REGLAMENTO NR. 537/2014 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB

Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo  projektas (toliau – Audito įstatymo projektas)

 

Reglamento perkėlimo lygis

 

5 straipsnis. Draudimas teikti ne audito paslaugas

1. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, ar bet kuris tinklo, kuriam priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, narys tiesiogiai ar netiesiogiai audituojamai įmonei, jos patronuojančiajai įmonei ar jos kontroliuojamosioms įmonėms Sąjungoje neteikia jokių draudžiamų ne audito paslaugų:

 

a) laikotarpiu nuo audituojamo laikotarpio pradžios iki audito išvados paskelbimo ir

 

b) finansiniais metais, einančiais iškart prieš a punkte nurodytą laikotarpį – paslaugų, išvardytų antros pastraipos e punkte.

 

Taikant šį straipsnį, draudžiamos ne audito paslaugos yra:

a) mokesčių paslaugos, susijusios su toliau išvardytais dalykais:

i) mokesčių formų rengimu;

ii) iš darbo užmokesčio išskaičiuojamu mokesčiu;

iii) muitais;

iv) viešųjų subsidijų ir mokesčių paskatų nustatymu, nebent su tokiomis paslaugomis susijusi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės parama yra nustatyta teisės aktais;

v) parama, susijusia su mokesčių institucijų vykdomais mokesčių tikrinimais, nebent su tokiais tikrinimais susijusi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės parama yra nustatyta teisės aktais;

vi) tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir atidėtųjų mokesčių apskaičiavimu;

vii) konsultacijomis mokesčių klausimais;

 

b) paslaugos, bet kaip susijusios su audituojamos įmonės valdymu ar sprendimų priėmimu;

 

c) buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apskaitos dokumentų ir finansinių ataskaitų rengimas;

 

d) darbo užmokesčio skaičiavimo paslaugos;

 

e) vidaus kontrolės arba rizikos valdymo procedūrų, susijusių su finansinės informacijos rengimu ir (arba) kontrole, arba finansinių informacijos technologijų sistemų planavimas ir diegimas;

 

f) vertinimo paslaugos, įskaitant vertinimus, susijusius su aktuarijų paslaugomis ar paramos sprendžiant ginčus paslaugomis;

 

g) teisinės paslaugos, susijusios su:

i) bendro pobūdžio patarimo teikimu;

ii) derybomis audituojamos įmonės vardu ir

iii) atstovavimu nagrinėjant teisminius ginčus;

 

h) paslaugos, susijusios su audituojamos įmonės vidaus audito funkcijomis;

 

i) paslaugos, susijusios su audituojamos įmonės finansavimu, kapitalo struktūra bei paskirstymu ir investavimo strategija, išskyrus patikinimo paslaugų teikimą finansinių ataskaitų atžvilgiu, pavyzdžiui, su audituojamos įmonės leidžiamais prospektais susijusių patvirtinimo laiškų siuntimas;

 

j) rėmimas, brokerio paslaugos ar dalyvavimas platinant audituojamos įmonės akcijas;

 

k) žmogiškųjų išteklių paslaugos, susijusios su:

i) vadovavimu, kai pareigos sudaro galimybę daryti reikšmingą įtaką rengiant apskaitos dokumentus ar finansines ataskaitas, kurių teisės aktų nustatytas auditas yra atliekamas, kai tokios paslaugos apima: — kandidatų tokioms pareigoms užimti paiešką ir suradimą arba — kandidatų tokioms pareigoms užimti rekomendacijų tikrinimą;

ii) organizacijos struktūros formavimu ir

iii) išlaidų kontrole.

 

3. Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės gali leisti teikti a punkto i papunkčio, a punkto iv–vii papunkčiuose ir f punkte nurodytas paslaugas, su sąlyga, kad jos atitinka šiuos reikalavimus:

a) jos atskirai ar bendrai neturi tiesioginio poveikio arba turi nereikšmingą poveikį audituojamoms finansinėms ataskaitoms;

b) poveikio audituojamoms finansinėms ataskaitoms įvertinimas yra išsamiai užfiksuotas dokumentuose ir paaiškintas 11 straipsnyje nurodytoje papildomoje ataskaitoje audito komitetui ir

c) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė laikosi Direktyvoje 2006/43/EB nustatytų nepriklausomumo principų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Audito įstatymo projektas

4 straipsnis. Nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymas

5. Vertinant nepriklausomumą nuo audituojamos įmonės, aplinkybėmis, keliančiomis grėsmę viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės nepriklausomumui, nelaikomas paslaugų, nurodytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 3 dalyje, teikimas audituojamai įmonei.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visiškas

17 straipsnis. Audito užduoties trukmė

1. Viešojo intereso įmonė paskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę pradiniam bent vienų metų užduoties laikotarpiui. Užduoties laikotarpis gali būti atnaujinamas.

 

Nei pradinis konkrečios teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės užduoties laikotarpis, nei toks pradinis laikotarpis ir jo pratęsimo laikotarpiai kartu negali viršyti maksimalios dešimties metų trukmės.

 

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali:

a) reikalauti, kad 1 dalyje nurodytas pradinis užduoties laikotarpis truktų ilgiau nei vieni metai;

b) nustatyti mažiau nei dešimties metų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų užduoties laikotarpių maksimalią trukmę.

 

4. Nukrypdamos nuo 1 dalies ir 2 dalies b punkto, valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalies b punkte nurodyti maksimalios trukmės laikotarpiai gali būti ilgiausiai pratęsti:

a) dvidešimčiai metų, jei viešo konkurso procedūra teisės aktų nustatytam auditui atlikti vykdoma laikantis 16 straipsnio 2–5 dalių ir pradedama taikyti pasibaigus 1 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalies b punkte nurodytiems maksimalios trukmės laikotarpiams, arba

b) dvidešimt ketveriems metams, jei, pasibaigus 1 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalies b punkte nurodytiems maksimalios trukmės laikotarpiams, auditą vienu metu vykdo daugiau kaip vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, su sąlyga, kad, atlikus teisės aktų nustatytą auditą, pateikiama Direktyvos 2006/43/EB 28 straipsnyje nurodyta bendra audito išvada.

 

7. Pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai), atsakingas (-i) už teisės aktų nustatyto audito atlikimą, ne vėliau kaip praėjus septyneriems metams nuo jų paskyrimo datos sustabdo savo dalyvavimą atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą. Jie gali vėl dalyvauti atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą praėjus ne mažiau negu trejiems metams nuo jų dalyvavimo sustabdymo.

Taikydamos nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybės narės gali reikalauti, kad pagrindiniai audito partneriai, atsakingi už teisės aktų nustatyto audito atlikimą, sustabdytų savo dalyvavimą atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą anksčiau nei praėjus septyneriems metams nuo jų atitinkamo paskyrimo datos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8. Trumpiausias audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.

 

 

 

7. Atliekant viešojo intereso įmonių auditą reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų audito atlikimo terminas gali būti pratęstas laikantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 4 dalies nuostatų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6. Pagrindinis partneris, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, negali atlikti tos pačios įmonės finansinių ataskaitų audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20 straipsnis. Kompetentingų institucijų paskyrimas

5. Valstybės narės informuoja Komisiją apie kompetentingų institucijų paskyrimą šio reglamento tikslais.

Pranešimas Europos Komisijai iki 2016 m. balandžio 30 d.

 

23 straipsnis. Kompetentingų institucijų įgaliojimai

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti pagal šį reglamentą, laikantis Direktyvos 2006/43/EB VII skyriaus nuostatų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų leidžiama naudotis savo priežiūros ir tyrimo įgaliojimais bet kuriuo iš šių būdų:

a) tiesiogiai;

b) bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

Audito įstatymo projektas

62 straipsnis. Įstaigos funkcijos ir teisės

1. Įstaiga, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų, įgyvendindama viešąją priežiūrą, atlieka šias funkcijas:

1) verčia Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus į lietuvių kalbą ir juos skelbia, kol Europos Komisija patvirtina tarptautinius audito standartus;

2) kreipiasi į Audito priežiūros komitetą dėl pritarimo:

a) šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytai nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkai, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimams;

b) priimant sprendimus pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar jo nepradėti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje;

c) skiriamiems nurodymams ir poveikio priemonėms, nustatytiems šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

d) priimant sprendimus, nustatytus šio įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje;

e) dėl tinkamo reglamento (ES) Nr. 537/2014 laikymosi;

f) dėl šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais privalomų nurodymų Auditorių rūmams teikimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyto kreipimosi į Finansų ministeriją;

g) priimant sprendimus dėl šio įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje nustatyto atvejo.

3) teikia derinti Finansų ministerijai:

a) šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarką, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus;

b) šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytą informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarką;

c) pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo valstybių ne narių auditoriams tvarką;

d) valstybių ne narių auditorių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, įrašymo į auditorių sąrašą tvarką;

e) valstybių ne narių audito įmonių, nurodytų šio įstatymo 29 straipsnyje, įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką;

f) valstybių ne narių auditorių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, ir valstybių ne narių audito įmonių, nurodytų šio įstatymo 29 straipsnyje, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo, tyrimo ir nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo tvarką;

g) reikalavimus, keliamus valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms, su kuriomis siekiama pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant reikalavimą, kad valstybės ne narės kompetentingų institucijų darbuotojai ir buvę darbuotojai laikytųsi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo.

4) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Lietuvos banku, kitomis valstybės institucijomis ir Auditorių rūmais ir teisės aktų nustatyta tvarka šią informaciją perduoda jiems, kiek tai susiję su priežiūros funkcijų atlikimu;

5) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Europos priežiūros institucijomis: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), taip pat su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu, kiek tai susiję su viešąja priežiūra pagal šį įstatymą ir reglamentą (ES) Nr. 537/2014, taip pat, siekdama nuostatų suderinamumo, dėl reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose, ir dėl žinių patikrinimo egzamino, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje;

6) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos audito priežiūros įstaigų komiteto, kitų tarptautinių auditorių ir audito įmonių viešajai priežiūrai skirtų komitetų ir darbo grupių veikloje;

7) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu, auditorių kvalifikacijos kėlimu;

8) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su auditoriaus, audito įmonės pažymėjimų išdavimu, galiojimo sustabdymu, atnaujinimu ir panaikinimu, auditorių ir audito įmonių sąrašų tvarkymu;

9) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka su ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu susijusias funkcijas;

10) vertina viešojo intereso įmonių audito komitetų veiklą;

11) tikrina, kaip viešojo intereso įmonės atlieka šiame įstatyme ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nurodytus reikalavimus.

Visiškas

27 straipsnis. Rinkos kokybės ir konkurencijos stebėsena

2. Ne vėliau kaip 2016 m. birželio 17 d. ir po to bent kas trejus metus kiekviena kompetentinga institucija ir EKT parengia ir CEAOB, ESMA, EBI, EIOPA bei Komisijai pateikia ataskaitą dėl teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinkos pokyčių.

 

Pasikonsultavusi su CEAOB, ESMA, EBI ir EIOPA, Komisija, naudodamasi tomis ataskaitomis, parengia bendrą ataskaitą apie tuos pokyčius Sąjungos lygiu. Ta bendra ataskaita pateikiama Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos sisteminės rizikos valdybai ir, kai tinkama, Europos Parlamentui.

Pranešimas (ataskaita) Europos Komisijai, kurią rengs kompetentinga institucija biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.