LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 352
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
14.00 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3809(2) (svarstymas)
Vakarinės darbotvarkės 1 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3809(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys A. Sysas. Prašau į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, į jas atsižvelgta, Seimo narių P. Urbšio, R. J. Dagio, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, dar turėjo būti ir mano, bet nematau kažkodėl, pasiūlymas. Apsvarsčius komitete, 7 balsavo už, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame. G. Burokienės nematau. Kas galėtų pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą? Atbėga G. Burokienė, kuri mums pristatys išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-3809(2).
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Diskutuoti užsirašė G. Skaistė. Nematau. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, mes tęsiame maratoną diskusijų apie kitų metų įstatymus, kurie vienaip ar kitaip atsispindi ir biudžete. Kaip sakiau kalbėdamas pirmą kartą dėl vaiko pinigų, pasakiau, kad tai būtent tie įstatymai, kurie apibrėžia Seimo poziciją dėl paramos šeimai įstatymo plačiąja prasme. Bazinis dydis yra darbo užmokestis, kuris nulemia beveik 300 tūkst. Lietuvos darbuotojų darbo užmokesčio lygį. Labai prastai, kaip jau sakiau, kad darbo užmokestis didės 5–6 %, o vaiko pinigai didėja 15 %. Mes labai prastai vertiname savo darbuotojų indėlį į valstybės vystymąsi, į darbą, kurį jie daro. Nors nuo krizės praėjo daugiau kaip dešimt metų, bazinis dydis taip ir nepasiekė prieškrizinio lygio, kai buvo sumažintas, ir vėl dar atsiliks 7 eurais, ką siūlo Vyriausybė. Todėl nuo pat pirmų metų nuosekliai teikiau, kad bazinį dydį reikia grąžinti į prieškrizinį lygį. Tai žadėjo ir Seimo dauguma. Labai gaila, kad neištesi to pažado ir lieka kitais metais kiekvienam 7 eurų, padaugintų iš koeficiento, skola. Galite ir jūs susiskaičiuoti, koks turėtų būti atlyginimas. Aš turiu omeny visus valstybės tarnautojus, biudžetinių įstaigų darbuotojus. Tada, kai mes nedidiname bazinio dydžio, darome tuos kosmetinius arba reikalingus kitų įstatymų pakeitimus, kai mes keliame bazinių mažiausių koeficientų lygmenį aukščiau. Todėl nepritarti nėra kaip, nes 176 yra daugiau negu 173. Turbūt niekas nesiginčys. Bet tikrai nebalsuosiu už, nes pažadai, kaip sakiau, neištesėti, nebuvo pritarta ir mano siūlymui grąžinti 183. Buvo kompromisinis. Aš neužregistravau, mat pastebėjau, kad neužregistravau. Pirmąkart buvo atmestas R. J. Dagio 178. R. J. Dagys siūlo bent jau išlaikyti infliacijos lygį, kad perkamoji galia dirbančių biudžetiniame sektoriuje nemažėtų, nes kainų indeksas auga sparčiau negu bazinio dydžio didinimas. Tokia yra mano nuomonė dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į salę grįžo G. Skaistė, kviečiu į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėčiau išsakyti savo nuomonę apie bazinio dydžio didinimą ir ką mes prieš tai kalbėjome apie vaiko pinigus ir norą didinti socialines išmokas, kaip tai lygiai taip pat yra susiję su darbo užmokesčio didinimu ir tais įsipareigojimais, kuriuos yra davusi Vyriausybė ir Seimas šiuo konkrečiu klausimu. Bazinio dydžio keitimas, kaip žinote, sąlygoja darbo užmokestį beveik 300 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, todėl šis sprendimas tikrai yra labai svarbus.
Kas siūloma šiuo įstatymu? Siūloma padidinti bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų. Tai bazinio dydžio didėjimas būtų tik 3 eurais. Procentinė išraiška yra 1,7 %, o spalio mėnesį užfiksuota metinė infliacija yra 2,2 %. Vadinasi, šio bazinio dydžio keitimas nepadengtų netgi metinės infliacijos, ir perkamoji galia didžiosios dalies viešojo sektoriaus darbuotojų liktų netgi mažesnė, negu buvo praėjusiais metais.
Jeigu pažiūrėtume į tai, ką yra kalbėjusi Vyriausybė ir savo laiku kalbėjęs Seimas, tai Vyriausybė, parengusi Ilgalaikio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategijos projektą, numatė, kad per 2020 metus ir per 2021 metus bus atkurtas prieškrizinio lygio bazinis dydis. Vadinasi, nuo 173 eurų turėtų pasiekti 183 eurus. Skaičiuojant nuosekliai, turbūt būtų logiška tikėtis, kad kiekvienais metais tas dydis bus didinamas proporcingai. Tai šiais metais, vykdant tuos įsipareigojimus, bazinis dydis turėtų augti ne 3 eurais, o 5. Atrodo ganėtinai keistai, kai Vyriausybė pati prisiima įsipareigojimus atkurti prieškrizinį lygį, tačiau nemato reikalo tai padaryti savo galiojimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad, vykdant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategiją, 7 eurais turės padidinti jau kita Vyriausybė ateinančioje kadencijoje.
Taip pat dar noriu priminti, kad 2017 metų pabaigoje, kai mes taip pat svarstėme bazinio dydžio nustatymą 2018 metams, Seimas priėmė protokolinį nutarimą iki 2020 metų atkurti prieškrizinio lygio bazinį dydį, tai yra kad dabar yra paskutinė galimybė prisiimti tuos įsipareigojimus, už kuriuos teko čia, Seime, balsuoti, ir nubalsavo visa valdančioji dauguma. Jeigu norite patys vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir balsuoti už savo prisiimtus nutarimus, reikėtų tvirtinti visgi ne 173 eurų bazinį dydį, o 183. Tiesiog siūlau visiems gerai pagalvoti ir neleisti sau tapti gerais Kalėdų Seneliais, kurie dalina dovanas, tačiau pamiršta apmokėti už darbą tiems žmonėms, kurie visgi dirba valstybei.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, galiu jums pasakyti tokią vieną viešą paslaptį, kaip Seime galima per trumpiausią laiką tapti populistu – tik pradėti kalbėti apie Seimo narių atlyginimą. Jeigu dar pradėsi kalbėti ne apie didinimą, o galbūt apie susilaikymą dėl didinimo, iš karto tu tampi populistu. Bet aš jau kelintą kartą, kai svarstomas Seimas, einu su ta intencija jums priminti galiojančią Statuto nuostatą. Būtent galiojanti Statuto nuostata nurodo, kad įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimų įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Jeigu mes dabar kalbame apie bazinio atlyginimo didinimą, tai vienaip ar kitaip mes didiname ir sau atlyginimą. Tikrai reikia pasveikinti čia esančią politinę daugumą, būtent jinai ryžosi atstatyti tą neteisybę, kuri buvo įvykdyta tų žmonių atžvilgiu. Jinai pradėjo atstatinėti bazinį atlyginimą, bet tikrai tas bazinio atlyginimo dydis nėra toks, kokio laukia visuomenė, tuo labiau kad yra Statuto nuostata, kuri apriboja mus ir mūsų galias didinti sau atlyginimus. Kai kas man gali pasakyti, žinote, bazinio dydžio didinimas nėra atlyginimo didinimas. Bet prieš tai, kai jūs kalbate apie kitus, jūs kažkodėl kalbate apie tai, kad bazinio atlyginimo dydžio didinimas yra susijęs su atlyginimo didinimu. Taip, jūs teisūs, nes Darbo kodekse yra apibrėžta sąvoka, kas sudaro darbo užmokestį. Tai yra bazinis darbo užmokestis, priedai už įgytą kvalifikaciją ir visi kiti dalykai, premijos ir taip toliau. Kodėl mes kitiems sakome, kad bazinis didinimas yra atlyginimo didinimas, o čia mes sau pasakome, kad ne. Kai kas gali pasakyti, ką čia tas P. Urbšys dabar populistiškai kalba ir apie kokius pinigus kalbama? Iš tikrųjų ne apie didelius pinigus, kalbama apie 60 eurų, kuriuos mes prisidursime prie atlyginimo. Iki kadencijos pabaigos tai bus 700 eurų. Iš viso valstybės biudžetui tai kainuos apie 100 tūkst. Kai kas gali pasakyti, kokie čia yra pinigai? Įsivaizduokite, kad mes dabar visiems kalbame apie socialinį jautrumą, tai mes galėtume vis dėlto pademonstruoti tam tikrą solidarumą, prisiminti Statuto nuostatą ir nepasididinti sau bazinio atlyginimo, tiesiog nustatyti, kad bus padidinta nuo naujos kadencijos. Tuos sutaupytus pinigus būtų galima tikrai labai efektyviai panaudoti. Jūsų žiniai, nuo 2016 metų vasaros Kenos geležinkelio poste nebeskenuojami vagonai. Būtent tai yra tas postas, per kurį eina didžiausi srautai iš trečiųjų valstybių. Būtent tai yra tas postas, per kurį yra pervežami didžiausi kiekiai kontrabandos. Nuo 2016 metų, labai įdomiai sutampa su naujos politinės daugumos atsiradimu, rentgenas neveikia ir jo atnaujinimui nėra lėšų. Dabar prašo labai mažos sumos – 50 tūkst., Muitinė prašo 2019 metams. Aš manau, iš 100 tūkst. mes galėtume pusę sumos panaudoti ir prisidėti labai veiksmingai prie kovos su šešėliu. Sutikite, kad būtent ta sistema padėtų efektyviau kovoti su kontrabanda. Aš jau nekalbu apie tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlyginimams padidinti reikia 150 tūkst. Tai yra ta institucija, kuri atlieka labai svarbią misiją mūsų valstybėje. Mes labai gražiai fotografuojamės, filmuojamės tada, kai perlaidojami partizanai, mums atrodo, čia viskas gerai, kai tuo metu toje institucijoje darbuotojai vos gali sudurti galą su galu. Aš siūlau vis dėlto prisiminti Statutą ir prisiminti tą socialinį jautrumą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusiją baigiame. Į tribūną kviečiu A. Sysą, žiūrėsime Seimo narių siūlymus.
Yra pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Seimo narys P. Urbšys pristatys pasiūlymo esmę. Gerbiamas Povilai, pristatykite savo siūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Svarstymo metu aš išdėsčiau argumentus. O siūlymo esmė yra tokia: šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis Seimo Pirmininkui, Seimo pareigūnams ir Seimo nariams taikomas nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes tai yra bendrinis dydis. Konstitucinis Teismas ir mūsų įstatymai sako tai, kad jeigu Seimo nariai tik sau didintųsi atlyginimus, keistų savo koeficientus, tai galima padaryti tik kitai Seimo kadencijai. Mes čia kalbame apie bazinį dydį, kuris yra nustatytas visiems biudžetiniams darbuotojams Valstybės tarnybos įstatyme.
PIRMININKAS. Taip, komiteto nuomonė – nepritarti. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto kviečiu pritarti tam siūlymui, nes, pamatysite, po mūsų sprendimų, kai reikės kalbėti su visuomene, bus labiau skambantis kaltinimas, kad jūs pasididinote algas, ir tai, kaip sakant, užgoš tą gerą sprendimą, kai šiek tiek padidinus bazinį dydį atlyginimai padidėja visiems valstybės tarnautojams. Aš siūlau… Mes čia tikrai nepradėsime badauti, jeigu mums ir nepadidės tas bazinis dydis, bet išvengsime tų kaltinimų ir bus tikrai lengviau kalbėtis su visuomene. Palaikykime Povilo siūlymą ir bus viskas gerai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu padėti tiems Seimo nariams, ypač Povilui, kuris toks jautrus, kuris dabar dvasinėse kančiose, nežino, kaip čia bus susitikus su žmonėmis, kaip pažiūrėti į akis, nes pasididino atlyginimą 61 euru ar kiek. Aš manau, Povilui yra galimybė atiduoti – paaukok savo atlyginimą vaikų namams, senelių namams ir tikrai tave žmonės išrinks pirmame ture už tokį kilniaširdiškumą. Bet jeigu mes pažiūrėsime dabar, koks yra Seimo nario atlyginimas šiandien bendroje skalėje valstybės tarnautojų, tai tikrai čia mes nieko nepiktiname. Šiandien statybose dirbantis žmogus, bent kur, uždirba dvigubai daugiau nei Seimo narys. Aš manyčiau, kas čia yra, kad mūsų atlyginimai būtų keli tūkstančiai, 5 tūkst. ar 4 tūkst., sutinku, bet 60 eurų nėra didelė problema. Manau, kad mes jau nepergyvenkime. Ir čia, Povilai, nesikankink labai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl P. Urbšio siūlymo. Kas pritariate, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 21, prieš – 9, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas dėl 3 straipsnio yra Seimo nario R. J. Dagio, salėje nematau. Kas galėtų pristatyti, gal pats komiteto atstovas?
A. SYSAS (LSDPF). Aš pristatysiu.
PIRMININKAS. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Kolega R. J. Dagys siūlo padidinti bazinį dydį 2020 metais ne iki 176, o iki 178 eurų, motyvuodamas tuo, kad infliacijos lygis yra aukštesnis už bazinio dydžio padidinimą. Čia jo pagrindinis argumentas. Komitetas balsų dauguma nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kad ir būtų keista pritarti buvusio kolegos pasiūlymui, tačiau šiuo atveju tikrai pritariu. Ir pritariu todėl, kad tai padės įgyvendinti ir jūsų Vyriausybės patvirtintą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategijos projektą, kuriame numatyta 2020–2021 metais bazinį dydį padidinti 10 eurų ir taip atkurti prieškrizinį lygį. Tad jeigu pritartume kolegos pasiūlymui ir bazinį dydį šiais metais didintume ne 3, o 5 eurais, tai sistemingai artėtume prie to, kad būtų vykdomi Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai. O jei mes norėtume vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Seimas 2017 metais, balsuodamas ir priimdamas savo nutarimą, reiktų didinti net ne 5, o 10 eurų.
Jeigu mes bent kiek jaučiame atsakomybę už savo balsavimus ir savo prisiimtus įsipareigojimus, siūlyčiau pritarti kolegos pasiūlymui, kad bazinis dydis augtų ne 3, o 5 eurais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš siūlau laikytis būtent tų įsipareigojimų, kurie yra svarbiausi. Tai yra socialinio dialogo įsipareigojimai. Mes turime europietišką, jau pradėjome taikyti europietišką praktiką, kai pavasarį profesinės sąjungos susitarė dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties. Joje yra numatomas konkretus bazinio dydžio pakėlimas, taip pat kiti Vyriausybės įsipareigojimai, jeigu nesusitariama, galimi streikai pavasarį, tačiau biudžeto metu tų įsipareigojimų tiesiog laikomasi ir nesiblaškoma dėl dydžių.
Todėl aš niekada negalėčiau pasisakyti prieš viešojo sektoriaus dar didesnį atlyginimų didinimą, tačiau turėdami tikslą taip pat ir subalansuoti biudžetą, ir neatsisakyti kitų įsipareigojimų mes didiname atlyginimus sutartu su profsąjungomis dydžiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti kolegas dėl Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 32, prieš – 3, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, motyvai dėl viso. Yra užsirašiusių. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt valstybės tarnybos šiuo metu taip pat sudėtinga situacija ir, jeigu mes prarasime ir valstybės tarnybos žmones, tas labai svarbu, viešosios paslaugos išvis taps nekokybiškos ir mes tik patirsime nuostolių. Iš tikrųjų nors šiokia tokia kompensacija tiems, kurie dirba savivaldoje, kur iš tikrųjų atlyginimai nėra dideli. Manyčiau, turėtume pritarti tam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, sakiau, kad 3 eurai geriau negu nieko. Su tuo sutinku, todėl tikrai nebalsuosiu prieš. Bet nebalsuosiu ir už, nes manau, kad pažadus reikia tesėti. Valdantieji šito pagrindinio pažado neištesėjo ir jau neištesės. Kaip išvadų rengėjas komitete, aš siūliau 183, neįforminau to raštiškai, padarysiu tą iki priėmimo. Lieku prie nuostatos, kad krizė seniai baigėsi, išskyrus darbuotojus, kurie dirba viešajame ir biudžetiniame sektoriuje, valstybės tarnautojus. Jiems krizė tęsiasi jau 10 metų, nes jų atlyginimų bazinis dydis vis dar 5–6 metus atsilieka nuo to, kas yra padaryta.
Labai gaila, kad ryte buvo pasiūlytas kompromisinis variantas, vaiko pinigų 10 eurų pridėjome ir 37 mln. neaišku kur, net finansų ministras sakė, ieškos ir diskutuos. Šiuo atveju 2 eurai, kuriuos siūlo Rimantas, būtų mažiau, negu tai, ką nubalsavote ryte.
Štai koks požiūris į žmogų, kuris dirba sąžiningai, dorai, ilgai. Šiuose rūmuose dirba beveik 800 tarnautojų ir padėjėjų, kurie turi būtent šį bazinį dydį, jie ir toliau gaus gerokai mažiau negu iki krizės. Todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl šio projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Čia diskusijų metu vienas Seimo narys paragino mane atsisakyti tos padidintos Seimo nario algos. Tai aš noriu jam pasakyti, kad nuo praeitos kadencijos buvo būtent tokia nuostata, kad tos padidintos dalies aš nenaudosiu asmeninei naudai. Tai 4 tūkst. 500 eurų aš pervedžiau socialiai jautriai veiklai, praeitais metais irgi teikiau tą siūlymą, irgi kalbėjau apie tai, kad nenaudosiu asmeniniams poreikiams, ir aš jau virš tūkstančio esu pervedęs iš tos padidintos atlyginimo dalies. Todėl noriu nuraminti tą Seimo narį, kuris jaudinasi dėl mano socialinio jautrumo.
14.26 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4028(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8, 20, 221, 222 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4029(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerai. Tęsiame posėdį. Toliau kitas klausimas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4028(2). Į tribūną kviečiu A. Dumbravą, jis pristatys mums Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. A. Dumbrava kviečiamas į tribūną. Jūs gal pristatysite pagrindinį ir kartu lydimąjį – du projektus. Ačiū.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Taigi vėl gera žinia šalpos pensijų gavėjams: šalpos pensijų bazė didėja nuo 132 iki 140 eurų. Komitetas tą svarstė ir jam bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia abiem?
A. DUMBRAVA (LGF). Lydimąjį įstatymo projektą mūsų komitetas taip pat svarstė ir jam taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu J. Varžgalį, jis taip pat pristatys pagrindinį ir lydimąjį, abiejų išvadas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių diskutuoti. Nėra. Motyvai dėl viso. G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties noriu pasveikinti ir pasidžiaugti šiuo įstatymo projektu, į šią problemą taip pat atkreipė dėmesį ir Prezidentas, kalbėdamas apie tai, kokius pakeitimus reikia daryti. Džiaugiuosi, kad į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta, nors dalis pasiūlymų dėl senatvės pensijų kol kas nėra išgirsta. Tiesiog akivaizdu, kad skurdo dalis tarp pagyvenusių žmonių yra tikrai pernelyg didelė ir tam tikri sprendimai yra labai reikalingi. Šiuo įstatymu yra praplečiamas skaičius žmonių, kurie gali pretenduoti į pensijų priemokas, taip pat ir patys dydžiai yra padidinami. Manau, kad sprendžiant skurdo rodiklius, skurdo problemą šis įstatymas tikrai prisidės prie geresnės situacijos ateinančiais metais. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl projekto kartu su lydimuoju. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
14.30 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4032(2) (svarstymas)
Taip, į tribūną kviečiu G. Burokienę. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4032(2). Guoda pristatys mums Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas vakar pabaigė svarstyti ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. I. Šimonytė pristatys mums Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė, pritarė vienbalsiai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristato J. Džiugelis. Prašau iš vietos.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo paketą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė P. Urbšys. Prašom į tribūną.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, jeigu mes kalbame apie viešosios paslaugos teikimą, tai tikrai turime kalbėti apie viešojo sektoriaus darbuotojus, ypač išskirdami tuos, kurie yra valstybės tarnyboje. Tai, kad tie esami atlyginimai galbūt kai kuriais atvejais nėra konkurencingi su privačiu sektoriumi, ir tai, kad, sakykim, nuo to gali nukentėti kvalifikacinė kokybė, nes mes dabar turime problemų, kai pas mus yra įteisintos rotacijos ir į vadovaujančius postus iš esmės neatsiranda žmonių, kurie galėtų eiti, nes atlyginimai nėra dideli, o atsakomybės kartelės čia yra iškeltos labai aukštai… Bet vis vien koeficientai nestovėjo, jie didėjo. Kad ir kaip ten būtų, bet išėjo taip, kad daugiau vis dėlto buvo didinami vadovaujančias pareigas einančių valstybės tarnautojų atlyginimai. Ta disproporcija tarp gaunančių mažiausius ir didžiausius atlyginimus didėjo. Man atrodo, būtent čia sukuria tą socialinį neteisingumą ir galų gale ir to paties darbuotojo pažeidžiamumą. Sutikite, kad kiekvienos institucijos kokybė priklauso nuo tų esamų pareigybių, be abejo, nuo vadovo, bet, kaip aš sakau, kai kada vadovai yra institucijų iškaba, o tie vinukai, kurie laiko tą iškabą, yra būtent žmonės tų žemiausių pareigybių, jie atlieka tą juodžiausią darbą ir neša tą juodąjį krūvį. Dabar, kai aš matau didinimą tų koeficientų, aš matau, kad vėl ta disproporcija yra toliau didinama. Bet ar galima taikyti tą patį principą? Mes padidiname 0,5 koeficientą tam, kuris daugiausia uždirba valstybės tarnyboje (čia aš kalbu apie departamentų direktorius, valdybos viršininkus ir visus kitus), ir tokiu pat procentu padidiname tam, kuris gauna dvigubai ar net dar mažesnį atlyginimą negu jo vadovas. Man atrodo, jeigu mes kalbame apie tai, kad vis dėlto reikia didinti socialinį jautrumą, galbūt pradėkime ne nuo to, kaip spręsti, kiek padidinti mokesčių tam, kad galėtume skirti socialinėms pašalpoms, o gal vis dėlto pradėkime nuo didinimo tiems, kurie gauna mažiausiai. Jeigu mes kalbame apie pensijų padidinimą, tai gal reikia pažiūrėti ir į tuos, kurie dirba valstybės tarnyboje ir uždirba mažiausiai, kad būtent jų koeficientas padidėtų ne 0,5 %, o 1 %. Tai buvo padaryta dar praeitoje kadencijoje, kai Seimas irgi svarstė tuos koeficientus, ir tikrai, man atrodo, iš to laimėjo valstybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Kviečiu G. Burokienę į tribūną. Yra pasiūlymų. Pirmasis E. Gentvilo ir kolegų pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Gerbiamas Eugenijau, ar…
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. …pristatysite?
E. GENTVILAS (LSF). Ponas P. Urbšys iš esmės labai teisingai sudėliojo visus argumentus, kad mes turime vertinti tuos žmones, kurie dirba greta mūsų. Aš manau, kad žemutinė atlyginimų riba, žemutinis koeficientas, koks yra, toks tampa realiu atlyginimu, todėl mano ir kitų kolegų, beje, iš visų frakcijų, pasiūlymas yra didinti tą apatinę ribą, padidinti koeficientą tiems patarėjams, Seimo kanceliarijos patarėjams, noriu pabrėžti, kad tai nėra Seimo narių padėjėjai ar patarėjai, o Seimo kanceliarijoje dirbantys patarėjo statutą turintys žmonės, pakelti apatinę koeficiento ribą, kitaip sakant, kad jeigu jiems ir būtų taikoma minimali alga pagal tą koeficientą, ji būtų vis dėlto didesnė, negu šiandien praktikoje yra taikoma. Ir čia, tiesą sakant, kai kalbame apie socialinę atskirtį, ir P. Urbšys apie tai kalbėjo, mes turime galvoti apie tuos, kurie mažiau uždirba, kad jie bent kažkiek priartėtų arba neatitrūktų žemyn einančia kreive nuo tų, kurie uždirba daugiau. Todėl toks pasiūlymas. Noriu pasakyti, kad šie patarėjai, vyresnieji patarėjai Seimo kanceliarijoje, prilyginami ministro patarėjams Vyriausybės struktūrose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies, nes, atsižvelgdami į tai, jog Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte siūloma pusę koeficiento padidinti tik devintam ir dešimtam pareigybių grupių koeficientų intervalui minimalias ribas, iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymui, sistemiškai siūlome puse koeficiento didinti ir šeštos pareigybės pirmosios įstaigų grupės koeficiento intervalo minimalią ribą.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies. Ar Eugenijus prašo balsuoti?
E. GENTVILAS (LSF). Norėčiau, kad balsuotume, gal tada visa apimtimi pavyks pritarti?
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi dėl motyvų niekas neužsirašė, kviečiu balsuoti dėl E. Gentvilo siūlymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 44, prieš – 7, susilaikė 35. Pritarta siūlymui.
Toliau yra Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. Tuoj įjungs, minutėlę! Tuoj, palaukite, stringa sistema. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų mano siūlymas yra susijęs su tuo, kad vienu koeficientu padidintume mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnyboje, tai būtų specialistai, vyresnieji specialistai. Argumentai, nukreipti prieš šitą siūlymą, skamba taip, kad papildomai reikėtų 2,3 mln. eurų pareigybinėms algoms didinti. Aš norėčiau Seimo nariams priminti: Vyriausybė iniciavo įstatymo projektą dėl koeficientų didinimo visiems esantiems valstybės tarnyboje, taip pat ir politikams, ir teisėjams – visiems. Ten jau buvo numatyta 6,5 mln. iš būsimo biudžeto. Tai jau Vyriausybė, planuodama tokį projektą, planavo ir lėšas. Mes čia tam dalykui pasipriešinome ir atmetėme šį Vyriausybės inicijuotą siūlymą. Bet kokiu atveju ta skirta suma buvo numatyta.
Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu mažiausiai uždirbančių atlyginimų didinimas vienu koeficientu yra 2,35 mln., tai tada pažiūrėkite, koks yra atlyginimų skirtumas. Jeigu buvo numatyta visiems 6,5 mln., atimkime 2,35 ir jūs pamatysite, kokią didesnę dalį pinigų gauna tie, kurių didesni koeficientai. Ar tai yra normalu? Nes čia, kur yra mano siūlyme, daugiausia yra dirbančių valstybės tarnyboje. Bet, pasirodo, jų atlyginimams pinigų būtų numatyta daug mažiau.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas P. Urbšio siūlymas. Prašom pristatyti. Tuoj, minutę, įjungs. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Kitas siūlymas yra susijęs su tuo… kur mes argumentavome dėl siūlymo padidinti atlyginimus vyresniesiems specialistams, tai būtent čia dabar susijęs su specialistais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime, ar užsirašė. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi nėra prieš, tai aš tada nekomentuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
14.40 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038(2). Į tribūną kviečiu R. Šalaševičiūtę, kuri pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Projektas Nr. XIIIP-4038(2) ir kartu lydimieji. Jeigu galite, kartu ir dėl lydimųjų vienu metu pristatykite visas išvadas, sutaupytume šiek tiek laiko. Po vieną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Argumentai: siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., nuostatas (perkelti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas į aukštesnę įstaigų grupę), numatyti papildomai 3 mln. eurų darbo užmokesčiui finansuoti, šia suma sumažinant Rezervinio fondo lėšas.
Su tuo yra susijęs pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2020 metų rezultatas. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų biudžetą – 4 mlrd. 862 mln. 247 tūkst. eurų pajamų, 4 mlrd. 517 mln. 978 tūkst. eurų išlaidų (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas 344 mln. 269 tūkst. eurų).“ Pasiūlymas Vyriausybei: atsižvelgiant į tai, kad motinystės socialinio draudimo rūšis 2018–2020 metų laikotarpiu išlieka nesubalansuota iš esmės dėl savarankiškai dirbančių asmenų įmokų ir išmokų mokėjimo tvarkos ypatumų, 2018 metais savarankiškai dirbusių asmenų motinystės išmokos buvo 29 mln. eurų didesnės nei sumokėtos įmokos, siūlyti Vyriausybei tikslinti draudžiamųjų pajamų ir stažo skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiant Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimus, kad būtų subalansuotos motinystės socialinio draudimo įmokos ir išmokos. Pritarta buvo bendru sutarimu. Tačiau komitete buvo pritarta ir komiteto pasiūlymams dėl įmokų lubų samdomiems darbuotojams – 120 VDU, įmokų bazės padidinimui individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams – nuo 50 iki 90 %, VSDF veiklos sąnaudų padidinimo darbo užmokesčiui, siekiant įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., nuostatas, ir projektui dėl bazinės pensijos papildomo indeksavimo 1,83 procentinio punkto. Iki priėmimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritardamas projektui, ruošiasi pateikti pasiūlymus dėl VSDF 2020 metų biudžeto patikslinimo. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu I. Šimonytę. Pristatys Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė biudžeto projektą. Kadangi svarstė kompleksiškai kartu su Nacionalinio biudžeto projektu ir sveikatos draudimo biudžeto projektu ir kitais fondais, tai viską vertindami kontekste priėmėme sprendimą pasiūlyti grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti visų pirma dėl to, ką jau kalbėjo komiteto pirmininkė prieš tai, kad pateiktame įstatymo projekte atskiros draudimo rūšys yra vis dar deficitinės, tai yra rezervai yra kaupiami iš esmės pensijų draudimo sąskaita, nors rezervas būtų naudojamas visų draudimų deficitui finansuoti. Komiteto mintis buvo, kad Vyriausybė turėtų šituos dalykus peržiūrėti. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms pritarė ir komiteto galutinė išvada yra pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pareikštas pastabas. Šiai išvadai Biudžeto ir finansų komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė G. Skaistė. Kviečiu į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie Socialinio draudimo fondo biudžetą, turbūt reikia kalbėti ne tik apie tuos skaičius, kuriuos matome šiame projekte, bet taip pat kalbėti plačiau, matant ir tuos įstatymus, kuriuos pateikė Prezidentas, apie kuriuos kalbėjo ir komiteto pirmininkė. Turbūt žiūrint į bendrą situaciją Lietuvoje, niekam nekyla klausimų, kas yra pagrindinė grupė, labiausiai skurstanti šiandien. Tai 41 % senatvės pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos ir akivaizdu, kad tam tikrus papildomus sprendimus daryti atėjo laikas. Skaitant Europos Komisijos ataskaitą Lietuvai, kur įvertinama esama situacija, kalbama apie tai, kad Pensijų indeksavimo įstatymas užtikrina fiskalinį tvarumą, tačiau nebeužtikrina socialinio tvarumo. Ir dėl to reikėtų galvoti apie tai, kokių papildomų taisomųjų priemonių reikėtų imtis.
Dabartinis indeksavimo mechanizmas yra susijęs ne tik su objektyviais rezultatais, bet taip pat ir su prognozavimo mechanizmu, kuris ne visada yra tikslus, todėl pensijų indeksavimas ne visada atitinka tą realią situaciją, kokia yra rinkoje. Ir kartais atlyginimai auga daugiau, negu buvo Finansų ministerijos prognozuota, todėl pensijų augimas šiek tiek atsilieka nuo darbo užmokesčio. Matydami tendencijas, kad nuo 2016 metų pensijų pakeitimo norma, tai yra santykis senatvės pensijos su vidutiniu darbo užmokesčiu, nuo 45 % nukrito iki 40 %, kai Europos Sąjungoje buvo bendru lygmeniu tendencijos visai kitos ir dabar vidutinė pakeitimo norma Europos Sąjungos šalyse yra 61 %, kai Lietuvoje yra 40, akivaizdu, mes nebegalime tiesiog palikti tokios stagnuojančios situacijos, kokia yra dabar.
Todėl, man atrodo, labai svarbios yra Prezidento iniciatyvos, kurios, kad ir prasideda mažais žingsneliais, tačiau kalba apie tendencijas, kurios turėtų tęstis dešimtmečiais, kol mes pasieksime tą situaciją, kokia yra kitose Europos Sąjungos šalyse. Tad džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra labiau socialiai jautrus negu Biudžeto ir finansų komitetas, kuris prieš tai buvo atmetęs Prezidento iniciatyvą. Tikiu, kad bus surastas sprendimas ir surasti pinigai šiam įstatymo projektui įgyvendinti. Natūralu, kad jeigu mes pensijų pakeitimo normą vienais metais padidinsime 1 %, kitais metais – dar 1 %, akivaizdu, per dešimtmetį galėsime pensijos santykį su darbo užmokesčiu padidinti bent 10 %. Tai jau tikrai būtų proveržis, kad pensininkų skurdas mūsų šalyje mažėtų.
Linkiu ne tik balsuoti už konkretų sprendimą, bet taip pat prisiimti įsipareigojimus, apie kuriuos kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl papildomo pensijų indeksavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, mano kolegė jau daug ką pasakė. Jeigu žiūrėtume į „Sodros“ biudžetą, dėl jo ginčų yra mažiau negu dėl valstybės biudžeto, nacionalinio biudžeto, nes ten mes svarstome daug naujų mokesčių įstatymų, ne tik didiname išlaidas. Ko gero, didžiausia problema galėtų iškilti, jeigu mes keistume pajamų ir išlaidų balansą. Jau buvo paminėtas Prezidento siūlymas. Aš džiaugiuosi, kad mūsų komitetas vis dėlto, kaip ir sakė kolegė, jautriau sureagavo į šitą reikalą, nes ne paslaptis, kad išlaidos senatvės pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai sudaro 9,7 % bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – tik 5,3 %.
Aišku, mes visi suprantame, kad turint tokius mažus atlyginimus, turint tiek lėšų, skiriamų pensijoms, tikėtis stebuklo būtų naivu. Todėl siūlymas šiek tiek padaryti politinę invaziją – galbūt vienkartinę ir galime, bet aš esu prieš politinį kišimąsi į šį procesą. Man atrodo (grįžtu prie to, ką aš šiandieną kartoju visą laiką stovėdamas tribūnoje), – atlyginimai, atlyginimai, atlyginimai. Jie lemia darbo užmokesčio dydį, komfortą ir atskaitymus į „Sodrą“.
Mūsų žmonių pensijas sudaro trys dydžiai. Tai yra bazinis dydis, kiek mes galime apskritai leisti, stažas, kurio mes negalime pakeisti, jeigu žmogus dirbo ir draudėsi, tai yra stažas, jeigu jis jo neturi, automatiškai nepakeisime, ir pajamos, kurias jis moka.
Vakar diskusija komitete dėl Pensijų įstatymo ir turėjo didžiausią įtaką biudžeto perskirstymui, nes netgi nekeičiant individualios dalies, ką pradžioje mūsų dvi kolegės siūlė, tiek pirmininkė, tiek pirmoji pavaduotoja, kad reikia indeksuoti ne tik bazinį dydį, bet ir individualią dalį, nes mes išbalansuojame, padarome meškos paslaugą ir tarnybai, kuri turės skaičiuoti. Deja, dėl Fiskalinės drausmės įstatymo kitiems metams individualios dalies didinimo komitete balsų dauguma atsisakyta, vadinasi, lieka tik bazinis dydis. Bazinio dydžio vis dėlto buvo numatytas koeficientas 181, o ne 183, kaip pritarė komitetas. Tam reikės virš 30 mln. ir, aišku, reikės pastumdyti biudžeto skaičius, kurie yra pateikti Seimui.
Mes, komitetas, nesiūlome grąžinti jį tobulinti Vyriausybei, tą galima padaryti susitarus ir komitete, ir Seime. Taip būtų paprasčiau.
Buvo paminėtos dvi problemos, apie kurias mes diskutavome. Išlieka vienas nesubalansuotas draudimas – tai motinystės, ypač savarankiškai dirbančių, buvo paminėti 29 mln. šiais metais, kitais bus 23. Ir labai prašau palaikyti komiteto siūlymą, kad būtų įvykdytas mūsų, Seimo, pernai priimtas įstatymas dėl „Sodros“ darbuotojų darbo užmokesčio keitimo. Pernai gruodžio mėnesį mes nubalsavome, visus metus aš klausinėjau Ministro Pirmininko, kodėl nevykdoma. Motyvas buvo, kad nebuvo suplanuoti pinigai. Kadangi įstatymas priimtas ir nevykdomas visus metus, mes svarstome kitų metų biudžetą, tai yra privalu įvykdyti pačių priimtus įsipareigojimus, kad nebūtų gėda žiūrėti tiems žmonėms į akis. Mes jiems darbo krūvį visą laiką didiname, o mokėti atlyginimų nenorime. Nuo kitų metų turės anuitetus dar mokėti ir kitus dalykus.
Gerbiami kolegos, labai prašau palaikyti komiteto sprendimą vis dėlto įvykdyti mūsų pačių pernai gruodžio mėnesį priimtą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad pensijų klausimas šių dienų Lietuvoje kelia daug mažiau aistrų, negu keldavo ankstesnėse kadencijose. Mes turime gana neblogai veikiančią indeksavimo sistemą, ir mes, kaip valdantieji, esame dėkingi buvusioms valdžioms už tą sprendimą. Mums per šią kadenciją teko jį koreguoti. Prieš pat įsigaliojus indeksavimui mes kėlėme bazinę pensiją, jeigu atmintis manęs neapgauna, 12 eurų, tai yra keturis kartus daugiau, negu siūlo dabar Prezidentas. Jo siūlymui mes taip pat pritariame. Tiesą pasakius, aš nematau didelės problemos dėl politinio kišimosi, nes pagrindinė indeksavimo funkcija yra neleisti pensijoms stagnuoti, tai yra nekilti ilgus metus. Jeigu politinė dauguma atranda kartu su Prezidentu arba visas Seimas atranda valią ir šaltinius didinti bazinę pensiją, tai nėra politinis kišimasis, tai yra normali politika, socialinių problemų sprendimas. Indeksavimo tikslas yra neleisti valdžiai užmiršti, kad kasmet reikia didinti pensijas. Taigi kitais metais pensijos didės nuo sausio 29 eurais vidutiniškai, o nuo 2016 metų mes turime pakilimą 120. Jūs įsiklausykite į šį skaičių: kitais metais 120 eurų padidės pensija nuo 2016 metų. Dar šalia to mes pritarsime (aš esu tikras, kad pritarsime) Prezidento pasiūlymui. Jau šiandien, gavus pirminius Eurostato duomenis, su gana dideliu pasitikėjimu aš galiu pasakyti, kad skurdo problemos sprendimas pajudės iš mirties taško ir kadencijos gale mes gausime gerėjančius socialinės atskirties rodiklius.
Komitete mes padarėme nemažai sprendimų, bet šiandien yra būtinybė įsikišti Vyriausybei. Manau, kad mes turėtume sutarti dėl laikino projektų grąžinimo Vyriausybei, nes iš tikrųjų diskusija dėl „Sodros“ lubų sumažinimo, lėtinimo komitete nesibaigė. Mes turėjome skirtingas nuomones.
Taip pat man labai nepatinka, kad papildomų šaltinių dažniausiai siūloma ieškoti kaime, iš ūkininkų. Ūkininkai savo solidarumo kainą jau seniai sumokėjo. Mes turime kalbėti apie kitus šaltinius, todėl leiskime Vyriausybei sudėti galutinius skaičius, todėl siūlysiu projektus perduoti Vyriausybei tobulinti, bet pagrindiniai skaičiai yra tikrai įspūdingi. Liko diskusijos tiktai dėl „Sodros“ įmokų bazės tam tikroms veikloms, dėl „Sodros“ lubų. Aš nemanau, kad mes turime atsisakyti „Sodros“ lubų mažinimo, nes Biudžeto ir finansų komitetas jau yra pritaręs ambicingam gyventojų pajamų mokesčio tarifui, tai yra progresiniam tarifui. Tai yra teisingas kelias, nes daug metų šnekėję apie progresinius mokesčius mes juos pagaliau įvedėme. Taip pat turi teisę egzistuoti diskusija apie kapitalo pajamų apmokestinimo progresyvumą, bet visų mokestinių pokyčių mes nepadarysime vienu mostu, darome tai inkrementiškai, žingsnis po žingsnio, tai yra visiškai normalu. Šiandien svarbu dar kartą ir dar kartą priminti mūsų senjorams, kad nuo sausio 1 dienos pensija augs 9 %, vidutiniškai beveik 30 eurų, ir tai yra mūsų visų pasiekimas.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, nors „Sodros“ biudžetui mes gana vieningai pritarėme, dabar vėl matome truputį tokį blaškymąsi, vėl atiduodame kažką tobulinti Vyriausybei, nors iš principo tą patį galime padaryti čia, šioje salėje, čia nebūtina to daryti, čia, aišku, galima įvairias technikas parinkti, bet kai kurie dalykai yra principiniai. Norėčiau šiek tiek, ne šiek tiek, bet iš esmės paprieštarauti ką tik kalbėjusiojo kai kurioms mintims.
Ką mes padarėme šiame „Sodros“ biudžete? Labai gerai, kad mes pritarėme Prezidento siūlymui. Į ką nukreiptas Prezidento siūlymas? Jis ne į 3 eurus nukreiptas, kaip čia kartais mėgina kažkur pasakyti. Jo siūlymo esmė – įvesti tokius koeficientus, kad santykinė pensijų vertė, lyginant su vidutine alga, perspektyvoje nemažėtų. Čia yra siūlymo esmė. O tai yra mūsų galų gale net ir saugumo klausimas, kad garantuotume žmonėms normalią pensiją, bent jau nemažėjančią pensiją ir nenuvertėjančią pensiją. Taip, šiuo metu yra pasiūlyta indeksuoti daugiau bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, bet jeigu mes norime, kad visa pensija netaptų plokščia ir visiems lygi, mes turime indeksuoti tą individualią dalį, kuri yra finansuojama iš „Sodros“ biudžeto, o iš „Sodros“ biudžeto turi būti „Sodros“ šaltiniai, ne biudžeto šaltiniai. „Sodros“ mokestis turi tą padengti, todėl komitetas ir pritarė mano pataisai laikinai, kol nėra… esamoje situacijoje sustabdyti, neatsisakyti lubų įmokų, kurios yra dabar 120 VDU per metus, 10 vidutinių atlyginimų per vieną mėnesį, kuris dabar turėtų būti sumažintas iki maždaug 15 %, tai atneštų… Mes kalbame apie tuos, kurie gauna ypatingus atlyginimus, tai yra apie 3 tūkst. žmonių, kuriems, „Sodros“ vadovai sakė, nėra jokio nei kapitalo bėgimo, nei atsirado daugiau mokančių didelius atlyginimus, nei jie kur nors pabėgo, kai buvo gąsdinami, o tai duoda 11 mln. mums papildomų pajamų į „Sodrą“ ir tai yra šaltinis, iš kurio mes galime indeksuoti ir individualią dalį. Jeigu mes šito atsisakome, vadinasi, to šaltinio neturime ir tas mūsų įsipareigojimas, kuriam komitetas pritarė, kad ne nuo kitų, o dar nuo kitų metų mes didinsime individualios dalies koeficientus, yra tuščias, užkrautas tuščias kitoms vyriausybėms. Tai, ką čia mes norime koreguoti, ką mes norime kitus kaip nors… Gudraujame prieš kitus. Jeigu pritariame, kad pensijos neturi plokštėti ir jos turi nemažėti santykinai, tai mes turime aiškiai pagrįsti visais šaltiniais. Kai kalbame apie GPM ir kitus mokesčius, žemės ūkio mokestį, čia mes kalbame apie bazinę dalį, kuri yra dengiama iš valstybės biudžeto, aš kalbu šiuo atveju apie socialinio draudimo biudžeto mokėjimą.
Tai yra labai svarbu, ir mes turime būtent tuo keliu ir eiti, kitaip užprogramuojame įtampą kitoms vyriausybėms, kurios turės įgyvendinti tas prievoles už metų. Vieno euro problemai išspręsti reikia rasti 8 mln. eurų pajamų. Tai galite įsivaizduoti, koks krūvis: jeigu mes nepadarome dabar, paskui tas krūvis tik akumuliuosis ir darysis vis didesnis ir didesnis. Todėl ar Vyriausybė tobulintų, ar mes nuspręstume toliau eiti ir tvarkyti čia, Seime, tuos skaičius pataisyti nėra taip sudėtinga, mes galėtume eiti tuo keliu, kurį patvirtino komitetas.
Iš tikrųjų komitetas pasielgė atsakingai, kad pritarė Prezidento siūlymui, papildomai, kad mes nusprendėme, kad santykinai pensijos nenuvertės. Čia aš nežinau, kodėl mūsų valdantieji nepanaudojo to kaip savo argumento, nes iš tikrųjų dar niekas tokio sprendimo nėra priėmęs. Visą laiką, visos kitos projekcijos buvo dėl pensijų nuvertėjimo. Nepaisant visų padidinimų, pensijos santykinai nuvertėdavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti baigiame. Pataisos dėl viso. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš jau kalbėjau tribūnoje ir sakiau, kad didesnių problemų dėl pateikto „Sodros“ biudžeto nėra. Viskas priklausys nuo to, kaip mes paremsime tą dalį lėšų, kurios turi būti pervestos iš valstybės biudžeto į „Sodrą“ bazinio dydžio didinimui užtikrinti. Manau, dėl kitų nedidelių korekcijų neturėtų kilti jokių didelių problemų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso projekto. Kas palaikote… T. Tomilinas. Prašom – per šoninį mikrofoną dar prieš balsavimą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlome grąžinti Vyriausybei tobulinti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Pirmiausia prieš siūlymą reikia balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso projekto.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso projekto, ar pritarti po svarstymo. Balsuojame dėl viso projekto po svarstymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 29, prieš – 2, susilaikė 51. Dabar – prašom. Nepritarta. Vadovaudamiesi Statuto 153 straipsniu 5 dalimi, grąžiname projektą iniciatoriams tobulinti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) A. Sysas – per šoninį mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, bet buvo nepritarta komiteto siūlymui, pagrindinio komiteto siūlymui, pritarti „Sodros“ biudžetui. Turite perskirstyti komitetą. (Balsai salėje) Ką reiškia ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nebūtinai. Gerbiami kolegos, vadovaujantis Statuto 153 straipsniu, yra trys siūlymai, tai yra grąžinti projektą pagrindiniam komitetui, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės arba atmesti projektą. Tai vienas iš pasiūlymų… Kadangi T. Tomilinas pasiūlė projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, aš pasiūliau balsuoti.
Gerbiami kolegos, apsisprendžiame balsuoti. T. Tomilinas pasiūlė vadovautis 153 straipsnio 5 dalimi – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti iš esmės. Teikiu šį kausimą balsuoti, todėl ir balsuojame. Kas siūlote, kad grąžintume iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, balsuojate už, kas galvojate kitaip – paskui balsuosime kitaip.
Gerbiami kolegos, balsavo 77: už – 65, prieš – 2, susilaikė 10. Projektą siūlome iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – I. Šimonytė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Akivaizdu, kad logika prie šito Seimo jau seniai nestovėjo. Kai Audito komitetas pasiūlė grąžinti šitą įstatymą iniciatoriams tobulinti, tada valdančioji dauguma tam nepritarė, bet pati pasiūlė lygiai tą patį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, reikia turėti drąsos, aš kreipiuosi į daugumą, ir pasakyti, kad nepatiko, kad praėjo Prezidento siūlymas šiek tiek pridėti prie pensijų. Komitetas pritarė tam siūlymui. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Tai ir reikia pasakyti: mes nepritariame Prezidento siūlymui, todėl grąžiname Vyriausybei, o Vyriausybė padarys, ką reikia.
PIRMININKAS. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Algi, jūs puikiai žinote, kas nepatiko. Tikrai ne Prezidento siūlymai. Mes pritariame Prezidento siūlymams. Mes nubalsavome komitete dėl „Sodros“ įmokų bazės, mes nubalsavome dėl „Sodros“ lubų labai skirtingai ir nepadiskutavome normaliai, mes atsisakėme lubų žeminimo. Todėl būtų gerai, kad Vyriausybė pasakytų savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ir R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Algirdai, jūs gi puikiai žinote, kad Prezidento projektas yra susijęs su valstybės biudžetu, ne su „Sodros“ biudžetu. Iš tikrųjų mes nubalsavome už jį vienbalsiai, buvo net toks ir mano siūlymas dėl tų kelių, trijų, skaičių neženklių pakeitimų, kad vis tiek gal reikėtų grąžinti Vyriausybei, kad in corpore su kitais biudžetais būtų žiūrimas. Komitetas apsisprendė, kad užtenka tų mažų pataisymų, mes per pasiūlymus eisime, todėl taip ir buvo nubalsuota. Nereikia sieti vienų įstatymų su kitais, vienų biudžetų projektų su kitais. Aš manau, kad grąžinimas, už ką nubalsavome, yra teisingesnis kelias, negu mums taisyti per pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė replika – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Kai išgirdau dabar šitą komentarą, tai ką mes žadame taisyti, gerbiama pirmininke? Ar tai, ką mes nubalsavome už Prezidento pataisas, taisysime? Ar „Sodros“ lubas taisysime? Ar mes dar ką nors taisysime? Ir toks, ir toks būdas galimas. Mes ir komitete diskutavome. Ir toks, ir toks svarstymo būdas galimas. Bet dabar man klausimas lieka: ar mes palaikome savo komiteto siūlymus, už kuriuos mes vieningai nubalsavome, ar mes čia pakeitėme nuomonę? Tik toks klausimas ir yra. Kitos pataisos yra kituose įstatymuose.
PIRMININKAS. Ir R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, keisčiausia ir liūdniausia, kai mes meluojame norėdami patikti rinkėjams. Tie, kurie sako, kad štai mes grąžinome todėl, kad Prezidentui nepritartume, yra melas. Prezidento įstatymo projektą mes svarstysime antradienį, komitetas tam pritarė. Ir tuo melu vadovaudamiesi mes norime būti geresni ir gražesni prieš kažką. Todėl siūlyčiau ir savo mielajam draugui, kurį daugelį metų komitete matau, ir visiems kitiems tiesiog nemeluoti. O sprendimai yra pagrįsti noru, kad viskas būtų kuo geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikas baigiame.
15.14 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 14, 23, 29, 30, 32 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4039(2) (svarstymas)
Lydimieji projektai. Kadangi galime juos toliau svarstyti, tai skelbiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4039(2). Kviečiu į tribūną Rimantę, kuri pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstęs projektui pritarė. Buvo svarstomas taip pat ir Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas dėl socialinio draudimo įmokų bazės kai kuriems savarankiškai dirbantiems sumažinimo. Šitam projektui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Butkevičių perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms yra pritarta. Taip pat buvo svarstomi Lietuvos žemės ūkio tarybos pasiūlymai ir šiems pasiūlymams Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Taip pat buvo išbrauktas 2 ir 10 straipsnių pakeitimas. O galutinis Biudžeto ir finansų komiteto rezultatas: už – 6, prieš – 2. Pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu A. Stančiką, jis pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė projektą Nr. XIIIP-4039. Atsižvelgė į žemdirbių savivaldos organizacijos siūlymus, taip pat įvertino, kad šiuo metu mes nežinome, kokia naujajame periode europinė parama pasieks mūsų žemdirbius. Šiandien papildomai apmokestinę ūkininkus, jų konkurencines sąlygas mes dar pabloginsime, todėl Kaimo reikalų komitetas siūlo šitą projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi yra keturi lydimieji įstatymai, o pagrindinį įstatymą mes grąžiname iniciatoriams tobulinti, tai ar nereikėtų ir šitų nesvarstyti ir grąžinti?
PIRMININKAS. Manau, Seimas apsispręs balsuodamas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, diskutuoti… R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš manau, kad Algirdo siūlymas yra ne visai teisingas, kadangi tik vienas yra su tam tikrais pakeitimais, būtent tas, kurį dabar svarstome, jį taip pat reikėtų grąžinti, o kiti neturi įtakos biudžetui, galim svarstyti ir priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už išaiškinimą. (Balsai salėje) Tęsiame svarstymą. Kviečiu į tribūną Rimantę, svarstysime pataisas. Gerbiamą R. Šalaševičiūtę kviečiame į tribūną, svarstysime pataisas.
Pirmoji pataisa. Gerbiami kolegos, gal galime sutarti, kad dėl visų siūlymų yra 10 Seimo narių palaikymas, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, mes turime tokią galimybę nesvarstyti visų pataisų, nes mes grąžinome projektą, vieną susijusį, ir tiesiog grąžinti…
PIRMININKAS. Ne, gerbiamas kolega, vis dėlto vadovaujamės Statutu ir einame iš eilės. Pirmasis siūlymas – Seimo narės G. Burokienės. Gerbiama kolege, pristatykite savo siūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi komiteto pirmininkė iš esmės pristatė mano pataisą, aš siūlau, naudodamasi pono Algirdo žargonu, mažinti gyvulių ūkį ir suvienodinti visiems bazinį „Sodros“ įmokos dydį, ir skaičiuoti visiems 50 % apmokestinamųjų pajamų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mūsų komiteto nuomonė buvo nepritarti. Už balsavo 1, prieš – 3, susilaikė 8. Iš tikrųjų argumentas buvo, kad pagal pasiūlymą sumažinus socialinio draudimo įmokų bazę nuo 90 iki 50 % nurodytiems individualią veiklą vykdantiems asmenims ir ūkininkams Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos sumažėtų 31 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Iš tikrųjų komitetas ir mažina gyvulių ūkį, nes pritaria priešingai pataisai – suvienodinti visiems, palikti 90, kad nebūtų šito ūkio, ir kartu neprarasti 34 mln., o tai yra, kad ir kaip skaičiuosi ar neskaičiuosi, pensija sumažėtų 6 eurais per mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl G. Burokienės siūlymo. Kas siūlote pritarti, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, – prieš arba susilaikote. Dėl G. Burokienės pasiūlymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 60, prieš – 9, susilaikė 18. G. Burokienės siūlymui pritarta.
Toliau – kitas siūlymas R. Šalaševičiūtės, bet iš esmės…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia jau nebeaktualus, nes mūsų, tai yra viso komiteto, išskyrus vieną komiteto narį, buvo siūlymas visiems suvienodinti 90 %. Kadangi pritarta G. Burokienės siūlymui, nebeaktualu svarstyti mūsų komiteto narių pasiūlymą.
PIRMININKAS. Supratome. Dėl vedimo tvarkos. A. Sysas buvo pirmas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Dar kartą kartoju. Kadangi šitas įstatymas irgi keičia ir dydžius, nes reikia 36 mln. papildomai, gyvulių ūkį ne mažiname, o didiname, nes Vyriausybė, pavasarį atnešusi įstatymus, siūlė suvienodinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių kitokias pajamas, – visiems 90 %. Tada ponia R. Baškienė su kitais pasiūlė būtent šitai grupei padaryti 50 %.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, ne taip buvo.
A. SYSAS (LSDPF). Nesvarbu. Jūsų tiesa visada didesnė, nes jūs daugiau raumenų turite šiandien. Viskas gerai. Pripažįstu, nes jūs darote dabar čia tokį jovalą. Pirma sumažina, tada atneša, kad reikia gyvulių ūkio mažiau, tada sako: padarykime to gyvulių ūkio daugiau ir visiems sumažinkime įmokas į ką? Į socialinį draudimą. Tai yra šitų žmonių, būsimų pensininkų, pensijos. Ką jūs darote! Šitie žmonės ir taip gauna mažas pensijas. Mūsų pensijos yra mažiausios ir jūs dar mažinate įmokas šitų žmonių, kurie dirba individualiai.
Tai politika ir aš nesuprantu komiteto pirmininkės ir kompanijos, kuri vienbalsiai balsuoja komitete už vienas pataisas, o atėjus į Seimą kas jums rankas išsukinėja? Lyg ir rankos vietoje, bet…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Lyg ir su rankomis stoviu.
A. SYSAS (LSDPF). Tada liežuvį sukinėja visiškai priešingai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gal nereikia taip kalbėti. Gerbiamas M. Majauskas ir paskui Rima.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiek tiek neramu, nes viena yra Vyriausybės pozicija – 90 %, yra komiteto, atsakingo už šitą sritį, pozicija – 90 % bazė, ir dabar staiga Seimo valdantieji balsuoja – 50 %. Leiskite paklausti, kieno Vyriausybė ir kieno yra komitetas? Kas už ką yra atsakingas? Juk šitas konkrečiai siūlymas reikalauja papildomų 31 mln. eurų. Pasakykite, iš kur rasti šituos pinigus?
Aš labai suprantu, čia prieš rinkimus, prieš Kalėdas norisi būti visiems geriems, bet, mielieji, suskaičiuokite.
PIRMININKAS. R. Baškienė. Buvo paminėta pavardė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, atrodo, kad su atmintimi mums nėra gerai. Tie, kurie dar atsimename, tai atsimename tai, kad šitas įstatymo projektas buvo priimtas pernai. Ir pernai, kai keitėsi mokesčiai, suvienodinant darbdavio ir darbuotojo… sujungiant mokesčius ir buvo priimtas šitas sprendimas. R. Baškienė, pone Sysai, kaip tik ir sakė ne 50. Todėl meluoti nereikėtų. O kad būtų mažiau negu praėjusiais metais, kad neaugtų, kad individuali veikla, savarankiškai dirbantys nenukentėtų, nes jie patys sukuria verslą, tuo pagrindu praeitų metų įstatymas ir buvo. Aš noriu priminti praeitų metų įstatymą ir neklaidinti žmonių.
O kadangi dabar buvo siūlymas dėl pagrindinio įstatymo, manau, ir šio taip pat, grąžinti Vyriausybei tobulinti. Aš manau, Vyriausybė, įvertinusi viską, ir ką mes kalbėjome komitete, kad nebebūtų vieniems 50 %, kitiems 90 %, įvertinusi galimybes, priimtų ar 50, ar 60, ar 80, ar 90, bet tiek, kad būtų visiems tolygiai ir vienodai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, paskutinis – R. J. Dagys ir nutraukiu šią diskusiją, nes kalbame ne dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (MSNG). Kalbame dėl vedimo tvarkos, nes ką tik gerbiama R. Baškienė kaip tik ir pasiūlė šito įstatymo projekto svarstymą kaip ir pabaigti, nes ne mes pasiūlėme 90 %, viską… (Balsas salėje) Pranešėja, valdančioji dauguma pasiūlė, ir mes visi pritarėme, neprarasti 34 mln. ir sulyginti visiems 90 bazę, jūsų bazę, galite skersai išilgai žiūrėti posėdžio stenogramą. Ir buvo teisingas sprendimas. Dabar staiga jūs apsiverčiate ir išimate 34 mln., vadinasi, išimate, penkiais eurais per mėnesį sumažinate visiems pensijas, ir patenkinti sėdite. Apsispręskite, kada jūs esate tikri? Mes palaikome jūsų gerus sprendimus, bet kai jūs čia, salėje, pradedate džiazuoti, tai tikrai reikia atiduoti Vyriausybei tą įstatymą tobulinti.
PIRMININKAS. Tikrai pritariu, kad turėjo būti diskusija komitetuose, ir čia, į salę, tikrai nederėtų tų diskusijų grąžinti. Dar I. Šimonytė, ir tikrai pabaigiame.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, čia jau atrodo, kad tikrai protas vaikšto iš paskos. Gal galėtų visi siūlytojai, kurie yra pateikę savo siūlymus… Visi siūlytojai, kurie yra pateikę savo siūlymus, tų siūlymų vis dėlto atsisakytų, kad mes čia neužsiminėtume kažkokia saviveikla. Projektas grįžtų Vyriausybei, taip, kaip ir biudžetas, ir mes pabaigtume čia balsuoti dėl kažkokių nesąmonių, nes tarifai nepasikeitė, bazės nepasikeitė. Mes čia – 50, 90 stumdydami skaičiukus, taip sakant, pripjausime tokio grybo, kad per mažai nepasirodys. Tai gal galėtų siūlytojai malonėti nereikalauti svarstyti ir balsuoti dėl jų pasiūlymų, kad mes galėtume greičiau grąžinti šį projektą Vyriausybei tobulinti, ir nedarykime sau gėdos.
PIRMININKAS. Tikrai labai teisingas pasiūlymas, mano požiūriu. Gerai. (Šurmulys salėje) Taip. Tuoj. Taip, yra dar vienas Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. R. Šalaševičiūtė – dėl vedimo tvarkos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Yra pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ir yra dar vienas siūlymas, kuriam nepritarėme, ten toliau, pabaigoje.
PIRMININKAS. Taip, Kaimo reikalų komiteto.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Bet, gerbiamas posėdžio pirmininke, gal iš tikrųjų balsuojame, kad būtų grąžintas kartu su bendru „Sodros“ biudžetu, ir bus išspręsti visi ginčai ir problemos.
PIRMININKAS. Šiaip aš siūlau elgtis pagal Statutą, kaip priklauso. Pirmiausia pabaikime visas procedūras, pabalsuokime, kaip priklauso, ir paskui priimsime sprendimus.
Gerbiami kolegos, A. Butkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo išbraukti 2 straipsnį ir šiam pasiūlymui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Na, ne visai.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). 2 straipsnis, 10 straipsnio pakeitimas yra. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti, kaip buvo įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Iš esmės jus tenkina komiteto nuomonė?
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, jūs pritariate komiteto nuomonei. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip, visi pasiūlymai pereiti. Dabar po svarstymo… (Balsai salėje) Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia dėl pataisų?
PIRMININKAS. Čia dėl viso projekto.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Siūlymas yra grąžinti tobulinti. Aš tada atsiprašau, užsirašiau prieš, esu už tai, kad iš tiesų dabar taip, kaip buvo subalsuota, aš manau, kad tokio negalime nei svarstyti, nei priimti, jį turi sutvarkyti. Tiek dėl „Sodros“ lubų – savarankiškai dirbantiems ir samdomą darbą turi būti suvienodinta, lygiai taip pat ir dėl 90 % ir 50 %, nes biudžeto skylė tiesiog būtų per didelė šiam biudžetui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš tik priminsiu, kad mes pagal procedūras privalome balsuoti, o paskui, po balsavimo, priimsime kitus sprendimus.
Gerbiami kolegos, skelbiu balsavimą dėl viso projekto po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikysite. (Balsai salėje) Dar kartelį neatidiems: balsuojame dėl viso projekto po svarstymo. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 91: už – 12, prieš – 13, susilaikė 66. Vadovaujantis tuo pačiu Statuto straipsniu, 153 straipsnio 5 dalimi, siūlau grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Išsprendėme labai lengvai šį klausimą.
15.30 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4040(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4040(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Varžgalį, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė, irgi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – T. Tomilinas. T. Tomilinas – motyvai prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, padarykime tą patį, kadangi čia projektai susiję. Aš labai prašau opozicijos tiesiog nenaudoti visokių epitetų ir metaforų, kad mes kažką ne taip darome. Tai yra normali grąžinimo tvarka Vyriausybei tobulinti, ne pirmą ir ne dešimtą kartą naudojama Seime. Jeigu posėdžio vedėjas paprašė padaryti viską pagal procedūras, tai yra apsvarstyti pasiūlymus, viskas yra normalu, padaryta. Kai jūs pradėjote siūlyti kolegoms atsiimti, mes jau buvome nubalsavę. Aš siūlyčiau tiesiog neaštrinti situacijos, jokių problemų su pensijų sistema nėra, Vyriausybė sudėlios savo galutinius skaičius ir mes galėsime ramiai priimti įstatymą.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). T. Tomilino jautrumas yra užmušantis, bet visa tai buvo galima padaryti komitete ir komitetas galėjo suformuluoti atitinkamą išvadą Seimui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Teisinga pastaba. Balsuojame po svarstymo dėl viso šio projekto.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 26. Pritarta po svarstymo.
15.33 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4041(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4041. R. Šalaševičiūtė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai ir pasiūlė, atsižvelgiant į tai, kad Seime taip pat svarstomas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo keičiamas tas pats 29 straipsnis, tikslinga Seimo posėdyje įstatymų projektus Nr. XIIIP-4041(2) ir Nr. XIIIP-3620(2) svarstyti kartu ir juos sujungti projektu Nr. XIIIP-4041(2), nuostatas inkorporuojant į projektą Nr. XIIIP-3620(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ir pataisytas projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Siūlymų taip pat nėra. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta.
15.34 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042(2). Kviečiame Rimantę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą šiuo klausimu. Kviečiame Rimantę. Projektas Nr. XIIIP-4042.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, tai buvo tiesiog techninio pobūdžio patobulinimai. Pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, siūlymų nėra. Dėl motyvų dėl viso – taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta. Replika po balsavimo – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi buvau apšauktas melagiu, tai aš labai norėčiau kreiptis į ponią R. Baškienę. Ji komiteto posėdyje, kai opozicija pasiūlė visą šį paketą grąžinti Vyriausybei, įkalbinėjo opoziciją, kad reikia išspręsti šį klausimą viduje, nes mes čia terminų neišlaikysime, visko neišlaikysime. Gražiai susiderėjome, nubalsavome dėl skaičių pakeitimų. Dabar jūs ateinate į šią salę ir apšaukiate kitą pusę, kad ji čia viską sudėliojo. Pabuskite! Jūs vieną kartą apsispręskite! Komitete balsuojate vienaip, įkalbinėjate opoziciją elgtis vienaip, atėję į salę elgiatės visiškai priešingai! Kada mums reikia tikėti? Lyg ne pirmus metus dirbame kartu, bet tokie veiksmai pirmiausia jus diskredituoja, ne mane ir ne R. J. Dagį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nesipykime. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad gerbiamas kolega kitaip nesuranda progos, kaip mane pakibinti. Pajuokausime. (Šurmulys salėje) Pasakau, kad galimi visokie būdai.
Atsakau į klausimą labai rimtai šiuo atveju. Komiteto posėdis, mielas kolega, komiteto posėdis vyko trečiadienį. Šiandien yra ketvirtadienis. Jeigu mes būtume pakeitę komiteto išvadą, nebūtų praėjusios 72 valandos, ir tada šie klausimai darbotvarkėje išvis nebūtų galėję atsirasti. Todėl ir reikėjo tą darbotvarkę, tai yra tą mūsų komiteto išvadą, kurią svarstėme pirmadienį, ir palikti. Todėl aš ir prašiau palikti, kad tik Seimas galėtų apsispręsti. Šiuo atveju vadovavausi Statutu, o ne meile ar nemeile kažkam.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl meilių išsiaiškinsite. Judame toliau.
15.37 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristato A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas ir svarstė šį projektą. Sprendimas yra grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir prisiimtus įsipareigojimus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ar aš teisingai supratau, kad grąžinti tobulinti buvo komiteto išvada? Taip, teisingai, pataikiau užsiregistruoti.
Ir principo koks yra esminis priekaištas dėl šio fondo ir jo formavimo rezervo. Kaip žinote, dabar Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve yra 400 mln. Planuojama, kad per metus ten papildomai reikėtų įdėti dar 200 mln.
Kalbant apie patį rezervų formavimą, turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimas jau savaime turi anticiklinį mechanizmą, todėl jo pajamos krizės atveju mažėja ne taip drastiškai kaip kituose fonduose, pavyzdžiui, kaip būtų „Sodros“ biudžete. Todėl ir rezervo nereikia tokio didelio, kokio galbūt reikia kituose fonduose.
Buvo diskusija su ligonių kasų direktoriumi, ir, jo nuomone, tokiam rezervui formuoti užtektų maždaug 15 % metinių pajamų, tai sudarytų apie 345 mln., kai šiame rezerve jau dabar yra 400 mln. Todėl papildomas 200 mln. įmetimas į rezervą, kad jis sudarytų net 26 % metinių pajamų, nebeturi jokios prasmės. Todėl, mano nuomone, reikėtų tuos pinigus nukreipti jau nebe į rezervo formavimą, kad subalansuotas valstybės biudžetas nebūtų deficitinis, bet nukreipti tuos pinigus, kad iš tikrųjų būtų atliepti lūkesčiai tiek pacientų, tiek medikų bendruomenės, kuriai buvo prižadėta nuo liepos 1 dienos padidinti atlyginimus atitinkamais dydžiais, ir tam reikia 79 mln. eurų. Siūlyčiau tuos pinigus geriau nukreipti tenai, taip pat ir geresniam paslaugų prieinamumui didinti, nes, pavyzdžiui, paprasčiausių protezų pensininkui kartais reikia laukti dvejus metus. Tai gal geriau investuokime ten, kur iš tikrųjų šiandien pinigų reikia, o ne kaupkime rezervuose be reikalo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš suprantu šitą žanrą grąžinimo tobulinti kaip bėgimą šiek tiek nuo atsakomybės. Iš tiesų mes čia turime parengtą projektą, biudžetą, kuriame yra neproporcingai didelė dalis rezervo, ir yra Seimo narių labai aiškūs siūlymai, kaip tą rezervą reikėtų panaudoti. Mano atrodo, būtų labai prasminga diskusija apie tai, koks turėtų būti rezervas ir kaip tą rezervą iš tikrųjų reikėtų panaudoti. Labai gerai žinome, jog buvo susitarimas su medikais, kad gydytojams atlyginimai didėtų iki 3 tūkst. 250, o slaugytojams – iki 2 tūkst. 500 eurų. Tam yra 79 mln. eurų, kurie yra rezerve ir kurie galėtų būti panaudoti. Man atrodo, būtų prasminga diskutuoti, balsuoti dėl siūlymų ir jau čia, Seime, sutarti, koks tas biudžetas turėtų būti. Aš esu beveik tikras, grąžinę jį tobulinti Vyriausybei, mes gausime vėl lygiai tokį patį. Ir vėl lygiai tokias pačias istorijas ir pasakas girdėsime, kaip Fiskalinės drausmės įstatymas bus pažeistas, tačiau neformaliai metų viduryje atidarant šitą rezervą ir panaudojant jį medikų atlyginimams didinti. Man atrodo, būtų gerai, kad mes čia, Seime, užtvirtintume, kokie turėtų būti medikų atlyginimai, kokie gydytojų, kokie slaugytojų, ir kaip turėtų būti panaudotas šitas rezervas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 76, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.
15.42 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2). Pranešėja – A. Kubilienė. Pristatykite mums Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4044 ir komiteto išvadai. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu I. Šimonytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau atkreipti Sekretoriato turbūt dėmesį į tai, kad dėl prieš tai buvusio įstatymo projekto taip pat buvo Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomi komitetai, kurių išvados nebuvo pagarsintos.
Dabar apie Sveikatos draudimo įstatymo projektą. Šitą projektą komitetas svarstė, iš esmės jam pritarė, tačiau pateikė daug pasiūlymų, kurie sukonkretintų tas nuostatas, dėl kurių yra norima keisti Sveikatos draudimo įstatymą. Komiteto sprendimas buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Matulą į tribūną. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, na, išties čia yra lydimasis įstatymo projektas, kuriuo siūloma suteikti teisę ministerijai, ministrui perskirstyti asignavimus tarp eilučių. Vadinasi, mes, Seimas, parlamentinė valstybė, parlamentas turėsime tik teisę tvirtinti du skaičius – įplaukų ir išlaidų. Daugiau ministerija iš esmės darys, ką nori.
Man atrodo, kad sveikatos sritis yra pernelyg jautri. Tiek ligonių kasos, tiek įstaigos planuoja savo veiklą ir turi žinoti, už kiek maždaug gali suteikti paslaugų, kiek, suteikusios paslaugų, galės išlaikyti darbuotojų, kokius atlyginimus mokėti. Dabar siūloma tą teisę suteikti, o tai yra milijonai.
Štai dabar pradėta įgyvendinti neva vaistų kompensavimo reforma. Jos tikslas buvo sumažinti žmonių įmokas už priemokas, sutaupyti PSDF lėšas. Kas išėjo? Užpraeitą savaitę Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba leido iš rezervo papildomai paimti 36 mln. eurų, juos skirti vaistams, nes tos reformos rezultatas – PSDF lėšos viršytos 36 mln. Kiek man yra žinoma, yra padengta tik dalis viršytų išlaidų, dalis išlaidų! Kai kurios ligonių kasos dar liko skolingos už vaistus dar po kelis milijonus. Ar mes galime pasitikėti institucija, kuri nesugeba subalansuoti ir, vykdydama reformą, užuot sutaupiusi, išleido žymiai daugiau lėšų? Matau, kolega D. Kepenis brauko barzdą, kaso. Tai kur yra jo visos idėjos, jo visa strategija? Kolegos A. Kirkučio, D. Kepenio, kurie sakė – reikia mažinti vaistų suvartojimą, racionalų vaistų suvartojimą, o štai mes išleidžiame žymiai daugiau. Kaip tas skirtumas bus dengiamas? Tikriausiai metų gale ar netgi viduryje bus paimta iš kitų eilučių, gali būti, kad iš programai skirtų lėšų, ir papildomai papildyta eilutė vaistams.
Lygiai taip pat su lėšomis… priemokomis. Tiek STT savo pažymoje, tiek pagaliau ir mes, komitetas, išsireikalavome iš ministerijos, kad jie paskaičiuotų ir preliminariai pasakytų, kiek lėšų sutaupė arba išleido žmonės pirkdami tą pigiausią vaistą. Pirkdami pigiausią vaistą, ministerijos duomenimis, sutaupė 15 mln. eurų, bet pirkdami tą patį vaistą, kuriuo jie gydosi daug mėnesių arba daug metų, kuris jiems yra veiksmingesnis, kuris turi kitą terapinį poveikį ir jį rekomenduoja toliau vartoti gydytojas, bet to vaisto jau nebeliko sąraše, ministerija taip mums ir atsakė, galimai žmonės sumokėjo papildomai 54 mln. eurų. Vadinasi, iš 54 mln., kuriuos jie sumoka už vaistus, kurie išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, atimti 15, kuriuos sutaupė pirkdami pigiausią, nes priemoka perkant pigiausią išties mažesnė, žmonės permokėjo 40 mln.
Kolegos, štai turime pavyzdį ir tame fone mes norime suteikti teisę Sveikatos apsaugos ministerijai perskirstyti tarp eilučių lėšas, kai akivaizdu, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesusitvarko su tomis pareigomis. Aš nežinau, kas būtų, jeigu tiek asignavimai būtų viršyti Susisiekimo ministerijoje, Finansų ministerijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje? Kas būtų? Aš nežinau. Tikriausiai pasiūlytų ministrui atsistatydinti. Čia mes kaip tik tame fone suteikiame ministrui teisę – gerai, ministre, kur nors išlaidausi, sutaupysime iš programos lėšų, permesime vaistams, dar kam nors. Taip negali būti. Todėl mes čia keli Seimo nariai pasiūlėme bent jau pataisą, kad turėtų, jeigu bus toks ketinimas perskirstyti lėšas tarp eilučių…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …tai bent jau turėtų gauti Biudžeto ir finansų komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto aprobavimą. Dėl to žodžio „aprobavimas“ tartasi su Teisės departamento kai kuriais teisininkais. Jie sakė, kad taip gali būti. Taip mes galbūt visiškai neprarastume parlamentinės valstybės statuso bent sveikatos sektoriuje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš labai norėčiau paprašyti, kad į protokolą būtų įrašyta, kad mano balsavimas prieš tai balsuojant dėl grąžinimo į Vyriausybę būtų už. Tiesiog sistema šiandien kažkodėl blogai veikia mano darbo vietoje.
Antras dalykas. Aš nebuvau salėje, bet noriu atkreipti dėmesį, gerbiami kolegos, kad prieš tai balsuojant dėl „Sodros“ tobulinimo grąžinimo Vyriausybei vakar Socialinių reikalų ir darbo komitete tas sprendimas nebuvo priimtas vieningai. Trys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai susilaikė balsuojant, nes mes nuosekliai manome, kad mokestinius klausimus turėtų pateikti Vyriausybė, o ne tie mokestiniai klausimai būtų pradėti „mėsinėti“ čia, Seime. Todėl norėčiau, kad įtrauktumėte į protokolą, kad trys kolegos nebalsavo už tą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Protokole įrašysime, kaip jūs balsavote.
Einame prie pataisų. Kviečiu A. Kubilienę į tribūną. Pirmoji pataisa. Galime sutarti, kad yra dešimt Seimo narių, palaikančių pataisas? Ačiū. Pritarta.
Pirmasis siūlymas yra A. Matulo, I. Degutienės ir R. Martinėlio. Autoriau, prašom pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, dar kartą noriu pakartoti, kad mes ir siūlome tekstą, kad jeigu bus siūloma perskirstyti lėšas tarp eilučių, kad vis dėlto tai gautų tam tikrą pritarimą tiek parlamento Biudžeto ir finansų komitete, tiek Sveikatos reikalų komitete. Aš suprantu, kad galima manyti, kad tai lyg ir pažeidžia valdžių atskyrimo principą, kad to nėra Statute, bet, kolegos, analogijų yra: ir Užsienio reikalų komitetas prieš skiriant ambasadorius turi duoti pritarimą, suderinti, ir kai kuriuose kituose komitetuose yra tam tikros nuostatos. Jeigu to nėra įrašyta, tas nėra uždrausta Statute, nereiškia, kad to negalima.
Aš tikrai siūlau, jeigu mes priimame tokį sprendimą, apsidrausti, kad vis dėlto tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Sveikatos reikalų komitetas žinotų, dėl ko tai ruošiamasi daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinių projektų rengimas ir biudžetų vykdymas yra išimtinai Vyriausybės kompetencija. Sveikatos reikalų komitetas, vadovaudamasis Seimo statute nustatytomis veiklos kryptimis, svarsto PSDF biudžeto projektą ir teikia išvadas Seimui, taip pat atlieka nuolatinę PSDF biudžeto vykdymo kontrolę, svarsto, teikia išvadas Seimui dėl PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, komitetas nėra kompetentingas aprobuoti PSDF biudžeto lėšų skirstymą, todėl Seimo narių pasiūlymui siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nelabai suprantu, kam apskritai mums tada tvirtinti PSDF biudžetą, jeigu Vyriausybė tiesiog gali paimti ir mėtyti išlaidas tarp eilučių. Patvirtinkime du skaičius: pajamas ir išlaidas, ir viskas. Du skaičius. Ir palikime tada Vyriausybei tvarkytis, nes absoliučiai nėra jokios prasmės mums tvirtinti biudžetą, jeigu Vyriausybė per metus pati gali mėtyti tas išlaidas iš vienos eilutės į kitą eilutę.
Jeigu sutariame, kad Seimas vis dėlto tvirtina biudžetą (mano supratimu, taip ir turi būti), jeigu Vyriausybė nusprendžia keisti biudžeto eilutes, jis turėtų grįžti į Seimą. Gerai, nebūtinai į plenarinių posėdžių salę, bet tikrai bent jau į kelis pagrindinius komitetus. Atsikvošėkite, kolegos! Jeigu mes pakeičiame šitą sistemą, nebėra absoliučiai jokios prasmės tvirtinti biudžetą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės ir R. Martinėlio pasiūlymo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 34, prieš – 8, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas yra Seimo Audito komiteto. Tuoj, minutę, I. Šimonytei įjungsime mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kai ministras pristatė biudžeto projektą, jau tuomet jo klausiau, ar jam tikrai atrodo, kad tos lėšos, kurios yra atidedamos taupyti, į rezervą, yra išlaidos. Man atrodo, bet kas, kas supranta apie pinigų valdymą, supranta, kad likutis, kuris yra padedamas naudoti krizės atvejais ar kažkokiais kitais išimtiniais atvejais, tikrai nėra išlaidos. Ir tuo tikslu komitetas pasiūlė nemažai pasiūlymų, būtent redakcinių, dėl šio projekto, kad aiškiai būtų reglamentuota, apie ką mes kalbame, nes tuomet mes tikrai žinosime, ką Vyriausybė, tiksliau sakant, sveikatos ministras, daro pagal šią nuostatą, o ką daro pagal rezervo naudojimo tvarką, kuri yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nelabai supratau, pirmas pas mane yra Audito komiteto siūlymas dėl pavadinimo.
PIRMININKAS. Ne, ne, ne.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tai šitą praleidžiame.
PIRMININKAS. 14 straipsnis, Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerai, galime šitą praleisti. Tai yra nepritarta, nes teikiamas pasiūlymas yra susijęs su kitais Audito komiteto pasiūlymais, kuriems komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip, gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo Audito komiteto siūlymo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 29, prieš – 3, susilaikė 43. Nepritarta. Todėl ir kiti Audito komiteto siūlymai netenka prasmės, lieka tik Seimo nario M. Majausko, G. Skaistės ir R. Budbergytės siūlymas. Prašau. Pristato M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų neprašysiu balsuoti, nes komitetas galbūt ir teisingai pažymėjo, kad nėra keičiamas 22 straipsnis. Matyt, reikėtų teikti atskira forma kaip įstatymo pakeitimą, bet pakartosiu argumentą, kodėl vis dėlto buvo pateiktas toks siūlymas. Šiuo metu mes turime apatinę ribą, koks turėtų būti rezervas, bet, mano tvirtu įsitikinimu, turėtume suformuoti ir viršutinę ribą, nes rezervas šiandien, koks yra sukauptas dabar, dar niekada nebuvo toks didelis. Jis nebuvo ir absoliučia prasme, ir ta prasme, jeigu mes sudėtume visus valstybės rezervus į vieną katilą, tai PSDF rezervas yra 35 %, kai PSDF pajamos yra tik 11 %. Kai buvo krizė 2009 metais, tai yra blogiausias momentas, kurį mes turime per visą nepriklausomybės istoriją, ir PSDF pajamos krito, jos krito vos 3 %. Šiandien mes turime PSDF rezervą, kuris yra 600 mln., tai yra absoliučiai neadekvatus rezervas, net ir atsižvelgiant į pačią sudėtingiausią situaciją. Galime paimti Estijos pavyzdį, jie turi suformavę 15 % rezervą, ir dažnai rodome kaip sektiną pavyzdį. Tai čia mes siūlome, atsižvelgdami į Lietuvą, kad ne visuomet laikomės fiskalinės drausmės, nustatyti 20 % rezervą. Mieli kolegos, man atrodo, būtų labai teisingas siūlymas, aš priimu pastabą, kad nebuvo keistas straipsnis, todėl teiksime atskiru projektu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, suprantu, kad jūs atsiimate šį siūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau siūlymų nėra. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų dėl viso projekto. Yra. R. Martinėlis – motyvai prieš.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau dar akcentuoti, kad įvedama tokia nauja praktika, kad išlaidų nebekontroliuosime, ir iš rezervo bus galima paimti lėšų apeinant Seimą. Tai iš principo skirstymas tarp eilučių vienasmeniškai ministerijai, manyčiau, tikrai nėra tikslingas. Dar buvo siūlymas kaip kompromisas, kad ratifikavus, sakykime, Sveikatos reikalų komitetui arba… ir Biudžeto ir finansų komitetui dar būtų kažkokia galimybė kontroliuoti. Vis dėlto, aš siūlyčiau, kad nebalsuotumėte už šį projektą.
PIRMININKAS. Taip. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4048. Pranešėją A. Kubilienę kviečiu į tribūną, o kol ateis, ponas P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, kiek aš pamenu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka analizę, kur labiausiai paplitusi korupcija, būtent akcentuoja sveikatos apsaugos sistemą. Mes dabar kalbame apie tai, kad savo noru atsisakome parlamentinės kontrolės svertų, patikime būtent Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai – ministerijai vienasmeniškai priimti sprendimus. Aš suprantu, jei aš neklystu, Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad dalis rezervo lėšų yra panaudojama ne pagal paskirtį, nes dalis lėšų buvo panaudojama atlyginimams padidinti, bet iš tikro buvo panaudota kitų priemonių finansavimo sąskaita. Kaip ir buvo minėta, yra labai daug farmacinių interesų ir jie išlieka. Tikrai gerbiu dabartinį sveikatos apsaugos ministrą, aš kažkodėl neabejoju jo skaidrumu, bet man atrodo, kai jūs pradedate derinti šį įstatymą kaip kostiumą prie konkretaus žmogaus, jūs darote klaidą, nes tikrai kitame Seime gali būti kita dauguma, gali būti kitas ministras, ir tokiu būdu jūs atidarote Pandoros skrynią, nes suteikiate galimybę be parlamentinės kontrolės valdyti didelius valstybės asignavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. O dabar grįžtame prie šio klausimo. Asta, prašom pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
16.01 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4048 (svarstymas)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas ir sprendimas yra įstatymo projektą Nr. XIIIP-4048 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus. Jeigu leisite, aš juos šiek tiek patrumpinsiu, nes jų labai daug.
Įstatymo projektu siūloma įtraukti suimtuosius ir nuteistuosius į valstybės lėšomis PSD draudžiamųjų asmenų sąrašą ir šiam tikslui numatoma skirti apie 2,7 mln. eurų. Tačiau vien asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietų įstaigose, gydyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikia apie 4 mln. eurų. Tai reiškia, kad šių asmenų gydymas bus dengiamas dirbančių asmenų įmokomis, dėl ko gali nukentėti paslaugų kokybė ir prieinamumas.
Taip pat siūlomas reguliavimas yra ydingas, nes siūloma, kad savivaldybių tarybos imperatyviai įpareigotų asmens sveikatos priežiūros įstaigą teikti ambulatorines SPA paslaugas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas pataisos įstaigų patalpose. O asmens sveikatos paslaugų įstaigos yra įpareigojamos tokias sutartis sudaryti. Komiteto nuomone, tai netinkamas būdas spręsti laisvės atėmimo vietų ligoninėse dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio problemas. Balsavimas buvo už 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš už turiu dabar, ar ne? Ačiū. Kolegos, idealiai pritariu komiteto išvadai ir pirmininkės pasakytiems argumentams. Kolegos, negalima taip elgtis, kad galbūt apsukresnis ministras įtikino Vyriausybę ir sugalvojo labai lengvai išspręsti nuteistųjų gydymo problemą Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaita. Štai per tuos trejus metus, kada ekonomika augo, ką mes padarėme iš esmės? Yra gi Konstitucinio Teismo nutarimas, kad turime apmokėti būtinąją pagalbą, yra asignavimai, yra funkcijos, kurias valstybė pavedė finansuoti iš ligonių kasų. Jų kadencijos pradžioje buvo 19, dabar, mano skaičiavimais, yra 21, ir visos pavestos funkcijos yra atiduotos be pinigų, ką ir komiteto pirmininkė minėjo.
Ne taip seniai mes, suprasdami, kad užkrečiamąsias ligas – AIDS, ŽIV – būtina gydyti, nesvarbu, kur tu esi – Lietuvos pilietis, sutikome apmokėti, parlamentas sutiko apmokėti iš PSDF biudžeto. Tai dabar įsigudrinta ir siūloma, kad visą sistemą atiduos ir netgi įpareigos paslaugas teikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojams, dirbantiems savivaldybėse. Na, tai kurį jūsų gydytoją nuvysite? Juk tie pacientai, kaliniai prisirašys, kur nori, kuris dabar gydytojas sutiks eiti į uždarą sistemą ir ten gydyti ligonius? Akivaizdu, kolegos, taip neturi būti.
Štai aš suskaičiavau ir pateikiau, kiek valstybė iš esmės nuvagia kasmet iš sveikatos sistemos. Asignavimų, kurių funkcijų valstybė neapmoka, – apie 120 mln., būtinajai pagalbai – apie 59 mln., įmokų skirtumas tarp valstybės draudžiamų dirbančių asmenų…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …iš viso apie 1 mlrd. per metus valstybė nesumoka privalomojo sveikatos draudimo. Tai tikrai pritariu, kad šis projektas būtų grąžintas tobulinti.
Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, gal kai kam pasirodys keista, kodėl aš kalbu. Iš tikrųjų nemažą dalį savo gyvenimo aš esu pradirbęs represinėse struktūrose, kurios vykdo baudžiamąjį persekiojimą, būtent tikslas ir buvo užkardinti tuos nusikaltimus, ir taip atsirasdavo suimtųjų ir nuteistųjų.
Man atrodo, kad mūsų valstybėje žmogaus orumas turi būti matuojamas vienodai. Tas asmuo, kad ir suklydo gyvenime, tapo suimtas ar nuteistas, bet prieš tai mokėjo mokesčius, ar ne valstybei? Man atrodo, mokėjo. Jis turi tiesę turėti būtent tai, ką turi ir kiti piliečiai. Kodėl jis tampa antrarūšis, tai ką, mes iš karto jį nurašome?
Paklausykite, kiti mūsų Lietuvos piliečiai patenka į įkalinimo įstaigas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tai jeigu išaiškės tai, kad mes vis dėlto diskriminuojame labiau jų piliečius, kurie gali būti patekę į mūsų įstaigas? Man atrodo, tikrai iniciatoriai, kurie siūlė, įvertino tą problemą daug plačiau. Man atrodo, vis dėlto atsižvelkime į iniciatorių siūlymą ir nežiūrėkime taip formaliai. Kiekvienas žmogus mūsų valstybėje turi būti vienodai gerbiamas.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu kolegas balsuoti dėl komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 77, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
16.08 val.
Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4049(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4050(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4049(2). Į tribūną kviečiu A. Širinskienę, ji pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė tiek projektą Nr. XIIIP-4049(2), tiek projektą Nr. XIIIP-4050. Tikrai atidžiai analizavome vertindami ir pacientų lygiateisiškumo klausimus, to šiuo atveju, deja, turint esamą reguliavimą, pasiekti nepavyksta. Komiteto balsavimo rezultatai: dėl projekto Nr. XIIIP-4049(2) buvo 6 už, prieš nebuvo ir 3 susilaikė, dėl projekto Nr. XIIIP-4050 rezultatai taip pat buvo analogiški: 6 už, prieš nebuvo ir susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte išvadas dviejų projektų. Kviečiu A. Kubilienę, ji pristatys Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Taip pat gal dėl abiejų galite pristatyti, bus šiek tiek greičiau. Prašom, Asta. Projektas Nr. XIIIP-4049.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Sprendimas yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4049 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 2. Kolegos, argumentai tie patys, kuriuos aš sakiau prieš tai. Jie yra dėl viso paketo. Ar skaityti? Ne?
PIRMININKAS. Ne, jau neskaitykite.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ką tik skaičiau, tas pats…
PIRMININKAS. Projektą Nr. XIIIP-4050.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kitas projektas yra Nr. XIIIP-4050. Sveikatos reikalų komitetas yra papildomas komitetas. Išvada yra Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4050 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 2. Argumentai vėl tie patys, kuriuos aš ir buvau išsakiusi.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Dėl motyvų dėl viso taip pat niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4049(2). (Balsai salėje) Po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto išvadai.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 47, prieš – 5, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-4050(2). Išvadas jau pristatė abu pranešėjai.
Replika per šoninį mikrofoną – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, tai yra lydimasis įstatymo projektas to, kurį mes, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis, grąžinome Vyriausybei tobulinti. O lydimiesiems įstatymų projektams mes pritarėme. Tai yra nelogiška. Aš manau, kad galime bendru sutarimu pritarti ir visus įstatymų projektus grąžinti tobulinti Vyriausybei. Tegul Vyriausybė dar kartą įvertina viską, nes, dar kartą sakau, pagrindinis grąžintas, lydimiesiems pritarta.
PIRMININKAS. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes turime puikų būdą patobulinti. Seime iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra apsvarstęs dviejų projektų variantus, likę kiti du. Mes tikrai, jeigu būtų atmestos Sveikatos reikalų komiteto išvados, mielai patobulintume.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Seimas apsisprendė, tai kviečiu toliau… Taip, dėl antro. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų – taip pat.
Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4050(2).
Balsavo 71 Seimo narys: už – 45, prieš – 4, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
16.14 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051 (svarstymas)
Toliau. Kitas klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051. Pranešėja – A. Kubilienė. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas. Sprendimas yra įstatymo projektą Nr. XIIIP-4051 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į išdėstytus argumentus. Argumentai vėl išlieka tie patys, neskaitysiu. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų taip pat nėra. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Komiteto siūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame už komiteto siūlymą.
Balsavo 74 Seimo nariai:: už – 24, prieš – 11, susilaikė 39. Taip, nepritarta. Siūlykite komitetą. Kas kitą siūlote? A. Širinskienė, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Įvertinus tai, kad du pirmus lydimuosius komitetas svarstė, siūlyčiau šitą paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip pagrindiniam.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? I. Šimonytė turi kitą siūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne, aš tiesiog turiu klausimą. Kai pagrindinis įstatymo projektas yra grąžintas Vyriausybei tobulinti, ką lydimuosiuose įstatymų projektuose gali tobulinti kitas komitetas, kai pagrindinis įstatymo projektas grįžo į Vyriausybę? Mes jau apsisprendėme, šitas balsavimas įvyko 77 balsais.
PIRMININKAS. Taip. Pagal Statutą priklauso kitas siūlymas, tai gerbiama kolegė pasiūlė kitą komitetą. A. Širinskienė gal dar komentuos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nelabai suprantu, ką mes grąžinome, nes ką tik nepritarėme pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti.
PIRMININKAS. Prašau, Ingrida.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Projektas, kuris yra 2.6.1, buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti ir jis buvo pagrindinis įstatymas šio paketo, visi kiti, įskaitant ir šituos du, dėl kurių mes dabar balsavome, yra lydimieji.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Seimas visgi apsisprendė ir dabar teikiu balsuoti pasiūlymą dėl kito komiteto. Pasiūlymas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate, kad kaip pagrindinis būtų paskirtas kitas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas – dėl šio projekto?
Balsavo 71 Seimo narys: už – 47, prieš – 13, susilaikė 11. Paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl šio projekto.
16.18 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052 (svarstymas)
Kitas klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052. Pranešėja – A. Kubilienė. Kviečiu į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas ir sprendimas – įstatymo projektą Nr. XIIIP-4052 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus. Argumentai tie patys. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 70: už – 23, prieš – 4, susilaikė 43. Pritarta komiteto nuomonei. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog kartu su…
PIRMININKAS. Atsiprašau, nepritarta komiteto nuomonei. A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog kartu su tuo bloku, kuris yra susijęs su kalėjimų, ligoninių reforma, siūlyčiau taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetui patikėti pabaigti tvarkyti…
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima, pritarta. Per šoninį mikrofoną – I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto dėl vedimo tvarkos. Dėl šito man nėra klausimų, bet čia ponia A. Širinskienė vėl apie bloką pakalbėjo. Tai aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad projektas 2.6.1 77 balsais yra grąžintas Vyriausybei.
PIRMININKAS. Kitas klausimas… (Balsas salėje) Atsiprašau. Nepritaria. Gerai. Balsuojame dėl pagrindinio komiteto pakeitimo. Siūlymas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 46, prieš – 15, susilaikė 7. Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
16.21 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3246(2) (svarstymas)
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3246(2). Pranešėjas – K. Bartkevičius. A. Kubilienė pristato Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagrindinis buvo Sveikatos reikalų komitetas ir jo sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3246(2) ir komiteto išvadai. Už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Varžgalį. Nematau. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto galėtų pristatyti išvadą? A. Butkevičius. Prašom. Labai ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Norėčiau supažindinti su galutine Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Pritarta įstatymo projektui. Už – 8, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti į tribūną kviečiu V. Ačienę. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad esame pavargę, bet kadangi šiuo metu lenkiame laiką, tai leidžiu sau neilgai, porą minučių, dar pakalbėti.
Kalbama apie įstatymo projekto pakeitimą. Žmonių grupė, kurią paliečia šis teisės aktas, nėra gausi, todėl, taip sakant, čia didelio piaro nėra, bet jis yra tikrai labai reikalingas, nes daugelis iš jų yra Lietuvos piliečiai. Tiesiog atsitiko taip, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių Lietuvoje dirbę mūsų žmonės persikėlė gyventi kitur – į Baltarusiją ar Ukrainą. Suėjus pensiniam amžiui, jie grįžo atgal į Lietuvą ir galvojo, kad veikia dvišalės tarptautinės sutartys ir jie bus drausti sveikatos draudimu. Deja, dvišalės sutartys veikia ne visa apimtimi ir šiandien to nėra, už privalomąjį sveikatos draudimą jie turi sumokėti patys. Tokia yra šio teisės akto esmė.
Atsakau kolegoms, kurie klausia, kodėl to neteikia Vyriausybė. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė rengia šitų tarptautinių sutarčių pakeitimą, kuris atitiktų nūdienos reikalavimus, bet, deja, tai užtrunka ilgai, o žmonės gyvena čia ir dabar.
Taigi dėl nuogąstavimų, kad priėmę šį teisės aktą mes atversime Pandoros skrynią ir čia atvyks užsieniečių, gyvens čia nuolat, atsiveš savo gimines, tėvus ir taip naudosis mūsų sveikatos privalumais, aš atsakau, kad taip nėra ir taip tiesiog negali būti, nes šis teisės aktas patobulintas Sveikatos reikalų komitete. Deja, reikia pripažinti, kad Vyriausybės išvada buvo daug liberalesnė ir lankstesnė, bet Sveikatos reikalų komitetas šiek tiek pakoregavo tą nuostatą ir dabar ji faktiškai galioja asmenims, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. O nuolat gyventi Lietuvoje tikrai yra… reikia dešimt metų. Aš galiu pasakyti, paminėti tiesiog keletą tokių atvejų, kai yra suteikiamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje: kai asmuo turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis yra lietuvių kilmės asmuo, jis atvyko gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip šeimos narys. Taigi nėra taip paprasta, ir aš manau, kad ta baime nereikėtų vadovautis. Ji tiesiog neturėtų nišos čia pasireikšti. Dėkoju jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Motyvai dėl viso. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, nesu kategoriškai prieš, be abejo, tą problemą reikia spręsti. Iš dalies komitetas ir pataisė šiek tiek: jeigu pilietis, laikinai atvykęs į Lietuvą ir turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gauna kitos šalies pensiją, gaus sveikatos draudimą tik tuo atveju, jeigu tarptautinėje sutartyje numatytas veidrodinis principas. Bet vėlgi noriu pasakyti, kad mes įvedame dar vieną, kad ir nedidelę, kategoriją žmonių, kuriuos mes drausime, bet už kuriuos pinigų negausime. Tai dar kartą, prieš tai buvusiu sprendimu, kurį atmetėme, grąžinome įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti, o lydimajam pritarėme… Privalomojo sveikatos draudimo fondas yra fondas, į kurį žmonės suneša savo lėšas, mes iš esmės tuo įstatymu, jeigu pritarsime, atimsime iš žmonių maždaug 10 mln. eurų. Juos mokės dirbantis žmogus, o draudimas… sveikatos draudimą gaus žmonės, nuteisti kalėti, kad ir visą gyvenimą, iki mirties, už juos mokės ne valstybė, bet tiesiogiai mokės draudžiantys asmenys. Čia situacija panaši. Lėšų reikės kur kas mažiau, bet mes įvedame dar vieną kategoriją, už kurią pavedame mokėti, sveikatos draudimo paslaugas teikti iš PSDF biudžeto, bet už juos niekas nemokės. Su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiami kolegos, tikrai siūlau palaikyti šią pataisą. Tokių žmonių, tikrai žinau, nebus labai daug. Jie visi yra Lietuvos Respublikos, daugeliu atveju yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Bet jie dirbo Lietuvoje, aš taip suprantu, jie dirbo kažkur užsienyje ir dirbo Lietuvoje, ir čia turėjo stažą, ir mokėjo mokesčius. Manyčiau, tikrai tų žmonių nebus daug ir nebus čia didžiulės išlaidos. Tačiau yra nenormalu, kai Lietuvos Respublikos piliečiai nėra draudžiami. Kaip jiems gydytis? Didžiulės sumos. Atsigulsi, neduok Dieve, į ligoninę, ką daryti? Kas už juos mokės? Tai tikrai geras siūlymas ir siūlau palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl viso po svarstymo.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, pagrindinės darbotvarkės klausimai baigėsi.
16.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3934(2) (svarstymas)
Pradedame rezervinius. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3934(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą ir atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės 2019 m. rugsėjo 30 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-2 pareikštą sąlyginę nuomonę dėl konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2 pateiktas pastabas, pritarė komiteto patobulintam, suredaguotam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3934. Komitetas patobulino projektą ir balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną I. Šimonytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė ataskaitų rinkinius, atsižvelgė į Valstybės kontrolės audito ataskaitos, kurią minėjo ponia Rimantė, išvadoje pateiktas pastabas. Seimo nutarimui mes iš esmės pritariame, pateikėme keletą redakcinių pasiūlymų, į kuriuos, kaip suprantu, pagrindinis komitetas atsižvelgė, už ką esame dėkingi. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A. Butkevičių pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pasiūlymus ir pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetui atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus. Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Svarstymą baigėme.
16.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4212 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4212. Pranešėjas – D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, aš labai trumpai pasakysiu pagrindinius argumentus, dėl kurių prašome pratęsimo. Vakar po įvykusios gerbiamos Seimo narės I. Rozovos apklausos komitetas apsisprendė prašyti Seimo leidimo dėl šio tyrimo pratęsimo. Pagrindiniai argumentai yra tie, kad tikrai dėl didelės apimties nespėsime jo atlikti iki gruodžio 1 dienos. Vien tik informacijos rinkimas iš Valstybės saugumo departamento pareikalavo keturių komiteto posėdžių, keturių apklausų po kelias valandas. VSD pareigūnai iš tiesų prašė vis atidėti jų apklausas, nes reikėjo surinkti informaciją, nes informacija tikrai labai didelės apimties, ir tik vakar buvo pradėtos pirmos apklausos, kaip sakiau, gerbiamos I. Rozovos ir europarlamentaro V. Tomaševskio.
Apimtis tikrai didelė ir vien tik ta aplinkybė, kad apklausiant I. Rozovą apklausa užtruko beveik dvi valandas ir jos net nebaigėme, turbūt leidžia argumentuotai suprasti, kad tyrimo baigti neįmanoma, nes apklausiamųjų ratas yra tikrai didelis ir mes tik esame pirmoje dalyje, o jų iš viso yra trys. Todėl prašau Seimo pratęsti mūsų tyrimą iki pavasario, balandžio mėnesio, nes tikrai neskubėsime, o atliksime tyrimą kokybiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti norėtų E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Na, žiūrėkite, proto bokštai, patys sugalvojote tas tris dalis tam, kad pakutentumėte V. Pranckietį, V. Alekną, V. Baką, dar kitus, suplanavote šios komisijos darbo trukmę 9 savaites, dabar prašote pridėti dar 20 savaičių. Tai viskas užtruks, jeigu bus patvirtintas šiandien pratęsimas, 29 ar 30 savaičių. Ką jūs čia planuojate? O gal galima padaryti taip, kaip aš iš pat pradžių siūliau? Atskirti V. Pranckiečio ir kitų Seimo narių klausimą nuo I. Rozovos ir tirti tik I. Rozovos klausimą, o V. Pranckiečio išdaigas, jeigu jų ten kokių nors buvo, tirti atskirai. Tai ar nenorėtumėte taip siūlyti, kas seniai buvo pasiūlyta ir prašoma balsuoti Seime?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tikrai, kolega, ne – jūs esate neteisus. Vis dėlto šiuo laikotarpiu pats svarbiausias yra biudžetas, biudžeto įstatymai. Mums labiau rūpėjo atkreipti dėmesį į pensijų kėlimą, į socialinės atskirties mažinimo projektus. (Balsai salėje) Turėjome ne vieną projektą, užsilaikiusį dėl krašto apsaugos sistemos, žvalgybos ir taip toliau. Tyrimas vyko nuosekliai pagal patvirtintą planą. Kad tiek daug informacijos gausime, gerbiamas kolega, patys neįsivaizdavome, ir, ko gero, VSD pareigūnai taip pat patys nesitikėjo, kad mes jų tiek prašyme informacijos, faktinėmis aplinkybėmis, ne prielaidomis pagrindžiančios informacijos. Žinokite, tikrai niekur mes neskubėsime. Iš tikrųjų reikia atlikti kokybiškai. Jeigu mes norime atlikti tyrimą, ir jūs patys prašėte, jūs buvote vienas iš iniciatorių, kad tyrimas, ypač Rusijos galimas poveikis Lietuvos politiniams procesams per Rusijos diplomatus, būtų atliktas kuo išsamiau, tai mes ir neskubame. Geriau kokybė negu greitis.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų norėjau klausti, ar neketinate čia nukelti to tyrimo ir taip galimai dangstyti savo koleges partneres koalicijoje? Bet kadangi pademonstravote tokį jautrumą socialinėms problemoms, norėjau jūsų pasiteirauti, kokia bus kitais metais vidutinė pensija Lietuvoje?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes dabar kalbame apie nutarimo pratęsimą, tai aš jums pasakysiu taip: jūs įsigilinkite. Aš tik jums pasakysiu dėl jūsų skleidžiamo melo. LVŽS visada pritarė ir pritars pensijų kėlimui, pritarėme ir Prezidento siūlymui dėl 3 eurų. O mes siūlome 30 eurų. Taigi iš viso valstiečiai prašo 370 mln. papildomų, o Prezidentas – 30 mln. Mes pritarėme tam ir greičiausiai jau nuo sausio 1 dienos pensininkai turės mažiausiai 33 eurais padidėjusią pensiją, o tam tik reikės 400 mln. Bet mes dabar ne apie tai ir ne apie jūsų skleidžiamą melą, mes kalbame apie nutarimą, kuriuo prašome pratęsti tyrimą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Galite atsisėsti į savo vietą.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Tikrai būčiau nekalbėjęs, bet iš tikrųjų komisija dirba nuosekliai. Kadangi aš naujas žmogus tame komitete, tikrai nesitikėjau, kad VSD pateiks tiek medžiagos. Iš tikrųjų mes dar ne tik atliekame komisijos darbą, bet turime atlikti ir komiteto darbą. Taigi būna dienų, kai posėdžiaujame ir iš ryto, ir po pietų, būna du posėdžiai. Aš aiškiai matau, kad apimtis tikrai didelė, ir norėčiau, kad balsuotumėte, kad pratęstumėte šitos komisijos darbą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, būkime sąžiningi. Dabar prabilo D. Gaižauskas, kad mano paties siūlymai buvo tirti dėl Rusijos įtakos, Rusijos diplomatų įtakos. Taip, jūs du kartus Seime atmetėte tą mano siūlymą ir netiriate šioje komisijoje apskritai. Šioje komisijoje jus Seimas įpareigojo tirti I. Rozovos situaciją, I. Rozovos kontaktus, nes apskritai jūs išvengėte tyrimo dėl Rusijos įtakos. Čia neužsiimkite demagogija.
Kitas dalykas, kad jūs patys, norėdami pakutenti iš savo frakcijos pabėgusius Seimo narius arba opozicijos narius, papildėte tyrimą, išplėtėte jį iki trijų dalių, ir dabar visa tai trunka ir užtruks pakankamai ilgai. Iš tikrųjų man kirbėjo toks klausimas, ar čia nėra kaip nors susiję su biudžeto priėmimu, kur reikia balsų. Akurat – atsistoja D. Gaižauskas ir pats sako: dabar svarbiausia yra biudžetas, tai gal nelieskime I. Rozovos?
Gerbiamieji, ką jūs darote? Paskui, natūralu, J. Džiugelio klausimo apie biudžetą ir sulaukėte, ir turite šnekėti. Pats ir prisišnekate, pats ir išsiplepate. Nežinau, koks čia operatyvininko lygis yra, bet dalyvavau pirmoje komisijos posėdžio dalyje, pirmajame posėdyje, kadangi pavadovavau V. Alekną. Buvo suplanuota, sudėliota. Aš sutinku, kad gali atsitikti taip, kad VSD pateikė daugiau informacijos, negu planuojama, negu įsivaizduojama. Logiškai būtų pratęsti mėnesiui arba dviem komisijos darbą, bent jau iki kovo 1 dienos, bet ne ilgiau, ir Seimo pavasario sesijoje tvirtinti. Dabar – iki gegužės 1 dienos. Netelpa į jokius rėmus, kai vietoj devynių savaičių bus 30 savaičių vykdomas tyrimas. Kas svarbiausia, bus vykdoma tyrimo dalis, niekaip nesusijusi su svarbiausiu uždaviniu – tirti Rusijos diplomatų, politikų galimą įtaką Seimo nariams, konkrečiai, Seimo narei.
PIRMININKAS. Laikas. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo projekto. (Balsai salėje)
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 46, prieš – 7, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.41 val.
Seimo savaitės (2019-11-25–2019-11-29) – 2019 m. lapkričio 26 d. (antradienio) ir 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Toliau darbotvarkės paskutinis klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 25 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
V. PRANCKIETIS. Labas vakaras, kantrieji Seimo nariai. Kita savaitė prasidės 20 dieną (pirmadienį), tačiau tos darbotvarkės mes jau nesvarstome, skelbimas turbūt buvo paviešintas ir visi žinote, kad bus neeilinis posėdis nuo 13 valandos… tai yra 25 dieną. O lapkričio 26 dienos darbotvarkė yra pristatyta Seniūnų sueigoje. Seniūnų sueigoje buvo dar pasiūlyta papildomai į darbotvarkę įtraukti Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pranešimą. Jis patvirtino, kad tas pranešimas bus, ir mes baigiantis… prasidedant vakariniam posėdžiui jį galėsime išklausyti. Rytiniame posėdyje bus įstatymų priėmimai – Informacinių išteklių valdymo, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų. Komitetuose apsvarstytų projektų svarstymas Seimo posėdyje, tai yra Socialinio draudimo pensijų, Gyventojų pajamų mokesčio, Žemės mokesčio, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Vidaus tarnybos, Socialinių įmonių įstatymų, o vakariniame posėdyje bus priėmimas dėl M. Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, Seimo nutarimų dėl finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo priėmimai ir toliau svarstymai – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, Loterijų įstatymo ir lydimųjų, Loterijų ir lošimų mokesčio, Švietimo įstatymų ir taip toliau. Pacientų teisių… Toliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotų projektų, kuriuos pristatys ministrai A. Veryga, R. Tamašunienė, V. Šapoka, pateikimai ir Seimo narių inicijuotų projektų pateikimai, tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso, ir rezerviniai klausimai.
Kitą dieną, tai yra 28 dieną (ketvirtadienį), bus daug įstatymų priėmimų, tai yra Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo dėl sienos priežiūros, sutarties ratifikavimas su Indija, dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimas, toliau Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir lydimųjų, Medicinos praktikos, Nuteistųjų registro, keletas Seimo rinkimų įstatymų bus pateikti priimti. Ir toliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės valanda, o vakariniame posėdyje – opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė, kuri, atrodo, bus jau rytoj ir bus galima ją pamatyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, nors jūs ne kartą esate deklaravęs, kad būsite ir esate toks viso Seimo vadovas, bet aš pastebiu, kad jūs esate valdančiųjų, ypač jų komitetų pirmininkų, valios vykdytojas. Jūs nieko nedarote, kad tie komitetų vadovai, kurie marinuoja kai kuriuos projektus, vis dėlto juos apsvarstytų. Visuomenė laukia Seimo žodžio dėl Lukiškių aikštės įstatymo projekto. Tas projektas dveji metai nesvarstomas guli Kultūros komitete. Gėda pasakyti žmonėms, kodėl mes nesugebame pagal Konstitucinio Teismo reikalavimą apsvarstyti savo darbo sąlygų įstatymo projekto, kuris guli Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės užblokuotas. Aš galiu vardinti ir vardinti. Jeigu yra toks marinavimas atskirų projektų, jūs, kaip Seimo vadovas, man atrodo, turėtumėte teikti protokolinius nutarimus – siūlyti kitus komitetus. Beje, ir Biudžeto ir finansų komitetas šioje kadencijoje pirmą kartą per visą seimų istoriją biudžeto neapsvarstė nustatytu laiku. Tai irgi šį tą pasako.
PIRMININKAS. M. Majauskas, prašom. Atsiprašau, atsakykite.
V. PRANCKIETIS. Galiu tik atsakyti – taip, priimu kritiką ir manau, kad komitetų pirmininkai, taip pat ir A. Širinskienė, turėtų prisiimti atsakomybę. Rudens darbų sesijos programoje yra įrašytas įstatymas dėl Seimo narių teisių ir pareigų įsigaliojimo, bet tai yra, matyt, nepakeliama sunkenybė. O dėl Lukiškių aikštės aš išsiaiškinsiu, nesu įsigilinęs.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, stebėdamas numatomos savaitės darbotvarkę, nematau nei automobilių mokesčio, nei prekybos centrų mokesčio, nei bankų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio. Sakykite, ar teisingai suprantu, kad tie mokesčiai bus ir svarstomi, ir priimami likus mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo? Tai bus pagal planą priimami mokesčiai, kuriems net nebus mėnesio nei verslui, nei visuomenei, žmonėms, nei Mokesčių inspekcijai – niekam pasiruošti jų įsigaliojimui. Ar teisingai suprantu?
V. PRANCKIETIS. Įstatymo įsigaliojimas taip pat yra įstatymo dalykas. Taigi bus galima juos numatyti ir kitu laiku. Kaip šiandien jau buvo skelbiama, kad kai kurie įsigalios galbūt nuo liepos 1 dienos, taigi taip, kaip numatyta. Ir jūs teisus, matyt, įsigaliojimai kai kurių įstatymų bus labai greiti.
PIRMININKAS. Klausia V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau paprašyti, kad įtrauktumėte į darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-4121(3), jis yra dėl teritorijų ribų tarp savivaldybių. Tai yra vienas prašymas. Kitas prašymas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko vardu, esu paprašyta, kad būtų galima įtraukti klausimą dėl akademinės etikos kandidato svarstymo.
V. PRANCKIETIS. Užsirašiau, matyt, papildyti galime. Nežinau, kokia yra situacija su Teritorijų įstatymu.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Jisai taip pat yra skubus ir toks prašymas yra komiteto pirmininkės, kad kiek galima greičiau jis būtų įtrauktas į darbotvarkę. Mes matėme, kad antradienio darbotvarkėje nėra.
V. PRANCKIETIS. Buvo prašymas jį teikti?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip.
V. PRANCKIETIS. Kolegos, ką manote?
PIRMININKAS. Gerai. Toliau klausia…
V. PRANCKIETIS. Gerai, ir dėl akademinės etikos taip pat.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, žemės ūkio produkcijos ir paslaugų nuosmukis Lietuvoje iš Europos Sąjungos šalių šiandien yra pats didžiausias. Ir yra paruoštas kitas įstatymas, kuris galbūt dabar po tų visų mokesčių, kurie paruošti, paketo šiek tiek suteiktų gaivos, tai Pluoštinų kanapių perdirbimo įstatymas. (Balsai salėje) Kada jis bus pateiktas? Mes jau komitete esame apsvarstę.
V. PRANCKIETIS. Kas turite informacijos dėl Pluoštinių kanapių įstatymo? Bet kokiu atveju ketvirtadienio opozicijos darbotvarkė dar nepateikta. Čia ne opozicijos? Gerai. Suteikit žodį R. Baškienei.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Galiu atsakyti dėl Pluoštinių kanapių, nes, kiek žinau ir prisimename valdybos posėdį, yra paprašyta ekspertinio vertinimo. Kai gausime ekspertų išvadą, tik tada, gerbiamas Pirmininke ir mieli kolegos, nes valdybos sprendimas, deja, yra toks, ir Statuto 145 straipsnio dalis. Reikia klausti iniciatorių dėl ekspertinio vertinimo. Deja, mes privalomai turime tai padaryti, jeigu toks kreipimasis yra.
V. PRANCKIETIS. Jeigu iniciatoriai atsisakytų ekspertinio vertinimo, būtų galima pateikti anksčiau.
PIRMININKAS. Taip, toliau klausia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, gal turite kokių minčių, ar girdėjote ką kalbant, kas bus su Miškų įstatymu po to, kai valdančiųjų valstiečių dauguma atmetė Aplinkos apsaugos komiteto siūlymą dėl urėdijų reformos, bet taip ir nesurinko balsų, kad prastumtų savąjį variantą. Tai kas dabar bus?
V. PRANCKIETIS. Girdėjau kalbant, kad valdančioji dauguma teiks šį projektą balsuoti tada, kai turės pakankamai balsų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Užsimetė nutarimo priėmimas. Kultūros komitetas apsvarstė, mūsų komisija apsvarstė dėl M. Gimbutienės metų – 2021 metų. Liko tik priėmimo stadija ir dabar pasimetė tas nutarimas – nutarimas dėl M. Gimbutienės metų paskelbimo. Aš negaliu pasakyti tiksliai numerio. Toks nutarimas jau perėjo svarstymo stadiją. Dar reikia čia, salėje, apsvarstyti, nes Kultūros komitetas apsvarstė ir mūsų komisija. Po to turi būti priėmimas. Aš labai prašyčiau, kad šią sesiją pabaigtume. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Gerai, pažiūrėsime, kur jis yra ir kas… Gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar L. Kasčiūnas norėtų per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tik pratęsiu J. Razmos vieną iš klausimo detalių. Lukiškių aikštės įstatymas. 2017 metų gruodis. Vienbalsiai Seime yra pritarta. Tada jis nukeliavo į Kultūros komitetą ir ten dabar guli jau dvejus metus. Visuomenininkai rašo laiškus. Mes prašėme ne kartą įtraukti, kad Kultūros komitetas apsvarstytų – už, prieš, nesvarbu, bet tiesiog apsvarstytų. Mes, tai yra aš, A. Ažubalis ir P. Urbšys, prieš tris dienas kreipėmės į jus ir visą valdybą, kad iš Kultūros komiteto, jeigu jis nesugeba tvarkytis su tuo, būtų perkelta į Švietimo ir mokslo komitetą. Arba jis tegu apsvarsto, jeigu nesugeba, tai perkelkite į Švietimo ir mokslo komitetą. Jeigu tą būtų galima padaryti, būtų labai džiugu, nes koks nors darbas turi vykti. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Gerai, pasitarsime.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
V. PRANCKIETIS. Dar norėčiau pasakyti, kad, gerbiami kolegos, mums turbūt reikėtų pasirengti, nes vėluojama su įstatymais, tai ir gruodžio 3 dieną (3 dieną, taip?) bandysime suorganizuoti nenumatytą posėdį. Tai yra antradienis. Nebuvo ten numatyta pagal grafiką posėdžio, bet gali jo prireikti po to, kai grįš iš Vyriausybės projektai. Tai tiesiog planuojant laiką reikėtų tą dieną žinoti, kad popietinis posėdis galėtų įvykti.
PIRMININKAS. Darbotvarkei pritariame. Dabar dar norėčiau kolegas informuoti, kad pirmadienį, 13 valandą, vyks neeilinis posėdis. Kviečiu visus dalyvauti, nepamiršti.
Gerbiami kolegos, klausimai baigti. Kviečiu registruotis. Pareiškimų nėra. Dėl darbotvarkės bendru sutarimu jau balsavome.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Taigi, kolegos, skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.