Projektas Nr. XIVP-338(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO
NR. I-1553 18, 26 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų
1. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė.
·
Seimo narė V. Giraitytė,
2021-03-18:
Darbų
ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto
pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga
užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių,
kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar
neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės
lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą,
tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2).
Netikslinga atsisakyti darbuotojų tikrinimo karantino metu, nes skiriasi ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo tikslai. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Jos metu nustatomi ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai, būtini ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Karantinas – tai specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – pačios užkrečiamosios ligos plitimo ribojimas. Dėl užkrečiamosios ligos gali būti skelbiamas tiek karantinas, tiek ekstremalioji situacija priklausomai nuo tikslo – ar reikia valdyti užkrečiamosios ligos plitimą (karantino tikslas), ar reikia šalinti situacijos sukeltus padarinius (ekstremaliosios situacijos tikslas). Šie du teisiniai režimai gali būti paskelbiami savarankiškai, todėl įstatyme jie turi būti nurodomi abu.
· Seimo narys R. Žemaitaitis,
2021-03-16:
kai yra
paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl
užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje,
darbuotojams gali būti leidžiama dirbti tik
pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės
lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Darbuotojus, kurie privalo
pasitikrinti sveikatą, nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir
apie tai informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komiteto
patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio
ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl užkrečiamosios ligos ir
nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, Nacionalinio visuomenės sveikatos
centro nurodytiems darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar
neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio
ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir įgyvendinus kitas Nacionalinio
visuomenės sveikatos centro asmeniui paskirtas privalomas užkrečiamosios ligos
kontrolės priemones. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šioje dalyje
nurodytus darbuotojus nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinta užkrečiamųjų
ligų epidemiologinės diagnostikos tvarka, atsižvelgdamas į užkrečiamosios ligos
epidemiologinės diagnostikos duomenis, ir apie šioje dalyje nurodytus
darbuotojus informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį.
·
Seimo narė V. Giraitytė,
2021-03-18:
Kai yra
paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl
užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje,
darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga,
dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir
(ar) karantinas. Darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, nustato
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir apie tai informuoja šiuos
darbuotojus ir darbdavį.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2).
Netikslinga atsisakyti darbuotojų tikrinimo karantino metu, nes skiriasi ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo tikslai. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Jos metu nustatomi ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai, būtini ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Karantinas – tai specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – pačios užkrečiamosios ligos plitimo ribojimas. Dėl užkrečiamosios ligos gali būti skelbiamas tiek karantinas, tiek ekstremalioji situacija priklausomai nuo tikslo – ar reikia valdyti užkrečiamosios ligos plitimą (karantino tikslas), ar reikia šalinti situacijos sukeltus padarinius (ekstremaliosios situacijos tikslas). Šie du teisiniai režimai gali būti paskelbiami savarankiškai, todėl įstatyme jie turi būti nurodomi abu.
3. Darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų.
4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį.
·
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-03-18
:
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata numatanti, kad darbuotojas nušalintas nuo darbo dėl to, kad atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrino be labai svarbių priežasčių, grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį, nedera su šio straipsnio 6 dalies nuostata, numatančia, kad asmenims, įtariamiems, kad serga, tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose nustatytus darbus ar tęsti darbą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje darbovietėje draudžiama iki šeimos gydytojo leidimo, t. y. vienoje nuostatoje tos pačios kategorijos asmenims (turėjusiems sąlytį ir dėl to įtariamiems, kad serga) reikalaujama atskiro šeimos gydytojo leidimo, o kitoje – tiesiog sveikatos patikrinimo rezultatų pateikimo ar izoliavimosi termino pabaigos. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Nurodytose dalyse kalbama apie skirtingų kategorijų asmenis. Sąlytį turėjęs asmuo nėra laikomas asmeniu, įtariamu, kad serga.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje kalbama apie darbuotojus, kurie atsisakė ar nustatytu laiku nepasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, t. y. jie nėra laikomi įtariamais, kad serga. Asmuo, įtariamas, kad serga, yra asmuo, kuris turi požymių, panašių į sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis, t. y. turintis ligos simptomus. Atsižvelgiant į tai, kad būtų grąžinti į darbą, užtenka sveikatos patikrinimo išvados, kad gali tęsti darbą (darbuotojams, kuriems privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai), o šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų atveju (kai darbovietėje nustatomas protrūkis) minėtas terminas apibrėžtas laikotarpiu, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį (kiekvienos užkrečiamosios ligos atveju šis terminas bus skirtingas, priklausomai nuo inkubacinio laikotarpio ir kitų veiksnių, per jį turėtų pasireikšti ligos simptomai).
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje kalbama apie įtariamus, kad serga ir sergančius asmenis, atsižvelgiant į tai, reikalaujama atskiro šeimos gydytojo leidimo grįžti į darbą.
·
Seimo narė V. Giraitytė,
2021-03-18:
Darbuotoją,
atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba
nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių
laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys gali privalo nušalinti
nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio arba skirti dirbti nuotoliniu būdu
iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba
perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti
pagal sveikatos būklę. Darbdavys negali nušalinti darbuotojo nuo darbo
ir nemokėti jam darbo užmokesčio, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremali
situacija. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos,
kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2).
Atsisakius nušalinimo instituto ir darbuotojui nesutinkant pasitikrinti, ar serga užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, taip pat nesant galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą ar skirti dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys neturėtų priemonių galimo ligos plitimo darbovietėje sustabdymui.
Pastebėtina, kad patobulintu įstatymo projektu nustatyta, kad darbuotojui pirmiausia, pagal galimybes, būtų siūloma dirbti nuotoliniu būdu iki dienos, kai jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba jį perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą ir tik išnaudojus šias galimybes – nušalinti nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio. Manytina, kad toks reguliavimas yra subalansuotas ir proporcingas projektu keliamiems tikslams - sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą.
5. Uždaruose kolektyvuose gyvenantys kariai, asmenys, laikomi Vidaus reikalų ministerijos ar Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos uždarose įstaigose, privalo būti tikrinami, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis. Šių asmenų sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų tvarką nustato tų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
6. Asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose nustatytus darbus ar tęsti darbą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje darbovietėje, išskyrus atvejus, kai dirbama nuotoliniu būdu arba asmuo yra perkeltas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šie asmenys darbdavio iniciatyva, taip pat vykdant apskričių vyriausiųjų epidemiologų sprendimus, atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriami dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliami toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jiems leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, laikinai nušalinami nuo darbo.
·
Seimo narė V. Giraitytė,
2021-03-18:
Asmenims,
įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis
užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki
šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose
sąrašuose nustatytus darbus ar dirbti šio straipsnio 11 dalyje
nurodytoje darbovietėje, išskyrus kai dirbama nuotoliniu būdu. Pavojingų ir
ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1
dalyje nurodytame Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti
darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai
besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis sąraše nustatytus darbus
iki šeimos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Šiuos asmenis darbdaviai savo iniciatyva, taip pat vykdydami apskričių
vyriausiųjų epidemiologų sprendimus, privalo laikinai perskelti dirbti
nuotoliniu būdu nušalinti nuo darbo arba perkelti į kitą
darbą, kurį jiems leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. arba
skirti dirbti nuotoliniu būdu.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas pirminiam įstatymo projektui Nr. XIVP-338, o ne komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-338(2).
Atkreiptinas dėmesys, kad gali nebūti galimybių darbuotoją perkelti toje darbovietėje į kitą darbą arba skirti dirbti nuotoliniu būdu, o ir pats darbuotojas gali atsisakyti dirbti tokiomis darbdavio pasiūlytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, nušalinimo galimybė turi išlikti, kaip paskutinė priemonė, išnaudojus kitas galimybes. Atsisakius nušalinimo instituto, darbdavys neturėtų priemonių galimo ligos plitimo darbovietėje sustabdymui, o šios dalies nuostatos susijusios su asmenimis, įtariamais, kad serga, sergančiais ar sukėlėjų nešiotojais – taigi, šie asmenys kelia tiesioginę grėsmę ligos plitimui darbovietėje.
Pastebėtina, kad patobulintu įstatymo projektu nustatyta, kad darbuotojui pirmiausia, pagal galimybes, būtų siūloma dirbti nuotoliniu būdu iki dienos, kai jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba jį perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą ir tik išnaudojus šias galimybes – nušalinti nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio. Manytina, kad toks reguliavimas yra subalansuotas ir proporcingas projektu keliamiems tikslams – sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą.
7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenumato kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
·
Seimo narė V. Giraitytė,
2021-03-18:
Išlaidas
už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams
už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos
patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenumato
kitaip. Darbuotojų papildomi sveikatos
patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta
valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, gali
būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta
tvarka. arba apmokami darbdavio.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pritariama šio pasiūlymo tikslui – aiškiai nustatyti, kad vadinamieji „papildomi“ sveikatos patikrinimai būtų finansuojami iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau pasiūlymas teikiamas pirminiam projekto variantui Nr. XIVP-338.
Patobulintu įstatymo projektu Nr. XIVP-338(2) yra aiškiai nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Papildyti 26 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) organizuoja savivaldybės teritorijos gyventojų sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamosios ligos.“
3 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka;“.
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
·
Seimo narys A. Matulas,
2021-03-18:
pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. balandžio
1 d. kovo 26 d.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministras iki 2021 m. kovo 31 25 d. priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projektą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia
komiteto pirmininkas Antanas Matulas