Argumentai:
Teikiami
pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų valstybės turto
valdymą, numatant, kad vienos institucijos veiklos užtikrinimui naudojamas
nekilnojamasis turtas būtų valdomas vienos biudžetinės įstaigos.
Pasiūlymas:
Pakeisti 6
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Valstybės
ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma
1.
Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti
valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio
materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota
institucija, jeigu:
1)
valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas neskirtas šalies
gynybai ar saugumui užtikrinti, išskyrus atvejus, kai turtas nuomojamas
karinių pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių metu;
2) valstybės
arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas nenaudojamas valstybinėms
arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.
2. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis
turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiuos
valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai
toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso, jeigu:
1)
valstybės ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės sprendimu išnuomojamas
vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius
susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar
konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės arba
savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam
darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar
trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams,
seminarams, šventėms, kultūros renginiams), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip
30 kalendorinių dienų, organizuoti;
3)
perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių
ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir šis turtas išnuomojamas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo
viešojo paslaugų pirkimo metu;
4)
bent 3 kartus neįvyksta valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo
turto viešas nuomos konkursas;
5)
bendrosios nuosavybės teise valdomas valstybės arba savivaldybės
nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio turto bendraturčiams arba kai
išnuomojamas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas yra greta
šio turto nuomininkams priklausančių ir (arba) jų naudojamų statinių;
6) valstybės arba
savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas pelno nesiekiantiems
subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio
įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;
7)
valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas
subjektams Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
3. Vyriausybė
arba savivaldybės taryba nustato atitinkamai valstybės arba savivaldybės
ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso
organizavimo ir vykdymo tvarką, kuria, be kita ko, reglamentuojama:
1)
viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka;
2)
turto valdytojų pareigos organizuojant viešą nuomos konkursą ir nuomos be
konkurso atveju;
3)
viešo nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;
4)
pavyzdinė nuomos sutarties, kurioje nustatytos nuomos sutarties sąlygos,
forma.
4.
Valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto viešas nuomos konkursas gali
būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis Vyriausybės
nustatyta tvarka.
5.
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti
išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino
pratęsimą), jeigu įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai
susitarimai nenustato kitaip. Valstybės ir savivaldybės
trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar
savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti
efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.
6.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato
atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio
ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.
7.
Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį
patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos,
nuomą pervedami į valstybės biudžetą. Nuompinigiai už valstybės turto, kurį
patikėjimo teise valdo šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti subjektai,
kurių patikėjimo teise valdomas turtas negali būti centralizuotai valdomas,
valstybės įmonės arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį
valdo mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai,
kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę išnuomoti valstybei nuosavybės
teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, nuomą
pervedami į atitinkamų subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės
ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio
draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo
fondo sąskaitą.
8.
Nuompinigiai už savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto,
kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės institucijos, įstaigos ir
organizacijos, nuomą pervedami į savivaldybės biudžetą, o už turto, kurį
patikėjimo teise valdo savivaldybės įmonės, nuomą – į šių įmonių sąskaitas.
9. Nuomos
sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto
dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą,
jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai
nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną
pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto
pagerinimą neatlyginama.
10. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis
nekilnojamasis turtas išnuomojamas vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 4
dalies 1 punktu.“
Pakeisti 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2
dalį ir papildyti nauja 15 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:
9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Valstybės
nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1.
Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias
grupes:
1)
administracinės paskirties turtas, naudojamas administracinei veiklai, kuria
užtikrinamas subjektų, kurie naudojasi valstybės nekilnojamuoju turtu,
savarankiškas funkcionavimas, veiklos ar funkcijų organizavimas ir vykdymas;
2)
kultūros ir sporto paskirties turtas, naudojamas kultūros, sporto reikmėms ir
viešiesiems pramoginiams renginiams;
3)
mokslo paskirties turtas, naudojamas švietimo ir mokslo reikmėms;
4) sveikatos
priežiūros ir gydymo paskirties turtas, naudojamas sveikatos priežiūros
reikmėms, medicinos pagalbai teikti;
5)
pagalbinio ūkio paskirties turtas, naudojamas gamybai vykdyti, daiktams
laikyti ar sandėliuoti;
6)
specialiosios paskirties turtas, naudojamas specialiems tikslams (karinės,
valstybės saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos,
priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas
nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinių atstovybių,
konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, viešojo transporto paskirties,
kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, įskaitant
administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą šiame punkte
numatytiems tikslams);
7)
kitos paskirties turtas, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1–6
punktuose nurodytų grupių nekilnojamojo turto.
2.
Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus,
Seimo rūmus ir kitą Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo funkcijoms
vykdyti bei užtikrinti jų veiklą reikalingą nekilnojamąjį turtą, kurį
patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Seimo
kanceliarija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis
šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai
yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas
valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis
turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas
valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba
netinkamu (negalimu) naudoti. Specialiosios paskirties valstybės
nekilnojamasis turtas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte gali būti
perduodamas valdyti centralizuotai tik gavus šio turto valdytojo sutikimą.
3.
Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai
valdomo valstybės turto valdytojas.
4.
Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro šios veiklos:
1)
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto
administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio
straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams
naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valdymas
ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis.
Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir
kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo
patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui
priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo
turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui
kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti
perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat
ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir
šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti. Centralizuotai valdyti
perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės
nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
2)
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1
dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybinėms
funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą
turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu)
naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta
tvarka;
3)
centralizuotas nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto
nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto
ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas šio įstatymo 21 straipsnyje
nustatyta tvarka;
4)
turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto jų patikėjimo
teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo
patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatytais
atvejais ir tvarka;
5)
administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo
efektyvumo vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto
panaudojimo efektyvumo rodikliais;
6)
valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms
atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties
nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu
valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams
tenkinti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais
apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu
valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai
valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
7)
centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo
turto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas.
5.
Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis
turtas, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams
naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti
atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš šių požymių:
1)
yra fiziškai ar funkciškai (technologiškai) nusidėvėjęs;
2)
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pripažįstamas
avariniu;
3)
neatitinka nekilnojamajam turtui teisės aktuose keliamų reikalavimų arba
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų apsirūpinimo
administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms
funkcijoms atlikti, normatyvų;
4)
neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės
paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių;
5)
neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant
valstybines funkcijas.
6.
Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis
turtas gali būti atnaujinamas šiais būdais: rekonstruojant,
remontuojant, perduodant kitą, poreikius atitinkantį, administracinės
paskirties nekilnojamąjį turtą, pritaikant nenaudojamą kitos
paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą administracinei paskirčiai,
išsinuomojant arba įsigyjant (perkant, statant) administracinės
paskirties nekilnojamąjį turtą.
7.
Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio
nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau – atnaujinimo projektas)
įgyvendinimo tvarką.
8.
Atnaujinimo projekte turi būti:
1)
įvertinti centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo ir jo finansavimo būdai, atlikta šio turto
atnaujinimo kaštų ir naudos analizė, nurodytas pasirinktas turto atnaujinimo
būdas (būdai);
2)
nustatytas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo terminas;
3)
nurodyti finansavimo šaltiniai, kurie bus naudojami ir užtikrins atnaujinimo
projekto įgyvendinimą, prievolių įvykdymą ir kitų faktinių su
atnaujinimo projektu susijusių išlaidų padengimą;
4)
nurodytas atnaujinimo projektui finansuoti reikalingas parduodamas šio
straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytas turtas ir jo pardavimo terminai;
5)
nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos.
9.
Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai
valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir
didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo
valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
10.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atnaujinimo projektams
finansuoti turi teisę:
1)
panaudoti lėšas, gaunamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka
pardavus valstybės institucijų ar įstaigų naudojamą, tačiau jų poreikių
neatitinkantį ir (arba) kitą valstybinėms funkcijoms atlikti nereikalingą
valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą
(jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), kuris
patikėjimo teise centralizuotai valdyti yra perduotas centralizuotai valdomo
valstybės turto valdytojui;
2) Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos pritarimu – skolintis lėšų, kurių reikia
atnaujinimo projektui finansuoti;
3)
panaudoti įmonės – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo – lėšas;
4)
panaudoti iš asignavimų valdytojų gautas valstybės biudžeto lėšas.
11.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo prašymu Vyriausybė turi
teisę valstybės vardu Vyriausybės nustatyta tvarka skolintis lėšų, reikalingų
atnaujinimo projektams finansuoti.
12.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su
atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti
patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės
rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali
nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
13.
Įgyvendinant atnaujinimo projektus, kuriuose numatyta įsigyti (perkant,
statant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, centralizuotai
valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sudaryti:
1)
viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis;
2)
administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo išsimokėtinai
sutartis.
14.
Naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą centralizuotai
valdomo valstybės turto valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn ir valdo jį
patikėjimo teise, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, o šio turto
naudotojai – valstybės institucijos ir įstaigos – nuomos teisėmis, sudarydami
su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju administracinės
paskirties nekilnojamojo turto nuomos sutartis arba subnuomos sutartis, jeigu
atnaujinimo projektas įgyvendinamas išsinuomojant administracinės paskirties
nekilnojamąjį turtą.
15. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybės
nekilnojamojo turto, kuris nėra atnaujinamas centralizuotai, atnaujinimo
funkciją vykdo tokio turto patikėtinis mutatis mutandis šio straipsnio
5, 6, 8, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyta tvarka. Atnaujinimo projektus
tvirtina valstybės nekilnojamojo turto patikėtinio vadovas.“
|