K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTAS NR. XIIIP-3260

                                                                        NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2019- 03-27 Nr. 102-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Seimo narys Jurgis Razma, Teisės departamento vyresnieji patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

SStr.

SStr. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-22

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Pagal projektu siūlomą nuostatą savivaldybės tarybos narys, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jo įgaliojimų netekimo procedūra jos metu turėtų tik formalią teisę pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Pastaroji, gali priimti sprendimą dėl šio prašymo „per 15 dienų po nurodytos procedūros savivaldybės taryboje baigimo“.

Vertindami projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad šis teisinis reguliavimas yra susijęs su šio Vietos savivaldos įstatymo 25¹straipsnyje įtvirtinta procedūra, kurią savivaldybės taryba taiko savivaldybių tarybų nariams (ir savivaldybės tarybos nariui – merui) dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų jiems einant šias pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą ir taikyti sankciją – pripažinti jų įgaliojimus nutrūkusias. Ši procedūra trunka tam tikrą laiką ir joje dalyvauja savivaldybės taryba ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas išvadą, ar savivaldybės tarybos narys (savivaldybės tarybos narys – meras) nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Išvada pateikiama per du mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 121 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba gavusi šią išvadą priima Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnio 10 dalyje nurodytą sprendimą. Jeigu savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priimtų sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų - jie nutrūktų savivaldybės tarybos sprendimu. Jeigu, savivaldybės tarybą tokio sprendimo nepriimtų Vyriausioji rinkimų komisija „per 15 dienų po nurodytos procedūros savivaldybės taryboje baigimo“ priimtų sprendimą dėl jai šios procedūros metu pateikto savivaldybės tarybos nario prašymo atsistatydinti iš pareigų. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, matyti, kad savivaldybės tarybos narys (ar savivaldybės tarybos narys – meras) jam pradėtos įgaliojimų netekimo procedūros metu pateikęs atsistatydinimo iš pareigų prašymą išliktų savivaldybės tarybos nariu (savivaldybės tarybos nariu – meru) iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto savivaldybės tarybos sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys (ar savivaldybės tarybos narys – meras) neteko savo įgaliojimų arba juo išliktų jeigu toks sprendimas nebūtų priimtas. Visą šį laikotarpį tokio savivaldybės tarybos nario (ar savivaldybės tarybos nario – mero) teisė atsisakyti savivaldybės tarybos nario statuso nebus realiai įgyvendinta ir jis, prieš savo valią, bus susaistytas šiuo teisiniu statusu ir turės vykdyti su šiuo statusu susijusias pareigas (taip pat naudotis savivaldybės tarybos nario teisėmis ir veiklos garantijomis ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero (dėl jam pradėtos ir nepasibaigusios jo įgaliojimų netekimo procedūros pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹straipsnį) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų dirbtinai apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl tokio prašymo, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų).

Be to, šis reguliavimas yra susijęs su politine atsakomybe. Savivaldybės taryba yra politinė atstovaujamoji institucija, o savivaldybės tarybos nariai, taip pat savivaldybės tarybos narys - meras yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka į šias pareigas išrinkti politikai (Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalis ir kt.). Politinės atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių (kurioms neturi įtakos asmens statuso pasikeitimas) atribojimą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarime. Politinės atsakomybės savanoriškas prisiėmimas yra demokratinėse valstybėse plačiai paplitęs reiškinys, valstybės valdymo sąrangos dalis, atitinkanti atsakingo valdymo ir politinės atsakomybės principus.

Pritarti

Komitetas priėmęs sprendimą, kad projektas XIIIP-3158 prieštarauja Konstitucijai. Šiuo projektu turinio prasme siūlomos analogiškos nuostatos.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai).

Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas nutarimuose yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).