LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aPLINKOS aPSAUGOS KOMITETO

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2868

 

 

2023-11-15 Nr. 107-P-42

Vilnius

 

 

1.       Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

         Kviestieji asmenys: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Aplinkos ministerijos viceministras Kęstutis Šetkus, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, patarėja Sigutė Ališauskienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patarėja Rūta Baškytė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostata „tarptautinės svarbos teritorijų“ keistina nuostata „tarptautinės svarbos saugomų teritorijų“.

Pritarti

redakcinė

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(2)

1

 

2.    Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „veiklos“ įrašytinas žodis „skirta“.

Pritarti

redakcinė

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(2)

14

 

 3.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje nėra pakankamai aiškus kriterijaus „mažai žmogaus pakeistas natūralus kraštovaizdis“ turinys, nes neaišku, kokia apimtimi žmogaus pakeistas natūralus kraštovaizdis būtų laikomas mažai pakeistu ir kaip ši sąvoka būtų aiškinama taikant įstatymo nuostatas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatose nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio.

Pritarti

Įrašyti „natūralų pobūdį išlaikęs kraštovaizdis“.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(2)

31

 

 4.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje nėra pakankamai aiškus, jame vartojamos sąvokos „kultūros paveldo vertybė“ turinys, nes ši sąvoka nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme yra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip: „nekilnojamoji kultūros vertybė“, „kultūros paveldo objektas“, „kultūros paveldo vietovė“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis.

Pritarti

Įrašyti „nekilnojamoji kultūros vertybė“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(2)

29

 

5.    Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartyse, be kita ko, nustatomas „gamtos vertybių kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimas“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžtos sąvokos turinio formuluotė „apsaugos priemonės ir (ar) jų tvarkymo priemonės“ tikslintina, joje nurodant ir „naudojimo priemones“.

Pritarti

redakcinė

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(2)

37

 

6.    Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžio „funkcinės“ įrašytini žodžiai „funkcinio prioriteto“ (kaip tai yra projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje).

Pritarti

redakcinė

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(2)

42

 

7.    Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktos sąvokos „veikla“ apibrėžime vietoj žodžio „žmogaus“ nereikėtų įrašyti žodį „asmens“. Tokiu būdu veikla apimtų ne tik fizinių asmenų, bet ir juridinių asmenų vykdomą veiklą.

Pritarti

redakcinė

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(5)

2

 

8.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti veiklą privačioje saugomoje vietovėje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šiame keičiamo įstatymo straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti veiklą saugomose teritorijose. Privačios saugomos vietovės, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 ir 34 dalių nuostatas, nėra priskiriamos saugomoms teritorijoms. Atsižvelgiant į tai,  projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai papildyti.

Nepritarti

Privačios saugomos vietovės (PSV) yra priskiriamos saugomoms teritorijoms, tai yra nustatyta STĮ projekto 4 str. 1 d. 1 p., o ir 12 str. 29 ir 34 d. nėra minima, kad PSV nėra saugomos teritorijos.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(7)

1

 

9.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Gamtinių rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) išskiriama konservacinio funkcinio prioriteto zona“, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Draustinių ribų planuose nustatoma konservacinio funkcinio prioriteto zona“. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėtų saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose išskiriamos ar nustatomos tik konservacinio funkcinio prioriteto zonos, kurios apima visą gamtinio rezervato ar draustinio teritoriją, ar minėtuose dokumentuose be konservacinio funkcinio prioriteto zonų gali būtų ir kitų funkcinio prioriteto zonų. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

techninė

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(7)

1

 

10.     Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad gamtiniuose rezervatuose uogauti ir grybauti leidžiama ne tik gyventojams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą kaime ar viensėdyje, besiribojančiame su gamtiniu rezervatu, bet ir gyventojams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą gamtinio rezervato teritorijoje.

Nepritarti

Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose nėra gyventojų (ir negali jų būti), todėl šis pasiūlymas perteklinis

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(8)

2

 

11.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nėra aišku, koks „pobūdis“ (pavyzdžiui, saugomų vertybių ar koks kitas), pagal kurį skirstomi draustiniai, turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Įrašyti „saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų pobūdį“

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(9)

3

5

12.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Be to, siūloma nustatyti, kad „kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vieta privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis“. Atkreipiame dėmesį, kad pirmoje nuostatoje reglamentuojama naujų sodybos pastatų statymas buvusios sodybos vietoje, o antrojoje jau reglamentuojamas ne naujų sodybos pastatų statyba kitoje parinktoje vietoje, bet atstatomos sodybos pastatų statyba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar abi projekto nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje, suvienodinat vartojamas sąvokas.

Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti analogiškas nuostatas, dėstomas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkte.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(9)

3

6

13.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte po žodžių „draustinių nuostatuose“ įrašytini žodžiai „kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, - valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, jei nėra patvirtintų individualių draustinio nuostatų, - bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatose“ (kaip nustatyta projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte, 5 dalyje).

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(9)

3

6

14.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte nėra aiškus formuluotės „saugomos teritorijos tvarkymo plane“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar turimi omenyje tik draustinių tvarkymo planai, ar ir valstybinių parkų ar biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(9)

4

 

15.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „mokomasis turizmas“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje yra siūloma atskleisti sąvokos „pažintinis turizmas“ turinį, tačiau sąvoka „mokomasis turizmas“ projekte nėra apibrėžta. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų pateiktas šios sąvokos apibrėžimas.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(10),

(22),

(23)

 

2,

7,

2

 

 

 

16.     Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas bei siekiant teisinio aiškumo atskiriant apsaugos sutarčių rūšis, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nereikėtų patikslinti, po žodžio „sutartimis“ įrašant žodžius „dėl privačios saugomos vietovės“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 daliai, 23 straipsnio 2 dalies trečiajam sakiniui, kuriame vartojama sąvoka „apsaugos sutartis“.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(11)

 

 

17.     Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatų nėra aišku, kaip šio įstatymo kontekste suprantamas sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės“ turinys (ši sąvoka vartojama daugelyje projekto nuostatų), nes pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą ši sąvoka suprantama kaip kultūros paveldo objektai, o pagal šio straipsnio 4 dalį – kaip kultūros paveldo objektai ir vietovės. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(12),

(16),

(22),

(25),

(29),

 

 

 

(2)

 

 

1,

2,

7,

17,

3, 10, 11,

 

2

 

18.     Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Aplinkos ministerijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovo“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 7 daliai, 25 straipsnio 17 daliai, 29 straipsnio 3, 10 ir 11 dalims; projekto 2 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

redakcinė

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(14)

 

3

 

5

19.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkte nėra aišku, kokie „kiti aplinkosauginiai reikalavimai“, kurie taikomi statant statinius valstybiniuose parkuose, turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškose projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatose šios formuluotės atsisakyta. Svarstytina, ar ir šiose projekto nuostatose nereikėtų atsisakyti formuluotės „kitus aplinkosauginius reikalavimus“ arba projekto nuostatas patikslinti taip, kad būtų aišku, kokie kiti aplinkosauginiai reikalavimai turimi omenyje.

Pritarti

redakcinė

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(14)

 

3

 

6

20.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nėra aiškus formuluotės „saugomos teritorijos tvarkymo plane“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar turimi omenyje valstybinių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), ar kokie kiti tvarkymo planai. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

redakcinė

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(17)

 

2

 

21.     Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje po žodžio „atsinaujinantiems“ įrašytinas žodis „gamtos“.

Pritarti

redakcinė

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(21)

 

3

 

22.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje po žodžių „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės“ įrašytinas žodis „pareigūno“ nes aktą papratai surašo kontrolę vykdantis pareigūnas, o ne kontrolė.

Pritarti

redakcinė

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(22)

 

8

 

23.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras nustato, kultūrinių rezervatų, kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 21 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIVP-2870 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias kultūros ministras tvirtina kultūrinių rezervatų (rezervatų - muziejų) steigimo kriterijus, nes minėtoje nuostatoje nėra nustatyta, kad kultūros ministras nustato kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus. Siekiant teisinio aiškumo, abiejų projektų nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(22)

 

11

 

24.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatos nėra aiškios, nes teritorijų planavimo dokumentuose pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, o ne pasiūlymai steigti saugomas teritorijas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(22)

 

12

 

25.     Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje neturėtų būti įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis aplinkos ir kultūros ministrai nustatytų laikinus gamtos ir (ar) kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, kol bus išspręstas atitinkamos saugomos teritorijos įsteigimo klausimas. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ministrai turėtų teisę nustatyti ir atitinkamus veiklos ribojimus teritorijose, kuriose yra projekte minimos gamtos ir (ar) kultūros vertybės. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, sukonkretinat, kokius apsaugos reikalavimus turėtų teisę nustatyti ministrai. Be to, manytina, kad įstatyme nustačius atitinkamus laikinus veiklos teritorijose, kuriose yra gamtos ir (ar) kultūros vertybės, ribojimus, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje turėtų būti reglamentuota kompensacijų asmenims dėl nustatytų veiklos ribojimų minėtose teritorijose mokėjimo tvarka.

Pritarti iš dalies

Siūloma  atsisakyti šios dalies, nes įstatymo lygiu suformuluoti visiems atvejams tinkančius kriterijus, reikalavimus veiklai ir kompensavimo nuostatas būtų praktiškai neįmanoma. Skubus reagavimo poreikis turėtų būti realizuojamas inicijuojant valstybės saugomos teritorijos steigimą ar apsaugos sutarties sudarymą. Be to, aptariama nuostata nėra taikoma praktikoje.

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(23)

 

1

 

26.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma  neterminuotai, o kuriais - ne trumpesniam kaip 30 metų terminui. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektą nereikėtų papildyti kriterijais, kuriais remiantis būtų nustatomas tokių apsaugos sutarčių terminas.

Nepritarti

Siūloma palikti žemės savininkui laisvai apsispręsti, ar jis nori sudaryti sutartį terminuotam 30 metų laikotarpiui ar neterminuotai.

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(23),

(35)

 

4,

10

 

27.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad privati saugoma vietovė panaikinama pasibaigus nustatytam 30 metų laikotarpiui, jei toks buvo nustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis to paties straipsnio 1 dalimi, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma ne trumpesniam kaip 30 metų laikotarpiui, taigi siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies formuluotę, vietoje konkretaus apsaugos sutarties termino įrašant žodžius „pasibaigus apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės terminui“.

Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 10 daliai, kurioje nurodoma, kad „išmokama vienkartinė kompensacija už veiklos ribojimus už visą 30 metų laikotarpį“.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(23)

 

5

 

28.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės „privačios saugomos vietovės savininkui“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj šios formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „žemės savininkui“.

Pritarti

redakcinė

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(24)

 

1

 

29.     Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų patikslinti, nurodant subjektą, kuriam Valstybinė teritorijų planavimo tarnyba prie Aplinkos ministerijos teiktų siūlymus saugomas teritorijas, išskyrus kultūrinius draustinius, kultūrinius rezervatus, įrašyti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(24)

 

1

 

30.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

redakcinė

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(24)

 

2

 

31.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „sutartyse“ įrašyti žodžiai „kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse“.

Pritarti

redakcinė

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(25)

 

5,

6,

8

 

2

32.     Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto, nustatant, kad reikiamą apsaugą užtikrina ne tik su žemės savininkais ar valdytojais sudarytos apsaugos sutartys, bet ir su žemės savininkais sudarytos apsaugos sutartys dėl privačios saugomos vietovės. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar analogiškomis nuostatomis nereikėtų papildyti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6, 8 dalis.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(25),

(26)

 

17,

1

 

33.     Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 17 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kurių teritorijų - šiose nuostatose nurodytų saugomų teritorijų ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių, - plotus tvirtina nurodyta valstybės institucija. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje vietoj žodžių „šių teritorijų“ nereikėtų įrašyti žodžių „šių buveinių“.

Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „buferinėse“ įrašytini žodžiai „buferinės apsaugos“.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(27)

 

3

 

34.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinime nustatyta, kad šis straipsnis reglamentuoja saugomų teritorijų ribų žymėjimą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojamas privačios saugomos vietovės, o ne jos ribų žymėjimas. Be to, iš pastarųjų projekto nuostatų nėra aišku, ar privati saugoma vietovė turėtų būti žymima pastatant jos teritorijoje informacinį ženklą, ar šie ženklai turėtų būti statomi ties privačių saugomų teritorijų ribomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suderinti minėto straipsnio pavadinimą su 3 dalies turiniu, bei aiškiau reglamentuoti privačių saugomų vietovių žymėjimą.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

1,

2

 

35.     Siekiant aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, nes ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai nustatomi Seimo tvirtinamoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nurodyti, jog valstybinę saugomų teritorijų politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nustatančią ilgalaikes valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „valstybės“ reikėtų įrašyti žodį „ilgalaikėmis“.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

4,

6

 

36.     Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį genetiniai medynai gali būti ir valstybiniuose rezervatuose. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokia institucija (ar pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ar pagal šio straipsnio 6 dalį Valstybinė miškų tarnyba) vykdytų tokių medynų apsaugą, stebėseną ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies nuostatas Valstybinė miškų tarnyba vykdo genetinių medynų, esančių kitose saugomose teritorijose, apsaugą, stebėseną ir kitas susijusias funkcijas. Jei nurodytas funkcijas, vis dėlto, vykdytų Valstybinė miškų tarnyba, tai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 6 dalys turėtų būti atitinkamai patikslintos.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

4

 

7

37.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar apie valstybės steigiamas ar nustatomas saugomas teritorijas, „Natura 2000“ tinklo teritorijas turėtų būti informuojami visi žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, ar tik tie savininkai, kurių žemė ir kitas nekilnojamasis turtas patenka į steigiamos ar nustatomos saugomos teritorijos, „Natura 2000“ tinklo teritorijas. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

techninė

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

 

38.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro apsaugos sutartis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą analogiška funkcija yra priskirta ir saugomų teritorijų direkcijoms. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais apsaugos sutartis būtų įgaliota sudaryti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodyta institucija, o kuriais – projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytos institucijos. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti atvejai, kuriems esant, tokias sutartis būtų įgaliota sudaryti viena ar kitos institucijos.

Nepritarti

Vyriausybė, tvirtindama apsaugos sutarčių sudarymo tvarką, yra nustačiusi įstaigų kompetenciją.

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

4

 

8

39.     Kadangi pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 2 dalį apsaugos sutartys yra dviejų rūšių: apsaugos sutartys ir apsaugos sutartys dėl privačios saugomos teritorijos, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 8 punktas atitinkamai tikslintinas, nurodant, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos sudaro ir apsaugos sutartis dėl privačios saugomos teritorijos.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

4

 

20

40.     Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 20 punkto nereikėtų papildyti, nustatant, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdo ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, kad nebūtų apsiribota vien keičiamame įstatyme bei šios tarnybos nuostatuose nustatytomis funkcijomis, jei tokios funkcijos, vis dėlto, būtų nustatytos ir minėtuose teisės aktuose.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

 

41.     Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „buferinėse“ (vartojamo du kartus) įrašytinas žodis „buferinės“, nes žodis „buferinė“ yra sietinas su žodžiu „apsaugos“, o ne su žodžiu „zonose“.

Pritarti

redakcinė

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

8

 

42.     Siekiant tarpusavyje suderinti straipsnio struktūrinės dalies nuostatas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „nacionalinio“ įrašytinas žodis „valstybinio“, nes kitu atveju nėra aišku, kokiu tikslu nustatoma, kad, pavyzdžiui, regioninio parko veiklos koordinavimo jungtinėje taryboje turėtų dalyvauti ne šio parko, o nacionalinio parko atstovas. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti kokių konkrečiai saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) turimi omenyje.

Pritarti

redakcinė

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(28)

 

12

 

43.     Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalies nuostatų nereikėtų sukonkretinti, nurodant, kokiais konkrečiai būdais ir tvarka savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai, fiziniai asmenys ir subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, galėtų dalyvauti įgyvendinant gamtotvarkos planuose, tikslinėse programose, veiksmų planuose numatytas priemones. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti vertinama kaip deklaratyvi.

Nepritarti

Bendradarbiavimo sąlygas, dėl saugomų teritorijų apsaugos priemonių įgyvendinimo, partneriai gali nusistatyti bendradarbiavimo ar partnerystės sutartimis, todėl pasiūlymas nustatyti papildomą teisinį reguliavimą būtų perteklinis.

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(29)

 

2

 

44.     Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo bei atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas iki dvitaškio bei 1 punktą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti atskiru punktu, kuriame būtų nustatyta, kad planuojant saugomų teritorijų sistemą, jos dalis rengiamos ir saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(30)

 

1

 

45.     Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio formuluotėje „saugomų teritorijų planavimo dokumentus“ siūlytina braukti žodį „saugomų“, nes formuluotės „saugomų teritorijų planavimo dokumentai“ turinys apima ne tik teritorijų planavimo dokumentus, bet ir gamtotvarkos planus, tikslines programas ir veiksmų planus, o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, būtent, ir yra nurodyti tik teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami saugomoms teritorijoms.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(30)

 

1

 

46.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda „šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punkte“, vietoj skaičiaus „4“ įrašant skaičių „3“ (ši pastaba nebūtų aktuali, jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 44 punktą ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis būtų papildyta nauju 1 punktu, o kiti punktai būtų pernumeruoti).

Pritarti

redakcinė

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(30)

 

2

 

47.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad „Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kvalifikaciją kėlusiems atestuotiems specialistams ir (ar) asmenims, iki 2014 m. sausio 1 d. įgijusiems specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestatą (atitinkantiems šios dalies 2 punkto reikalavimus), neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurį laikotarpį egzaminų rezultatai galiotų kitiems, t. y. aukščiau išdėstytoje nuostatoje nenurodytiems asmenims. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

techninė

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(32)

 

1

 

48.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai“. Šios sąvokos turinys suponuoja tai, kad yra ne viena, o kelios teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2767 (toliau - projektas Nr. XIVP-2767), kurio 1 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. viena teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose nustatyta ta pati įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. sausio 1 d.) ir siekiant suderinti abiejų projektų nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje vartojamoje sąvokoje „teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai“ reikėtų išbraukti žodį „institucijų“ (tokia patikslinta formuluotė atitiktų projekto Nr. XIVP-2767 1 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą sąvoką).

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(33)

 

9,

10

 

6,

8

49.     Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 6 punkto nuostatų nėra aišku kokiame registre (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registre) ar kur kitur turėtų būti įregistruotas teisėtai pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 dalies 8 punktui.

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(34)

 

2

 

50.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies bei keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes pagal vienas nuostatas apie naujai steigiamas saugomas teritorijas informuojami tik žemės savininkai, o pagal kitas nuostatas apie tai informuojami ne tik žemės savininkai, bet ir kito nekilnojamo turto savininkai.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(34)

 

8

 

51.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos vertybių ir (ar) kultūros paveldo objektų ir vietovių priežiūrą. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar turima omenyje finansinė parama, gaunama pagal su jais sudarytas apsaugos sutartis, ar turima omenyje kita finansinė parama. Be to, nėra aišku, kokią „kitokią paramą“ turėtų teisę gauti minėti asmenys bei kokia tvarka tokia parama jiems būtų teikiama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(33),

(34)

 

 

7,

8

 

52.     Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad pirmumo teisę išsinuomoti ir įsigyti šio įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi besiribojančių žemės sklypų savininkai ir valdytojai. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė. Atkreipiame dėmesį, kad tokios žemės pardavimas jau yra reglamentuotas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje, nurodant, kad tokia žemė gali būti parduodama tik Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma dviejuose projekto straipsniuose reglamentuoti tokios žemės pardavimą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei išvengti dubliavimosi, valstybinės žemės pardavimas neturėtų būti reglamentuojamas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje reglamentuojant tik pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę.

Pritarti

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(35)

 

 

53.     Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti, nes šiame straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, bet ir kompensacijų mokėjimą privačios žemės savininkams, sudariusiems apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nustatymo.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(35)

 

10

 

54.     Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad privačios žemės savininkui sudarius terminuotą apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, išmokama vienkartinė kompensacija už veiklos apribojimus už visą 30 metų laikotarpį, prilygstanti 50 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad kompensacija sudaro būtent 50 proc. vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos ir mokamos už veiklos apribojimus, nustatytus saugomose teritorijose. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas skatintų asmenis steigti privačias saugomas teritorijas, o kompensacijų dydis atitiktų proporcingumo principą.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas, suteikiant konkretumo, kad terminuotos apsaugos sutartys sudaromos 30 metų laikotarpiui (atsisakoma nuostatos „ne mažiau kaip“).

Vidutinė privačių miškų auginimo rotacijos trukmė (vidutinis amžius kada brandus miškas yra iškertamas) Lietuvoje yra apie 74 metai. Dažniausiai kompensacijos yra išmokamos už miškus, kurie yra labai svarbūs biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, ir tai yra brandūs miškai. Vienkartinėmis kompensacijomis atlyginama  paliekamos neiškirstos medienos vertė. Numatoma, kad didžiausios gamtinės vertės plotai bus įtraukiami į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą. Numatoma, kad visa vienkartinė kompensacija už miške paliekamą neiškirstą medieną būtų išmokama, jeigu miško savininkas neterminuotai įsipareigotų nevykdyti miško kirtimų, o 50 proc. kompensacijos (t. y. 50 proc. paliekamos neiškirstos medienos vertės) būtų išmokama, jeigu susitariama dėl 30 metų neiškirtimo laikotarpio, kas apytikriai atitinka pusę miško auginimo rotacijos trukmės. Toks reguliavimas turėtų palankiai veikti miško savininkų apsisprendimą dėl privačių saugomų vietovių nustatymo.

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(35)

 

11,

12

 

55.     Tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 dalies nuostatos nurodant, kad nutraukus apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą vienkartinės kompensacijos sumą su 3,5 proc. metinių palūkanų netesybomis, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus, nes projektu siūloma formuluotė suponuoja, kad kompensacija turi būti grąžinama su vienkartinėmis 3,5 proc. metinių palūkanų netesybomis, kurios apskaičiuojamos nuo išmokėtos kompensacijos sumos.

Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 12 daliai.

Pritarti

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

(36)

 

1

 

56.     Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 36 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj nuostatos „nuostoliai nustatomi“ nereikėtų įrašyti nuostatos „nuostolių dydis nustatomas“ arba „nuostolių dydis apskaičiuojamas“.

Pritarti

redakcinė

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

2

 

3

1,

2,

3

57.     Siekiant aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo su Teritorijų planavimo įstatyme vartojamomis formuluotėmis, projekto 2 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose vietoj formuluočių „specialiesiems planams“ įrašytinos formuluotės „specialiojo teritorijų planavimo dokumentams“.

Pritarti

redakcinė

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

2

3

 

58.     Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, viešinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą“ nėra pakankamai aiški, nes paprastai kreipiamasi ne dėl statybą leidžiančių dokumentų rengimo, bet dėl jų išdavimo, be to nėra aiški sąsaja tarp statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir kreipimosi dėl planavimo sąlygų. Projekto nuostata tikslintina. 

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

2

6

 

59.     Projekto 2 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti, nurodant subjektą (subjektus), kuriems buvo atstovaujama projekte nurodytų kategorijų bylose.

Pritarti

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

 

 

 

60.     Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1317 (toliau – įstatymas Nr. XIV-1317), kurio 2 straipsniu keičiama Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis. Šios dalies nauja redakcija įsigalios 2024 m. sausio 1 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir priimtas teikiamas įstatymo projektas. Pažymėtina, kad įstatymo Nr. XIV-1317 2 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis bei teikiamo projekto 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja skirtingus dalykus, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, įsigaliosiantis teisinis reguliavimas ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2777 (toliau – projektas Nr. XIVP-2777), kurio 1 straipsniu keičiama Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis (pažymėtina, kad teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatytos analogiškos nuostatos kaip ir projekte Nr. XIVP-2777). Priimto projekto Nr. XIVP-2777 numatoma įsigaliojimo data taip pat yra 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto Nr. XIVP-2777 ir teikiamo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti

 

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

1

 

 

61. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) ir Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas).

61.1      Atkreiptinas dėmesys, kad terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka (Rekomendacijų 35 punktas), todėl atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis.

61.2.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje, 28 straipsnio 4 dalies 10 punkte, 34 straipsnio 4 dalyje vartotinas sutrumpintas įstatymo pavadinimais, todėl nurodytose projekto nuostatose brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

61.3.    Vadovaujantis Aprašo 10 ir 14 punktais projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priede projektu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai dėstytini taip:

            „1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.

             2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

            3. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.“

Pritarti

 

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

 

 

 

62.     Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybine žeme, t. y. valstybinės žemės pardavimą ir nuomą saugomose teritorijose bei kompensacijų mokėjimą iš valstybės biudžeto lėšų, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

Antikorupcinis vertinimas gautas.

2.       Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

VĮ Registrų centras

2023-06-22

1(5)

(1)

(4)

 „<...> Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 23 straipsnio 2 dalis nustato apsaugos sutarčių registravimą Nekilnojamojo turto registre. Pažymime, kad tiek šiuo metu galiojanti, tiek nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosianti, Nekilnojamojo turto registro įstatymo redakcija nustato ne pačių sutarčių, bet juridinių faktų apie jas registravimą Nekilnojamojo turto registre. Todėl, siekdami teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromos su žemės, esančios valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ tinklo teritorijose, savininkais ir valdytojais ir apie kurių sudarymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje.“

Pritarti

 

2.

VĮ Registrų centras

2023-06-22

 

1(23)

(2)

 

Siūlome Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Juridinis faktas apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruojamas Nekilnojamojo turto registre, nustatyta privati saugoma vietovė registruojama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jeigu nustatomos privačios saugomos vietovės patenka į prioritetinių potencialių privačių saugomų vietovių sąrašą, prašymą dėl juridinio fakto apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registravimo Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Jeigu nustatomos privačios saugomos vietovės nepatenka į prioritetinių potencialių privačių saugomų vietovių sąrašą, prašymą dėl juridinio fakto apie apsaugos sutartį registravimo Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka žemės savininkas.“

Pritarti

Ši nuostata perkelta į projekto 10 straipsnio 7 dalį.

3.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(22)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

T

      1) Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte akcentuojama tik naujų saugomų teritorijų plėtra, tuo tarpu nėra apibrėžtas ir detalizuotas esamų saugomų teritorijų optimizavimas, kuris akcentuojamas ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Atsižvelgiant į tai, kad svarbiausias saugotų teritorijų tikslas yra išsaugoti biologinę įvairovę, siūlome papildyti Projektą detalizuojant  saugomų teritorijų optimizavimo mechanizmą.

2) Siekiant eliminuoti piktnaudžiavimo atvejus bei skirtingus teisės akto interpretavimo atvejus (kuomet saugomos teritorijos būtų steigiamos ne tik retoms ir nykstančioms rūšims išsaugoti, tačiau ir planuojančioms atkurti rūšims išsaugoti), siūlome Projekto 22 str. aiškiau/detaliau apibrėžti reikalavimus kokiais atvejais gali būti steigiamos saugomos teritorijos:

22 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas ar nustatymas ir jų optimizavimas

Nepritarti

 

Projektas nenustato imperatyvių reikalavimų saugomų teritorijų ploto didinimui. Terminas „optimizuoti“ reiškia geriausio sprendimo paiešką, t. y. kyla abejonių dėl šios pastabos pagrįstumo. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių patvirtintų Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, yra numatyta ne tik optimizuoti saugomų teritorijų sistemą, bet ir inicijuoti naujų saugomų teritorijų steigimą (376. Saugomos teritorijos. Įgyvendinti šalies teritorijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės apsaugos ir kraštovaizdžio politikos prioritetus, optimizuoti saugomų teritorijų sistemą, inicijuoti naujų saugomų teritorijų steigimą.).

Optimizacija neturėtų būti suprantama, kaip saugomų teritorijų naikinimas, o geriausių apsaugos priemonių ir veiklų pritaikymas saugomų vertybių išsaugojimui. Pavyzdžiui, valstybinių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) yra reguliariai atnaujinami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o šio proceso metu priimami ir nagrinėjami konkretūs suinteresuotų asmenų pasiūlymai dėl saugomų teritorijų ribų ir jų zonų peržiūrėjimo. Tikslinga laikytis principo, kad konkretūs pasiūlymai dėl ribų ir apsaugos režimo nagrinėjami rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taip pat pažymėtina, kad šio proceso metu rengiami ir pasiūlymai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms.

4.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(22)

(8)

 

8. Šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato aplinkos ministras.—išskyrus kultūrinių rezervatų, kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus, kuriuos nustato kultūros—,ministras Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. <...>

Nepritarti

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės patvirtintais Aplinkos ministerijos nuostatais, aplinkos ministrui yra pavesta formuoti saugomų teritorijų sistemą, atitinkami įgaliojimai Kultūros ministerijos nuostatais suteikti kultūros ministrui nekilnojamojo kultūros paveldo srityje. Pakartotinis įgaliojimų suteikimas nėra reikalingas.

5.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(22)

(10)

 

10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys aplinkos ministro nustatyta tvarka gali teikti pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo, arba jų ribų pakeitimo arba jų panaikinimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais. <...>

Nepritarti

 

Saugomų teritorijų įstatymo projektas numato efektyvią saugomų teritorijų ribų keitimo procedūrą. Ja gali būti vadovaujamasi, jeigu būtina išspręsti ribų sumažinimo klausimą. Projekto papildymas nuostata dėl saugomų teritorijų naikinimo nepadės įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020-12-11 Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 162.1 uždavinio „162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos.>“, o taip pat įgyvendinti Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų tikslų, kuriais siekiama sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Valstybė turi pareigą išsaugoti saugomas gamtos ir kultūros vertybes, o joms esant blogos būklės imtis visų priemonių jų išsaugojimui, o išnykus - jas atkurti, todėl skubus saugomų teritorijų naikinimas gali kelti grėsmę išsaugojimo ir atkūrimo pastangoms.

6.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

 

 

*

3) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 6 ir 7 punktais, siūlome patikslinti Projektą numatant, kad visų saugomų teritorijų statusui (nacionalinio lygmens teritorija, savivaldybės lygmens teritorija, NATŪRA 2000 teritorija ir kt.) būtų taikomos vienodos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytos steigimo procedūros.

Nepritarti

 

Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro ir tokių saugomų teritorijų, kurios nustatomos nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, pvz. vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos, kurios nustatomos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytą tvarką – nerengiant teritorijų planavimo dokumentų.

Be to, įgyvendinant Buveinių direktyvos reikalavimus ir vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio nuostatomis „Natura 2000“ tinklas yra sudaromas per kelis etapus. Pirmąjį etapą sudaro, kai vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais atrenkamos vietovės ir patvirtinamas vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, kuris pateikiamas Europos Komisijai patvirtinimui. Antrąjį etapą sudaro, kai Europos Komisija patvirtiname vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše esančiose vietovėse, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus, turi būti nustatytos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). BAST laikomos nustatytomis, kai yra nustatyti teritorijų apsaugos tikslai ir būtinosios apsaugos priemonės. Viena iš būtinų apsaugos priemonių nustatymo alternatyvų gali būti saugomos teritorijos steigimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą tvarką, tačiau didžioji dalis BAST yra nustatomos nacionalinėse ar savivaldybių įsteigtose teritorijose, todėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymui taikyti reikalavimą jas steigti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka būtų neproporcingas, nes būtų netikslinga tris kartus atlikti teritorijų planavimo procedūras toje pačioje teritorijoje.

7.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

 

 

*

4) Projekte numatyta, kad siekiant steigti valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas nebereikės pagrįstų mokslinių tyrimų, kurių pagrindu būdavo parengiama atitinkamos saugomos teritorijos planavimo schema. Siekiant užkirsti kelią subjektyviems sprendimams ir didinti visuomenės pasitikėjimą saugomų teritorijų plėtros politikoje, siūlome palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kuriame numatyta, kad valstybiniai parkai, draustiniai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos steigiamos tik jų steigimą pagrindus moksliniais tyrimais.

Pritarti

Patikslinti 22 str. 10 d.

10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys aplinkos ministro nustatyta tvarka gali teikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo arba jų ribų pakeitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nagrinėja gautus pasiūlymus ir priima dėl jų sprendimus.

8.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

 

 

*

5) Vadovaujantis viešojo administravimo principais, siūlome papildyti Projekto 22 str. 10 punktą į naujų saugomų teritorijų steigimo procesą įtraukiant Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisiją.

Nepritarti

 

Įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos 2021 m. rugsėjo 27 d. pateiktos korupcijos rizikos analizės išvadą Nr. 4-01-7148 (toliau - išvada), kurioje buvo pateikta kritinė antikorupcinė pastaba: „Nustatyti atvejai, kai Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija analogiškose situacijose priima skirtingus sprendimus arba po kurio laiko pakeičia savo nuomonę ir sprendimus“, buvo pakeistas Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 ir panaikinta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija ir nustatyta, kad teikiami pasiūlymai dėl saugomų teritorijų steigimo ar jų ribų keitimo turi atitiki saugomų teritorijų steigimo kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro. Pasiūlymų nagrinėjimas turi būti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakomybė, o ne visuomeniniais pagrindais veikiančios komisijos, todėl atkurti Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisiją būtų netikslinga.

9.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(3)

 

N

6) Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24 str. 1 d., siūlome papildyti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Aplinkos ministerija kas 5 metus atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, įskaitant (bet neapsiribojant) šiais aspektais: kaip pasikeitė saugomų teritorijų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama saugomose teritorijose teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas, kokią įtaką turėjo žemės ir miškų sektoriams, ekonomikai ir valstybės biudžetui.

2. Artimiausias expost vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. sausio 1 d. “ < ...> .

Pritarti

Papildyti projektą 3 straipsniu:

„3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar pagerėjo saugomų gamtos vertybių ir kraštovaizdžio apsaugos būklė, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas saugomose teritorijose, ar buvo užtikrinta saugomų teritorijų teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra.

3. Ex post vertinimo laikotarpis – 6 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. liepos 1 d.

 

10.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(34)

(1)

 

7) Siūlome patikslinti Projekto 34 straipsnio 1 dalies punktą ir ji išdėstyti taip:

“1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Šiomis teisėmis jie gali naudotis, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui“

Pažymėtina, kad fundamentalios žemės savininkų teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios vadovaujantis teisės viršenybės principu yra aukščiau įstatymų.

Pritarti iš dalies

 

Saugomų teritorijų įstatymas yra specialusis įstatymas ir atsisakius šios specialiosios normos nebus galima užtikrinti saugomų teritorijų ir jose esančių vertybių apsaugos.

Patikslinti projektą, tiksliau nurodant, kur esančios žemės ir nekilnojamojo turto, savininkams taikoma ši nuostata.

Patikslinti 33 straipsnio 1 dalį ją išdėstant taip:

„1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio saugomose teritorijose, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Šiomis teisėmis jie gali naudotis, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui.

11.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(2)

(9)

*

8) Tikslinga peržiūrėti Projekto 2 str. 9 punktą ir ekologines apsaugos ir buferines apsaugos zonas ir įtraukti/ perkelti į saugomų teritorijų funkcinį zonavimą, kadangi šiai dienai šioms apsaugos zonoms taikomi apribojimai, tačiau žemės sklypų savininkams nėra kompensuojama už ūkinės veiklos apribojimus.

Nepritarti

Nepagrįstas teiginys tuo požiūriu, kad kompensacijų mokėjimas už buferinės apsaugos zonose nustatytus veiklos apribojimus yra numatytas galiojančiame įstatyme ir projekte.

Tuo tarpu bendrosios ekologinės apsaugos zonų (pvz., vandens telkinių apsaugos zonų) nustatymas siejamas su būtinybe išsaugoti visai visuomenei svarbius gamtos objektus, nediferencijuojant, ar tai saugomi ar nesaugomi gamtos objektai (pvz., vidaus vandens telkiniai, jūros krantas). Vandens telkinių apsaugos reikalavimai vykdant ūkinę veiklą laikytini standartiniais (nespecifiniais) aplinkosauginiais reikalavimais, siekiant užtikrinti vandens kokybę ir viešąjį interesą. Manome, kad negali būti formuluojama valstybės pareiga išmokėti kompensacijas ūkinės veiklos vykdytojams už tai, kad vandens telkinys nebūtų užterštas. Saugomų teritorijų buferinės zonos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant konkrečių saugomų teritorijų, dėl kurių apsaugos nuo išorės poveikių, nustatomos šios buferinės zonos specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Dauguma atvejų prie vandens telkinių nebus kitų saugomų teritorijų, į kurių funkcinį zonavimą būtų galima įtraukti šias vandenų zonas ir juostas.

12

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(22)

(12)

 

9) Siūlome apibrėžti dėl saugojimo iniciatyvų atsirandančius nuostolius žemės ir miško savininkams ir papildyti Projekto 22 str. 12d.:

<...> išnykimas, sunaikinimas arba vertės praradimas, aplinkos ministras nustato laikinus jų apsaugos reikalavimus, taikomus, kol bus išspręstas saugomos teritorijos įsteigimo (išskyrus kultūrinius draustinius, kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus) ar gamtos paveldo objekto paskelbimo saugomu klausimas, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus, o kultūros ministras nustato laikinus apsaugos reikalavimus, taikomus kol bus išspręstas kultūrinio draustinio, kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) ar kultūros paveldo objekto ir vietovės paskelbimo saugomu objektu klausimas, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus. Tuo laikotarpiu žemės savininkui už dėl nustatytų apribojimų atsirandančius nuostolius kompensuoja saugomos teritorijos steigimo iniciatorius arba su savininku sudaroma apsaugos sutartis. <...>.

Pritarti

Neaktualu, nes siūloma  atsisakyti šio punkto, nes įstatymo lygiu suformuluoti visiems atvejams tinkančius kriterijus, reikalavimus veiklai ir kompensavimo nuostatas būtų praktiškai neįmanoma. Skubus reagavimo poreikis turėtų būti realizuojamas inicijuojant valstybės saugomos teritorijos steigimą ar apsaugos sutarties sudarymą.

 

13.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

 

 

*

10) Siūlome įtvirtinti principą, kad tais atvejais, kai buveinių apsaugai svarbiose teritorijose vietovės yra Vyriausybės įgaliotos institucijos įrašomos į atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vietovių sąrašą, tačiau dar nėra oficialiai įformintos į steigiamas Europos Bendrijos svarbos teritorijas, tokiose teritorijose veiklos apribojimai privačioje nuosavybėje būtų taikomi tik tais atvejais, jei žemės savininkui būtų kompensuojama už ūkinės veiklos apribojimus arba būtų sudaryta apsaugos sutartis.

Pritarti iš dalies

Projekto 34 straipsniu, nustatančiu kompensacijų išmokėjimą, numatyta išmokėti kompensaciją pagal faktinę aplinkybę – jeigu yra nustatyti veiklos apribojimai ūkinei veiklai, t.y. nesiejant su Europos Bendrijos svarbos teritorijos nustatymo etapu, todėl žemės savininko teisės yra ginamos efektyviai.

14.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(25)

(10,

11)

 

11) Tikslinga Projekto 25 str. 10 ir 11 punktuose numatyti išimtį miškotvarkos projektams, kadangi šie projektai juos tvirtintam yra vertinami/derinami dėl galimo poveikio teritorijai teisės aktų nustatyta tvarka.

Nepritarti

 

Saugomų teritorijų įstatymu jau anksčiau yra perkelti Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimai. Į šį įstatymą perkeltas Buveinių direktyvos 6 straipsnis nustato, kad „Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.“ ir nenumato išimčių jokios rūšies dokumentams. Todėl tokių išimčių numatymas Saugomų teritorijų įstatyme būtų traktuojamas kaip Buveinių direktyvos reikalavimų neteisingas perkėlimas.

Pažymėtina, kad 2022-10-18 vykusio dvišalio susitikimo su EK atstovais metu, jie išsakė tokią poziciją: "pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį nuo prievolės atlikti patikrinimą ir (arba) atitinkamą vertinimą atleidžiami tik planai ir projektai, kurie būtini "Natura 2000" teritorijoms tvarkyti. Todėl svarbu nustatyti, ar į miškotvarkos planus įtrauktos "Natura 2000" teritorijų apsaugos priemonės, todėl jie gali būti laikomi būtinais šioms teritorijoms tvarkyti, nes jei ne, jie turėtų būti tikrinami/įvertinami atsižvelgiant į jų poveikį "Natura 2000" teritorijoms.". Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prieš kai kurias ES valstybes nares (pvz. Estiją) EK pradėjo Europos teisės pažeidimo procedūrą dėl netinkamo Buveinių direktyvos reikalavimų taikymo, nes valstybės nevertina galimo miškotvarkos projektų poveikio "Natura 2000" teritorijoms. Taip pat, manome, kad išimties suteikimas vienai ūkio šakai sukeltų kitų ūkinių veiklų vykdytojų nepasitenkinimą ir, labai tikėtina, jie irgi pradėtų reikalauti išimčių.

15.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(22)

(13,

14)

N

12) Siūlome papildyti Projekto 22 straipsnį 13 ir 14 punktais ir juos išdėstyti taip:

„13. Saugomos teritorijos privačioje žemėje gali būti steigiamos tik gavus šios teritorijos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą.

14. Privačios žemės savininko sutikime turi būti aptarta:

1) šios teritorijos (teritorijų) dydis;

2) nuostolių, patiriamų dėl saugomų teritorijų reglamentavimo taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas;

3) informavimo apie teritorijai (teritorijoms) pradedamas taikyti saugomų teritorijų reglamentavimą sąlygas, jų taikymo pabaigą, tvarka”.

Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės naudojimu ūkinei veiklai, inter alici nustatydamas reikalavimus, apibrėžiančius žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais bei atitinkamus apribojimus ir sąlygas žemės savininkams, atsižvelgdamas į tikslus, kurių tokiais ribojimais siekiama, taip pat kitas reikšmės turinčias aplinkybes, privalo įvertinti būtinybę atlyginti (kompensuoti) žemės savininkams praradimu, kuriuos jie patiria dėl nustatytų ribojimų.

Nepritarti

Valstybiniai draustiniai, valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos teritorijos ir daugelis kitų steigiamos parengus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Įstatymo projekto 33 straipsnyje yra nustatytas žemės savininkų privalomas individualus informavimas, kai yra steigiamos ar nustatomos saugomos teritorijos, todėl šis siūlymas būtų neproporcingas, pernelyg ribojantis procesą, lyginant su kitų specialiųjų planų rengimui, jų patvirtinimui ir sprendinių įgyvendinimui keliamais reikalavimais.

16.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(35)

(1,

2)

N

13) Tikslinga, kad kompensacijos už veiklos apribojimus būtų mokamos nuo apribojimų atsiradimo pradžios, todėl siūlome papildyti Projekto 35 str. 1,2,3, punktus ir juos išdėstyti taip:

"1. Viešo intereso tenkinimo ar kitu pagrindu privačioje žemėje nustačius ūkinės veiklos ribojimus, draudimus ar turto apsunkinimus, dėl to privačios žemės savininkui privaloma savalaikiai atlyginti privataus sklypo vertės skirtumą nuo vertės buvusios iki taikomų ribojimų ir kitus objektyvius finansinius praradimus. Privačios žemės savininkui skiriama kompensacija apskaičiuojama ir išmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įvertinus žemės sklype taikomų apribojimų visumą ir jų poveikį galimai ūkinei veiklai, numatomoms gauti pajamos iš ūkinės veiklos, žemės sklypo vertę prieš ir po taikytų apribojimų. Kompensavimas taikomi žemės plotui, o ne asmeniui, pasikeitus žemės savininkui išlieka ne vien nustatyti veiklos apribojimai, bet ir žemės plotui taikomos kompensavimo priemonės. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.

2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:

1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti, ar atsiranda kitų ūkinės veiklos ir nuosavybės naudojimo draudimų ir (ar) apribojimų. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai jo miško žemės sklypui įsigalioja apribojimai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo;“.

Pritarti iš dalies

Pritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma patikslinti, kad prašymą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo galima teikti nelaukiant kol miškas pasieks brandos amžių, jeigu anksčiau įsigalioja apribojimas dalį kirstinų medžių palikti.

Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma numatyti kompensacijos išmokėjimą iš karto po saugomos teritorijos įsteigimo ir taikant turto vertės pasikeitimo metodiką. Siūloma laikyti kompensavimo principo, kad kompensuojami realūs nuostoliai dėl negautų ar sumažėjusių pajamų.

17.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(35)

 

*

14) Projekte apibrėžta, kad kompensacijos skaičiuojamos pagal bankų už indėlius mokamas palūkanas, tačiau nėra įvertinti indėlių ir paskolų palūkanų skirtumai. Siūlome nustatyti, kad kasmetinė kompensacijos skaičiavimuose naudojama palūkanų norma būtų skaičiuojama pagal Lietuvos banko skelbiamas finansinių įstaigų teikiamų paskolų euro zonos vartojimui namų ūkiams palūkanų normas.

Nepritarti

Manytume, kad toks pasiūlymas būtų teisiškai neproporcingas. Dėl didelių potencialių rizikų vartojimo paskolos namų ūkiams teikiamos su kelis kartus didesnėmis palūkanomis, nei yra įprasta socialinio diskonto norma vystant verslo projektus, todėl šis kasmetinės kompensacijos už saugomos teritorijose taikomus apribojimus apskaičiavimo modelis būtų nepagrįstas racionalaus biudžeto lėšų naudojimo požiūriu.

18.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(31)

(4)

 

15) Tikslintinas Projekto 31 str. 4 d. :

„4. Valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankyti saugomų teritorijų įrengtų ir prižiūrimų objektų lankymas gali būti apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, kurių kaina nustatoma atsižvelgiant į lankyti skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais - atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Lankytinų objektų Saugomasmose teritorijasmose ar jų dalisyse, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, ir lankytojo bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Už valstybinių-parkų ir kitų saugomų teritorijų lankymą surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms saugoti, tvarkyti ir administruoti, lankytojų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai įrengti, prižiūrėti ir atnaujinti.“

Nepritarti

Siūlomas papildymas apribotų galimybę taikyti apmokestinimu pagrįstus lankytojų srautų valdymo mechanizmus, kurie būtini išsaugoti natūralius objektus, pvz., reguliuoti vandens turistų srautus jautriose, krantų erozijos veikiamose srauniose valstybinių parkų upėse, kuriose gyvena saugomų rūšių žuvys.

19.

Žemės ūkio rūmai

2023-09-08

2023-09-11

 

1(34)

(11)

 

16) Siekiant teisinio apibrėžtumo siūlome patikslinti Projekto 34 str. 11 d. numatant

“11. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti saugomų teritorijų specialistams įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų. Privačiose teritorijose besilankantys asmenys turi tiesiogiai netrikdyti privataus žemės savininko privatumo, nekelti grėsmės jo saugumui, be savininko sutikimo negali naudotis jo sukurta ar įrengta infrastruktūra bei objektais (kurie pažymėti informaciniais ženklais).“

Pritarti iš dalies

Nepritarti siūlymui numatyti suvaržyti lankytojų patekimo prie objektų saugomose teritorijose galimybes (jas užtikrinti tik specialistams).

Siūloma patikslinti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų, be žemės savininko sutikimo negali naudotis jo įrengta infrastruktūra (objektais).

20.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

Ketvirtasis  skirsnis

 

N

 „<...>1. Neatliktas esamo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.  Nepriimtina, kad tokio masto teritorijas bei šimtus tūkstančių ten esančių žemių, miškų, nekilnojamo turto savininkus ir valdytojus, bendruomenes ir kitus suinteresuotus asmenis liečiantis nauja redakcija rengiamas STĮ projektas pateikiamas be šiuo metu galiojančio ST reglamentavimo poveikio ex-post analizės, nors ST įstatymo reguliavimo įtaka yra didžiulė, liečianti didžiąją dalį (ne mažiau 65 proc.) Lietuvos teritorijos, bei šimtus tūkstančių šalies piliečių ir ūkio subjektų, todėl privalu vadovautis Seimo priimtu LR teisėkūros pagrindų įstatymo IV skirsniu ir Teisingumo ministro patvirtintomis "Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis".

Siūlome:

1.1. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24 str. 2 dalimi, parašome Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kreiptis į LR Aplinkos ministrą priimti sprendimą atlikti ir pateikti LR Seimui dabartinio LR Saugomų teritorijų įstatymo galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex-post vertinimą, kaip tai numatyta LR teisėkūros pagrindų įstatymo IV skirsnyje „GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMAS“

Nepritarti

Kadangi dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme nebuvo numatyta atlikti ex-post vertinimo, jis nėra atliktas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STĮ projektu nėra siūloma iš esmės keisti nustatytą saugomų teritorijų reglamentavimą, yra tik siūloma numatyti galimybes privačių saugomų vietovių atsiradimui, kurios būtų nustatomos savanoriška privačios žemės savininko iniciatyva, todėl atlikti dabar galiojančio teisinio reglamentavimo poveikio analizę būtų netikslinga.

21.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

3

 

N

1.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 24 str. 1 dalimi, siūlome Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo naują redakciją papildyti reikalavimu atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimą), įtraukiant į nauja redakcija teikiamo STĮ priedą „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ naują 3 straipsnį:

<...> „3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Aplinkos ministerija kas 5 metus atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, įskaitant (bet neapsiribojant) šiais aspektais: kaip pasikeitė saugomų teritorijų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama saugomose teritorijose teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas, kokią įtaką turėjo žemės ir miškų sektoriams, ekonomikai ir valstybės biudžetui.

2. Artimiausias ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. sausio 1 d.“ <...>.

Pritarti

Papildyti projektą 3 straipsniu:

„3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar pagerėjo saugomų gamtos vertybių ir kraštovaizdžio apsaugos būklė, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas saugomose teritorijose, ar buvo užtikrinta saugomų teritorijų teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra.

3. Ex post vertinimo laikotarpis – 6 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. liepos 1 d.

 

22.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

 

 

*

2. Nepateikiamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (ex-ante).

Nors Aplinkos ministerija disponuoja savo pavaldžių institucijų atliktų vertinimų duomenimis (pavyzdžiui, 1) bendra VMU, VMT ir VSTT P A Ž Y M A apie pagrindinių ir kitų miško kirtimų nutraukimo Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais 2019 m. sausio 23 d. Nr. 01-1; 2) VMT parengta Informacija dėl Buveinių plotų (pagal jų tipus) ir reikalingų lėšų paskaičiavimo pagal Saugomas teritorijas ir buveines (III-IV miškų grupė) 2023 m. gegužės mėn.), o užsibrėžti įgyvendinti ūkininkavimo miškuose pertvarkymai yra esminiai, keičiantys miškų išteklių naudojimo nusistovėjusį balansą ir turėsiantys rimtų pasekmių Lietuvos miškų ūkio sektoriui, informacija apie tai kartu su STĮ projektu nėra nepateikiama, o pamatuotiems sprendimams priimti yra būtina įvertinti teikiamų STĮ sprendinių kaštus, pateikti objektyvią informaciją, kiek keliamos aplinkosauginės ambicijos (jų realizavimo atveju) kainuotų Lietuvai, kaip paveiks ūkio konkurencingumą, ar tai atitinka šalies biudžeto galimybes, kaip bus užtikrinamos privačios nuosavybės teisės, o jei yra neišvengiama- tuomet įvertinti dėl atsirasiančių nuosavybės teisių apribojimų ar nusavinimo būtinas išmokėti kompensacijų sumas ir kitus aspektus. Kitu atveju bereikalingai būtų kuriama nepriimtina teisinėje valstybėje teisinio netikrumo atmosfera.

Siūlome:

2.1. parašome Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kreiptis į LR Aplinkos ministrą pateikti LR Seimui dabartinio LR Saugomų teritorijų įstatymo galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex-ante vertinimą pagal jau turimus Aplinkos ministerijos ir jos pavaldžių institucijų atliktų vertinimų duomenis.

2.2. parašome Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Kaimo reikalų komiteto surengti bendrus klausymus dėl Saugomų teritorijų esamo ir keičiamo teisinio reglamentavimo poveikio, kad įstatymų leidėjams suteikti visą geriausią įmanomą informaciją apie sprendimų pasekmes, naudą ir sąnaudas prieš priimant sprendimą dėl STĮ.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto klausymai surengti komitetuose.

Ex-ante poveikio vertinimas pateiktas aiškinamajame rašte, atskleistos įstatymo įgyvendinimo sąnaudos. Kadangi šis įstatymas nenustato specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (tam skirtas specialus įstatymas), nėra pagrindo reikalauti poveikio vertinimo nurodytose srityse.

Lėšų poreikis įvardintas aiškinamajam rašte:

Prognozuojama, kad įgyvendinant STĮ 35 straipsnio reikalavimus, 2024 m. ir 2025 m. kompensacijoms reikės apie 3 mln. Eurų. Šios sumos nustatytos įvertinus 2022 m. išmokėtų kompensacijų dydžius (už 2022 m. buvo išmokėta 498,6 tūkst. Eur) ir gautų prašymų išmokėti kompensacijas skaičių.

Siekiant išsaugoti natūralias gamtines buveines ir saugomų rūšių buveinės, skatinant privačios žemės savininkus prisidėti išsaugant šias gamtines vertybes, ketinama vykdyti privačių miškų, turinčių didžiausią gamtinę vertę, išpirkimą (iki 2025 m. planuojama išpirkti apie 75 ha) ir apsaugos sutarčių sudarymą (planuojama sudaryti apsaugos sutarčių norint išsaugoti apie 311 ha vertingų miškų). Šioms priemonėms vykdyti bus naudojamos 2022-2030 metų plėtros programos pažangos priemonės lėšos. Šiuo metu pagal 2022–2030 metų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ aprašą, jame numatytų priemonių įgyvendinimui planuojama 2023–2025 m. iš valstybės biudžeto skirti 4,5 mln. Eurų. Žemės sklypai išpirkimui ar apsaugos sutartims sudaryti atrenkami pagal pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ apraše patvirtintus kriterijus.  

 

23.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

Šeštasis skirsnis

 

N

3. Norima dar stipriau įteisinti vienkryptę saugomų teritorijų plėtrą. Dabartiniame STĮ projekte net nenumatoma mechanizmo saugomų teritorijų optimizavimui. Tas prieštarauja viename svarbiausių šalies strateginių dokumentų- Seimo 2020-06-04 patvirtintoje LR Bendrojo plano koncepcijoje - numatytam svarbiam įpareigojimui (I skirsnis, 211 punktas) optimizuoti esamą saugomų teritorijų sistemą. O tai, kad teisinio mechanizmo saugomų teritorijų optimizavimui įstatyme nenumatyta, praktikoje gali vesti tik prie vienpusių, nepamatuotų ir nesubalansuotų sprendimų. Būtina atsisakyti žalingos, nepagrįstos ir formalios aplinkosaugos plėtros, paremtos ne realių gamtos vertybių apsaugos principu, o tik saugomų teritorijų ploto didinimu. Numatant saugomų teritorijų plėtrą būtina audituoti esančių saugomų teritorijų, ypač Europinės svarbos buveinių būklę, būklės priežastis ir atitiktį minimaliems šių buveinių reikalavimams.

Paminėtinas siekis ženkliai supaprastinti reikalavimus, kada gali būti steigiamos saugomos teritorijos: jei iki šiol galiojančiame reglamentavime saugomos teritorijos bent teoriškai turėjo būti steigiamos retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, unikalioms buveinėms išsaugoti, tai dabar norima įteisinti bet kurioms „saugomoms“ ar net nebesančioms, bet planuojamoms „atkurti“. O , pavyzdžiui, gamtos paveldo zoologiniams objektams atsisakoma net „saugomų“ kriterijaus. Tai atvertų galimybės plataus masto manipuliacijoms bet kokioje situacijoje pagrįsti reikalingumą steigti saugomas teritorijas, nors tokio objektyvaus poreikio ir nebūtų.

Siūlome:

3.1. numatyti aiškų mechanizmą - kaip turėtų būti vykdoma saugomų teritorijų optimizacija. Pavyzdžiui, įvertinti esamas gamtines vertybes miškuose ir atitinkamai optimizuoti saugomas teritorijas, pagal gamtinių vertybių būklę, pervedant miškus į atitinkamą miškų grupę bei išimant išsaugomų teritorijų neatitinkančius nustatytiems kriterijams pagal gamtinių vertybių gausą miškus. Tuo tikslu siūlome papildyti atnaujinamo STĮ ŠEŠTAJĮ SKIRSNĮ „SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMAS, NUSTATYMAS, APSKAITA, APSAUGA IR TVARKYMAS“ nuostatomis dėl ST optimizavimo“. Palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kad ST steigimo kriterijai nustatomi Vyriausybės lygmenyje.

Nepritarti

Projektas nenustato imperatyvių reikalavimų saugomų teritorijų ploto didinimui. Terminas „optimizuoti“ reiškia geriausio sprendimo paiešką, t. y. kyla abejonių dėl šios pastabos pagrįstumo. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių patvirtintų Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, yra numatyta ne tik optimizuoti saugomų teritorijų sistemą, bet ir inicijuoti naujų saugomų teritorijų steigimą (376. Saugomos teritorijos. Įgyvendinti šalies teritorijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės apsaugos ir kraštovaizdžio politikos prioritetus, optimizuoti saugomų teritorijų sistemą, inicijuoti naujų saugomų teritorijų steigimą.).

Optimizacija neturėtų būti suprantama, kaip saugomų teritorijų naikinimas, o geriausių apsaugos priemonių ir veiklų pritaikymas saugomų vertybių išsaugojimui. Pavyzdžiui, valstybinių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) yra reguliariai atnaujinami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, o šio proceso metu priimami ir nagrinėjami konkretūs suinteresuotų asmenų pasiūlymai dėl saugomų teritorijų ribų ir jų zonų peržiūrėjimo. Tikslinga laikytis principo, kad konkretūs pasiūlymai dėl ribų ir apsaugos režimo nagrinėjami rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taip pat pažymėtina, kad šio proceso metu rengiami ir pasiūlymai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms.

24.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

22

8

 

<...> 22 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas ar nustatymas ir jų optimizavimas

<...>8. Šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato aplinkos ministras, išskyrus kultūrinių rezervatų, kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus, kuriuos nustato kultūros ministras Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. <...>

Nepritarti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės patvirtintais Aplinkos ministerijos nuostatais, aplinkos ministrui yra pavesta formuoti saugomų teritorijų sistemą, atitinkami įgaliojimai Kultūros ministerijos nuostatais suteikti kultūros ministrui nekilnojamojo kultūros paveldo srityje. Pakartotinis įgaliojimų suteikimas nėra reikalingas.

25.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

22

10

 

....>10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys aplinkos ministro nustatyta tvarka gali teikti pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo, arba jų ribų pakeitimo arba jų panaikinimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais.<...>

Nepritarti

Saugomų teritorijų įstatymo projektas numato efektyvią saugomų teritorijų ribų keitimo procedūrą. Ja gali būti vadovaujamasi, jeigu būtina išspręsti ribų sumažinimo klausimą. Projekto papildymas nuostata dėl saugomų teritorijų naikinimo nepadės įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020-12-11 Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 162.1 uždavinio „162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos.>“, o taip pat įgyvendinti Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų tikslų, kuriais siekiama sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Valstybė turi pareigą išsaugoti saugomas gamtos ir kultūros vertybes, o joms esant blogos būklės imtis visų priemonių jų išsaugojimui, o išnykus - jas atkurti, todėl skubus saugomų teritorijų naikinimas gali kelti grėsmę išsaugojimo ir atkūrimo pastangoms.

26.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

8

1

1,

2,

3

3.2. Siūlome skaidrinti ir griežtinti reikalavimus, kada gali būti steigiamos saugomos teritorijos:

8 straipsnis. Draustiniai

1. Draustinių steigimo tikslai:

1) išsaugoti, atkurti ir propaguoti pavienes ar teritorinius kompleksus sudarančias gamtos vertybes ir (ar) kultūros paveldo objektus ir vietoves;

2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, ekologinę pusiausvyrą, atkurti pažeistas ekosistemas;

3) išsaugoti ar atkurti natūralias buveines ir retas bei nykstančias laukinių augalų, gyvūnų ir grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas;<...>

 

 

Pritarti iš dalies

Siūloma palikti dabar Saugomų teritorijų įstatyme galiojančias formuluotes:

1. Draustinių steigimo tikslai:

1) išsaugoti gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;

2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;

3) išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas;

4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;

5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

6) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.

 

27.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

13

1

 

<...>13 straipsnis. Valstybiniai parkai

1. Valstybinių parkų steigimo tikslai:

1) išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, gamtos vertybes ir (ar) kultūros paveldo objektus ir vietoves;

2) išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas ir atkurti pažeistas ekosistemas;

3) išsaugoti ar atkurti natūralias buveines ir retas bei nykstančias laukinių augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų buveines;

4) atkurti sunaikintaus ir pažeistaus gamtos vertybes ir (ar) kultūros paveldo objektus ir vietoves;<...>

 

Pritarti iš dalies

 

Siūloma palikti dabar Saugomų teritorijų įstatyme galiojančias formuluotes:

1. Valstybinių parkų steigimo tikslai:

1) išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį;

2) išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas;

3) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes);

4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse;

5) propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas;

6) sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui;

7) plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemdirbystę;

8) įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus.

 

28.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

 

 

*

4. Nepriimtina, kad norima dar labiau „suvelti“ ir supainioti tiek pačią saugomų teritorijų sistemą, tiek priskyrimo saugomoms teritorijoms mechanizmą ir priklausomybę joms, bandoma įteisinti galimai neskaidrų ir nesąžiningą dalies saugomų teritorijų „nustatymą“ apeinant privalomas pagal teritorijų planavimo įstatymą procedūras saugomų teritorijų įkūrimui ar jų ribų keitimui.

4.1. Viena akivaizdžiausių to iliustracijų - ir toliau siekiama išlaikyti neapibrėžtą ir teisiškai absurdišką situaciją dėl Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA2000 statuso bei teritorijų priskyrimo šiam tinklui procedūrų. Juk jei steigiama įprasta saugoma teritorija, ar keičiamos jos ribos- tokiu atveju būtina tai atlikti viešai ir skaidriai pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatytas procedūras. O jei imamasi įteisinti aukštesnio lygmens saugomas teritorijas - NATURA 2000 teritoriją (kadangi 4 straipsnyje (Saugomų teritorijų sistema) aiškiai įvardinta: „Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar jų dalys gali būti įtraukiamos į „Natura 2000“ tinklą“, o ne atvirkščiai), tai apsiribojama neaiškiomis aplinkos ministro įsakymu tvirtinamomis „nustatymo“ (!) procedūromis apeinant privalomas pagal teritorijų planavimą procedūras.

Siūlome: nustatyti aiškią ir vienodą principą steigiant bet kurią saugomą teritoriją - ar tai būtų savivaldybės, ar nacionalinio lygmens, ar NATURA 2000 – kad jos privalo būti STEIGIAMOS ir šiame procese privalu vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo nustatytomis procedūromis.

Pritarti iš dalies

Įgyvendinant Buveinių direktyvos reikalavimus ir vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio nuostatomis „Natura 2000“ tinklas yra sudaromas per kelis etapus. Pirmąjį etapą sudaro, kai vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais atrenkamos vietovės ir patvirtinamas vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, kuris pateikiamas Europos Komisijai patvirtinimui. Antrąjį etapą sudaro, kai Europos Komisija patvirtiname vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše esančiose vietovėse, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus, turi būti nustatytos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). BAST laikomos nustatytomis, kai yra nustatyti teritorijų apsaugos tikslai ir būtinosios apsaugos priemonės. Viena iš būtinų apsaugos priemonių nustatymo alternatyvų gali būti saugomos teritorijos steigimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą tvarką, tačiau didžioji dalis BAST yra nustatomos nacionalinėse ar savivaldybių įsteigtose teritorijose, todėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymui taikyti reikalavimą jas steigti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka būtų neproporcingas, nes būtų netikslinga tris kartus atlikti teritorijų planavimo procedūras toje pačioje teritorijoje.

Bet tobulinamas žemės savininkų informavimas ir STĮ projekto 33 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti individualų žemės savininkų informavimą nustatant „Natura 2000“ teritorijas.

 

29.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

22

11

 

4.2. Kitas neįtikėtinas žingsnis - norima atsisakyti iki šiol galiojančio reikalavimo, kad pasiūlymai steigti valstybinius rezervatus, valstybinius parkus,   valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi būti pagrįsti moksliniais tyrimais, kurių pagrindu parengiama atitinkamos saugomos teritorijos planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) arba ribų planas.

Siūlome privalomai išlaikyti galiojantį reikalavimą dėl privalomo pagrindimo moksliniais tyrimais, kuomet teikiami pasiūlymai steigti saugomas teritorijas ar koreguoti jų ribas. Kitu atveju tokia siekiamybė įteisinti gudravimo ir manipuliavimo praktiką stipriai kompromituotų pačią saugomų teritorijų sistemą, mažintų vietos gyventojų, žemės ir miško savininkų, ūkininkų bei savivaldos pasitikėjimą deklaruojamais aplinkosaugos siekiais.

Tuo tikslu tikslinti 22 straipsnio 11 punktą:

<...>11. Pasiūlymai steigti saugomas teritorijas, išskyrus privačias saugomas vietoves, gali būti numatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose turi būti pagrįsti moksliniais tyrimais, kurių pagrindu parengiama atitinkamos saugomos teritorijos planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) arba ribų planas.<...>

Pritarti iš dalies

Patikslinti 22 str. 10 d.

10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys aplinkos ministro nustatyta tvarka gali teikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo arba jų ribų pakeitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nagrinėja gautus pasiūlymus ir priima dėl jų sprendimus.

30.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

28

8

 

5. Nepriimtina, kad norima dar labiau iš saugomų teritorijų įkūrimo, jų ribų koregavimo ir tolesnio saugomų teritorijų tvarkymo klausimų sprendimo eliminuoti žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus, savivaldos organizacijas, ūkininkus, žemdirbius.

5.1. Pavyzdžiui, sudarant jungtinę tarybą apsaugos ir tvarkymo veiklai konkrečiame valstybiniame parke ar biosferos rezervate koordinuoti nėra numatyta, kad į tarybos sudėtį turėtų įeiti valstybiniame parke ar biosferos rezervate esančių žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus, ūkininkus, žemdirbius atstovaujančios jų savivaldos organizacijų atstovai (apsiribota tik vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų įtraukimu, kas nėra pakankama) [žiūr.: 28 straipsnio „Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas“ 8 dalis].

Siūlome: numatyti privalomai sudaryti jungtines tarybas, į jas įtraukiant žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus, savivaldos organizacijas, ūkininkus, žemdirbius.

<...>28 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas

...8. Apsaugos ir tvarkymo veiklai konkrečiame valstybiniame parke ar biosferos rezervate koordinuoti sudaroma jungtinė taryba iš nacionalinio parko ar atitinkamos saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybių, kurių teritorijose yra valstybinis parkas ar biosferos rezervatas, institucijų, regionuose veikiančių aplinkos apsaugos, kultūros paveldo institucijų teritorinių padalinių, miškų urėdijos, valstybiniame parke ar biosferos rezervate esančių žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ir naudotojų, ūkininkų, žemdirbių savivaldos organizacijų, veikiančių vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jungtinėje taryboje gali būti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovų. Jungtinės tarybos personalinę sudėtį tvirtina saugomos teritorijos ar saugomų teritorijų direkcijos steigėjas. Jungtinės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir kultūros ministras. Jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus dėl rengiamų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų), jų sprendinių įgyvendinimo, saugomų teritorijų optimizavimo, apsaugos ir tvarkymo.<...>

Pritarti iš dalies

Jungtinių tarybų sudarymas numatytas privalomas. Vadovaujantis organizacijų lygiateisiškumo principu netikslinga žemės ar miško savininkų asociacijas specialiai išskirti jas paminint. Jos patenka į nevyriausybinių organizacijų grupę.

31.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

22

10

 

5.2. Aplinkos ministerija netgi panaikino Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisiją [2022 m. kovo 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-82 pakeistas Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas.] Tuo buvo atsisakyta iš ekspertų ir ST sudarytos Komisijos dalyvavimo vertinimo procese, supaprastintas naujų saugomų teritorijų steigimo procesas, kadangi buvo nustatyta teisė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos tiesiogiai priimti sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo ar jų ribų keitimo. Nors pretekstą, kad neva to reikalavo STT, paneigė 2023 m. rugsėjo 6 d. Seimo AAK posėdžio metu dalyvavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė. Remtis gerąją tarptautine praktika būtina sprendimuose dėl saugomų teritorijų atsižvelgti į žmonių, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti jose planuojama veikla (žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ir naudotojų, savivaldos organizacijų, ūkininkų, žemdirbių, vietos bendruomenių ir kt.), interesus ir pozicijas.

Siūlome: Numatyti ST įstatyme ir atkurti Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisiją . Tuo tikslu tikslinti 22 straipsnio 10 punktą:

„10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ir naudotojų, ūkininkų, žemdirbių savivaldos organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys aplinkos ministro Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali teikti pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo, panaikinimo arba jų ribų pakeitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais.“

Nepritarti

Įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos 2021 m. rugsėjo 27 d. pateiktos korupcijos rizikos analizės išvadą Nr. 4-01-7148 (toliau - išvada), kurioje buvo pateikta kritinė antikorupcinė pastaba: „Nustatyti atvejai, kai Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija analogiškose situacijose priima skirtingus sprendimus arba po kurio laiko pakeičia savo nuomonę ir sprendimus“, buvo pakeistas Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 ir panaikinta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija ir nustatyta, kad teikiami pasiūlymai dėl saugomų teritorijų steigimo ar jų ribų keitimo turi atitiki saugomų teritorijų steigimo kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro. Pasiūlymų nagrinėjimas turi būti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakomybė, o ne visuomeniniais pagrindais veikiančios komisijos.

32.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(34)

(1)

 

6. Nepriimtina, kad norima suabsoliutinti saugomų teritorijų reglamentavimo nuostatas, pastatant jas aukščiau LR Konstitucijoje įtvirtintų privačios nuosavybės teisių.

6.1. Siūlytume išbraukti iš STĮ projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatą, kaip perteklinę (Juo labiau, kad to paties straipsnio 10 dalyje yra aiškiau dėstoma: „10. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai ir valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų“)

Be to, pažymėtina, kad Tiek SŽNSĮ, tiek Žemės įstatyme yra imperatyviai nurodyta, nuo kada taikomi apribojimai konkrečiam žemės sklypui/teritorijai- nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Tai labai aiškus ir geras principas, kurį patvirtino ir LR Konstitucinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. KT60-N7/2023. Tad reikia šią nuostatą aiškiai įvardinti STĮ 34 str.1 d.:

<...>„1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ir naudotojų teisės gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei gamtos apsaugos interesais, o šie apribojimai konkrečiai žemės valdai (ar jos daliai) taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. „<...>

Pritarti iš dalies

Saugomų teritorijų įstatymas yra specialusis įstatymas ir atsisakius šios specialiosios normos nebus galima užtikrinti saugomų teritorijų ir jose esančių vertybių apsaugos.

Patikslinti projektą, tiksliau nurodant, kur esančios žemės ir nekilnojamojo turto, savininkams taikoma ši nuostata.

Patikslinti 33 straipsnio 1 dalį ją išdėstant taip:

„1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio saugomose teritorijose, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Šiomis teisėmis jie gali naudotis, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui.

33.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(26)

(1)

 

7. Nepriimtina, kad ir toliau nesiimama spręsti ydingos situacijos su Lietuvos saugomų teritorijų komplikuota sistema, kurios reikšminga dalis nedera su tarptautiniu lygiu pripažintomis Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (angl. International Union for Conservation of Nature, IUCN) saugomų teritorijų kategorijoms. Dėl to kyla Lietuvos saugomų teritorijų sistemos suderinamumo su tarptautinėmis problema; matomai ir dėl to mūsų šalies Saugomų teritorijų kadastre iki šiol apskaitomos ne visos, o tik kažinkokios „svarbiausiosios“ saugomos teritorijos. Tokios „svarbiausiųjų“ kategorijos Saugomų teritorijų įstatyme nėra apibrėžta, tačiau būtent tik ši dalis pateikiama oficialioje statistikoje- kiek turime šalyje saugomų teritorijų iš viso.

7.1. Siūlome: pertvarkyti bei optimizuoti saugomų teritorijų sistemą, kad ji atitiktų IUCN) saugomų teritorijų kategorijoms ir apskaityti Saugomų teritorijų kadastre visas saugomas teritorijas. Tuo tikslu tikslinti 26 str. 1 punktą:

„<...>26 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras

1. Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras, kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, bendrosios ekologinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, privačios saugomos vietovės, taip pat įskaičiuojamos ir kitos teritorijos, kurioms nustatytos teisinės apsaugos priemonės. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos vertybes.<...>“

Nepritarti

Lietuvos saugomų teritorijų sistema nuo pat pradžių buvo kuriama kompleksinių saugomų teritorijų pagrindu, todėl ją pertvarkyti pagal IUCN kategorijas užtruktų neproporcingai daug laiko ir finansinių išteklių, o tokio veiksmo pridėtine vertė būtų nedidelė.

STĮ 25 str. numatyto Saugomų teritorijų valstybės kadastro  tikslas ne vesti saugomų plotų statistiką, bet registruoti saugomas teritorijas: rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos.

Pažymėtina, kad nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris įpareigotų valstybes pereiti prie Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos – IUCN (nevyriausybinės organizacijos) sukurtos saugomų teritorijų klasifikavimo sistemos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra atlikusi Lietuvos sistemos atitikties IUCN kategorijoms vertinimą, todėl prireikus atskirų šalių duomenis galima palyginti.

Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektas yra nustatytos vandens lekinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, o jų specialiųjų sąlygų taikymo teritorijos registruojamos NTR.

34.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(2)

(9)

 

8. Nepriimtina, kad ir toliau paliekama „šešėlinės“ saugomų teritorijų kategorijos - ekologinės apsaugos zonos ir buferinės apsaugos zonos. Nepriimtina, kad šios ekologinių ir buferinių apsaugos zonų kategorijų pagalba sudaryta galimybė didelėse teritorijose nustatyti naudojimo apribojimus neatlygintinai (išvengiama prievolės sumokėti kompensacijas privačių žemių/miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams už tokiu būdu įvedamus apribojimus).

8.1. Siūlome: skaidrumo, teisingumo ir aiškumo dėlei derėtų naikinti šią kategoriją, perkeliant apsaugos zonas - kur tai būtina- į pagal teisinius reikalavimus įsteigtų saugomų teritorijų funkcinį zonavimą. Saugomose teritorijose esančių buveinių tipų apsauga visada turėtų būtų grindžiama aiškiais tų teritorijų ribose esančių apsaugos funkcinių zonų išskyrimo kriterijais, apimančiais apeliacijos galimybę ir kompensavimą už įvedamus apribojimus.

<...> 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

...9. Ekologinė apsaugos zona – teritorija saugomos teritorijos funkcinė zona, kurioje nustatomi veiklos apribojimai siekiant apsaugoti gretimas teritorijas, objektus ar jų aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.<...>

Nepritarti

Vandens telkinių apsaugos zonų nustatymas siejamas su būtinybe išsaugoti vandens telkinius. Vandens telkinių apsaugos reikalavimai vykdant ūkinę veiklą laikytini standartiniais (nespecifiniais) aplinkosauginiais reikalavimais, siekiant užtikrinti vandens kokybę ir viešąjį interesą. Manome, kad negali būti formuluojama valstybės pareiga išmokėti kompensacijas ūkinės veiklos vykdytojams už tai, kad vandens telkinys nebūtų užterštas. Saugomų teritorijų buferinės zonos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant konkrečių saugomų teritorijų, dėl kurių apsaugos nuo išorės poveikių, nustatomos šios buferinės zonos, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Abejotinas pasiūlymo įgyvendinimo veiksmingumas. Pasiūlymui įgyvendinti reikėtų iš naujo atlikti teritorijų planavimą, nors ūkinės veiklos plėtojimo galimybių tai tikėtina nepagerintų - jos netgi pablogėtų, jeigu valstybinio parko buferinės apsaugos zonos plotas būtų priskirtas šiam parkui, kuriame taikoma žymiai daugiau veiklos apribojimų.

35.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(22)

(12)

 

9. Nepriimtina, kad dalyje STĮ reglamentuojamų situacijų toliau ignoruojama prievolė sąžiningai ir pilnoje apimtyje atlyginti žemės savininkams ar valdytojams dėl saugojimo iniciatyvų atsirandančius nuostolius, kai steigiamos saugomos teritorijos ar keičiamas režimas jose.

9.1. Pavyzdžiui, aptariant Saugomų teritorijų steigimą (22 str. 12 d.), kai teritorijoms net iki 5 metų gali būti nustatomi laikini jų apsaugos reikalavimai, taikomus, iki bus išspręstas saugomos teritorijos įsteigimo ar gamtos paveldo objekto paskelbimo saugomu objektu klausimas, nėra numatyta, todėl siūlome 22 str. 12 d., nustatyti, kad tuo laikotarpiu žemės savininkui už dėl nustatytų apribojimų atsirandančius nuostolius kompensuoja saugomos teritorijos steigimo iniciatorius arba su savininku sudaroma apsaugos sutartis:

„<...> 12. Kai gamtos vertybėms ir (ar) kultūros paveldo objektams ir vietovėms gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertės praradimas, aplinkos ministras nustato laikinus jų apsaugos reikalavimus, taikomus, kol bus išspręstas saugomos teritorijos įsteigimo (išskyrus kultūrinius draustinius, kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus) ar gamtos paveldo objekto paskelbimo saugomu klausimas, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus, o kultūros ministras nustato laikinus apsaugos reikalavimus, taikomus kol bus išspręstas kultūrinio draustinio, kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) ar kultūros paveldo objekto ir vietovės paskelbimo saugomu objektu klausimas, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus. Tuo laikotarpiu žemės savininkui už dėl nustatytų apribojimų atsirandančius nuostolius kompensuoja saugomos teritorijos steigimo iniciatorius arba su savininku sudaroma apsaugos sutartis.<...>“

Pritarti

 

 

Neaktualu. Atsisakoma visai šio straipsnio dalies

36.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(25)

(3)

 

9.2. Tas pat siūloma ir atvejams, kai buveinių apsaugai svarbiose teritorijose vietovės yra Vyriausybės įgaliota institucijos įrašomos į atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vietovių sąrašą, tačiau jos dar nėra oficialiai įformintos į steigiamas Europos Bendrijos svarbos teritorijas. Siūlome įtvirtinti principą, kad tokiose teritorijose apribojimai veiklai privačioje nuosavybėje galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei žemės savininkui yra kompensuota už patiriamus nuostolius arba/ir sudaryta apsaugos sutartis tikslinant 25 st. 3 punktą:

“<...>25 straipsnis.„Natura 2000“ tinklo sudarymas ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsauga

...3. Vietovių, kuriose nustatomos paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos, atrankos kriterijus tvirtina aplinkos ministras. Privačioje žemėje paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos gali būti nustatomos tiktai tuo atveju, jei žemės savininkui yra kompensuota už patiriamus nuostolius arba/ir sudaryta apsaugos sutartis; Jeigu šių sąlygų nėra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją. Tvirtinant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių buveinių tipai, prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys.<...>“

Pritarti iš dalies

Projekto 34 straipsniu, nustatančiu kompensacijų išmokėjimą, numatyta išmokėti kompensaciją pagal faktinę aplinkybę – jeigu yra nustatyti veiklos apribojimai ūkinei veiklai, t. y. nesiejant su Europos Bendrijos svarbos teritorijos nustatymo etapu, todėl žemės savininko teisės yra ginamos efektyviai.

Siūloma patikslinti 24 straipsnio 5 dalį ir papildyti 3 punktu jį išdėstant taip:

3) su žemės savininkais sudarytos apsaugos sutartys dėl privačios saugomos vietovės.

 

 

37.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(25)

(10)

 

10. Pasigendame aiškaus teisinio reglamentavimo, kad įprastai ūkinei veiklai planuoti naudojamiems sklypų lygmens projektams- miškotvarkos projektams nereikia nustatyti perteklinio reikalavimo atlikti jų vertinamą dėl galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

10.1. Siūlome 25 str. 10 ir 11 dalyse, kur aptariama „Natura 2000“ tinklo sudarymo ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugos reglamentavimas, numatyti išimtį miškotvarkos projektams. Nes platus ir išsamus suderinimas ir vertinimas yra atliekamas rengiant ir tvirtinant šiuos projektus su visomis atsakingomis institucijomis įskaitant Saugomų teritorijų direkcijas, kurios derindamos miškotvarkos projektą įvertina jame suprojektuotų priemonių poveikį teritorijai (aplinkai) ir joje esančioms gamtinėms vertybėms:

„<...> 10. Planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbiai teritorijai tvarkyti, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais (išskyrus miškotvarkos projektus), turi būti vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus.<...>“

Nepritarti

 

Saugomų teritorijų įstatymu jau anksčiau yra perkelti Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimai. Į šį įstatymą perkeltas Buveinių direktyvos 6 straipsnis nustato, kad „Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.“ ir nenumato išimčių jokios rūšies dokumentams. Todėl tokių išimčių numatymas Saugomų teritorijų įstatyme būtų traktuojamas kaip Buveinių direktyvos reikalavimų neteisingas perkėlimas.

Pažymėtina, kad 2022-10-18 vykusio dvišalio susitikimo su EK atstovais metu, jie išsakė tokią poziciją: "pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį nuo prievolės atlikti patikrinimą ir (arba) atitinkamą vertinimą atleidžiami tik planai ir projektai, kurie būtini "Natura 2000" teritorijoms tvarkyti. Todėl svarbu nustatyti, ar į miškotvarkos planus įtrauktos "Natura 2000" teritorijų apsaugos priemonės, todėl jie gali būti laikomi būtinais šioms teritorijoms tvarkyti, nes jei ne, jie turėtų būti tikrinami/įvertinami atsižvelgiant į jų poveikį "Natura 2000" teritorijoms.". Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prieš kai kurias ES valstybes nares (pvz. Estiją) EK pradėjo Europos teisės pažeidimo procedūrą dėl netinkamo Buveinių direktyvos reikalavimų taikymo, nes valstybės nevertina galimo miškotvarkos projektų poveikio "Natura 2000" teritorijoms. Taip pat, manome, kad išimties suteikimas vienai ūkio šakai sukeltų kitų ūkinių veiklų vykdytojų nepasitenkinimą ir, labai tikėtina, jie irgi pradėtų reikalauti išimčių.

 

38.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(35)

(1)

 

11. Nors yra teigiamų pokyčių, tačiau kol kas netenkina tai, kaip numatoma reglamentuoti kompensuoti už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus (STĮ projekte 35 str.) - nei siūlomas mechanizmas, nei sąlygos.

11.1. Siūlome papildyti ir tikslinti 35 str. 1, 2 ir 3 punktus:

„<...>35 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus

1. Viešo intereso tenkinimo ar kitu pagrindu privačioje žemėje nustačius ūkinės veiklos ribojimus, draudimus ar turto apsunkinimus, dėl to privačios žemės savininkui privaloma savalaikiai atlyginti privataus sklypo vertės skirtumą nuo vertės buvusios iki taikomų ribojimų ir kitus objektyvius finansinius praradimus. Privačios žemės savininkui skiriama kompensacija apskaičiuojama ir išmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įvertinus žemės sklype taikomų apribojimų visumą ir jų poveikį galimai ūkinei veiklai, numatomoms gauti pajamos iš ūkinės veiklos, žemės sklypo vertę prieš ir po taikytų apribojimų. Kompensavimas taikomi žemės plotui, o ne asmeniui, pasikeitus žemės savininkui išlieka ne vien nustatyti veiklos apribojimai, bet ir žemės plotui taikomos kompensavimo priemonės. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. <...>“

Pritarti iš dalies

Pritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma patikslinti, kad prašymą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo galima teikti nelaukiant kol miškas pasieks brandos amžių, jeigu anksčiau įsigalioja apribojimas dalį kirstinų medžių palikti.

Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma numatyti kompensacijos išmokėjimą iš karto po saugomos teritorijos įsteigimo ir taikant turto vertės pasikeitimo metodiką. Siūloma laikyti kompensavimo principo, kad kompensuojami realūs nuostoliai dėl negautų ar sumažėjusių pajamų.

39.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(35)

 (2)

(1)

„<...> 2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:

1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti, ar atsiranda kitų ūkinės veiklos ir nuosavybės naudojimo draudimų ir (ar) apribojimų. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai jo miško žemės sklypui įsigalioja apribojimai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo; <...>

Paaiškinimai: Neadekvatu kompensuoti tik medynams pasiekus brandą. Įvedus apribojimus, ekonominė valdos vertė rinkoje sumažėja iš karto, o ne medynams pasiekus brandos amžių. Jeigu savininkas sumanytų parduoti valdą, jis patirtų ženklius nuostolius. Tad ir kompensacijos turėtų būti išmokamos iš karto po apribojimų pakeitimo. Tik dar reiktų paanalizuoti, ar kompensaciją geriau būtų skaičiuoti pagal realų valdos vertės sumažėjimą rinkoje ar pagal prarastas pajamas iš būsimų kirtimų (pastarosioms pasitelkint grynosios dabartinės vertės (ang. net present value) kriterijų). Kitas svarbus aspektas, net ir išlaikęs valdą, po kokių 10-20 metų savininkas gali būti pamiršęs apie jam priklausančią kompensaciją arba nelabai pajėgus susitvarkyti visus dokumentus kompensacijai gauti. Kompensacija turėtų būtų skiriama automatiškai nustačius apribojimus, nereikalaujant iš savininko teikti paraiškų ar kitokių biurokratinių procedūrų.

Pritarti iš dalies

Pritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma patikslinti, kad prašymą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo galima teikti nelaukiant kol miškas pasieks brandos amžių, jeigu anksčiau įsigalioja apribojimas dalį kirstinų medžių palikti.

Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma numatyti kompensacijos išmokėjimą iš karto po saugomos teritorijos įsteigimo ir taikant turto vertės pasikeitimo metodiką. Siūloma laikyti kompensavimo principo, kad kompensuojami realūs nuostoliai dėl negautų ar sumažėjusių pajamų.

40.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(35)

(3)

(1)

„<...>3. Kasmetinės kompensacijos išmokamos:

1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių skaičiuojamos pagal Lietuvos banko skelbiamas finansinių įstaigų teikiamų paskolų euro zonos vartojimui namų ūkiams palūkanų normas, bet ne mažesnės kaip 3,5 proc. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. <...>“

Paaiškinimai: - Jeigu įstatymo lygmenyje sprendžiami techniniai kompensacijų apskaičiavimo uždaviniai, tai reikėtų įvertinti indėlių ir paskolų palūkanų skirtumus. Kompensacijų apskaičiavimas pagal bankų už indėlius mokamas palūkanas neatitinka tikrovės. Atidėjus kirtimus miškų savininkas negaus pajamų ir negalės už jas gauti palūkanų. Kuomet miško savininkui apribojama galimybė gauti pajamas, netekusiam pajamų šaltinio būtinas išlaidas tuomet tenka finansuoti skolinantis iš finansinių institucijų ir mokėti jų nustatytas palūkanas. Kitais žodžiais tariant, kad kompensuotų negautas pajamas, jis turės imti iš banko paskolą, už kurią teks kasmet mokėti bankų nustatytas paskolos palūkanas. Siūlytina įstatymu nustatyti, kad kasmetinė kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų norma būtų skaičiuojamą pagal Lietuvos banko skelbiamas finansinių įstaigų teikiamų paskolų euro zonos vartojimui namų ūkiams palūkanų normas, kas tokiu būdu užtikrintų socialiai teisingą kasmetinės kompensacijos dydį.

Nepritarti

Manytume, kad toks pasiūlymas būtų teisiškai neproporcingas. Dėl didelių potencialių rizikų vartojimo paskolos namų ūkiams teikiamos su kelis kartus didesnėmis palūkanomis, nei yra įprasta socialinio diskonto norma vystant verslo projektus, todėl šis kasmetinės kompensacijos už saugomos teritorijose taikomus apribojimus apskaičiavimo modelis būtų nepagrįstas racionalaus biudžeto lėšų naudojimo požiūriu.

41.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

 

 

*

11.2. Dėl privačių saugomų vietovių nustatymo ir kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo reglamentavimo. Manytume, kad STĮ projekte siūlomas reglamentavimas nebus patrauklus žemės ir miško savininkams, todėl iš principo pažangi iniciatyva gali būti pasmerkta žlugti. Siūlytume atskirai surengti išsamią diskusiją šiuo klausimu, kaip tinkamiau papildyti ir tikslinti 35 str. 10, 11, 12, 13 ir 14 punktus.

Pritarti

 

42.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(34)

(11)

 

12. Lankymasis ST ir jų ir naudojimas rekreacijai. Išlieka neaptarti didelį aktualumą turintys žemės ir miško savininkams įsikūrimo ST klausimai, apsiribojant vien l. ribotomis išimtimis, kada galima atkurti buvusias sodybas. O kaip su ūkininko ūkio statiniais? Ne sodybų teritorijoje įrengiamais miško nameliais (netgi juos įrengiant medžiuose) ir pan.?

12.1. Siekiant teisinio apibrėžtumo, STĮ projekto 34 str. 11 dalyje siūlome patikslinti - kokiems žmonėms, kokiais atvejais ir kam priklausančių objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti. Kartu yra tikslinga aiškiau reglamentuoti pašalinių asmenų lankymąsi privačioje nuosavybėje esančių teritorijų ir objektų, patenkančių į ST.

<...> 11. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti saugomų teritorijų specialistams įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų. Privačiose teritorijose besilankantys asmenys turi tiesiogiai netrikdyti privataus žemės savininko privatumo, nekelti grėsmės jo saugumui, be savininko sutikimo negali naudotis jo sukurta ar įrengta infrastruktūra bei objektais (kurie pažymėti informaciniais ženklais).<...>

Pritarti iš dalies

Nepritarti siūlymui numatyti suvaržyti lankytojų patekimo prie objektų saugomose teritorijose galimybes (jas užtikrinti tik specialistams).

Siūloma patikslinti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų, be žemės savininko sutikimo negali naudotis jo įrengta infrastruktūra (objektais).

 

43.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2023-09-11

 

1(31)

(4)

 

12.2. Tuo pačiu pažymėtina, kad savanoriškai (o ne privalomai) įsigyjami lankytojų bilietai turėtų būti renkami ne už patekimą į saugomas teritorijas kaip tokias, o už patekimą į lankytinus objektus, pritaikytus lankymui ir prižiūrimus, atsižvelgia į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Todėl siūlome tikslinti 31 str. 4 dalį:

<...> 4. Valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankyti saugomų teritorijų įrengtų ir prižūrimų objektų lankymas gali būti apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, kurių kaina nustatoma atsižvelgiant į lankyti skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Lankytinų objektų Saugomasose teritorijasose ar jų dalisyse, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, ir lankytojo bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Už valstybinių parkų ir kitų saugomų teritorijų lankymą surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms saugoti, tvarkyti ir administruoti, lankytojų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai įrengti, prižiūrėti ir atnaujinti.<...>“

Nepritarti

Siūlomas papildymas apribotų galimybę taikyti apmokestinimu pagrįstus lankytojų srautų valdymo mechanizmus, kurie būtini išsaugoti natūralius objektus, pvz., reguliuoti vandens turistų srautus jautriose, krantų erozijos veikiamose srauniose valstybinių parkų upėse, kuriose gyvena saugomų rūšių žuvys.

44.

Aplinkosaugos koalicija

2023-10-09

 

11

 

 

Teikiame pasiūlymus 2023 m. rugsėjo 13 d. Seimo aplinkos apsaugos komiteto klausymuose aptartam Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektui1 (Toliau – STĮ pakeitimo projektas). Aktyviai dalyvavome teikdami pasiūlymus Aplinkos ministerijos parengtam STĮ pakeitimo projektui. Į dalį mūsų pasiūlymų buvo atsižvelgta, tačiau projektas išliko ženkliai orientuotas į skubių ir neatidėliotinų klausimų sprendimą atliepiant pradėtus pažeidimus dėl Europos Sąjungos gamtos direktyvų neįgyvendinimo. Pasiūlyti pakeitimai nepakankami siekiant ilgalaikių tikslų, tokių kaip užtikrinti veiksmingą saugomų teritorijų tinklą ar tinkamai įveiklinti gamtinį karkasą, kad būtų užtikrinta visoms ūkio šakoms svarbi geoekologinė pusiausvyra visoje Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas STĮ pakeitimo projektas yra svarbus sprendžiant pradėtus pažeidimus dėl Europos Sąjungos gamtos direktyvų neįgyvendinimo ir negali būti atidėliojamas, teikiame klausymuose pristatytą pasiūlymą, svarbų sudarant galimybes apsaugoti kompleksines vertybes. Siūlome į STĮ grąžinti sampratą, kad paveldu pripažįstami, saugomi yra ne tik gamtiniai, kultūriniai, bet ir kompleksiniai kraštovaizdžio objektai. Paliekant kultūrinio paveldo objektų apibrėžimus tik Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme siaurinama saugotinų objektų samprata. Tai kelia riziką, kad dalis objektų gali netekti apsaugos, o ateityje dalis vertybių gali likti neapsaugotos. Svarbu atsakingai peržiūrėti sąvokas įstatymuose ir aiškiai nubrėžti atsakomybes, užtikrinant gamtinių, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų tarpdiscipliniškumą. Sugrąžinant kompleksinių kraštovaizdžio objektų sampratą, bus sudarytos galimybės apsaugoti objektus, kurie nebūtinai atitinka vien gamtos ar kultūros paveldo objektams taikomus reikalavimus. Pavyzdžiui, tai būtų drevinės bitininkystės pušys, medžiai, akmenys, versmės, turinčios istorinę, mitologinę ar memorialinę vertę, senos medžių alėjos, taip pat ir prie kelių, dendrologiniai rinkiniai, parkai ir skverai, saugomi kaip vertingi autoriniai kūriniai, ypač svarbios regyklos ir apžvalgos vietos ir pan. 1 https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo=XIVP-2868 2 Visorių g. 6A-54, LT-08300 Vilnius | Tel. 8 610 30909 | el.p. [email protected] | www.akoalicija.lt | Reg. nr. 302638894 Įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją, kurią Lietuva yra ratifikavusi, svarbu, kad tarp paveldo objektų skelbimo tikslų būtų kraštovaizdžio savitumo, istorinių ženklų kraštovaizdyje ir vietos tapatybės išsaugojimas, galimybė vietos bendruomenėms tęsti vietos (tame tarpe ir nematerialiąsias) tradicijas.

Pasiūlymas:

Atsižvelgdami į tai, prašome papildyti STĮ 11 straipsnį pridedant juodai pažymėtus punktus:

11 straipsnis. Paveldo objektai ir kultūros paveldo vietovės 1. Paveldo objektų paskelbimo tikslai:

1) išsaugoti ir atkurti vertingus gamtos ir kultūros objektus;

2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;

3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, pažintiniam turizmui;

4) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo vietoves;

5) išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, istorinius ženklus kraštovaizdyje ir vietos tapatybę,

6) sudaryti galimybę vietos bendruomenėms tęsti vietos (tame tarpe ir nematerialiąsias) tradicijas.

2. Paveldo objektai skirstomi į:

1) gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus);

2) kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes);

3) kompleksinius kraštovaizdžio paveldo objektus ir vietoves (saugomus kraštovaizdžio objektus ir vietoves).

3. Gamtos paveldo objektai yra:

1) geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;

2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;

3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;

4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;

5) botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu ir estetiniu požiūriu vertingi medžiai ir krūmai, genetiniu ir estetiniu požiūriu vertingi vaismedžių sodai;

6) zoologiniai – gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės. 4. Kultūros paveldo objektai ir vietovės (nekilnojamosios kultūros vertybės) suprantami taip, kaip jie apibrėžti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme.

5. Vertingiausi kultūros paveldo objektai skelbiami kultūros paminklais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.

6. Kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai – tai kompleksine, gamtine ir kultūrine verte pasižymintys objektai ir vietovės, turintys įvairiapusę mokslinę-pažintinę, meninę-estetinę vertę ir/arba vertę vietos bendruomenei, svarbūs kraštovaizdžio savitumo, istorinių ženklų ir vietos tapatybės, unikalių vietos tradicijų išsaugojimui.

Prašome atsižvelgti į pateiktą pasiūlymą ir papildyti STĮ pakeitimo projektą.

Pritarti

Atitinkamai patikslinti projekto 22 straipsnio 5 dalį.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2023-08-22

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymą), atliko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo[1] Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2868 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.

1.              Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.         Projektu siūloma sumažinti sprendimus dėl dalies saugomų teritorijų nuostatų ir jų ribų nustatymo priimančių subjektų lygmenį (vietoj Vyriausybės tai darytų ministrai), o tai gali lemti rizikos veiksnių pasireiškimą, kad visuomenei aktualūs sprendimai atskirais atvejais būtų priimami neišdiskutavus visuomenei aktualių problemų, neatsižvelgiant į jos nuomonę ir teisėtus lūkesčius. Teisėkūros procedūros galimai būtų mažiau skaidrios.

Pagal Projektu siūlomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas gamtinių rezervatų nuostatus, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatus tvirtintų Aplinkos ministras, o kultūrinių rezervatų (rezervatų – muziejų)  - Kultūros ministras. Pagal Projektų siūlomas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nuostatas Aplinkos ministras taip pat tvirtintų bendrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatus, nacionalinių ir regioninių parkų nuostatus, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatus. Pagal Projektu siūlomas Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas Aplinkos ministras nustatytų ir keistų rezervatinių apyrubių ir valstybinių draustinių, (išskyrus kultūrinius valstybinius draustinius) ribas, o Kultūros ministras nustatytų ir keistų kultūrinių valstybinių draustinių ribas.

Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiu Įstatymu minėtų funkcijų įgyvendinimas deleguotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė). Taigi, Projektu siūloma sumažinti sprendimus priimančių subjektų ir teisinį reglamentavimą nustatančių teisės aktų lygmenį.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai yra svarstytini keliais aspektais:

1.1.1.   Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Vyriausybės lygmenyje priimamų teisės aktų teisėkūros procedūroms keliami ir įgyvendinami aukštesni reikalavimai (negu taikomi ministerijų lygmenyje priimamiems teisės aktams), užtikrinantys ne tik didesnį sprendimų objektyvumą, viešumą, bet ir jų priėmimo procedūrų skaidrumą bei didesnį teisinio reglamentavimo aplinkos nuoseklumą bei stabilumą (kadangi ministerijos lygmens teisės aktai gali būti paprasčiau ir greičiau pakeičiami). Tuo tarpu Projektu numatomų funkcijų delegavimas ministrams gali lemti rizikos veiksnių pasireiškimą, kad visuomenei aktualūs sprendimai atskirais atvejais būtų priimami neišdiskutavus visuomenei aktualių problemų, neatsižvelgiant į jos nuomonę ir teisėtus lūkesčius. Tokią nuomonę suponuoja ir Specialiųjų tyrimų tarnybos praktinės veiklos patirtis, kuomet priimant ministerijos lygmens teisės aktus kartais neatsižvelgiama ne tik į visuomenės, bet ir suinteresuotųjų institucijų kompetentingą nuomonę (pavyzdžiui: yra atvejų, kada teisės aktas suderinamas su suinteresuotais subjektais, tačiau patvirtinamas suderinto teisės akto turinio iš esmės neatitinkantis teisinis reglamentavimas[2]).

1.1.2.   Minėtus Projektu siūlomus pakeitimus Projekto rengėjai (kaip nurodoma Projekto Aiškinamajame rašte) argumentuoja siekiu „sumažinti Vyriausybei tvirtinti teikiamų sprendimų projektų skaičių, kad šiuo lygmeniu būtų priimami tik svarbiausieji sprendimai“. Be to, Projekto rengėjų nuomone, Projektu siūlomi pakeitimai „turėtų užtikrinti, kad „kylančios problemos ir nauji su Europos žaliuoju kursu susiję uždaviniai dėl saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo būtų sprendžiami efektyviausiu sprendimų priėmimo lygmeniu“.

Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad Projekto siūlymų priėmimas leistų supaprastinti sprendimų (susijusių su teisiniu reglamentavimu) priėmimo procedūras, tačiau kyla abejonių, ar tai visais atvejais leistų užtikrinti priimamų sprendimų kokybę, objektyvumą bei siekiamų tikslų (efektyviausią kylančių problemų ir naujų su Europos žaliuoju kursu dėl saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo susijusių uždavinių sprendimą) įgyvendinimą.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad minėti Projekto siūlymai gali sudaryti sąlygas antikorupciniu požiūriu ydingų rizikos veiksnių pasireiškimui, kad visuomenei svarbūs sprendimai būtų priimami neatsižvelgiant į jos ar suinteresuotųjų institucijų nuomonę, tinkamai neišdiskutavus aktualių problemų, jų sprendimų būdų / alternatyvų ir neužtikrinant susijusių sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumo.

1.2.         Sprendimų dėl rezervatinių apyrubių, valstybinių draustinių, kultūrinių valstybinių draustinių, biosferų poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo / jų ribų keitimo teisė suteikiama tam pačiam subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai reglamentuoti ir šių saugomų teritorijų įsteigimo kriterijus.

Pagal Projekto nuostatas saugomos teritorijos steigiamos pasiūlymų, pagrįstų saugomų teritorijų steigimo kriterijais, pagrindu.

Šiuo atveju aktualu gali būti tai, kad pagal Projektą (22 straipsnio 8 dalis) Įstatymo 22 straipsnio 2 – 5 ir 6 dalyse nurodytų saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato aplinkos ministras (išskyrus kultūrinių rezervatų), o kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus - kultūros ministras. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius, išskyrus kultūrinius valstybinius draustinius, steigia, jų ribas nustato ir keičia Aplinkos ministras tvirtindamas šių saugomų teritorijų ribų planus; kultūrinius valstybinius draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia Kultūros ministras tvirtindamas šių saugomų teritorijų ribų planus. Biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus steigia, jų ribas nustato ir keičia Aplinkos ministras tvirtindamas šių saugomų teritorijų ribų planus.

Taigi, sprendimų dėl rezervatinių apyrubių, valstybinių draustinių, kultūrinių valstybinių draustinių, biosferų poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo / jų ribų keitimo teisė Projektu suteikiama tam pačiam subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai reglamentuoti ir šių saugomų teritorijų įsteigimo kriterijus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia situacija atskirais atvejais gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Atkreipiame dėmesį, kad saugomos teritorijos statuso suteikimas susijęs su ypatingojo veiklos saugomose teritorijose režimo nustatymu, kuris gali turėti reikšmės asmenų teisėtų interesų apribojimui (pavyzdžiui: saugomoje teritorijoje gali būti nustatomi ūkinės ar kitos veiklos apribojimai). Kitą vertus, saugomos teritorijos įsteigimas / jos ribų keitimas gali turėti reikšmės valstybės ir / ar savivaldybės biudžetų lėšų naudojimui (kadangi jų lėšos gali būti naudojamos kompensacijoms išmokėti). Šiuo atveju manytume, kad siekiant užtikrinti su saugomų teritorijų steigimu / jų ribų keitimu susijusius asmenų teisėtus interesus, taip pat valstybės ir savivaldybių interesus, kad biudžetų lėšos nebūtų išmokamos kompensacijoms dėl nepagrįstai įsteigtų saugomų teritorijų / jų dalių, saugomų teritorijų steigimo kriterijai / jų požymiai turėtų būti reglamentuojami įstatyminiame lygmenyje.

 

 

1.3.         Projektu siūlomas stoginių įrengimą saugomose teritorijose numatantis teisinis reglamentavimas panaikina įstatyminiame lygmenyje nustatytus kriterijus ir apribojimus, užtikrinančius, kad saugomose teritorijose nebūtų nepagrįstai įrengiami, laikomi ir naudojami statiniai, nesusiję su gyvulininkystės veikla. Dėl minėtos priežasties kyla rizika, kad kaip stoginės įrengiami statiniai bus naudojami ne pagal paskirtį. Sprendimus dėl teisinio reglamentavimo priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos (savo nuožiūra, galimai nepagrįstai) nustatyti, kokie reikalavimai stoginių įrengimui būtų taikomi konkrečiose saugomose teritorijose.

Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktu teikiami stoginių statybą draustiniuose nustatančio teisinio reglamentavimo pakeitimai ir numatoma, kad „Ne sodyboje – pievose ir ganyklose – leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo. Reikalavimai stoginių statybai (stoginės matmenys, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, pastatymo vietos parinkimo reikalavimai) nustatomi draustinio nuostatuose <...>.“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai yra svarstytini šiais aspektais:

1.3.1.   Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Įstatymo nuostatos nustato žemės sklypų ir stoginių kiekio kriterijus (nustato, kad stoginės gali būti įrengiamos, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų, o nurodytame plote galima įrengti ne daugiau kaip 1 stoginę); reglamentuoja reikalavimus stoginių dydžiui ir įrengimui (nustato, kad stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų); nustato apribojimus dėl stoginių įrengimo vietų ir jų naudojimo su gyvūnų laikymu susijusiai veiklai (nustato, kad stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas); įtvirtina reikalavimą pašalinti nenaudojamas stogines atvejais, jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote (stoginė gyvūnams laikyti turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, galiojančiu Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia užtikrinti, kad saugomose teritorijose kaip stoginės nebūtų nepagrįstai įrengiami, laikomi (nenaudojant pagal paskirtį) ar naudojami kitai (ne gyvulininkystei) paskirčiai statiniai.

Tuo tarpu, kadangi Projektu siūloma aukščiau minėto reguliavimo atsisakyti, įstatyminiame lygmenyje neliktų, mūsų manymu, antikorupciniu požiūriu itin aktualių teisės normų, užtikrinančių ne tik Įstatymu saugomų vertybių apsaugą, bet ir užkertančių kelią nesąžiningam elgesiui.

Šiuo atveju aktualūs yra rizikos veiksniai, kad saugomose teritorijose galėtų būti nepagrįstai įrengiami ir ne pagal paskirtį naudojami statiniai (pavyzdžiui: įrengiamas objektyvius poreikius viršijantis stoginių kiekis; stoginės įrengiamos ne gyvūnų poreikiams, bet asmenų poreikių tenkinimui (rekreacijai) ir kt.).

1.3.2.   Nors pagal Projektą reikalavimai stoginių statybai būtų reglamentuojami (kaip numatoma Projekte - stoginės matmenys, jos formos, medžiagiškumas, pastatymo vietos parinkimo reikalavimai) draustinių nuostatuose, tačiau, kadangi Projektu atsisakoma Įstatyme nustatytų reikalavimų ir kriterijų stoginių statybai, jų turinys (kaip tai būtų reglamentuojama draustinių nuostatose) lieka neaiškus. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomas nuostatas konkretizuojantį teisės aktą (t. y. draustinių nuostatas) priimantiems ir tvirtinantiems subjektams (t. y. draustinius steigiančioms institucijoms) būtų sudaromos diskrecinės sąlygos (savo nuožiūra, galimai nepagrįstai) nustatyti šiuos reikalavimus reglamentuojančius sprendinius.

Šuo atveju taip pat aktualūs gali būti korupcijos rizikos veiksniai, susiję su neteisėtu poveikiu sprendimus priimantiems asmenims siekiant, kad su stoginių įrengimu susiję klausimai būtų reglamentuojami siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims palankiausiu būdu.

1.4.         Aukščiau išdėstyta pastaba ir joje pateikti argumentai taip pat aktualūs analogiškoms, Projektu siūlomoms Įstatymo 14 straipsnio („Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas“) 3 dalies 9 punkto nuostatoms, numatančioms stoginių statybą valstybiniuose parkuose.

1.5.         Dalis statybas buvusiose sodybose reglamentuojančių nuostatų teisiškai neaiškios, tarpusavyje nedera, sudaro sąlygas skirtingam įstatyminių nuostatų interpretavimui.

Projektu siūlomos Įstatymo 9 straipsnio („Veiklos draustiniuose reglamentavimas“) 3 dalies 5 punkto nuostatos numato, kad „Leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Jei neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatams statyti gali būti parinkta kita žemės sklypo vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus. Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vieta privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

1.5.1.   Projekte vartojama formuluotė „buvusios sodybos vieta“, tačiau kadangi Projekto nuostatomis nepaaiškinama jų prasmė ir turinys, minėta formuluotė gali būti interpretuojama nevienareikšmiškai  (pavyzdžiui:  kad minėtomis nuostatomis turima omenyje arba buvusios sodybos pastatų / inžinierinių statinių (pirminė) vieta, arba žemės sklypas, kuriame buvo sodyba).

Atsižvelgdama į minėtomis Projekto nuostatomis nustatomą teisinio reglamentavimo kontekstą manytume, kad formuluotės turinys susijęs su buvusios sodybos pastatų / inžinierinių statinių pirmine vieta, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytume minėtas nuostatas tikslinti (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šio neaiškumo pašalinimas yra itin reikšmingas teisinio reglamentavimo įgyvendinimo prasme, kadangi su minėta formuluote siejamos sodybos pastatų statybos / atstatymo sąlygos bei reikalavimai (pavyzdžiui: reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) nustatytų apribojimų taikymo).

1.5.2.   Atkreipiame dėmesį, kad minėtų Projekto nuostatų pirmajame sakinyje vartojamos „naujų sodybos pastatų“ ir „inžinerinių statinių“ sąvokos bei nustatomas reikalavimas buvusios sodybos vietoje juos statyti laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Kituose nuostatų sakiniuose modeliuojamos teisinio reglamentavimo situacijos, kada sodybos pastatams atstatyti gali būti parenkama kita (nei buvusios sodybos) vieta, tačiau vietoj minėtų sąvokų (t. y. sąvokų „nauji sodybos pastatai“ ir „inžineriniai statiniai“) vartojamos formuluotės „pastatai“, „atstatomos sodybos pastatai“, kurios gali būti suvokiamos, kad kalbama tik apie sodybos pastatus, bet ne inžinerinius statinius.

Kadangi minėtų nuostatų paskesniuose sakiniuose nekonkretizuojami „inžinerinių statinių“ statybos / atstatymo klausimai, gali kilti neaiškumas dėl reikalavimų jų statybai (atstatymui) kitoje vietoje taikymo.

1.5.3.   Atkreipiame dėmesį, kad klausimai dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų taikymo statant / atstatant „buvusioje sodybos vietoje“ reglamentuojami tik minėtų Projekto nuostatų antrame ir paskesniuose sakiniuose (t. y. tik reglamentuojant situacijas, kada sodybos pastatai negali būti atstatyti buvusioje vietoje ir jiems atstatyti parenkama kita vieta). Tuo tarpu lieka neaišku, ar Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai taikomi atvejais, kada nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi „buvusios sodybos vietoje“ (atsižvelgiant į 2.2.1 pastaboje išdėstytus argumentus manytina, kad pirminėse sodybos pastatų ir inžinierinių statinių vietose).

Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant sąlygų skirtingos nuostatų interpretacijoms, minėtas neaiškumas turėtų būti šalinamas.

1.5.4.   Antrojo sakinio nuostatose keliamas reikalavimas kitoje žemės sklypo vietoje pastatus statyti taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus, tačiau trečiojo sakinio nuostatomis leidžiama nesilaikyti minėtame įstatyme nustatytų pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, sodybos pastatų statybos vietą parenkant kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, situacija, kuomet pagal vienas įstatymo nuostatas nustatomas reikalavimas taikyti įstatyme nustatytus apribojimus, tačiau kitomis nuostatomis leidžiama tam tikrų apribojimų netaikyti gali būti kritiškai vertinama teisinio aiškumo ir sąlygų pasielgti nesąžiningai aspektais.

Šiuo atveju taip pat reikšminga yra tai, kad:

1.5.4.1.                                          Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatomos imperatyvinio pobūdžio nuostatos, numatančios, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams (taigi, ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui), saugomų teritorijų nuostatoms. Kadangi Projektu siūlomos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto trečiojo sakinio nuostatos numato galimybę netaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų pastatų statybos atstumų nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, kyla abejonių, ar šios nuostatos tarpusavyje dera ir nesukuria sąlygų dviprasmiškam įstatyminių nuostatų interpretavimui.

1.5.4.2.                                          Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai netaikomi atvejais, kada atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų dalies apribojimų netaikymas gali būti pateisinamas tuo, kad įgyvendinant minėtas nuostatas atkuriamas buvusios sodybos ir kartu saugomoje teritorijoje esančios vietovės, istorinis identiškumas. Manytina, kad minėti tikslai iš dalies įgyvendinami ir atvejais, kada laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai atstatomi buvusios sodybos pirminėse pastatų vietose (todėl šiuo atveju gali būti pateisinamos ir išlygos dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų taikymo). Tačiau manytume, kad kyla abejonių, kuo pagrįstas išlygų dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų netaikymas[3] atvejais, kada nauja sodybos pastatų statyba vykdoma kitoje (nei pirminė) vietoje.

1.5.5.   Atkreipiame dėmesį, kad minėtų Projekto nuostatų taikymas susijęs su sąlygomis, kad „neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių“.

Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Projektu siūlomos nuostatos nenustato baigtinio priežasčių (kuomet sodybos naujų pastatų statymas / atstatymas galimas kitoje vietoje) sąrašo. Šiuo atveju kyla klausimas, kokioms kitoms „objektyvioms priežastims“ esant gali būti taikomos minėtos nuostatos, kas ir kokia tvarka turėtų konstatuoti, kad konkrečios priežastys yra „objektyvios“ ir pan.

Manytume, kad kyla abejonių ar visais atvejais Projektu apibrėžiamos priežastys gali būti laikytinos pagrįstomis dėl Projektu numatomų išlygų taikymo, kadangi siekiant objektyvumo, dalis Įstatyme numatomų sąlygų / aplinkybių turėtų būti konstatuojamos (pavyzdžiui: turėtų būti priimamas nešališkas sprendimas, kad neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus, o ne dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui: sklypo savininko veiklos) upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo), o dalis Projektu apibrėžtų sąlygų / aplinkybių (užaugęs miškas, nutiestas kelias ar kitos neapibrėžtos priežastys) gali būti žemės sklypo savininko / valdytojo sąmoningos veiklos padariniai.

Taigi, manytume, kad šiuo aspektu projektu siūlomos nuostatos gali būti vertintinos kaip sudarančios sąlygas nesąžiningai veiklai.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad Projektu siūlomos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo ir sąlygų skirtingam įstatyminių nuostatų interpretavimui sudarymo aspektais. Taip pat gali būti svarstytinas galimybių netaikyti  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų pagrįstumas.

1.6.         Aukščiau išdėstyta 1.3 (1.3.1 – 1.3.5) pastaba ir joje išdėstyti argumentai aktualūs ir analogiškoms Projektu siūlomoms Įstatymo 14 straipsnio („Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas“) 3 dalies 5 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms naujų sodybos pastatų ir inžinerinių statinių statybą valstybiniuose parkuose.

2.              Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.         Projektu neatskleidžiamas nuostatų, pagal kurias Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba  prieš steigiant saugomas teritorijas arba keičiant  jų ribas privalo įvertinti pagrįstumą ir reikšmingumą,  įgyvendinimo ir (vėlesnių) sprendimų įsteigti saugomas teritorijas / keisti  jų ribas santykis, o tai galimai sudaro sąlygas nepagrįstų sprendimų priėmimui.

Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 22 straipsnio („Saugomų teritorijų steigimas ar nustatymas“) 2 – 5 ir 6 dalių nuostatas saugomas teritorijas steigia, jų ribas nustato ir keičia valstybės ir savivaldybių institucijos (Vyriausybė, ministrai, savivaldybės tarybos) tvirtindamos saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (teritorijų planavimo schemas, jų ribų ir tvarkymo planus). Pagal minėto Projekto straipsnio 8 dalies nuostatas saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato aplinkos ministras, o kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus nustato kultūros ministras. Pagal minėto Projekto straipsnio 10 dalies nuostatas savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys aplinkos ministro nustatyta tvarka gali teikti pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo arba jų ribų pakeitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

Pagal Projektu siūlomas nuostatas nebelieka dalies galiojančiame Įstatyme nustatytų nuostatų, kad sprendimai dėl saugomų teritorijų įsteigimo / jų ribų keitimo priimami kompetentingų institucijų teikimų pagrindais[4]. Nors Projekto 28 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktai ir numato, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) pagal kompetenciją nagrinėja pasiūlymus steigti ir (ar) nustatyti saugomas teritorijas, keisti jų ribas ir apsaugos režimą; prieš steigiant ar nustatant saugomas teritorijas, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą ir kt., tačiau Projektu neatskleidžiamas šių nuostatų įgyvendinimo ir (vėlesnių) sprendimų įsteigti saugomas teritorijas / keisti  jų ribas santykis (kitaip sakant, neaišku, ar  minėti Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos veiksmai prieš priimant sprendimą yra privalomi; ar sprendimai gali būti priimami tik jų pagrindu ir pan.).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, formaliai vertinant Projektu siūlomo Įstatymo 22 straipsnio 2 – 5 ir 6 dalių nuostatas, sprendimai dėl saugomų teritorijų įsteigimo galimai gali būti priimami gautų pasiūlymų pagrindu neatliekant (arba formaliai atliekant) jų pagrįstumo (dėl saugomos teritorijos įsteigimo ar jos ribų keitimo) įvertinimo procedūrų.

Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis saugomą teritoriją apibrėžia kaip sausumos ir (ar) vandens plotą nustatytomis aiškiomis ribomis, turintį pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę. Taigi, manytume, minėta saugomos teritorijos sąvoka suponuoja nuomonę, kad sprendimai dėl saugomos teritorijos įsteigimo / jos ribų keitimo turi būti susiję su realių ir (Įstatymu saugomų vertybių aspektų) objektyviai reikšmingų vertybių išsaugojimu. Dėl minėtos priežasties manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant su saugomų teritorijų įsteigimu / jų ribų keitimu susijusių sprendimų pagrįstumą ir objektyvumą, Projektu turėtų būti atskleidžia, kaip, kokiu pagrindu (manytume, kad vienas iš tokių pagrindų turėtų būti aktualūs mokslinio pobūdžio tyrimai (ką akcentuoja ir Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų nuostatos[5]) ar pan.) ir kas konstatuoja saugomos teritorijos įsteigimo / jos ribų keitimo būtinumą (pavyzdžiui: kas identifikuoja tam tikroje teritorijoje esančių vertybių reikšmingumą ir poreikį jas apsaugoti).

2.2.         Projektu privačios saugomos vietovės galimai būtų nustatomos nenuosekliai, todėl atskirais atvejais siekiamų tikslų įgyvendinimo aspektu gali būti svarstytinas jų tikslingumas. Egzistuoja tikimybė, kad dėl tokių vietovių nustatymo valstybės arba savivaldybės biudžetų lėšos bus panaudotos netikslingai.

Projektu siūlomas Įstatymas (Įstatymo 2 straipsnio 29 dalis; 10 straipsnis; 22 straipsnio 7 dalis; 23 straipsnis ir kt.) numato privačių saugomų vietovių[6] nustatymą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su minėtais klausimais susijęs Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas svarstytinas keliais aspektais:

2.2.1.    Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas, norint paskatinti tikslingą privačių saugomų vietovių nustatymą kai kuriuose plotuose, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba patvirtina prioritetinių potencialių privačių saugomų vietovių sąrašą (toliau – Sąrašas) ir jų ribų planus, kurie sudaromi vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytais tikslais. Į šį Sąrašą įtraukiami tik privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Į Sąrašą įtrauktose vietovėse nustačius privačias saugomas vietoves, jų žemės savininkams išmokamos vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Projektu siūlomo Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privačios žemės savininkas gali pasiūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasiūlo privačios žemės savininkui jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę, jeigu ši žemė patenka į Sąrašą.

Sprendžiant iš minėtų Projekto nuostatų, privačios saugomos vietovės nustatymas būtų grindžiamas savanoriškumo principu (t. y. priklausytų nuo privačios žemės savininko valios). Dėl minėtos priežasties egzistuoja tikimybė, kad atvejais, kada į Sąrašą būtų įtraukiami keli besiribojantys Projektu siūlomo Įstatymo 10 straipsnio 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytus tikslus atitinkantys privačios žemės sklypai, dėl privačios saugomos vietovės nustatymo galimai sutiks tik pavieniai asmenys – privačios žemės savininkai.

Atsižvelgiant į tai manytume, kad atskirais atvejais gali būti svarstytinas tokios privačios saugomos vietovės nustatymo tikslingumas (pavyzdžiui: atvejais, kada Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytų tikslų įgyvendinimas objektyviai įmanomas specialų veiklos režimą nustatant tik didesnėje teritorijoje (pavyzdžiui: apimančioje kelis ar daugiau privačių žemės sklypų), tačiau valią dėl privačios saugomos vietovės nustatymo išreiškia tik vienas toje teritorijoje esančio privataus žemės sklypo savininkas).

Be to, atkreipiame dėmesį, kad privačių saugomų vietovių nustatymas atskirose vietovėse gali būti įgyvendinamas ne vienu momentu. Dėl minėtos priežasties aplinkybė, kad Sąraše esančios vietovės saugotinomis bus nustatomos nenuosekliai; kad tokiomis bus nustatoma tik dalis minėtame sąraše esančių vietovių, gali turėti reikšmės ir objektyviam Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytų tikslų įgyvendinimo efektyvumui (pavyzdžiui: didesnė nustatomų privačių saugomų vietovių koncentracija vienoje teritorijoje gali lemti objektyviai efektyvesnį Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytų tikslų įgyvendinimą; ir atvirkščiai – vienos privačios saugomos vietovės nustatymas minėtiems tikslams pasiekti gali būti nereikšmingas).

2.2.2.   Kadangi į Sąrašą įtrauktose vietovėse nustačius privačias saugomas vietoves jų savininkams išmokamos vienkartinės kompensacijos (iš valstybės arba savivaldybių biudžetų), kyla klausimas, kaip būtų (ir ar būtų) atliekamas[7] konkrečios vietovės nustatymo privačia saugoma vietove reikšmingumas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant užtikrinti tikslingą valstybės / savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą (ir išvengiant nepagrįsto jų naudojimo), svarstytina, ar toks vertinimas (t. y. kokią reikšmę siekiamų tikslų įgyvendinimui turėtų konkretaus Sąraše esančio sklypo paskelbimas saugomu) neturėtų būti atliekamas prieš kiekvieną sprendimą.

2.3.         Projektu siūlomi pakeitimai siejami su Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų  tikslų įgyvendinimu, tačiau svarstytina, ar tokius tikslus įgyvendinančioms teritorijoms objektyviai būtinas de jure saugomų teritorijų statuso suteikimas; ar tikslai negalėtų būti įgyvendinami specifinius reikalavimus veiklai atitinkančioms teritorijoms (gamtinio karkaso objektuose, miškuose ir pan.).

Projektu siūlomus Įstatymo pakeitimus Projekto rengėjai argumentuoja Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų (toliau – Strategija) tikslais, kuriais siekiama sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, „Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų tikslai numato, kad iki 2030 metų Europos Sąjungoje saugomų teritorijų tinklas padidėja iki 30 proc. sausumos teritorijos, o 10 proc. Europos Sąjungos teritorijos turi būti taikoma griežta apsauga; turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, atkuriamos pažeistos ekosistemos. <...>“.

Nors fragmentiškai iš Projekto aiškinamojo rašte išdėstytų argumentų ir galima suvokti, kad Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu (atsižvelgiant į Strategiją) siekiama didinti saugomų teritorijų šalyje plotą, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, susipažinus su 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą (2020/2273(INI))[8] manytina, kad bendrasis Strategijos kontekstas turi būti interpretuojamas žymiai plačiau (kadangi, pavyzdžiui: Strategijos tikslų įgyvendinimas siejamas ne tik su sausumos, bet ir jūros teritorijomis ES; numatomas įvairių priemonių įgyvendinimas ne tik griežtai apsaugotose teritorijoje, bet ir kitose teritorijose (pavyzdžiui: miškuose, šlapynėse, durpynuose, pievose ir pan.); akcentuojama ne tik saugomų teritorijų plėtra, bet ir esamų saugomų ir joms nepriskirtų teritorijų būklės gerinimas, geros būklės tendencijos išsaugojimas ir kt.).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Strategijos tikslų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje gali būti siejama ne tik su de jure saugomų teritorijų statusą įgysiančių teritorijų įsteigimu, bet ir kitais objektais (pavyzdžiui: miškais), kuriuose jau yra taikomi tam tikri veiklos apribojimai ar keliami specifiniai aplinkosauginio pobūdžio (veiklos) reikalavimai. Manytume, kad šis pastebėjimas gali būti svarstytinas ir Projekto siūlymų, kuriais Įstatyme atsisakoma su gamtiniu karkasu susijusio teisinio reglamentavimo, tikslingumo aspektu: viena vertus, gamtinio karkaso sistemos teritorijos[9] dėl jų pobūdžio gali būti traktuojamos kaip tiesiogiai susijusios su saugomomis teritorijomis saugomų vertybių užtikrinimu. Taigi, manytume, kad tokios teritorijos (jų dalys) susijusios ir su Strategija siekiamų tikslų įgyvendinimu, todėl Strategijos kontekste gali būti traktuojamos kaip jos tikslus įgyvendinančios sausumos teritorijos. Kitą vertus, pagal galiojantį Įstatymą gamtinio karkaso sistemos paskirtis (mūsų nuomone) prioritetiškai siejama su saugomų teritorijų paskirtimi, pavyzdžiui: gamtinių ryšių tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migracijos tarp jų užtikrinimas; prielaidų biologinei įvairovei išsaugoti sudarymas; didžiausią ekologinę svarbą turinčių buveinių, jų aplinkos bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingų teritorijų sujungimas ir kt..

Šiuo atveju manytume, kad priimant sprendimus dėl priemonių šalyje įgyvendinimo yra svarbu identifikuoti esamos situacijos atitiktį Strategija siekiamų tikslų kontekstui (t. y. prieš įgyvendinant Strategiją nustatyti „kur esame“ ir „ko siekti“ (įgyvendindami Strategiją) turėtumėme). Priešingu atveju, manytume, Strategijos tikslų įgyvendinimas (pavyzdžiui: jeigu  tik techniškai bus atliekamas saugomų teritorijų statuso suteikimo veiksmas) gali būti neobjektyvus, o dėl to valstybės ir savivaldybės bei tretieji asmenys gali patirti nepagrįstų žalingų padarinių (finansinių nuostolių ir kt.).

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą siūlytume apsvarstyti, ar užtikrinant su saugomomis teritorijomis susijusio teisinio reglamentavimo nuoseklumą atitinkamos (su gamtinio karkaso teisiniu reglamentavimu susijusios) nuostatos neturėtų būti nustatomos šiame Įstatyme, o ne kitame įstatyminio lygmens teisės akte.

3.              Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atlikus Projektu siūlomo Įstatymo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:

-                 Sumažinamas sprendimus dėl dalies saugomų teritorijų nuostatų ir jų ribų nustatymo priimančių subjektų lygmuo, o tai gali turėti neigiamos reikšmės priimamų teisės aktų teisėkūros procedūrų skaidrumui, gali lemti neatsižvelgimą į visuomenei aktualių problemų išsprendimą.

-                 Sprendimų dėl dalies saugomų teritorijų įsteigimo / jų ribų keitimo teisė suteikiama tam pačiam subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai reglamentuoti ir šių saugomų teritorijų įsteigimo kriterijus.

-                 Išplečiamos sąlygos nepagrįstam stoginių saugomose teritorijose įrengimui ir naudojimui ne pagal paskirtį; sudaromos sąlygos stoginių įrengimą reglamentuojančių subjektų diskrecijai.

-                 Siūlomo teisinio reglamentavimo „dėl sodybos pastatų statymo / atstatymo buvusiose sodybų vietose“ turinys neaiškus, svarstytinas teisinio aiškumo aspektu; sudaro sąlygas skirtingoms interpretacijoms dėl Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo taikymo.

-            Atskirais atvejais gali būti svarstomas privačių saugomų vietovių nustatymo ir su tuo susijusių valstybės / savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo (kompensacijos išmokėti) tikslingumas.

-                 Projektu siūlomi pakeitimai siejami su Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų  tikslų įgyvendinimu, tačiau svarstytina, ar tokius tikslus įgyvendinančioms teritorijoms objektyviai būtinas de jure saugomų teritorijų statuso suteikimas; ar tikslai negalėtų būti įgyvendinami specifinius reikalavimus atitinkančioms teritorijoms (gamtinio karkaso objektuose, miškuose ir pan.).

Pritarti iš dalies

Pritarti 1.1 pasiūlymui ir palikti dabar galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies 1.2 pasiūlymui.

Palikti dabar galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti 1.3 ir 1.4 pasiūlymams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir 14 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:

„8) Ne sodyboje – pievose ir ganyklose – leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų. Kiti reikalavimai stoginių statybai (stoginės matmenys, forma,  medžiagos, iš kurių ji statoma, mažiausias pievų ar ganyklų plotas, kuriame statoma stoginė) nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, jei nėra patvirtintų individualių draustinio nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose).“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti 1.5  ir 1.6 pasiūlymams.

Siūloma patikslinti 9 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį visus reikalavimus buvusių sodybų atstatymui sukeliant į vieną punktą.

Pasiūlymas:

5) Leidžiama atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje:

a) atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Statant identiškų sodybos pastatus, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote;

b) jei neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatams statyti gali būti parinkta kita žemės sklypo vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus. Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vietą būtina parinkti kitoje vietoje, kad atstumas nuo vandens ir minėtų šlaitų būtų kuo didesnis. Statant asmeninio naudojimo pirtį prie vandens telkinio, taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti apribojimai, taikomi paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.

c) jei atstatomi ne identiški sodybos pastatai buvusioje sodyboje, jie atstatomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.

d) buvusios sodybos atstatymo teisė šiame punkte nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Administracinių sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

Išbraukti žodžius „ir dėl kitų objektyvių priežasčių“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti 2.1 pasiūlymui

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti 2.2 pasiūlymui iš dalies.

Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria dėl galimų pradinių sunkumų motyvuojant privačių žemės sklypų savininkus, teikiamas pasiūlymas iš esmės taikyti senąjį saugomų teritorijų steigimo mechanizmą – parengti specialiuosius saugomų  teritorijų planus dėl saugomų teritorijų įsteigimo, iš esmės įveikiant privačių žemės savininkų nuomonę.

Akivaizdu, kad naujas privačių saugomų vietovių nustatymo modelis pareikalaus laiko, kol šiuo mechanizmu ims pasitikėti žemės savininkai, kol pavyzdžiai įrodys šio modelio privalumus.

Pritarti tai pasiūlymo daliai, kad prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašo sudarymas turėtų būti reglamentuotas, todėl numatomas šios srities įgyvendinamasis teisės aktas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymui 2.3 pritarti iš dalies.

Keliami klausimai aktualūs, tačiau negali būti sureguliuoti šiuo įstatymo projektu.

Saugomų plotų status quo ir jų didinimo alternatyvos, apimtys, finansavimo galimybės nagrinėtinos rengiant 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą ir joje numatytą Biologinės įvairovės išsaugojimo pažangos priemonę.

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

33

 

 

 

1. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 34 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad  pirmumo teisę išsinuomoti ir įsigyti šio įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi besiribojančių žemės sklypų savininkai ir valdytojai, tačiau keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalimi siūloma nustatyti, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytus atvejus, t. y. neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 34 straipsnio
8 dalyje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalį, kuri nereglamentuoja pirmumo teisės išnuomojant ar parduodant valstybinės žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Siekdami teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalimi nereglamentuoti, kas turi teisę pirmumo teise išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę, bet nustatyti, kad pirmumo teise valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, įsigyjama – pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį.

 

Pritarti

Patikslinti 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos vertybių ir (ar) kultūros paveldo objektų ir vietovių priežiūrą. Pirmumo teisę išsinuomoti ir įsigyti šio įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi besiribojančių žemės sklypų savininkai ir valdytojai. Pirmumo teise valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė išnuomojama Žemės įstatymo nustatyta tvarka, įsigyjama –Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

 

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

31

 

 

 

2. Galiojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
4 straipsnio 2 dalies 3 punkte teikiama nuoroda į Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį. Keičiamo įstatymo 31 straipsniu siūloma reglamentuoti saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo finansavimą, o ne valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir vietoj nuorodos į Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį pateikti nuorodą į Saugomų teritorijų įstatymo 33 straipsnio 7 dalį.

 

Nepritarti

Šiuo paketu nėra keičiamas nurodytas įstatymas

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

33

 

 

 

3. Atvejai ir teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis žemė, reikalinga visuomenės poreikiams, gali būti paimama iš privačios žemės savininkų ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos, nustatyti Žemės įstatymo VIII skyriuje bei Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.

Manome, kad  keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose išdėstyta, kokiais atvejais žemė gali būti paimama iš privačios žemės savininkų ir nutraukiama valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą, turi atitikti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose išdėstytas nuostatas. Taip pat ši nuostata turi būti suderinta su Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatoma, kad paimant žemę visuomenės poreikiams prieš terminą nutraukiamos ne tik privačios ar valstybinės žemės nuomos sutartys, bet ir privačios ar valstybinės  žemės panaudos sutartys.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingos valstybinės svarbos projektas – energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingos valstybinės svarbos projektai, kuriuos įgyvendinant gali būti atliekamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vadovaujantis pirmiau minėtu specialiuoju įstatymu, neapima gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos sričių. Todėl siūlome keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje išbraukti paskutinįjį sakinį.

Informuojame, kad tuo atveju, jeigu manote, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos turi likti nepakeistos, atitinkamai turi būti keičiamos ir minėtos Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma 32 straipsnio 3 dalį patikslinti:

3. Žemė, reikalinga specialioms pavienėms ar teritorinius kompleksus sudarančioms gamtos vertybėms ir (ar) kultūros paveldo objektams ir vietovėms apsaugoti ir visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams, pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti), iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka  Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, paimama arba žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka. 

 

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

33

 

 

 

4. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 ir 10 dalis siūloma papildyti naujomis išimtimis dėl draudimo valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą padalyti mažesnėmis kaip 7 ha dalimis.

Siekdami aiškumo ir tinkamo minėto teisės akto nuostatų įgyvendinimo, siūlome keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir 10 dalies 6 punktą sukonkretinti, nurodant, kokios paskirties žemės sklypą leidžiama padalyti, kai atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti. Priešingu atveju minėtos nuostatos nedera su šio straipsnio 9 dalies 7 punktu ir 10 dalies
9 punktu. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 4 punkte ir 10 dalies 6 punkte nenurodžius paskirties, gali būti klaidingai interpretuojama, kad šie punktai apima visų paskirčių, tarp jų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų, padalijimą be papildomų reikalavimų, kurie yra išdėstyti 9 dalies
7 punkte ir 10 dalies 9 punkte.

 

Pritarti

Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 9 dalies 4punkto ir 10 dalies 4 punkto, kaip perteklinių, nes žemės atidalijimas buvusiai sodybai atstatyti yra aptarti kituose punktuose.

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

2

21

 

 

5. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąvoka – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

Pažymime, kad vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo
29 d. nutarimu  Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, visų žemės sklypų paskirčių žemės sklypuose gali būti nustatytos kelios žemės naudmenų rūšys, nedarančios įtakos nustatomai ar keičiamai žemės naudojimo paskirčiai, todėl siūlome keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalyje išbraukti reikalavimus, susijusius su žemės naudmenų atitiktimi perdalijamo žemės sklypo paskirčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės naudmenos negali atitikti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nes teisės aktai nenumato tokio reglamentavimo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas praktikoje negalės būti įgyvendintas. Todėl minėtame straipsnyje siūlome nustatyti, kad žemės sklypai gali būti perdalijami amalgamacijos būdu Žemės įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

Nepritarti

Šiuo metu yra galiojanti ši nuostata ir ją keisti netikslinga

7.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

34

 

 

 

6. Manome, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatoms (toliau – SŽNSĮ).

Pažymime, kad 2023 m. sausio 1 d.  įsigaliojus SŽNSĮ, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų pakeitimams – SŽNSĮ nurodytos teritorijos (toliau – Teritorijos) ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebepriskiriamos žemės sklypų kadastro duomenims, o laikomos Nekilnojamojo turto registro objektais, todėl SŽNSĮ V skyriuje nurodytos Teritorijos nenustatomos priimant sprendimus dėl žemės sklypų suteikimo naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje minimi teisės aktais ar teritorijų planavimo dokumentais nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruojami tik vieno iš SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje[10] nurodytų dokumentų pagrindu.

SŽNSĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalies. Taip pat pažymėtina, kad nustatytos SŽNSĮ nurodytos teritorijos registruojamos vadovaujantis SŽNSĮ ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu (SŽNSĮ 5 straipsnio 2 dalis).

 

Pritarti

Siūloma 33 straipsnio 9 dalį išbraukti

9. Jeigu, suteikiant teisę naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

 

8.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2023-11-14

33

 

 

 

7.  Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje numatytos išimtys dėl draudimų valstybiniuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio paskirtį, taip pat pavertimo miško žemę kitomis naudmenomis, o keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 ir 10 dalyse išskiriami atvejai[11], kai valstybiniuose parkuose ir draustiniuose leidžiama privačius žemės sklypus dalyti dalimis, kai po padalijimo (atidalijimo) bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 15, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 , 122 , 123 , 124 , 125 straipsniais įstatymo (toliau – keičiamas AAĮ) 6 straipsnyje išdėstyto keičiamo AAĮ  124 straipsnio 5 dalimi numatoma nustatyti, kad gamtinio karkaso kitos paskirties rekreacinėse teritorijose, miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemėje draudžiama keisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (būdus) siekiant šiose teritorijose: 1) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai; 2) planuoti kompaktiškai užstatytas teritorijas.

Pabrėžtina, kad yra atvejų, kai valstybinės žemės sklypai, suformuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti (grąžinant natūra ar suteikiant neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą), valstybinės žemės pardavimui arba civiliniams sandoriams dėl žemės, buvo suformuoti įskaitant neprivatizuojamus valstybinės žemės plotus ir atliekant šių žemės sklypų pertvarkymą ir žemės sklypų kadastrinius matavimus, jie turi būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai[12] (tam tikrais atvejais keičiant pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatytą žemės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą[13]).

Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse dėstomos išimtys dėl žemės sklypo atidalijimo, padalijimo, taip pat žemės sklypo padalijimo, kai žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, siūlome keičiamo AAĮ 124 straipsnio nuostatose taip pat numatyti išimtis, derančias su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse išdėstytomis nuostatomis.

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

Kęstutis Vilkauskas,

Rasa Budbergytė,

Eugenijus Sabutis,

Orinta Leiputė,

Algirdas Sysas,

Rita Tamašunienė,

Jonas Pinskus,

Valdas Rakutis,

Stasys Tumėnas,

Robertas Šarknickas,

Dainius Kepenis,

Vidmantas Kanopa

2023-06-29

 

27

3

 

 

Argumentai:

Aplinkos ministerijos parengtais ir Vyriausybės Seimui svarstyti pateiktais įstatymų projektais XIVP-2867 – XIVP-2875 siekiama spręsti spartaus Biologinės įvairovės nykimo Lietuvoje problemą ir įgyvendinti ambicingus Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų tikslus – iki 2030 m. Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą padidinti iki 30 proc. sausumos teritorijos, 10 proc. visų saugomų teritorijų nustatyti kaip griežtai saugomas, pagerinti ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu nepalanki, būklę, atkurti pažeistas ekosistemas.

Tuo pačiu aukščiau minėtais projektais kartu su biologinės įvairovės Lietuvoje naikinimo ir nykimo problemomis bandoma spręsti su tuo niekaip nesusijusį Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo klausimą, nors iš Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto nuostatų paaiškėja, kad istoriniai nacionaliniai parkai steigiami ne biologinei įvairovei, o istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Tai yra, Trakų istorinio nacionalinio parko, kuriame integraliai saugomas per valstybės vystymosi šimtmečius sukurtas kultūrinis - žmogaus performuotas kraštovaizdis, „pavaldumo perdavimas“ Aplinkos ministerijai niekaip nesusijęs su Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijomis. Europos Sąjunga nereguliuoja valstybių narių nacionalinės kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros politikos, tai valstybė įgyvendina savarankiškai, atsižvelgiant į tai, kiek saugo ir puoselėja savo tapatybę ir identitetą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad XVIII-osios Vyriausybės nenumatyta kultūrinio prioriteto saugomų teritorijų - archeologinių vietovių (piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių, piliaviečių ir kt.), pilių, dvarų sodybų, senamiesčių, kultūrinių draustinių, rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų perduoti Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai. XVIII-osios Vyriausybės „Projekte: Efektyvi paveldotvarka“ nustatytas tikslas – formuoti integralią materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir aktualizavimo politiką, tobulinant esamą kultūros paveldo apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, plėtojant į rezultatus orientuotą kultūros paveldo apsaugos valdymo sistemą, užtikrinant integralią ir ilgalaikę valstybės pažangą kultūros paveldo srityje. Neteko girdėti, kad XVIII-oji Vyriausybė būtų keitusi savo veiklos programą kultūros paveldo srityje. Priešingai, visuomenė yra nuolat informuojama, kad Vyriausybė  įgyvendina materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos valdysenos efektyvinimą, tobulina ir suderina materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus bei yra įsipareigojusi užtikrinti kultūros paveldo apsaugos institucinę sandarą ir įstaigų veiklos kokybę.

Pažymėtina, kad dar 2021 metų gruodžio 17 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija - Lietuvos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais - savo posėdyje apsvarstė Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo keitimo klausimą, keičiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.I-733 21 str. pakeitimo ir Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 str. pakeitimo įstatymus ir tam nepritarė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytinos akivaizdžios išvados:

1. Trakų istorinio nacionalinio parko steigėjo funkcijų perdavimas Aplinkos ministerijai niekaip nesusijęs su ambicingų Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijų įgyvendinimu.

2. Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra saugomas Lietuvos valstybingumo centro Trakuose kultūrinis kompleksas ir jo gamtinė aplinka, o tuo, kaip ir Kernavėje ar Vilniuje pavesta rūpintis Kultūros ministerijai.

3. Europos Sąjunga nereguliuoja valstybių narių nacionalinės kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros politikos, nes tai yra pačių valstybių kompetencija.

4. Trakų istorinį nacionalinį parką perdavus Aplinkos ministerijai ir jame pradėjus diegti ambicingus Europos Sąjungos žaliojo kurso ir biologinės įvairovės strategijų iki 2030 metų tikslus, bus apribotos galimybės tradiciškai toliau puoselėti lietuvių tautos sukurtą kultūrinį kraštovaizdį Trakuose, gyventojai susidurs su padidėjusiais apribojimais, kils konfliktas tarp ambicingų pasaulinių tikslų ir vietos bendruomenių interesų.

5. Lietuvoje Kultūros ministerijai yra pavesta integraliai įgyvendinti kultūros paveldo saugojimą ir šiuolaikinės kultūros vystymą ir vieno segmento - Trakų istorinio nacionalinio parko antisisteminis išplėšimas (pasiliekant likusias dvi saugomas teritorijas Kernavėje ir Vilniuje) yra atitrūkęs nuo Nepriklausomybės pradžioje iškelto tikslo išsaugoti istorinį nacionalinį parką Trakuose, yra nepagrįstas ir nepateisinamas.

6. Būtina plėsti Kultūros ministerijos atsakomybės ribas ir stiprinti jos kompetencijas, ne tik paliekant jos reguliavimo sferoje visas tris esamas kultūrinio prioriteto saugomas teritorijas Kernavėje, Trakuose ir Vilniuje, bet ir įsteigiant/perduodant naujus valstybinius istorinius draustinius, regioninius istorinius parkus Kultūros ministerijai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Saugomų teritorijų  įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Istorinių nacionalinių parkų, regioninių istorinių parkų, Vvalstybinių kultūrinių rezervatų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų, vietovių apsaugą ir tvarkymą vykdo Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – istorinių nacionalinių parkų, regioninių istorinių parkų, valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijas ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali vykdyti biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose ir jų nuostatuose tokios funkcijos numatytos.“

Pritarti iš dalies

Pritarti pasiūlymui istorinių nacionalinių parkų valdymą palikti Kultūros ministerijai.

Nepritarti istorinių regioninių parkų perdavimui Kultūros ministerijai. Lietuvoje yra vienas istorinis regioninis parkas – Dieveniškių istorinis regioninis parkas, kuris yra efektyviai valdomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įsteigtos direkcijos, todėl nėra pagrindo jo perdavimui Kultūros ministerijai.

 

2.

Seimo nariai

Kęstutis Vilkauskas,

Rasa Budbergytė,

Eugenijus Sabutis,

Orinta Leiputė,

Algirdas Sysas,

Rita Tamašunienė,

Jonas Pinskus,

Valdas Rakutis,

Stasys Tumėnas,

Robertas Šarknickas,

Dainius Kepenis,

Vidmantas Kanopa

2023-06-29

 

27

4

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Saugomų teritorijų  įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus istorinius nacionalinius parkus, regioninius istorinius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus, valstybinius kultūrinius draustinius, kultūros paveldo objektus ir vietoves, genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims išsaugoti skirtus valstybinius genetinius draustinius, genetiniams medynams išsaugoti skirtus genetinius sklypus, genetinius medynus, esančius valstybiniuose, savivaldybių, valstybinių parkų draustiniuose arba biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:

1) įgyvendina saugomų teritorijų politiką, rengia biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo priemones ir jas įgyvendina Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) steigia saugomų teritorijų direkcijas, koordinuoja ir prižiūri jų veiklą, nustato Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kuriose konkrečioms saugomų teritorijų direkcijoms paveda įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo priemones, vykdyti įsteigtų ar nustatytų saugomų teritorijų, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugą ir tvarkymą, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;

3) rengia saugomų teritorijų planavimo dokumentus arba organizuoją jų rengimą;

4) nagrinėja ir derina atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;

5) nagrinėja pasiūlymus steigti ir (ar) nustatyti saugomas teritorijas, keisti jų ribas ir apsaugos režimą;

6) prieš steigiant ar nustatant saugomas teritorijas, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti ir joms saugoti, finansavimo šaltinius arba atlieka minėtus darbus rengdama gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus;

7) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie šio įstatymo 22 straipsnyje valstybės steigiamas ar nustatomas saugomas teritorijas, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro apsaugos sutartis;

9) išmoka šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą;

10) vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio būklei stebėti, planuoja saugomų teritorijų direkcijų vykdomas stebėsenos priemones ir prižiūri jų įgyvendinimą;

11) kaupia, tvarko, sistemina ir analizuoja duomenis apie biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, jų būklę, administruoja informacines sistemas, vykdo biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio taikomuosius mokslinius tyrimus, teikia visuomenei, Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėms organizacijoms informaciją ir ataskaitas apie biologinę įvairovę ir kraštovaizdį;

12) nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, vertina aplinkos ministro nustatyta tvarka planų, programų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą, konsultuoja saugomų teritorijų direkcijas dėl jų atliekamų vertinimų veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą;

13) teikia siūlymus dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros rengiamų priemonių, kad būtų išsaugota biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio būklė, atkurtos ekosistemos;

14) tvarko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą;

15) įgyvendina saugomose teritorijose pažintinio turizmo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, saugomų teritorijų pritaikymo lankymui, rekreaciniam naudojimui skatinimo priemones, įrengia saugomų teritorijų lauko informacinę sistemą, gamtos mokyklas, lankytojų centrus ir kitus objektus lankytojams;

16) rengia įvairių visuomenės grupių ekologinio švietimo priemones, jas įgyvendina, užtikrina informacijos sklaidą, rengia saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą;

17) informuoja ir konsultuoja žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius, juridinius asmenis ir subjektus, neturinčius juridinio asmens statuso, tačiau turinčius civilinį teisnumą, saugomų teritorijų apsaugos, saugomų teritorijų planavimo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir ekosistemų atkūrimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo, žaliosios infrastruktūros planavimo ir veiklos vandens telkinių apsaugos zonoje reglamentavimo, gamtinio karkaso planavimo ir veiklos jame leistinumo klausimais;

18) rengia paraiškas gauti valstybės, Europos Sąjungos struktūrinę paramą, tarptautinių ir kitų fondų paramą, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus šių fondų lėšomis;

19) nustato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų lankytojams kainas;

20) vykdo kitas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose nustatytas funkcijas.

Pritarti iš dalies

Lietuvoje yra vienas istorinis regioninis parkas – Dieveniškių istorinis regioninis parkas, kuris yra efektyviai valdomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įsteigtos direkcijos, todėl nėra pagrindo jo perdavimui Kultūros ministerijai. Šio parko valdymo atsakomybės perdavimas Kultūros ministerijai sukurti akivaizdų vadovaujančios įstaigos kompetencijų gamtos apsaugos srityje deficitą, susijusį netik su šiuo parku, bet ir dideliame regione priskirtomis kitomis saugomomis teritorijomis, kas neišvengiamai atsilieptų  ES ir nacionalinės gamtosauginės teisės įgyvendinimo efektyvumui.

 

3.

Seimo nariai

Kęstutis Vilkauskas,

Rasa Budbergytė,

Eugenijus Sabutis,

Orinta Leiputė,

Algirdas Sysas,

Rita Tamašunienė,

Jonas Pinskus,

Valdas Rakutis,

Stasys Tumėnas,

Robertas Šarknickas,

Dainius Kepenis,

Vidmantas Kanopa

2023-06-29

 

28

10

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Saugomų teritorijų  įstatymo 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus, parengtus valstybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms, tvirtina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išskyrus Gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus, parengtus istoriniams nacionaliniams parkams, regioniniams istoriniams parkams, kultūriniams draustiniams ir kultūriniams rezervatams, kuriuos tvirtina kultūros ministras.“

Pritarti iš dalies

Žr. argumentus prie 2 pasiūlymo.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Kaimo reikalų komitetas

2023-09-28

 

 

 

 

grąžinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2868 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas kritines antikorupcines pastabas bei pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.

Nepritarti

Pritarti komiteto patobulintam pagal gautas pastabas bei pasiūlymus įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir  teikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2868(2).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir  teikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2868(2).

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

5

 

 

 

Pasiūlymas:

Patikslinti 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį jas sujungiant ir 4 punktą išdėstyti taip:

„4) apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromos:

a) valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ tinklo teritorijose, su žemės savininkais ir valdytojais ir apie kurių sudarymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje.

b) dėl privačios saugomos vietovės. Veiklą privačioje saugomoje vietovėje reglamentuoja privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės, kuria su žemės savininku individualiai susitariama dėl gamtos vertybių, įskaitant negyvosios gamtos vertybes, ar kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje.“

Pritarti

 

2.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

10

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti 10 straipsnį naujais punktais ir jį išdėstyti taip:

„1. Privati saugoma vietovė gali būti nustatoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas konservacinės apsaugos, atkuriamosios apsaugos prioriteto ar kompleksines saugomas teritorijas, privačios žemės savininkui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Privačios saugomos vietovės ribų planas, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, yra neatskiriama apsaugos sutarties dalis.“

Buvusią 1 dalį laikyti 2 dalimi.

2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) išsaugoti ar atkurti kitas, 1-3 punktuose nenurodytas, gamtos vertybes, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietos bendruomenėms svarbias vietoves.“

Papildyti šį straipsnį naujomis 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11 dalimis ir jas išdėstyti taip:

“3. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės sudaroma 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai.

4. Norint paskatinti tikslingą privačių saugomų vietovių nustatymą prioritetiniuose plotuose, Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas patvirtina prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą (toliau – prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas), kuriame esančių žemės sklypų savininkams būtų siūlomos vienkartinės kompensacijos, kurios apskaičiuojamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka, sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą nepatekusiose vietovėse gali būti nustatomos privačios saugomos vietovės, bet kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos.

5. Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašas ir jų ribų planas sudaromi, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose išvardytais tikslais, aplinkos ministro nustatyta tvarka. Prioritetinių privačių saugomų vietovių sąraše įvardinamos siekiamos išsaugoti vertybės ir jų apsaugos principai.

6. Privačios žemės savininkas gali pasiūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasiūlo privačios žemės savininkui jo valdomoje žemėje nustatyti privačią saugomą vietovę, jeigu ši žemė patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą.

7. Juridinis faktas apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruojamas Nekilnojamojo turto registre, nustatyta privati saugoma vietovė registruojama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jeigu nustatoma privati saugoma vietovė:

1) patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

2) nepatenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registre teikia ir registravimo išlaidas apmoka žemės savininkas.

8. Privačios žemės, kuri patenka į prioritetinių privačių saugomų vietovių sąrašą, savininkams, su kuriais sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės, išmokamos kompensacijos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Privati saugoma vietovė panaikinama nutraukus apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės arba pasibaigus apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės terminui, jei toks buvo nustatytas. Jei apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama žemės savininko iniciatyva, jis turi grąžinti išmokėtą kompensaciją, išskyrus šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais atvejais.

11. Pasikeitus privačios saugomos vietovės žemės savininkui, teisės ir pareigos pagal apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo pereina naujam žemės savininkui.“

Patikslinti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Privati saugoma vietovė nustatoma 10 straipsnyje nustatyta tvarka.“

23 straipsnį pripažinti netekusiu galios

Pritarti

 

3.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

34

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo, arba pradedamas taikyti aprojimas, dėl kurio reikia dalį kirstinų medžių palikti;“

3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių, bet ne mažesnės kaip 3,5 proc. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos;“

5 dalį papildyti nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) Kompensacijos gali būti mokamos iš tikslinių juridinių, fizinių asmenų ir subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, tačiau turinčių civilinį teisnumą, lėšų, suinteresuotų aplinkos kokybės pagerinimu ir saugomų vertybių išsaugojimu.“

Pritarti

 

4.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

35

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti 35 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Jei dėl veiklos privačioje saugomoje vietovėje reglamentavimo ir (ar) tvarkymo padaroma žala greta esančių žemės sklypų savininkų turtui, nuostolius atlygina privačios saugomos teritorijos žemės savininkas arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, jei taip numatyta apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės.“ 

Pritarti

 

5.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

2

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti 1 straipsniu dėstomo 2 straipsnį ir papildyti naujomis dalimis:

Gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinis kompleksas – savitų gamtos ir (ar) nekilnojamųjų kultūros vertybių, požymių, reiškinių visuma vientisoje teritorijoje, suformuotoje kryptingai besireiškusių gamtinių ir (ar) istorinių procesų rezultate.

Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis.

 

Pritarti

 

6.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

28

2

 

 

Pasiūlymas:

Patikslinti 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 2 dalį papildyti 5 ir 6 punktais ir išdėstyti taip:

4) valstybinių parkų, ir biosferos rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) (rengiamos (rengiami) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti). Šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ribos, funkcinio prioriteto zonų, įskaitant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitos tvarkymo priemonės;

5) valstybinių rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) rengiamos jiems steigti ir veiklai juose vykdyti. Šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos valstybinio rezervato ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ar nekilnojamojo kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, taip pat kraštovaizdžio formavimo ir kitos tvarkymo priemonės;

6) draustinių tvarkymo planai rengiami, kai valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose reikia nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, valstybiniuose draustiniuose esančių nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksinių objektų teritorijų ribas ir apsaugos bei veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus;

 

Pritarti

 

7.

Aplinkos apsaugos komitetas

2023-11-15

2

 

 

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, kultūros ministras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, viešinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai prilyginami:

1) valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams – Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas;

2) savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams – valstybinių draustinių ribų ir tvarkymo planai, biosferos poligonų ribų planai, valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai);

3) vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams – rezervatinių apyrubių, atkuriamųjų ir genetinių sklypų ribų planai.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti statybą leidžiantys dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, viešinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti valstybinių draustinių ribų planai išlieka privalomi, kol bus patvirtinti juos keičiantys šių saugomų teritorijų ribų planai. Prireikus koreguoti iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybinių draustinių ribų planus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka pakoreguotus planus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo iškeltose bylose dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo atstovauja asmenys, kurie atstovavo iki šio įstatymo įsigaliojimo.

7. Prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje teikiami iki 2028 m. sausio 1 d. ir baigiami nagrinėti ir įgyvendinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą.

8. 2028 m. sausio 1 d. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto d papunktis ir 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto d papunktis pripažįstami netekusiu galios. 

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: už - 5, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 PRIDEDAMA.  Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2868(2).

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                   Aistė Gedvilienė

 

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė


[1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ca362724053b11eebc0bd16e3a4d3b97?positionInSearchResults=10&searchModelUUID=a5fc7e30-9267-449a-99e2-25130dfd6cc1.

[2] Pavyzdžiui, kaip neigiamus pavyzdžius galima įvardinti Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus. Prieiga internetu: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/del-gentvilo-isakymo-skandalas-tik-dideja-savivaldybe-be-uzuolanku-isdeste-kas-laukia-miestieciu.d?id=90894911; Medienos pardavimo taisyklių pakeitimus. Prieiga internetu: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pulkauninkas-valstybine-mediena-gales-buti-parduodama-iki-40-proc-pigiau-81550237; http://www.lietsajudis.lt/index.php/37-naujienos/8552-uredij-drama-vadovas-prabilo-apie-buvusi-valdzi-issvaistyta-milijarda ir kt.

[3] Šiuo atveju kalbame apie Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto trečio sakinio nuostatas, numatančias, kad „Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vieta privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis“.

[4] Pavyzdžiui: pagal galiojančio Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas valstybinius rezervatus, biosferos rezervatus ir valstybinius parkus steigia, rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius steigia, jų ribas bei rūšį nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, o pagal Projektu siūlomas Įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalis gamtinius ir kultūrinius rezervatus, biosferos rezervatus ir valstybinius parkus steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus). Rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius, išskyrus kultūrinius valstybinius draustinius, steigia, jų ribas nustato ir keičia aplinkos ministras tvirtindamas šių saugomų teritorijų ribų planus. Kultūrinius valstybinius draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia kultūros ministras tvirtindamas šių saugomų teritorijų ribų planus.

[5] Prieiga internetu: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0277_LT.html; 13, 18, 59, 77, 87, 95 ir kt.

[6] Projekto 2 straipsnio 29 dalimi privati saugoma vietovė apibrėžiama kaip privačios nuosavybės teise valdoma teritorija, kurioje pagal su žemės savininku sudarytą apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės siekiama išsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines, saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, ir jų buveines, biologinę įvairovę, kraštovaizdį, gamtos ir (ar) kultūros paveldo objektus, atkurti pažeistas ekosistemas, išsaugoti vietos bendruomenėms svarbias vietoves, nustatomas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimas.

[7] Specialiųjų tyrimų tarnybai kyla abejonių, ar sudarant Sąrašą valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atskirai vertintų atskirų privačių žemės sklypų reikšmingumą Įstatymo 10 straipsnio  1 -3 dalyse nustatytų tikslų įgyvendinimo aspektu.

[8] Prieiga internetu: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0277_LT.html.

[9]Pagal Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatas „Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų“.

[10] Teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų: 1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose; 2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas); 4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami; 5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose; 6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.

[11] Pvz., kai žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 5 ir 10 dalies 7 punktai).

[12] Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 22 punktu, žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

[13] Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2.4 papunktį – formuojant žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti, šio žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas nustatomas pagal statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą naudojimo paskirtį.