AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 PAPILDYMO 93 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad siekiant pagreitinti investicijas į krašto gynybą artimiausiais metais bus reikalinga papildomi 0.7 proc. nuo BVP. Šios lėšos gali būti surinktos tiek mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, tiek išnaudojant skolinimosi instrumentus, tiek keičiant mokesčių sistemą.
Lietuvos politinių partijų nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime nurodyta, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, NVO ir piliečiai, todėl lėšų rinkimui būtina pasitelkti ir savanoriškus instrumentus.
Įstatymo projektu siūloma sukurti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui su unikaliu įmokos kodu. Toks aukojimas, veikiantis prenumeratos principu ir viešinamas VMI ir kitose sistemose, gali generuoti reikšmingas lėšas iš privačių subjektų ir padėti Lietuvos visuomenės sąmoningumui gynybos srityje augti. Savanoriškai prie Lietuvos gynybos prenumeratos galėtų prisijungti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagal 2022 m. Social Impact Alliance atliktą tyrimą mūsų regione aukojimo kultūra dar vystosi, nors iš viso, apie 50 proc. asmenų (apie 893 333) yra skyrę lėšų socialinės paskirties organizacijoms. Nuolatinius lėšų pavedimus atlieka 12 proc., o vienkartinius - 35 proc. paramos teikėjų. Pagal atliktą tyrimą, nuolatinius lėšų pavedimus sakosi atliekantys 107 200, o vienkartinius – 312 666 asmenys. Vidutiniškai pagal šį tyrimą per metus vienas paramos teikėjas įneša 75 EUR (bendrai 67 mln. EUR).
Šiuo metu jau egzistuoja galimybė skirti paramą Lietuvos kariuomenei ne tik per GPM deklaracijas, bet ir tiesiogiai, tačiau 2023 m. fiziniai ir juridiniai asmenys kitais būdais kariuomenei paaukojo tik 6,88 tūkst. eurų piniginių lėšų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį, galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos.
Šia įstatymo pataisa sukūrus atskirą VMI įmokos kodą ir galimybę savanoriškai reguliariai aukoti šalies gynybos finansavimui bei aktyviai šią galimybę viešinant tiek VMI sistemose, tiek kitomis priemonėmis, tokios aukos nacionaliniam saugumui ir gynybai labiau išpopuliarėtų, ir paskatintų diskusiją apie visuomenės bei verslo prisidėjimą prie šalies gynybos.
Skaičiuojame, kad, jei asmenys, kurie atlieka nuolatinius aukojimus, Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gynybai, kas mėnesį aukotų 10 EUR, o asmenys, kurie atlieka vienkartinius aukojimus, per metus paaukotų 60 EUR (pusė metinės sumos), galimai būtų surinkta 31,6 mln. EUR per metus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys V. Mitalas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu prie krašto saugumo stiprinimo finansiškai gali prisidėti fiziniai ir juridiniai asmenys, skirdami tikslinę paramą Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai ar kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Juridiniai asmenys turi sudaryti sutartį su krašto apsaugos sistema. Paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui nurodomi sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas. Duomenys apie paramos skyrimą ir jos gavimą deklaruojami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pataisa siūloma sukurti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui su unikaliu įmokos kodu. Toks aukojimas, veikiantis prenumeratos principu ir viešinamas VMI ir kitose sistemose, gali generuoti reikšmingas lėšas iš privačių subjektų ir padėti Lietuvos visuomenės sąmoningumui gynybos srityje augti. Savanoriškai prie Lietuvos gynybos prenumeratos galėtų prisijungti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Asmuo, norėdamas kas mėnesį mokėti savanorišką tikslinę paramą nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui, pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl paramos skyrimo, nurodant tokios kasmėnesinės paramos sumą. Tokį prašymą asmuo gali bet kada pakeisti ar atšaukti.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus..
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. balandžio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: “savanoriška parama”.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra
Teikia
Seimo nariai