LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 319
STENOGRAMA
2019 m. rugpjūčio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2019 m. rugpjūčio 20 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
14.01 val.
Ministrų priesaikos
Gerbiamieji kolegos, Respublikos Prezidentas rugpjūčio 7 dieną savo dekretu paskyrė tris naujus ministrus: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru J. Narkevičių, žemės ūkio ministru A. Palionį ir vidaus reikalų ministre R. Tamašunienę. O Lietuvos Respublikos Seimas šiandien pritarė dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo. Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima, ir tai prašysime padaryti, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Priminsiu tvarką, ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašyti su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negalėtų eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Tokia tvarka.
Tad maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir J. Narkevičių atlikti prisaikdinimo procedūrą.
Mieli kolegos, prašome atsistoti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). „Aš, Jaroslav Narkevič, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu prisiekti A. Palionį.
A. PALIONIS (LSDDF). „Aš, Andrius Palionis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti R. Tamašunienę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). „Aš, Rita Tamašunienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai sveikiname prisiekusius ministrus. Linkime Vyriausybei, kuri gavo pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seime, kuri turi pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Prezidento, linkime sėkmės ir atsakomybės. Pasitikėjimas yra. Laukia dideli, prasmingi ir atsakingi darbai.
14.01 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3576(2) (priėmimas)
Tęsiame vakarinį posėdį. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3576(2). Priėmimas.
Vykdysime priėmimą pastraipsniui. Yra gauta pasiūlymų, todėl maloniai kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę. Aptarsime gautus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamasis Jurgi, žodis jums. Pristatykite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seime mes jau ankstesnėje stadijoje parodėme politinę valią, kad… Gerbiamoji pirmininke, kol vyksta šurmulys ir sveikinimai, tai kažkaip sudėtinga kalbėti apie… Gal padarome pertrauką.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, techninė poros minučių pertrauka pasveikinimams, nes salėje triukšmas ir mes negalime girdėti, ką kolegos teikia savo pasiūlymuose. (Šurmulys salėje)
Pertrauka
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Suteikiu žodį J. Razmai. Prašau visų dėmesio! Prašome. Dėl 1 straipsnio jūs pateikėte pasiūlymą, taip pat dėl 2 straipsnio ir dėl 3 straipsnio. Šie pasiūlymai yra tarpusavyje susiję. Ar galime prašyti Seimo pritarimo kartu pristatyti ir kartu aptarsime. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mums jau ankstesnėje stadijoje fiksavus politinę valią, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai į rinkėjų sąrašus įrašomi atskirai, vis dėlto, manau, reikėtų pasvarstyti, kiek tokių apygardų jiems turėtų būti sudaryta. Aš manau, nepakanka pasakyti, kad vieną apygardą sudarome, ir viskas čia labai gerai. Manau, kad turi būti rasti objektyvūs sprendimai, kurie užtikrintų Konstitucinio Teismo jau ne kartą pabrėžtą piliečių rinkėjų balso lygiavertiškumą. Neturi būti, sakykim, užsienyje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio balsas tris kartus mažiau reikšmingas negu to, kuris įrašytas Lietuvos apygardoje. Aš ir pasiūliau tam tikrą objektyvų kriterijų, kad būtų sudaryta tiek apygardų užsienio lietuviams, kiek kartų balsuojančių ten rinkėjų skaičius skiriasi nuo Lietuvos teritorijoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Paaiškinu paprasčiau. Jeigu, tarkime, Lietuvos teritorijoje apygardose balsavo milijonas rinkėjų, o, tarkim, užsienyje balsavo 50 tūkst., vadinasi, ten balsavo 5 %, tai atitinkamai nuo 71 apygardos 5 % reikštų 3,5 apygardos užsienio lietuviams. Apvalinant turėtų būti sudaromos 3 apygardos, o likutis pridedamas prie Lietuvos pirmosios apygardos. Mano siūlymo tokia esmė, kad objektyviai būtų nustatyta, kiek apygardų turi būti sudaryta užsienio lietuviams, ir manau, kad jų pagal šiandieninę situaciją tikrai turėtų būti ne mažiau kaip dvi.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kaip Statutas reikalauja, ar yra 29 Seimo nariai, kurie manytų, kad reikia svarstyti, pradėti svarstyti J. Razmos pasiūlymus? Taip, yra 29. Komiteto argumentai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Remiantis Konstitucinio Teismo pažyma, jis yra pažymėjęs, kad gali būti aplinkybių, kurios galėtų būti traktuojamos kaip ypatingos, ir dėl to būtų galima taikyti didesnį nei 10 % rinkėjų skaičiaus nuokrypį tam tikroje apygardoje. Manome, kad būtent tai, jog pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda nėra susijusi su konkrečia valstybės teritorijos dalimi, taip pat tai, kad rinkėjų sąrašai šioje apygardoje formuojami kitu principu, leidžia šiai apygardai taikyti kitokius principus ir dėl rinkėjų skaičiaus nuokrypių. Balsavimo rezultatai buvo: už – 1, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dabar išgirsime motyvus, pritariančius arba nepritariančius J. Razmos pasiūlymui. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pritariu J. Razmos iniciatyvai kaip galbūt pirmam žingsniui įteisinant visų piliečių balso lygiateisiškumo principą. Pirmam žingsniui, nes čia nebūtų iki galo įteisinta. Dabar apygardos yra skirstomos pagal apygardoje esančių gyventojų skaičių. Tas skaičius yra visai nedidelis, o užsienyje gyvenančių piliečių skaičius yra labai didžiulis. Jeigu pagal šitą požymį skaidytume apygardas, tai ten turėtų būti daugiau negu 10 apygardų užsienyje. Matyt, toks žingsnis įteisinti 10 apygardų galbūt būtų per drąsus, bet bent jau pirmu žingsniu įteisinti tiek apygardų, kiek balsavo atitinkamai, panašiai tiek, kiek balsuoja Lietuvoje, manau, būtų daugiau teisybės. Noriu priminti, kad tose valstybėse, kur jų piliečiams užsienyje yra suteikta teisė balsuoti, pavyzdžiui, Prancūzijoje, rodos, yra penkios apygardos, Kroatijoje – trys apygardos, tai yra tikrai ne viena apygarda. Ten piliečiai, Prancūzijoje ir kitur, dalyvauja gana neaktyviai, daug mažiau, lietuviai taip pat gana neaktyviai dalyvauja rinkimuose, užsienyje gyvenantys lietuviai. Aš dėl to gal kelčiau abejonių, kad mes keliame tokį pat reikalavimą, kad tas aktyvumas būtų panašus kaip Lietuvoje, bet tegul tai būna pirmas žingsnis. Pritariu tai idėjai ir siūlau palaikyti, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų pirmininkė jau paminėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą. Iš tiesų aš pritariu, kad negalima pritarti kolegos J. Razmos pasiūlymui, nes išbalansuotume esamą tvarką, nes iš tiesų mūsų Konstitucinis Teismas mus įpareigoja, kad ne didesnė kaip 10 % arba ne mažesnė kaip 10 %. Jeigu papildomai būtų įdiegiama dar viena ar dvi apygardos, manau, šiandien mes turėtume peržiūrėti rinkimų apygardas, daugiau kaip trečdalį vienmandatinių apylinkių. Iš tiesų bus labai sudėtinga, visuomenė gali turėti didžiulį nepasitenkinimą ir kai kuriems Seimo nariams gali tekti atstovauti net trims ar keturioms teritorinėms savivaldybėms. Šiandien Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė patvirtino, kad 19 rinkimų apygardų teritorinės ribos jau turi būti peržiūrimos. Dar daugiau. Jeigu žiūrėtume į 2016 metų Seimo rinkimus, tai būtent užsienio piliečių tik apie 15 tūkst. dalyvavo savo rinkimų apylinkėje. Jeigu pažiūrėtume į šių metų Seimo, ne Seimo, o į Prezidento rinkimus ir Europos Parlamento rinkimus, tai didžiausia piliečių iniciatyva, per 40 tūkst., buvo Prezidento rinkimuose. Jeigu būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui, tai iš tiesų mes išbalansuotume šios dienos tvarką. Siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami. Balsuojame už arba prieš, arba susilaikome už J. Razmos pasiūlymą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 32, prieš – 37, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnis, kaip ir kalbėjome, yra susijęs su mūsų ką tik aptartu J. Razmos pasiūlymu, todėl nebebalsuojame. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Galime. Ir yra Teisės departamento pasiūlymai, kurių pagrindu…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. 3 straipsnį galime priimti? Priimame. Atsiranda 4 straipsnis. 4 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu priimame. Ir dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kurio pagrindu taip pat atsiranda 5 straipsnis. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti ir priimti 5 straipsnį? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Vinkus. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šį pavasarį Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje savo pilietinę pareigą atliko rekordinis skaičius Lietuvos Respublikos piliečių. Nepaisant nesklandumų, kuriuos sąlygojo rinkėjų registracijos sutrikimai ar vietos pašto ypatumai, daugiau nei 60 tūkst. užsienyje gyvenančių piliečių išreiškė norą balsuoti mūsų valstybei svarbiais klausimais.
Taip pat per tuos pačius balsavimus vykę rinkimai parodė, kad užsienyje mes jau turime tokio gausumo elektoratą, kuriam pagal įstatymus turėtų būti suformuotos netgi dvi atskiros vienmandatės apygardos. Po pasaulį pasklidę Lietuvos Respublikos piliečiai ne visi kilę iš Vilniaus, o dabar turi savo balsą atiduoti šioje vienoje Vilniaus apygardoje. Kodėl? Atskira pasaulio lietuvių apygarda užtikrintų visų diasporoje gyvenančių lietuvių lygybę, nes balsuoti tose apygardose, iš kurių išvykstama, nėra praktinių techninių galimybių, o kiti jau gimę net ne Lietuvoje ir niekur nėra išvykę iš Lietuvos. Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas šioje apygardoje, turės galimybę daugiau dėmesio skirti užsienyje gyvenančių lietuvių poreikiams atstovauti.
Mielieji, gerbiami kolegos, toli nuėjome. Praėjęs referendumas parodė, kad virš 73 % piliečių remia šitą mūsų iniciatyvą. Todėl pabaikime šią pavasario sesiją, kuri buvo ypač gausi Lietuvoje vykusių rinkimų, simbolišku Seimo balsavimu. Sudarykime sąlygas toliau augti pasaulio lietuvių pilietiškumui. Priimkime principinį sprendimą, kad tai yra svarbu dabar ir kad Vyriausioji rinkimų komisija, rengdamasi kitų metų Seimo rinkimams, į tai atsižvelgtų dabar. Jei yra ar bus poreikis, pratęsime diskusijas ir sugrįšime prie detalių ateityje. Kviečiu Seimo narius palaikyti šį mūsų projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes kalbame apie Seimo rinkimus apygardose. Apygardos skiriamieji požymiai yra du: tai rinkėjų skaičius ir teritorija. Nei vieno, nei kito aiškiai apibrėžti negalime, nei kiek rinkėjų, nei plati ne Tėvynė, o čia platus tu mūsų pasaulis. Paaiškinkite man, kaip mes vykdysime agitaciją? Ar visi labai norės užsirašyti į šitą apygardą, nes galbūt valstybė skirs papildomai lėšų pavažinėti nuo Aliaskos iki Buenos Aires, nuo Vietnamo iki Kambodžos ir dar kur nors? Užuot tvarkę normaliai Rinkimų įstatymą, perėję prie civilizuotų europietiškų rinkimų, kad nereikėtų neeilinių rinkimų daryti, viską galima padaryti – ir vienmandatininkus rinkti, ir sąrašus. Ir visa tai galime padaryti. Iš kaimynų nesimokome. Vis išradinėjame lietuvišką dviratį. Susirinks 30 tūkst. – viena apygarda, susirinks daugiau, norėsime dvi, tris daryti.
Pasakykite, kokioje dar šalyje yra tokie požymiai apygardų, kuriose žmonės balsuoja? Man tenka dažnai kontaktuoti su Rumunijos parlamentarais, jie turi dvi apygardas, bet jos apibrėžtos. Viena – Kanados teritorijoje, tai visi, gyvenantys Kanadoje, renka Rumunijos parlamento narį. Ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai aiškiai apibrėžta, kur tie žmonės gyvena ir kam jie atstovauja. Dabar gyvena čia, o atstovaus Šiaurės Amerikai ir Pietų Amerikai. Vien dėl to negaliu pritarti. Gražios vizijos ir gražūs norai, bet dėl to tik mūsų rinkimų sistema pralaimės.
PIRMININKĖ. Dėkojame. V. Vingrienė – už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, labai kviečiu palaikyti tikrai savalaikį sprendimą, kuris jau seniai turėjo būti priimtas. Diasporos apygarda šiandien Lietuvai reikalinga. Be abejo, tam, kad įtrauktume mūsų šalies piliečius į valstybės gyvenimą, būtų jie išgirsti ir taip pat galbūt kai kam padėtų netgi apsispręsti sugrįžti į savo istorinę tėvynę. Dalis mūsų piliečių seniai laukia šitos galimybės, o jų motyvuotą norą įsitraukti į valstybės valdymą parodė paskutiniai Prezidento rinkimai. Dalyvavusių rinkimuose užsienio lietuvių skaičius parodė, kad mes jau galėtume netgi ir dvi diasporos apygardas steigti, bet tebūnie tai pirmas žingsnis. Pradėkime bent nuo vienos, o ateityje galėtume pamąstyti ir plačiau.
Rinkimų apygardas užsienio šalių piliečiams, tai yra diasporos apygardas, turi ir kitos šalys: Prancūzija, Portugalija, Kroatija, taip pat Italija. Jų tikslas taip pat įtraukti už šalies sienų gyvenančius piliečius aktyviau įsitraukti į valstybės valdymą, o lietuvių išeivijoje šiandien gyvena apie 9 %, taigi labai ženkli mūsų piliečių dalis, kurią mes privalome įtraukti į šalies sprendimų priėmimą. Iki šiol galiojusi praktika užsienio lietuvius įrašyti į Naujamiesčio rinkimų apygardos sąrašus nepasiteisino, nes nebuvo tinkamai atstovaujama nei išeivijos, nei Vilniaus Naujamiesčio apygardos rinkėjams. Taigi šiandienos realijos parodė, kad privalome keisti šią nepasiteisinusią praktiką, suteikti galimybę užsienyje gyvenantiems mūsų piliečiams turėti jiems atstovaujantį Seimo narį, išrinktą iš jų pačių.
Taigi, kolegos, kviečiu žvelgti pozityviai, atsakingai, pilietiškai, atsižvelgti į gyvenimo realybę ir žengti labai atsakingą ir svarbų žingsnį, jungiantį – o ne skiriantį – visą Lietuvą į vienumą, nesvarbu, ar istorinėje žemėje gyvenančius, ar…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …susiklosčius gyvenimo aplinkybėms apsigyvenančius už jos ribų piliečius.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gyvename liberaliame pasaulyje, todėl turime būti visi vieningi. Taigi kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš balsuosiu už, geriau negu nieko, tačiau išsakysiu abejones. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui, tai yra mums, nustatyti vienodą, nediferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų atžvilgiu, kai tarp tų asmenų nėra skirtumo, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Mielieji kolegos, prašom pasakyti, kokiais objektyviais kriterijais vieną Seimo narį išrinkti Lietuvoje užtenka 18 tūkst. piliečių, tiek vidutiniškai dalyvauja, o pasaulio lietuviams reikės ne mažiau kaip 31 tūkst. piliečių. 18 tūkst. ir 31 tūkst. Dar daugiau, paskutiniuose rinkimuose dalyvavo 44 tūkst. pasaulio lietuvių. Jeigu į rinkimus ateis toks pat skaičius pasaulio lietuvių, disproporcija bus dar didesnė. Taigi yra akivaizdžiai pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Jeigu dalyvaus tie patys 44 tūkst., turėtų būti skiriama ne mažiau kaip dvi vienmandatės apygardos. Geriau viena negu nieko, bet taip, kaip dabar yra, tiek, kiek dabar dalyvauja, taip, kaip dabar yra surašytas įstatymas, akivaizdžiai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Turėtų būti proporcingai skiriama pagal tai, kiek dalyvauja rinkėjų, o ne pagal tai, kiek yra rinkėjų. Pagal tai pasaulio lietuviams turėtų būti ne mažiau kaip dvi apygardos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas. Prašau, motyvai už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia buvo pasisakančių ir už, ir prieš. Kurie pasisakė prieš, ir J. Razma, ir A. Sysas, aš manyčiau, yra išspręstini techniškai dalykai. Čia, man rodos, VRK darbas tai padaryti, apie ką jie kalbėjo. O dabar būtų pasakyta… politinės valios ketvirtį amžiaus nebuvo tai padaryti. Tai būtų pradžių pradžia. Yra puiki europinė patirtis, nors sakoma, kad taip nėra. Pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje. Pavyzdžiui, Italijoje užsienyje gyvenantiems piliečiams atstovauja 12 narių Deputatų rūmuose, 6 – Senate. Išskirstyta į apygardas, keturios rinkimų zonos yra. Pavyzdžiui, Italijos piliečiams, gyvenantiems svetur, 5 vietos skiriamos Europai, 4 – Pietų Amerikai, 2 – Šiaurės ir Centrinei Amerikai, 1 – Afrikai, Azijai. Čia toks pavyzdėlis techninis, ir tuos dalykus, man regis, jau ne mūsų, Seimo, darbas, o VRK, kad mums pateiktų tas žaidimo, tai yra rinkimų, taisykles. Aišku, Airijoje, pavyzdžiui, šį spalį vyks referendumas, kur gyventojai pasisakys, ar reikalinga apygarda, tačiau aš kviečiu pritarti šitai pataisai, nes tai būtų žingsnis pirmyn ir parodymas, kad mums svarbūs visi pasaulyje gyvenantys lietuviai, kurie nori padėti, dirbti Lietuvai dabar gyvendami svetur. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. L. Balsys, prašom.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tai siūlau nepritarti, nes tie visi motyvai… Labai dažnai mums patinka pasipuikuoti skambiomis frazėmis apie vieną Lietuvą, visus lietuvius, pasaulyje vienodus, ir taip toliau. Tai viena kalbame, o kita darome. Norime įkurti kažkokį atskirą kaip rezervatą, atskirą apygardą, net ne vieną apygardą užsienyje gyvenantiems piliečiams, kurie taip ir neaišku, ką jie iš savo tarpo rinktų vieną Seimo narį. Kaip jis čia toje Lietuvoje būtų? Jeigu jis negyvena Lietuvoje, tai kaip jis čia, važinės į darbą iš Anglijos ar iš Airijos? Kaip čia būtų? Labai keisti dalykai prasideda.
Bet mes turime atsakyti sau apskritai į platesnį klausimą ir į tą klausimą kai kurios pasaulio valstybės taip pat ieško atsakymo. Pavyzdžiui, Kanadoje, kur yra diskutuojama, po kiek metų negyvenimo savo valstybėje vis dar gali balsuoti. Kanadoje yra siūloma, kad, pavyzdžiui, penkerius metus negyvenus savo šalyje piliečiu lieki, bet nebeturi teisės balsuoti, ir tai labai logiška. Žmonės renka valdžią ir parlamentą savo šalyje tie, kurie ten gyvena ir kurie turi ryšį su valdžia, ryšį su savo valdžia. Jeigu žmogus išvažiavęs ir nebeturi ryšio su savo šalimi, su savo valdžia, kam jam reikia tos balsavimo teisės? Čia nėra nei medalis, nei prizas, nei privilegija, yra tiesiog pareiga ir teisė. Jeigu ta teise nesinaudoji, tai kam tau ji? Mes turėtume apie tai galvoti, o negalvoti, kiek čia tų apygardų prikurti ir kokiu čia būdu rezervatas išsirinks savo vieną arba du Seimo narius. Aš manau, tai yra absurdiškas siūlymas, todėl siūlau nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Motyvai už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš manau, dabar turėtume atsiprašyti visų pasaulio lietuvių, kurie ką tik buvo pavadinti gyvenantys rezervate. Tikrai atsiprašau ir už savo kolegas. Manau, kad priėjome istorinį tašką, kai ketvirtį amžiaus nebuvo suteikta jokia teisė lietuviams užsienyje dalyvauti Lietuvos gyvenime, ir manau, kad jie puikiai žino, kas vyksta Lietuvoje, nes domisi, dalyvauja, jie savo lėšomis visus 30 metų važinėja į Seimo posėdžius ir dalyvauja, aktyviai teikia pasiūlymus. Manau, kad tokios teisės jie nusipelnė labai seniai, ir tikiuosi, kad šituose rinkimuose buvo tik 40 tūkst., manau, ateityje galima svarstyti ir apie dvi, ir apie tris apygardas, bet viskas priklauso nuo to, kiek žmonės norės įsitraukti, norės padėti Lietuvai, būti Lietuvoje, gyventi su Lietuva. Taigi kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Įdomus čia įstatymo projektas, kurį mes svarstome. Kolegos vardino valstybes, Prancūziją, Portugaliją, tai jos visos turi teritorijas, kuriose gyvena tos valstybės piliečiai, tik jie gyvena ne Prancūzijoje ir ne Portugalijoje, jie gyvena Pietų Amerikos valstybėse, Centrinėje Amerikoje ir taip toliau. Tai yra buvusios imperijos. Savo buvusių kolonijų, aišku, turi užtikrinti savo piliečių dalyvavimą rinkimuose. Tai vienas momentas. Tokios neapibrėžtos rinkimų apygardos, kur nėra aiškios teritorijos, kur galima, tai, šiuolaikiniais terminais, mes įkuriame rinkimų apygardą debesijoje, IT terminais kalbant. Tai vienas momentas.
Kita vertus, pažiūrėkite, rinkėjų skaičius nustatomas pagal ką? Pagal paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių. Kokiuose paskutiniuose rinkimuose? Jeigu kalbame apie Seimo rinkimus, tai gal ir rašykime paskutiniuose Seimo rinkimuose. Dabar mes sukergiame skirtingas rinkimų rūšis, prezidento rinkimuose visada dalyvauja vienoks rinkėjų skaičius, Seimo rinkimuose – kitoks, savivaldybių rinkimuose – dar kitoks. Taigi dar momentas. O iš tikrųjų tai čia gryna apgavystė. Šitas įstatymo pakeitimas yra… apgaudinėjami mūsų Lietuvos piliečiai, kurie gyvena kitose valstybėse, nes jie niekada negalės kandidatuoti į Seimo narius, kol nepakeisime Konstitucijos 56 straipsnio, kuriame kalbama, kad Seimo nariu gali būti tik nuolat gyvenantis Lietuvoje. Vadinasi, kandidatuoti nė vienas iš jų negalės, jeigu jie nuolat negyvens Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo rinkimų įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 88, prieš – 4, susilaikė 14. Seimo rinkimų įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Bernatonis.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dabar aš norėčiau kandidatuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …ar dar kur, man apmokėtų Seimas keliones, agitacines išlaidas ir taip toliau. Ką mes pridarėme? Pagalvokime sveiku protu. Reikės naikinti apygardą čia, Lietuvoje, kurti ten, kai labai paprastai yra išsprendžiami klausimai – iš kur žmogus išvyko, ten ir balsuoja – Utenoje, Kėdainiuose ar panašiai, ir klausimas išspręstas. Ką dabar mes darysime, aš neįsivaizduoju. Ką tik J. Sabatauskas pasakė: kandidatuoti į Seimą gali tik nuolat gyvenantis Lietuvoje žmogus. Ką ten užsieniečiai darys su tuo įstatymu, nežinau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, visi norite replikuoti? P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Mano balsas yra už.
PIRMININKĖ. P. Urbšys balsavo už. Protokole tai įrašysime. Dėkoju. S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, sveikinu su sprendimu ir kviesčiau nešokinėti į kraštutinumus. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kuriai svarbūs visi piliečiai, užtenka po 14 metų gyventi Vokietijoje nepertraukiamai tris mėnesius, kad dalyvautum visuose rinkimuose, po 14 metų, arba paskutinius 25 metus… tris mėnesius. Taigi, mylėkime visus lietuvius, gyvenančius pasaulyje.
14.38 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-2035 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3692(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-3 klausimas Nr. XIIIP-3692(2). Būčiau labai dėkinga, jeigu salėje būtų daugiau tylos ir vieni kitus girdėtume.
Tad skelbiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo tam tikrų straipsnių priėmimą. Kviečiu komiteto pirmininkę gerbiamą R. Šalaševičiūtę, nes dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Būtų vykdomas priėmimas pastraipsniui. Taip, kaip mane patikino, 1 straipsnis liktų toks, koks yra, jį galime priimti, o R. J. Dagio pasiūlymas – tai būtų naujasis 2 straipsnis.
Rimantai Jonai Dagy, prašome pristatyti.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ministerija tiesiog neapsižiūrėjo kad toje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijoje, dėl kurios mes balsavome, yra tam tikras neaiškumas, kas gali dirbti atvejo vadybininku. Priminsiu, tai yra žmogus, nuo kurio priklauso faktiškai visas priežiūros procesas, kaip bus vykdoma stebėsena ir taip toliau. Tai turi būti žmogus, kuris yra pasiruošęs tą dalyką daryti, turėti psichologinį, medicininį ir kitokį pasiruošimą, o dabar pas mus yra taip, kad jis faktiškai gali turėti bet kokį aukštąjį išsilavinimą ir tai daryti.
Čia siūloma pataisyti, kad jeigu jis turi tiktai tokį išsilavinimą, turėtų būti baigęs tam tikrą išlyginamąją socialinio darbo studijų programą, kuri leistų pajausti to darbo specifiką. Turbūt visi suprantame, kad dirbantis su vaiku turi turėti specialiųjų žinių, ne vien tik bet kokios srities magistrą arba bakalaurą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai? Gal pakeliame rankas, matysime? Manau, kad tikrai yra. Pradedame svarstymo procedūrą. Gerbiamoji komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, apsvarstęs R. J. Dagio pasiūlymą, iš esmės pritarė pasiūlymui ir atliko tam tikrus techninius pataisymus projekte, todėl mūsų protokole yra parašyta „pritarta iš dalies“.
PIRMININKĖ. Komitetas…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Bet tai yra visų nuomonė, vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Vienbalsiai komitetas pritarė iš dalies. Taip, už pasiūlymą – A. Sysas. Norite kalbėti, kolega? Prašome.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, noriu. Jūs nebuvote mūsų komiteto posėdyje šiandien ryte, tai nežinote visų subtilybių.
PIRMININKĖ. Skaitome. Ačiū. O dabar klausome.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu būtent pakalbėti apie tas subtilybes. Džiaugiuosi, kad ministerija išdrįso pripažinti, kad tai jų brokas, bet reikia pripažinti, kad ir Seimo brokas, nes apie vadybininkus mes kalbėjome dvejus su puse metų. Buvo vienas įstatymas, apie kurį mes daug kalbėjome. Kalbėjome apie kvalifikaciją, išsilavinimą ir visa kita. Po to taisėme ir vėl buvo… Tai yra pasekmė mūsų skubos. Kartosiu šitą dėl kiekvieno įstatymo, kai mes taisome klaidas. Labai didelis prašymas jums, gerbiama pirmininke, nes jūs darbotvarkes tvarkote, neskubinti tokių įstatymų, nes prie šito įstatymo mes grįžtame ir grįžtame. Dėl policininkų, kurie negali prieiti prie vaiko, nes neturi išsilavinimo (ką tik balsavome), dabar dėl vadybininkų… Tai yra akivaizdus Seimo brokas, ir Seimo, ne tik ministerijos. Kiekvieną kartą mes po to atrodome kaip rekordininkai, nes tą patį įstatymą dar mažiausiai dešimt kartų taisome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Manau, kad įvertindamas Konstitucinio Teismo pastebėjimus, skubos šis Seimas jau nebetaikys.
Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti R. J. Dagio pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies? (Balsai salėje) Galime, nereikia balsuoti.
Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad šio pasiūlymo pagrindu bus 2 straipsnis, ir jį galime priimti? (Balsai salėje) Galime. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad reikia papildyti ir įstatymo pavadinime įrašyti atitinkamai šio straipsnio punktą.
Dėl viso įstatymo projekto – A. Sysas. Prašome. A. Sysas. Priėmimas.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlau priimti, nes vis tiek visada broką reikia ištaisyti, o čia yra akivaizdus brokas… pripažinti ir Seimui, kad per tą skubą mes paprasčiausiai praleidžiame akivaizdžius dalykus, kuriuos turėtume matyti pačioje pradžioje. Jau nekalbu apie tai, kad šitą įstatymo projektą teikia ministerija ir ministerijoje turbūt kvalifikacijos tiems žmonėms, kurie dirba su šiais įstatymais, pritrūksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir čia P. Gražulis, aišku, pasakytų, kad klysti žmogiška, tačiau palikti klaidą nevalia. Seimas tą padarys apsispręsdamas ir balsuodamas, kad ištaisytų minėtą techninę klaidą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: 100 vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3692(2) Priimta. (Gongas)
14.44 val.
Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4833(2) (priėmimas)
Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4833(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gautas Teisės departamento techninio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė, kad po žodžio „dalį“, reikėtų įrašyti žodį „nauju“. Galime tam pritarti ir priimti 1 straipsnį? Galime. 2 straipsnis - įstatymo įsigaliojimas nuo 2020 m. sausio 1 d. Galime 2 straipsnį priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Matau, kad yra užsirašę prieš, todėl…
PIRMININKĖ. Kalbėkite, kaip užsirašėte.
P. URBŠYS (MSNG). Noriu šiek tiek pasisakyti. Šiaip tos šventės yra atsiradusios su ta tam tikra istorine religine potekste. Norėčiau priminti Seimo nariams, kad VII amžiuje lapkričio 1 diena buvo pripažinta Visų šventųjų diena ir buvo skirta pagerbti visus šventuosius, paskelbtus po mirties. Praėjus daugiau nei 200 metų tuometinis popiežius Grigalius vis dėlto įprasmino lapkričio 2 dieną kaip Mirusiųjų atminimo dieną. Tai, kad Aukščiausioji Taryba 1990 metų vasario mėnesį įteisino lapkričio 1 dieną kaip atmintiną dieną, sudarė galimybę žmonėms aplankyti kapus, bet iš tikrųjų buvo padaryta tam tikra koreliacija, nes faktiškai mes lapkričio 1 dieną turėtume paminėti visus šventuosius, bet lankome savo mirusiųjų kapus. Tai, kad dabar siūloma lapkričio 2 dieną įprasminti ir jai suteikti deramą statusą, man atrodo, atitinka šitų dienų paskelbimo intenciją. Mes, tarp kitko, tuo ir skiriamės nuo kitų tautų, kad turime ypatingą savo ryšį su savo mirusiais artimaisiais, ir neatsitiktinai mes tame ryšyje kartais randame ir savo ramybę, ir kartais vienaip ar kitaip grąžiname tas skolas. Aš linkęs vis dėlto pritarti tam projektui ir neprieštarauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Dėkui. Gerbiami kolegos, aš irgi nesu taip kategoriškai prieš, tačiau logika, kuria sekant šis įstatymo projektas yra priimamas, šiek tiek keistoka. Aš sutikčiau, kad reikėtų balsuoti už šios naujos dienos įtraukimą į šventinių dienų sąrašą su sąlyga, jeigu išbrauktume kurią nors dieną iš šio sąrašo. Leiskite priminti, kad tame sąraše yra dienų kaip Joninės, per kurias iš viso visa Lietuva nežino, ką daryti, ir vienintelis dalykas turbūt ką daro, tai labai smagiai švenčia ir ne tik Jonus, bet ir visus kitus sveikina. Tai galbūt iš principo nėra blogai, bet tai galbūt reikėtų daryti savaitgaliais. Kontekstas, kuriame mes svarstome dar vienos papildomos nedarbo dienos įsteigimą, yra tas, kad ekonomika eina į stiprią sulėtėjimo stadiją. Finansų ministras mojuodamas pirštu Seimui sako, kad galvokite, ką jūs darote. Dar vienos laisvos dienos įsteigimas yra ne kas kita, kaip galimybės papildomai užsidirbti žmonėms atėmimas. Seimas turi rūpintis kuo? Ne laisvų dienų įsteigimu, bet Seimas turi rūpintis sąlygų dirbti ir užsidirbti žmonėms sudarymu, sąlygų verslui pritraukti į šalį, sąlygų verslui klestėti regionuose. Jeigu tame sąraše yra Joninės, tai tada aš klausiu, o kodėl mes kalbame apie lapkričio 1 dieną? Kapai yra toks dalykas, kad ir kaip būtų, niekur nepabėgs. Tas, kas nori šiuo laikotarpiu pagerbti savo mirusiuosius, gali tą padaryti savaitę prieš, savaitę po, tada, kad išpuola savaitgaliai. Kodėl būtent šitą dieną visą Lietuvą sugrūsti į kelius, kurie ir taip jau būna perkrauti neišvažiuojamai? Galų gale kodėl šitą šventę įtraukiame, kai yra tokių dienų kaip Kazimierinės, Oninės, kurias galime įtraukti irgi į laisvų dienų sąrašą. Galų gale artėja pasaulio krepšinio čempionatas, kuris visiems lietuviams labai svarbus, kur žmonės irgi nori neiti į darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). Tai raginčiau prieš balsuojant įdėmiai pagalvoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė – motyvai už.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog pratęsdama P. Urbšio mintį, noriu pasakyti, kad 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią Vėlinės yra diena, turinti išskirtinį statusą ir pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicine švente. Iš tikrųjų netgi mūsų Lietuvos etninės kultūros globos taryba rekomenduoja, kad būtent ši diena, lapkričio 2-oji, Vėlinių diena būtų mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena.
Noriu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad dauguma žmonių, kurie nori pagerbti visus mirusiuosius, juos lanko įvairiose Lietuvos vietose ir paprasčiausiai per vieną dieną, lapkričio 1 dieną, nespėja.
Kitas dalykas, grįžta labai daug iš užsienio lietuvių, kurie taip pat yra nusiteikę ir nori pagerbti mirusiuosius. Iš tikrųjų per vieną dieną yra sudėtinga suspėti visus aplankyti.
Dėl kolegos minties, kodėl nenuvažiavus savaitę ar dvi savaites prieš. Mes važinėjame turbūt visi ir taip ir kas mėnesį, ir kas savaitę, bet tai yra išskirtinė diena, kuri, kaip minėjau, ir konvencijoje pažymėta, yra kelių šimtų metų tradicija ir visiems tikrai suprantama ir priimtina.
Todėl, kolegos, aš manau, nereikia lyginti Vėlinių su Kazimierinėmis, Oninėmis ir kitomis šventėmis. Supraskime, kad tai yra mūsų mirusių artimųjų pagerbimo diena. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų yra tokia tendencija, kad kuo toliau į Rytus, tuo daugiau nedarbo dienų, kuo arčiau į Vakarus, tuo mažiau nedarbo dienų. Todėl, kad žmonės Vakaruose yra savarankiškesni. Jie nelaukia, kol valdžia numes kokį kąsnį, o savo gerove įpranta rūpintis patys ir patys planuoti savo laiką. Todėl prisimena mirusiuosius jų gimimo dieną, prisimena mirimo metines, prisimena Tėvo dieną, Motinos dieną. Tikrai yra ne viena galimybė aplankyti kapus. Daug žmonių lanko kapus. Pravažiuokite savaitgalį pro kapines ir pamatysite, kaip užkimštos stovėjimo aikštelės, kaip žmonės prisimena mirusiuosius ir rūpinasi, kad jie būtų tinkamai pagerbti ir jų kapai būtų prižiūrėti. Žmonės lanko ne vieną dieną per metus.
Todėl aš kviečiu nepritarti šiam projektui ir atkreipti dėmesį, kad jau šiandien turime nemažai šventinių atostogų, nedarbo dienų ir visame Europos Sąjungos kontekste patenkame į grupę valstybių narių, kurios turi daugiau tokių nedarbo dienų nei kitos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau nebijoti priimti drąsius sprendimus. Tikrai kartais gali atrodyti, kad tai yra vien nuostolis, bet nepamirškime, kad politika yra tam tikras tikrovės keitimas turint aiškią viziją. Šiandien akivaizdu, kad yra didelis gyventojų spaudimas būtent dėl tokio sprendimo. Yra ir tradicija. Aš labai džiaugiuosi, kad mes nesikėsinome į jokias kitas šventes, taip pat ir į Gegužės 1-ąją, buvo priimtas teisingas sprendimas, negalima jos atsisakyti.
Žinote, kažkada, pavyzdžiui, tarpukariu, nebuvo tokios sąvokos kaip savaitgalis ir niekam nekilo iš viso tokia erezinė mintis įtvirtinti šeštadienį kaip nedarbo dieną. Bet šiandien mes gyvename XXI amžiuje ir neįsivaizduojame, kad šeštadienį visą laiką dirbtume. Pasaulis keičiasi, Lietuva keičiasi. Jeigu yra toks siūlymas, kuris yra kompromisinis ir iš kairės, ir iš dešinės dėl tos dienos, vyresnio amžiaus žmonės ypač pabrėžia tos dienos svarbą, tai nebijokime tų sprendimų.
Mes turėsime socialinę ir ekonominę naudą kitu galu. Taip, jos galbūt neįmanoma šiandien apskaičiuoti pinigais, bet, mano galva, tai nėra kritinis sprendimas, kuris sustabdys ekonominį augimą. Todėl pasisakau už, kaip ir diskusijose dėl įvairiausių apribojimų, kad ir stambių prekybos centrų darbo, taip pat palaikau tą poziciją, kad nereikia bijoti drąsių sprendimų, keičiančių tikrovę. Nereikia vadovautis vien ekonominiais, buhalteriniais skaičiavimais, nes politika yra toli gražu ne tik buhalterija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Didis lietuvių ir lenkų poetas A. Mickevičius prieš 200 metų parašė poemą „Vėlinės“, ir neatsitiktinai turbūt gerbiama Lenkų rinkimų akcija inicijavo šitą projektą. Aš suprantu gilias tradicijas, kurios užkoduotos gal ir poemoje, kurią A. Mickevičius laikė viena skaitomiausių ir viena vertingiausių savo poemų. Tenai atspindėta ir A. Mickevičiaus kančia, kai rusų valdininkai buvo suėmę visą filomatų bendruomenę.
Bet kalbant apie Vėlines kaip šventę, mes ją sudubliuosime su Visų mirusiųjų diena… Visų šventųjų diena ir lapkričio 1-ąja. Tai taps dviejų dienų švente, sulyginama su Kūčiomis ir Kalėdomis. Tai yra išskirtinis dėmesys valstybės mastu tokiai dienai, kurios tradicija iš esmės dubliuojasi ir yra per dvi dienas.
Ar tikrai mes turime tradicinį pagrindą, visuomeninį pagrindą imtis šitų dviejų dienų paskelbimo ištisine švente arba minėjimo švente. Mano nuomone, ne.
Man atrodo, tam nėra ir ekonominio pagrindo. Nėra ekonominio pagrindo, nes mes iš tikrųjų atitraukiame žmones nuo darbo per ilgai. Visuomenėje, kurioje mes gyvename, reikia dirbti iš tikrųjų dar daug tam, kad pasivytume tą gerovės lygį, kokiu mes trokštame gyventi ir kokio mes esame.
Aš kviečiu iš tikrųjų, vertinant gražų siūlymą, krikščionišką siūlymą, palikti teisę kiekvienam apsispręsti, kada imti atostogas, kada minėti artimųjų mirimo metines ir lankyti jų kapus, palikti lapkričio 2-ąją darbo diena, o skirti atskira iniciatyva papildomą atostogų dieną kiekvienam asmeniškai per Darbo kodekso pakeitimą. Kviečiu nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų kolegoms, kurie abejoja, ar iš tikrųjų ta šventė – Vėlinės yra tradicinė, abejoti tikrai nereikia. Etninės kultūros globos taryba yra ta institucija, kuri puoselėja tradicijas čia, mūsų valstybėje, ir būtent šios tarybos iniciatyva buvo, kad tą dieną priklauso išsaugoti Lietuvoje. Vėlinės yra gyvybinga tradicija, tuo reikia didžiuotis, ji atitinka UNESCO nematerialaus kultūros paveldo konvenciją. Tą dieną… na, čia abejojo taip pat, ar atitinka baltiškąją tradiciją, tai noriu pasakyti, kad Vėlinės iš tiesų yra katalikiška šventė, bet turi labai gilias šaknis. Senovinės lietuviškos Ilgės yra susijusios taip pat su ta diena.
Antras dalykas. Mes vis norime pasakyti, kad žmogus gali pasirinkti, kada jam vykti į kapines. Be abejo, toks argumentas, kaip mes palygintume Tėvo ir Motinos dienos šventimą. Ir motiną, ir tėvą mes aplankome kasdien, susitinkame, bet tikriausiai Motinos ir Tėvo dieną savo artimiausiems žmonėms skiriame ypatingą dėmesį. Lygiai taip pat yra ir su šita švente. Tai šventė, kuri suburia žmones savo vietovėse. Tai ir bendruomenės, ir kaimynystės, ir bendrystės šventė. Ir tą dieną žmonėms nuvažiuoti į tolimas atokias kapines, į tėviškę aplankyti iš tiesų reikia palikti nedarbo diena. O kalendorius visada pasislenka taip, kad daugelis nedarbo švenčių dienų yra išeiginės dienos, ir iš tiesų nebus tų švenčių dienų per daug mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – I. Degutienė. Prašome.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, niekas gi neneigiame, kad Vėlinės yra ir katalikų šventė, ir mes nelaužome jokių tradicijų ir kultūros paveldo, ir konvencijų. Iš tikrųjų šiandien yra įstatyme aiškiai pasakyta, kad tai yra atmintina diena, ir turbūt visi galime ir susikaupti, galime ir pasimelsti, norime, galime ir į kapus nuvažiuoti, nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų vis dėlto kapus aplanko lapkričio 1 dieną.
Antras dalykas. Argumentas, kad nespėjame aplankyti kapų… Tikrai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva labai maža valstybė. Kas čia yra 400 kilometrų – maksimumas, jeigu jau taip pažiūrėtume. Jeigu yra kapai išsibarstę po visą Lietuvą, tai nekartosiu, ką kolegos sakė, yra ir kitos dienos, kai paprastai iš anksto, prieš savaitę, nuvažiuoji ir apžiūri. Be to emocinio, dvasinio ir krikščioniško požiūrio, gerbiami kolegos, nepamirškime ir ekonominių skaičiavimų, nors čia sakė, kad nereikia ekonominių skaičiavimų. Iš tikrųjų mes pagal nedarbo dienų skaičių Europoje esame viena iš pirmaujančių valstybių. Tai jeigu jau norime daryti ir lapkričio 1, ir lapkričio 2 nedarbo dienomis, reikėjo iš karto pasiūlyti, sąskaita kokių kitų dienų, kurios šiandien yra nedarbo dienos. Aš visiškai pritarčiau, kad Joninės galėtų būti darbo diena. O kodėl ne Antaninės, kodėl ne šventa Ona, yra tokia, Petras ir Povilas yra, o kažkodėl mes būtent Jonines padarėme nedarbo diena. Taigi šiuo atveju, gerbiami kolegos, reikia blaiviai įvertinti neatsisakant nei tradicijos, nei religijos. Aš tikrai negaliu pritarti, kad lapkričio 2-oji būtų nedarbo diena.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurio pagrindu siūloma įrašyti papildomą nedarbo dieną – Mirusiųjų pagerbimo dieną.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 57, prieš – 10, susilaikė 24. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.02 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3574(3) (priėmimas)
Lydimasis ir su tuo susijęs Atmintinų dienų įstatymas, nes ta pati diena negali būti ir nedarbo, ir atmintina. Atmintinų dienų įstatymo projektas. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Ir gal dabar kalbėti nebe… Ar būtinai, kolegos, norite kalbėti? (Balsai salėje) Prašom, B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Trumpiau. Kai priėmėme pagrindinį įstatymą, aš manau, atkrito bet koks klausimas diskutuoti. Manau, kad mes pasielgėme teisingai, žmonės ir taip prastai gyvena, nors tegul tas dienas nuvažiuoja, aplanko savo gimines, kapus ir visa kita. Pritariu priimtam įstatymui ir noriu agituoti, kad ir šitas būtų priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas. Nėra. A. Sysas yra.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. A. Sysas tikrai yra. Gerbiami kolegos, aš tikrai buvau užsirašęs daugiau dėl Darbo kodekso kalbėti, bet dabar tai pasakysiu, nes jie susiję. Aš nepasakysiu nieko naujo, bet turbūt mes visi žinome šitą faktą, kad neskubėkite į kapines. Mes tikrai turėsime ten gražaus laiko ir likusią amžinybę tikrai ten praleisime, kol mus visai užmirš. Tai tas veržimasis į kapines man labai keistas. Sužinojau tokią naujieną, kad pas mus Seimo salėje yra žmonių, kurie turi specialų ryšį su mirusiaisiais, tai galėtų atidaryti kokį kromelį ir galėtų pasišnekėti gal ne tik su buvusiais, bet ir su būsimais, ir mes gal nepadarytume kokių nors klaidų. Bet jeigu šnekėtume rimtai, tai… Gerbiami kolegos, mes esame Europos Sąjungos nariai, kažkaip nebandome žiūrėti, kaip tai tvarkoma Europos Sąjungos valstybėse, mes norime visą laiką išrasti savo dviratį, sukonstruoti daugiau išeiginių dienų. Bet aš manau, jeigu mes tikrai norime pasitarnauti žmonėms, tai žmogus turi atostogas ir jis išnaudoja jas taip, kaip jam reikia, ar su vaikais, su šeima nuvykti pas artimuosius, ar gyvus, ar mirusius, o neprimesti valstybės dienų. Juo labiau lapkričio mėnuo tai ne pats gražiausias laikas Lietuvoje, aš manau, kad yra ir gražesnių metų laikų. Todėl tas piršimas ir prievarta varymas tada, kai valstybei reikia, na, mes turėtume atsisakyti. Teisingai čia buvo pasakyta: kuo arčiau į Rytus, tuo daugiau. Aš su tuo visiškai sutinku ir balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Na, bandome tik įsivaizduoti, jeigu bus nepritarta šiam įstatymui, tai bus ir atmintina diena, ir dėl Darbo kodekso priimtas sprendimas.
R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Čia visokių dalykų teko išgirsti, kad ir Rytuose yra ilgesnės atostogos. Tai iki Japonijos pavažiuokite, pamatysite, kiek ten tų atostogų yra. Čia kai kuriems su geografija nevisiškai taip… Bet šiaip mane gerbiamas Algirdas nustebino tokia nepagarba mirusiųjų šventei, kai mes atsimename savo artimuosius ir visus kitus, vadinti skubėjimo į kapines švente šitoje salėje – man asmeniškai nejauku klausytis tokios kalbos.
Noriu priminti gerbiamam kolegai, kad valstybės įteisina savo šventes, ne Europos Sąjungos kokias nors tradicijas, bet savo tradicijas, savo tautos tradicijas. Mes minime savo šventes: savo karūnavimo dieną, savo nepriklausomybės dieną ir taip toliau, ne kieno nors nepriklausomybės dienas. Buvo laikai, kai minėjome kitų valstybių dienas, buvo tokie, ir aš manau, kad mes prie jų tikrai negrįšime.
Tradicijos yra gilios. Šita diena tikrai neišlaiko konkurencijos su Gegužės 1-ąja, už kurią aš irgi pasisakau. Jeigu mes tokiu būdu eisime, tai tada išvis jokių tradicijų nebeturėsime. Tai yra gili mūsų tradicija, įsišaknijusi tradicija ir labai graži tradicija, kai susirenka giminės. Taip, jeigu mums, kaip gerbiamam S. Gentvilui, nesvarbu šitas dalykas, nesvarbu, tvarka, mums nereikia šitokių tradicijų.
Man atrodo, nubalsavome teisingai ir vadovaukimės Lietuvoje savo tradicijomis ir savo šventėmis, o ne kažkokiais išgalvotais dalykais. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš noriu tiesiog atkreipti jūsų dėmesį. Ar jūs suprantate iš esmės? Mes ką tik priėmėme įstatymo projektą lapkričio 2-ąją, Mirusiųjų atminimo dieną, paskelbti nedarbo diena ir Atmintinų dienų sąraše mes turėtume išbraukti šitą dieną. Dabar gi mes kažkaip bandome įtikinėti, kad ir taip gali būti, ir taip. Abi šitos funkcijos būti negali, abi tos dienos. Todėl jūsų kalbėjimas… Gal balsuojame ir išreiškiame poziciją? (Balsai salėje) Na, jūsų valia!
P. Urbšys nori, kad šita diena būtų ir atmintina diena.
P. URBŠYS (MSNG). Ne, aš ne tai noriu pasakyti, aš paprasčiausiai noriu reaguoti į replikas kolegų, kurie, mano galva, diskutuodami šiek tiek peržengia tam tikras moralines ribas. Mes jaučiame kiekvienas atskirą savo asmeninį ryšį su artimaisiais, kurie iškeliavo anapilin. Aš nekvestionuoju to A. Syso ryšio ir prašau nekvestionuoti mano ryšio su tuo. Man artimieji yra iškeliavę į amžinybę. Jeigu kam jie yra tapę grynai, kaip įsivaizduoja, kirminų pašaru, tai kiekvieno asmeninė problema.
Bet kita problema yra dėl įsigaliojimo datos. Atsiprašau, nepasisakiau prieš tai svarstomu klausimu. Man nesuprantama, kodėl nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalioja šitas įstatymas, kurio iš tikrųjų laukia Lietuvos žmonės? Kokių ten reikia dar apskaičiavimų ir kokių pasiruošimo terminų verslui, kad būtų galima šitą datą paminėti deramai jau šiais metais?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo dėl datos pakeitimo, todėl yra taip, kaip yra.
J. Liesys – motyvai už.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Aš palaikau jūsų nuomonę – mes diskutuojame ne tuo klausimu. Pagrindinis įstatymas yra priimtas ir dabar negali būti ta diena dvi… Bet aš, primindamas tą pirmutinį balsavimą, noriu pasakyti, kad I. Degutienė čia norėjo Jonines išbraukti. Nereikia nieko braukti. Čia ne turgus, kad mes galėtume prekiauti. Vieną išbraukiame, kitą į tą vietą įrašome. Labai norėtųsi, kad gerbiami Seimo nariai, pateikdami įstatymus, gerai apsvarstytų ir nekiltų tokios diskusijos, kiek mes prarasime, ką laimėsime, ką pralaimėsime. Niekas nekvestionuoja, kad mes tikrai galime lankyti mirusių artimųjų kapus ir galime spėti, galime nespėti, tai čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus. O šiandien čia kito varianto nėra. Reikia balsuoti ir negaišti laiko. Už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, P. Urbšys irgi atskleidė tikrąją liberalo poziciją, kad prašau nesikišti į mano asmeninį gyvenimą ir mano pasaulėžiūrą, kas man rūpi ir kaip aš turiu suprasti moralę.
Šitas įstatymas ir yra apie tai, kaip valstybės vardu mes priverčiame kiekvieną iš mūsų piliečių, 1 mln. 300 tūkst. dirbančiųjų švęsti arba nešvęsti. Aš noriu stoti į dirbančiojo pusę. Jeigu jis nori šitą dieną švęsti, taip, tegul jis ima atostogas, bet jeigu jis nenori, leiskime jam užsidirbti savo gerovę. Šiandien mes valstybės vardu… Kaip B. Bradauskas pasakė, ai, žmonės jau ir taip skurdūs, tai leiskime jiems bent pavažinėti. Aš noriu leisti žmonėms užsidirbti ir prašau, kad tai jiems būtų leista daryti, lankyti savo giminaičius tada, kai jiems patogu. Jeigu jie tikrai yra religingi ar jiems Vėlinės yra viena didžiausių metų švenčių, tai tvarka, žmonės turi teisę pasirinkti, kada švęsti, kada atostogauti. Bet dabar sakyti, kad čia yra tik techninis balsavimas, gerbiama pirmininke… Nėra techninių balsavimų, yra inicijuotas atskiras įstatymas dėl to, kad Darbo kodeksas negalėtų galioti be šito lydimojo įstatymo.
Aš kviečiu išimti korteles ir nebalsuoti dėl šio įstatymo, leisti žmonėms patiems apsispręsti ir toliau eiti su tradicijomis, kurios nėra nuleidžiamos iš viršaus, o pačių pasirenkamos tradicijos. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Tai ne techninis balsavimas, bet tai susiję įstatymų projektai. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, pamačiau, kad dar yra užsirašiusi V. Aleknaitė-Abramikienė. Suteikiu žodį.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, užsirašiau, kad paneigčiau gerbiamojo Simono nuomonę, jog pritarus, išlaikius atmintiną dieną lapkričio 2-ąją, negalėtų galioti Darbo kodeksas. Jis puikiai galiotų. Tiesiog būtų sviestas sviestuotas.
PIRMININKĖ. Taip.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Seimas atrodytų gana originaliai. Kolega A. Sysas neseniai sakė, kad mes priimame daug broko, tai čia rodytų tiesiog Seimo nepakankamą intelektualinį lygį, jeigu mes paliktume tokią dviprasmybę.
Tačiau, kita vertus, noriu pasakyti: tvirtinimas, jog galima pasirinkti viską ir visada, na, gal tinka tik liberalams, bet jis niekaip netinka žmonėms, kurie supranta, kas yra tauta. Tauta, gerbiamieji, tai ne tik mes, kurie čia sėdime arba kurie anapus šio Seimo. Tauta yra ir tie, kurių jau nebėra, tauta yra ir tie, kurie dar gims. Mūsų darbas Seime yra prasmingas tiek, kiek mes suvokiame šitą ryšį, organišką ryšį tarp išėjusių, dabar gyvenančių ir tų ateinančių, už kuriuos mes esame atsakingi. Jeigu mes manome, kad galima viską pasirinkti ir gyventi tiktai pagal homo economicus dimensiją ir nematyti gilesnių dalykų, drįstų net pasakyti, metafizinių dalykų, tai, ko gero, mes kaip tauta neilgai ir išliksime.
Aš kviečiu dabar balsuoti už šitą projektą vien dėl teisinių motyvų, tačiau tai, ką aš išgirdau apie pasirinkimą, nuteikia nelabai linksmai, nes matau, kad daug kas nesuvokia, ant ko laikosi tauta. Pažiūrėkite bent į mūsų kaimynus pietuose ir kitur.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto, kuris, kaip jau minėjome, yra susijęs su Darbo kodekso ką tik priimtuoju įstatymo projektu.
Balsavo 67 Seimo nariai ir užsiregistravo… Na, jūsų valia – lieka nepriimtas. Lauksime kitų balsavimų. Tiesiog pritrūko užsiregistravusių Seimo narių.
Gerbiami kolegos, yra gautas Europos reikalų komiteto pirmininko prašymas, kad Seimas leistų surengti komiteto posėdį. Kai vyksta plenariniai posėdžiai, tai padaryti galima tik Seimui pritarus. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes Europos reikalų komiteto posėdis buvo paskelbtas 15 valandą, yra sukviesti asmenys ir labai svarbūs sprendimai. Galime? Bendru sutarimu. Dėkojame už pritarimą, kad bendru sutarimu mes leidžiame, o tą numato Seimo statuto 53 straipsnis – Europos reikalų komiteto nariams šio posėdžio metu leisti rengti ir dalyvauti jų komiteto posėdyje. Gerbiami kolegos, norėčiau paklausti ir paprašyti dabar užsiregistruoti, ar mes turime likusį 71 Seimo narį. (Balsai salėje) Tiesiog užsiregistruojame. Noriu pasitikslinti, ar skelbti kito įstatymo projekto priėmimą, o dar liko keletas pateikimų.
Taip, yra 78. Ačiū.
15.15 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3481(2) (priėmimas)
Tikslinių kompensacijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3481(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. G. Kindurys. Prašom, kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Manau, kad priėmus šitą įstatymą tikrai bus aiškesnis, paprastesnis ir teisingesnis reglamentavimas dėl asmenų, kurie po jų artimojo mirties kreipėsi dėl gavimo mirusiajam priklausančios paskutinės tikslinės kompensacijos, nereikės gauti paveldėjimo liudijimo, taigi nereikės eiti pas notarą ir išleisti ten papildomų išlaidų, sutaupys ir laiko. Bus aiškiai reglamentuota, kad asmenims, kurie sveikatos priežiūros įstaigose gauna paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kuriems priklauso tikslinė kompensacija, kada jie gydosi palaikomojo gydymo, paliatyviosios slaugos, slaugos įstaigose, kurios tas paslaugas teikia, tai bus mokama iš privalomojo sveikatos draudimo, o iš socialinių, tai yra tikslinių kompensacijų, – ne. O ką tik išėjus iš tos įstaigos nereikės rašyti prašymo, o pagal sveikatos įstaigos pateiktą informaciją savivaldybės administracijai jam to tikslinio kompensavimo teikimas bus atnaujinamas. Taigi tikrai prašau pritarti ir palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš ir susilaikiusių nėra. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
15.18 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu pranešti ir informuoti, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas ir grąžinamas Seimui iš naujo svarstyti Miškų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288. Darbotvarkėje šis klausimas yra įrašytas. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę pristatyti Prezidento dekretą.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, siūlo Seimui laikyti nepriimtas Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Šių metų liepos 23 dieną priimtas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas nustato, kad asmuo arba susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančio miško plotas nebūtų didesnis nei 1 tūkst. 500 hektarų. Be to, šios pataisos taip pat pakartotinai įtvirtina Miškų įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ribojimo bendraturčiams. Jas Lietuvos Respublikos Prezidentas liepos 24 dienos dekretu grąžino Seimui svarstyti ir jas Lietuvos Respublikos Seimas, pritardamas Prezidento veto, atmetė liepos 25 dienos balsavimu.
Prezidento nuomone, grąžinamu įstatymu numatomas teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Nustatant teisinius ribojimus turi būti laikomasi proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams. Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmenų teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Miškų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, tarp jų neigiamos pramoninio miško kirtimo įtakos mažinimas aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams nekelia abejonių, tačiau aiškinamajame rašte nepagrindžiama, kaip nuosavybės ribojimas padėtų pasiekti keliamus tikslus. Prezidento nuomone, įstatyme numatytas nuosavybės ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o kirtimą reguliuojančių teisės aktų priežiūrą įgyvendina juose numatytos atitinkamos institucijos.
Naujos redakcijos Miškų įstatymas, Prezidento nuomone, pakenktų smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams, taip pat lemtų konkurencijos iškraipymus, fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau negu 1 tūkst. 500 hektarų miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant šiam įstatymui, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus miškų savininkus, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų.
Miškų įstatymo pataisos taip pat neperėjo antikorupcinio vertinimo filtro. Specialiųjų tyrimų tarnyba šias Miškų įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas, palankias siauroms interesų grupėms.
Prezidentas akcentuoja, kad Lietuvos miškai yra vienas didžiausių šalies turtų, kurį būtina saugoti bei tausoti, todėl ragina ieškoti efektyvesnių būdų, kaip užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi neribojant nuosavybės, o šį Miškų įstatymo pakeitimą siūlo Seimui laikyti nepriimtu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. E. Pupinis klausia pirmasis. Ruošiasi M. Majauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, šiek tiek stebina Prezidento nuomonė dėl konkurencinio pranašumo. Kaip tik ir buvo kalbama, kad kai kurios įmonės įgyja didelį konkurencinį pranašumą, nes turi didelius kiekius miškų supirkusios ir turi pakankamus finansinius resursus dar didinti plotus. Tai turėtų padidinti jų konkurencinį pranašumą prieš kitus, kurie galbūt ūkininkauja šiek tiek mažesniuose sklypuose. Buvo kalbama daugiau apie tai, kad galbūt čia viena vieta yra silpna, kad reikėtų šiek tiek atriboti ir susijusius asmenis, kad per juos nebūtų galima įsigyti daugiau miškų, kaip kad yra pagal Žemės įstatymą, kai asmenys per susijusius asmenis superka žemę ir didina sau plotus.
Ar nemanote, kad tai yra protegavimas tam tikros įmonės, kuri susijusi su Skandinavija, kuri turi didžiausią supirktą kiekį miškų ir tokiu būdu jinai padidins dar daugiau konkurencinį pranašumą prieš kitus miškų savininkus? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui jums už klausimą. Manyčiau, priešingai – kaip tik šio įstatymo patvirtinimas būtų protegavimas jau turinčių, jau įsigijusių didelius plotus, didesnius, negu dabar šiuo įstatymu yra siekiama nustatyti, riboti. (Balsas salėje) Ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. ŠOVIENĖ. Tai, ką jie šiuo metu turi, jie ir turės, o kiti negalės įsigyti didesnių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Mazuronis. A. Salamakinas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Klausantis jūsų, skaitant dekretą ir skaitant Prezidento žodžius, kyla toks jausmas, kad Seimas subrendo atmesti naujojo Prezidento veto. Štai pasakysiu, kodėl.
Prezidentas sako, jog jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai. Šiuo pasakymu Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jūsų bosas sako, kad įstatymas geras, bet turėtų būti dar griežtesnis. Tačiau kitu sakiniu sako, kad tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai, kas suponuoja, kad iš esmės nereikėtų riboti galimybės ir konkurencijos įsigyti dar didesnius plotus net ir tiems, kurie jau dabar turi daugiau kaip 1 tūkst. 500 hektarų. Skaitant dekretą, nėra tos nuostatos pasakytos apie nesąžiningą galimybę apeiti įstatymą, kalbama tiktai apie konkurencijos ribojimą.
Aš norėčiau paprašyti jūsų išsklaidyti abejones ir paaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo ta mintis, nes skaitant…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …Prezidento žodžius ir skaitant dekretą šiek tiek skiriasi. Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Kaip jau minėjau, aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad įstatymu siekiama apsaugoti ir mažinti poveikį aplinkosauginiais, kraštovaizdžio rekreaciniais bei įvairovės aspektais, miškų plynų kirtimų ir taip toliau. Nuosavybės ribojimu… šitie tikslai niekaip nebus pasiekti ribojant nuosavybę. Jeigu norima pasiekti minėtus tikslus, turi būti imamasi kitų priemonių. Pats savaime nuosavybės ribojimas tų tikslų pasiekti niekaip nepadeda. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, ką Prezidentas dekrete mini, kad yra sudaromos nelygios sąlygos. Miškų savininkai pastatomi į nelygias sąlygas. Tai yra vieni turės įsigiję didesnius plotus, kitiems yra nustatoma riba.
Ir trečias dalykas. Tas pats įstatyme nustatytas mechanizmas, jo įgyvendinimas vėlgi tai pačiai Specialiųjų tyrimų tarnybai sukėlė abejonių dėl korupcijos rizikos. Toms abejonėms pritarė ir Prezidentas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis. Jo nėra. A. Salamakinas. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiama pranešėja, atvirai pasakius, mano klausimas… aš pakartosiu, ko klausė E. Pupinis. Atleiskite, nieko nesupratau iš jūsų atsakymo. Pabandysiu paklausti kitaip. Šiuo metu viena užsienio kapitalo įmonė Lietuvoje jau supirkusi 30 tūkst. hektarų, dar septynios turi daugiau kaip pusantro. Prezidentas sako, kad bus pažeista sąžininga konkurencija, jeigu neleisime joms daugiau įsigyti, tai toms aštuonioms, o kiti galės kaip tik įsigyti. Jeigu mes pagal Prezidentą neuždrausime įsigyti daugiau, tai po metų ta, kuri turi dabar 30 tūkst., turės 300 tūkst., tai yra jau apie trečdalį viso leidžiamo įsigyti turto. Tai kur čia Prezidentas mato nesąžiningą konkurenciją? Aš galvočiau, visiškai atvira yra. Jeigu pagal Prezidentą, tai tada išeina – mes leiskim vienam turėti monopolį, nes jis supirks per penkerius metus visą leidžiamą pirkti turtą, ir tada sakysime, kad dabar tai sąžininga konkurencija. Ar ne taip, gerbiama pranešėja?
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Tai, kad šiuo metu jūsų minėta įmonė ar minėtos kelios įmonės turi gerokai daugiau nei įstatymo nustatyta riba… Šis įstatymas niekaip nesumažins jų turimo… (Šurmulys salėje) Vienas dalykas.
Kitas dalykas.
PIRMININKĖ. Klausykite atsakymo.
J. ŠOVIENĖ. Nei pagal aiškinamąjį raštą… (Šurmulys salėje) Kitas dalykas, kaip nuosavybės turėjimas, tokios, kaip jūs minite, ar mažesnės, ar didesnės, gali apriboti ar pagelbėti įstatymo aiškinamajame rašte keliamų tikslų įgyvendinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama patarėja, norėjau paklausti, visų pirma pasveikinti neveikiančio įstatymo vetavimu. (Šurmulys salėje) Gerbiamas Laurynai, galima? Šis įstatymas neveiktų lygiai taip pat, kaip ir žemės saugiklių įstatymas. Matėme, kad didesnės agrokorporacijos galėjo apeiti žemės saugiklių įstatymą. Fiziniai asmenys irgi galėjo apeiti. Tai lūkesčiai, kurie čia skamba iš kolegų, nebūtų įtvirtinti šiuo įstatymu, nes jis yra toks pat kiauras, kaip ir žemės saugiklių įstatymas. Mano klausimas jums.
Prezidentas turi teisę siūlyti įstatymo korekcijas, bet šiuo atveju Prezidentas siūlo laikyti įstatymą nepriimtu. Ar tai yra teiginys Prezidento, kad iš esmės neįmanomas nuosavybės ribojimas įstatymais, nes daug yra apeliuojama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, konstitucinius straipsnius, ar sakoma, kad iš esmės tai yra…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …nenaudinga nacionalinei ekonomikai ir nacionaliniam privačiam verslui? Dėkoju.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Pats savaime nuosavybės turėjimas nėra blogis, turbūt taip reikėtų pasakyti, tačiau naudojimasis galia gali būti blogis, gali būti ribojantis kitų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius. Tačiau naudojimasis galia, rinkos galia, yra įtvirtintas Konkurencijos įstatyme, tai yra ribojimai naudotis galia yra įtvirtinti Konkurencijos įstatyme. Jeigu to siekiama šiuo įstatymu, tai jau yra reguliavimas, kuris numato apribojimus naudotis galia, ir to pakaktų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kai Seime mes priėmėme maksimalaus valdomo miško ploto ribojimą, nesunku buvo pastebėti, kad tam labiausiai priešinosi stambieji medienos pramonės atstovai, kurie arba patys turi tikslus valdyti ir yra įgiję didelius miško plotus, arba jiems patogiau turėti santykius su stambiais medienos siūlytojais. Sakykite, ar tarp Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansinių rėmėjų yra stambiųjų medienos perdirbimo pramonės atstovų ir ar ši aplinkybė nelėmė Prezidento pozicijos?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Prisipažinsiu, tikrai nežinau Prezidento rinkimų kampanijos rėmėjų, bet esu tikra, kad jokie rėmėjai ar kiti pramonės atstovai nelėmė šito sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Skirtas laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, motyvai. Du už, du prieš ir mes turime apsispręsti, ar parengtą įstatymo projektą svarstyti iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtą. Kad svarstytume iš naujo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, jeigu balsuojame prieš, tai lieka galioti įstatymas toks, koks galioja iki šiol, mūsų įstatymas būtų nepriimtas. Jeigu balsuojame už, tai turime galimybę siųsti įstatymą į komitetą ir tuomet nuspręsti, ar atmesti Prezidento veto, ar ne. Aš siūlyčiau balsuoti už ir grąžinti įstatymą tobulinti komitetui. Aš suprantu, kad mes jo tobulinti tokio kaip ir negalime, galime tik nuspręsti, ar iš esmės priimti ir laikyti priimtą tokį, kokį mes priėmėme, tai yra atmesti Prezidento veto. Aš siūlyčiau būtent tokį sprendimą ir rudens sesijoje grįžti ir patobulinti įstatymo projektą praplečiant susijusių asmenų grupę taip, kaip Prezidentas minėjo, kad įstatymo nebūtų galima apeiti ir nesąžiningiems asmenims įsigyti dar daugiau miško ploto, negu įstatymas tai leidžia daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius – prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu mes nieko nedarome, tai iš tikrųjų sakome, kad Prezidentas teisus. Tačiau šį kartą tikrai giliai įsitikinęs, nes turiu įstatymų leidybos patirties ir Žemės įstatymo tobulinimo, Prezidentas šį kartą neteisus. Deja, riboti reikia ir mes pavėluotai jau ribojame. Taip, buvo klaidų su Žemės įstatymu, žemės pirkimu, kai neįrašėme sąvokos „susiję asmenys“, tai tada kai kurie stambūs žemės valdytojai didžiuliais kiekiais įsigijo žemės ir šiandien matome tas problemas. Šiuo atveju mes šiek tiek pavėlavę norime ištaisyti situaciją ir įvesti tą ribojimą. O dėl motyvų, kad nukentės kiti, nes šitie jau įsigiję, tai nieko, mes ne bolševikai, žemės neatimsime, tačiau savo klaidą, kurios iki šiol esame neištaisę, ištaisysime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Na, jūsų kalba lyg ir neatitiko užsirašymo laukelio motyvų, bet vis dėlto suteiksiu žodį S. Gentvilui, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo. Taip jūs užsirašėte?
S. GENTVILAS (LSF). Aš laikyti jį nepriimtu norėjau užsirašyti.
PIRMININKĖ. Tai sukeiskime tada su K. Starkevičiumi, jis kalbėjo, kad…
S. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū už klaidos toleravimą.
PIRMININKĖ. …laikyti įstatymą nepriimtu.
S. GENTVILAS (LSF). Yra viena įmonė Lietuvoje, kuri turi jau 1 mln. hektarų miškų. Žinote ją? Jinai yra Valstybinė miškų urėdija. Jinai irgi yra rinkos žaidėja, kuri laikosi tų pačių aplinkosauginių reglamentavimų, to paties Darbo kodekso, ko turi laikytis ir privačios įmonės. Dabar mes šitą įmonę, kuri dalyvauja toje pačioje medienos rinkoje, statome į tą pačią poziciją su smulkiais miško savininkais. Šitai yra esmė.
Mano klausimas Prezidento patarėjai buvo apie tai, ar Prezidentas laiko įstatymą nereikalingu, ar jį siūlo tobulinti? Prezidento patarėjos atsakymą aš traktuoju taip, kad jau yra kiti įstatymai, kurie leidžia subalansuoti konkurenciją šitame sektoriuje. Jau yra kiti įstatymai, kurie apsaugo valstybinius miškus ir privačius miškus nuo perteklinio kirtimo arba įgyvendina aplinkosauginius tikslus. Tad papildomas reglamentavimas iš tikrųjų nėra reikalingas. Jeigu čia kas nors kaltina privataus kapitalo pramonininkus, kad jie čia Prezidentą galimai rėmė, tai aš pasakysiu, kad tada, vadinasi, rėmė ir STT, ir Konkurencijos tarybą, ir aibę kitų – Europos teisės departamentą, mūsų Teisės departamentą, nes visų jų pastabos yra neigiamos dėl šito įstatymo.
Tą patį konstatavome mes ir Aplinkos apsaugos komitete, kuriame argumentuotai išanalizavę siūlėme atmesti šitą įstatymą jau pirmą kartą, bet Seimas tada nepatikėjo mumis ir pavedė Kaimo reikalų komitetui, kuris užsimerkęs paleido į gyvenimą kiaurą įstatymą, kuris atkartojo iš tikrųjų žemės saugiklių padarytas klaidas ir leido toliau gyventi klaidingais lūkesčiais. Kviečiu nepritarti ir laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai yra išsakyti. Apsispręsime balsuodami, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo (mygtukas „už“), ar laikyti įstatymą nepriimtu (mygtukas „prieš“). Svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo – vadinasi, mes skirsime komitetą ir toliau vyks procedūros, numatytos Statute.
Balsavo 77 Seimo nariai: už tai, kad svarstytume įstatymą iš naujo – 74, prieš balsavo 3 Seimo nariai. Paskiriame kaip pagrindinį Kaimo reikalų komitetą. Siūloma svarstyti rugpjūčio 22 dieną, ketvirtadienį. Galime pritarti?
L. BALSYS (LSDPF). Dar siūlyčiau Aplinkos apsaugos komitetą paskirti kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Skiriame ir galime skirti tuos pačius komitetus, kurie buvo paskirti, o pagrindiniu komitetu tuo metu buvo Kaimo reikalų komitetas. Taigi, kolegos, ačiū.
J. Razma nori man patarti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tai siūlau svarstyti prasidėjusioje rudens eilinėje sesijoje. Aš manau, kad vis dėlto tai yra jautrus klausimas, ir taip skubotai per neeilinę sesiją susirinkus dėl kitų klausimų, dėl Vyriausybės, gal netiktų čia mums apsispręsti, nes Seimo nariai, manau, jaučia pagarbą ir tik pradėjusiam kadenciją Prezidentui, bet gerbia ir savo poziciją. Būtų gerai turėti daugiau laiko. Ar mes būtinai turime ketvirtadienį priimti?
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamas kolega, aš atsakysiu, kad būtinai. Statuto 165 straipsnio 2 dalies 4 punktas: „Šis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po savaitės.“ Jeigu mes dabar jau pradėjome pateikimą, reikia ir pabaigti šį darbą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet jeigu nėra sesijų, kaip tada?
PIRMININKĖ. Jeigu nebūtų buvę sesijų, nebūtume padarę pateikimo. Šiuo atveju, gerbiami kolegos, pritariame pagrindiniam komitetui, kad tai yra, kaip ir buvo, Kaimo reikalų komitetas. Svarstysime ketvirtadienį. Dėkoju.
Replika po balsavimo – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš, pirmininke, tiktai noriu paklausti. Aplinkos apsaugos komiteto kompetencijos sritis yra miškų klausimai. Jis buvo papildomas komitetas. Ar jis negalėtų tapti pagrindiniu komitetu?
PIRMININKĖ. Ne, negalėtų, nes grąžinamas įstatymo projektas svarstyti tam komitetui, kuris buvo pagrindinis komitetas. Ačiū.
15.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3774 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas. Ir vėl kviečiu J. Šovienę. (Balsai salėje) Jūs norėjote replikuoti? Ne. 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3774. Ir čia dabar su patarėja ir jumis, mieli kolegos, turime pasitarti, nes yra gautas E. Laužiko pranešimas, prašymas, kuriuo jis informuoja, kad objektyviai negali dalyvauti, nes pageidauja, kad kartu su juo būtų ir dalyvautų jo atstovas advokatas M. Dūda.
Noriu pasakyti savo nuomonę, taip pat paklausiu ir Prezidento patarėjos. Statutas nenumato, kad gali ir privalo dalyvauti advokatas. Antras argumentas, kad tai yra tik pateikimas. Svarstymo ir priėmimo metu advokato dalyvavimas ir prašymas galėtų būti įgyvendinamas, jeigu Seimas tam pritartų. Aš teikiu tokią savo poziciją. Norėčiau išgirsti ir Prezidento patarėjos nuomonę.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet dar, pirma, mes turime priimti sprendimą, ar reaguojame ir pradedame pateikimą, ar vykdome E. Laužiko prašymą ir sustabdome šitą klausimo pateikimą? (Balsas salėje: „Seimas nėra pageidavimų koncertas.“) Taip, yra ir tokia jūsų nuomonė. J. Sabatauskas. Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia tokia yra dviprasmiška situacija. Aš noriu priminti vieną atvejį, kai Seimas atleido Seimo kanclerį G. Vilkelį. Teismas po to priėmė jam palankų sprendimą vien dėl to, kad jis nedalyvavo svarstant jo atleidimo klausimą. (Šurmulys salėje) Tai svarbu.
PIRMININKĖ. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Seimo skirtas asmuo.
PIRMININKĖ. Bet, gerbiamas kolega, ten…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Seimo atleistas asmuo. Aš tik primenu situaciją.
PIRMININKĖ. Ten buvo kita procedūra ir kitas Statuto straipsnis buvo taikomas.
Gerbiami kolegos, bus ramiau ir mums patiems aiškiau, jeigu mes, įvertinę situaciją, kad yra jo prašymas, tačiau yra Prezidento dekretas ir Statutas nenumato, balsuokime už tai, kad pradėtume ar nepradėtume, jūsų valioje priimti sprendimą. (Balsai salėje) Ar pradėti svarstymą, šiuo atveju pateikimo procedūrą, dėl ką tik paskelbto E. Laužiko atleidimo?
Čia būtų tik pateikimas. Kas už tai, kad šį darbotvarkės klausimą pradedame? Kad vykdytume pateikimą. Galbūt ir nereikėtų, bet mes tiesiog apsispręskime, ir man, kaip posėdžio pirmininkei, bus aiški jūsų, gerbiamieji kolegos, valia. Nes ką tik perskaičiau dalį E. Laužiko pareiškimo. Jis motyvuoja, kad jo padėjėjas, tai yra advokatas, šiuo metu yra išvykęs ir dalyvauti negali. (Šurmulys salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tai tegul jis mums paaiškina, o kodėl mes čia turime atsakomybę prisiimti?
PIRMININKĖ. Balsavo 62 Seimo nariai: už tai, kad pateikimą pradėtume, – 52, prieš – 4, susilaikė 6. Dėkoju ir žodį suteikiu J. Šovienei. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, pirmininke, aš nebalsavau, nes aš norėčiau išgirsti ir Teisės departamento išvadą, juk mes nesame teisininkai, kaip tokiu atveju elgtis, ar mes nedarome klaidos. Jeigu reikės mokėti kompensaciją, tai mes, kurie balsavome už, iš savo nesusimesime, teks iš biudžeto padengti, o mes dabar sėdime ir slidinėjame. Atleiskite, tegul pateikia Teisės departamentas išvadą, kaip mums elgtis, prisiima atsakomybę. Tegu parašo mums, ką daryti, ir tada mes priimsime sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, noriu perskaityti Teisės departamento išvadą. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. (Šurmulys, balsas salėje: „Dėl procedūros.“)
Ir dėl procedūros, matyt… Na, nežinau, kolegos, apsispręskime. Klausiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės. Taip, neeilinė situacija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, aš dar prieš prasidedant posėdžiui skaičiau tą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Seimo kanclerio. Klausimų tikrai kyla, kai sprendimai yra priimami nedalyvaujant asmeniui, ypač kai yra gautas, kiek aš suprantu, pono E. Laužiko raštas.
Kiti asmenys pageidavimo dalyvauti bent jau nėra pareiškę, A. Laužiko atveju mes turime raštą. Tai aš tikrai labai atsargiai vertinu tokį sprendimą neišklausyti asmens ir jį svarstyti, juo labiau kad G. Vilkelio atveju, ar kokia jo pavardė, buvo kitas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet, kolegos, ar tai netaptų vėl vilkinimo procesu? Mes nubalsavome ir, aš manau, jūsų balsavimą aš priimu kaip pagrindą, pateikimas tegul vyksta, o svarstymo stadijoje mes atsiklausime Teisės departamento.
Prašome, gerbiamoji pranešėja. (Balsai salėje) Svarstymo stadijoje, diskusijoje, Seimui leidus jis galės kalbėti, o dabar pateikimas. Šiuo atveju suteikiame žodį J. Šovienei. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui. Prezidentas, vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą sąžiningai ir skaidriai formuoti Lietuvos teisėjų korpusą, vadovaudamasis Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Teisėjų taryba šių metų rugpjūčio 9 dienos nutarimu, įvertinusi jai pateiktą informaciją, nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas 2018 metų gruodžio mėnesį įsitraukęs į neformalų bendravimą su konkrečiu asmeniu, nesilaikydamas draudimo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais, aptarinėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2018 metų spalio mėnesio nutartį konkrečioje civilinėje byloje, taip pat nevengdamas bet kokios pašalinės įtakos, kuri gali paveikti teismo sprendimo priėmimą, neužkirsdamas kelio neteisėtam kišimuisi į teisingumo vykdymą, nevengdamas galimo interesų konflikto, būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų atrankos komisijos nariu, susipažinęs su 2018 metų lapkričio mėnesio konkrečiu kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo minėtos nutarties bei jų prašymu taikyti laikinąsias priemones, nenusišalino nuo kasacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, bet priėmė procesinį sprendimą tenkinti atsakovų prašymą ir galutine, bet neskundžiama nutartimi leido taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra sustabdyti minėto Vilniaus apygardos teismo 2016 metų gruodžio mėnesio sprendimu nustatyto įpareigojimo vykdymą, iki bus priimtas galutinis kasacinio teismo procesinis sprendimas, taip pat toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už palankių sprendimų priėmimą bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu gali būti atsilyginama.
Be to, 2019 metų sausio mėnesį neformalaus bendravimo su konkrečiu asmeniu metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas iš anksto su juo aptarinėdamas galimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos baigtį ir galimą neteisėtą poveikį šią bylą nagrinėjančiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui, neužkirsdamas kelio neteisėtam kišimuisi į teisingumo vykdymą, nesiėmė priemonių tokiems veiksmams nutraukti bei toleravo pateiktus prašymus daryti įtaką teisingumo vykdymo procesui.
Tokiu savo elgesiu Teisėjų tarybos vertinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos ir lojalumo valstybei principo, teisingo ir nešališko principo, nepriklausomumo principo, skaidrumo ir viešumo principo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, padorumo principo, pavyzdingumo principo reikalavimus. Vertindama tokį teisėjo E. Laužiko elgesį kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardą bei pakenkusį teismo ir teisėjų sistemos autoritetui, Teisėjų taryba pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. Laužiką iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardą.
Prezidentas prašo pritarti, tiksliau, teikia šį teisėją Seimui atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji patarėja, turbūt pastebėjote, kad jau net ir procedūros pradžioje įvairiems mūsų Seimo nariams kilo klausimų. Tuos klausimus turbūt papildo įvairių autoritetingų teisininkų nuomonė, kuria, sakykime, teigiama, kad Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjus galima atleisti iš pareigų tik apkaltos keliu. Todėl, matote, mes visi turėsime balsuoti, Seimo nariai. Todėl mums būtų gerai žinoti, ar nėra čia jokių teisinių kolizijų, kad šitas pasirinktas Konstitucijos 115 straipsnio kelias, teisėjo vardo pažeminimo kelias, nebus po to kaip nors išnaudotas įvairiose teisinėse ateities galimose bylose ieškant tam tikrų kabliukų ir, sakykim, paverčiant mūsų tą sprendimą kokiu nors ne itin teisiškai tvarkingu. Todėl mums norėtųsi šitame kontekste labai aiškių garantijų, ar šitas pasirinktas kelias yra teisiškai tvarkingas, ar mes neturėsime ateityje kokių nors nesusipratimų? Ir ar jūs galėtumėte mums tai garantuoti? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Labai apgailestauju, bet tikrai jokių garantijų suteikti negaliu. Galiu tiktai paminėti, kad pagal Konstituciją Prezidentas yra atsakingas už teisėjų korpuso formavimą ir sprendžia visų grandžių teisėjų priėmimo, atleidimo ir kitus karjeros klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų karjeros klausimais Prezidentas priima sprendimus kartu su Seimu.
Teikdamas Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją atleisti iš pareigų Prezidentas vadovavosi Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimais. Viename iš jų, tai yra 2006 m. gegužės 9 d., 15 ir 17 papunkčiuose Konstitucinis Teismas gana aiškiai konstatavo, kad jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino vardą (cituoju iš Konstitucinio Teismo sprendimo), Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų. Tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iš pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turi įgaliojimus atleisti teisėją iš pareigų. Jeigu atleidžiamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisėjas, turi įgaliojimus prašyti Seimo pritarimo jį atleisti. Tai turi būti padaroma nedelsiant.
Taigi, mūsų nuomone, Konstitucijos 116 straipsnis, kuriame numatyta Seimo galimybė inicijuoti apkaltą, nėra speciali norma. 116 straipsnis yra būtent skirtas Seimui kaip institucijai, dalyvaujančiai ir taip pat prisiimančiai atsakomybę už šių teismų teisėjų paskyrimą, taip pat kaip institucijai, galinčiai inicijuoti minėtų teismų teisėjų pašalinimą iš pareigų, esant numatytiems pagrindams. Tuo tarpu Prezidentas vadovaujasi Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt nemažai komentarų sulaukėme ir iš gana kompetentingų žmonių ir vis dėlto tenka abejoti, ar negalėjo Prezidentas pasirinkti, ko gero, tikresnio kelio? Tai yra per Konstitucinį Teismą, nes iš tikrųjų tai toks subtilus klausimas. Žmonės, kurie nesąžiningai elgėsi, ir jeigu pavyks jiems kažkokiu būdu per teismus paneigti tuos visus prašymus ir norus juos nušalinti, tai Konstitucinio Teismo sprendimu ir per nepasitikėjimą ir apkaltą, ko gero, būtų tikresnis variantas. Kodėl Prezidentas negalėjo rinktis šito varianto, o pasirinko tą, kuris gana sudėtingas ir kur yra klaustukų daugiau negu atsakymų?
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Deja, Prezidentas pagal Konstitucinio Teismo doktriną negali inicijuoti apkaltos. Apkaltą gali inicijuoti tik teismas. Prezidento pasirinktas kelias yra numatytas Konstitucijoje, tai yra kreiptis patarimo į Teisėjų tarybą. Pagal konstitucinę doktriną Teisėjų taryba yra atsvara politinio pobūdžio valstybės valdžios institucijai formuojant teisėjų korpusą ir užtikrinanti konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą bei valdžių pusiausvyrą. Todėl tokiu keliu ir buvo nueita.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama patarėja, suprantu, kad Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą, bet jis turėjo ir kitą dar kelią – kreiptis į Teisėjų garbės teismą. Tada patys teisėjai priimtų sprendimą. Galbūt mes nesiveltume į šitą dabar diskusiją, kur mes iki galo nežinome visų detalių, nes kiekvienas savaip supranta. Teisėjas savo veiksmais pažemino Teisėjų garbės kodeksą ar ten kitus dalykus. Mano klausimas, ar Prezidentas nepasitiki Teisėjų garbės teismu ir todėl kreipėsi tik į Teisėjų tarybą ir į Seimą? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tokį Aukščiausiojo Teismo teisėjo, pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo kelią numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisėjų taryba yra aukščiausia kvalifikuota institucija atlikti teisinį elgesio vertinimą ir patarti Prezidentui, kaip elgtis vienu ar kitu klausimu. Prezidentas neturi pagrindo abejoti Teisėjų tarybos patarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų aš palaikau Prezidento siūlymą, nes vienaip ar kitaip reikėjo reaguoti, ir aš manau, kad Teisėjų taryboje tie teisėjai, kurie norėjo, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, bet man kyla kitas klausimas. Vis dėlto po tokios reputacijos dėmės, visi mes puikiai suprantame, tie teisėjai negalėtų bet kokiu atveju eiti savo pareigų. Norėčiau sužinoti, ar bent vienas iš tų teisėjų, kaip sakoma, savo noru iš teisėjų korpuso mėgino pasitraukti, teikė kokį nors pareiškimą, ar čia trūksta tokių galimybių įstatymuose, nes vis dėlto garbės, reputacijos suvokimas jiems turėtų būti labai svarbus.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia galbūt dėl galimybės pasisakyti. Taip, teisėjų, pažeminusių vardą, atleidimas, jeigu taip būtų galima pasakyti, vyksta etapais. Tai vienas etapas buvo Teisėjų taryboje, kai teisėjai buvo kviečiami ir turėjo galimybę pasisakyti. Ir šis teisėjas, kurio šiuo metu yra inicijuota atleidimo procedūra, tai yra teisėjas E. Laužikas, buvo atvykęs į Teisėjų tarybą su advokatu, susipažino su medžiaga ir turėjo galimybę pasisakyti ir atsakyti į Teisėjų tarybos narių klausimus. Tas ir buvo padaryta.
Dabar kitas klausimas dėl pasitraukimo iš pareigų savo noru. Jeigu kalbėtume apie šį konkretų atvejį, tai net ir esant prašymui pasitraukti savo noru, kai yra duomenų, kad teisėjo elgesys nederėjo su garbingu teisėjo vardu, tikrai nemanau, kad būtų galimybė ar Prezidentas rinktųsi tokią galimybę atleisti savo noru. Tikrai ne, nes atleidžiamas savo noru teisėjas išsaugo visas teisėjo garantijas. O teisėjas, kuris atleidžiamas iš pareigų, pažeminęs vardą, nebegali dirbti, be abejo, teisėjo darbo ir netenka visų garantijų, kurios yra skiriamos teisėjams. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes tiesiog, kol Prezidento patarėja pristatė klausimą, ir su komiteto nariais pasitarėme, ir tarpusavyje, ir frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, kad mes galėtume tiesiog susipažinti su tais dokumentais, kurie bus paslapčių kambarėlyje palikti Seimo nariams. Kita vertus, labai tikimės, kad Teisės departamentas pateiks paaiškinimus, kaip reikėtų elgtis įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą.
Lygiai taip pat ponui E. Laužikui, kuris jau susirašinėjo su Seimu raštu, mes suteiktume dar galimybę ketvirtadienį atvykti ir pateikti paaiškinimus Seimo posėdyje, į tai, tikėtina, jis turi teisę, jeigu žiūrėtume į Konstitucinio Teismo nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išties klausimas subtilus ir suklysti čia būtų sudėtinga, paskui gailėtumėmės dėl to. Todėl manau, kad frakcijos… (Balsai salėje) Siūlymas yra teisėtas. Balsuojame, kad pateikimo metu… (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu Seimas pritarė, kad pateikimo metu būtų daroma pertrauka, įvyko pristatymas, atsakymai į klausimus, liko motyvai. Šiuo atveju ponios A. Širinskienės siūlymas, jam pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
16.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3775 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas. Šiuo atveju jokio pareiškimo nėra gauta ir teisėjas neprašo jo advokatui atvykti ir dalyvauti posėdyje. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamoji Jūrate Šoviene. Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš karto užbėgdama už akių dėl K. Gurino, norėčiau paminėti, kad jis taip pat buvo kviečiamas į Teisėjų tarybą pasisakyti, tačiau K. Gurinas Teisėjų tarybos paprašė nagrinėti klausimą jam nedalyvaujant.
Pristatau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą. Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija ir Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti K. Gurino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Teisėjų taryba, įvertinusi, išnagrinėjusi gautą medžiagą, 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas K. Gurinas, būdamas Teisėjų kolegijos, nagrinėjusios konkrečią civilinę bylą pirmininku ir pranešėju, įsitraukė į neformalų bendravimą su bylos baigtimi suinteresuotu advokatu iš anksto su juo aptarinėdamas galimą bylos baigtį, nevengdamas bet kokios pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimo priėmimą, neužkirsdamas kelio neteisėtam kišimuisi į teisingumo vykdymą, nesiėmė priemonių tokiems veiksmams nutraukti bei toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už palankaus sprendimo priėmimą bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje gali būti atsilyginta. Teisėjas K. Gurinas po minėto neoficialaus su advokatu bendravimo, kurio metu buvo aptartas galimas procesinis teismo sprendimas, nevengdamas galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, nenusišalino nuo konkrečios bylos nagrinėjimo ir 2018 metų lapkričio mėnesį kaip Teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas priėmė ir pasirašė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos atitinkamą teismo sprendimo dalį.
Tokiu savo elgesiu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas K. Gurinas pažeidė teisėjų etikos, pagarbos ir lojalumo valstybei principą, nepriklausomumo principą, skaidrumo ir viešumo principą, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą, padorumo principą, pavyzdingumo principą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi teisėjo K. Gurino elgesį, Teisėjų taryba pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti K. Gurino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama patarėja, aš norėčiau paklausti, ar tai buvo vienkartinis veiksmas bendraujant neformaliai su advokatu, ar buvo fiksuota ir daugiau santykių su kitais advokatais, ar dalyvavęs kitose bylose priimant sprendimą būtent naikinti vieną ar kitą žemesnės grandies sprendimą? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, kadangi tai yra susiję ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga, aš daugiau nenorėčiau plėtoti ir turbūt negalėčiau plėtoti apie konkrečias detales.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, prieš tai svarstant pertrauką dėl nutarimo tai bendro sutarimo nebuvo, bet jis vis tiek buvo priimtas.
PIRMININKĖ. Na, niekas (…).
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Bet mano klausimas pranešėjai. Iš tikrųjų tai, ką skaitome, ką teisėjai darė arba, tiksliau, nedarė ar darė įtaką, tai yra kraupi dėmė teismų sistemai. Kiek teko skaityti viešojoje erdvėje, vis dėlto įvairūs įtarimai buvo išsakyti ne vienam, ne dviem, o jei neklystu, bijau suklysti dėl skaičiaus, atrodo, aštuoniems teisėjams. O kaip dėl kitų? Ar tiesiog Teisėjų taryba nepriėmė sprendimo dėl kitų, kurie irgi buvo vienaip ar kitaip paviešinti šitose bylose?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Aš galėčiau paminėti dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo H. Jaglinskio, dėl kurio buvo gautas patarimas. Šis teisėjas buvo atleistas iš pareigų praeitą savaitę. Taip, buvo du teisėjai, dėl kurių Prezidentas negavo patarimo, ir dar dėl trijų teisėjų buvo Teisėjų tarybos sprendimas atidėtas ir dėl tų trijų teisėjų sprendimas bus priimtas, vertinimas atliktas vėliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos A. Anušausko galima atsiprašyti, kad negirdėjome jūsų siūlymo balsuoti dėl ankstesnio Seimo nutarimo, ir pageidavimus prašytume išreikšti garsiau.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar jau balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom, kolegos. Kadangi yra pageidavimas balsuoti, tai po pateikimo balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti… Noriu atsiklausti komiteto pirmininkės, ar ketvirtadienį tinkamas laikas, rugpjūčio 22 diena?
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Mes planuojame rytoj ryte komiteto posėdį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlome rugpjūčio 22 dieną. Ar A. Sysas siūlo kitą laiką?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, aš nesiūlysiu kito. Gerbiama pirmininke ir gerbiami kolegos, aš paprasčiausiai noriu priminti. Gal mums reikėjo padaryti lygiai taip pat pertrauką ir išsiaiškinti iki galo, nes ponas G. Vilkelis Seime irgi neprašė nieko, tyliai pasėdėjo ir po to mes išmokėjome virš 100 tūkst. už pravaikštą, kurią padarėme priimdami sprendimą. Aš manau, kai mes kišamės į tokį subtilų dalyką – teisėjų atleidimus, galime padaryti meškos paslaugą. Užuot nubaudę, mes nubausime mokesčių mokėtojus.
PIRMININKĖ. Kitos aplinkybės buvo jūsų priminto kolegos, apie kurį ką tik kalbėjote. Šiuo atveju Prezidento dekretas. Statutas nenumato ir čia nebuvo kolegos prašymo. E. Laužiko buvo prašymas, kad nori, kad dalyvautų… kad jis nedalyvauja dėl to, kad nori, kad dalyvautų ir advokatas. Truputėlį yra skirtumas, bet mes jau dėl to apsisprendėme ir aptarėme, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas bus pagrindinis ir siūloma svarstyti rugpjūčio 22 dieną. Tam pritarėme bendru sutarimu.
16.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kęstutį Jucį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3776 (pateikimas)
Paskutinis Seimo nutarimas, dėl kurio kviečiu J. Šovienę į tribūną. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Kęstutį Jucį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija ir Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti K. Jucio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo noru. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiami kolegos, motyvai. Niekas nenori kalbėti. Bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti ketvirtadienį, rugpjūčio 22 dieną.
Noriu atkreipti dėmesį, kad prieš tai svarstytas Seimo nutarimas. K. Gurinas buvo kviestas į Seimo plenarinių posėdžių salę ir jis raštiškai ar žodžiu informavo, kad nepageidauja dalyvauti.
Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Nėra. (Šurmulys salėje) Registruojamės. (Šurmulys salėje) Tuoj priimsime. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje buvo tartasi, kad ketvirtadienį pradedame darbą nuo 8 valandos. Nuo 8 valandos todėl, kad Vyriausybėje iš ryto vyksta gražūs Baltijos kelio 30-mečiui skirti renginiai. V. Sinkevičiaus kandidatūra ir kiti su tuo susiję klausimai, na, ne tik su tuo, bet ministrų dalyvavimas plenarinių posėdžių salėje reikšmingas. Ar tikrai bus sunku atsikelti ir 8 valandą būti posėdyje? Nesunku. Ačiū, kolegos. (Šurmulys salėje)
Frakcijos nusprendė rinktis po to, bet jūsų valia. (Balsai salėje) Jeigu išreikšite, mieli kolegos, viešą frakcijų pageidavimą, galima tartis dėl posėdžio pradžios 9 valandą. (Šurmulys salėje) Pageidavimų koncertą nutraukiu. Sprendimą sužinosite rytoj, su frakcijų seniūnais pasitarsime. Posėdį baigėme. Ačiū visiems už darbą ir ramaus vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.