2017-11-03

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-812

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

1.       

7

 

6

Argumentai: Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi fizinis asmuo (pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kitų reikalavimų, išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą.

          Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmenys, kurie turi 7 metų teisėjo darbo stažą arba 10 metų prokuroro darbo stažą ir vėliau, pvz., buvo atleisti iš teisėjo, prokuroro pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, po dviejų metų (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punktas) turi teisę būti pripažinti advokatais ir įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą išlaikę tik advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Tas pats gali būti pasakyta ir apie atvejus, kai teisėjas ar prokuroras, jau įgijęs Advokatūros įstatyme numatytą darbo stažą, yra nuteisiamas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą ir praeina Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje nurodyti terminai. Savo ruožtu, advokatai, kurių atžvilgiu yra panaikinamas sprendimas pripažinti advokatu dėl tų pačių aplinkybių, kaip nurodyta aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose dėl teisėjų ir prokurorų, nepriklausomai nuo jų turimo vertimosi advokato veikla stažo, norėdami vėl būti pripažinti advokatais ir įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, vadovaujantis vien lingvistiniu aiškinimu, turėtų iš naujo laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą (o ne advokato veiklos organizavimo egzaminą). Taigi aptartas, Advokatūros įstatyme šiuo metu įtvirtintas reglamentavimas nepagrįstai diskriminuoja advokatus ir nustato privilegijuotą, lyginant su advokatais, teisėjų ir prokurorų padėtį.

          Taip pat manytina, kad atsižvelgiant į aukštus kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, keliamus advokatams, asmenims, kurie yra teisti už sunkų, labai sunkų ar kitą tyčinį nusikaltimą, nepriklausomai nuo turimo darbo teisėju, prokuroru ar advokato veiklos stažo trukmės, turėtų būti keliamas reikalavimas laikyti advokato kvalifikacinį, o ne veiklos organizavimo egzaminą.

 

 

Pasiūlymas:

 

7 straipsnio 6 punkto pakeitimas.

          Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

       „6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų vertimosi advokato veikla stažą ir sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, taip pat nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių septynerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 23 4 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;“

 

2.       

7

 

8N

Argumentai: iš esmės pritartina, kad asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, Advokatūros įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių kontekste tam tikrą laiką būtų taikomos veiklos ribojimo priemonės. Manytina, kad advokatų veikla negali būti visiškai sutapatinta su notarų ar antstolių atliekamomis funkcijomis ir jiems suteiktais valdingais įgalinimais, kuriuos vykdydami pastarieji oficialiai naudoja ir valstybės herbą. Dėl nurodytų priežasčių abejotina, ar Projekte siūlomas reglamentavimas nėra pernelyg griežtas. Projekte numatyta, kad aptariamu atveju pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tai reiškia, kad turi būti panaikintas asmens pripažinimas advokatu (Advokatūros įstatymo 13 str. 1 d. 3 p.). Pastebėtina, kad šiuo metu panaši priemonė numatyta tuo atveju, jeigu asmuo yra teistas už tyčinį, išskyrus sunkų ir labai sunkų, nusikaltimą (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktas). Manytina, kad siekiant skatinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (advokatus) bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, raginti juos savanoriškai atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, šiuo atveju būtų tikslinga numatyti švelnesnes pasekmes, t.y. papildyti Lietuvos advokatūros įstatymą numatant, kad Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai. Pažymėtina, kad  siūlomas reglamentavimas, kuris būtų taikomas advokatams, kartu galiotų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams. Tas pats pasakytina ir apie advokatų padėjėjus: asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turėtų būti ribojama teisė būti įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, o į sąrašą jau įrašyti advokatų padėjėjai  turėtų būti iš jo išbraukiami.

 

Pasiūlymas: papildyti Advokatūros įstatymo 7 straipsnį 8 punktu:

 

          7 straipsnio pakeitimas

          Papildyti 7 straipsnį 8 punktu:

          „8) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Šis punktas netaikomas, jeigu nuo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įsiteisėjimo dienos praėjo dveji metai.“

3.       

8

 

 

Nepildyti 8 straipsnio 3 punktu, jeigu Įstatymo 7 straipsnis papildomas nauju 8 punktu

4.       

13

1

2

Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte.

 

Pasiūlymas: pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą:

13 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą:

           „2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio Įstatymo 7 straipsnyje straipsnio 1-7 punktuose nurodytų sąlygų;“

5.       

14

5

 

Argumentai: išlaikius advokato egzaminą kita stadija yra pripažinimas advokatu ir tik po to asmuo gali kreiptis dėl įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:

,,5. Advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos nuostatas diena. Jeigu per dvejus metus nuo egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, egzaminų rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotą laiką.“

6.       

23

1

6N

Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte.

 

Pasiūlymas: papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

 

         23 straipsnio pakeitimas

Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) advokatas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Advokatas, išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo šiame punkte nurodytu pagrindu, gali būti vėl įrašytas į jį ne anksčiau, kaip po 2 metų nuo šiame punkte nurodyto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.“

7.       

35

1

5

Argumentai: šiuo metu galiojanti Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija, nustatanti sveikatos reikalavimus asmenims, kurie siekia būti įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, pateikia klaidingą nurodą į 7 straipsnio 6 punktą. Reikalavimus asmens sveikatai nustato Advokatūros įstatymo 7 straipsnio  7 punktas.

 

Pasiūlymas: pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą:

 

35 straipsnio pakeitimas

„5) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų. Advokatų padėjėjai tikrinasi sveikatą, kaip nustatyta šio Įstatymo 7 straipsnio 6 7 punkte.“

8.       

35

1

6N

Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte.

 

Pasiūlymas: papildyti 35 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:

 

35 straipsnio pakeitimas

Papildyti 35 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:

„6) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Šis punktas netaikomas, jeigu nuo jame nurodyto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo 2 metai.“

9.       

36

1

2

Argumentai: dabar galiojančiame Advokatūros įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga advokato padėjėjui per vienerius metus nuo praktikos pabaigos atvykti laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino yra visiškai nelogiška ir niekuo nepagrįsta. Jokiais argumentais nepaneigtina advokato padėjėjo teisė būti juo neribotą laiką, jeigu jį ir jo praktikos vadovą toks statusas tenkina. Vienaip ar kitaip besivadinančius padėjėjus turi teisėjai, prokurorai, notarai, antstoliai. Nėra jokio loginio ir teisinio pagrindimo, kodėl padėjėjų negalėtų turėti ir advokatai, neribojant padėjėjo praktikos kokiu nors terminu.

 

Pasiūlymas:

 

36 straipsnio pakeitimas

išbraukti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

2) jis per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino;

 

Buvusius 36 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6, ir 7 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 punktais.

10.   

36

1

5

Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte.

 

Pasiūlymas: papildyti 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą:

 

36 straipsnio pakeitimas

„5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis arba po įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą  asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas;“

11.   

56

2,4

 

Argumentai: Šiuo metu galiojančio Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, be kita ko numato, kad Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek Advokatūros įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau šiuo metu net Advokatūros veiklos tikslai bei funkcijos yra žymiai platesni, nei Asociacijų įstatyme nurodyti bendrieji asociacijų veiklos tikslai. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 d. asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Savo ruožtu Advokatūros įstatyme numatytos Advokatūros funkcijos (Advokatūros įstatymo 57 str.) yra: koordinuoti advokatų veiklą, atstovauti jų interesams, rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais, kontroliuoti advokatų veiklą, organizuoti jų kvalifikacijos kėlimą ir kt. Be to, asmeniui, norinčiam verstis advokato praktika, narystė Lietuvos advokatūroje yra privaloma.  Dėl šių priežasčių manytina, kad Advokatūros atveju, įgyvendinant advokatų bendruomenės nepriklausomumo, savivaldos ir savireguliacijos principą, pirmenybė turėtų būti teikiama būtent Advokatūros įstatymui, o Asociacijų įstatymas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai specialusis - Advokatūros įstatymas, tai nustato. Tokia pozicija grindžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina, pagal viešąją teisę įsteigtos asociacijos (public-law associations), kurioms patikėta vykdyti viešąsias funkcijas – reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, negali būti prilygintos fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtiems susivienijimams, kurie yra kuriami ir veikia įgyvendinant Konstitucijos 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvę (Konstitucinio Teismo 2008-01-07 nutarimas (dėl antstolių), Europos Žmogaus Teisių Teismo 1981-06-23 sprendimas byloje Nr. 6878/75 ir 7238/75 Le Compte, Van Leuven and De Meyer prieš Belgiją (dėl gydytojų); Europos Žmogaus Teisių Komisijos sprendimai dėl pareiškimų nepriimtinumo – Nr. 13750/88 M.A. prieš Ispaniją, Nr. 24057/03 Bota prieš Rumuniją (dėl advokatų), Nr. 14331/88 ir 14332/88 Revert and Legallais prieš Prancūziją (dėl architektų)). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, siūlytina patikslinti Asociacijų įstatymo ir Advokatūros įstatymo santykį, pirmenybę teikiant pastarajam ir nurodant atvejus, kada Lietuvos advokatūrai taikomas Asociacijų įstatymas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnį:

 

56 straipsnio pakeitimas.

Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra.

2. Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra, kuri turi šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytas veiklos garantijas bei teises. Jos buveinė yra Vilniuje.

3. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka.

4. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos ataskaitai ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimui juridinių asmenų registrui, pertvarkymui ir pasibaigimui taikomas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip tai nustato šis Įstatymas, bei Lietuvos advokatūros įstatai.

5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.“

12.   

57

1

 

Argumentai: Lietuvos advokatūra kaip organizacija, vienijanti advokatus (gynėjus) - nepriklausomą Lietuvos teisinės sistemos dalį, manytina, turi būti įtraukta į teisėkūros procesą, kai priimami teisės aktai, susiję su tinkamu teisės į teisingą teismą įgyvendinimu. Pagrindinė advokatų užduotis yra žmogaus teisių apsauga, įskaitant gynybą nuo valstybės ir jos institucijų veiksmų ar neveikimo. Siekiant įvertinimo išsamumo ir visapusiškumo, Lietuvos advokatūra, įgyvendindama jai įstatymo pavestą funkciją, turi dalyvauti teisėkūros procese tais atvejais, kai yra rengiami ir svarstomi teisės aktų, susijusių su žmogaus teisių į teisingą teismą garantijomis, jų gynyba, asmens procesinėmis garantijomis ir pan., projektai.  Atitinkamai, siūlytina papildyti Advokatūros įstatymo 57 straipsnyje nurodytas Advokatūros funkcijas dar viena – „teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu“.

 

Pasiūlymas:  papildyti 57 straipsnio 1 dalį:

 

57 straipsnio pakeitimas

1.      Papildyti 57 straipsnio 1 dalį 8 punktu:

„8) teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu;“

2.      Buvusį 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 9 punktu.

13.   

60

1

 

Argumentai: Advokatų tarybai yra priskirta spręsti įvairius su advokatų ir advokatų padėjėjų profesine veikla susijusius klausimus, pvz.: advokatų ir advokatų padėjėjų darbo vietų įregistravimas, advokatų padėjėjų praktikos vadovo keitimas, advokatų padėjėjų praktikos atlikimo ataskaitų tvirtinimas, advokatų padėjėjų praktikos eigos sustabdymas ir t.t. Šių klausimų operatyvus sprendimas yra itin reikšmingas advokatų ir advokatų padėjėjų profesinėje veikloje, pvz.: nepatvirtinus advokato darbo vietos ar nepatvirtinus advokato padėjėjo vadovo pakeitimo, tinkamas šių asmenų profesinės veiklos vykdymas yra apribojamas. Pažymėtina, kad Advokatų taryba renkasi į posėdžius tik kas mėnesį, taigi aptariamų klausimų sprendimas nėra toks operatyvus, koks galėtų būti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad yra tikslinga  leisti Advokatų tarybai, tose srityse, kuriose pastarajai  tai atrodo reikalinga, įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose numatytų Advokatų tarybos funkcijų. Tokiu būdu būtų užtikrintas didesnis Lietuvos advokatūros veiklos efektyvumas ir sprendimų priėmimo operatyvumas. 

 

Pasiūlymas: Papildyti 60 straipsnio 1 dalį:

 

60 straipsnio pakeitimas.

1.      Papildyti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

                 „1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose numatytų Advokatų tarybos funkcijų. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.“

 

14.   

60

2

 

Argumentai: atsižvelgiant į 8 punkte nurodytus argumentus ir pasiūlymą bei tai, kad Advokatūros įstatyme nėra numatyta pakeistų Advokatūros steigimo dokumentų pasirašymo tvarka, siūlytina atitinkamai papildyti Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalį.

 

Pasiūlymas: Papildyti 60 straipsnio 2 dalį:

 

               60 straipsnio pakeitimas

2.      Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu ir jį išdėstyti taip:

„21) įgalioja Advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;“

3.       Buvusį 60 straipsnio 2 dalies 21 punktą laikyti 22 punktu.

15.   

61

1

 

Argumentai: Projekte numatoma, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir teikia nuomonę dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimo. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir Lietuvos advokatūros nepriklausomumo bei savivaldos ir savireguliacijos principo tinkamo įgyvendinimo, Garbės teismui turėtų būti numatyta teisė aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, o ne teikti nuomonę dėl jų aiškinimo. Taip pat manytina, kad teisė aiškinti Etikos kodeksą turėtų atsirasti ne a priori, o atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių siūlome numatyti, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.

 

Pasiūlymas: pakeisti 61 straipsnio 1 dalį:

 

61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių.“

 

16.   

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad pakeitimų įgyvendinimui nereikia priimti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimą numatyti 2018 m. sausio 1 d. 

Pasiūlymas:

Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo sausio 1 d.

2.  Lietuvos advokatūra iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. 3.  Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų 7 straipsnio 6 ir 8 punktų ir 9 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikusiems prašymus laikyti advokatų egzaminus, pateikusiems prašymus pripažinti juos advokatais, pateikusiems prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 6 punkto, 5 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto, ir 9 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai juose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo.

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                              Stasys Šedbaras