LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 15, 20,
21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-13 Nr. XIVP-3280
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina prie žodžio „nuosprendžio“, įrašyti žodį „nutarties“. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, baudos bausmė nuteistajam sutikus gali būti keičiama viešaisiais darbais. Išnagrinėjęs šį klausimą teismas priima nutartį (BK 47 straipsnio 7 dalis).
2. Atsižvelgiant į tai, jog BVK 15 straipsnio 1 dalyje nustatoma nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, eilė pareigų, kurias jie privalės vykdyti, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintas šio straipsnio pavadinimas, pavyzdžiui: „Viešųjų darbų bausmės atlikimo sąlygos ir nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pareigos“
3. Projekto 7 straipsniu keičiamo BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems du trečdalius bausmės, ir kurie atitinka kitus BVK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus, du kartus per mėnesį suteikti trumpalaikę išvyką į namus ar pasimatyti su artimaisiais giminaičiais. Iš įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad šiuos pakeitimus sąlygojo siekis sulyginti šią nuteistųjų asmenų grupę su kitais nuteistaisiais, kuriems siūlomas trumpalaikių išvykų suteikimo intensyvumas jau yra nustatytas. Tačiau kyla klausimas, ar pakeitus teisinį reguliavimą dėl šios nuteistųjų asmenų grupės nebus diskriminuojami nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurie, vadovaujantis BVK 68 straipsnio nuostatomis, taip pat turi teisę į trumpalaikes išvykas, jeigu jie nepatenka į BVK 68 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą asmenų ratą, kuriems nesuteikiama trumpalaikė išvyka į namus. Pažymėtina, kad viena iš esminių humaniško ir į asmens integraciją orientuoto kalinimo prielaidų yra ta, kad išankstinis įkalinto asmens parengimas išeiti į laisvę ir į palaipsnį perėjimą orientuotas įkalinimo organizavimas didina asmens socialinės integracijos tikimybę. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad recidyvas didesnis tuomet, kai asmuo paleidžiamas iš tiesiog pagal paprasčiausią asmens uždarymo („atsėdėjimo“) principą organizuoto įkalinimo, palyginus su tokia kalinimo forma, kai asmuo kryptingai ruošiamas gyvenimui laisvėje (ypač – suteikiant trumpalaikes išvykas ir (ar) atostogas už įkalinimo įstaigos ribų).[1] Svarstytina, ar skatinant nuteistųjų asmenų integraciją ir pozityvių socialinių ryšių palaikymą, taip pat nediskriminuojant nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, neturėtų būti keičiamas trumpalaikių išvykų į namus suteikimo teisinis reguliavimas ir šių nuteistųjų grupei.
4. Atsižvelgiant į tai, kad nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, nei kituose galiojančiuose įstatymuose sąvoka „privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga“ nėra vartojama, siūlytina tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo BVK 90 straipsnio 4 ir 5 dalies formuluotes, vietoje, „privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga“ įrašant žodžius „kita sveikatos priežiūros įstaiga“, ir detalizuoti, kad šios sveikatos priežiūros įstaigos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
5. Projekto 10 straipsniu keičiamo BVK 94 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatant arešto ir laisvės atėmimo bausmės pabaigą į atliktos bausmės laiką neįskaitomas „šios bausmės atlikimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laikas, išskyrus paskirtą suėmimo laiką, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“ Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta formuluotė dėl paskirto suėmimo laiko, kuris yra įskaitomas į bausmės laiką, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kurioje baudžiamojoje byloje taikyto suėmimo laikas būtų įskaitomas į bausmės laiką, o kuris, pagal siūlomą teisinį reguliavimą - neįskaitomas.
6. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas neturėtų būti pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems procesams (pavyzdžiui, dėl nuteistųjų atvykimo termino taikymo, dėl darbdavio pareigos išskaičiuoti išskaitas).
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
[1] Dr. Gintautas Sakalauskas. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos // Teisės problemos 2015 m. Nr. 2 (88)