nėra.) …ir buvusiam televizijos kanalo „Rustavi 2“ finansų direktoriui K. Damenijai; atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas kelia rimtų abejonių dėl Sakartvelo įsipareigojimų demokratinėms vertybėms, žiniasklaidos laisvei, įstatymo viršenybei ir teisinės valstybės principams; pažymi, kad Sakartvelo Vyriausybė yra atsakinga už teisės į taikius susirinkimus užtikrinimą, diskriminacijos ir smurto prevenciją; ragina visas Sakartvelo politines jėgas užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir įvairovę, skaidrią ir nepriklausomą teisėsaugą ir teismų sistemą.“ Ačiū už dėmesį.
Naudodamasis proga raginu dabar jau Armėnijos grupės narius rinktis Aleksandro Stulginskio salėje ir susitikti su Armėnijos parlamentarais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė. Taip pat pareiškimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš jokio pareiškimo neturiu, tačiau noriu paprašyti visus Žemaičių grupės narius po baltarusės S. Cichanouskajos kalbos ateiti labai trumpam į tą poilsio zoną šioje pusėje. Įvyko žemaičių suvažiavimas, noriu pateikti informaciją ir kita, yra labai svarbu, užtruks 10–15 minučių. Labai labai prašau ateiti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žemaičių grupės nariai išgirdo, tai buvo galima ir paprasčiau atlikti, per šoninį mikrofoną, bet nieko. Gerbiamo R. Šarknicko tikrasis pareiškimas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiamas Seime, Seimo valdyba, noriu pareikšti pareiškimą dėl pastarųjų įvykių, kurie vyksta ne tik Vidaus reikalų ministerijoje dėl galimo mobingo, bet ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Kaip žinote, darbinės atmosferos situacija yra labai sudėtinga. Darbuotojai skundžiasi dėl grėsmės jų fizinei, moralinei bei socialinei gerovei ir, svarbiausia, sveikatai. Tai, kas šiuo metu vyksta Genocido centre, yra nepaaiškinama. Dabartinė situacija iš tolo neprimena įstaigos veido ir jai priskirtų tikslų – tirti nusikaltimus žmogiškumui. Priešingai, kaip sakė keli jo atstovai, šiuo metu Genocido centre klesti psichologinis spaudimas ir atsirado gilių mobingo apraiškų. Padalinių vadovai yra nušalinami nuo sprendimų priėmimo, nuvertinama ar net išjuokiama jų kompetencija. Darbuotojai taip pat skundžiasi netinkamu darbo organizavimu, vidaus komunikacijos nebuvimu, neskaidriai priimamais sprendimais, neaiškia darbo užmokesčio bei priemokų darbuotojams skyrimo tvarka. Genocido centro generalinis direktorius A. Bubnys viešai pasižadėjo suvienyti „suskaldytą“ tuo metu kolektyvą ir sudaryti visiems darbuotojams vienodas ir tinkamas darbo sąlygas. Vis dėlto, kaip nurodė įstaigos atstovai, Genocido centro vadovas darbuotojams dar nepristatė 2022 metų veiklos planų. Dar nepristatė, nors dirba jau daugiau nei metai. Jeigu padarytų kuris nors įstaigos vadovas kiekvienoje savivaldybės įstaigoje, jis iš karto būtų atleidžiamas. O čia mes turime visai kitą atvejį.
Dabar, kuomet Seimo narių, komitetų ir Valdybos pašto dėžutes pasiekia Genocido centro darbuotojų pagalbos šauksmas su pridėtais mobingo ir neskaidrumo rašytiniais įrodymais, šia tema nebesidomima. Kas nutiko, gerbiamas Seime, kad daugiau nereaguojama į situaciją, susidariusią Genocido centre? Šiuo metu Genocido centro darbuotojai, negaudami sau priklausančio darbo užmokesčio, jau kreipėsi į Darbo inspekciją. Kiti net pradėjo ir teisminį nagrinėjimą. Na ir kas? Laimės bylas, prisiteis kompensacijas, bet ar tai išspręs susidariusius probleminius klausimus? Problema šiuo atveju yra politinė. Akivaizdu, kad dabartinis Genocido centro vadovas arba pats yra viso šio chaoso kaltininkas, arba tiesiog nesugeba tinkamai vadovauti įstaigai ir užtikrinti kolektyvo gerovės. Kitas variantas – sąmoningai leidžiama tokiai situacijai atsirasti.
Įstaigą jau paliko ir daug nusipelniusių Genocido centro darbuotojų. Vienas jų – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius, vėliau – Memorialinio departamento vyresnysis patarėjas muziejinei veiklai E. Peikštenis, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškų. Tuo metu, kai buvo rasti palaikai, ši asmenybė buvo labai gerbiama visuomenės. Gaila, kad tokie žmonės yra šalinami. Tad tik laiko klausimas, kada tokiu stiliumi dirbantis Genocido centras nebeatliks jam valstybės patikėtų funkcijų. Kreipiuosi į Seimo valdančiąją daugumą, Seimo valdybą prašydamas daugiau nebeignoruoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi pareiškimai. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Galėjote keturiese užsiregistruoti, bet tiek to.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.