Projektas XIVP-640(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJOS 67, 119, 122, 124, 141 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;“.
2 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„119 straipsnis
Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.
Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.“
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-14:
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras. Pagal projektu teikiamą Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustatytų įstatymas. Tai reikštų, kad pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą savivaldybių tarybų ir merų rinkimo tvarka turėtų būti nustatoma konstituciniu įstatymu, o savivaldos teisę įgyvendinančių institucijų santykis, jų kompetencija atskirose srityse (tiek, kiek savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos nenustato Konstitucijos 121 straipsnis), sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas bei veiklos tvarka turėtų būti nustatoma žemesnės teisinės galios nei Konstitucija ar konstitucinis įstatymas - paprastu (ordinariniu) įstatymu.
Vertinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti, kad greta savivaldybės tarybos atsirastų nauja konstitucinė institucija - savivaldybės meras, tačiau jo statusas Konstitucijoje būtų apibrėžtas tik pačiais bendriausiais bruožais - tai būtų įstatymo nustatyta tvarka 4 metų kadencijai į šias pareigas išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, dėl savo teisių pažeidimo galintis kreiptis į teismą, taip pat būtų nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl jo veiksmų bei nustatyti pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo apribojimai. Projekte nesiūloma jokių Konstitucijos nuostatų: 1) kurios apibrėžtų savivaldybės mero konstitucinę kompetenciją įgyvendinant savivaldos teisę ir aiškiai atribotų ją nuo savivaldybės tarybos kompetencijos; 2) kuriomis būtų grindžiami dviejų savivaldos teisę įgyvendinančių vietos valdžios institucijų - savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero santykiai.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu savivaldybių kompetencija iš dalies yra apibrėžta tiesiogiai Konstitucijoje - 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 119 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas; 122 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime bei 2004 m. vasario 11 d. konstatavo, kad priimti sprendimus minėtais Konstitucijoje nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal esamą ir tuo metu galiojusį konstitucinį reguliavimą savivaldybės taryba yra vienintelė institucija, per kurią įgyvendinama savivaldos teisė.
Konstitucijoje lygiagrečiai įtvirtinus dvi institucijas, per kurias įgyvendinama vietos savivaldos teisė, ir nenustačius jų kompetencijos santykio ir ribų, galėtų kilti pagrįstų abejonių, ar pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstytame paprastame (ordinariniame) Vietos savivaldos įstatyme galėtų būti nustatoma konstitucinės institucijos kompetencija, ir ypač – ar galėtų tokiame įstatyme vienai ar kitai konstitucinei institucijai būti priskiriama minėta Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta savivaldybių kompetencija. Šios abejonės grindžiamos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d. ir kt. nutarimai).
Taip pat būtina pažymėti, kad Vietos savivaldos įstatymas - paprastas (ordinarinis) įstatymas, kuriuo savivaldybės tarybai arba savivaldybės merui (konstituciniams subjektams) būtų priskiriamas sprendimų priėmimas pvz., Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintos savivaldybių kompetencijos klausimais, galės būti keičiamas įprasta tvarka (Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalis). Tai gali sudaryti prielaidas minėtas kompetencijas ne tik dažnai perskirstyti tarp savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero, bet ir iš esmės keisti vietos savivaldos institucinę sąrangą (modelį) ir nustatyti, kokia šioje sąrangoje būtų savivaldybės mero vieta ir paskirtis. Diskutuotina, kaip teisinio reguliavimo kaita galėtų paveikti vietos savivaldos modelio stabilumą ir pasirinkto bei įprastame (ordinariniame) įstatyme įtvirtinto vietos savivaldos modelio įgyvendinimo tvarumą.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Ši pastaba iš principo atitinka tuos esminius argumentus, kuriuos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra išsakęs ir dėl įstatymo projekto XIVP-640, kuriuos TTK, svarstydamas minėtą projektą, apsvarstė ir nepritarė.
3 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis
Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.“
4 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„124 straipsnis
Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.“
5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„141 straipsnis
Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“
6 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis
Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas