LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 291
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gegužės 30 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu informuoti, kad gautas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio protokolas, kuriame pritarta Seimo nario B. Matelio prašymui priimti jį į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją nuo 30 dienos. (Plojimai)
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gegužės 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti frakcijos vardu išbraukti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002, nes buvo teikta pataisų ir komitetas nesvarstė tų pataisų. Todėl frakcijos vardu prašau išbraukti iki kito posėdžio, kad būtų kokybiškai apsvarstytos pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti 1-8 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1998. Tai yra susiję su laikinųjų komisijų papildomais įgaliojimais išrašyti baudas tiems, kurie nedalyvauja ar nepateikia reikalingos informacijos. Mes matėme Konstitucinio Teismo išvadą, kam yra naudojamos šios komisijos. Siūlome nespartinti priėmimo ir iš tikrųjų palaukti galutinio sprendimo, kas vis dėlto vyks su šiomis komisijomis, ir šį kartą išbraukti klausimą iš darbotvarkės, nes, kaip matome, komisijos iki šiol nebuvo naudojamos pagal paskirtį, ką ir įrodė Konstitucinio Teismo sprendimas.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tik noriu patikslinti dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo. Visos pataisos yra apsvarstytos komitete, ir ką sakė kolega, tiesiog neatėjo dalyvauti, nors buvo kviestas (…).
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-9 klausimą ir, jeigu įmanoma šitoje stadijoje, paprašyti STT antikorupcinio vertinimo. Mes, mūsų frakcija, įžvelgiame didžiulių antikorupcinių grėsmių, kai bet koks juridinis asmuo galėtų finansuoti, pavyzdžiui, bet kokio politiko marčios būsto įsigijimą. Mes juokiamės, bet tai yra reali landa korupcijai. Reikėtų Seimui pažiūrėti. Gaila, kad vėluodamas aš tai sakau, bet šiandien siūlome išbraukti klausimą iš darbotvarkės ir po to spręsti, ką daryti.
PIRMININKAS. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad antikorupcinio vertinimo išvada yra ir ji buvo pateikta komitete, į pastabas buvo atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, tikrai nežinojau šito, gerai, kad pasirūpinta. Bet, mano manymu, ten tikrai yra palikta landų, todėl šiandien siūlau frakcijos vardu išbraukti. Paskui žiūrėsime, susipažinsime.
PIRMININKAS. Dėl 1-8 klausimo, kur M. Majauskas kalbėjo frakcijos vardu, tai yra atidėtas balsavimas ir yra procedūrinis dalykas, kurį turime pabaigti. Galima priimti, galima nepriimti. Iš darbotvarkės išbraukti neturime.
Dėl 1-9 klausimo, kurį siūlė E. Gentvilas išbraukti iš darbotvarkės, tai yra Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas. Turime balsuoti, nuomonės išsiskyrė. Tie, kurie pritaria E. Gentvilui, frakcijos vardu siūlančiam išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą, balsuoja už, kiti – kitaip. Dėl E. Gentvilo pasiūlymo išbraukti Pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms paskatos…
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 33, prieš – 36, susilaikė 39. Darbotvarkėje klausimas lieka.
A. Skardžius frakcijos vardu prašė išbraukti darbotvarkės 1-15 klausimą – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat nuomonės išsiskyrė. Prašom balsuoti. Tie, kurie pritaria A. Skardžiui, kad klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti, balsuoja kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 50, prieš – 17, susilaikė 34 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta, darbotvarkėje lieka.
Dėl visos darbotvarkės galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.08 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2587(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2587(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Bukauskas, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai dėl viso – Seimo narys A. Vinkus už. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau tvirtai palaikyti teikiamą įstatymo pakeitimo projektą, manydamas, kad jis padės puoselėti mūsų valstybės istoriją ir jos atskirų regionų ypatumus. Nors valstybė pasaulio kontekste ir maža, bet mes turime ką parodyti pasauliui, nes ji labai turtinga savo praeitimi. Labai gražu ir sveikintina, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje, žiniasklaidos priemonėse, įvairiuose renginiuose galime išgirsti atskirų Lietuvos regionų tarmes, vis dažniau pamatyti tautinius rūbus, o tai rodo pagarbą jų istorijai, mūsų paveldui. Šiame kontekste etnografinio regiono herbo įteisinimas prisidės prie Lietuvos istorijos išsaugojimo. Taigi sveikinu Valstybės herbo ir kitų herbinių ženklų įstatymo pakeitimo iniciatorius, atvedusius iki finišo tiesiosios etnografinių regionų heraldikos procesą, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2587(2) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 1, 2, 4 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2588(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2, 4 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2588. Priėmimas. Pranešėjas – V. Bukauskas. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų. Priėmimo stadija.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Kviečiu priimti jį bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra, priimta. 2 straipsnis. Dėl jo yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė. Prašau.
V. BUKAUSKAS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra komiteto pasiūlymas pagal Teisės departamento išvadą, taip?
V. BUKAUSKAS (TTF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Ją komitetas suformulavo. Galime pritarti visam 2 straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
V. BUKAUSKAS (TTF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 4 straipsniui. 5 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Pritarėme. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šitai projekto pataisai, nes, kaip ne kartą esu sakęs, tai yra tvarkos įstatymas. Tai yra gera žinia pasaulio lietuvių bendruomenėms, tai yra gera žinia etnografinių regionų atstovams, nes dabar įstatyme bus numatyta vėliavų iškėlimo eiliškumo tvarka.
Noriu vieną komentarą pasakyti savo kolegai ponui M. Majauskui, kuris visada teiraudavosi, kaip čia yra su prezidentūros vėliava, su Prezidento vėliava. Noriu pasakyti, kad šiame įstatyme, kadangi tai yra aktuali dabar tema po Prezidento rinkimų, Prezidento vėliava yra šešta eilėje, vadinasi, vėliavų eiliškumo hierarchijoje. Taigi Prezidento vėliava yra numatyta Prezidento įstatyme.
Kviečiu pritarti šitoms pataisoms, nes jos reikalingos ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau papildyti, kad gyvendami, atrodo, jau gerovės valstybėje, mes iš tikro turėsime ir procesą, kuris susijęs su šito įstatymo priėmimu. Todėl siūlau balsuoti, nors visiškai nežinau, už ką. Ačiū.
PIRMININKAS. O aš, žinodamas už ką, siūlau balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2588(2) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2817(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2817. Pranešėjas – S. Tumėnas, tačiau priėmimo stadijoje nėra pasiūlymų gauta, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai ir vienbalsiai visi pasisakė už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2817(2) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2818(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2818. Pranešėjas – taip pat Seimo narys S. Tumėnas, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2818(2) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-3324(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-3324. Priėmimas. Pranešėjas – A. Gumuliauskas, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta, į tribūną pranešėjo nekviečiu.
Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3324(2) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais“ projektas Nr. XIIIP-3320(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais“ projektas Nr. XIIIP-3320. Pranešėjas – A. Gumuliauskas.
Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta, į tribūną nekviesime. Yra du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3320(2) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Mokyklų bendruomenių metais“ projektas Nr. XIIIP-3307(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Mokyklų bendruomenių metais“ projektas Nr. XIIIP-3307(2). Priėmimas. Taip pat pranešėjas – Seimo narys A. Gumuliauskas. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Dėl preambulės yra Seimo narių G. Steponavičiaus ir D. Šakalienės pasiūlymas. Kas pristatote?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Mes pritarėme.
PIRMININKAS. Dovile Šakaliene, prašau pristatyti pasiūlymą.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Siūlome papildyti nutarimo projektą, daugiau informacijos kreipiant ne tik į patyčias ir psichologinį smurtą, bet taip pat ir į mokyklų bendruomenių savarankiškumą bei kitas savybes, kurios yra susijusios su mokyklų bendruomenių pilnaverčiu funkcionavimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti, kad turime 29 asmenis, kurie liudytų, kad galime svarstyti? (Balsai salėje) Pritariame. Tada komiteto nuomonė. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Su tokiu pritarimu tada galime pritarti bendru sutarimu visam šiam pasiūlymui. Toliau, kitas pasiūlymas yra S. Gentvilo, V. Vingrienės, K. Bacvinkos, P. Saudargo, L. Balsio ir J. Imbraso. Kas pristatote? S. Gentvilas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Simonas.
PIRMININKAS. Prašau, mikrofonas įjungtas.
S. GENTVILAS (LSF). Kartu su Aplinkos apsaugos komiteto kolegomis įvairių frakcijų nariais siūlome Mokyklų bendruomenių metais paminėti ir aplinkosaugos temą. Penktadieniais šimtai, tūkstančiai Lietuvos jaunuolių mini aplinkosaugos poreikį ir kelia tai mums, politikams, kaip vieną iš pagrindinių šiandieninių politinių tikslų, todėl manytume, kad bendruomenių metų minėjimais, ypač mokyklose, ypač svarbu, kad jaunimas jaustų, turėtų įrankių įgalinti save keisti mokyklos ir taip, kaip jie yra… taip, kaip mokyklų bendruomenės organizuojamos, ypač aplinkosaugos tema. Siūlytume įtraukti ir šitą tezę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad yra 29 pritariantys. Galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa? Ačiū, pritarta. Tada komiteto nuomonė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komitetas irgi pritarė ir visam nutarimui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu Seimas taip pat pritaria šiam pasiūlymui. (Balsai salėje) Tai buvo pasiūlymai dėl preambulės. Toliau eina 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai dėl viso. K. Glaveckas – motyvai už. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, pritardamas šitam nutarimui noriu pasiūlyti visiems labai draugišką pasiūlymą. Gal mes pagalvokime apie A. Gumuliausko dienos įamžinimą ar apskritai paskelbimą mūsų, nes jis tiek daug gerąja prasme siūlo tų atmintinų dienų, kad jis pats neturėtų būti pamirštas, nes mes dar turime, atrodo, likusių kokių 100 dienų. (Plojimai) Turėtume sutikti plojimais iš tikrųjų, nes tokios pastangos Seimo darbe skelbti atmintinų dienų skaičių ir jį didinti labai plačiai yra sveikintinas ir labai reikalingas tautai dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Tikiuosi, jūs tokį pasiūlymą teiksite. (Balsai salėje) Motyvai. Seimo narė A. Maldeikienė. Prašau.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš irgi labai pritariu siūlymui įvesti šitą dieną. Mes atšvenčiame naujus metus, galima tarp Kalėdų ir Naujųjų metų įvesti A. Gumuliausko kvailybės dieną. Gaila, nebespėsiu pateikti pataisos.
Vieną kartą baikime tyčiotis iš tų iškilmingų dienų, nes iš tikrųjų pasiekėme absurdo lygį. Kiekvieną sesiją išlenda kas nors ir siūlo kokią nors dieną, kokią nors vėliavų keitimo tvarką. Suprantate, iš tikrųjų kartais yra elementariai gėda, nes taip ir pasidaro tie dešimtys tūkstančių įstatymų, kurie virsta trijų minučių svarstymu. Tikrai reikėtų apsvarstyti šitą situaciją, kuri yra absoliučiai absurdiška. Seimo valdybai siūlau – jūs tikrai inicijuokite A. Gumuliausko dieną ir paprašykite amžiams jį būti garbės žmogumi ir tegu išeina iš Seimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galbūt kitais atvejais ir galėtume pristabdyti, tačiau čia iniciatyva kyla iš pačios moksleivijos, iš moksleivių bendruomenių. Iš tikrųjų jie mato reikalą, kad bendruomenės mokyklose turi būti stiprinamos. Jie tikisi dar vieno postūmio toliau vystant bendruomenių reikalą, planuojami renginiai. Aš nemanau, kad tai yra kažkoks, palyginti su kitais, paminėjimas arba paskelbimas Mokyklų bendruomenių stiprinimo metais. Tikrai galiu pasakyti, kad kilo iš pačių bendruomenių. Nemanau, kad tokias iniciatyvas reikėtų stabdyti, nors kyla visokių klausimų dėl to, kad mes per dažnai skelbiame tuos metus, tačiau yra numatyta programa ir nėra tai daroma tuščioje vietoje. Siūlau vis dėlto pritarti, nestabdyti mokyklų bendruomenių iniciatyvos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį – ne apie Atmintinų dienų įstatymą šnekame, o tai yra bendruomenių dėmesys. Ar jūs teksto neskaitote, ar jūs čia taip… Paskelbkime tada A. Gumuliausko metus, koks žanras? Apie ką jūs šnekate, kolegos? Bent jau paskaitykite tekstą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Didžiuojuosi būdamas parlamente kartu su labai patyrusiais kolegomis ir gerbiamuoju Kęstučiu, bet kartais nepataikote. Gerbiamas Kęstuti, gerbiama Aušra, Moksleivių sąjunga inicijavo šitų metų paskelbimą Mokyklų bendruomenių metais. Gerbiamas A. Gumuliauskas čia visiškai niekuo dėtas. Kviečiu atsiliepti į moksleivijos prašymą, D. Šakalienės iniciatyvą, kuri buvo vienbalsiai priimta Švietimo ir mokslo komitete, ir duoti gerą startą ir gerą emociją paskelbti šituos metus. Kviečiu palaikyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 91, prieš – 2, susilaikė 7 Seimo nariai. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3307) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Šiaip jau…
PIRMININKAS. Atsiprašau. A. Gumuliauskas pirmas stovėjo.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū profesoriui K. Glaveckui. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad kalbėti apie visą šitą procedūrą, kai mes prieiname prie metų skelbimo, taip, tokiu būdu, tai, vadinasi, nieko nežinoti. Pirmiausia, aš manau, tai būna įvairių organizacijų iniciatyvos, po to būna ekspertų išvados ir tik po to komisijos pritarimas. Jis iš esmės visą laiką būna bendru sutarimu. Aš neatsakysiu į tuos užgauliojimus. Noriu pasakyti tik tiek, jeigu kreipsis geležinkeliečiai, paskelbsime ir geležinkeliečių dieną.
PIRMININKAS. A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų meilė tėvynei ir meilė bendruomenei, ir mokyklos bendruomenei, prasideda nuo išsilavinimo, proto, pagarbos švietimui, pagarbos mokytojui. Bet niekada, nie-ka-da tai nėra susiję su kokia nors paskelbta diena. Aš prisimenu ir geležinkeliečių dienas ir visokias kitokias. Pagarba žmogui yra dėl to, kad jis turi išsilavinimą. Pagarbą mokyklai ir jos bendruomenei mes galime demonstruoti vienu vieninteliu atveju – rimtai ir sąžiningai, logiškai tvarkydami mokytojų atlyginimus, darbo sąlygas ir uždarydami mokyklas tam, kas vyksta čia už mūsų sienų, kai jau iš tėvų valstybinėje mokykloje (…) reikalauja pinigų. Baisiausias dalykas šitame dokumente yra gumuliauskų sielos įsivaizdavimas, kad kažkokiu dokumentu galima kažką padaryti. Ir ypač baisu, kad tai daro vaikai, kurie ima sovietinę logiką – pasiskelbk ir tapsi. Tu arba esi, arba nesi. Čia yra įstatymas apie formą. Visą laiką apie rūbus, šukuosenas ir niekada apie smegenis.
Aš labiausiai šioje salėje dabar kreipiuosi, paskutinį kartą gal kalbu, į mokyklų bendruomenes ir mokinius. Vaikai, sustokite, neleiskite, kad visi ekspertai, Seimo nariai be smegenų, dar kažkas padarytų iš jūsų pigius biurokratus įsisavinti pinigams ir garbei. Tiesiog mokykitės gerai.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, jau čia ne pirmą kartą tą patį vėl pakartosiu. Yra du dalykai, dėl kurių aktyviausiai Seimo nariai reiškiasi, tai pirmasis – inicijuodami įvairias atmintinas dienas. Kokių tik keisčiausių nebūna! Aš siūliau panaikinti šį įstatymą. Kas nori, kokios bendruomenės, gali švęsti tas atmintinas dienas, juk niekas netrukdo. Metų skelbimas irgi galėtų būti… Bet kodėl čia Seimui reikia? Galėtų būti komisija prie Vyriausybės. Ji ten galėtų disponuoti tam tikromis lėšomis. Ta komisija ima ir nusprendžia: štai šie metai bus mokyklų bendruomenių, kiti bus kaimo bendruomenių, treti bus kažkokių kitokių, lenkiškos bendruomenės, atsiprašau, metai ir viskas. Pafinansuos ir tegul būna. Bet kodėl?.. (Balsai salėje) Žiūrėkite, man čia dabar replikuoja, kad aš sužinau tik, kai balsuoju. Tai gal sužinosiu, jeigu bus skelbiami.
O dabar kodėl mums reikia tokiais dalykais užsiimti? Mes atrodome kaip nerimti. Tikrai reikėtų panaikinti aną įstatymą, tokią komisiją panaikinti. Tegul įsteigia Vyriausybėje ir tegul daro tuos dalykus. Aš nieko prieš, kad būtų bendruomenės metai, bet prieš, kad mes užsiimtume tokiais tikrai niekais.
PIRMININKAS. Ir M. Majauskas užbaigs diskusiją.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš dėl ateinančio klausimo laukiu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai.
10.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5051 straipsniu ir 589, 614 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5051 straipsniu ir 589, 614 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(2). Priėmimas atidėtas, yra tik balsavimas.
M. Majauskas. Prašom dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš tik dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra papildomas instrumentas komisijoms bausti asmenis, kurie nesiteikia ateiti arba nepateikia norimos arba reikalingos informacijos. Mes iš esmės gerbiamą A. Širinskienę paverčiame kaip ir kelių patruliu, kuris galės asmenį bausti ir išrašyti baudas. Man atrodo, kad tokia papildoma baudžiamoji priemonė tikrai nėra reikalinga, todėl kviečiu kolegas nesiregistruoti priimant šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Balsavimą atidedame. Balsavo 57 Seimo nariai.
10.34 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2420(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2420(3). Priėmimas. Pranešėjas – V. Rinkevičius, tačiau pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje.
Toliau procedūrą tęsiame priimdami pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2019 m. liepos 1 d. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso įstatymo. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų kryptis yra teisinga. Mes įtraukiame daugiau visuomenės grupių ir institucijų, kurios gali remti žmones, kurie keliasi gyventi į regionus, šiuo atveju ir savivaldybes, ir verslą. Man atrodo, kad iš tikrųjų prasminga remti žmones, bet labai svarbu, kad ta parama būtų siejama su labai konkrečiu darbu, labai konkrečiomis pareigomis. Jeigu verslui reikia tam tikros kompetencijos žmonių, kad jis galėtų paremti, arba savivaldybė, jeigu nori gauti tam tikros kompetencijos viešojo sektoriaus darbuotoją.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra tik pirmas žingsnis ir gali būti antras žingsnis, bet jis gali būti labai pavojingas, jeigu mes nuspręsime kada nors suteikti mokestines lengvatas. Jau buvo tokių pastangų, jau buvo tokių siūlymų ir jie buvo atmesti komitete. Bet jeigu ateityje atsirastų tokių siūlymų, kurie suteiks mokestines lengvatas, tarkime, verslui remti, čia galėtų atsirasti tokių labai rimtų spragų įstatyme, kai verslas galėtų dirbtinai susimažinti apmokestinamąjį pelną arba papildomai pasididinti išlaidas.
Nereikėtų sukurti tokio precedento ir galimybių prisidengiant parama rajonuose, regionuose jaunoms šeimoms mažinti mokestinius įsipareigojimus. Įsivaizduokime, gali būti įvairiausių variantų, kai vystytojas pastato tam tikrą objektą ir vėliau neva pritaiko nuolaidą, kurią registruoja kaip paramą jaunai šeimai, ir vėliau dėl tos nuolaidos susimažina apmokestinamąjį pelną. Tokių iniciatyvų yra, tad aš kviesčiau būti labai atsargiems ir žiūrėti į tai, kokios papildomos iniciatyvos gali sekti po šio įstatymo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Šiaip jau irgi vertinu tą socialinį jautrumą siekiant padėti jaunoms šeimoms regionuose, bet ne be reikalo aš atkreipiau dėmesį dėl STT išvadų. Taigi STT išvada yra pateikta praėjusių metų spalio 19 dieną, ir toje išvadoje sakoma, kad daug įstatymo nuostatų gali būti traktuojama ir taikoma nevienareikšmiškai. Seimo komitetas parašė – atsižvelgti. Štai tą atsižvelgimą mes matome, nesuprasi kurioje vietoje. Šis įstatymo projektas yra registruotas jau šiemet, gegužės 9 dieną, ir būtent dėl šių nuostatų STT išvados nėra. Yra dėl ankstesnių projekto variantų, o dėl esamo registruoto įstatymo projekto STT išvados nėra.
Bendros STT išvados, pateiktos praeitų metų spalio 19 dieną, sako: yra rizikos ir yra pavojų. Nors pažadėta atsižvelgti, niekas neatsižvelgė. Aš nenoriu pasakoti, kaip galėtų būti padedama korupcijos schemas realizuoti per šį įstatymą, nes, na, arba tiesiog kas nors įsižeis, arba vėl pasijuoks. Bet negi mes nematome, kad čia esama korupcinių landų? Galiojančiame įstatyme yra vienas apsisaugojimas, tai yra, kad tas, kuris parduoda būstą, nebūtų susijęs su kuo nors, o tas, kas gauna paramą būstui įsigyti, niekaip nėra išanalizuojama, koks jo santykis su juridiniu asmeniu, per susijusius asmenis, per gimines ir taip toliau.
Aš nebalsuosiu už tą projektą, nes atrodo, kad prisidengiant socialiniu jautrumu dėl paramos regionų vystymo gali atsirasti landų korupcijai.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš kaip tik noriu atkreipti visų dėmesį į tai, kad pirmieji 10 mln., skirtų jaunoms šeimoms būstui įsigyti, yra didžiulė parama ir regionams ypač reikalinga. Kaip tik siūlau įtraukti į šį procesą verslo subjektus, nes ta skiriama suma yra labai maža. Juridinio asmens darbuotojai, turiu galvoje, jeigu verslo įmonėje dirba darbuotojai, jie gali gauti tą paramą, ir tokiu atveju įmonės būtų skatinamos tai daryti, teikti tą paramą jaunoms šeimoms. Siūliau juos atleisti nuo pelno mokesčio ta dalimi, kuri skiriama būstui įsigyti. Žinoma, būtų dar tokia kontrolė, kad jeigu įmonė pareiškia norą įsigyti paramą ar būstą, žmogus, darbuotojas, kuris turi daugiau kaip 10 % akcijų arba pajų, ta lengvata negalėtų naudotis. Toks mano pasiūlymas buvo pateiktas. Deja, jis buvo atmestas.
Taip pat siūlau neriboti prisidėjimo sumos iki 50 %. Apribojimų neturėtų būti. Taigi siūlau verslą įtraukti, skatinti verslą, bet įrašyti tam tikrus saugiklius. Siūlau palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš nekartosiu, ką pasakė kolegos apie STT išvadą. Aš norėčiau, kad mes pažvelgtume šiek tiek kitaip į šitą įstatymą, nes niekas šiandien verslui nedraudžia statyti arba nupirkti, dovanoti būstą savo specialistams, jaunoms šeimoms. Tai nedraudžiama. Kažkodėl mes ieškome labai sudėtingų schemų.
Jeigu mes kalbame apie savivaldybes, tai ko labiausiai trūksta savivaldybėse? Laisvų būstų. Mes priėmėme visai neseniai gerą įstatymą dėl municipalinio būsto atsiradimo. Aš manau, būtų kur kas racionaliau, jei savivaldybės, jeigu turi laisvų lėšų, steigtų municipalinį būstą, statytų, remontuotų, atkurtų ir jį nuomotų jauniems žmonėms. Tai būtų savivaldybės nuosavybė, savivaldybės turtas, kurį kiekvieną kartą jos gali panaudoti taip, kaip racionaliau. Jeigu šiandien savivaldybė nori jauną specialistą pasikviesti, tai suranda būdų arba municipalinį būstą pastato ir suteikia jam. Tokių pavyzdžių jau yra. Todėl tokios schemos dar prisidėti prie nuosavo būsto įsigijimo…
Lietuva ir taip išsiskiria iš Europos Sąjungos valstybių, kad mes turime atvirkštinį skaičių. Europoje 70–80 % yra municipalinio būsto ir 20–30 % nuosavo, o Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai: pas mus 70–80 % yra nuosavo ir tik 20 % ar kiek, netgi mažiau, ko gero, yra municipalinio. Aš manau, kad mes turėtume įstatymus kurti, kad būtų einama europietišku keliu, o ne padaryti kiekvieną iš mūsų nuosavybės turėtoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gaila, kad kolegos pradeda narstyti korupciniu požiūriu visą įstatymą, kuris jau seniai veikia, galioja ir šeimos naudojasi. Šitas pakeitimas buvo derintas ir yra STT išvada. Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo STT atstovai ir jokio pavojaus čia neįžvelgė. Mano manymu, prie to, kad baigtųsi mūsų regionų tuštėjimo metas, turi prisidėti ne tik Vyriausybė, bet ir savivaldybės, ir ten gyvenantys ir veikiantys verslininkai. Šitas įstatymo projektas tarsi sukabina visus į vieną vietą ir nukreipia siekti vieno bendro tikslo, tai yra mūsų regionų išsaugojimo.
Noriu pasakyti, kad taip, verslo yra laisvos rankos, jis gali nupirkti savo darbuotojams būstą. Bet galvokime apie tai, kad regione veikiantys verslininkai dažniausiai yra mažos arba vidutinės įmonės ir tokios finansinės galimybės jie kaip ir neturi, kad galėtų visiškai kompensuoti būsto įsigijimą reikalingiems specialistams, bet galimybę prisidėti prie jo tikrai dažnu atveju rastų. Tad aš manau, dar kartą kartoju, kad čia yra atveriama, tiktai suteikiama galimybė prisidėti. Tai nėra privaloma.
Dar noriu priminti, kad verslas gali prisidėti prie to tik iš nepaskirstyto pelno, tai yra sumokėjęs visus mokesčius. Nematau čia jokios landos korupcijai arba dar kam. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų dėl ko gi mes čia diskutuojame? Visai neseniai, ko gero, beveik visos partijos, dauguma Lietuvos partijų, agitavo už dvigubos pilietybės referendumą, siekdamos susigrąžinti savo tautą, kuri išsiblaškiusi po pasaulį. Šiuo atveju tai yra priemonė žmones sulaikyti Lietuvoje, kad jie neemigruotų.
Tačiau aš vėlgi noriu atkreipti dėmesį, kad šiame siūlyme yra ne tik socialinis aspektas ir ne tik emigracijos stabdymo aspektas. Tai yra regioninės politikos aspektas. Mes visiškai neseniai Energetikos komisijoje svarstėme dėl strateginio plano, kaip mes vystysime regionus, kiek mes jų turėsime, kur bus centrai ir visa kita. Mes turime pagalvoti apie tai, kad jeigu centrai vysto tam tikras paslaugas, tam tikras technologijas, tam tikrą pramonę, jiems reikės ten dirbančių žmonių, tai būtent jaunos šeimos ir yra to darbingiausio amžiaus, jauni specialistai, baigę universitetus, vienos ar kitos specialybės, ir kaip juos pritraukti į regionus, būtent juos, mums ir turėtų būti galvos skausmas vystant vizijas, kuo užsiims vienas ar kitas regionas. Mes galime sugalvoti, kuo užsiims vienas ar kitas regionas, bet kas įgyvendins tų regionų viziją, kas realiai dirbs, tai mes nepagalvojame. Manau, kad tai yra vienas nedidelis nedidelis paramos būdas, tačiau jis yra, ir aš tikrai kolegas raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 96, prieš – 2, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2420(3) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(6) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(6). Priėmimas. Pranešėjas – A. Palionis. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Buvo du Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai dėl 1 straipsnio: vienas gegužės 14 dieną ir gegužės 28 dieną, tikslinantis tą patį pasiūlymą. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
A. PALIONIS (LSDDF). Dar buvo Teisės departamento pasiūlymas dėl priėmimo datos. Komitetas atsižvelgė ir pataisė iš 2018 metų į 2019 metus.
PIRMININKAS. Taip. Jau atsižvelgėme. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Svarbu atkreipti dėmesį ir pakartoti, ir tikrai nebus per daug, jog azartiniai lošimai gali būti socialiai žalinga veikla, jinai gali sukelti priklausomybę ir to pasekmės gali būti tikrai labai skaudžios. Jeigu dėl panašios žalos yra labai griežtai ribojama arba išvis draudžiama tabako ir alkoholio kontrolė, reklama, tai azartiniams lošimams taikyti išimtis ir leisti neribojamą ar menkai ribojamą reklamą iš tikrųjų nebūtų nuoseklu. Todėl šis įstatymas iš tiesų yra reikalingas ir prasmingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dalis subjektų gali gauti mažiau paramos, ypač verslo, ypač sporto, ir čia, jeigu tam tikros sporto šakos nukentėtų, būtų labai svarbu užtikrinti, kad valstybės parama sportui išliktų, o gal net ir didėtų, jeigu lygiai taip pat verslo, kuris organizuoja lošimus, parama tam sportui mažėtų. Tam, kad sportas nenukentėtų, jeigu sumažėtų išlaidos ir parama lošimo organizacijų, ją turėtų pakeisti valstybės parama.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nesu labai prieš, tačiau aš jaučiu tokį nepamatuotą artėjantį radikalizmą ir nenuoseklumą šio įstatymo atžvilgiu. Yra loterijų verslas ir yra azartinių lošimų verslas, jie yra reglamentuojami atskirais įstatymais. Kaip loterijos atrodo kažkas šventa ir kažkoks sėkmės faktorius ir visiškai nekalbama apie priklausomybę, taip azartiniuose lošimuose mes matome tiktai užkastą ir paslėptą velnią. Ir nuosekliai didiname reglamentavimą lošimų verslui, tuo tarpu loterijų verslas remia tas pačias sporto varžybas. Visiškai neadekvačiai yra reglamentuojama viena ir kita verslo šaka – azartinių arba loterijų. Čia yra vienas nenuoseklumas.
Antrasis nenuoseklumas yra, kad šį vakarą popietiniame posėdyje mes svarstysime apie šešiolikmečių teisę stoti į partijas. Mes rodysime greičiausiai pasitikėjimą jaunesniais žmonėmis. Tuo tarpu šitame įstatyme dar labiau griežtinama priklausomybė… nepilnamečių teisė net neįeiti į kai kurias patalpas, kuriose yra lošimo aparatai. Ir čia rodome, kad dar labiau užkeliame kartelę.
Trečiasis nenuoseklumas yra dėl įsigaliojimo datos, kuri yra labai ankstyva ir labai stipriai pažeis ilgalaikes sutartis, kurios yra pasirašytos su įvairiais sporto klubais, varžybomis, federacijomis ir taip toliau, ką paminėjo M. Majauskas, netgi pasisakydamas už. Tai yra didelis pavojus federacijoms, kad jos neteks finansavimo dar šiemet arba kitais metais, nors sutartys yra ilgalaikės ir tai reikia kažkaip spręsti. Paskutinį kartą, kai A. Veryga priešakyje pateikė Alkoholio įstatymo ypač didelio reklamos ribojimo paskatas, tada buvo žadama tiek žiniasklaidai, tiek sporto federacijoms kompensuoti nuostolius dėl reklamos praradimo, tačiau tai nebuvo atlikta. Lygiai tas pats nutiks ir dabar. Kalbant apie priklausomybes, trečiasis nenuoseklumas yra tai, kad lėšos, kurios yra surinktos iš…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Turbūt visi pamename, kai buvo Rusijos krizė, labai daug mūsų verslo turėjo persiorientuoti nuo Rusijos į Vakarus. Paskui mes džiaugėmės, kad krizė buvo kartu ir dovana, kad galėjome kažkaip susitvarkyti ir tapti nepriklausomi. Man atrodo, šiandien reikia ir su sportu padaryti taip, kad jis būtų nepriklausomas nuo tokių dalykų, kurie galiausiai žaloja žmones, – ir nuo azartinių žaidimų, ir panašiai.
Šiuo atveju aš labai pritariu šitam įstatymui. Tiems, kas mano, kad tai yra ne taip svarbu, aš siūlau susipažinti su statistika, pažiūrėti, kiek per azartinius žaidimus atsitinka tragedijų. Ir kai kalbame apie jaunus žmones, ypač kurie dar yra finansiškai neatsakingi už savo veiksmus, jie gali tapti nepaprastai sudėtinga finansine našta ir šeimai. Man atrodo, tie ribojimai yra tikrai pamatuoti. Aš džiaugiuosi, kad mes tikrai ėmėmės labai svarbios srities, nes azartinių žaidimų ribojimas, man atrodo, buvo kaip tik lobistų nustumtas. Dabar mes galime to imtis. Aš džiaugiuosi tuo.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip jau ne kartą esu sakęs šiuo klausimu, kad vaikai iki 18 metų, turintys galimybę lošimų automatų ir bingo salonuose, totalizatorių ir lažybų punktuose tiesiogiai stebėti lošimų procesus, gali labai lengvai apsikrėsti tuo virusu, tapti tų žaidimų dalyviais. Ir tai, kad siūlomas draudimas neįleisti asmenų iki 18 metų į azartinių lošimų patalpas ir uždrausti šio amžiaus jaunimui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, tikėtina, tam tikru laipsniu amortizuosis įtraukiančių į azartinius lošimus dalyvių skaičių… todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1199(6) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286.
Priėmimas. Pranešėjas – P. Nevulis. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų, priėmimo stadija. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra, priimame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Dėl jo taip pat pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, priimame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
P. NEVULIS (LVŽSF). Yra du Teisės departamento pasiūlymai. Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Kitas kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Taip pat komitetas pritarė. Toliau yra Seimo nario B. Markausko pasiūlymas dėl…
P. NEVULIS (LVŽSF). Siūloma pritarti. Ir dar vienas pasiūlymas bus Seimo nario K. Mažeikos, jam taip pat siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo datos, nes data jau yra praėjusi, ir su tokiu pritarimu keliaujame prie kito Teisės departamento pasiūlymo.
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip pat siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Atsiprašau. K. Mažeikos pasiūlymas yra.
P. NEVULIS (LVŽSF). K. Mažeikos pritarti siūloma.
PIRMININKAS. Pritarėte. Ar galime mes bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Siūloma pritarti. Teisės departamentas siūlo išbraukti 3 dalį. Komitetas – taip pat. Dėkoju. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 5 straipsniui su šiais pasiūlymais? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėkoju pranešėjui. Nuomonės dėl viso. Nuomonė už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikintina P. Urbšio iniciatyva kartu su komitetu pateikti ir mažu žingsneliu praplėsti savivaldos teisės žemės sklypų formavimą. Teisės atidavimas kaimiškoms arba regioninėms savivaldybėms. Tačiau ši valdančioji dauguma galėjo kur kas daugiau padaryti.
Jūs patys esate įsirašę į savo rinkimų programą ir Vyriausybės planus atiduoti žemėtvarkos funkcijas savivaldybių administracijoms. Tiek aš iš opozicijos asmeniškai kartu su kolegomis konservatoriais, tiek kiti iš jūsų buvo pateikę projektus iš esmės panaikinti Nacionalinę žemės tarnybą ir jos funkcijas atiduoti savivaldybių administracijoms. Apie tai kalba Savivaldybių asociacija, apie tai jūs kalbėjote savo programoje, apie tai kalbate ir Vyriausybės darbų programoje. Tačiau ryžtas žengti yra mikro- šituo įstatymu, lyginant su tuo, ką jūs esate pažadėję savo programose.
Dabartinis ateinantis Prezidentas yra pasakęs savo rinkimų programoje, kad jis pasisako už Nacionalinės žemės tarnybos panaikinimą ir šių funkcijų atidavimą savivaldybėms. Tai aš kviečiu valdančiuosius žengti žingsnį toliau. Šis įstatymas eina gera linkme, bet vardan Lietuvos savivaldybių galima padaryti kur kas daugiau, leisti joms formuoti pačioms sklypus, esant teisingai priežiūrai, panaikinti tą hidrą, kuri jau yra išsiplėtusi iki beveik tūkstančio darbuotojų, kalbu apie Nacionalinę žemės tarnybą, ir perduoti šį pasitikėjimą savivaldybei su tinkama kontrole.
Kviečiu balsuoti už, bet buvo galima padaryti kur kas daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1286(3) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1287(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.2 klausimas – Žemės įstatymo 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1287(2). Priėmimas. Pranešėjas – taip pat Seimo narys P. Nevulis. Prašom į tribūną. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
P. NEVULIS (LVŽSF). Šiam pasiūlymui komitete pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė. Dėl šio straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Su tokiais pritartais pasiūlymais galime pritarti visam įstatymo 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1287(2) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2155(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2155(3). Svarstymas. Pranešėjas – A. Kirkutis. Algimantai Kirkuti, kviečiu į tribūną dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams… Aš nežinau, ką man čia skaityti. (Balsai salėje) Komitetas svarstė komisijos sutartį ir bendru sutarimu pritarė komisijos sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime, pritariame. Ar galime priimti šį nutarimą? Galime priimti. Dėkoju. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Tik vienas straipsnis ir yra. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir visi balsavo už. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2155(3) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3191(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Farmacijos įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3191. Priėmimas. Pranešėja – Seimo narė A. Kubilienė. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. 1 straipsnis. Seimo nariai A. Matulas, I. Degutienė, J. Olekas, R. Martinėlis pateikė pasiūlymą. Kas pristatote? Seimo narys A. Matulas. Prašau. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, ministerija sudaro komisiją, kuri siūlys, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Šitai komisijai dabar atstovauja trys nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siūloma nevyriausybinių organizacijų atstovavimą sumažinti iki dviejų. Mes todėl siūlome atstatyti, kad nevyriausybinėms organizacijoms atstovautų trys atstovai.
Taip pat yra siūlymas, kad dviejų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių šeimos gydytojams, atstovai įeitų į komisiją. Kadangi labai daug receptų išrašo ir vaistų skiria gydytojai specialistai, mes siūlome, kad galėtų atstovauti ne tik šeimos gydytojams, bet ir gydytojams specialistams. Todėl prašome pritarti šitiems mūsų siūlymams, nes prisidengus naujos komisijos sudarymo principu mažinti skaidrumą, viešumą yra netinkama.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime manyti, kad yra 29 pritariantys, kad būtų pasiūlymas svarstomas? Pritariame tokiam. Gerai.
Tada prašau, komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: pacientų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir mokslo ir studijų įstaigų deleguotų atstovų skaičius yra padidintas, todėl manytina, kad pacientų atstovavimas komisijoje yra pakankamas.
Taip pat į komisijos sudėtį siūloma įtraukti du universiteto ligoninės gydytojus, turinčius ne mažesnę kaip penkerių metų medicinos praktiką.
Taip pat papildyti komisijos sudėtį nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių šeimos gydytojams, atstovais. Papildomai nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių gydytojams specialistams, atstovų įtraukimas nėra tikslingas. Be to, šių atstovų parinkimas būtų labai sudėtingas dėl didelio skirtingų specialybių gydytojų organizacijų, yra maždaug 62 organizacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl nuomonių dėl pasiūlymų Seimo nariai neužsirašė. Nuomonės išsiskyrė. Siūlau balsuoti dėl šio pasiūlymo. Tie, kurie pritaria Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Oleko, R. Martinėlio pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 40, prieš – 24, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Su tokiu nepritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu.
Atsiprašau, dar yra vienas taip pat Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Oleko ir R. Martinėlio pasiūlymas. Prašau jį pristatyti taip pat Seimo narį A. Matulą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, pasekmes šito centralizavimo ir valdžios galių perskirstymo į Sveikatos apsaugos ministerijos ministro rankas mes jau turime. Vakar išsiaiškinome, kad PSDF biudžetas per keturis mėnesius viršytas, rodos, 57 mln., per pirmus keturis mėnesius, ir Ligonių kasų direktorius tai patvirtino. Taip atsitiko dėl to, kad tiesiog yra siaurinamas institucijų, su kuriomis reikėtų sudaryti, derinti ir sąrašą, ir tvarką, sąrašas, taip pat mažinamas skaidrumas. Šiuo atveju pirminiame įstatymo projekte buvo siūloma atsisakyti susirinkimų įrašų darymo. To, ką mes teikiame, iš esmės prašo pačios farmacijos kompanijos, kad jos galėtų pasitikrinti, kaip vyksta posėdžiai, ne tik iš protokolo, bet iš garso įrašo, kaip vyksta svarstymai, kokiu pagrindu, kokiais argumentais yra įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistai.
Šiek tiek komitetas patobulino, nors, kaip sakiau, pirminiame variante buvo išvis atsisakyta šitų dalykų, bet, mūsų manymu, tai yra nepakankama. Vakar komiteto pirmininkė sakė, kad yra suderinta su gamintojų atstovais. Kalbėjau, vakar skambinau, gamintojų atstovai sakė, niekas su jais nieko nederino ir jokio rašto nėra. Matyt, buvo paskleistas melas. Mes siūlome, kad vis dėlto ir protokolai, ir įrašai daromi, o ministras nustato tvarką, kaip susipažinti su tais įrašais. Labai prašau pritarti ir nemažinti visuomenėje skaidrumo.
PIRMININKAS. Ar yra 29 manantys, kad reikia svarstyti šią pataisą? Balsuojame.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). O komiteto nuomonė? (Šurmulys salėje) Prieš.
PIRMININKAS. Yra 29. Už balsavo 41. Pasiūlymas svarstomas. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos. Atsižvelgiant į tai manytina, kad nuostatos, susijusios su komisijų darbo tvarka ir organizavimu, yra ne įstatymo, o poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalykas.
PIRMININKAS. Nuomonė dėl pasiūlymo. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tikrai pritariu kolegų teiktam pasiūlymui ir turiu labai rimtų argumentų. Priminsiu visiems čia, kaip buvo sunaikinti Vyriausybės pasitarimo įrašai ir nebuvo pateikta žurnalistams. Mes išgirdome iš Ministro Pirmininko atsakymą, kad kol tai nėra įrašyta į įstatymą, mes tų pasitarimų įrašų nesaugosime ir niekam nerodysime. Tai mes turime labai aiškų precedentą. Jeigu norime, kad įrašai išliktų ir būtų pateikiami, tai reikia įrašyti į įstatymą. Ir manau, kad toks bendras sutarimas – farmacijos kompanijos nori, kad būtų galima pasitikrinti, kaip buvo diskutuota, visuomenė nori, mes irgi pasisakome už skaidrumą. Tai kodėl šiuo atveju turėtume daryti priešingai, negu darėme tada, kai priėmėme įstatymo pataisas dėl Vyriausybės pasitarimų įrašų išsaugojimo ir jų prieinamumo? Aš kviesčiau išsaugoti tą analogiją ir šiuo atveju pritarti pateiktoms pataisoms.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl pasiūlymo. Seimo nariai, pritariantys Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Oleko, R. Martinėlio pasiūlymui dėl 1 straipsnio, balsuoja už, kiti, pritariantys komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 42, prieš – 17, susilaikė 35 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, kviesčiau palaikyti šį įstatymą ir balsuoti už, nepasiduoti tai nuolat bandomai skleisti panikai ir dezinformacijai, nuolatiniam bandymui skleisti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir demonizuoti kad ir tą pačią ministeriją. Nepamirškime, kad politikai keičiasi, ir anksčiau ar vėliau kam nors kitam teks toje ministerijoje dirbti ir vadovauti. Jeigu jūs nuolat ja nepasitikėsite ir visą visuomenę prieš ją nukreipsite, nepamirškite, kad anksčiau ar vėliau patiems su tuo teks susidurti.
Kalbėdami, kad pacientų atstovavimas yra kažkaip naikinamas, nes viešojoje erdvėje buvo paskleista tokia informacija, jūs tiesiog meluojate ir apgaudinėjate, pacientai lieka. Ar labai daug skaidrumo padidina vienas papildomas narys, ar ką nors labai iš esmės pakeičia? Manau, ne. Bandymas pasakyti, kad specialistai turi būti įtraukti. O kokiu būdu atsirinksite iš daugybės specializacijų, kuris specialistas turi būti ir kaip turi būti? Tai būtent šeimos gydytojai, kurie ir prižiūri pacientą nuo pradžios iki pabaigos ir gauna visų gydytojų išvadas, manau, tie specialistai ir turėtų būti tokiose komisijose.
Man keista girdėti jūsų argumentus apie viršytus biudžetus, kai jūs nuolat kalbate, kad pacientams daugiau turėtų būti kompensuojama vaistų, daugiau inovatyvių priemonių. Kai tai yra padaroma, jums tai nebepatinka. Aš tiesiog jums siūlau apsispręsti, ko jūs iš tikrųjų norite. O visus kolegas siūlau nepasiduoti manipuliacijoms ir spekuliacijoms, palaikyti projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto noriu kalbėti dėl sudėties. Nenorėčiau sakyti taip, kad yra kažkaip manipuliuojama, kaip sakė. Bet, akivaizdu, yra mažinamas nevyriausybininkų atstovavimas. Vengiama, kad atstovautų jiems daugiau organizacijų. Taip pat nepraplečiame atstovaujamų gydytojų organizacijų atstovavimo pagal gydytojų profilius, ir iš tikrųjų norima spręsti klausimą kuo mažesniu ekspertų atstovavimu. Vis dėlto šiame įstatymo projekte tai yra akivaizdu. Kadangi mažinamas atstovavimas, aš siūlyčiau bent jau susilaikyti, balsuojant už šio įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man yra labai keista klausyti ir toliau tokios demagogijos, kai ponas A. Veryga bando susitapanti su valstybe, su institucija. Niekas nenusiteikęs prieš Sveikatos apsaugos ministeriją. Dauguma žmonių nusiteikę prieš jūsų vykdomą politiką, prieš valdžios uzurpavimą, prieš galimai neskaidrius sprendimus. Ir šiuo metu iš viso kompensuojamiems vaistams per metus skirta apie 230 mln., o per keturis mėnesius viršyta. Įsiklausykite, to gyvenime nėra buvę – 57 mln., tai yra skandalas. Ir toliau bandoma siaurinti ratą institucijų, su kuriomis reikės derinti, nes lydimajame įstatyme matysite, kad siūloma atsisakyti ir PSDF tarybos, kuri plačiai atstovaujama, nuomonės. Tai yra skandalinga situacija.
Be abejo, aš raginu tiek Seimo Antikorupcijos komisiją, tiek Generalinę prokuratūrą, STT imtis tyrimo dėl to, kad… Pamenate, atrodo, prieš porą metų VTEK’as buvo rekomendavęs vienai viceministrei pakeisti kuravimo sritį, bet tai nebuvo padaryta. Ir šiandien ta kompanija, kuriai vadovauja viceministrės pusbrolis, įsiveržė į pirmą vietą – kompensuojama virš 21 mln. metams. Lyginant su praeitais metais, prieaugis 21 %. Tai yra skandalas ir niekam nekyla įtarimų, daugumai nekyla įtarimų, kad čia yra tendencingai siaurinamas ratas, uždaras ratas: patys nutarsime, patys ką nors įtrauksime, išbrauksime ir panašiai. Aš tikrai siūlau, jeigu dėl tokių ganėtinai smulkių dalykų atsisakoma pritarti kolegų Seimo narių pasiūlymui, siūlau tikrai nebalsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 60, prieš – 6, susilaikė 33 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3191(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3192(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3192(2). Priėmimas. Taip pat komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
1 straipsnis. Dėl jo yra Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Oleko, R. Martinėlio pasiūlymas. Kas pristatote? Seimo narys A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau šiek tiek minėjau, kad dabar Privalomojo sveikatos draudimo taryba derina ne tik išlaidų kompensavimo tvarką, bet ir sąrašą, kokie vaistai yra įtraukiami į sąrašą. Šiuo siūlymu siūloma, kad dėl sąrašo būtų nuomonės klausiama tik Valstybinių ligonių kasų. Tai yra vadovas, kurį skiria ministras. Iš esmės tai yra ministerijai pavaldi institucija. Atsisakoma, kad dėl sąrašo nuomonę pareikštų Privalomojo sveikatos draudimo taryba.
Argumentai, kuriuos mes išgirdome komitete, yra daugiau negu juokingi. Laikas, užtrunka, kol susirinks PSD taryba. PSD tarybai vadovauja ministras arba viceministrė. Gali sušaukti bet kada. Bet nereikia tos nuomonės, vėlgi, kaip sakiau, daromas uždaras ratas ir tada išeina tokie dalykai, kad įtraukiami vaistai visai ne tie, kurių medikai, atrodo, prašo, arba prieš rinkimus priimami sprendimai dėl priemokų. Mes tokių variantų jau esame turėję, kai buvo didinamos pensijos prieš rinkimus, nors fonde nebuvo pinigų. Dabar einama tuo pačiu keliu. Neveikė tas mechanizmas prieš rinkimus.
Dar kartą prašau, kolegos, palikti ir pritarti mūsų siūlymui, kad PSD tarybos klaustų nuomonės ne tik dėl kompensavimo tvarkos, bet ir dėl vaistų sąrašo, nes PSD taryba atstovaujama kur kas plačiau, negu ministerijos dabar sudaryta komisija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti, kad yra 29, kurie pritaria, kad būtų svarstoma ši pataisa? Pritariame. Tada komiteto nuomonės prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai: Privalomojo sveikatos draudimo tarybos dalyvavimas tvirtinant kompensavimo sąrašus yra formalus ir dubliuoja komisijos darbą, PSDT nuomonės reikia laukti ilgai ir tai vilkina sprendimų priėmimo procesą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo nuomonė už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu mes pripažįstame, kad sveikatos apsaugos sistema yra viena labiausiai korumpuotų, logiška yra tai, kad šios srities turi būti sustiprinta ir visuomeninė kontrolė, ypač kas susiję su kompensuojamaisiais vaistais, kur ta korupcija yra didžiausia. Jeigu yra tik toks kalbėjimas, kad per ilgai reikia laukti ir ilgai užtrunka, tai tikrai čia nėra argumentas, nes visada galima nustatyti aiškesnius terminus ir būtų įpareigojimas pateikti tą nuomonę, nes, šiaip ar taip, ši taryba yra visuomeninė institucija. Mes tokiu būdu įtraukiame visuomenę.
Aš valdančiuosius norėčiau pakviesti būti nuoseklius. Jeigu jūs siūlote teismų tarėjus, jūs tokiu būdu įtraukiate visuomenę net į teisingumo vykdymą. Kodėl jūs norite dabar apriboti visuomenės dalyvavimą tokioje jautrioje srityje kaip kompensuojamųjų vaistų sąrašų sudarymas. Įsiklausykite! Nesvarbu, kad konservatorius, bet žmogus už Lietuvą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė išsakyta. Dėl kitų nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Oleko ir R. Martinėlio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Pritariantys pasiūlymui, balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 37, prieš – 12, susilaikė 40 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Tada galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui. Pritariame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Dar kartą, kolegos, salėje vėl nuskambėjo tokie žodžiai „uzurpuoti valdžią“ ir panašiai. Kalbame ne apie asmenį. Keista iš Etikos ir procedūrų komisijos nario girdėti tokius keistus pasakymus. Aš kviesčiau iš tikrųjų įsiklausyti ir girdėti, kas yra sakoma kalbant apie prieš rinkimus priimamus sprendimus. Aš jums dar kartą noriu priminti, kad Pasaulio sveikatos organizacija, jos analizė aiškiai parodė, kad didžiausios išlaidos patiriamos gyventojų yra būtent vaistams ir būtent priemokomis vaistams. Ar Sveikatos reikalų komiteto narys nori pasakyti, kad tas priemokas reikia dar labiau didinti, ar čia yra kažkoks populizmas, ar tiesiog tų tarptautinių organizacijų rekomendacijų vykdymas?
Dėl kasų vadovo, tai, jūsų žiniai, jis atkeliauja toms kasoms vadovauti per konkursą, ir jame gali dalyvauti, kas atitinka reikalavimus. Aš nelabai suprantu, kodėl čia vėl reikia demonizuoti ministrą arba ministeriją ir bandyti kokiu nors būdu ją marginalizuoti. Iš tikrųjų labai keistai skamba tas noras pridėti papildomų institucijų, kai iš Seimo narių mes nuolatos gauname raginimus greičiau vieną ar kitą medikamentą įtraukti į kompensuojamuosius, mažinti administracinę naštą ir kitus dalykus, kas šiais įstatymo pakeitimais ir yra padaroma. Tai vis dėlto kviesčiau žiūrėti į priekį, į ateitį ir sudaryti galimybes mūsų pacientams greičiau gauti tokį gydymą. O kai jūs sakote, kad kai kurių vaistų kompensavimas greitėja ir didėja, tai gal galėsite pateikti sąrašą, kuriuos išbraukti, ir pasakysite pacientams, kad jie nuo tam tikro laiko gydymo nebegaus. Komisija, manau, jūsų atveju būtų gera tik ta, kuriai vadovautų gerbiamo kolegos žmona, kurią jis siūlė man į ministerijos pozicijas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau, kad į šį klausimą būtų pažiūrėta be emocijų ir gana logiškai. Niekas nepaneigs, kad yra išbraukiama PSDF taryba kaip sąrašo vertintojas, o PSDF taryba buvo kaip nepriklausomas organas, kompetentingas, plačiai atstovaujamas, iki šiol dalyvavo ir jokių problemų, kad susirinktų PSDF taryba, iki šiol neiškilo. Tai čia tikrai ne argumentas. Dabar lieka, sakykime, tik ministrui pavaldžios institucijos, ir manau, kad tikrai gali mažėti skaidrumas. Tai yra visiškai nepriimtina ir į šitą klausimą reikia pažiūrėti gana logiškai, o ne emociškai. Vienareikšmiškai – PSDF tarybos išbraukimas yra neigiamas dalykas. Aš siūlau nepritarti šiam klausimui vien todėl, kad PSDF taryba išbraukiama iš vertinimo.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai turiu vilties, kad daugumos, byrančios daugumos, atstovai įsiklausys į argumentus, žmonių argumentus, pamatysite, kas realiai vyksta Sveikatos apsaugos ministerijoje. Štai dabar paskelbtas konkursas, pakeista konkurso tvarka dėl kai kurių įstaigų vadovų. Siūloma, kad komisija atrinks du žmones, o paskui ministras po pokalbio nutars, kurį žmogų paskirti, kuris jam labiau patiks. Žmogus be kompetencijos, be vadybos patirties nutars, kurį žmogų.
Aš čia galiu lažintis. Štai yra paskelbtas konkursas į vieną Kauno ligoninę ir tikriausiai bus atrinktas dabartinis vienas iš vadovų, kuris yra geras ministro draugelis, kiek aš žinau. Tai lažinuosi su jumis, kad po to pokalbio jisai toliau bus atrinktas, ne kitas. Jūs atverkite akis, pamatykite, kas ten vyksta!
Kalbant apie šitą įstatymo projektą, tai, kolegos, niekas nesiūlo įtraukti papildomų institucijų, su kuriomis reikėtų suderinti. Mes siūlome palikti tai, kas yra, nesiaurinti, palikti tai, kas yra. Ten pritarėte įstatymo projektui – mažinti visuomeninių organizacijų atstovavimą, čia siūlote išbraukti PSDF tarybos nuomonę, kuri dabar yra įstatyme, galioja. Apie ką mes šnekame? Išgirskite! Šituos dalykus reikės keisti, nes taip yra toliau daroma neskaidri sistema.
Ir apskritai, kolegos, atėję lyg ir buvote žadėję, kad skaidrinsite sveikatos sistemą, mažinsite korupciją, o kas dabar darosi? Politiką formuoja ministerija, įstaigų steigėja yra ministerija, pinigus skirsto ministerija, ministras pasirašo, dėl bet kokio euro panaudojimo pasirašo ministras. Ligonių kasa tik paskirsto tai, kas yra pasirašyta. Ar tai yra skaidru, kada viskas koncentruojama vienose rankose? Kodėl estai…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …ligonių kasą padarė pavaldžią Vyriausybei ir atstovavimas yra kur kas platesnis? Ir tada galbūt nebus tokių situacijų, kada per keturis mėnesius viršijame 17 arba 18 %…
PIRMININKAS. Laikas kalbėti…
A. MATULAS (TS-LKDF). …biudžetą. Siūlau nepritarti arba ištraukti korteles, nes kitaip šito traukinio sustabdyti neįmanoma.
PIRMININKAS. P. Urbšys – nuomonė prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai kiekvienas sprendimą priima pagal save. Manau, jūs tą pakeitimą dabar inicijuojate manydami, kad viskas bus skaidru, kaip dabar yra, ir kad visada bus toks skaidrus ministras. Taip nebus. Jūs faktiškai atveriate Pandoros skrynią. Kai ateis ministras, kuris atstovaus ne žmonių interesams, o farmacininkų interesams, tai jūs sukuriate jam idealią sistemą, kad jis galėtų priiminėti sprendimus jų naudai ir likti nebaudžiamas. Jeigu jūs to siekiate, balsuokite už tai.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3192(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2017(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2017(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2017(2) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2018(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2018(2).
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai 86 pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-2018(2). Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002(3). Tai yra sujungti du įstatymų projektai Nr. XIIIP-506 ir Nr. XIIIP-2002. Kviečiu J. Oleką. Priėmimas. Aptarsime visus gautus pasiūlymus. Priėmimas. A. Skardžius. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašymas teisėtas. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame dėl siūlymo. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos vardu yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 63, prieš – 24, susilaikė 7. Skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, noriu pasidžiaugti, kad mūsų posėdį stebi ir yra atvykusi Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos… komiteto delegacija, vadovaujama komisijos pirmininko, Seimo nario R. Grupinskio. Džiaugiamės. (Plojimai)
11.38 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3148(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-33…, atsiprašau, projektas Nr. XIIIP-3148(2). Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Nekviečiu pranešėjo. Pasiūlymų nėra gauta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – A. Anušauskas. Minutėlę, tuoj įjungsime! Arvydai Anušauskai, prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo esmė, kaip žinoma, – uždaromos atominės elektrinės apsaugos funkcijas iš Sienos apsaugos tarnybos perduoti Viešojo saugumo tarnybai. Aš tiesiog kalbėdamas už noriu priminti, kad šio įstatymo svarstymo metu iš vadovų buvo gauti įsipareigojimai ir pažadai tų žmonių, kurie dirba Pasienio apsaugos tarnyboje, dirbtinai neatleisti iš darbo, priimti juos, jeigu jie atitinka visus reikalavimus. Sakė, kad dauguma atitinka tuos reikalavimus. Aš manyčiau, tai yra svarbu, nes vis dėlto tai paliestų nemenką dalį žmonių. Todėl aš tiesiog viešai dar kartą noriu priminti, kad tokie pažadai ir įsipareigojimai buvo duoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai ir vienbalsiai 89 pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3148(2) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3149(2) (priėmimas)
Lydimasis ką tik priimto įstatymo – Branduolinės energijos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3149(2).
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3149(2), kurį skelbiame priimtu. (Gongas)
11.42 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3150(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – lydimasis Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3150(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė. Viešojo saugumo tarnybos įstatymą (projektas Nr. XIIIP-3150(2) skelbiu priimtu.
11.43 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2970(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2970(2). Priėmimas. Kviečiame V. Sinkevičių, Ekonomikos komiteto pranešėją. Yra gauta pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra gautas G. Burokienės, A. Bilotaitės, V. Sinkevičiaus, ir I. Šimonytės pasiūlymas. Ar būtų 29, pritariantys pasiūlymo nagrinėjimui? Galime bendru sutarimu. Kuris? Pristato G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Esmė yra įtraukti viešojo pirkimo iniciatorius į Viešųjų ir privačių interesų įstatymo projektą, kad jie privalėtų deklaruoti taip pat savo viešuosius ir privačius interesus. Todėl čia reikia būtinai įvesti viešojo pirkimo iniciatoriaus apibrėžimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies, pasiūlymui iš esmės pritarta. Tačiau papildomas projekto 2 straipsnis nauja 40 dalimi, pildoma naujos sąvokos apibrėžimu, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas pastabas.
PIRMININKĖ. Ar tenkina?.. Sutinka gerbiamieji kolegos, kurie teikia pasiūlymą. K. Glaveckas nori kalbėti už? Nebenori. Dėkojame. 1 straipsnis. Šiam pasiūlymui galime pritarti? Galime. 1 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Priimame.
6 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas tam pritarė, techninio pobūdžio, suredagavo tekstą. Galime pritarti? Pritariame. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas. Taip pat komitetas tam pritarė. Pritarė ir Seimas. Visą 6 straipsnį galime priimti? Priimame.
Ir Seimo narių G. Burokienės, A. Bilotaitės ir V. Sinkevičiaus yra siūlymas papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu. Gerbiamoji kolege, prašom. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir minėjau prieš tai, čia yra įrašomi pirkimo iniciatoriai tarp tų, kurie turėtų deklaruoti savo interesus.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas šiam siūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Norinčių dėl šio straipsnio kalbėti nėra. Galime papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu bendru sutarimu? Papildome įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir visų kitų straipsnių keičiame numeraciją. 7 straipsnis tampa 8 straipsniu ir taip toliau, ir dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Todėl prašau jūsų pastraipsniui pritarti visiems iki 32 straipsnio. Galime priimti juos? Galime.
33 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime priimti? Priimame. 34 straipsnis naujai redaguotas, 35 straipsnis, 36, 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsniai – pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Ačiū pranešėjui.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatyme yra svarbių nuostatų, nors kai kalbame apie pirkimų organizavimą ir nacionalinio saugumo interesus, yra nauja surašyta straipsnio dalis, kurioje yra parašyta, kad jeigu pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams pagal perkančiosios organizacijos pareiškimą, kreipimąsi, informaciją teikia kompetentingos institucijos. Aišku, viskas gerai, bet ar visada kreipiamasi laiku į tas kompetentingas institucijas, kurioms tikrai reikia ir laiko, kartais ir galimybių surinkti tą informaciją? Kartais tos kompetentingos institucijos gali, matyt, ir savo iniciatyva pateikti informaciją tokių komplikuotesnių pirkimų metu, jeigu kalbame apie nacionalinį saugumą. Todėl aš manau, kad ir priėmus šitą įstatymą reikėtų vis dėlto į šią sritį atkreipti taip pat daugiau dėmesio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Įstatymas laiku, teisingas, tvarkingas. Aš tik vertinčiau 47 straipsnio 6 dalį, kur kalbama apie darbuotojų kvalifikaciją ir įmonės patikimumą. Kvalifikuoti darbuotojai visada užtikrina įmonės patikimumą, tačiau kvalifikuotiems darbuotojams reikia mokėti tam tikrą atlyginimą, ir gerą atlyginimą, ir tada įmonė gali būti patikima. Mes turime daug pavyzdžių, kai yra neįvykdomos paslaugų arba darbų numatytos sutartys vien dėl to, kad įmonės neturi kvalifikuotų darbuotojų ir yra nepatikimos. Todėl buvo mano siūlymas, kad būtų įvertinta tai, kad darbuotojams būtų mokama 0,8 vidutinio atlyginimo to sektoriaus, kuriame jie dirba, ir tokiu būdu būtų užtikrinta darbuotojų kvalifikacija, o kartu ir įmonės patikimumas. Iš viso įstatymas – viskas gerai, bet vien dėl tos priežasties turėsiu susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų pristatėte labai teigiamą įstatymo projektą, bet visi svarstymai Viešųjų pirkimų įstatymo man labai primena moters gražinimo procedūrą. Jos iš tikro labai gražios, bet kiek begražintume, vis gražėja. Tai čia lygiai tas pats – įstatymas. Kiekvienąkart vis tobuliname, tobuliname, o jis vietoje kaip stovi, taip ir stovi. Taigi priimdamas jūsų siūlymus iš tikro siūlau pagalvoti, kad gal reikėtų ką nors pergalvoti iš esmės, o ne korekcijomis ar antakių padažymu baigti procedūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiami kolegos, Viešųjų pirkimų įstatymą mes koreguojame tikriausiai jau daugiau negu 40 kartų. Sunku pasakyti, kiek kartų mes jį keitėme, keitėme. Aš suprantu, kad čia yra pakeitimai, susiję su tam tikros direktyvos įgyvendinimu, bet pasigendama esminių dalykų. Visi suprantame, kad viešieji pirkimai yra viena iš didžiausių korupcijos problemų toje srityje, bet, deja, klausimai, kai kalbama apie atsakomybės sugriežtinimą už pažeidimus, arba vidaus sandorių klausimas, kuris yra keliamas jau daugybę metų, nėra sprendžiami.
Aš tikrai norėčiau palinkėti ir pakviesti ne tik kad kosmetiškai gražinti šitą projektą, bet imtis esminių, principinių reformų tam, kad viešieji pirkimai taptų ne korupciniai, o skaidrūs ir mes galėtume sutaupyti daug pinigų, kurių mums trūksta daugelyje sričių, o jų galima rasti būtent viešuosiuose pirkimuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2970(2) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2971(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2971(2). Yra pasiūlymas – naują straipsnį, kurį vadintume pirmuoju, pateikti siūlė Seimo narės I. Šimonytė ir A. Bilotaitė. Prašome. I. Šimonytė. Kolegos, manau, 29 balsai yra, bendru sutarimu mes taip sutarėme. Gerbiamoji kolege, prašom pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia iš esmės yra pasiūlymas, kuris yra toks pats kaip prieš tai priimtame įstatyme. Kadangi tai yra įstatymų paketas, tai atkartota, nes, matyt, buvo pražiūrėję keturiese prieš tai, tai įregistravome vėliau dviese. Siūlau pritarti, nes sykį tas įstatymas jau priimtas, tai būtų nelogiška čia to paties nepadaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų savalaikį pastabumą. Komitetas pritarė iš dalies. Jūs sutinkate su komiteto pritarimu iš dalies. Gerbiami kolegos, galime pritarti? Galime. Ir 1 straipsnį vadiname pirmuoju, o kitų straipsnių skelbiame naują numeraciją.
1 straipsnį priimame. 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnius galime priimti? Priimame. 7-as, buvęs naujas 8 straipsnis, Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Galime pritarti ir priimti visą straipsnį su dviem pasiūlymais, kurie tokie pat kaip ir pagrindiniame įstatymo projekte. 8 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl naujo 9 straipsnio yra I. Šimonytės ir A. Bilotaitės pasiūlymas taip pat įrašyti, ir komitetas tam pritarė. Pritariame ir mes. Pavadiname tą straipsnį 9 straipsniu ir toliau keičiame numeraciją priimdami 9 straipsnį. Toliau 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, iki pat 29 straipsnio, 28 straipsniai, pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
29 straipsnis, buvęs 27-as. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime ir mes pritarti ir priimti 29 straipsnį. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta nė dėl vieno straipsnio. Likusius straipsnius, kurie baigiasi 39 straipsniu, galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2971(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.55 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 3 ir 23 straipsnių ir 7 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2972(2)ES (priėmimas)
Lydimasis – Koncesijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2972(2). Dėl 1 straipsnio gautas Seimo narių I. Šimonytės ir A. Bilotaitės pasiūlymas. I. Šimonytė. Prašom. Minutėlę! Tuoj įjungsime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Čia analogiška situacija, kaip prieš tai…
PIRMININKĖ. Taip, mes tai ir tikėjomės išgirsti iš jūsų lūpų, ir komitetas tam pritarė, kaip ir priimtame įstatymo projekte. Tad bendru sutarimu? Dėkoju. Taip pat žodžiai… jūsų antras pasiūlymas, kurį įvardinsime kaip 2 straipsnį. 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Antras I. Šimonytės ir A. Bilotaitės pasiūlymas – naująjį 2 straipsnį pavadinti įrašant žodžius „iniciatoriai“. Komitetas pritarė. Galime priimti? Priimame. 3, 4 straipsniai, pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Ir atitinkamai tada pagal I. Šimonytės ir A. Bilotaitės pasiūlymą redaguojamas pavadinimas – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 7 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas tam pritarė. Galime pritarti? Pritariame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Dėkoju. Balsuojame. Dėkoju pranešėjui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2972(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.57 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3389(2) (priėmimas)
Lydimasis – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2, 4 straipsnių pakeitimai. Pasiūlymų nėra. Tad pranešėjos nekviečiu.
Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir vienbalsiai 81 pritarė įstatymui. (Gongas)
11.58 val.
Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3458, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3459, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3460 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kol dar renkasi ministrai ir neprasidėjo Vyriausybės valanda, ji tada truputėlį prasidėtų vėliau keliomis minutėmis, gal galime leisti pateikti ministrui V. Sinkevičiui Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą? (Balsai salėje) Galime? Pritariame. Ačiū. V. Sinkevičius. Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas ir lydimieji Viešųjų pirkimų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo. Prašom. Pateikimas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą. Teikiamas svarstyti Socialinio verslo plėtros projektas su lydimaisiais įstatymų projektais. Pagrindinis, žinoma, yra Socialinio verslo plėtros projektas, kuriuo siekiama skatinti socialinio verslo kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas plėtrą. Socialinio verslo plėtros įstatymu pirmiausia yra siekiama nustatyti socialinio verslo subjektų sampratą, veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formas.
Antra. Išgryninti visuomenėje iki šiol vis dar netinkamai suprantamą socialinio verslo sąvoką, kuri tapatinama tik su šiuo metu Lietuvoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis. Taip kiti socialinio verslo modeliai lieka neįteisinti ir neplėtojami, o valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių.
Taip pat siūloma nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas svarbiausio tikslo – išmatuojamo ir socialinio poveikio. Svarbu paminėti, kad reikia taupyti valstybės biudžeto pinigus, nes socialinis verslas sprendžia visuomenės socialines problemas, kurias turėtų spręsti valstybės institucijos. Taigi socialinis verslas, vykdydamas ekonominę veiklą, ne tik sprendžia socialines problemas, bet tokiu būdu yra taupomos ir valstybės biudžeto lėšos.
Kartu teikiamuose lydimuosiuose Viešųjų pirkimų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektuose siūloma nustatyti šias paskatas socialinio verslo subjektams. Pirma, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte – kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę socialinio verslo subjektui dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, ir antra, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte – kad valstybės ir savivaldybių turtas galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis socialinio verslo subjektams.
Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Skaistė. Nematau jos salėje. E. Pupinis. Taip pat nėra. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu šį įstatymo projektą, tikrai ilgai lauktas. Turėjote, deja, pateikti pernai metais, bet yra, kaip yra.
Mano klausimas yra apie piktnaudžiavimą. Kaip ir pats minėjote, socialinės įmonės dabar yra tapatinamos su socialiniu verslu ir atvirkščiai. Mano klausimas, kokie numatomi saugikliai, kad negalėtų pasinaudoti, jeigu įsteigtų dukterinė įmonė socialinį verslą, visomis valstybės teikiamomis gėrybėmis?
Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš labai prašyčiau po svarstymo iš karto Neįgaliųjų teisių komisiją paskirti kaip papildomą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Esminis dalykas, kad socialinio verslo statusas būtų nuolat prižiūrimas Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir svarbiausia, aišku, kad 80 % iš ekonominės veiklos gauto pelno būtų skirta būtent socialiniam poveikiui. Netgi jeigu yra dukterinė įmonė, bet motininė įmonė 80 % skirs socialiniam poveikiui spręsti, tuomet aš nematau jokios problemos, tai ir bus socialinis verslas. Jeigu būtų matomas piktnaudžiavimo atvejis, tokia įmonė iš karto netektų socialinio verslo statuso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, kaip liberalai, turime šiek tiek skepsio, bet turbūt pritarsime po pateikimo. Du klausimai su tuo susiję.
Ilgą laiką valstybėje buvo tendencija mažinti įvairių įmonių specializuotą statusą – nuo valstybinių įmonių, savivaldybių įmonių naikinimo eiti link UAB’ų, AB’ų ir net viešąsias įstaigas pertvarkyti į ką nors panašaus. Čia atsiranda antitendencija, kad plečiamas dalykas.
Antras klausimas apie tai, ar nebus piktnaudžiaujama? Panašiai, kaip J. Džiugelis klausė. Kodėl nesiimta socialinių įmonių didesnės kontrolės ir palikta tai arba transformuota, o imamasi iš esmės naujos iniciatyvos? Ačiū už atsakymus.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dar kartą turbūt pakartosiu, kad socialinės įmonės net nėra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos politikos formavimo sritis, tai priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos formavimo sričiai. Tai yra du absoliučiai skirtingi dalykai, nors juos sieja žodis „socialinis“ ir dažnai dėl to visuomenės yra painiojama.
Bet jeigu kalbėtume būtent apie tokio verslo modelį, jau seniai mes gauname iš Europos Komisijos priekaištų, kad Europoje tai yra seniai priimtas verslo modelis, kuriuo būdinga spręsti socialines problemas, ypač kalbant apie asmenų integraciją ir panašius klausimus.
Labai svarbu pabrėžti, kad lengvatų, tokių, kokių yra su socialinėmis įmonėmis, ir panašių dalykų čia nėra. Vienintelės paskatos, kurias mes siūlome, yra galimybė naudotis savivaldybės arba valstybės turtu ir, aišku, antra, kad savivaldybės turėtų galimybę viešuosiuose pirkimuose numatyti sąlygas dalyvauti socialinio verslo įmonei. Bet vėlgi išlieka pagrindinis kriterijus, kuris turėtų atgrasyti daugeliu atvejų, kad 80 % turi būti skiriama socialinėms problemoms spręsti.
Šitas įstatymas tikrai ilgai skynėsi kelią per Vyriausybę. Aš turėjau labai aiškią nuomonę, bet yra išgrynintos būtent 12, tiksliau, 9 esminės problemos, sritys, kurias turėtų spręsti socialinis verslas. Lygiai taip pat ir asmenų grupės, kurių užimtumas yra labai žemo lygio, per 12 asmenų grupių, vėlgi į tai taikomas socialinis verslas. Esminis dalykas, kad tai turbūt turėtų paskatinti ir veiklą regione, vienokią ar kitokią.
O idėja tikrai yra teisinga ir įgyvendinta Europos Sąjungoje. Piktnaudžiauti visuomet bus bandymų, bet tai nereiškia, kad mes neturime judėti į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Už – J. Džiugelis. Ačiū, gerbiamas ministre. Prašome užimti…
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų, kaip ir ministras minėjo, socialinis verslas yra visos Europos siekiamybė. Lietuvoje iki šiol egzistavo būtent socialinės įmonės, bet jos neįdarbina pačią sudėtingiausią negalią turinčių žmonių ir kitoms rizikos grupėms priklausančių žmonių. Todėl kviečiu pritarti, ir dar kartelį, pirmininke, labai prašyčiau Neįgaliųjų teisių komisijos kaip papildomos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš nėra, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Ačiū, gerbiami kolegos.
Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir, kaip ir prašė, Neįgaliųjų komisija. Galime tam pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Dėkoju.
12.06 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, 12 val. 6 min. Pradedame Vyriausybės valandą, pabaigę rytinės darbotvarkės įstatymų projektų svarstymus ir pateikimus. Pirmasis klausia… Opozicijos lyderės nematau. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Premjere, norėčiau paklausti jūsų klausimo. Kai buvo formuojama jūsų vadovaujama Vyriausybė, ją išdidžiai vadinote profesionalų, ne politikų Vyriausybe. Šiandien jau vis dėlto kalbama apie profesionalų politikų Vyriausybę. Ar galėtumėte pakomentuoti, kuo skiriasi profesionalų ir profesionalų politikų Vyriausybė? Ir kuri, jūsų manymu, gali būti efektyvesnė?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Priklauso nuo to, kokie yra iššūkiai ir koks laikotarpis. Esu įsitikinęs ir šiandien galiu tą patvirtinti, kad Vyriausybės formavimo principai 2016 metais leido padaryti tas būtinas, neatidėliotinas, valstybei reikalingas reformas. Šiandien mes kalbame, nekeisdami pozicijos, apie galimybę atnaujinus kabinetą turėti būtent pirmiausia profesionalius, skaidrius politikus, lyderius, gebančius įgyvendinti pokytį ir šitoje situacijoje turinčius ir politinės partijos ar politinių partijų stiprų palaikymą, kaip savo bendruomenės narių. Tai yra politikai profesionalai, profesionalumo ir politikos supriešinti šiuo atveju nenorėčiau. Tikrai nėra priimtina ir niekada man nebus priimtina kaip asmeniui, kaip politikui, kai Vyriausybėje į ministrų pozicijas deleguojami žmonės tik dėl to, kad yra vienos ar kitos politinės partijos nariai, neturintys nei dalykinių, nei asmeninių, nei profesinių gebėjimų priimti tuos iššūkius, kurie reikalingi konkrečiai ministerijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kadangi premjeras taip išsakė pasitikėjimą politikais, kurie dalyvavo ir tapo ministrais, tai aš norėčiau paklausti aplinkos ministro, kuris buvo kandidatas tiek į Seimą, Seimo narys ir tapo politiku. Aš norėčiau paklausti dėl Aplinkos ministerijos perkėlimo į Kauną. Kai kolega žemės ūkio ministras tapo ministru, buvo vienas pirmųjų darbų įvardintas. Jūs, gerbiamas Kęstuti, buvote kandidatas, kūrėte programą, ar imsitės ministerijos perkėlimo? Kuo skiriasi šitų dviejų ministerijų perkėlimo argumentacija? Viena perkeliama, kita neperkeliama. Priešingai negu gerbiamas žemės ūkio ministras, jūs buvote ir esate partijos vicepirmininkas, kuris ir kūrė šitą programą, tai lyg ir neturėtumėte išsižadėti šito pažado. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai nesu vicepirmininkas, visų pirma, patikslinsiu jus.
Ir kalbant apie ministerijos perkėlimą į Kauną, tikrai tokių planų neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Armonaitė.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėjau užduoti sveikatos ministrui. Į mane kreipėsi nemažai piliečių, turinčių I invalidumo grupę. Lankydamiesi įstaigose, ligoninėse, poliklinikose jie turi stovėti, nes dabar didelės eilės. Jie išvargsta per pusę dienos. Tiesiog prašo, ar ministras negalėtų padaryti kaip senais laikais, kad šiuos Dievo nuskriaustus žmones priimtų be eilės?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai abejotina, ar tikrai, kaip jūs sakote, I invalidumo grupės. Dabar tų grupių nebėra. Tai yra tiesiog neįgalumo lygis, ar tokie žmonės apskritai gali ateiti iki poliklinikos. Paprastai jau toks neįgalumo lygis nustatomas žmonėms, kuriems reikalinga ypač sudėtinga priežiūra.
Bet yra kitų galimybių. Reikėtų sužinoti, dėl ko jie kreipiasi. Yra galimybė ir šeimos gydytojui atvykti į namus, ir slaugytojui atvykti į namus. Jeigu žmogus tikrai, kaip jūs sakote, nebegali ateiti, paeiti, jam iš tikrųjų yra sudėtinga, tai yra tos galimybės. Gal jam nebūtina ir į polikliniką fiziškai ateiti. Tiesiog reikėtų žinoti konkrečius atvejus.
O dabar, matote, net ir poliklinikoje registruojant žinoti, kas ir kokio yra neįgalumo lygio, nėra taip paprasta. Aš manau, kad žmonės gali ir paspekuliuoti kitąkart, norėdami ar eilę apeiti, ar kaip nors greičiau ateiti, bandydami registruotis. Bet, sakau, yra galimybės net ir gydytojui atvykti į namus, jei tikrai žmogus jau nebegali pats dėl sveikatos būklės. Galėsime po to pakalbėti. Jeigu jūs galėsite konkrečius atvejus pasakyti, aš tada galėsiu tiksliau jums atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitės nėra salėje, bet yra Mišrios Seimo narių grupės narys A. Mazuronis. Klausiate jūs. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, klausimas šiandien būtų jums. Visais laikais dvi kadencijas, bent jau iki tol, kiek man teko būti Seimo nariu, pareigūnus į tam tikras svarbias institucijas ar tam tikrus svarbius postus deleguodavo paprastai tos partijos, kurios būdavo daugumoje ir kurios turėdavo valdžią. Aš įsivaizdavau per dvejus metus tarpo nebuvimo Seime, kad taip yra ir toliau, tačiau šiandien Konservatorių partijos lyderis G. Landsbergis pareiškė, kad kandidatu į Europos Komisijos postą nuo Lietuvos gali tapti ir jų partijos narys ir kad nebūtinai tokie skyrimai priklauso nuo to, kas šalyje narėje yra valdžioje.
Galbūt galėtumėte mane šiek tiek instruktuoti, ar čia kas nors pasikeitė toje tvarkoje? Jeigu yra vis dar tokia situacija, tai galbūt galėtumėte atkreipti dėmesį ir į Mišrią grupę, kad aš ir keletas mano kolegų, pas mus irgi yra ganėtinai kvalifikuotų žmonių, galbūt už juos būtų galima taip pat, Briuselyje jeigu diskutuosite, užtarti kokį žodelį, kad į komisarus ir pas mus yra pakankamai tinkamų ir kvalifikuotų žmonių.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Net neabejoju, kad ir šioje salėje yra labai daug žmonių, kurie galėtų kandidatuoti, tačiau procedūros yra išlikusios tos pačios. Yra Vyriausybės teikimas, kurį reikės čia, šioje salėje, patvirtinti arba nepatvirtinti. Tikiuosi, kad mes pateiksime tą kandidatą, kuris ir atlieps visus, pirmiausia nacionalinius, valstybės lūkesčius, bus priimtina kandidatūra daugumai čia esančių kolegų, nes reikės įgyti pasitikėjimą ir palaikymą turėti Seime. Taigi procedūros nekinta, tikrai bus teikiamas žmogus iš valdančiosios daugumos.
O kalbant apie Mišrią frakciją, tai kad būtų galima geriau realizuoti savo tikrai puikią kvalifikaciją, gebėjimus, siūlau jums ateiti į mūsų frakciją ir ten realizuoti save kaip politiką, turintį didelių ambicijų, daug žinių, daug patirties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Vinkus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Mano būtų du klausimai dviem ministrams – finansų ir teisingumo. Mes kalbame apie mažesnius regionus, kur ateina investuotojai. Neseniai mes Alytaus regione susidūrėme su tokia problema, kad investuotojai atsitraukė ir atsisakė ateiti ir plėsti gamybą Alytuje, nes Lietuvos komerciniai bankai atsisako į mažesnius regionus investuoti, duoti nekilnojamojo turto paskolą. Galite tokį veiksmą atlikti kaip Lenkijos nacionalinis bankas arba, jeigu Lietuvoje atsirastų valstybinis Lietuvos bankas. Tik tokiu atveju, tie investuotojai pasakė. Na, yra čia problema. Kokias galimybes, gaires matytumėte, kad tuose mažesniuose regionuose galėtų investuotojai gauti paskolas?
Ir kitas klausimas teisingumo ministrui. Jurbarke neseniai įvyko vos ne mirtinas atvejis, kai buvo sudaužyta mergaitė…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ir teismas nusprendė tą nepilnametį boksininką laikinai paleisti. Ar nebus grėsmės, kad kitą dieną įvyks tas pats…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …kitai mergaitei? Dėkui.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, tikrai aktuali tema. Kalbant apie nekilnojamojo turto finansavimo galimybes regionuose, per pastaruosius keletą metų bankai yra nemažai investavę į tokias paskolas, kurios yra susijusios su nekilnojamuoju turtu. Tam tikras prisisotinimas šioje srityje yra, bankai, valdydami riziką, stengiasi šią apimtį valdyti. Bet į ką noriu atkreipti dėmesį, kad bankai nėra vienintelis finansuotojas, ir per pastaruosius porą metų buvo padaryta daug pakeitimų, kad būtų naudojami alternatyvūs finansavimo šaltiniai.
Kai yra manoma, kad nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, kad ir tos pačios gamyklos regione, gali būti labai nelikvidus, bankai, bandydami apsaugoti indėlininkų pinigus, tikrai santūriai investuoja į tokius projektus, bet yra alternatyva. Ir bet kuri įmonė, net ir būdama uždaroji akcinė bendrovė, gali išleisti obligacijas ir taip finansuoti, gali pritraukti investicinių fondų lėšas. Pagal tą tendenciją, kurią mes matome, tos alternatyvios priemonės vis labiau naudojamos. Bet, matyt, yra ir tam tikras psichologinis barjeras, nes įpratimas kreiptis finansavimo tik į bankus istoriškai yra išlikęs, bet tendencija keičiasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisingumo ministras. Rimtas atsakymas.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Politikai negali kištis ir aiškinti teismų sprendimo. Aš, kaip teisingumo ministras, to padaryti negaliu, bet po jūsų, Seimo nary, paklausimo, mes galime pasiūlyti, turime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, ji tokiais klausimais galėtų pakonsultuoti. Po jūsų paklausimo mes imsimės patys iniciatyvos ir pasiūlysime tėvams konsultaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi G. Skaistė, bet jos nematau salėje, tad ruošiasi R. Martinėlis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, kadangi praeitą kartą Vyriausybės valandoje tamstos nebuvo, buvote komandiruotėje, noriu paklausti dviejų trumpų klausimų.
Sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų turtą valdo panaudos teisėmis, amortizaciniai atskaitymai nėra įskaičiuoti į sveikatos priežiūros paslaugų kainas, turto savininkas atskirtas nuo turto vartotojo paslaugų, įkainiai nepagrįsti realiomis paslaugos teikimo kainomis… sąnaudomis. Vyksta diskusijos dėl įvertinimo tikslingumo panaudos teisę pakeisti patikėjimo teise, bet bendra nuomonė kol kas nesubrendusi. Norėsiu išgirsti jūsų nuomonę.
Ir antras klausimas. Sąryšis su senyvo amžiaus žmonėms teikiamų paslaugų poreikiais, o jie, kaip žinome, didėja. Norėčiau jūsų paklausti, kokia dabar yra padėtis tenkinant paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį? Artimieji šiame sunkiame etape dažnai patenka į beviltišką padėtį ieškodami medikų paramos. Kokį turite šiuo metu paslaugų teikimo potencialą, kokį laipsnį jis tenkina…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. VINKUS (LSDDF). …ir kaip planuojate plėsti šią sritį ateityje? Ankstesnėje kadencijoje buvo deklaruojama, kad paliatyviajai pagalbai bus skiriamos nemažos Europos Sąjungos paramos lėšos. Ar taip įvyko? Jei taip, kaip tos lėšos buvo paskirstytos ir kur investuotos?
PIRMININKĖ. Ačiū. Ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo pirmosios dalies, dėl turto valdymo formos keitimo. Iš tikrųjų sena diskusija, ir labai teisingos jūsų pastabos. Galiu pasakyti tiek, kad precedentą mes turime kalbėdami apie švietimo įstaigų valdymą, kuris, aš manau, yra pasiteisinęs. Iš tikrųjų šiandien dieną sveikatos priežiūros įstaigų valdyme mes matome daug tokių prielaidų, kurios nekuria motyvo efektyviai valdyti turtą, iš tikrųjų nesudaro galimybių to turto amortizaciją, nusidėvėjimą įskaičiuoti į įkainį. Seime jau registruotos pataisos, kurios tokias galimybes įteisintų. Kaip Seimas apsispręs, mes matysime, bet ministerijoje mes tikrai ne kartą buvome susitikę ir su įstaigų vadovais, ir su Seimo nariais, kalbėjome ir apie galimybę tą turto valdymo formą keisti. Seimas apsispręs. Aš tikiuosi, kad apsispręs teigiamai. Tada mes galėsime tikrai įskaičiuoti šituos dalykus į įkainį ir tikrai, aš manau, bus adekvatesni.
Dėl paliatyviosios priežiūros. Deja, bet ji netenkina šiandien dienos poreikio, bet ne tik dėl lovų trūkumo, nes lovų normatyvas yra padidintas nuo 9 iki 12. Galimybės joms steigtis yra ženkliai didesnės. PSDF tos lėšos yra numatytos. Bet yra kiti dar dalykai padaryti. Yra išplėsta komanda paliatyviosios slaugos teikimo, sudarytos geresnės sąlygos atsirasti hospisams. Labai tikimės, kad įstaigos šitą paslaugą plėtos. Anksčiau ar vėliau mūsų visi pacientai, kuriems tokios pagalbos reikia, ją gaus. Man sunku pasakyti, per kiek laiko tai įvyks, bet tikrai mes iš savo pusės tas prielaidas esame sukūrę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš klausimą irgi sveikatos apsaugos ministrui turiu. Iš tikrųjų dabar dėl pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų konkursų. Jūs patvirtinote konkursų reglamentą, kad galite rinktis iš dviejų pirmąjį etapą perėjusių pretendentų. Valstybės tarnyboje tokia praktika yra, bet asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nėra valstybės tarnautojai. Be to, tie konkursai dabar kažkaip su visokiomis istorijomis vyksta: ir teismai, ir neskiriami vadovai, paskui draudžiama civilinė atsakomybė ministerijos. Aš norėčiau paklausti, koks pagrindinis argumentas, koks motyvas buvo įvesti tokią tvarką?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jūs iš dalies jau į jį pats klausdamas ir atsakėte. Yra tokia praktika valstybėje taikoma. Tiesa, jinai anksčiau nebuvo taikoma sveikatos sektoriuje. Argumentų yra keletas, nes dėl tų problemų, su kuriomis susiduriame, kurias jūs įvardinote, tai ir teismai, ir kitos problemos, į kurias mus įvelia kandidatai, kurie dalyvavo arba laimėjo, arba pralaimėjo konkursus, dabartinė situacija yra labai sudėtinga šia prasme, kad komisijos vertina tik vieną, sakykim, gal ne vieną elementą, bet daugiau vertina kompetenciją tų dalyvių. Kai tas išrinktas dalyvis patenka tvirtinti ministrui ir tenka vertinti jau kitus aspektus, tai ir tarnybų gautą tam tikrą informaciją, jau labai sudėtinga būna kažkokį sprendimą pakeisti.
Aš manau, praktika, kad galima rinktis iš dviejų kandidatų jau vertinant daug platesnį aspektą, yra gera. Kaip jinai veiks, mes pamatysime, nes dar nė vienas konkursas tokiu būdu neįvyko. Ar mes susidursime su panašiomis problemomis, aš nedrįsčiau dabar spėlioti. Iš tikrųjų ta nauja tvarka ir yra patvirtinta, priimta žiūrint į kitas sritis, kur jinai jau tokia yra galiojanti, ir aš tikiuosi, kad tai leis išvengti tų problemų, su kuriomis mes dabar iki šiol susidurdavome – teismai ir panašios problemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Imbrasas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, miela pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas finansų ministre, nuo liepos 1 dienos Estija net 25 % mažina akcizą alkoholiui. Estijos keliu ketina pasukti ir Latvija. Prašau pasakyti, ką darys Lietuva, kad tautiečiai vėl nepasuktų alkoturizmo keliu? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tikrai situaciją stebime. Tiesiog kalbant faktais, net jei estai savo ketinimus įgyvendintų, vis tiek Lietuvoje akcizas būtų mažesnis. Kalbant apie latvius, tai jokių sprendimų nėra priimta. Yra tiktai sprendimas sudaryti grupę, kad įvertintų situaciją. Mes tą detalią informaciją turime, atidžiai stebime, bet dar kol kas ne laikas daryti kokias nors toli siekiančias išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi S. Tumėnas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas premjere, norėjau jums klausimą. (J. Imbrasas.) Pas mus galioja, kaip neseniai Valstybės kontrolė konstatavo, 94 tūkst. įstatymų. Tai nebe jūra, o vandenynas, ir aš tą temą noriu pratęsti. Valstybės tarnautojai, kurie dirba valstybės tarnyboje ir kiekvieną dieną po ranka ant stalo turi ar tai įstatymą, ar taisykles, ar reglamentus, kurie reguliuoja mūsų valstybės ir piliečių gyvenimą, geriausiai žino, kaip tas įstatymas veikia, kur silpnosios vietos ir panašiai. Kaip padaryti, kad juos paskatintume, kad jie teiktų kaip geriausiai žinantys, ką reikėtų tobulinti, kad tas įstatymas kuo geriau tarnautų valstybei ir jos piliečiams, ir vertinti jo darbą pagal tai? Taip daro toli pažengusios valstybės ir tada nebereikia arba sumažėja reformų reikalingumas, o sukasi pastovus ratas, kasdien, kas minutę, kas valandą, tobulinami galiojantys įstatymai…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. IMBRASAS (TTF). …ir supaprastėja gyvenimas, ir visi tuo džiaugiasi. Ar nemanytumėte, kad ir šitos temos reikėtų, nes niekada negirdėjau, kad kas nors apie tai kalbėtų.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mes esame toli pažengusi valstybė ir šiuo klausimu. Kiekvieną valstybės tarnautoją motyvuojame mokėdami darbo užmokestį, pakankamai solidų, ir galimybe daryti karjerą. Taip pat gauti didesnį atlyginimą per vertinimus. Šiandien galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu yra sudarytos visos galimybės tiesioginiam vadovui tą darbuotoją, kuris yra aktyvus, inovatyvus, kokybiškai atlieka savo pareigas, o tą turėtų daryti visi valstybės tarnautojai, skatinti įvairiomis formomis. Aš tikiuosi, kad šalyje tai ir vyksta, ir naujas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įsigaliojo sausio 1 dieną, sudaro visas prielaidas būtent taip ir elgtis, kaip jūs paminėjote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Matulas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau kreiptis į ministrą M. Kvietkauską. Gerbiamasis ministre, vakar kontroversiškai nuskambėjo požiūriai ir buvo takoskyra tarp Vyriausybės ir tarp jūsų vadovaujamos ministerijos požiūrio į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą. Vyriausybė iš esmės pritarė šiam projektui, na, o prieš kelias dienas jūsų vadovaujama ministerija supeikė šitą projektą, ypač dėl pertvarkos valdymo. Ar jums, kaip akademinės aplinkos žmogui, nėra teigiamas dalykas, jūs tai kritikuojate, kad komisijoje būtų kuo daugiau profesūros, akademinės aplinkos žmonių? Keistai skamba jūsų teigimas, kad tokių specialistų nėra. Juk yra Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas, yra profesoriai…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …A. Nugaraitė, A. Vaišnys ir kiti. Koks jūsų būtų atsakymas? Ar tikrai čia kertasi Vyriausybės ir jūsų ministerijos požiūriai?
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Vyriausybės ir ministerijos požiūriai tikrai nesikerta, yra patvirtinta bendra išvada, kuria tikrai iš esmės pritariama Seimo svarstomam projektui, tiktai siūlomos tam tikros pastabos. Terminologiją, kaip apibūdinti šitą išvadą, pasirenka pati žiniasklaida ir mes negalime būti atsakingi už pasirodančias antraštes. Labai konstruktyviai vertiname pateiktą projektą, kaip minėjau. O dėl pateiktos pastabos ir dėl jūsų minėtos profesūros pastabos yra tiesiog atkreiptas dėmesys, kad pagal mokslo sričių klasifikatorių nėra žurnalistikos mokslo srities, taigi reikėtų tikslinti šitą nuostatą, kokios srities mokslo daktarai turėtų būti įtraukiami į tarybos atstovus. Tai tik tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi J. Baublys. (Balsai salėje) Viskam laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, šią savaitę į mane kreipėsi kai kurių teisėsaugos institucijų, prokuratūros, policijos, atstovai. Žinau, jie kreipėsi ir į kelių rajonų merus informuodami, kad vidaus reikalų ministro įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri sprendžia, berods, nuo 2021 metų naikinti rajonų teismų rūmus. Jie gauna tokius skambučius. Kaip jie informavo, liepė nekelti panikos, niekur nesikreipti. Bet tos tarnybos ir kai kurios visuomeninės organizacijos, savivaldybės neįsivaizduoja, kaip reikės važinėti į didelius miestus ir gauti leidimus sulaikyti ir panašiai, ir panašiai. Tai noriu jūsų paklausti, ar tikrai taip yra ir ar ruošiamasi toliau žlugdyti regionus? Ar tikrai nuo 2021 metų…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kažkurio mėnesio rajonuose žada nelikti teismų rūmų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet kažkaip niekaip nei vidaus reikalų ministro, nei ministerijoje tokia grupė negali būti sudaryta, nes tai nėra Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis. Kalbant apie teismo rūmų buvimą ir lokaciją, tai spręs ir siūlys Nacionalinė teismų administracija. Tai yra Teisingumo ministerijos valdymo sritis. Ir bet kokiu atveju, jeigu tokie siūlymai yra, ir dabar jau teismų reforma yra įvykusi, tai sprendimas yra toks – tikrai netolinti paslaugų nuo gyventojų, nesvarbu, ar tai būtų pareigūnai, ar gyventojai.
Jeigu kur nors nelieka teismo rūmų (jeigu, sakau, nes kalbu hipotetiškai), tai bet kokiu atveju mes turime tokių pavyzdžių, kada yra teismo salės, kur vyksta teismo procesai, tose vietose, kur buvo teismai, ir gyventojams jokių nepatogumų tikrai neturėtų kilti, yra išvažiuojamieji teismo posėdžiai.
O apie procesinių veiksmų atlikimą, tai vėlgi nesu dabar visiškai tikslus, bet įgyvendinus tam tikrų procesinių sprendimų perkėlimą į elektroninę erdvę, tai galima daryti nevažinėjant fiziškai į vieną ar kitą teismo pastatą. Bet kol kas tikrai negalėčiau pakomentuoti, iš kur jūs tokias žinias ir informaciją gavote, nes apie tai, bent jau aš, nieko negirdėjau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Primenu kolegoms, kad galimybė paklausti suteikiama pagal frakcijas. Todėl dabar klausia J. Baublys. Ruošiasi V. Ąžuolas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Gerbiamas ministre, norėjau pasiteirauti dėl nuomojamo savivaldybės būsto pardavimo kainos nustatymo. Nėra nustatyta aiški tvarka, kaip turėtų būti parduodamas atnaujintas, modernizuotas socialinis būstas. Turto vertintojas įvertina būsto rinkos vertę, tačiau savivaldybė skolą už būsto atnaujinimą perkelia pirkėjui. Tokiu būdu galimai pirkėjas sumoka dvigubai už būsto atnaujinimą. Ar nemanote, kad turėtų būti aiškiai nustatyta tvarka? Ir kada tai galėtų būti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Iš tiesų šis instrumentas galėtų būti svarbi pagalba vystant socialinį būstą apskritai regione. Jeigu jūs matote, yra tokių ženklų, kad tą tvarką reikia pakeisti, tai būtinai duokite informaciją, mes peržiūrėsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Norėčiau paklausti dėl žiniasklaidos sukurto burbulo, kad iš mokyklų bus atimamos lėšos ir visa kita. Gal galėtumėte nuraminti bent švietimo bendruomenę, kad neatsirastų vėl visokie juodieji sąrašai, dar kažkokie dalykai, kad žmonės galėtų, taip sakant, ramiai gyventi.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą klausimą. Iš tikrųjų nelabai ką galėčiau ir pasakyti, tikrai jokių sąrašų nėra, niekas nesikeičia. Manau, kad teisinga žinia yra tokia, kad kiekviena savivaldybė peržiūri savo mokyklų tinklo tobulinimo penkerių metų planus. Kaip tik 2020 metais baigiasi, ir su kiekviena savivaldybe norime pasižiūrėti, kaip būtų galima, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tvarkyti tinklą taip, kad kiekvienas vaikas kiekvienoje mokykloje turėtų kiek galima geresnes sąlygas. Visa tai orientuota į vaikų pasiekimų stebėseną, į vaikų mokymosi rezultatus, ir dabar yra svarstomi įvairūs modeliai, kurie pasiteisinę. Dažniausiai tai yra tam tikras įtinklinimas: jeigu ir liktų žemesnės pakopos mokykla, kad ji nebūtų visiškai izoliuota, būtų tinklo dalis. Tai galima daryti kuriant mokyklų skyrių tinklą arba net jungiant į vieną juridinį asmenį – tokia patirtis irgi yra.
Su kiekviena savivaldybe mes ramiai pasižiūrime. Į tai nukreipiame ir pagalbą. Kiekvienai savivaldybei pagal aiškius skaidrius kriterijus numatome (ir šiemet, ir kitais metais) geltonųjų autobusiukų skyrimą. Mes su susiekimo ministru esame aptarę, kad galbūt bus pagal aiškius kriterijus skirta (kur reikia kaimo vietovėje patvarkyti keliukus) tam tikra suma. Bet vėlgi siejant su tuo, kaip savivaldybės stengsis pasirūpinti kiekvienu vaiku.
O finansavimo instrumentai lieka tie patys, kokie dabar yra. Jeigu reikėtų, mes juos tobulintume taip, kad būtent tai tarnautų vaikų sėkmei. Kartu noriu pasakyti, yra sprendžiami ir socialiniai klausimai – mokytojų, kitų darbuotojų. Pirmiausia mokytojų. Jiems yra sudarytos galimybės ir tomis galimybės šiemet pasinaudojo per 300 mokytojų. Pirmiausia tie, kurie galėjo įgyti papildomą pradinių klasių arba ikimokyklinio ugdymo kvalifikaciją, kad galėtų įsidarbinti ten, kur jų trūksta. O jų trūksta daug kur.
Ir šiemet vėlgi yra skelbiama galimybė tokia, čia jokio konkurso kaip ir nėra, bet gamtos mokslų ir matematikos mokytojai turi galimybę kvalifikuotis į gretutinę specialybę. Chemikas – fiziku, matematikas irgi gali tapti fiziku, ir jie taip pat išplėstų savo galimybę turėti krūvį, turėti galimybę dirbti toliau ten, kur jų reikia. Taigi visas kompleksas priemonių būtent šitaip matyti tinklo pertvarką, bet pagrindinis tikslas yra vaikų sėkmė ir skirtumų mažinimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus finansų ministrui, natūralu. Noriu pasidalinti tam tikra prasme trimis žiniomis: gera, bloga ir rūpesčiu. Gera žinia ta, kad biudžetas iš tikro renkamas ir labai efektyviai. Faktiškai visi straipsniai vykdomi, perviršis akivaizdus, vadinasi, finansai yra visiškai neblogi.
Bloga žinia yra ta, be abejo, kad estai čia prieš visą europinę tvarką bando nugriauti mus su to alkoholio akcizais. Bet, aš žinau, atsaką galima rasti ir nutiesiant maistotiekį į Estiją, kitaip sakant, degtinėlės triūbelę.
Ir pagrindinis dalykas, ką aš norėjau šnekėti, – džiaugsmas. Ar jaučiate tokį pasitenkinimą? Iš tikrųjų gerai, visi mes džiaugiamės, kad S. Jakeliūnas yra išrinktas į Europos Parlamentą. Labai gera žinia. Nors visi bandys suprasti kiek kitaip, bet aš manau, kad tai yra labai gera žinia. Kokia jūsų nuomonė dėl tų visų trijų dalykų: dėl pirmo džiaugsmo – biudžeto, dėl antro – produktotiekio ir dėl mūsų kolegos Stasio išėjimo iš mūsų Lietuvos ir tenai darymo tvarkos? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už net tris klausimus. Kalbant apie biudžeto surinkimą, taip, esame paskelbę oficialią statistiką. Iš tikrųjų bendras planas yra viršytas, teisingai pastebėjote, kad surenkamumas tikrai yra geras.
Kalbant apie Estiją, puikiai žinome, kokia šiuo metu ten koalicija, ir kokie bus pirmieji žingsniai, dar sunku nuspėti, nes koalicija tikrai labai marga. Aš manau, kad artimiausiu metu tikrai girdėsime įvairių pasvarstymų iš Estijos Vyriausybės, bet ar bus labai drąsių žingsnių, tikrai kol kas dar abejoju.
Kalbant apie gerbiamą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, jeigu siunčiamas žmogus nuo Lietuvos į Europos Parlamentą, manau, tuo turi džiaugtis visi, nes Lietuvos interesams reikia atstovauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Juška.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, manau, tikrai valstybišką klausimą pateiksiu. Šįryt Seniūnų sueigoje minėjau, natūralu, ten negalėjo atsakyti, nes tai jūsų rankose. Lietuvos eurokomisaras, kandidatūra į eurokomisaro poziciją. Galima tempti, kol po Prezidento priesaikos bus suformuota nauja Vyriausybė. Tada paaiškės, kad 27 valstybės jau nominavo savo eurokomisarus, jie jau pasidalino portfelius, lietuvių eurokomisarui liks, kas liks.
Yra variantas iki liepos 12 dienos. Jūsų Vyriausybė apsisprendžia, teikia Seimui, kol Seimas dirba, ir mūsų eurokomisaras jau dalyvauja derybose dėl portfelių dalybų. Koks jūsų apsisprendimas? Aš raginu greičiau šiai Vyriausybei apsispręsti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Aš palaikau greitesnį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Juška. Ruošiasi J. Varkalys.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Gerbiamas premjere, per Vyriausybės valandą įprasta klausti. Aš norėčiau prašyti.
Pastarųjų dienų įvykiai Jurbarke, kai Jurbarkas virsta Tvin Pykso miesteliu, kelia nerimą visuomenei, ypač jaunimui, tėvai vaikus bijo išleisti į gatvę, į renginius, į treniruotes. Beveik prieš dvi savaites nuo narkotikų… miesto centre apleistame pastate randamas lavonas, tame pačiame pastate, pasirodo, nepilnamečių jau buvo nužudytas jaunuolis, respublikinė žiniasklaida rašo apie tai, kad tuo metu į Jurbarką atvežtas didelis narkotikų kiekis, tomis pačiomis dienomis bandoma išprievartauti mergaitę, kuri patyrė sunkų kūno sužalojimą, siaubingai sunkų kūno sužalojimą, kalbama apie tai, ar išgyvens, ar neišgyvens, išgirstamas teisingumo ministro atsakymas, kad bus teikiama tik teisinė valstybės pagalba, kai Respublikos geriausi advokatai siūlosi nemokamai teikti paslaugas.
Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga sudaryti tarpžinybinę, tarpinstitucinę darbo grupę šitiems įvykiams įvertinti, nes savivaldybės naudojamas pastatas, esantis miesto centre, akivaizdžiai nesirūpinama juo kaip… turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarka, renkasi visas miesto jaunimas ir dėl nakvynės, ir dėl negerų darbų. Anksčiau esu kreipęsis…
PIRMININKĖ. Klausti – minutė.
R. JUŠKA (LSF). Atsiprašau, labai svarbus klausimas visai visuomenei, respublikinė žiniasklaida yra iškėlusi šį klausimą. Ar jūs nemanote, kad tarpinstitucinės darbo grupės sudarymas įvertinti visą šitą situaciją, Vidaus reikalų ministerijos papildomų specialiųjų priemonių skyrimas, anksčiau taip buvo daroma, visiems tiems nusikaltimams išaiškinti, dėl narkotikų atvežimo būtų tikslingas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nemanau, kad mes turėtume baugintis ir bauginti visuomenę. Nusikalstamos veikos tikrai yra įvairios, ir jūsų išvardytos, ir sunkios. Tiesiog jeigu tai nėra pagal pajėgumus, nes jūs kalbate apie didelio kiekio narkotikų atvežimą, tai iš viso nesuprantamas dalykas, apie ką mes kalbame ir ką galime kalbėti, jeigu tai nėra pajėgus Tauragės apskrities vyriausiasis komisariatas ištirti, tai yra Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro kompetencija.
Nusikalstamų veikų ir tų problemų, kurias jūs įvardijote, susijusių su socialiniais klausimais, prevencija yra savivaldos kompetencija ir savivaldybės. Kažkokius papildomus dalinius arba priemones įvesti tikrai nematau prasmės. Tiesiog reikia pasitikslinti, ar teisėsaugos institucijos, kurios atsakingos už nusikaltimų ir prevenciją, ir tyrimą, geba atlikti darbą, kokia yra šių nusikaltimų tyrimo stadija, kiek yra išsiaiškinta, kiek yra pažengta. Dabar sudaryti kokią nors specialią grupę tikrai nematau prasmės. Tos institucijos privalo veikti, kasdien privalo veikti, ir jeigu yra reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas, tą dalyką padaryti ir bendradarbiauti kalbant apie patį Jurbarko miestą ir apskrities mastu.
Nemanau, kad šitas įvykis ir šitie rezonansą sukėlę įvykiai yra palikti be dėmesio. Tiesiog reikia mums, ir kaip Seimo nariams, ir kaip politikams, pasižiūrėti ir pasidomėti, ar tikrai atliekami visi veiksmai, kad tie nusikaltimai būtų išaiškinti, ir ar visos institucijos vykdo savo funkcijas, kad būtų atliekama tinkama prevencija ir sprendžiami tie klausimai. Dalis iš jų socialiniai, kuriuos jūs paminėjote, kalbėdamas apie jaunimo susibūrimo vietas, apie galbūt neužimtumą, apie pastatų nepriežiūrą. Tas darbas privalo būti padarytas. Jeigu matysime ar bus signalizuota, kad situacija yra tokia, jog nesugeba institucijos vietoje priimti sprendimų, tada bus padaryti kiti sprendimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, kiekvienais metais socialinėms reikmėms skiriama iš biudžeto daugiau kaip 5 mlrd. eurų. Tai didžiulė suma. Ar nenumatote kokio nors būdo, kaip paskatinti verslą prisidėti prie šitos socialinės naštos įveikimo? Kas yra numatyta ir Darbdavių socialinių iniciatyvų įstatyme po pateikimo? Kaip vertinate šį įstatymą ir kaip vertinate tas priemones, kurios numatytos skatinti verslą? To skatinimo, kuris buvo iki šiol, truputėlį yra per maža, gerokai per maža net tokioms labai paprastoms, reikalingoms priemonėms kaip būsto įsigijimas jaunoms šeimoms, sveikatos priemonėms, sveikos gyvensenos priemonėms įgyvendinti ir kitiems dalykams. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Manau, pradėkime nuo to, kad socialinė verslo atsakomybė yra didžiausia tada, kai yra skaidriai mokami mokesčiai. Tai pirma.
Antras dalykas. Tai, kad įmonės papildomai elgiasi socialiai atsakingai, tikrai šitą tendenciją reikia sveikinti. Bet jeigu tai daroma tiesiog mažesnių mokesčių sąskaita, tai jau ne įmonių socialinė atsakomybė, o tiesiog lengvatos. Būti socialiai atsakingam valstybės pinigais, nemanau, kad tai yra tikroji socialinė atsakomybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi norintys paklausti paklausė. Papildomai nori paklausti K. Glaveckas per šoninį mikrofoną. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas. Gerbiamoji pirmininke, sakykite, kur jūs pietausite? Gal aš galėčiau jus pakviesti kartu pavalgyti, nes Seime nėra kur valgyti? Įsivaizduojate? Prisivarėme iki to, kad kolegos sausais daviniais, o tie, kurie čia sėdi, dar truputėlį irgi nori valgyti.
PIRMININKĖ. Į jūsų provokuojančius klausimus jau praėjusį kartą atsakinėjo Seimo Pirmininkas. Mielai kviečiu puodelio kavos.
K. GLAVECKAS (LSF). Mes sužinojome, kad jis valgo keptus triušius.
PIRMININKĖ. Nevalgome triušio. Ačiū už pajuokavimus ir palinksminimą.
K. GLAVECKAS (LSF). Ne, palaukite! Skrandis nejuokauja, pirmininke.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, ne į temą jūsų klausimas. Vyriausybės valanda baigėsi. Dėkoju Vyriausybės nariams už išsamius atsakymus. Linkime jiems sėkmės, o visiems dėkoju už darbą. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas) Užsiregistruosime vakariniame, kuris prasidės 14 valandą. Dėkojame. Pasivaikščiojimas po Vilnių. (Balsas salėje) Jeigu pakviesite, taip.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.