Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 348
STENOGRAMA
2024 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame kovo 14 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Pranciškaus Tupiko 95-ųjų gimimo metinių ir Romualdo Ozolo 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šiandieną posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų P. Tupiko 95-ųjų gimimo metinių ir R. Ozolo 85-ųjų gimimo metinių paminėjimais. Kviečiu signatarų atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Kalbės Nepriklausomybės Akto signatarė I. Andrukaitienė. Kviečiu į tribūną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės kalba
I. ANDRUKAITIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seime, kolegos signatarai, ponios ir ponai. Šiandien minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Tupiko 95-metį. Savo biografijoje jis yra prisistatęs taip: „Gimiau 1929 m. sausio 2 d. Papilėje. Tėvas – K. Tupikas 1918–1920 metų Lietuvos kovų už laisvę dalyvis, kovojęs mūšiuose sutriuškinant lenkus prie Giedraičų. Mama – unikalios pavardės savininkė Z. Čičinskaitė.“ Jis, gimęs darbščių, dorų ūkininkų šeimoje, nuo mažens buvo pratintas prie darbo, anksti pažino jo kainą, jo vertę, žinoma, nelengvi buvo tie metai, bet vaiko pasaulį skaidrino gebėjimas tą pasaulį matyti kitu žvilgsniu ir kitomis spalvomis. Gyvenimo saulėlydyje P. Tupikas, prisimindamas tuos nelengvus vaikystės metus, sakė: „Neišdyla man iš atminties tėvo dovanotas lenktinis peiliukas, kurį visada nešiodavausi su savimi pasikabinęs ant kaklo, kai karves ganydavau pamiškėje, žvalgydavausi pro medžių laukymes ir išvydęs kokią įdomesnę šaką ar šaknį bemat čiupdavau ir peiliuku užbaigdavau Dievo pradėtą kūrinį. Taip manyje gimė tautodailininko pomėgis.“ Tas pomėgis iš tikrųjų išliko visą gyvenimą ir dovanojo daug įdomių ir gražių medžio drožybos kūrinių.
P. Tupikas anksti pasirinko mokytojo kelią – tik baigęs gimnaziją jis pradėjo dirbti pradinės mokyklos mokytoju ir kartu studijavo Kūno kultūros institute Kaune, o baigęs studijas buvo paskirtas į Akmenės rajoną, dirbo Švietimo skyriaus vedėju, čia sukūrė šeimą, gimė dukra Daiva. Su šeima persikėlęs vėliau į Vilnių, P. Tupikas ir toliau dirbo pedagoginį ir švietimo vadybos darbą. Jis buvo Vilniaus miesto sporto mokyklos direktoriumi, vėliau – Vilniaus miesto Spalio rajono švietimo skyriaus vedėju, bet daugiausia laiko, ilgiausius metus jis atidavė 47-ajai vidurinei mokyklai, dabartinei „Spindulio“ progimnazijai. Čia jis dirbo fizinio lavinimo mokytoju (taip tada vadinosi) ir direktoriumi. Direktoriaudamas, žinoma, dar buvo pakliuvęs ir į KGB akiratį dėl mokinio rašinio, kuriame vienuoliktokas pasakė, ką galvoja apie Lietuvos dabartį ir apie Lietuvos ateitį. Buvo nemalonumų, žinoma, bet, kaip sakė P. Tupikas: „Niekada nesigailėjau pasirinkęs mokytojo kelią.“
O istoriniais 1988 metais P. Tupikas iš karto įsilieja į Sąjūdžio veiklą. Tuos metus vėlgi geriausiai apibūdintų turbūt jo paties žodžiai: „Sąjūdis yra mano didžioji šviesa ir sielos savastis.“ P. Tupikas dalyvauja visuose Sąjūdžio renginiuose, Steigiamajame suvažiavime. Būtent ten jis kalbėjo apie švietimo situaciją ir kaip praktikas sakė: „40 metų dirbau mokykloje ir ne iš knygų ir ne iš raštų pažįstu tarybinę mokyklą. Esu įsitikinęs, kad be pagalbos mokykla viena neatsities ir mes turime dėti visas pastangas, kad į mokyklą ateitų intelektualinė pagalba, šviesūs protai, kurie galėtų ją prikelti.“
Tų pačių metų gruodį Maskvoje vyko Sovietų Sąjungos švietimo darbuotojų suvažiavimas, jame dalyvavo ir P. Tupikas. Šios delegacijos sudėtyje buvo ir jo žmona L. Tupikienė, pedagogikos profesorė, kuri kartu su švietimo reformatorės daktarės M. Lukšienės suburta bendraminčių pedagogų, mokslininkų, kultūros žmonių grupe kaip tik ir kūrė tautinės mokyklos koncepciją. Šią koncepciją delegacija vežėsi į Maskvą ir, kai mes ten buvome, kaip perkūnas iš giedro dangaus dalindami tą koncepciją suvažiavimo dalyviams, mes tiesiog akivaizdžiai matėme, kaip jie reaguoja: vieni džiaugėsi – o, Lietuva, kiti – su baime, kad kažkas, neduok Dieve, nepamatytų, o treti tiesiog atsiribodavo, sakykime, atsižegnodavo kaip nuo kažkokios antitarybinės veiklos, maždaug – su antitarybininkais mums ne pakeliui. O šita koncepcija buvo paremta beveik 13 tūkst. Lietuvos mokytojų parašų ir ji buvo kaip tik įteikta. P. Tupikas tai padarė – įteikė šitą mūsų Lietuvos mokytojų memorandumą, perrištą tautine juostele, kaip suvažiavime buvo pasakyta – buržuazinės Lietuvos vėliava.
Žinoma, didžiulis darbas laukė ir Lietuvoje. Reikėjo ruoštis artėjantiems švietimo pokyčiams. Deja, vienoje iš tokių diskusijų, vykusių jau 1989 metų sausio mėnesį Mokslų akademijoje, neatlaikė profesorės L. Tupikienės širdis. Visą pedagoginę bendruomenę tikrai sukrėtė šita netektis, bet gyvenimas nesustojo ir turėjome eiti tolyn. Tais laikais atokvėpio nebuvo. Tai buvo nepaprastai intensyvus metas.
Rengėmės ir naujiems rinkimams į Aukščiausiąją Tarybą. P. Tupikas buvo išrinktas deputatu ir kovo 11-ąją balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Jis rašė: „Kai 1990 m. kovo 11 d. kartu su 124 deputatais pasirašiau Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą, jaučiau didelę pagarbą ir padėką žmonėms, suteikusiems man garbę pasirašyti šį nepaprastai svarbų istorinį dokumentą.“
P. Tupikas šešerius metus skyrė parlamentinei veiklai. Jis iš pradžių dirbo Biudžeto komisijoje, po to perėjo į Švietimo, mokslo ir kultūros komisiją (čia Aukščiausiojoje Taryboje), o vėliau jis taip pat dirbo švietimo srityje jau Seime.
Baigęs parlamentinį darbą P. Tupikas pasikeitus šeimos aplinkybėms 1996 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten praleido 14 metų. Kaskart vis sugrįždavo, rengdavo konkursus moksleiviams, juos apdovanodavo skatindamas patriotizmą ir meilę Lietuvai. Jis didžiavosi savo valstybe ir kuo galėdamas prisidėjo prie jos tolimesnio kūrimo.
P. Tupikas yra ir penkių knygų autorius. Tai memuarai, publicistiniai tekstai. Drauge su savo bičiuliu tapytoju ir buvusiu Seimo nariu K. P. Paukščiu jis išleido medžio drožinių ir tapybos darbų albumą pavadinimu „Tupi paukštis“. Čia aliuzija į jų abiejų pavardes.
Dar vieną dalyką jis yra parengęs – jam, kaip kūno kultūros mokytojui, labai, atrodytų, nebūdingą knygą, tai yra literatūrinius skaitinius. Jie pavadinti labai gražiu vardu – „Lietuviški žvangučiai“. Į šituos žvangučius sudėti visi iškiliausi lietuvių literatūros tekstai, ugdantys patriotizmą ir meilę Lietuvai. Šios trys knygos buvo rengtos kaip skaitiniai kitose šalyse, svečiose šalyje, gyvenantiems lietuviams, bet iš tikrųjų ir mūsų mokyklos gali puikiausiai remtis ir skaityti, sakyčiau, tiesiog šias chrestomatijas.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę signataras P. Tupikas, visą savo gyvenimą paskyręs jaunosios kartos auklėjimui, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. P. Tupiko mes netekome 2015 m. liepos 16 d. Liko jo gyvenimo moto, keturi žodžiai: nemeluoti, nebijoti, netylėti ir neužmiršti. Šis moto turbūt kaip imperatyvas adresuotas ir mums. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Plojimai) Į tribūną norėčiau pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą M. Laurinkų.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Mečio Laurinkaus kalba
M. LAURINKUS. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, gerbiami Sąjūdžio kolegos, minimų asmenų artimieji. Šiandien prisimename dvi iškilias asmenybes – P. Tupiką ir R. Ozolą. Esu paprašytas pasisakyti apie R. Ozolą, kurį pažinojau ir asmeniškai, ir politinėje veikloje teko dalyvauti gana netrumpą laiką.
Jeigu išvardintume R. Ozolo pareigybes, veiklos kryptis, užsiėmimus, oficialią ir visuomeninę veiklą ir taip toliau, tai pradėję vardinti po dešimties punktų pamirštume, kas pasakyta pirmame punkte. Faktiškai neaprėpiama veikla, toks užmojis ir okupaciniu laikotarpiu, ir būtent nepriklausomybės atkovojimo laikmečiu.
Ko gero, prie paskutinio jo užsiėmimo įvardijimo – rašytojas. R. Ozolo rašytinis palikimas yra labai didelis. Jau dabar yra keli milžiniški tomai. Kartais man net kildavo klausimas, o kada jis užsiima politika, jeigu tiek rašo? Ir dar, kiek man yra žinoma, archyvinis palikimas yra labai didelis. Įvairiausiomis temomis, ir netgi tokiomis, kurias pavadintume vos ne XVII amžiaus enciklopedinėmis temomis. Bet rašytojas, ko gero, irgi nusipelno tokio įvardinimo. Gyvenimo pabaigoje jis parašė, suredagavo pagaliau romaną „Pradžios knyga“, kuri yra labai reikšminga ir pažintinė vis dėlto ir literatūrine prasme. Tai yra kažkas vis tiek greta R. Granausko, yra greta J. Apučio, greta K. Sajos. Iš tikrųjų visiškai kitu stiliumi, negu mes esame įpratę R. Ozolą girdėti ir skaityti, absoliučiai kitu stiliumi, žinoma, literatūriniu ir labai visgi talentingu.
Kažkada, atrodo, 1968–1969 metais, R. Ozolas aktyviai pradėjo dalyvauti etnografinėse ekspedicijose, kurios buvo pradėtos organizuoti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, vieno iš ryškiausių jų atstovo N. Vėliaus. Jis dalyvavo beveik visose ekspedicijose, gyveno atskirai, na, kaip… ir iki išnaktų rašė prie prastos šviesos. Ryte jo klausdavo: ką jūs rašote, gerbiamas Ozolai? Sako: aš rašau romaną. Aš noriu, sako, parašyti apie savo nueitą kažkokį kelią, kurį man teko patirti iki tam tikro laikotarpio jau okupuotoje Lietuvoje – mokantis, bręstant, gyvenant ir visa kita. Merginos klausia: gal romanas apie meilę? Sako: ko gero, apie meilę. Jeigu neskambėtų, tai nėra… Aš papildyčiau, jeigu neskambėtų patetiškai: R. Ozolas rašė apie meilę tėvynei. Tai buvo jo kaip ir rūpestis, ir gyvenimo tema, ir toks prisirišimas. Ir kas šiame romane, į ką aš atkreipčiau dėmesį, jeigu kas turi laiko, jį paskaitytų, tikrai daug daugiau atsiskleidžia R. Ozolo asmenybė negu, sakykime, labai dideliuose ir išsamiuose filosofinio stiliaus straipsniuose.
Savo užmojais, nors ir kitomis istorinėmis aplinkybėmis, man R. Ozolas primena ikikarinės Lietuvos veikėją, intelektualą, Vasario 16-osios signatarą P. Dovydaitį. Tokių pat užmojų – enciklopedinių, šviečiamųjų, viskas atiduota tėvynės, kitaip sakant, valstybės labui, tos valstybės žmonių labui. Tai faktiškai… Kartu ir dramatiško likimo. Sąjūdis buvo išsivaduojamasis iš okupacijos parlamentinis judėjimas, o kartu ir revoliucija, nes keitė ne tik valdžią, bet ir santvarką. R. Ozolas buvo vienas ryškesnių Lietuvos istoriją pakeitusių dalyvių, ideologų ir kovos už nepriklausomybę taktikos formuotojų.
Po 1988 m. balandžio 20 d. A. Juozaičio politinio manifesto Dailininkų sąjungoje „Politinė kultūra ir Lietuva“, kur nepriklausomybės tema prasimušė iš potekstės, R. Ozolo komentaras buvo trumpas – „Per ankstyvas“. Jo manymu, cituoju: „Mes neturime jokios politinės veiklos patirties ir mus išgliaudys kaip žirnius, o mūsų tiek nedaug.“ Tą patį girdėjau Sąjūdžio maršo per Lietuvą metu, šiek tiek vėliau, po mitingo, privačiame pokalbyje Marijampolėje. Esą reikia telkti Lietuvos gyventojus ir ruošti per savo atstovus Aukščiausiojoje Taryboje svarbiausiems sprendimams. Ir nepriklausomybės sąvoką jos tikruoju turiniu pradėti skelbti tada, kai Maskva nebeturės galimybių judėjimo užgniaužti, žinoma, išskyrus karinę jėgą, kas po metų ir buvo bandoma padaryti. Rezultatą žinome, Lietuva buvo pasiryžusi fiziškai ginti laisvę.
Politinio pasiruošimo lemiamiems sprendimams taktikos laikėsi nuo pat Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimo pradžios iki pat Kovo 11-osios. Taktikos dalimi R. Ozolas laikė LKP (Lietuvos komunistų partijos) atsiskyrimą nuo platformos ir jos narių perėjimą į Sąjūdį. Pasirinktas tikslo siekimo kelias baigėsi beveik vieningu balsavimu už nepriklausomos Lietuvos atkūrimą.
Tiesa, dar prieš istorinio įvykio procedūras buvo diskutuojama, kada dėti lemiamą tašką. Ir man įsiminė epizodas, kai šių diskusijų įkarštyje į argumentų srautą įsiterpia R. Ozolas ir K. Prunskienė ir energingai pareiškia tame būryje, kuriame buvo diskutuojama: skelbti kovo 11 dieną ir nė dienos vėliau. R. Ozolo anuometiniu pasakymu, tam visiškai pasiruošta Sąjūdžio viduje politiškai ir visuomenėje, Baltijos kelyje. Beje, 1989 m. liepos 15 d. R. Ozolas, B. Kuzmickas, V. Čepaitis dalyvavo Estijoje Baltijos tarybos posėdyje, kuriame buvo nutarta rugpjūčio 23 dieną surengti masinę Baltijos kelio akciją.
Šiaip jau 1989 metų vasara Sąjūdžio istorijoje yra vadinama R. Ozolo iniciatyvų laikmečiu. Užtenka prisiminti R. Ozolo sumanymą pradėti rinkti parašus, reikalaujant išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę (1989-ieji, vasara). Ne be R. Ozolo rankos 1989 m. rugpjūčio 26 d. atsirado Sąjūdžio Seimo pareiškimas dėl nepriklausomybės sąvokos vartojimo. Jeigu būtų enciklopedinis straipsnis „Nepriklausomybė“, tai šito termino, sąvokos vartojimas yra labai įdomus net tuo laikotarpiu, kurį vadiname Sąjūdžio istorija. Išaiškinimas paprastas to Sąjūdžio Seimo pareiškimo: nepriklausomybė ir yra nepriklausomybė – valstybė su visomis jai priklausomomis funkcijomis, o ne suverenitetas TSRS sudėtyje. Iš esmės tai jau buvo pasakyta ir šiek tiek anksčiau, tais pačiais metais Kaune vasario 15–16 dienomis. Likus iki Kovo 11-osios septyniems mėnesiams, „nepriklausomybė“ visiškai pakeitė sąvoką „suverenitetas“. Absoliučiai visuose dokumentuose ir mitinguose, ir pasisakymuose. Sąjūdžio kelias nuo mitingų iki politiškai paruoštų sprendimų, mano manymu, ir yra vienas didžiausių R. Ozolo nuopelnų, atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nors Sąjūdis įvairiais pavidalais savo dokumentuose fiksavo, kokia turėtų būti Lietuva po nepriklausomybės paskelbimo, tačiau kokių nors diskusijų dėl tolesnio valstybės kelio nebuvo.
Iki svarstymo dėl Europos Sąjungos (tuo metu – Bendrijos) ir NATO buvo likę daugiau nei dešimtmetis, o kai atėjo sprendimų metas tapti Europos Sąjungos ir NATO narėmis, visuomenė priėmė tai kaip labai gerą ir natūralų posūkį. R. Ozolas buvo vienas iš retų, rašančių politinėmis temomis, šiek tiek skeptiškai vertinančių Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Teisingiau pasakius, jis nebuvo prieš pačią narystę, mes asmeniškai dviese daug kartų apie tai kalbėjome, bet, Europos Sąjungai vis labiau integruojantis, R. Ozolas matė pavojų Lietuvos valstybingumui. Tai galiu iš karto pasakyti, nesutiko su mano pažiūromis, bet tai buvo jo požiūris.
R. Ozolas buvo už, kaip jis vartojo terminą „pilnutinę“, kaip jis sakydavo, nepriklausomybę, be valstybių valios delegavimo. Tik tokioje valstybėje, jo manymu, gali išlikti ir tauta. R. Ozolas ir raštu, ir žodžiu (tai ne kartą girdėjau asmeniškai) buvo už tautinę valstybę. Man asmeniškai tai atrodė pasenę, iš XIX amžiaus atėjęs reiškinys. Kiek pavykdavo diskutuoti, o R. Ozolas šiuo požiūriu buvo tolerantiškas, sakydavau, jog pavojus nacionaliniam identitetui yra globalizmas, o Europos Sąjunga, atvirkščiai, yra už tautas ir jų nepakartojamą savitumą. R. Ozolo nuomone (čia jo nuomonė), Europos Sąjunga esanti tas pats, kas TSRS, tik su teigiamu ženklu.
Prieš ir už argumentų kildavo ir daugiau, bet įdomu tai, kad šiuo metu tokios diskusijos atsinaujina ir jos girdimos Europos Sąjungos geografinėje teritorijoje būtent emigracijos tema. Pasirodo ir įdomesnių teorinių studijų. Viena iš jų – šiuo metu lietuviškai išversta iš anglų kalbos Yoramo Hazony „Nacionalizmo dorybė“, išleista 1923 metais. Knygos autorius taip ir pradeda – Didžiosios Britanijos ir Amerikos politika pasuko nacionalizmo link ir toliau nepriklausomų nacionalinių valstybių pasaulis yra geriausia galima politinė tvarka. Dar aiškiau ir su plačia argumentacija cituoju: „Teigiu, kad geriausia yra nacionalinių valstybių tvarka“. R. Ozolas dar prieš dešimt metų lietuvių kalba reiškė panašias mintis. Ar jos teisingos, ar jos klaidingos, man pačiam teko tikrai nemažai su juo diskutuoti ir, manau, kad tos diskusijos nėra pasibaigusios jau kituose kontekstuose.
Savaime suprantama, visuose savo samprotavimuose R. Ozolas yra už demokratinę valstybę, visada toks buvo. R. Ozolas gyvenime buvo ir savo kūryboje yra didelis, nedirbtinis Lietuvos patriotas, savo krašto mylėtojas ir jos kultūros puoselėtojas. Kaip aš jau minėjau pasisakymo pradžioje, tai sudėta į jo kūrinį „Pradžių knyga“, išleistą 2015 metais. Be įmantrių filosofinių frazių, vienoje vietoje rašoma taip: „Karai prasideda ir baigiasi, kolūkiai susikuria ir išnyksta, žlunga okupacijos ir režimai, o sodyba išlieka.“ Ir vaikui aišku, kad sodyba – tai Tėvynė. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar į tribūną norėčiau pakviesti Signatarų klubo prezidentę, Nepriklausomybės Akto signatarę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Šiandieną švenčiame dviejų iškilių Lietuvos vyrų jubiliejus. P. Tupikas švenčia 95-metį. Žemaitis, mokytojas, didelis lietuvis, visa esybe gerbęs ir mylėjęs Lietuvą. O šiandieną su mumis yra jo duktė Daiva su šeima. Ponia Daiva, jūsų tėvelis labai mylėjo laisvę. Mes jums dovanojame tiesiog „Laisvės vėją“. Jį nupiešė R. Ničajienė. Prašom. (Plojimai)
Kitas iškilus… Čia Mečys pavadino, kad jis buvo Sąjūdžio taktikas, aš manau, jam galima pridėti ir žodį – vienas iš Sąjūdžio strategų, irgi visą gyvenimą Lietuva gyvenęs iki pat savo paskutinio atodūsio. Tai filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, mūsų istorijoje įrėžęs tikrai labai gilią vagą, tiek literatūroje, tiek istorijoje. Kadangi yra jo duktė Jurga, labai noriu jai taip pat padovanoti tėvelio įpūstą „Laisvės vėją“. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Signatarų klubo prezidentei. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti signatarų artimiesiems, šeimos nariams. Taip pat dėkoju minėjime dalyvavusiam pirmajam atkurtosios valstybės vadovui V. Landsbergiui, signatarams. Skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės, keli pareiškimai. Visų pirma, norėčiau pradėti nuo malonios progos. Vakar mūsų kolega P. Saudargas šventė savo jubiliejų. Sveikiname, Pauliau! (Plojimai) Taip pat du kiti mūsų kolegos kaip tik šiandien švenčia ne jubiliejinius, bet gimtadienius, tai J. Razma ir E. Gentvilas. Kviečiu pasveikinti aplodismentais. (Plojimai) Tik aplodismentais. Tai ne tik aplodismentai.
10.35 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, yra gautas pareiškimas dėl Mišrios Seimo narių grupės seniūno. Mišri Seimo narių grupė pritarė Seimo narės R. Tamašunienės kandidatūrai į grupės seniūnus. Taip pat Mišrios Seimo narių grupės pavaduotojas – A. Gedvilas. Taigi, į Seimo seniūnų sueigą skiriama R. Tamašunienė. Sveikiname, gerbiama Rita. (Plojimai)
Balsų skaičiavimo grupė nuo kovo 14 dienos iki balandžio 14 dienos: A. Gedvilas, Mišrios Seimo narių grupės atstovas, D. Kepenis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, M. Matijošaitis, Laisvės partijos frakcijos, R. Miliūtė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, E. Rudelienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos, V. Semeška, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, D. Šakalienė, Socialdemokratų partijos frakcijos, bei V. Valkiūnas, Darbo partijos frakcijos.
10.36 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Toliau darbotvarkės tvirtinimas, 1-2 klausimas. R. Žemaitaitis pirmasis, rodos, stovi.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gal toks klausimas. Iš tiesų mes ką tik prieš tai minėjome pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento gimimo metines, tai yra R. Ozolo. Tai buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas ir kito pirmo mes neturėjome. Tai žmogus, kuris labai prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo, prie vienijimo, ko gero, mūsų istorijoje daugiau Prezidentų mes neturėsime. R. Ozolo aukšta moralinė kartelė buvo užkelta visiems Seimo nariams.
Ir šių metų (gerbiama Seimo Pirmininke, mums frakcijoje kyla klausimas, kodėl mes nematome darbotvarkėje?) vasario 27 dieną mūsų Seimo narys, kuris galimai turi kažkokią priklausomybę, na, kažką pasiimti sau, S. Jovaiša penkis kompiuterius per ketverius metus paėmė. Jis parašė: aš planuoju ir teiksiu atsistatydinimą iš Etikos ir procedūrų komisijos. Gal galite, Seimo Pirmininke, pasakyti, kada bus nutarimo projektas patraukti S. Jovaišą iš Etikos ir procedūrų komisijos? Kaip gali žmogus spręsti dėl Seimo narių etikos, kai pats pažeidė etiką, ir gana šiurkščiai? Be kita ko, ten yra dar daugiau Seimo narių, kurie pažeidė etiką.
PIRMININKĖ. Tokio pareiškimo nesu gavusi, todėl negaliu atsakyti į jūsų klausimą, kada ir ar bus toks pareiškimas. V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jūs siūlėte kalbėti dėl darbotvarkės?
PIRMININKĖ. Taip.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tikrai dabar kalbėsiu dėl darbotvarkės ir prašau darbotvarkės 2-11 klausimą – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą – išbraukti iš darbotvarkės, kadangi yra gauta Teisės departamento išvada ir buvo Vyriausybės siūlymas integruoti pačią idėją – grūdų transportavimo per Lietuvą uždraudimą į Vyriausybės pateiktą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuris Seime bus svarstomas taip pat artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tikiuosi bendro sutarimo.
PIRMININKĖ. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama pirmininke, gerbiamas Seime, prašyčiau frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-10 klausimą – Profesinių sąjungų įstatymo projektą Nr. XIVP-3394. Iš tiesų gautos Teisės departamento išvados, į kurias būtina atsižvelgti tam, kad mes neįsikištume į profesinių sąjungų veiklą. Aš sutinku, kad jos turi būti atskaitingos, skelbti savo finansinę atskaitomybę, bet prilyginti jas įmonėms, bankams, kur turėtų būti skelbiami paketai, rengiami gana sudėtingi finansiniai dokumentai, nereikėtų. Tai kelia rizikų, todėl prašyčiau išbraukti. Manau, mes pasitarsime, galėsime jį patobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gautas prašymas. V. Semeška taip pat norėtų dėl darbotvarkės.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip veidmainiška?! Gerbiamas Vytautai Bakai, jūs asmeniškai man sakėte, kad labai geras projektas man, ir dar minėjote, kad jūs, kai buvote, nedrįsote tiesiog šio projekto teikti, nes trupučiuką jums buvo nedrąsu kaip buvusiam. Tikrai veidmainiška.
PIRMININKĖ. Replikuos V. Bakas, nes buvo paminėta jo pavardė.
V. BAKAS (DFVL). Taip, pone Semeška, nieko čia nėra veidmainiško. Aš iki šiol pasisakau už tai, kad profesinės sąjungos turi teikti savo nariams finansinę atskaitomybę, bet negalima nematyti Teisės departamento pastabų, kur nurodo tiesioginę riziką, kad parengtas projektas gali pažeisti tarptautinės teisės aktus. Tai mes jį galime pataisyti ir teikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, apsispręskime dėl darbotvarkės. Pirmasis pasiūlymas V. Pranckiečio, tai yra paties iniciatoriaus, dėl darbotvarkės 2-11 klausimo išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Antrasis pasiūlymas – V. Bako: frakcijos vardu išbraukti darbotvarkės 2-10 klausimą, tai yra Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimą. Balsuokime. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuokite už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 117: už – 55, prieš – 36, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Taigi klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Ir turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu.
10.43 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3271GR), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3331GR), Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3332GR) (svarstymas ir priėmimas)
Einame iš karto prie darbotvarkės 1-3.1 klausimo – Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3271. Gerbiami kolegos, primenu, kad balsavimai šiandien prasidės jau visai netrukus, nuo 11 valandos. Kviečiu V. Pranckietį, kad pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Medžioklės įstatymo. Prašom. Ir lydimuosius taip pat prašyčiau pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai. Ačiū. Gerbiami kolegos, vakar Kaimo reikalų komitetas buvo susirinkęs ir svarstė Prezidento Seimui grąžintą pakartotinai svarstyti Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271. Svarstymas ir priėmimas. Komitetas svarstė priimtą ir Prezidento dekretu Seimui grąžintą pakartotinai svarstyti Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271. Komitetas, susipažinęs su 2023 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete 1K-1514 pateiktais argumentais, nusprendė nepritarti dekrete pateiktam siūlymui ir priėmė sprendimą siūlyti Seimui priimti visą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymą Nr. XIV-2342 be pakeitimų. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai, bendru sutarimu visi komiteto nariai pritarė tokiam sprendimui.
Kitas. Dėl Prezidento taip pat grąžinto Seimui pakartotinai svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (projektas Nr. XIVP-3331GR). Kaimo reikalų komitetas taip pat vakar svarstė. Įstatymas buvo priimtas gruodžio 14 dieną, 2342… Vakar, kovo 13 dieną, komitetas apsvarstė šį Seimo priimtą ir Prezidento dekretu grąžintą pakartotinai svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą su jau skaitytais numeriais. Komiteto sprendimais buvo toks: siūlyti Seimui priimti visą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2455 be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. O bendrai sutarė visas komitetas – 7 dalyvavę posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Dabar norėčiau pakviesti į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę gerbiamą I. Haase. Ji pristatys išvadą dėl lydimojo projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3332. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: siūlyti Seimui priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados pristatytos. Pereiname prie diskusijos. Yra užsirašę kalbėti trys kolegos Seimo nariai. Pirmasis kalba A. Petrošius. Ruošiasi K. Mažeika.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, šiandien turime kalbėti apie medžioklę ir šio klausimo svarstymo specifiką viso proceso metu. Įsimintina man tapo abiejų šio klausimo pusių laikysena: medžiotojų, nors ir kaip būtų keista, – solidi, įsiklausanti, argumentuota, o medžioklės oponentų – palydėta šūsnimis vienodų laiškų, grasinimais politine ateitimi, naudojant ne pačius geriausius ir kitus primygtinio įtikinėjimo būdus. Atmintin įstrigo ir diena, kuomet medžiotojų atstovai šviečiamaisiais tikslais lankėsi parlamente tam, kad Seimo nariams atsakytų į kylančius klausimus ir pristatytų pačią technologiją, apie kurią mes šiandien kalbame. Jie nereikalavo keisti savo asmeninių įsitikinimų ar pozicijos, tik norėjo, kad parlamentarai, priimantys sprendimus, bent jau būtų akyse matę ir pačią technologiją, savo akimis pamatytų jos veikimo principus. Labiausiai įstrigo tai, kad klausimo oponentų, žinoma, ne visų, bet buvo tokių, kurie pro šiuos atstovus ėjo atsukę nugarą. Tada apie kokį įsigilinimą mes šiandien galime kalbėti?
Į procesą buvo įtrauktos visos trys valdžios grandys, todėl galime kalbėti ir apie tam tikrą priešpriešinį buldozerį. Vienos ministerijos teikė pozicijas apie naktinių taikiklių nereikšmingumą kariniuose veiksmuose. Aplinkos ministerija savo ruožtu nurodė, kad yra galimybė gauti individualius leidimus labai svarbiais atvejais, nors tokia galimybė šiandien Lietuvoje neegzistuoja. Procesą visą laiką lydėjo ir įžeidi retorika medžiotojų bendruomenės link (tarp kurių, neabejoju, turime ir šviesiausių Lietuvos protų): nuo pasisakymų, kaip medžiotojai pirmieji bėgtų iš Lietuvos prasidėjus karui, iki to, kad visai bendruomenei buvo bandoma uždėti neetiškų brakonierių etiketes.
Svarbu suprasti, kad brakonieriai jau ir šiandien naudoja bet kokias priemones, jų visa veikla gimsta teisės aktus pažeidžiant ir joks teisinis reglamentavimas jų veiklos metodų neveikia. Čia naudojamos bet kokios priemonės, įskaitant naktinio matymo taikiklius, taip pat bet kokios kitos priemonės, kurios yra reikalingos jų tikslams įgyvendinti.
Dar svarbiau yra tai, kad, nepaisant visuotinio emocinio nepasitikėjimo skatinimo, būtent pačių medžiotojų bendruomenės savireguliacija ir pačių medžiotojų pastangos, ko gero, ir yra didžiausias veiksnys kovojant su brakonieriavimu, kuomet pati bendruomenė skiria ir savo laiko, ir energijos tam, kad sugautų jų medžioklės plotuose nelegaliai medžiojančius asmenis, kad apsaugotų gamtą ir sistema taptų skaidresnė.
Viso proceso metu buvo kvestionuojamas ir kontrolės mechanizmo neįgalumas specifiškai prieš naktinius taikiklius, nors iki šiandien iš tiesų turime galiojančią kontrolę tai pačiai medžioklės rūšiai, tiems patiems atvejams, naudojant prožektorius pasišviesti, ir klausimų kažkodėl tai nekėlė. Tuo tarpu, iš kitos pusės, tikrai nesudėtingai galite rasti vaizdo medžiagos, kur vaizduojami skirtingi naktinės medžioklės būdai, pasišviečiant prožektoriumi ar naudojant naktinio matymo taikiklius. Na, ir bent jau man asmeniškai matant tuos vaizdo įrašus klausimų nekyla. Visiškai nesvarbu, ar mes kalbėtume apie gyvūnų rimties trikdymą ir streso sukėlimą nakties metu, ar vertintume galimybes selektyviai teisingai pasirinkti taikinį ir tiksliai atlikti šūvį, pavyzdžiui, identifikuojant silpniausią gyvūnų bendruomenės, bandos narį.
Turime ir skaičius, kurių šiandien jau niekas nekvestionuoja. Jeigu medžiotojų bendruomenė būtų tokia neetiška skerdikų banda, šiandien nekalbėtume apie drastiškai augančius gyvūnų populiacijos skaičius. Nekalbėtume ir apie ne vienetais, o kartais išaugusius automobilių susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Tai patvirtina gyvūnų populiacijos augimo faktą.
Kadangi procesas palydėtas išimtinai emociniais oponentų argumentais, šiandien kviečiu kolegas užbaigti visą šį neetišką procesą ir žengti aplinkinių ir Vakarų valstybių seniai pasirinktu keliu bei suteikti galimybę naudoti tas technologines priemones. Visų šių šalių praktika įrodė, kad naktinių taikiklių naudojimas nesukėlė jokių katastrofinių ar naikinamųjų pasekmių, kuriomis taip vaizdžiai gąsdina klausimo oponentai, matyt, siekdami emociškai paveikti mažiau įsigilinusią visuomenės dalį ar politikus. Medžioklė atliepia valstybės poreikį reguliuoti gyvūnų populiaciją, medžiotojams pavesta šios populiacijos reguliavimo funkcija, todėl mes turime suteikti tas priemones, kurios šiai bendruomenei yra reikalingos. Medžiotojai turi medžioklės etiką bei tam tikras tradicijas, kurių čia tikrai nestinga.
Mieli kolegos, kviečiu pasitikėti savo medžiotojų bendruomenėmis, kurios yra sudarytos iš įvairiausių sluoksnių ir profesijų žmonių, o savo pokyčius, paneigiančius per daugelį metų suformuotus stereotipus, šios bendruomenės jau įrodė, įrodė ir savo brandą viso proceso metu. Labiau pasitikėkime vieni kitais. Gyvename išties pavojingu laikotarpiu ir niekada nežinome, kada gali tekti visiems kartu suremti savo pečius, o tuomet jau visos priemonės bus ir reikalingos, ir tinkamos. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Mažeiką. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Na, štai kiek Seimo narių klausė, kaip kolega kalbėjo, tai panašu, kad jau tikrai daugelis apsisprendė. Turbūt ir čia mes kalbame tik tiems, kurie galbūt žiūri mūsų transliaciją kažkur iš namų arba iš kitų vietų.
Iš tikrųjų kalbant apie šią situaciją labiausiai turbūt krenta į akis paskutinių dienų įvykiai, na, iš Prezidento pozicijos, nes vis dėlto panašu, kiek buvo čia ir klausimų, ir diskusijų Seime po pirmojo balsavimo dėl veto atmetimo, iš tikrųjų panašu, kad patarėjai, kurie ir vakar aktyviai, ir šiandien skambina Seimo nariams, visaip daro poveikį, kad jie tik nebalsuotų, nedalyvautų ir visa kita.
Na, tai parodo turbūt šiuo atveju ar Prezidento, ar prezidentūros, ar Prezidento patarėjų in corpore, kad tai yra ne Prezidento veto, o Prezidento ego. Vis dėlto išgirsti argumentus yra turbūt visų valdžios struktūrų pareiga. Ir diskutuoti, argumentuoti bet kaip… Iš prezidentūros skamba argumentai, kad su afrikiniu kiaulių maru ir šernų populiacija reikia kovoti tveriant tvoras. Na, tai iš tiesų turbūt niekaip kitaip negalima pavadinti – tik labai keistu sprendimu, kuris nepasiteisino jau prieš dešimt metų, nes tai buvo pirmas būdas, jeigu prisimintume, Alytaus rajone apie keliasdešimt kilometrų tvorų už kelis milijonus buvo užtverta. Bet turbūt geriausias palyginimas yra, na, kovos su tvoromis, kad, na, nesulaiko žmonių pasienyje tvoros, o mes norime sulaikyti virusą. Tai čia turbūt, na, toksai mokslui prieštaraujantis dalykas, kuris labai keistai skamba, kai jau yra išbandyta praktikoje ir pasakyta, kad tai negalioja.
Tai vis dėlto naujų argumentų nėra ir gaila, kad neišgirsta vėlgi prezidentūra ir Prezidentas būtent medžiotojų bendruomenės, kad tas įrankis, na, nėra kažkoks stebuklas, nėra kažkokia panacėja ar baubas, nes vis dėlto yra toks pat kaip prožektorius, kuris naudojamas tamsiu paros metu. Ir šiandieną, turbūt ką ir kolega minėjo, gyvūnų populiacija, visų gyvūnų populiacija, yra gana didelė ir ji priklauso faktiškai nuo medžiotojų – tik medžiotojai ja rūpinasi, ją kontroliuoja.
Ir kalbėti apie tai, kad aplinkos apsaugos inspektoriai negalės sukontroliuoti, tai vėlgi yra kažkoks medžiotojų įžeidimas, nes faktiškai didžioji dalis nusižengimų yra nustatoma tų pačių medžiotojų. Juo labiau kai pastaruoju metu aplinkosaugininkams prie medžiotojų kontrolės, žvejų kontrolės primetamos dar automobilių išmetamųjų dujų tikrinimo kontrolė ir galiausiai dar grybautojų kontrolė, ką matome iš ateinančių naujų projektų. Tai vis dėlto tos kontrolės kiekis rodo, kad vis dėlto, na, aplinkosaugininkai be medžiotojų šiuo atveju yra bejėgiai. Medžiotojams turbūt reikėtų suteikti galimybę, kad būtų galima kameras, kurias jie dabar stato daugiau prie šėryklų žvėrims stebėti, galbūt statyti prie įvažiavimo į miškus, kokiose nors judresnėse vietose. Manau, tai apsaugotų ne tik nuo brakonierių, bet ir nuo miško vagių, taip pat nuo šiukšlintojų ir visokių kitokių pažeidėjų, ir padėtų atskleisti daugybę nusikaltimų.
Pasitikėjimas šita bendruomene, kuri, be kita ko, yra perėjusi medicininį patikrinimą, turi nepriekaištingą reputaciją, turbūt yra mūsų garbės reikalas. Šiuo atveju tai turbūt yra pasitikėjimo parodymas, kad tas kreditas, kuris šiandien bus suteiktas, vis tik yra įpareigojantis tas funkcijas atlikti ir padėti visai visuomenei pažinti ir saugoti gamtą, kurioje mes visi gyvename.
Kolegos, tikrai kviečiu nebijoti to, dėl ko mes turbūt jau nemažai laiko čia diskutuojame. Sprendimas yra išdiskutuotas, todėl kviečiu tikrai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis diskusijoje kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų Lietuva nieko naujo šičia neišranda. Europos Sąjungos valstybės narės jau ne vieną dešimtmetį turi šituos preparatus, tuos aparatus ir jie, ko gero, puikiausiai naudojami. Bet man yra keista tai, kad Seime vis atsiranda žmonių, kurie neturi jokio supratimo, neturi jokio ryšio su medžiokle, neturi jokio ryšio su žemės ūkiu, neturi jokio ryšio su tuo, kas vyksta už Seimo rūmų, ir bando komentuoti, ir bando aiškinti, kas tai yra. Įdomiausia yra tai, kad tie Seimo nariai net neklauso savo Seimo kolegų, generolų, neklauso kariškių, neklauso ūkininkų, neklauso medžiotojų. Keista ir veterinarija… Kaip Kęstutis sako, keistas yra dar kitas dalykas, kad pas mus Lietuvoje sprendimams įtaką gali daryti du, trys, keturi žmonės per savo asmeninį kažkokį potyrį.
Gerbiami kolegos, aš tiesiog noriu pasakyti, kad 1996 metais Lietuvoje buvo priimtas sprendimas, kad visi gyvūnai yra licencijuojami. Kiekvienas sumedžiotas gyvūnas privalėjo turėti tokią popierinę anketą, galinę dalį turėdavai nukirpti, ją registruoti ir segti. Jūs nepatikėsite, medžioklės būreliai, kurie turėjo po 15 tūkst. hektarų žemės plotus, ant popieriaus sumedžiodavo 5–6 šernus. Kai 2004 metais buvo priimtas sprendimas panaikinti šitas licencijas, stebuklingu būdu atsirado, kad tame pačiame plote sumedžioja po 100 šernų. Tada gerbiamas ministras V. Mazuronis su Linu sugalvojo, kad reikia turėti tokias birkutes, segti į ausį, kad būtų galima pasižiūrėti, ar tikrai jūs sumedžiojote. Kuo pasibaigė, prisiminkite, kolegos, su tomis birkutėmis? Absoliučiai nulis! Panaikino šituos registratorius, panaikino šitas birkutes ir kas atsitiko? Gyvūnų populiacijos skaičius tris kartus padidėjo, sumedžiojamų gyvūnų skaičius tris kartus padidėjo. Šiek tiek kultūra keičiasi.
Gerbiami medžiotojai, ir mums reikia prisiimti atsakomybę, kad tarp mūsų, medžiotojų, yra nedorų medžiotojų, nesąžiningų medžiotojų, kurie tikrai piktnaudžiauja ir pasinaudoja šitais dalykais. Bet pasižiūrėkite į mūsų kanceliarinių išlaidų naudojimą. Yra Seimo narių, kurie jas naudoja sąžiningai, yra Seimo narys, kuris per ketverius metus sugeba penkis kompiuterius pasiimti. Tai ką, dabar visiems Seimo nariams turime panaikinti kanceliarines išlaidas? Baikime mes šituos juokus daryti! Aš niekaip negaliu suvokti, kodėl dėl vieno arba antro blogo pavyzdžio mes bandome visus nubausti arba nuteisti. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Tikrai nėra malonu iš gerbiamo Adomo išgirsti tokius pasakymus. Gerbiamas Adomai, tikrai taip negalima sakyti, kaip jūs pasakėte praėjusią sesiją. Jūs visus medžiotojus išvadinote, kad tai yra pavojus saugumui. Aš abejoju, ar medžiotojai eis ginti valstybę. Aš šitą įrašą esu išsisaugojęs. (Šurmulys salėje) Man iš tikrųjų keista, kad… Kasparas, atsiprašau. (Balsai salėje) Kasparai, pagal pavardę iškart supratai. Keista, Kasparai, kad tu tokius dalykus sakai, net nebūdamas nei medžiotoju, nei tarnavęs, nei atlikęs tą darbą. Kolega, niekada šitaip nesakyk, nes tu nežinai, kas tau pirmas išties ranką. Gali šiandien tavo didžiausias priešas išgelbėti tavo gyvybę. Sakydamas apie visą bendruomenę šiuos žodžius, jūs įžeidėte visus medžiotojus, netgi ir tuos, kurie palaiko ir remia jus.
Mieli kolegos, iš tiesų kviečiu balsuoti. Tą parodė, kad… Prezidento veto jau buvo įveiktas. Manau, kad sąmoningumas, protingumas jau pas visus atėjo. Čia nereikia skirti: dešinieji, kairieji, valdantieji ar liberalai, čia yra tiesiog bendras sprendimo supratimas. Ir dėl ko bendras? Dėl humaniškumo. Šiandien, kai yra sužeidžiamas žvėris, tu turi jo ieškoti kartais 2–3 valandas, jisai eina per vieną kvartalinę, per kitą kvartalinę, tu turi su šunimis ieškoti. Šunys užpuola, tada apdrasko. Kol tu pribėgi prie to žvėries, užtrunka kartais valandą ir dvi. Tam ir reikalingas, kad žvėris nesikankintų. Jeigu šitaip nebūtų…
Kodėl, jūs galvojate, mes prieš ketverius, penkerius metus priėmėme Seime sprendimą drausti prekybos centruose pardavinėti gyvą žuvį? Tam ir buvo priimtas sprendimas, kad žuvis žmogui parduodama mirusi, jeigu taip galima pasakyti, todėl, kad parėjusi gaspadinė arba šeimininkė, žmona su plaktuku nedaužytų per galvą, kad ta žuvis numirtų.
Tikrai kviečiu, kolegos, pritarti ir balsuoti už komitete pritartą projektą.
PIRMININKĖ. Visi, užsirašę diskutuoti, pasisakė. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas. Keičiamės, ačiū.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos, dar kartelį. Dėkui už sveikinimus. Taigi, dabar keliaujame į priėmimo stadiją. Yra motyvai už – gerbiamas J. Urbanavičius. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, kaip miškininkas, aplinkosaugininkas, medžiotojas, kviečiu šiandien nebijoti ir pasitikėti mumis, mūsų kolegomis, balsuojant dėl šio svarbaus klausimo. Šiandien medžiotojai yra visiškai atsakingi už laukinės gyvūnijos išteklių gausą bei jų selekciją. Kviečiu palikti emocijas nuošalyje ir atsakyti kiekvienam sau į klausimą: ar turime priekaištauti medžiotojams? Ar girdime visuomeninių organizacijų, gyventojų nuogąstavimų, jog gamtoje žvėrių gausa mažėja, populiacija nyksta? Turbūt ne. Gausa ne tik išlieka stabili, bet ji stipriai didėja. Tai vienas iš svarbiausių mano klausimų, kurį kaskart užduodu sau, svarstydamas vienus ar kitus su šiuo susijusius klausimus.
Supraskime viena: viskas keičiasi ir šiandien žmogaus įsikišimas į gamtą yra būtinas tam, kad suvaldytume populiaciją, selekciją, ligas, invazines rūšis. Žinoma, su atitinkama atsakomybe, pagarba gamtai, su etika, kad gyvūnas būtų sumedžiotas greitai, efektyviai, nekeliant kančios. Aš tikrai nenoriu daug kalbėti apie saugumą, bet supraskite tai, kad medžiotojas turi įgūdžių, supranta mišką ir jis turbūt moka elgtis ir su ginklu, turėdamas šią įrangą. Aš manau, žvelgia nedraugiškos valstybės ir skaičiuoja, kiek tokių žmonių Lietuvoje yra.
Mieli kolegos, palaikykime, nes tai tikrai yra tikslas. Gamtos klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Tikriausiai nei vienas klausimas šioje kadencijoje, šioje salėje nebuvo taip skubiai, spėriai svarstomas, stumiamas, stumiami greitesni įsigaliojimo laikai, poįstatyminių aktų parengimo laikai. Panašu, kad nemažai Seimo daliai tai yra svarbiausias klausimas Lietuvoje šiuo metu – suteikti galimybę naudoti naktinius taikiklius medžioklėje. Žinome pozicijas institucijų, žinome pozicijas aukščiausių šalies vadovų – nuo Prezidento iki Krašto apsaugos ministerijos, Aplinkos ministerijos – ir jos yra neigiamos. Dažniausiai minimi argumentai, kodėl reikėtų leisti naudoti naktinius taikiklius medžioklėje, yra afrikinio kiaulių maro užkardymas. Tačiau faktai sako ką kita, – kad netgi tai nėra esminė priemonė šernų populiacijai kontroliuoti. Ir tai yra ne mano teiginys, tai yra Medžioklėtyros instituto oficiali pozicija, ją galima paskaityti. Kaip žinome, šernų populiacija išlieka didelė, ta gausa didėja, nes patys medžiotojai šeria šernus baltymingu pašaru ir sąmoningai nemedžioja šernų patelių.
Antras argumentas, kad naktinių taikiklių įteisinimas prisidės prie krašto saugumo, prie krašto gynybos. Krašto apsaugos ministerija aiškiai konstatavo, kad tai neturėtų įtakos gynybai. Jeigu medžiotojai ruošiasi ginti šalį, naudodami naktinius taikiklius, tai yra Šaulių sąjunga, jau dabar galima įsigyti, prieš dvejus metus jau tai yra įteisinta, civilinėje apyvartoje.
Visi tie argumentai daug kartų apkalbėti. Ko aš dar pasigendu šioje diskusijoje, tai vis dėlto tradicinės medžioklės puoselėjimo ir medžiotojų kompetencijos kėlimo, profesionalumo, o ne tiesiog naujų žaisliukų įdavimo į rankas, nors nebūtinai visada mokės su jais susitvarkyti. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ieva, jūs mane vis tiek stebinate, sakote – toks stūmimas. Šią kadenciją tokio stūmimo Stambulo konvencijos, įstatymų dėl narkotikų ir partnerystės per 16 darbo Seime metų aš dar nesu matęs. Narkotikams ir narkušoms policija pasakė ne, prokuratūra – ne, teismai pasakė ne, daktarai pasakė ne. Stumiate buldozeriu. Dėl partnerystės jums pasakė: pagal Konstitucijos 38 straipsnį, tos paties lyties asmenų santuoka negali būti įteisinta. Jūs buldozeriu stumiate, net Civiliniame kodekse išbraukėte tą skyrių dėl partnerystės.
Negana to, gruodžio 22 dieną jūs Seime prastūmėte kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos. Ir jūs dar bandote kažką pasakyti apie tą įstatymą? Kolege, turėkite gėdos!
Pabaigai. Ieva, niekada save gerbiantis medžiotojas nenušaus vaisingos patelės. Tarp jų ir R. Žemaitaitis. Nuo sausio mėnesio iki gegužės mėnesio, kol kiaulė vaikšto su paršiukais ir yra vaisinga, aš jos niekada nemedžiojau ir aš niekada nemedžiosiu. Tai yra medžiotojo etika. Kaip jūs norite kritikuokite, kaip jūs norite sakykite, man ranka niekada nekilo ir niekada nekils. Ir nesvarbu, ar tai yra šernas, ar tai yra lapė, ar tai yra stirna. Tai yra etikos dalykai, dėl ko tu negali daryti. Prašyčiau laikytis etikos ir nešnekėti tokių vėjų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, aš, visų pirma, sveikinu, pagaliau mes sulaukėme tikrai tikrai paskutinės šio klausimo stadijos. Daugybė mūsų laiko ginčijantis, dalyvaujant laidose, pasisakant už ar prieš nuėjo veltui. Man atrodo, vis dėlto šis sprendimas yra vertybinis sprendimas. Visuomenė yra skilusi į dvi dalis. Problema yra ta, kad einame ne įtikinimo keliu, bet einame tokio stūmimo ir buldozerio keliu. Man atrodo, tai ne visai gražu.
Kas dar yra labai svarbu ir kas buvo kalbama ir sakoma per visas mūsų diskusijas? Argumentai, kuriais vadovaudamiesi medžiotojų frakcijos atstovai teikė šitą įstatymo projektą, sakė: krašto apsauga ir kiaulių maro kontrolė. Bet visos įmanomos krašto apsaugos struktūros pasakė: nejuokinkite, tikrai naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje neprisidės prie krašto gynybos. Aplinkos apsaugos departamentas, mūsų institucija, prižiūrinti tvarką gamtoje, sako: žiūrėkite, mes neturime galimybių sukontroliuoti medžiotojų, kurie medžios su naktiniais taikikliais, nes nėra tam priemonių. Mes nesame modernizavę medžioklės proceso, neturime įsivedę bilietų, tiksliau, medžiotojo lapo.
Tai eikime pradžioje iš kitos pusės. Kiaulių maras. Diskutavome tikrai daug kartų. Tai, kad jūs turite tai sumedžioti, nėra kontrolės klausimas. Jeigu jūs nepašertumėte tų šernų, jeigu iš tikrųjų juos medžiotumėte ir siektumėte juos sureguliuoti, jūs juos tikrai galėtumėte sureguliuoti ir dabar. Tas manipuliavimas, kad mes visi šnekame visų medžiotojų vardu, man atrodo, žeidžia tą kitą dalį medžiotojų, kurių jūs neišgirstate ir kurie pasisako prieš naktinius taikiklius medžioklėje.
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai už – gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Girdint, matant kolegų, kurie užsirašę, nieko bendro neturintys nei su medžiokle, nei su miškininkyste, nei su veterinarija ir kitais mokslais, ir kurie sprendžia, kaip yra reguliuojama gyvūnų populiacija ir kokie būdai yra etiški, humaniški ir kaip tai geriau padaryti, tai tikrai labai apmaudu ir panašu, kad kalbama labiau ne apie medžioklę, o apie emocijas ir kažkieno ego. Vis dėlto, kolegos, jeigu ta logika vadovautumės, ką dabar sako, kad jeigu nešertų, jie neaugtų, tai vis dėlto tada reikėtų uždrausti ūkininkavimą, nes ūkininkai beria sėklas į dirvą, ten ateina žvėrys, jie maitinasi pasėliais ir jau lyg ir ta populiacija gyvūnų didėja. Manau, kad tikrai reikia bent kažkiek išsilavinimo ir supratimo, kad dėl to diskutuotume. Tikrai labai liūdna, kad kai kurie kolegos kalba tik remdamiesi emocijomis ir bando susirinkti kažkokių balų, net nežinodami, kaip vadinamas medžioklės lapas ir kokie kiti dokumentai medžioklėje naudojami. Vis dėlto, kolegos, tikrai patraukime emocijas į šoną, išgirskime bendruomenės, kuri prisiima didžiulę atsakomybę, poreikį, kad šiandien turbūt tai yra sprendimo būdas ne tik reguliuoti šernų populiaciją, bet kovoti su invazinių gyvūnų populiacijos didėjimu, padėti tiems patiems paukščiams, kurie peri ant žemės, kurių taip pat populiacijos mažėja, ir suteikti galimybę ir pasitikėjimo kreditą medžiotojams. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – gerbiama M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Daugybė argumentų išsakyta. Man atrodo, šis klausimas išties yra dar ir vertybinis klausimas. Klausimas toks: kas yra medžioklė kaip reiškinys? Ar tai yra medžiotojo akistata su žvėrimi, ar tai yra pažinimas žvėries, tykojimas, sėlinimas, ar tai yra tiesiog šaudykla, kur reikia kuo greičiau ir paprasčiau iššaudyti tam tikrus gyvūnus? Tenka apgailestauti, kad dalis medžiotojų norėtų, kad medžioklė virstų būtent antruoju variantu.
Iš įstatymo palaikytojų tenka girdėti, kad opozicija, oponuojantys lyg ir menkina ar kažkaip įžeidžia medžiotojus. Nenorėčiau su tuo sutikti. Išties mes esame dėkingi, aš esu dėkinga etiškiems, atsakingiems, moraliems medžiotojams už tai, ką jie daro ir kaip jie prisideda prie tų pačių gamtosauginių tikslų. Aš kaip tik sakyčiau, kad įstatymo stūmėjai yra tie, kurie medžiotojus žemina, visąlaik teigdami, kad lyg ir neįmanoma kažkaip kitaip medžioti, reguliuoti. Kartais susidaro įspūdis, kad iki šiol medžiotojai yra kažkokiai kreivarankiai, negebantys pataikyti į gyvūnus, kad iki šiol medžioklė vyko taip, jog gyvūnai būdavo sužeidžiami ir kankindavosi ir va, pagaliau ateina tas išsigelbėjimas, kad gyvūnų gerovė – paprastas jų nušovimas. Man atrodo, tikrai medžioklė gyvuoja labai daug metų, per amžių amžius. Įrankiai visi jau yra ir neverskime šio reiškinio, šio užsiėmimo tokiu labai primityviu šaudymo aktu. Palikime šiek tiek išgyvenimo pasirinkimo ir patiems gyvūnams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už motyvai – gerbiamas J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jeigu kas pastebėjote, medžiotojai nevartoja žodžio „šaudymo“, medžiotojai vartoja „medžiojame“ – ne „šaudome“, bet „medžiojame“. Tai vienas dalykas. Taip, šis klausimas yra filosofijos požiūrio klausimas. Dalis visuomenės turi vienokią nuomonę, kita turi kitokią – priešingą nuomonę, bet galiu garantuoti, kad ar priimsime, ar nepriimsime mes tą įstatymą, už savaitės ta tema išnyks iš principo. Medžiokle žmonija užsiima nuo pat savo egzistavimo pradžios ir tik keičiantis laikams keičiasi technologijos. Kodėl medžioklėje nepasinaudoti tomis technologijomis? Turbūt žvejams nekyla klausimo, ar naudoti, ar nenaudoti echoloto. Nekyla, nes niekas nesiūlo uždrausti, kada po nosimi nuleidžia slieką. Mes, kaip pacientai, turbūt nenorime, kad medikai mus operuotų senais metodais. Kažkodėl norime laparoskopo, norime gama peilio, dar kažko. Technologijos ateina į mūsų gyvenimą, jos palengvina ir kančias, palengvina ir mūsų darbą.
Medžiotojų bendruomenė apskritai yra bendruomenė, kuri… Žinoma, kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, atsiranda vienas kitas individas, kuris daro ne visai teisingus dalykus, kaip ir mūsų Seime. Mes dabar 2 savaites kalbame apie parlamentines išlaidas vien todėl, kad keletas mūsų kolegų pasielgė nelabai tinkamai, bet tai ne priežastis atsisakyti viso šito.
Taigi turime pasitikėsi medžiotojų bendruomene. Aš neatmetu to, kad tos priemonės ir tie prietaisai, naudojami medžioklėje, gali pasitarnauti ir šalies gynybai, nes medžiotojai, šiaip ar taip, dažniau netgi, drįsčiau sakyti, praktikuojasi šaudydami negu kariai. Taigi kviečiu palaikyti ir tikiu, kad medžiotojų bendruomenė puikiai susitvarkys su iškeltomis užduotimis ir iššūkiais. Tai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis prieš kalbės gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, manau, kad visoje šitoje ilgoje diskusijoje apie medžioklę mes išsiaiškinome kelis faktus. Pirmas dalykas, kad tai nėra niekaip susiję su valstybės gynimu. Tą pasakė tiek kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek ir patys medžiotojai to argumento jau nebenaudoja. Kitas dalykas, mes išsiaiškinome, jog tas pasakymas, kad bus naudojama tik šernams, na, techniškai yra neįmanomas, nes sukontroliuoti, nušovei su naktiniu taikikliu tik šerną ar ten kitą gyvūnėlį, vėlgi yra gana sudėtinga. Tą pasakė ir aplinkosaugos organizacijos, tą pasakė ir kontroliuojančios institucijos.
Taigi šiandien visa šita diskusija yra apie paprastą dalyką – apie naujos, brangios priemonės, naujos pramogos įteisinimą medžiotojams – nieko daugiau. Dar daugiau, kodėl didžioji dalis medžiotojų taip nori tai įteisinti? Todėl, kad daug kas turi nelegaliai įsigiję šitą įrangą ir, ne paslaptis, kai kas netgi naudoja. Tai mes šiandien tiesiog įteisiname neteisingus veiksmus, neteisingą veiklą, neteisėtą veiklą. Man atrodo, tai yra nesąžininga. Ir, kad ir kaip būtų keista, bet šiuo atveju aš kviečiu palaikyti Prezidentą ir jo veto.
11.19 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3271GR) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Tai dabar, gerbiami kolegos, kviečiu atidžiai… Pereisime prie balsavimo. Aš pagarsinsiu, priminsiu jums procedūrą pagal Statutą, nes tai nėra standartinė procedūra, kaip svarstomas grąžintas įstatymas. Pagal Statuto 167 straipsnį grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra tą, kurį Seimas jau buvo vienąkart priėmęs. Balsuosime dabar būtent dėl šito, ar priimti įstatymą be pakeitimų. Ir kiek reikia balsų, pasakysiu. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra 71 už, kad visiems būtų aiški procedūra ir jos rezultatas. Taigi dabar balsuosime, ar priimti visą įstatymą. (Balsai salėje) Nesuprantate? Gerai, dar kartą paaiškinu. Tai dabar visi paklausykime. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Įstatymą tą, kurį Seimas jau buvo priėmęs, ne Prezidento veto, ką pasiūlė, o įstatymą, kurį Seimas jau buvo priėmęs be pakeitimų (pagal Statuto 167 straipsnį). Visiems aišku? Dėkoju. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 75, prieš – 39, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas)
Replikos galbūt po visų, nes dar lydimųjų keletą reikia priimti, tai neišsiblaškykime, susikaupkime. Yra likę taip pat reikalingi priimti lydimieji projektai.
11.20 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3331GR) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331. Ar yra motyvų? Nėra motyvų. Tada galime balsuoti iš karto, taip? Balsuojame. Susikaupkime, kolegos. Yra lydimieji. Balsuojame dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Dabar 1-3.2 klausimas. Balsuojame. Be šito, dar yra trys lydimieji. Susikaupkime, pabūkime salėje, nesiblaškykime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 77, prieš – 30, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3332GR) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-3.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332. Ar yra motyvų? Nėra motyvų. Tada balsuojame dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 117: už – 83, prieš – 22, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar dar vienas lydimasis, tai yra 1-4.1 klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079. Motyvų nėra. (Balsas salėje) Buvo motyvai. Teisingai. Balsuojame dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 115: už – 79, prieš – 20, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2) (priėmimo tęsinys)
Ir lydimasis 1-4.2 klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080. Taip pat likęs tik balsavimas. Motyvai buvo išsakyti jau gerokai anksčiau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 110: už – 74, prieš – 18, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. Gerbiamas V. Pranckietis, man atrodo, pirmas buvo. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Noriu padėkoti tai Seimo daugumai, kuri buvo šmaikščiai įvardinta medžiotojų frakcija. Sveikinu susikūrus daugumos frakcijai, o Seimas, kaip Tautos atstovybė, paliudijo vieną kartą ne populistinę, o nuoseklią nuomonę, kurią mes šiandien čia pasiekėme. Sveikinu 30 tūkst. medžiotojų bendruomenę, kuri nebūdavo matoma tiek, kiek 5 tūkst. parašiusių kokį nors aktelį ir pasiuntusių mums 1 tūkst. laiškų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Mažeika – replika po balsavimo. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai ačiū, kolegos, kurie įsigilinote į problemą ir siūlymą. Tikrai turbūt tai yra pasitikėjimo kreditas medžiotojams. Linkiu, kad jie tą pasitikėjimą išlaikytų ir parodytų, kad tikrai nėra taip, kaip čia kai kurie bando nupiešti. Tikrai linkiu susitelkti ir dabar fokusuotis į krašto gynybą, į kitus šios sesijos prioritetus. Medžiotojai, manau, mums padės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną. Replika.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pauliau Saudargai. Iš tikrųjų aš leisiu sau prisiminti B. Bradausko žodžius. Čia, pamenate, kažkas labai stipriai kritikuodavo ir sakydavo, kad čia komunistinis dalykas ir panašiai, ir panašiai. Nebūčiau patikėjęs, kad Konservatorių, Liberalų ir Laisvės partijų valdančiojoje daugumoje vis dėlto humaniškų sprendimų gali būti. Nuoširdus ačiū valdančiosios daugumos nariams, kurie suprato, kad tas sprendimas nėra politinis, nėra asmeninis, nėra vienas prieš kitą nukreiptas dalykas.
Kitas. Išties noriu pasveikinti visus Seimo narius, kurie balsavo už, kurie supranta – už humanišką, iš tikrųjų suprantamą medžioklę, tai yra ne kankinimą, ne skerdimą, ne bet kokį šaudymą. O Aplinkos ministerijos, kadangi ministras yra, aš labai norėčiau paprašyti, kad taisyklės būtų gana aiškios dėl jo naudojimo, dėl vežimo, dėl laikymo, galų gale kaip ir kas galės įsigyti, jeigu tokia bus situacija.
Pabaigai, gerbiamas Pauliau. A. Vyšniauskui yra labai sudėtinga suprasti, kas yra Seimo statutas. Kadencija eina į pabaigą, jis vis niekaip nežino, kaip balsuoti. Būk geras, tu, kaip frakcijos narys, pamokyk, paaiškink, gal jam ir paskutinė kadencija, bet, duok Deive, išmokink tu jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man atrodo, pasistengiau paaiškinti, kad visi suprato pabaigoje. Gerbiamas A. Pocius per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš noriu tiesiog kelis žodžius pasakyti būtent tiems žmonėms, kurie prieš balsavimą minėjo, kad medžiotojai – ne tie žmonės, kurie prisidės prie valstybės gynybos. Aš jums priminsiu 1991 metus. Būtent parlamentą ginti susirinkę ginkluoti vyrai buvo daugiausia medžiotojai. Jūs to nepaneigsite, tai yra istorinis faktas. Žmonės aplinkui stovėjo beginkliai, tie, kurie neturėjo tų ginklų, nes prieš tai komunistinė valstybė, buvusi čia, draudė, neleido, nes bijojo. Bijojo tautos, kuri gali ginti savo šalį. Būtent medžiotojai, kurie turėjo ginklus, didelė dalis jų čia ir buvo susirinkę ginti mūsų parlamento.
Tai nereikia tuo spekuliuoti. Pasikeitė… Nedarykime medžiotojų vaiduokliais iš praeities. Pasikeitė Lietuva, pasikeitė ir medžioklės tradicijos. Vakarietiškos tradicijos, kultūra yra atėjusi kitokia. Aš tikrai dėkoju visiems, kurie suprato, palaikė, balsavo už, ir džiaugiuosi, kad mes vis dėlto turime naują matymą. Visi tie įžeidinėjimai, kad girtuokliai ten šaudys ir taip toliau, – tikrai taip nėra. Tai čia yra tikrai praeities vaiduokliai ir to nebereikėtų daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir repliką po balsavimo gerbiamas J. Urbanavičius. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš, kaip miškininkas, aplinkosaugininkas, tikrai noriu jums visiems padėkoti už tokį sprendimą ir noriu tikrai padėkoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, V. Kantauskui ir visai komandai, už tai, kad jie gyvūnų gerovės ir medžioklės kultūros puoselėjimą kelia tikrai į aukštą lygį. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Judame toliau.
11.28 val.
Baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3279(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3279. Gerbiama I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovė. (Balsai salėje) Bet nėra, sako, indikuoja, nėra jokių pasiūlymų, tai galime turbūt tiesiog balsuoti. (Balsai salėje) Dėl motyvų nėra. Taip, pastraipsniui. 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 nebuvo jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu pritarti šiems straipsniams? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso projekto. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3279. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3481 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3481. Pranešėjas – M. Lingė. Pateikimo tęsinys. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas, kad į priklausomybes žiūrėtume vienodai. Tabako ir alkoholio reklama nėra leidžiama, nes jų žala nekvestionuojama, tačiau dėl azartinių lošimų turime išskirtinę situaciją. Priklausomybės forma labai sudėtinga ir lydima neretai katastrofiškų padarinių žmonių likimams, tačiau požiūris į priklausomybę nenuoseklus. Paradoksalu, įstatymas skelbia, kad ši reklama yra draudžiama, tačiau ar ne ciniškai tai skamba matant mūsų viešąją erdvę, matant, kad lošimų bendrovės kasmet reklamai ir paramai išleidžia po 13–14 mln. eurų. Tai augino pajamas ir pelnus. 2023 metais bendrosios lošimo pajamos buvo apie 222 mln., o 2020 metais šios pajamos sudarė per pusę mažiau, tai yra 103 mln. eurų.
Šis pasiūlymas brendo jau seniai. Problemos mastai iliustruoja, kad Priklausomybės ligų centre kartais auga skaičius besigydančių asmenų, kuriems oficialiai diagnozuota priklausomybė nuo lošimų. 2020 metais tokių buvo apie 50, o praėjusiais metais jau 176 asmenims diagnozuota ši priklausomybė. Dar iškalbingesni skaičiai asmenų, kurie įsirašė į save apribojusių asmenų sąrašą, jų turime apie 16 tūkst. Kas tai, jeigu ne akivaizdus pagalbos šauksmas? Asmenys, pripažįstantys sau, kad turi problemą. Dauginkime tą skaičių iš jų artimųjų, pridėkime asmenis, iš kurių problemų turintys lošėjai skolinasi, kad skolas padengtų naujomis skolomis, ir turėsime daugiau ar mažiau akivaizdesnį ir apytikslį šios problemos mastą.
Sveikti nuo šios priklausomybės bandantiems asmenims visa viešoji erdvė, užkišta agresyviomis reklamomis, tikrai nepadeda. Laikas dėti aiškų lygybės ženklą, kad azartiniai lošimai kelia tokią pačią priklausomybių riziką kaip ir alkoholis, tabakas, tad reklamos reguliavimas turi būti iš principo vienodas. Toks draudimas taikomas Latvijoje, Estijoje reklama labiau apribota, o parlamentas taip pat svarsto visiško uždraudimo galimybę.
Reklama – vienas iš svarbiausių žingsnių užkardant probleminius lošimus, tačiau ne vienintelis. Pavasario sesijoje bus Finansų ministerijos pataisos dėl atsakingo lošimo gairių perkėlimo į įstatymą, atsakomybės griežtinimo, papildomų funkcijų suteikimo Priežiūros tarnybai. Rudenį turėtume įdiegti lošėjo kortelę, kuri užtikrintų efektyvią probleminio lošėjo kontrolę tiek limituojant leidžiamas pralošti sumas, tiek kontroliuojant lošimo laiką. Taigi tų iniciatyvų tikrai turėsime. O dabar susitelkime ir dar kartą raginu į visas priklausomybes žvelgti nuosekliai ir vienodai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiama R. Baškienė pirmoji.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties labai teisingi jūsų pateikti argumentai dėl reklamos daromos įtakos. Ji dabar ir labai plati, ir labai paveiki, ir dėl to mes visuomenėje turime labai daug problemų. Teikiamo įstatymo projekto siūlymus yra bandoma supriešinti su galimai mažėjančia parama sportui. Ir čia tada būtų klausimas, pirma, ar nemanote, kad iš principo yra ydinga, kai tokių dalykų kaip alkoholis, azartiniai lošimai lėšomis yra teikiama parama sportui? Ir antra, ar nesvarstėte galimybės kaip nors kitaip galvoti apie paramą sportui, galbūt įkurti papildomą fondą, kad išties tokio reikalingo dalyko, kurį jūs siūlote, nepriešintų? Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Išties, matyt, turime paradoksalią situaciją, kad išvardintos priklausomybės dažniausiai priklauso nuo paramos tokioms sritims kaip sportas. Ir dabar metai iš metų įvairios sporto, krepšinio komandos lyg tokiu slenkančiu būdu tampa jau nebe tiek sportą reprezentuojančiomis organizacijomis, bet labiau panašėja į lošimus skatinančias organizacijas. Išties tai yra ydingas reguliavimas, ydinga praktika.
Bet tos diskusijos apie kompensacijų poreikį, apie tai, kuo galima pakeisti, turbūt buvo ir ankstesnių diskusijų metu, kada kalbėjome apie tabako, alkoholio uždraudimo siūlymus. Matome, kad išties sugebama rasti. Tikrai ydinga, kada nuo vienos verslo rūšies, kuri kelia neigiamas pasekmes žmonių likimams, būtų priklausomas sporto rūšies išlikimas, gyvavimas.
Svarbu pastebėti, kad parama kaip tokia nėra uždraudžiama. Per labdaros, paramos mechanizmus bet kuri įmonė, privati įmonė, gali remti, ką tik nori. Lošimų bendrovės taip pat galėtų ir toliau remti sportą per paramos sistemą. Iš tikrųjų tų būdų yra. Taip, be abejonės, turime daug pažangių verslų, turime inovatyvių verslų, sėkmingų verslų, kurie taip pat turėtų tapti ir galėtų tapti, jų indėlį pritraukiant, jų paramą išlaikyti ir skatinti sportą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas L. Savickas. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prieš kelias dienas, man atrodo, Seime padarėme labai išmintingą sprendimą: sutarėme, kad jeigu norime diskutuoti apie esminius pokyčius azartinių lošimų srityje ir apie sprendimus, kurie iš tikrųjų gali visapusiškai padėti tiems žmonėms, kurie susiduria su tikrai likimus griaunančiomis situacijomis, turime kalbėti ne tik apie vieną sprendimą, kurį jūs šiandien pristatote. Taip, reikia sutikti, kad reklamos draudimas galėtų prisidėti prie šios sudėtingos situacijos problemos sprendimo, tačiau džiugu, kad šiandien jau turime darbotvarkėje kitus pakeitimus, kurie siūlo kitus esminius reguliavimo pokyčius. Ar sutinkate, kad Seimas pradėtų šiandien svarstyti (ir kokia jūsų asmeninė nuomonė?) ne tik reklamos, bet ir kitus draudimus, kurie prisidėtų prie to, kad iš tikrųjų kadencijos pabaigoje pasiektume reikšmingų pokyčių šioje skausmingoje srityje?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Visos iniciatyvos, kurios yra nukreiptos mažinti probleminio lošimo mastą Lietuvoje, yra sveikintinos. Tokių iniciatyvų laukiame jau iš Vyriausybėje pradėto derinimo proceso. Paminėtos pataisos, kurios turėtų atnešti ir sisteminių pakeitimų. Rudenį taip pat yra planuojamas dar vienas. Aš asmeniškai labiausiai tikiu lošėjo kortelės įdiegimo principu, kada visos būtų sujungtos į vieną sistemą ir būtų galima kontroliuoti tiek pralošiamas sumas nepriklausomai nuo vienos ar kitos bendrovės, ar numatyti tam tikrus atvėsimo terminus, kad laikas būtų ribojamas. Tokia praktika yra svarbi. Bet tikrai nenorėčiau sutikti galbūt su tuo, kad reiktų viską dėti į vieną katilą. Iš tikrųjų galima etapais svarstyti, nuosekliai. O reklamos klausimas, man atrodo, jau yra vėluojantis klausimas, žiūrint į kitų priklausomybių sritis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti, gerbiamas kolega. Kai buvęs jūsų frakcijos narys M. Majauskas buvo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, praėjusią kadenciją buvo komiteto narys, ir jūsų ne vienas Konservatorių partijos narys buvo, šita problema lygiai taip pat buvo. Kodėl jūs jos nekėlėte ir kodėl iškėlėte būtent dabar?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Turbūt ne tik M. Majauskas kėlė įvairias problemas ir klausimus.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Nekėlė. Nekėlė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš priminčiau 2017 metus, kai praėjusios kadencijos Seimas siūlė (faktiškai septyni kolegos būtent iš šios pusės) panašų reguliavimą kaip šis – reklamos atsisakymą, – ir tai pavirto 6 kartus keistu projektu – tuo, ką mes turime. Turime neva uždraustą reklamą, bet iš tikro reklamos apimtys, masteliai dvigubėjo, kaip rodo ir įvairūs duomenys. Tas reguliavimas buvo keistas. Matyt, aktyviai dirbo ir įvairios interesų grupės, kad jisai būtų toks, koks jisai yra dabar. Bet matome pasekmes, kad jisai tikrai nepasiekė tų tikslų. Pirmiausia, tai rodo ir augantys įvairūs apsiribojimo rodikliai ar Priklausomybės ligų centro duomenys. Tai išties rodo, kad turime ieškoti efektyvesnio būdo ir iš esmės spręsti šitą problemą, kuri ir yra pasiūlyta.
O labiausiai aš įsiklausau, šiuo atveju ir inicijuojant šį projektą, tai į jau ne vieną kartą į Seimo narius besikreipusių lošėjo artimųjų paramos grupę. Vienas iš paskutinių laiškų buvo dar praėjusių metų pavasarį, kur jie taip pat primygtinai siūlė naikinti ir visiškai atsisakyti lošėjų, azartinių lošimų reklamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jūs greičiausiai skaitėte žiniasklaidos priemonių ir žiniasklaidos asociacijų kreipimąsi ir nuogąstavimus dėl to, kad iš tikrųjų jūsų siūlomi draudimai žiniasklaidą palies gana skausmingai. Aš jau nekalbu apie tai, kad bus gerokai iškreipta rinka, kai turime nacionalinį transliuotoją, kuris gauna valstybės išlaikymą per 70 mln., tuo tarpu čia komercinei žiniasklaidai yra mažinamos galimos pajamos. Tai tuomet, kada buvo priimti alkoholio reklamos draudimo ribojimai, tai buvo įkurtas Sveikatos stiprinimo fondas, kuris veikia šiek tiek kaip kompensacinis mechanizmas. Tai kaip jūs planuojate šiuo atveju kompensuoti tuos galimus praradimus ir iš tikrųjų užtikrinti tą didesnę žiniasklaidos įvairovę?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Noriu pastebėti, kad žiniasklaidos paramos formų yra pačių įvairiausių ir tokia nuo 2021 metų sausio mėnesio įsigaliojusi ir taikoma 5 % PVM lengvata internetinei žiniasklaidai tikrai buvo efektyvi. Įvairiais skaičiavimais, bent jau apytikriai minimum 6 mln. per metus yra remiama per šią lengvatą būtent internetinė žiniasklaida. PVM 5 % lengvata – turbūt nerastume labai daug kitų verslo subjektų, kurie galėtų pasidžiaugti tokia turima lengvata. Šiuo atveju ir dabar yra ta pagalba ir ji negali būti visiškai absoliuti. Suprantame, kaip ir sporto atveju, čia veikia ir rinkos dalyviai, kai, vienam pasitraukus, galima aktyviau padirbėti su kitais.
Dar iš esmės atsakant į klausimą, tikrai prasminga diskutuoti dėl iniciatyvos apskritai keisti bendrą lošimų priežiūros sistemą, kai rinkos dalyviai išlaikytų savo įmokomis priežiūrą. Panašiai yra Lietuvos banke, kai finansų įstaigos išlaiko savo priežiūrą per tas įmokas. Didesnis iš rinkos surenkamas biudžetas leistų didinti prevencinių priemonių krepšelį. Prevencinės priemonės, skirtos socialinei reklamai, tikrai galėtų ženkliau pasitarnauti sąlyginai kompensuojant ir galimus praradimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia jūs pasakėte, kad čia jau anksčiau rengėte, bet mes žinome, nuo ko viskas prasidėjo, – nuo „BaltCap’o“. Čia yra didžiausias minusas. Mes pamatėme, kad jokios kontrolės šiandieną tikrai nėra. Jūs, dabar kalbėdamas, kaip tik teisingai ir atkreipėte dėmesį, kad turėtų būti ženkliai griežtesnė kontrolė.
Antras momentas. Mane labai nuvylėte, kad jūs nenorite sujungti visų trijų esančių projektų. Tikriausiai galėtume išspręsti dar didesnes problemas, amžiaus cenzą reikėtų irgi padidinti. Kaip jūs manote, ar negalime spręsti kitaip dėl tų 21 metų?
Kitas momentas. Ar nebuvo galvota galbūt dėl to pereinamojo laikotarpio, dar pusmečio ar kaip? Dabar – nuo sausio 1 dienos. Sportas nespės susirasti rėmėjų. Aišku, aš suprantu, tos komandos, kurios šiandieną net nešioja marškinėlius… Taip, aš esu už šitą Reklamos draudimo įstatymą. Bet ką galvojate dėl pereinamojo laikotarpio? Mes neturėsime finansavimo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pirmiausia dėl 21 metų amžiaus. Toks projektas jau yra perėjęs pateikimo stadiją ir Seime yra svarstomas analogiškas, jau turbūt labiau pažengęs į priekį, negu dabar būtų siūlomas tas pats siūlymas.
Dėl numatyto įsigaliojimo laikotarpio. Matyt, tos diskusijos bendrai dar vyks ir komitetuose, gal vyks ir tam tikrais etapais. Reklama nėra lygi reklamai. Bet žiūrint ir į bendrą, kas iš principo susiję su verslo pokyčiais, yra ta bendra taisyklė, kad įsigaliojimai net pusmečiu vėliau būtų numatyti iki to įsigaliojimo po sprendimo priėmimo, tai tos normos, skirtos rinkai prisitaikyti, pasiruošti, šiaip bendrai yra išlaikomos. Bet aš neabejoju, kad tų diskusijų turėsime dar ne vieną.
O dėl sujungimo, aš manau, visi tie projektai gali būti svarstomi, jei bus Seimo valia. Aš minėjau, kad dar ateis ir iš Vyriausybės paketas, jis dabar yra derinimo stadijos. Natūralu, mes tų įvairių projektų turėsime labai daug. Ten, kur įmanoma, kad natūraliai jungtųsi, jie ir bus sujungti, jeigu bus siūloma reguliuoti panašius klausimus. Bet jeigu yra reklamos klausimas, nėra kokio nors alternatyvaus siūlymo dėl reklamos, manau, jis gali eiti savarankiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, numatytas klausti, baigėsi. Gerbiami kolegos, apskritai mes turbūt turėsime pasitarti, ką darysime su tolesne darbotvarke, nes liko šie svarbūs azartinių lošimų klausimai. Galbūt tarsimės dėl Vyriausybės pusvalandžio, bet čia dar turime laiko.
Dabar yra motyvai už dėl šio projekto. Pirmasis kalba L. Savickas – motyvai už.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, viena vertus, norisi atvirai pasakyti, kad pranešėjo atsakymas iš tikrųjų nuvylė. Nuvylė dėl to, kad nerodo ambicijos ir noro visapusiškai spręsti klausimą. Sako, kad galime laukti, galime laukti, kol Vyriausybė parengs kažkokius projektus, sugalvos kažkokias idėjas. Matant šios kadencijos darbo tempus, labai tikėtina, kad nespėsime iki šios Seimo kadencijos pabaigos priimti tų kitų papildomų projektų. Bet jeigu jau Seimas rado valią ir jeigu jau tą valią rado vien dėl to, kad atsirado skandalinga situacija, kada vienas žmogus sugebėjo pralošti 20 ar net daugiau milijonų eurų, tai gal laikas priimti tuos sprendimus, kurie nėra tiesiogiai susiję, tik dėl reklamos, kur lošimų bendrovės galės tai nusirašyti į vis didėjantį savo pelną, arba ne tik dėl to, kad tai kainuos tiesiogiai ir žiniasklaidai, ir sportui? Viskas gerai, tai yra viena iš reikalingų priemonių.
Šiandieną mes pasisakome už. Lygiai taip pat tikimės, kad šiandien Seime esantys Seimo nariai ras ryžto spręsti ne tiktai reklamos klausimus ir nelauks, kol Vyriausybė pateiks kažkokius pasiūlymus, tačiau lygiai taip pat spręs klausimus, kurie riboja sumas, kurias galima pralošti, ribos amžių asmenų, kurie gali dalyvauti lošimuose, ir užtikrins, kad derama mokestinė našta prisidėtų prie to, kad teiktume socialinę pagalbą ir investuotume į lošimų antireklamą. Labai tikiuosi, kolegos, kad taip, kaip mes šiandien palaikysime šį projektą, po kelių minučių kolegos kitoje Seimo pusėje palaikys ir mūsų teikiamą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už kalbės gerbiamas K. Masiulis. Atsiprašau, po vieną. Taip. Tai nepykite, daugiau tada… Kadangi prieš nėra kalbančių, tada balsuojame.
Balsuojame dėl 1-6 klausimo – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481. Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar gerbiama L. Nagienė galbūt dar kažką pasiūlys? Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu siūlau, kad būtų Vyriausybės išvada dėl visų trijų projektų, nes bus dar du projektai. Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Yra pasiūlymas. Matau, kad salėje yra įvairių nuomonių. Tada balsuojame dėl to, ar reikia Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Tai balsuodami ir apsispręsime. Dabar balsuojame, ar reikia dėl šio projekto Vyriausybės išvados.
Užsiregistravo 104, balsavo 98: už – 58, prieš – 24, susilaikė 16. Taigi prašome Vyriausybės išvados.
Dabar liko dar apsispręsti dėl svarstymo datos. Siūloma balandžio 25 diena. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai, klausimas apsvarstytas.
11.49 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 73, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3521 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-7 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3521. Vėlgi pateikimo tęsinys. Gerbiamas A. Bagdonas galėtų mums pateikti pateikimo tęsinį. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Azartinių lošimų įstatymo siūlomus pakeitimus. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekinius ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Galiojantis teisinis reglamentavimas neskiria pakankamo dėmesio lošimų prevencijai ir svarbiausia – informacijos sklaidai apie galimas grėsmes. Azartinių lošimų tarnyba pagal galimybes analizuoja socialinių reklamų poveikį ir pastebi teigiamas tendencijas, tačiau dėl ribotų resursų socialinės prevencijos reklamos sklaida yra minimali ir nepasiekia norimų rezultatų. Akivaizdu, kad socialinės reklamos kiekis yra nepakankamai efektyvus ir jį būtina didinti tam, kad visuomenė būtų informuota apie galimas azartinių lošimų rizikas. Lošimų priežiūros tarnyba pripažįsta socialinės reklamos svarbą ir savo iniciatyva viešina socialinę azartinių lošimų reklamą. Analizuodama reklamos poveikį taryba pastebi, kad socialinė reklama vis dar išlieka viena iš efektyviausių informavimo ir prevencijos priemonių, kelia asmenų susidomėjimą, emocijas ir apmąstymus.
Tai pagrindiniai trys siūlymai. Įstatymo 7 straipsnio pakeitimu siekiama suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį.
Antras siūlymas. Įstatymo 10 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau kaip 50 % reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai. Reklamas rengtų visuomenės informavimo priemonės arba reklamos agentūros, atsižvelgdamos į Lošimų priežiūros tarnybos parengtas rekomendacijas. Tokiu būdu bus užtikrintas reikiamas dėmesys lošimų prevencijai ir visuomenės edukacijai apie galimas azartinių lošimų rizikas bei skiriamas atitinkamas finansavimas, proporcingas lošimų reklamai. Priežiūros tarnyba įgyvendindama Azartinių lošimų įstatymo nuostatas kontroliuotų, kaip lošimų ir žaidimų bendrovės įgyvendina šį reikalavimą.
Trečias siūlymas. Taip pat šiuo projektu siūlome įpareigoti azartinių lošimų organizatorius Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti duomenis apie lošėjus, kurie per mėnesį laimėjo ar pralaimėjo 100 tūkst. eurų ir daugiau. Tokiu būdu būtų įvestas papildomas kontrolės mechanizmas bei galimybė pastebėti patologinį lošėjų norą lošti. Šie pasiūlymai yra šiame pakete. Kviečiu visus užduoti klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš tikrųjų nori žmonės užduoti klausimų. Pirmoji klausia gerbiama L. Nagienė. Replikos vis tiek bus po balsavimo, nebent jūs dėl vedimo tvarkos… Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, 7 straipsnį jūs esate įvardinęs taip: „Suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jeigu pastebimas asmens patologinis potraukis lošti.“ Kas įvertins šį asmens patologinį potraukį lošti?
Antras momentas. Mane dar labai jaudina Priežiūros tarnybos veikla. Kas kontroliuos tai, kad socialinei reklamai būtų skiriama 50 %? Mes žinome, kaip dirbo Priežiūros tarnyba, ir matėme, kaip buvo pralošti „BaltCap“ milijonai. Ar šita tarnyba gali dirbti savo darbą, ar jūs ja pasitikėsite? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Laima, už klausimus. Pradėsiu nuo paskutinio. Taip, aš pasitikiu Azartinių lošimų tarnyba. Ar gali ji dirbti geriau? Taip, kiekviena tarnyba gali dirbti geriau, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Ir aš manau, kad būtent jie ir galėtų kontroliuoti žemesnio lygio įstatyminiais aktais, kaip yra įgyvendinamas šitas įstatymo projektas. Manau, kad sprendimas bent pusę reklamai skiriamų lėšų, reklamos biudžeto lėšų skirti būtent prevencijai ir žmonėms informuoti apie grėsmes, apie jiems patiems kylančias grėsmes, apie jų artimiesiems kylančias grėsmes, na, manau, kad su tokiu biudžetu tikrai būtų galima pasiekti tam tikrą proveržį.
Dėl formuluotės su jumis ir su Teisės departamento pozicija sutinku – ją reikia tobulinti. Bet jeigu įstatymo projektas po pateikimo stadijos, na, Seimas priims sprendimą jį pradėti svarstyti, tai komitetai ir Vyriausybė, kurios išvados taip pat reikėtų dėl šio įstatymo projekto, aš manau, tikrai rastų tas formuluotes, kurios apsaugotų tuos žmones, kurie įklimpsta į tą lošimų liūną ir tuomet jų artimieji labiausiai kenčia nuo to. Kaip ir daugelis šiandien pasisakė, turime rezonansinį atvejį, kuomet didžiulės pinigų sumos buvo praloštos, ir panašu, kad ne asmeninės, o galimai pavogtos iš kitų asmenų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Sabutis. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, turbūt ir aš, ir visi, kas po manęs klaus, klaus panašių klausimų, nes Teisės departamento pastabų yra daug ir jos tikrai svarbios. Žinote, jūs esate Liberalų sąjūdžio narys, paprastai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija nepasisako už biurokratijos didinimą. Dėl to, ką jūs siūlote dabar, aš matau atvirai, kad teks didinti biurokratiją, nes Priežiūros tarnyba įgyvendindama šitą įstatymą tikrai turės steigti daugiau etatų, turės daugiau priimti darbuotojų. Ir Teisės departamento ta pati pastaba… Vis dėlto, koks subjektas, jūsų manymu, turės visiškai užtikrinti, ar azartinių lošimų reklamos užsakovas tinkamai skiria savo biudžetą? Žinant, kaip biudžetavimas vyksta privačiose kompanijose, tai kada tikrins? Metų pabaigoje, po finansinių metų ar panašiai?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimus. Atsakysiu nuo paskutinio. Kiekviena teikiama ataskaita yra metinė. Praėjusiais metais reklamai ir paramai azartinių lošimų bendrovės skyrė apie 13 mln. eurų: 10 mln. eurų skyrė reklamai ir apie 3 mln. eurų skyrė sporto organizacijų paramai.
Kontroliuoti, manau, turėtų Azartinių lošimų tarnyba. Jeigu jūs sakote, kad liberalai neturėtų kalbėti apie prevenciją, neturėtų kalbėti apie tai, kad asmenys, dirbantys valstybinėse institucijose, turėtų tikrinti tą verslo šaką, kuri nėra prioritetinė valstybei, tai aš dėl to tikrai nesutinku. Aš manau, jeigu azartiniai lošimai sukuria tam tikrą žalą, jie tai žalai kompensuoti arba prevencijai ir turi numatyti dalį lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia, aš norėčiau pakviesti kolegą prisijungti prie Priklausomybių prevencijos komisijos, ten jūs sužinosite daug informacijos apie priklausomybės žalą. Susidarė toks vaizdas, kad jūs ir nematote, ir negirdite, kokia yra žala dėl azartinių lošimų priklausomybės, kiek tragedijų ir visokių kitų dalykų.
Aš manau, kad visiems turbūt suprantama, ir prirašyta tomai knygų, kaip kovoti su priklausomybėmis. Tai yra paprasčiausiai mažinti prieinamumą, reklamą ir didinti kainą. Kitokių dalykų nėra. Tai mano klausimas, kodėl jūs girdite lošimų bendrovių prašymus ir negirdite prasilošusių žmonių, nukentėjusių žmonių giminių prašymo ir kreipimosi į Seimo narius kuo daugiau riboti prieinamumą, drausti, kad žmonės nepatektų į šitas pinkles? Labai ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Visiškai nesutinku su jūsų nuomone. Būtent kelios lošimų bendrovės ir norėtų, kad reklama būtų uždrausta, kad jie nebeturėtų skirti finansavimo žiniasklaidai, kad jie nebeturėtų skirti finansavimo sportui, tai lošimų bendrovės to ir siekia. Šis įstatymo projektas numato, kad jos ne tik turės skirti pusę savo biudžeto lėšų, numatytų reklamai, būtent prevencijai. Azartinių lošimų tarnyba ne kartą įvardijo ir visuose tyrimuose nustato, kad būtent prevencija, švietėjiška veikla labiausiai skatina žmones nebelošti. Tačiau tam mes numatome per mažai pinigų ir su tomis lėšomis, kurias turi Azartinių lošimų tarnyba, ji negali pasiekti norimo rezultato.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau jūsų klausia gerbiamas E. Pupinis. O posėdžiui toliau pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, apie jūsų tą proveržį. Tikrai neįžiūriu to proveržio, kuomet iš tų žmonių, kurie turbūt nesusitvarko su savo valia atsisakyti lošimų, bus surinkti pinigai ir bus perduoti kažkam, kur iš tiesų bus parašyta kažkur prie reklamos mažomis raidytėmis, kad gali būti taip, kad jūs tapsite priklausomas nuo lošimų. Šiuo atveju aš tikrai nematai proveržio. Tačiau matau vieną dalyką, kad iš tikrųjų… dabar čia daug kas kalbėjo apie tai, kad sportas gali netekti lėšų. Tai, ko gero, tos lėšos, jeigu lošimo bendrovės nedidins biudžeto tam tikrų išlaidų, paprasčiausiai pasislinks nuo sporto į žiniasklaidos priemones. Jos iš tikrųjų daugiau turbūt įdeda pastangų ir jėgų pasakyti kur nors ar parašyti, kad gali išsivystyti priklausomybė ir šiuo atveju, žmogau, turėsi problemų. Iš tikrųjų ar nebandėte skaičiuoti, kiek tų lėšų bus paimta iš sporto, ko gero, tais pačiais skaičiais, ir perduota į žiniasklaidos priemones? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Atsakant į jūsų klausimą, iš sporto nebūtų paimamos apskritai lėšos. Čia nekalbama apie paramą. Čia yra kalbama apie reklamą. Dabar panašu, kad jūs klausiate, bet pats nesate įsigilinęs net į įstatymo projektą. Dar kartelį kartoju: kiekviena bendrovė turi tam tikrą biudžetą, skirtą reklamai. Tai pusė to biudžeto būtų skiriama švietėjiškai veiklai ir prevencijai. Ne toje reklamos dalyje prierašas. Atskira socialinė medija, skirta būtent prevencijai, kad žmonės būtų informuoti apie galimas žalas, apie tai, kokios pasekmės gali būti. Ir jeigu būtų parodyti tie žmonės arba jų artimieji, kurie susiduria su tuo, per televiziją ne 32 kartus per metus, o galbūt 3 tūkst. 200 su tokiu biudžetu, tuomet mes ir pasiektume proveržį.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, informuoju, kad pratęsiu balsavimo intervalą iki to momento, kol spėsime apsvarstyti visus Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektus. Dabar K. Masiulis klausia.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar jūsų projektas neprieštarauja projektui, kuris ką tik buvo priimtas? Ten yra siūloma uždrausti reklamą, o jūs siūlote ją palikti. Man atrodo, ir jūs pats balsavote už aną projektą.
A. BAGDONAS (LSF). Aš manau, kad visi įstatymų projektai, kurie griežtina azartinių lošimų veiklą Lietuvoje, yra priimtini. Juos reikėtų dėti ant vieno bendro Vyriausybės stalo ir, aš manau, Vyriausybė turėtų ateiti į Seimą su visu paketu, o ne su pavieniais įstatymų projektais. Aš manau, kad iš tų įstatymų projektų, kurie šiandien yra siūlomi, iš jų tikrai galima atsirinkti labai gerų dalykų. Pavyzdžiui, jūs sakote: jūs balsavote ir pasisakėte dėl pirmojo projekto, tai gal Vyriausybės pozicija ir būtų tokia, ir nebūtų pritarta būtent šiai daliai šio projekto, tačiau dėl šio įstatymo projekto yra ir kitų siūlymų, kurie griežtina azartinių lošimų veiklą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Dabar motyvai. Už – E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų šiandien matome, kad Seime vyksta plati diskusija dėl azartinių lošimų griežtinimo, ribojimo ar draudimo. Daugelis, matyt, Seimo narių (mes matėme prieš tai buvusį balsavimą) neabejoja, kad reikia griežtinti, drausti ar kitaip apriboti. Tačiau manau, kad diskusija turėtų būti platesnė ir turime ne tik riboti, bet ir skirti pagalbą tiems žmonėms, kurie susiduria su lošimų priklausomybe. Turi būti pagalba ir tiems žmonėms, kurie šiandien turi problemų. Todėl siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, palaikyti ir kitus įstatymų projektus, kurie šiandien bus teikiami, nes, man atrodo, diskusija turi vykti, komitetai turi dirbti ir rasti bendrą sprendimą, kuris būtų pats geriausias ir nekeltų abejonių. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš žiūriu į šį projektą kaip į savotišką gudravimą. Jau ir anksčiau buvo uždrausta reklama, bet taip uždrausta, kad jos tiek apstu, kad neįmanoma jokio teksto atsiversti, tris kartus neužgesinus lošimų reklamos internete. Tai čia irgi bandoma visaip apkarstyti sąlygomis, bet iš tikro neuždrausti reklamos. Aš manau, kad reikia uždrausti reklamą kaip tokią. Tai yra vienintelė išeitis bandant apsaugoti priklausomybe sergančius žmones. Jeigu jie nori, juos reikia gydyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar po pateikimo pritariame projektui Nr. XIVP-3521, kurį pateikė A. Bagdonas.
Už – 52, prieš – 5, susilaikė 45. Po pateikimo projektui pritarta.
Siūlomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data turbūt turėtų būti numatoma ta pati kaip ir prieš tai pateikto projekto, tai yra balandžio 25 diena. Galime bendru sutarimu pritarti? Ir Vyriausybės išvada. Taip pat bendru sutarimu pritariame.
Replika po balsavimo – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš susilaikiau.
PIRMININKAS. Kaip?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pakoreguoti. Aš susilaikiau.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas susilaikė – protokolui pranešimas.
12.07 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 101, 161, 19, 20, 201 ir 204 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3528, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3529 (pateikimas)
Dabar paskutiniai įstatymų projektai iš šios serijos – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3528 ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3529. Turbūt kartu pateiksite, įrašyta kaip kompleksinis.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nedažnai taip nutinka, kad skandalas vienoje srityje, šiuo atveju Nacionalinio stadiono klausimu, sukuria netikėtą galimybių langą imtis esminių pokyčių kitoje srityje. Tikiuosi, kad dar šios kadencijos Seimui užteks valios esminiams pokyčiams įgyvendinti. Azartinių lošimų įstatymo pataisos, nors dar tik pradėjome svarstymo žingsnius, ką tik sėkmingai pateikėme du įstatymus, jau pradėjo skaldyti, yra lydimos manipuliacijų, skandalingų pareiškimų, galima įžvelgti netgi galios demonstravimą ir net bandymą atitraukti dėmesį nuo kitų valstybės reikšmingų problemų. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad lošimų sektorius iki šiol buvo nepakankamai reguliuojamas, kol kas gyvena pagal savo taisykles.
Nepaisant to, kad tai yra priešpaskutinė šios kadencijos Seimo sesija, mes privalome būti sąžiningi patys sau ir savo rinkėjams ir imtis lošimų sektoriuje reikšmingų pertvarkų, kurios ne tik suteiktų daugiau skaidrumo, bet taip pat apsaugotų ir pačius pažeidžiamiausius mūsų asmenis. Būkime atviri, pigūs triukai, skambūs pareiškimai, fragmentiniai siūlymai realių pokyčių šiame sektoriuje tikrai neatneš. Privalome parengti visą paketą, paketą, kuris leistų sumažinti keliamas rizikas kiek įmanoma daugiau sričių, ir vien azartinių žaidimų reklamos draudimas visos problemos tikrai neišspręs.
Dar prieš einant į šią tribūną Seimo koridoriuose mane pasiekė ruošiami kontrargumentai, apeliuojantys į praėjusios kadencijos metu priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, dėl kurių taip pat buvo daug nepatenkintų, daugybė manipuliacijų. Tačiau tame pakete, minimame pakete, buvo viena dedamoji, vis dar skandalingai iškeliama aukščiau kitų, – alkoholio reklamos ribojimas. Tačiau noriu visiems priminti, matyt, pamiršome, nes nors žadėta, bet taip ir nekeitėme, kad šalia to buvo įvesti ribojimai dėl prekybos alkoholiu laiko, griežtinamos prekybos vietos, amžius ir kiti svarbūs pakeitimai, kurie leido pasiekti norimų rezultatų.
Tad jeigu remiamės praėjusios kadencijos patirtimi, kviečiu visus suremti pečius kartu ir imtis esminių pokyčių azartinių žaidimų sektoriuje. Kad azartiniai lošimai – didelė problema, laužanti žmonių likimus, patvirtina ir asociacijos, vienijančios nukentėjusių nuo azartinių lošimų priklausomybių šeimos narius, kreipimasis į Seimo narius. Vakar turėjau galimybę vėlai vakare su jais apie tai pabendrauti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies auga priklausomybės rizika. Priklausomybė nuo lošimų itin apgaulinga ir tikrai iškart nepastebima, lengvai nuslepiama, bet su laiku gilėja ir daro itin didelę žalą tiek nuo priklausomybės kenčiančiam asmeniui, tiek jo artimiesiems.
Taigi, pastaraisiais metais sparčiai plečiantis lošimų sektoriui, svarbu valdyti su tuo susijusias rizikas ir vien reklamos draudimas šios problemos neišspręs. Dėl to kartu su kolegomis, Demokratų sąjungos frakcijos nariais, mes siūlome tris esminius dalykus.
Visų pirma, nustatyti maksimalią sumą, kurią per kalendorinius metus asmuo gali išleisti lošimuose, susiejant ją su deklaruojamomis pajamomis – konkrečiai iki 15 %, o nedeklaravusiems pajamų – iki dviejų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Prisiminkime: visai neseniai sužinojome istoriją, kad vienas žmogus pralošė daugiau negu 20 mln. Ar tikrai galime laukti, kad ir toliau leistume be jokių ribų lošti tiek, kad praloštume savo sveikatą, savo namus, savo visą sukauptą turtą?
Antra – apriboti azartinius lošimus asmenims iki 21 metų. Tokiu būdu sumažinama didesnių finansinių praradimų ir ankstyvesnio probleminio lošimo atsiradimo rizika. Pagalvokime, jeigu šiandien devyniolikmetis Lietuvoje negali išgerti alaus, kodėl jam turėtų būti prieinami azartiniai lošimai?
Trečia – išplėsti mokestinę bazę lošimams. Pati pramoga turi turėti savo kainą, o ne tik praloštą sumą. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. 2020 metais iki 53 mln. 2022 metais. Loterijų ir lošimų veikla iš esmės yra praktiškai garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo tinkamai subalansuoti taikomų mokesčių dydžius.
Taigi, kolegos, tikrai džiaugiuosi, kad šiandien pavyko užtikrinti, kad visi registruoti įstatymų projektai, tiek kolegos M. Lingės, tiek A. Bagdono, tiek mūsų frakcijos registruoti projektai, yra vienas po kito teikiami ir gali būti svarstomi kartu. Mes manome, kad, sėkmingai juos pateikus ir paskyrus tą patį komitetą, mes galėtume juos svarstyti kaip vieną paketą, priimti reikšmingus ir esminius sprendimus, kurie iš tikrųjų galėtų reikšmingai pakeisti situaciją šiame sektoriuje.
Taigi, manau, kad balsuodami dėl šio projekto mes matysime, ar mes iš tikrųjų buvome prieš azartinius lošimus, ar vis dėlto prieš žiniasklaidą ir sportą, ar vis dėlto tiesiog prieš vieną sprendimą, ne prieš visą kompleksą ir paketą. Ačiū. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui už projekto pateikimą. Aš tik paminėsiu, kad greičiausiai už kiekvieną čia įrašytą projektą balsuosime atskirai, tai dėl to dėl motyvų galima užsirašyti ir prie vieno, ir prie kito projekto.
Dabar klausimai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kiek galimai gali būti papildomai, įvertinus praėjusių metų biudžetą, kiek jie turėjo pelno, kiek jie papildomai sumokėtų, jeigu mes išminusuotume išmokėtas sumas, kurias, laimėjimus išmoka? Jūs antrajame projekte tą variantą siūlote.
Antras mano klausimas: kas kontroliuos? Lošimų priežiūros tarnyba kontroliuos ne daugiau… iki 15 % jo pajamų, numatytų per paskutinius kalendorinius metus? Jeigu nedeklaruoja, ten yra kitaip dar numatyta – dviejų praėjusių…
L. SAVICKAS (DFVL). Vidutinių.
L. NAGIENĖ (DFVL). Jo, kalendorinių metų ketvirčio sumos. Kas vykdys tą kontrolę? Kiek man žinoma, nėra sistemos, nėra programinės įrangos. Yra popieriniai žurnaliukai ir taip toliau. Jeigu mes nebūsime sukūrę sistemos ir nepriversime jų taip… Kaip kažkada ligonių kasos žaisdavo – neturėjo, tai vaistinės nenorėdavo. Čia šituo atveju mes tikrai garantuotai turėsime kontrolę šimtu procentų.
L. SAVICKAS (DFVL). Tikriausiai reikia pripažinti, kad, mano asmeniniu įsitikinimu, dabartinė kontrolė ir esamas reguliavimas, ir institucijos nepakankamai atlieka darbą, nėra pakankamai įgalintos tam, kad iš tikrųjų suvaldytume tą sudėtingą augantį sektorių, kuriame iš tikrųjų matome vis daugiau ir daugiau sudaužytų žmonių likimų. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kurie įgalintų valstybę užtikrinti, kad ta kontrolė vyktų. Įvairūs techniniai sprendimai yra įmanomi. Be abejo, tai yra lošimų kontrolės institucijos, kurios turėtų užtikrinti sklandų darbą. Bet tam, kad tai veiktų, mes turėsime padaryti tam tikrus pakeitimus, užtikrinti, kad apie visus lošimus būtų teikiama informacija, ne tik apie dalį lošimų. Taip pat turėsime užtikrinti integraciją tarp Mokesčių inspekcijos duomenų bazės ir lošimų institucinės duomenų bazės tam, kad galėtume matyti, ar tie limitai nėra peržengti ir viršijami.
Visa tai, be abejo, yra įgyvendinimo lygmens dokumentai, kuriuos jau reikėtų susitarus po to užtikrinti kartu per įgyvendinamuosius teisės aktus. Bet galiu užtikrintai pasakyti: jeigu rasime politinę valią, tai ir techniniai sprendimai tą valią įgyvendinti tikrai bus rasti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų kalba labai graži, tačiau, pasiskaičius įstatymą, didelės esmės čia tikrai nėra, išskyrus galbūt dėl 21 metų. Visa kita, taip atrodo, yra noras įvelti į kažkokias diskusijas, padidinti administravimo sąnaudas, nes iš tiesų atsakydamas gerbiamai Laimai jūs pasakėte, kad tos sistemos dar nėra ir nežinia, kada jinai bus. Jeigu jums pasakytų palikti bent vieną punktą iš to, ką jūs siūlote, kurį punktą jūs paliktumėte? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, iš principo nesutinku. Tikriausiai reikšmingai diskutuočiau, kuris pasiūlymas iš pristatytų turi reikšmingesnį svorį. Ar mes nebematysime internetinės reklamos ir taip padidinsime azartinių lošimų bendrovių pelningumą, nes nebus kur padėti reklamai skirtų lėšų, ar mes iš tikrųjų priimsime principingus sprendimus, kurie didins mokestinę naštą ir gaunamas pajamas mes galėsime skirti nukentėjusiems asmenims, užtikrinsiantiems, kad žmogus negali pralošti viso savo gyvenime sukaupto turto, ar užtikrinsime, kad jauni žmonės neturėtų galimybės formuoti savo priklausomybės nuo azartinių lošimų? Taigi, nėra čia ką rinktis, čia reikia pagalvoti, kas dar neįtraukta. Tuomet galėsime kalbėti apie rimtą paketą.
PIRMININKAS. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Išties, matyt, gerai, kad yra atskirti įstatymų projektai ir bus atskirai galima balsuoti, nes būtent šitą įstatymą labiau norėtųsi palaikyti negu dėl mokesčio. Mokestis, mano požiūriu, yra ydingai skaičiuojamas. Nėra tokios pasaulyje sistemos, kuri taip skaičiuotų.
Mano turbūt labiau esminis siūlymas. E. Pupinio klausimą pratęsiu. Aš manau, kad mąstymo kryptis dėl limitavimo yra teisinga, tačiau jūsų pasiūlytas mechanizmas, kaip pastebėjo ponia Laima, kol nėra sistemos, neveiks. Žiūrėkite dabar, kaip jūs sukontroliuotumėte, kai 15 % galima vienoje bendrovėje, nueini į kitą bendrovę, jie nemato, kas buvo pirmoje bendrovėje pralošta, ir tada 15 %, 15 %, 15 %. Kol nėra tos vienos sujungiančios lošėjo kortelės ir visa matančios sistemos, tol turbūt čia tiktai labiau mąstymo kryptis yra teisinga, bet jinai nėra išplėtota.
Dėl LAKIS. Jinai niekaip nėra susijusi su nuotoliniais lošimais, jinai yra kurta kontroliuoti žaidimo automatų skaitiklių apskaitą ir perduoti lošimo duomenis, kad nebūtų klastojami tie duomenys. Bet čia yra sujungti grynai tiktai automatai, o visiškai nekalbama… Na, čia labiau techninis, matyt, tą išsiaiškinsime po Vyriausybės pastabų.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Džiugu, kad sutariame, jog žiūrime ta pačia linkme. Tikiuosi, kad tas žiūrėjimas atsispindės ir mūsų balsavime ir galėsime tuomet pereiti į darbinį formatą, derinti, koks yra tas efektyviausias įgyvendinimas. Esu tikras, mano patirtis Vyriausybėje leidžia manyti: jeigu Seimas parodys principinę valią, kad sistemos turi būti integruojamos, sujungiamos, papildoma informacija renkama tam, kad išvengtume dubliavimosi ar gudravimo, tokie sprendimai bus rasti. Šiandien, manau, principinė diskusija yra apie tai, kad jeigu šis Seimas turi politinę valią nelaukti kitos kadencijos, o dar dabar pasinaudoti galimybe ir priimti reikšmingus pokyčius, tai mes galime tai padaryti. Tuomet tai pareikalaus didelio darbo su atsakingomis įgyvendinančiomis institucijomis užtikrinti, kad sistemos būtų integruotos, užtikrinti, kad būtų papildoma informacija renkama, tai, ką jūs pasakėte, ir tos sistemos tuomet veiks.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mano klausimas iš esmės jau buvo užduotas gerbiamos L. Nagienės ir M. Lingės. Aš noriu pritarti jūsų siūlymui, kadangi tai papildo ribojimus. Tik tiek, kad tą sistemą reikia kažkaip paleisti, ji sunkiai pasileis.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, Kęstuti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, nespėjau prieš tai kolegos A. Bagdono paklausti, norėčiau paklausti jūsų. Ar nemanote, kad reikėtų padidinti Medijų fondo lėšas? Vis dėlto mes čia gavome daug raštų iš Internetinės žiniasklaidos asociacijos ir iš asociacijos „Nacionalinė spauda“, nes būtent žiniasklaida sako, kad jie nukenčia finansiškai, jie negauna atitinkamo kiekio lėšų. Mes dabar svarstome, kad tai galėtume kažkur iš tų resursų, iš tų lošimo įmonių paimti ir kažkur atiduoti. Bet gal mes galėtume padidinti, kaip ir prašė asociacijos, vietoj 6,5 mln. bent iki 9 mln.? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Tai yra tikrai labai svarbus aspektas, bet jis neturėtų mūsų supriešinti. Iš tikrųjų tai yra aspektas, kuris turėtų rodyti galimybes, kad mes aiškiai ir sistemiškai žiūrime į tai, kad reklamos draudimas turėtų įsigalioti. Tačiau lygiai taip pat negalime pakartotinai lipti ant grėblio ir turime labai aiškiai žinoti, kad taip, tai turi reikšmingą įtaką tam tikriems sektoriams, konkrečiai žiniasklaidai, konkrečiai sportui, ir čia turime rasti pereinamuosius kompensacinius mechanizmus. Tam tikri modeliai yra išbandyti praėjusioje kadencijoje, kai buvo įvestas alkoholio reklamos ribojimas. Tai ar eiti tomis pėdomis, ar ieškoti kitų sprendimų, manau, kad tai turėtų būti mūsų šios kadencijos Seimo klausimas, kad rastume jį.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kartojami tie klausimai. Tai man lygiai taip pat, kaip ir kolegoms, didžiausia problema tai yra apskaita, nes mes per 30 metų nesukūrėme gyvybiškai būtinų sistemų, kurios galėtų kontroliuoti, gauti duomenis. Tai jau prasilošusiu lošėju nelabai tikiu. Kai jūs rašėte šitą įstatymą ir teikėte šitą siūlymą, kokią viziją turėjote, per kiek ji galėtų realiai pradėti egzistuoti mūsų Lietuvėlėje? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū už klausimą. Man labai džiugu, kad šiandien mes jau labiau kalbame ne apie tai, ar reikia pritarti, o kaip mes jį įgyvendinsime. Tikiu, kad aš vienintelis tikriausiai čia neturiu auksinio atsakymo, kaip tai veiks. Galiu pasidalinti savo matymu, kad tikriausiai pereinamasis įgyvendinamasis laikotarpis galėtų siekti mažiausia metus, kad atsirastų sistemose, ir per tą laikotarpį jas reikėtų sukurti. Nereikėtų jų kurti nuo nulio, nes, kaip ir kalbėjome, turime valstybines sistemas, kur apskaitome deklaruojamas žmonių pajamas, taip pat turime dalyje lošimų sektoriaus veikiančią kitą informacinę sistemą, kur yra renkama informacija apie tai, kas vyksta dalyje lošimų. Tai ją reikėtų integruoti praplečiant, tokiu būdu mes galėtume judėti ir per pereinamąjį laikotarpį užtikrinti, kad ta sistema pradėtų veikti.
PIRMININKAS. Kadangi du projektai, tai turbūt šiek tiek daugiau leisime paklausti. E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, nekartodamas tų klausimų, kuriuos jau visi prieš tai buvę kolegos jums uždavė, norėčiau paklausti. Na, azartinis lošimas yra liga. Jūsų siūlyme numatomi įvairūs skaičiai, tai susidaro toks įspūdis, kad jeigu neviršysime šitų skaičių, tai liga bus valdoma ir viskas bus gerai. Bet būtų geriau, kad iš viso šitos ligos nebūtų. Tai klausimas toks. Neabejoju, kad bus pritarta šitam įstatymo projektui ir jis judės Seimo salėje. Ar planuojate ir kokias planuojate kitas įstatymines iniciatyvas, kad būtų taikoma daugiau prevencinių priemonių, kad žmogus tiesiog nesusirgtų šita liga, o ne ją valdytume?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Labai pritariu, kad iš tikrųjų tai yra tik tam tikri pirminiai žingsniai, turime žygiuoti toliau. Vienas iš variantų, kuris atsidaro, – tai būtent išplėsti mokestinę bazę. Tai sukurtų papildomas pajamas, kurias galėtume nukreipti būtent toms priemonėms, apie kurias jūs kalbate.
PIRMININKAS. A. Skardžiaus nėra darbo vietoje. Klausėjų sąrašas išsisėmė. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų, kaip minėjau, dabar dėl pirmojo projekto, D. Griškevičius turi galimybę pasisakyti.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, šis siūlomo sprendimo projekto paketas yra tikrai reikalingas ir naudingas. Man atrodo, vien tik apsiriboti reklamos draudimu būtų klaidinga, nes tikrai ne vien reklama yra problema. Kaip žinome, daug yra nusikalstamų veiklų, kurios neturi jokios viešos reklamos, bet mes puikiai žinome, kokios yra problemos su tais pačiais narkotikais ir panašiai. Akivaizdu, vien tik reklamos draudimais mes neišspręsime šiandien akivaizdžių problemų. Šie pateikti pasiūlymai, man atrodo, tikrai atliepia tą, pavadinkime taip, žmonių ir šeimų tam tikrą didesnę apsaugą, kur dabar žmonės susiduria su šiomis problemomis.
Kai kuriais klausimais girdėta tam tikrų abejonių, ar pasirinktas dydis yra teisingas, ar ne. Man atrodo, šiandien pritarus šiam pateikimui, komitete sujungus visas iniciatyvas, kurios šiandien kilo, galbūt atsiras dar ir naujų. Tikrai galima plačiau išdiskutuoti ir galbūt rasti dar teisingesnį tą dydį. Bet, man atrodo, pats pasirinktas Luko pristatytas principas yra gana teisingas ir tas pats amžiaus cenzo padidinimas yra labai reikalingas. Todėl tikrai kviečiu kolegas šiandien palaikyti šį sprendimą, projektą ir tas gilesnes diskusijas perkelti į Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Niekas nepageidauja pasisakyti prieš, tai dabar balsuosime dėl šio pirmojo paketo projekto.
Už – 91, prieš – 1, susilaikė 6. Projektui pritarta. Kaip ir dėl kitų projektų, pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – balandžio 25 diena. Ir Vyriausybės išvada. Sutariame bendrai dėl šio klausimo.
Dabar, matau, replikos po balsavimo. A. Gedvilas – pirmasis.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paprašyti, kad protokole įskaitytumėte mano balsą už ankstesniame balsavime, kur teikė A. Bagdonas.
PIRMININKAS. Fiksuojame, A. Gedvilas taip pat balsavo už. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano balsą taip pat prašau įskaityti už šiame balsavime.
PIRMININKAS. Taip pat protokole fiksuojame jūsų balsą. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju. Aš tik pasitikslinu, Vyriausybės išvadą sutarėme bendrai, taip?
PIRMININKAS. Taip, taip.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės išvada. Viskas taip pat, kaip ir dėl kitų projektų.
Dabar kitas paketo projektas, tai yra Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų projektas. L. Nagienė kalbės už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, kodėl kalbu už? Iš tikrųjų, pasižiūrėkime. Šiuo atveju, aš manau, Mokesčių inspekcijai ir visiems kitiems yra visiškai nesudėtinga įgyvendinti šį teisės aktą, jeigu norime gauti daugiau pajamų į biudžetą iš azartinių lošimų tų, kurie užsiima tuo verslu. Ten yra tik atimamos lošėjams faktiškai išmokėtos sumos, jos lygiai taip pat bus apmokestintos, todėl ir kviečiu palaikyti. Šiandien mes kalbame apie krašto gynybai reikalingus papildomus pinigus. Tai nejaugi mes negalvojame apie tai, kad čia bus papildomos pajamos į biudžetą? Todėl tikrai kviečiu palaikyti. Ankstesnis projektas galbūt daug daugiau reikalaus, imlesnis dėl kontrolės, o šis tikrai labai paprastas. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Lingė – prieš.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, kaip dabar yra sukonstruota lošimų apmokestinimo sistema Lietuvoje, pats modelis, kai įvertinami laimėjimų išmokėjimai ir tik tada yra apskaičiuojama mokestinė bazė, tai galima įvardinti tokias šalis: Lenkija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Malta, Olandija, Slovėnija, Šveicarija, Vokietija. Yra tikrai labai nemažai valstybių, kitos turi mišrius, bet tokio modelio, kad nebūtų įvertinami išmokėjimai, nėra. Nežinau nė vienos tokios valstybės, kad būtų pasirinkta tokia mokestinė bazė. Juo labiau kad galbūt yra bandoma lyginti su loterijų apmokestinimo principu, bet ten iš tikrųjų yra nelygintini dalykai, kad išmokėjus laimėjimus vis dėlto lieka skirtingas procentinis dydis veiklai vykdyti, yra skirtingos bazės, kiek ne mažiau nuo tų pajamų turi sudaryti laimėjimai, skirtingai loterijoms, skirtingai lošimams. Vis dėlto lošimuose daug ką lemia atsitiktinumo faktorius arba sporto varžybų rezultatas. Įsivaizduokime, jeigu viskas būtų apmokestinama tik nuo sumokėtų pinigų, išleistų vadinamiesiems statymams, tai supraskime, kad čia greitai galėtų būti apskritai ne tik bankrotai, bet, matyt, tokio modelio neefektyvumas pasireikštų labai greitai ir aiškiai. Todėl, man atrodo, sistema yra sukurta ir ta bazė, mokesčio bazė yra mokama kelis kartus: vienas kartas tai yra loterijų įvertinus, paskui ir… lošimo bendrovių, o visai kitas yra pelno apmokestinimas. Tikrai mūsų mokestinė bazė, man atrodo, yra stabili ir tvirta ir, manau, nesiblaškykime.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų projekto.
Už – 60, prieš – 12, susilaikė 31. Pritarta po pateikimo.
Tuomet ir dėl šio projekto Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Vyriausybės išvada. Svarstymo data – balandžio 25 diena. Sutariame dėl to bendrai.
12.32 val.
Vyriausybės valanda
Dabar, kolegos, manau, matote, kad mūsų posėdis užsitęsė daugiau kaip pusę valandos, tai, tikiuosi, sutarsime, kad vietoj Vyriausybės valandos yra Vyriausybės pusvalandis ir klausia tik opozicinių frakcijų atstovai. Matau, kad taip ir sutarėme. Ministrai jau renkasi į savo darbo vietas. Pradėsime Vyriausybės pusvalandį.
A. Veryga klausia pirmasis.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Gerbiamas ministre, jūsų problemos su matematika prasidėjo tuomet, kai paaiškėjo, kad jūs nemokate skaičiuoti iki dviejų ir negalėjote pasakyti, kiek yra lyčių. Dabar per visą Lietuvą ritasi vaikų, tėvų, mokytojų, ekspertų pasipiktinimo banga dėl vienuoliktokų tarpinio vertinimo.
Aš jūsų noriu paklausti, kas dar ko ir kur turėtų neišlaikyti, kad jūs pripažintumėte, jog jūsų pirmtakės sudėliotiems tarpiniams įvertinimams nebuvo pasirengta, vaikai matematikos mokėsi iš keturių vadovėlių, o net olimpiadininkai gavo blogus balus ir vietoj vieno egzamino 12 klasėje kai kurie dabar laikys tris. Tai aš noriu paklausti jūsų, kada jūs pripažinsite, kad ši sistema patyrė fiasko, kada jos rezultatai bus anuliuoti, o jūs pats persiprogramuosite ir prisiimsite atsakomybę? Labai ačiū jums.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Kaip sakiau ir vakar, tą patį kartoju ir šiandien, su matematikos tarpinio patikrinimo užduotimis yra problema. Užduotys yra parengtos per sudėtingos, rengiant užduotis nėra niekaip panaudotos atidaromos galimybės elektroninio testavimo, yra paliktos tik rizikos, kurios yra su elektroniniu testavimu. Fizikos testavime dar matėme užduotis, kuriose yra modeliavimas, galima keisti parametrus, to nebūtų įmanoma daryti esant popieriniam testavimui, o B lygio matematikos užduotyse to nėra visiškai.
Apskritai B lygį turėtų rinktis tie mokiniai, kurie neplanuoja rinktis studijų, kur bus svarbi matematika, – turėtų rinktis tie mokiniai, kurie planuoja studijas ten, kur matematika nebus vienas iš pagrindinių dalykų, tačiau suprasti, kad matematika padeda gyvenime ir kitose situacijose. Tačiau užduotyse nebuvo faktiškai jokių atvirų klausimų, kur būtų kažkoks kontekstas, kad galėtumei suprasti, kad matematiką gali panaudoti kažkokioms realioms gyvenimiškoms situacijoms spręsti, buvo tiesiog formulės. Tikrai tarpinis patikrinimas yra parengtas netinkamai, sudarysime komisiją tam klausimui spręsti.
O apskritai dėl sistemos. Pamačius tiek fizikos, tiek matematikos tarpinių patikrinimų problemas, siūlymą dėl sistemos pokyčių tobulinimo, manau, turėsiu per keletą dienų.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti gerbiamo aplinkos ministro, prisimindama 2022 metus. Jūsų ministerija parengė Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybinės žemės panaudojimo reformą. Nacionalinė žemės tarnyba tapo pavaldi būtent Aplinkos ministerijai, o valstybinės žemės valdymas patikėtas savivaldybėms. Suprantu argumentus ir tikslą, kad buvo norima ir sklandžiau, ir geriau, apie tai jūs ir rašėte… tada kalbėdamas, kad bus rezultatyviau sutaupytos lėšos, kurios leis ir darbuotojų gerovę padidinti, ir taip toliau. Tačiau tenka girdėti dabar, jau įgyvendinant reformą, didžiulius nusiskundimus, kad kaimo žmonės neprisibeldžia į Nacionalinę žemės tarnybą, kad jų dokumentai sugrįžta atgal ir kad yra keblumų.
Klausimas būtų: ar nenumatote tiesiog pasižiūrėti, kokios yra įgyvendinimo spragos ir ką galima būtų patobulinti čia ir dabar, kad nekentėtų žmonės? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Rima. Turbūt ne vienas vienmandatininkas man identifikuoja šią problemą. Rodos, dar prieš 10 minučių kažkuris žmogus irgi identifikavo iš čia, iš Seimo.
Tiesiog, aišku, yra pereinamasis laikotarpis. 150 darbuotojų perėjo į savivaldybių administracijas, iš 60 savivaldybių 80 darbuotojų perėjo į Statybos inspekciją, o nuo sausio 1 dienos vietoj 52 teritorinių padalinių dabar liko 5 padaliniai ir konsultavimas rajoninių, kaimiškų vietovių gyventojų, ūkininkų vyksta nuotoliu. Akivaizdu, kad pereinamuoju laikotarpiu, nepaisant to, kad konsultaciniai numeriai yra ir fiksuoja, ir perskambinama, tai iki galo neveikia. Ką aš galiu viešai pažadėti, kad tikrai atsiras bent vieną dieną per savaitę konsultacijos vietoje, greičiausiai nuo balandžio, kad pereinamuoju laikotarpiu kaimo gyventojai, ūkininkai arba žemės ūkio bendrovės būtų aptarnaujami vietoje įprastu būdu.
Bet iš esmės, kalbant apie Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų skaičių, jisai nesumažėjo. Jisai nesumažėjo, tiesiog sustambėjo teritoriniai padaliniai, konsultacijos persikėlė į internetą, bet tikrai reikia atsiprašyti, kad pereinamuoju laikotarpiu valstybės paslaugos, jų suteikimas užtrunka ilgiau. Tačiau pažadas yra, kad kartą per savaitę nuo balandžio bus konsultavimas teritoriniuose padaliniuose.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt klausiu vidaus reikalų ministrės, nes nematau susisiekimo. Gal jūs galėsite atsakyti. Kadangi yra uždarytos dar dvi perėjos per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, šiandien vėl į mane kreipėsi Gervėčių krašto bendruomenės pirmininkas dėl autobusų. Daug metų kursavo Vilnius–Girios maršrutinis autobusas, kurį aptarnavo Šalčininkų autobusų parkas. Jis nebekursuos balandžio mėnesį. Aš norėčiau sužinoti, ar ruošiamasi pratęsti, ar uždarius sienas bus uždarytas ir autobusų susisiekimas su tam tikra lietuvių diaspora, kuri gyvena dar už sienos? Kokie planai yra šioje srityje? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia pradedant nuo to, kodėl buvo priimtas sprendimas uždaryti pasienio kontrolės punktus. Tikriausiai žinote, kad priežastys ir dėl nacionalinio saugumo, ir dėl kontrabandos problemos sprendimo. Šiuo metu, taip, girdime, kad yra tam tikrų klausimų dėl to, kad kažkas negali susitikti su savo giminėmis ir artimaisiais, bet, kalbant apie šiandieninę geopolitinę situaciją, man atrodo, tai yra prioritetas. Kalbant apie kitas galimybes, tai liko neuždaryti dar du pasienio kontrolės punktai. Matyt, jeigu yra toks labai didelis poreikis aplankyti, jisai lieka.
Noriu atkreipti dėmesį į mūsų kaimynus, kurie yra uždarę pasienio kontrolės punktus ir tiktai po vieną palikę atidarytą. Tai yra tiek lenkai, tiek… (Balsas salėje) Bet apie autobusus, matyt, tai nėra mano visiškai tiesioginės kompetencijos klausimas. Tiesiog turiu pasakyti, kad buvo priimtas Vyriausybės nutarimas ir jo, matyt, vienas toksai aspektas yra, kad yra einama link mažinimo tų visų susisiekimo maršrutų. Čia detaliau galėtų pakomentuoti susisiekimo ministras, kaip tai planuoja daryti ir kokie planai, kokie maršrutai liks ir kaip bus mažinama. Klausimas būtų adresuotas ministrui.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas švietimo ministre, pagal galiojančią tvarką, tiesa, ne jūsų priimtą, talentingi vaikai, dalyvaujantys ne konkursuose ar varžybose, o atstovaujantys Lietuvai užsienyje arba tobulinantys įgūdžius meistriškumo stovyklose, yra priversti meluoti, kad serga, nes praleistos pamokos nėra pateisinamos.
Kitose Europos Sąjungos šalyse tokie vaikai yra priskiriami prie specialiųjų poreikių turinčių ir jiems priskiriami pedagogai asistentai, padedantys užpildyti atsiradusias spragas mokymosi procese. Suprantu, kad papildomos biudžeto išlaidos būtų našta, bet pateisinti praleistas pamokas, manau, reikėtų. Ar sutinkate, kad reikia diskutuoti ir iš esmės pakeisti galiojantį ankstesnio ministro įsakymą, ir atverti galimybes mūsų šalį garsinantiems vaikams, nes tai nėra dažni atvejai? Lietuvoje tokie vaikai, garsinantys Lietuvą ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, atsidūrė paraštėse ir prilyginami tiems, kurie bėga iš pamokų.
G. JAKŠTAS. Dėkoju už klausimą. Mano žiniomis, situacija yra kiek kitokia. Jeigu yra dalyvaujama konkursuose, olimpiadose, nesvarbu, ar tai būtų mokyklos lygiu, nacionaliniai ar tarptautiniai, visas šias pamokas gali pateisinti įstaigos vadovas, tai yra direktorius pateisina, nereikia to pamokų teisinimo iš tėvų. Tai netraktuojama kaip kokios nors nepateisintos pamokos, tiesiog tai pateisina mokyklos vadovas.
Ar reikėtų kaip nors kitaip? O gal ne visiems žinoma? Tai aš pasistengsiu pasidomėti. Jeigu galėtumėte konkretų atvejį atsiųsti elektroniniu paštu, pasižiūrėsime, kurioje vietoje sistema nesuveikė, nes teoriškai turėtų suveikti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Gerbiamas ministre, praeitų metų gruodžio 26 dieną Vyriausybės nutarimu Nr. 996 buvo priimtas sprendimas dėl gimnazijų tinklo pertvarkos, kuris tikrai sukėlė didelį nerimą bendruomenėms, nutolusioms nuo miestų centrų, būtent moksleiviams. Kalbama, kad nuo kitų metų, nesuformuojant 21 gimnazisto, 3 klasės nebus leidžiama tęsti. Būtent šiuo klausimu bendruomenės daro visokias iniciatyvas Seimo nariams, ir į ministeriją, manau, ir aš ne vieną raštą esu jums siuntęs, ir daro taip pat peticijų iniciatyvą. Tai liečia ne tiktai Telšių kraštą: Tryškių, Varnių ar Luokės, bet visą Lietuvą.
Ar nemanote, kad tokiu nutarimu tikrai mes gerovės Lietuvos nesukursime? Priešingai, dar labiau paskatinsime bent į tas bendruomenes neatsikelti naujų šeimų, nes ir taip jos yra nutolusios nuo centrų daugiau negu 30 kilometrų. Ar nebus tai tuštėjimo metas? Dar daugiau. Švietimo įstatymo 10 straipsnyje apie ugdymą nuo kitų metų dešimtokams įvedate kontrolinį patikrinimą, kur leidžiate… Tiktai vieną kartą neišlaikęs jisai pasilieka būtent…
PIRMININKAS. Labai stipriai viršijate klausimo laiką.
V. BUKAUSKAS (DPF). …kitiems metams. Ar nemanote, kad galėtumėte iki mokslo metų pabaigos pakartotinai leisti išlaikyti šitą kontrolinį patikrinimą? Ačiū už atsakymus.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Primenu, kad buvo priimtas Vyriausybės nutarimas jau daugiau nei prieš porą metų, kuriame buvo numatyta, kad nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio mažiausios klasės gimnazijose galės būti formuojamos 21 mokinio, o tada dar po metų – 31. Nebuvo numatyta išimčių, tarkime, skyriams. Šis nutarimas galiojo, buvo priimtas naujas, prisimename visą istoriją, dėl konstitucinio pakeistas įstatymas ir priimtas naujas nutarimas, kuriame numatytos papildomos aplinkybės, kada gali būti formuojamos mažesnės klasės. Tai mes atsisakėme to tikslo – 31 ir toliau lieka 21. Skyriuose numatyta galimybė turėti 12 mokinių.
Suprantame, svarbu, kad mokyklose sąlygas turėtų ir mokytojai, kad susiformuotų pilni krūviai. Tose mažose mokyklose, matome, dirba labai mažu etatu, dėl to gauna mažas pajamas. Svarbu ir mokiniams sudaryti galimybes rinktis. Kai kalbame apie gimnazijas, suprantame, kad ten yra faktiškai personalizuotas mokymas, pasirenki, ką mokysiesi A lygiu, ką mokysiesi B lygiu. Renkiesi, ką iš gamtos mokslų mokysiesi, ką iš socialinių mokslų mokysiesi. Tai jeigu turime mažiau vienuoliktokų nei 21 mokinį visoje mokykloje, tai yra sudėtinga užtikrinti, kad mokinys turėtų pasirinkimus.
Kokie yra sprendimo keliai? Sprendimo kelių yra labai daug ir įvairių. Gali būti ir sutartys, pavyzdžiui, su profesine mokykla. Gali mokinys visą bendrąjį ugdymą mokytis gimnazijoje, o profesijos modulius – profesinėje mokykloje. Kalbant ir apie Telšių rajono atvejį, šalia yra profesinė mokykla, kurioje mokosi kelios dešimtys vienuoliktokų. Tai galima sudaryti sutartį, gali būti formuojamos jungtinės klasės, gali būti jungtinės mokyklos, gali mokyklos tapti padaliniais kitų mokyklų. Tai priklausomai nuo to, koks sprendimas ir kelias yra geriausias tuo atveju, gali priimti savivaldybė. Tikrai neturi išnykti galimybė mokytis 11 klasėje tuose rajonuose.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro. Gerbiamas ministre, spaudoje daug rašoma (na, kaip ten daug, bet rašoma) dėl sviedinių pirkimo, Čekijos projekto. Prisidėjo Lenkija, Latvija. O Lietuva ar prisideda prie šio bendro reikalo, bendro pirkimo, ar neprisideda? Ir antras klausimas: kiek lėšų Lietuva planuoja šiais metais paremti Ukrainą, kokiomis sumomis? Gal čia krašto apsaugos?.. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Lietuva prisideda. Dabar konkrečios sumos, kokia suma prie čekiškos iniciatyvos, nepasakysiu, nes dėl to dar vyksta derybos. Bendra suma, aš dabar pagal paramos teikimo perspektyvą per pirmus mėnesius, bendra šių metų suma artės prie 100 mln. eurų. Bet pabrėžiu, tai jau didžioji dalis yra pirkimai, ne tiekimas iš kokių nors sandėlių, o papildomi pirkimai už biudžetines lėšas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mano klausimas energetikos ministrui. Gal energetikos ministras išsiims ausinę, išgirs mano klausimą. Jūs tikriausiai žinote, ministre, kad jūs konsultavote ir VERTʼą dėl… Kad nepriklausomi energetikos elektros tiekėjai dėl netesybų ir kitų mokesčių, jie ėmė netesybas tiek iš buitinių vartotojų, kai nutraukė sutartis, tiek iš mažų ir labai mažų įmonių. Šitos sumos yra gana didelės. Šiandien kai kurie, kurie prašo susigrąžinti pinigus, faktiškai pasako: mes tokio nurodymo neturime. Jūs konsultavote nepriklausomus tiekėjus, kad jie gali imti tuos pinigus. Žinome, kad Europos Komisija yra pateikusi nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kad jie neturėjo tokios teisės imti. Kaip jūs galvojate, ar neprasidės teisminiai ginčai su pačiu VERTʼu? Ar Energetikos ministeriją paduos į teismą teikėjai? Realiai šiandien žmonės negauna tų pinigų, o advokatams yra išleistos labai didelės sumos. Pavyzdžiui, pas mus viena maža įmonė vien tik advokatui sumokėjo 20 tūkst. eurų be netesybų. Netesybos priskaičiuotos 50 tūkst.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu patikslinti, kad ministerija jokių tiekėjų nekonsultavo, ką gali imti, ko negali imti. Ministerija perkėlė direktyvą, turbūt viena tarp keleto šalių Europoje, kuri nepaėmė išimties. Tai reiškia, kad būtent dėl tos priežasties ir mažoms įmonėms, ir iš privačių vartotojų nebuvo galima imti papildomų mokesčių. Ministerija pati užklausė komisijos, kad gautų aiškų atsakymą. Tuo remiantis buvo suformuota pozicija, kuri labai aiškiai sako, kad to negalima daryti. Reguliatorius yra aiškiai priėmęs sprendimą ir tuo klausimu yra pasisakęs. Manau, kad šis klausimas yra uždarytas. Netgi teismuose jokių galimybių, turint europinį reguliavimą, turint įstatymą ir turint reguliatoriaus poziciją, kitokių išimčių, kad teismas gali kitaip priimti sprendimą, nematau.
PIRMININKAS. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas švietimo ministrui. Iš tų, kaip sakyti, aktualijų ir dabar užgriuvusių problemų, viena, matyt, yra fundamentali. Norėjau pasiteirauti, ar jums yra žinoma ir kokio masto tai problema, ir kaip jūs tai vertinate. Pirmiausia, dėl mokymo priemonių, vadovėlių stokos. Nepaisant to, jog yra naujos ugdymo programos, išleistų vadovėlių mokyklose (aišku, tai daro privatūs subjektai) nėra.
Ar ministerija ruošiasi šiame procese vaidinti rimtesnį vaidmenį? Galbūt ruošia kokius sisteminius pokyčius, jog pati ministerija galbūt skaitmenine forma parengtų vieną ar kitą medžiagą, kurią po to galėtų adaptuoti privačios iniciatyvos, privačios įmonės? Pakomentuokite, ar ministerija apskritai mato tai kaip problemą, ar palieka tokiam stebėjimui ir privačioms iniciatyvoms rinkoje?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Išties tokią problemą matome. Ką darome, tai labai panašiai, kaip jūs ir sakote. Tai yra dėl tų temų, kurios yra naujos, kurios yra nepadengtos, sakykime, naujais vadovėliais, darome pirkimą, kad dalykininkų asociacijos parengtų reikalingą metodinę medžiagą. Tai reikštų, kad jeigu dar nespėjo išleisti vadovėlio, jeigu jo dar nėra, mokomasi iš to vadovėlio, koks buvo. O viena nauja tema (taip neretai pasitaiko, todėl leidyklos ir neskuba leisti tų vadovėlių, kur labai mažai keitėsi turinys), tomis naujomis temomis būtų parengta skaitmeninė medžiaga, įkelta e. mokykloje ir pasiekiama tiek patiems mokytojams, tiek mokiniams. Tą pirkimą darome. Skubinu, kad jis vyktų greičiau. Noriu, kad būtų visa reikalinga metodinė medžiaga dar birželio viduryje ir tomis temomis, kurios bus paleistos nuo rugsėjo mėnesio.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamai finansų ministrei, „Igničio“ akcijų valdytojai. 2019 metais Š. Stepukonis, liudydamas Seimo komisijai dėl neteisėtos įtakos ir poveikio politikams, teigė, kad gerai uždirbo iš „Lietuvos energijos“, pardavęs jai fondo valdytas vėjo jėgaines. Jeigu Š. Stepukonis gerai uždirbo, vadinasi, tuometinė dar valstybinė „Lietuvos energija“ gerai pradirbo. Ir labai svarbi detalė, kad tam pirkimui vadovavęs asmuo iš „Lietuvos energijos“ išėjo dirbti į jūsų pirmininko valdomą įmonę „Krajama“, kur Š. Stepukonis ir statė tą mokyklą. Paaiškėjus naujoms amžiaus vagystėms, ar jūs kreipėtės į prokurorą, kad patikrintų šį sandorį, ar nebuvo, ar valstybė nepatyrė žalos, labai brangiai nupirkusi jėgaines iš Š. Stepukonio?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad į prokuratūrą galite kreiptis kaip pilietis. Viešąjį interesą prokuratūra gina. Jeigu matys tokį poreikį, matyt, inicijuos tyrimą.
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė klausia.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai švietimas. Kadangi jau kasdien pasipila patikrinimų patikrinimai dėl tarpinių patikrinimų, mano supratimu, ganėtinai diskredituotas reikalas yra dėl vienuoliktokų egzaminų. Aš vis dėlto norėčiau grįžti prie vakar Švietimo komitete diskutuoto klausimo ir jūsų paklausti. Pirmiausia, kas iš jūsų politinės komandos yra atsakingi už šitų tarpinių patikrinimų organizavimą ir kokybę? Tai vienas momentas.
Kitas momentas. Ar pasitvirtinus visiems faktams, kurie ir išlindo dėl tam tikro fizikos egzamino išėjimo už programos ribų, dėl matematikos egzamino užduočių sudėtingumo ir taip toliau… Ar svarstėte galimybę vis dėlto skelbti šiuos patikrinimus pilotu, o geriau pasirengus, tarkime, nuo kitų metų pradėti vykdyti normaliai? Tai nebėra patikrinimas, kad mes sužinotume mokinių žinių lygį, bet tai lemia jų galimybę stoti į universitetus, nes tai yra abitūros egzamino dalis. Kokie dėl šios priežasties jūsų pasvarstymai dėl ateities po tam tikro patikrinimų diskreditavimo?
G. JAKŠTAS. Ačiū. Iš dalies, matyt, atsakymas persidengs su tuo, ką jau šiandien atsakiau į pirmą klausimą. Pritariu, kad užduotys, parengtos tarpiniams patikrinimams, buvo nekokios, paprastai pasakykime. Tiek dėl to, ką galėjo klausti, kaip suformulavo, sudėtingumas – aibė problemų. Šias užduotis įvertins komisija. Kadangi tarpiniai startuoja pirmą kartą, galbūt reikėtų dėl visų komisijos, nes matome, kad reikia dėl fizikos, reikia dėl matematikos. Galime galvoti, kad reikės visus įvertinti, ar iš tikrųjų tos užduotys atitiko programą, ar mokinius įvertino objektyviai.
Dėl atsakomybės prisiėmimo. Dabar atsakomybė yra sutvarkyti šitą problemą, tikrai negalime jos palikti taip, kaip yra. Turime išspręsti, o tada galėsime vertinti, kieno atsakomybė, kad nutiko taip, kaip nutiko, ir prisiimti jau kiekvienas atsakomybę pagal savo kažko padarymą ar nepadarymą.
Dėl to, kad skelbtume, kad tai buvo bandymas, ir neįskaitytume, yra įvairių minčių, bet suprantame, kad yra mokinių, kurie ruošėsi, laikė ir kuriems pavyko išlaikyti, yra tokių, kurie ir balus aukščiausius gavo. Jeigu pasakytume, kad tai buvo tiesiog bandymas ir kad tai, ką jūs pasiekėte per tarpinius, neįskaitoma, tai suprantame, kad būtų pažeisti to mokinio teisėti lūkesčiai. Dabar galvojame apie sprendimą, kuris atlieptų ir tuos mokinius, kuriuos tenkino, tiko rezultatas, kurie turi teisėtą lūkestį, ir tuos, kam netiko. Tikiuosi per keletą dienų paskelbti visus sprendimus dėl sistemos ir dėl kiekvieno iš tų tarpinių.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, aš irgi kreipiuosi į švietimo ministrą, tikiuosi, kad dar nepavargo. Smagu, kad mūsų pasikalbėjimą su ministru girdės ir mano svečiai Seime, tai Šiaulių „Dermės“ moksleiviai, ugdytiniai, kurie atvyko į Seimą.
Gerbiamas ministre, vakar ministerija pateikė jūsų įstatymo projektą, kur yra aptariamos 2024–2026 metų plėtros užsienyje kryptys, tai yra baltistikos, lituanistikos centrų plėtra, tarptautiškumas ir kiti geri dalykai. Yra puiku, kad numatoma plėsti tuos baltistikos centrus, tačiau kas man kelia nerimą? Ten yra numatoma, kad būtų remiami pasaulio baltistikos, lituanistikos centrų atstovų atvykimai į mūsų universitetus. Tai yra toks uždaras ratas. Ar negalite išgirsti mano to prašymo, ar nebūtų galima atsižvelgti į mano pastabas, kad tie atstovai, baltistikos centrų pasaulio autoritetai galėtų atvykti ir į kitas vietas, nes Lietuva – ne tik Vilnius, į bibliotekas, muziejus, kurie už gėrio ribos lieka? Ar galima tikėtis, kad profesorius P. Dinis ir kiti galėtų atvykti ne tik į Vilniaus institucijas, bet ir į Mariaus Katiliškio biblioteką Pasvalyje ar į Povilo Višinskio biblioteką Šiauliuose ir būtų finansuojami? Ar nebūtų įmanoma tokia plėtra?
G. JAKŠTAS. Ačiū už pasiūlymą. Jeigu dar galėtumėte jį suformuoti ir raštu, būtų dar paprasčiau vertinti, bet iš to, ką girdžiu, pagrindinis tikslas yra dėl to atvykimo, tai yra atvykti į mokslines konferencijas pasikeisti žiniomis su mokslininkais ten, kur jas organizuoja, ir jeigu yra konferencija ir ne mokslininkams skirta, platesnei visuomenei, tai dalytis mokslinėmis žiniomis. Tikrai neturi organizuoti tų konferencijų būtent universiteto patalpose, matome, universitetai darosi vis atviresni ir organizuoja konferencijas ir bibliotekose. Čia yra, matyt, formato pasirinkimas. Tiesiog už tą organizavimą, už turinį vis tiek yra atsakingi universitetai. Universitetai dalyvauja projektuose ir kuruoja baltistikos centrus, kad jų turinys būtų, būtų susisiejama, kad tie žmonės būtų ne kažkur pakibę, o būtų iš dalies kartais ir universiteto dalimi, priklausomai, aišku, nuo modelio. Nėra dabar uždrausta kaip nors, kad nefinansuojama, jeigu darys tuos susitikimus ne universiteto patalpose. Atvykti į universitetą nereiškia atvykti į universiteto patalpas, tai reiškia – į universiteto organizuojamą renginį. Jeigu tai būtų su universitetu kaip nors nesusijęs renginys, o bibliotekos organizuojamas renginys, matyt, būtų sunku pagrįsti, kodėl turėtų būti finansuojama mokslo lėšomis, bet tikrai galima įvertinti jūsų pasiūlymą. Mokslo sklaida visuomenėje turi būtų kuo didesnė. Jeigu dabartinis modelis užkerta, yra geresnis siūlymas, tikrai įvertinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, K. Mažeikos nėra. Šios frakcijos kita atstovė gali paklausti, V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu švietimo ministrui. Visgi tarpiniai patikrinimai diskredituoti ir labai daug nesklandumų numatoma ir dėl lietuvių kalbos ir literatūros, nes neatsižvelgia į mokytojų reikalavimus. Tikrai reikia pergalvoti ir nenuskriausti vaikų, nelaikyti tos įtampos.
Mano klausimas yra dėl kitos chaoso būsenos, ko gero, dėl 21 vaiko. Ką jūs galvojate daryti? Ar nevertėtų tą 21 vaiką 11 klasėje, vis dėlto atšaukti tą sprendimą, nes ir PUPP’o rezultatai, neaišku, kaip čia bus, ir galų gale pavėžėjimo problemos, ir panašiai? Tam pokyčiui taip pat yra nepasirengta. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai dėl tarpinių pagrindinis tikslas, ką ir minėjau ankstesniuose atsakymuose, siekti, kad dėl tarpinių nenukentėtų mokiniai. Svarbiausias yra mokinių interesas. Mes turime juos parengti gyvenimui, o tokie tarpiniai, kokie įvyko, nebūtinai tai padaro.
Dėl 21 mokinio formuojant gimnazijos klases, planų atšaukti šito nėra. Anksčiau atsakydamas į kitus klausimus įvardijau, kokios priežastys yra, kad turėtume 21 mokinį. Tai yra tiek dėl mokytojų krūvių, tiek dėl ugdymo kokybės. Galimi įvairūs modeliai: ir jungtinės klasės, jungtinės mokyklos, mokyklos gali tapti kitų mokyklų padaliniais, galimos sutartys su ten veikiančiomis profesinėmis mokyklomis, kad bendrasis ugdymas vyksta gimnazijoje, o profesinio mokymo moduliai profesinėje mokykloje. Visiems variantams pagal savivaldybių poreikius, manau, yra galimybė pasirinkti tinkamiausią būdą.
PIRMININKAS. Dar gal porai Seimo narių leisime paklausti. E. Sabutis. Nėra. Tada paskutinis bus M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Mano pirmasis klausimas taip pat yra ministrui G. Jakštui kitu kampu, nes tikrai jūs daug atsakėte. Mokytojai ir mokiniai vienu balsu šaukia dėl fizikos, matematikos tarpinių patikrinimų, kad užduotys ne tik buvo per sunkios, bet kai kurios net nekorektiškos, su techninėmis klaidomis. Bet dar blogiau – visa žiniasklaida mirga, kad šiandien buvo nutekinti duomenys. Ar tie, kurie gavo aukščiausius balus, tikrai gavo savo pastangų dėka, ministre? Ar vis dar galima drįsti teigti, kad visiems mokiniams sudarytos vienodos sąlygos pagal sąžiningumo kriterijus? Vis dėlto koks buvo tarpinio patikrinimo tikslas, ko buvo siekiama? Ar dabartinė situacija, kuri aiškiai demotyvuoja vienuoliktoką siekti savo užsibrėžtų tikslų, nėra ženklas, kad reikėtų stabdyti procesą? Jūs minėjote, kiti stengėsi, pasiekė tam tikrą rezultatą, bet ar pasiekė jį sąžiningai? Turbūt sąžiningiausias sprendimas būtų visa tai kartoti iš naujo, sąžiningo proceso metu leidžiant moksleiviams pasitikrinti savo žinias.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų aš, kaip ir mokytojai, ir mokiniai, esu tos pačios nuomonės, kad egzamine buvo daug problemų, tame tarpiniame patikrinime, dėl to ir sudaryta komisija išaiškinti. Dėl to kalbu apie pačios sistemos klausimą, kaip ji turėtų tobulėti, kad nepakenktume ir tiems, kurie sąžiningai rengėsi ir turi teisėtus lūkesčius.
Dėl to, ar buvo nutekinti duomenys, ar nebuvo nutekinti duomenys, aš tą klausimą pamačiau spaudoje. Šiandien apie tai kažkas buvo kalbėta. Iš tikrųjų Švietimo agentūra turės įvertinti, ar galėjo taip nutikti. Suprantame, kad kiekvienas, ar tai būtų vertintojas, ar stebėtojas, įsipareigoja, kad to nepadarys. Jeigu yra kokie nors pažeidimai, tai jie bus ištirti ir priimti sprendimai dėl tų, kas tuos pažeidimus padarė, ir kaip traktuoti rezultatus, jeigu tie pažeidimai galėjo paveikti rezultatus.
PIRMININKAS. Matau, J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vis dėlto nesant E. Sabučio dar trys tos pačios frakcijos nariai buvo užsirašę paklausti. M. Puidokas tikrai nepriklauso mūsų frakcijai.
PIRMININKAS. Prašysiu tada ministrų luktelti. Kas iš jūsų pirmasis?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O. Leiputė pirma buvo.
PIRMININKAS. Tada per šoninį mikrofoną, turbūt bus greičiau. Ar įjungs čia dar? (Balsai salėje) Tuoj įjungs.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Ačiū, kad ištaisėte klaidą, nes Julius buvo visiškai teisus, aš jau galvojau, kad jūs diskriminuosite mus.
Mano klausimas būtų sveikatos ministrui, nedaug jis atsakinėjo šiandien, tai užduosiu klausimą aš jam. Kadangi esame gavę skundą, beje, ir viešojoje erdvėje buvo aprašyta, tai nebus nieko naujo jums, bet jūs pakomentuokite, kaip vyksta žmonių skyrimo be konkurso į Sveikatos apsaugos ministerijos vadovaujamas pareigybes procesai? Daug čia turėjome galimybių perskaityti, kad Personalo skyriaus, Centralizuoto vidaus audito skyriaus, Sveikatos sistemos stebėsenos skyriaus, Teisės skyriaus, Veiklos administravimo skyriaus, Investicijų departamento, Investicijų planavimo skyriaus, Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovai buvo paskirti be konkurso ir neaiškiais kriterijais. Netgi rašoma ir tai, kad kai kuriais atvejais buvo keičiami kvalifikaciniai reikalavimai, palengvinami, kad žmogus galėtų tapti vadovu. Pakomentuokite. Tuo tarpu Šiaulių ligoninėje mes matėte kitą situaciją su komitetu išvažiavę, ten visi buvo laikini. Gerbiamas ministre, prašom pakomentuoti. Ačiū.
A. DULKYS. Galiu jus užtikrinti, kad visi sprendimai yra priimami teisėtai, o ten, kur bus kokie ar oficialūs tyrimai, ar užklausimai, viskas bus atsakyta. Skundai anoniminiai. Gaila, kad anoniminiai. Į juos atsakinėti yra sunkiau, nes, matyt, dialogo gali nebūti. Bet galiu jus tikrai užtikrinti, kad anoniminio skundo pagrįstumas – nėra jokio pagrindimo tam. Tiesiog.
O apie Šiaulius, priminkite, kas?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ten visi laikini vadovai, nėra skyrimo… (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
A. DULKYS. Sveikatos apsaugos ministerija yra valstybės tarnyba. Tai čia gal mes dabar nepainiokime, kaip sakoma, obuolių su kriaušėmis. Ačiū.
13.08 val.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKAS. Gerai. Dabar pareiškimų laikas. Pirmoji – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime, reaguodama į pedagogų, tėvų ir mokinių atsiliepimus dėl vienuoliktokų tarpinio patikrinimo ir paties proceso, ir rezultatų, vis dėlto ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrą stabdyti tarpinius patikrinimus, anuliuoti jau įvykusių patikrinimų rezultatus ir kartu prisiimti atsakomybę. Ministras turi ne tik įvertinti situaciją, kaip ką tik jis minėjo Vyriausybės valandos metu, ir tokių patikrinimų turbūt ir pačią žalą, ir demotyvavimą tiek mokinių, tiek… Žinoma, visa tai mes suvedame į tai, kad vis dėlto turbūt pats ministras atsakingas už šitą chaosą.
Akivaizdu, kad patikrinimams ne tik moksleiviai nepasirengę, bet ir užduočių kūrėjai: arba jie nebuvo susipažinę su mokyklose dėstomomis programomis, arba specialiai tiesiog patikrinimui siūlo užduotis, kurios yra per sudėtingos moksleiviams ir neatspindi jų tikrųjų žinių. Ką tik ministras įvardijo Vyriausybės valandos metu – užduotys nekokios, bet toms nekokioms užduotims parengti ministerija papildomai yra skyrusi 1 mln. eurų.
Ne mažiau skandalingas faktas, jog ministras šiuo metu kalba, kad tarpinio patikrinimo vertinimai bus perprogramuoti. Tai kuo vadovaujantis bus pakeisti rezultatai? Toks pasisakymas reiškia tik viena – taip, ministerija pripažįsta, kad yra padaryta didžiulė klaida, bet ar ją ji ištaisys teisingai, taip pat klausimas, nes egzaminų rezultatai, vertinimai šiuo atveju, manome, turi būti anuliuojami, bet ne koreguojami. Ir vaikai mūsų valstybėje tikrai turi teisę augti pasitikėdami valstybe, o dabar susidaro toks įspūdis, kad sistema yra nusistačiusi prieš vaikus, prieš jų ateitį ir tą nepasitikėjimą valstybe kuria.
Pagal dabartinę galiojančią tvarką, aš tik primenu, šie vienuoliktokų tarpinio patikrinimo pažymiai sudarys net 40 % brandos egzamino įvertinimo. Tad mūsų frakcija Seime vis dėlto siūlo ir 2021 metais teikėme savo siūlymą, kad nekelkime vaikams streso, įvertinkime jų kelerių metų vidurkius. Ir paraiškas stoti į aukštąsias mokyklas jie galėtų teikti dar besimokydami 12 klasėje. Primenu, kad taip pat mes praėjusią kadenciją ir pradėjome tai, deja, viskas yra sustabdyta. Siekiame, kad bakalauro laipsnį vis dėlto studentai galėtų įgyti nemokamai.
PIRMININKAS. Kitą pareiškimą turėtų pateikti M. Puidokas, bet nematau salėje. Kviečiu V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, žiūrint į valdančiųjų darbą, konservatorių, susidaro toks vaizdas, kad jų darbas yra kelti stresą. Švietimo ministras mokiniams kelia stresą, G. Landsbergis visai Lietuvai kelia stresą, nuspręsdamas, kad reikia siųsti kariškius į Ukrainą. Ir pasirodo, kad mes tokie beveik vieninteliai arba vieni, kokius stresus darome.
Bet iš tikrųjų aš norėčiau iš šiek tiek toliau pradėti tą dalyką. Kodėl konservatoriai taip daro švietimo srityje? Šių patikrinimų autorė yra buvusi ministrė J. Šiugždinienė. Ką ji sakė apie aukštąjį mokslą? Ji sakė: labai negerai, kad Lietuvoje yra labai daug žmonių, turinčių aukštąjį mokslą. Tai yra blogybė, pagal konservatorius, tai yra blogybė. Tai ką jie daro, kad tie jauni žmones neturėtų to aukštojo mokslo?
Baigiantis praeitai kadencijai, 2020 metais, valstiečiai, pateikdami biudžetą, aukštajam mokslui finansuoti buvo paskyrę dvigubai daugiau lėšų. Vietoj 12,5 mln. – 25 mln. Tam pasiūlymui pritarė ir konservatoriai per galutinį biudžeto balsavimą. Tie pinigai turėjo užtikrinti, kad visas aukštasis mokslas Lietuvoje turėtų būti nemokamas. Tų pinigų visiškai būtų užtekę visiems gauti nemokamą mokslą. Ką padarė J. Šiugždinienė? Labai greitai įkainį padidino dvigubai, kad to nemokamo aukštojo mokslo gal nebūtų. Patvarkė aukštąjį mokslą. Tada kaip? Kaip dar suvaržyti ir prismaugti tuos jaunuolius, kad jie negautų?.. Reikia įvesti tarpinius patikrinimus arba suknisti egzaminus, kaip sakant, kaip paprastai tautoje šnekama. Tas ir buvo padaryta.
Dabar aiškėja dar kitas dalykas, kad tie visi patikrinimai reikalingi įsavinti milijonui. Tai ministerija puikiai įsavina milijoną. Prisisamdo konsultantų, įvairių specialistų. Na ir toks vaizdas kartais, kad ten dirbtinis intelektas tas užduotis parengė, kad specialistams nereikėtų dirbti. Na, jau taip yra.
Bet aš bandau pamatyti analogiją. Ateina jaunuolis laikyti B kategorijos teisių, tam mokosi, ir jam sako: tu laikysi važiavimą fūra, ne lengvąja mašina. Imk fūrą. Blogai vairavai – neišlaikei. Tada ateina kitas, kuris ruošiasi laikyti fūros teises, C kategorija, CE. Jam sako: o tu važiuok lengvąja mašina, B kategorija, nors laikai C.
Iš tikrųjų per patikrinimus tas ir buvo dabar padaryta. Ir tai padaryta yra tyčia. Bet žiūrėkite, jeigu „Regitroje“ tokie dalykai ministro nurodymu vyktų, tai ministras turbūt jau būtų kaip ir atsistatydinęs, įvedęs tokį chaosą ir pasityčiojęs iš žmonių. Bet švietimo ministras netgi džiaugiasi, sako, labai gerai yra kelti stresą, kad žmonės ir vaikai stresuotų. Bet pagrindinis tikslas, kad kuo mažiau jaunuolių turėtų galimybę gauti aukštąjį mokslą. Čia yra pagrindinis tikslas. Ir jūs pamatysite, kai bus egzaminai, bus tas pats, jūs turėsite tą patį chaosą, kad kuo mažiau jaunuolių gautų aukštąjį mokslą. Tai supraskite visi, mokiniai, kurie laikote patikrinimus, kiti, kad tai yra kryptinga, speciali konservatorių užduotis, kad kuo mažiau jaunuolių turėtų aukštąjį mokslą. Kol nepasikeis politikai, tol tie dalykai taip pat nepasikeis.
PIRMININKAS. Perskaityti pareiškimą kviečiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama Lietuvos žmonių bendruomene! Noriu informuoti, kad nebūtų tai atkeliavę kaip koks nors paslaptingas dokumentas: šiandien Seime yra surinkti jau 58 parašai, dar yra galimybė ir kitiems, kurie norėtų pasirašyti, prisidėti prie įstatymo įvertinimo. Tai yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuris buvo priimtas gruodžio… (Aš tuoj, minutę.) …kuris buvo priimtas pernai metais, tai yra Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas, trumpiau sakant, tai buvo dėl žvėrelių verslo uždarymo Lietuvoje. Ir šiuo dokumentu, šiuo kreipimusi kreipsimės į Konstitucinį Teismą pateikdami tokius klausimus, kad, šį prašymą pasirašančios Seimo narių grupės vertinimu, kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą įtvirtinančios teisės normos, straipsniai pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, Konstitucijos 46 ir 48 straipsnius, taip pat 23 straipsnio 3 dalį ir atviros visuomenės imperatyvą kartu su teisinės valstybės principu.
Antras dalykas, dėl kurio yra kreipiamasi, tai įstatyme įtvirtinta kompensacijų metodika prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
Ir trečias – įstatymai prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, ir tie dalykai yra aprašyti. Dėl šių priežasčių prašymą pasirašanti Seimo narių grupė prašo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti šį prašymą ir ištirti pirmojo įstatymo ir antrojo įstatymo (čia taip jie įvardinami) atitiktį Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. Prieštaravimas pagal normos turinį ir pagal įstatymo priėmimo tvarką, todėl pateikiami detalūs įstatymų prieštaravimo Konstitucijai argumentai. Tai tiek.
Ir norėjau informuoti, kad toks kreipimasis yra. Manau, kad Seimo nariai elgiasi teisingai. Tie, kurie tiki, kad įstatymas yra teisingas, turėtų kreiptis ir pasitikėti Konstituciniu Teismu, kuris pasakytų, kad vienaip ar kitaip. Tie, kurie netiki, kad įstatymas yra teisingas, taip pat pasirašė. Ir dėkoju visiems pasirašiusiems, kurie suprato šio kreipimosi turinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Tuoj sužinosime, kiek Seimo narių tiesiogiai šį kreipimąsi išgirdo. Registracija.
Užsiregistravo 10 Seimo narių. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.