LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS KONTROLIERIAUS
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-673(2)
2021-10-27, 2021-11-10
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdžio pirmininkas Dainius Kepenis, komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vedėja Jurgita Meškienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus (2021-10-27), Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas (2021-11-10).
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
|
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-28 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Žodžiai „Žvalgybos kontrolierius“ ir „Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas“ visame projekte turėtų būti rašomi iš mažosios raidės. |
Pritarti
|
|
|
|
|
1 |
|
|
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos <…> teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Pastebėtina, kad projekte minimi „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai” yra įtvirtinti būtent teisės aktuose, todėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumas (t. y. atitiktis teisės aktų reikalavimams) savaime suponuotų atitiktį „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams”. Dėl to siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodžius „ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams” išbraukti. Analogiška pastaba taikytina ir kitų projektų nuostatų, kuriose vartojama formuluotė „žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimai”, atžvilgiu (išskyrus projekto 12 straipsnio 10 punktą).
|
Pritarti
|
|
|
|
|
2 |
2 |
|
Projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės <…>”, kurioje vardijami subjektai, galintys Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti paklausimus, siūlytina atsisakyti jungtuko „ir”, kadangi šie subjektai paklausimus turėtų teikti atskirai, o ne visi kartu. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 2 punktui.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
2 |
4 |
|
Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Seimo statute” įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos”. |
Pritarti
|
|
|
|
|
3 |
2 |
3,4 |
Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose kaip savarankiški Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) veiklos uždaviniai išskiriami pareiškėjų skundų bei žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimas. Pastebėtina, kad tiek pareiškėjo skundo, tiek žvalgybos pareigūno pranešimo pateikimas sudarytų savarankišką pagrindą Žvalgybos kontrolieriui ar jo pavaduotojui atlikti tyrimą (projekto 14 straipsnio 3 ir 4 punktai). Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas galėtų būti atliekamas ir tada, kai, pvz., projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai pateiktų paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pildoma, kaip vieną iš Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) uždavinių joje nurodant, be kita ko, ir paklausimų nagrinėjimą.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
|
|
|
Vienur projekte vartojama sąvoka „įrodymai” (projekto 4 straipsnio 9 punktas, 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kitur – „duomenys” (projekto 16 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Neaišku, kuo šiame projekte grindžiamas duomenų ir įrodymų atskyrimas.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
|
|
|
Projekte numatoma koncepcija, pagal kurią Žvalgybos kontrolierius turėtų pavaduotoją, diskutuotina. Pastebėtina, kad Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Žvalgybos kontrolierius, išskyrus projekto 27 straipsnyje nurodytas Žvalgybos kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo pareigas (projekto 5 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas galėtų pats savarankiškai nagrinėti pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus), projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir kt.) paklausimus, atlikęs tyrimą priimti sprendimus, teikti metodines rekomendacijas žvalgybos institucijoms dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo ir pan. Išvardintų ir kitų projekte numatomų Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo teisių visuma leidžia teigti, kad jo statusas būtų iš esmės lygiavertis Žvalgybos kontrolieriaus statusui, išskyrus tai, jog Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas negalėtų vykdyti projekto 27 straipsnyje numatomų įstaigos vadovų pareigų, iš kurių dauguma yra susijusios su Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vidaus administravimu (pareigybių aprašymų tvirtinimas, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skatinimas ir pan.). Dėl to manytina, jog teikiame projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas turėtų būti įvardijamas ne kaip pavaduotojas, o kaip Žvalgybos kontrolierius. Šią išvadą leidžia daryti ir tai, kad projekte Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Žvalgybos kontrolieriui (projekto 6 straipsnis), jų abiejų skyrimo tvarka būtų identiška (projekto 7 straipsnis), jie abu prieš pradėdami eiti pareigas turėtų prisiekti (projekto 8 straipsnis), jiems abiems turėtų būti taikomi tokie patys draudimai (projekto 9 straipsnis) ir t. t. 7.2. Žvelgiant sistemiškai atkreiptinas dėmesys į Seimo kontrolierių įstatymą, kurio 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai”. Šiame įstatyme Seimo kontrolierius, kuris nevadovauja įstaigai ir neatlieka įstaigos vadovo funkcijų, yra įvardijamas ne kaip Seimo kontrolieriaus pavaduotojas, o būtent kaip Seimo kontrolierius. Manytina, jog būtent tokios teisėkūros praktikos turėtų būti nuosekliai laikomasi ir teikiamo projekto kontekste. Projekto 6 straipsnyje nurodoma, kad Žvalgybos kontrolieriumi (jo pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nepriekaištinga reputacija apibrėžiama skirtingai (įvardijami skirtingi atvejai, kai asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją), todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, atskleidžiančiomis Žvalgybos kontrolieriaus (jo pavaduotojo) nepriekaištingos reputacijos turinį.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
7 |
2 |
|
Projekto 7 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys turėtų būti patikslintas, nes pagal pirmąjį sakinį trečia kadencija apskritai negalima.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
7 |
4 |
|
Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Asmuo, paskirtas Žvalgybos kontrolieriumi (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju), prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo veiklą <...> politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos“, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudžiama „būti politinių partijų, politinių organizacijų nariu ar rėmėju”, pagal 9 straipsnio 1 dalies 3 punkttą draudžiama „dalyvauti <...> politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama <...> politinė organizacija“. Šios nuostatos tikslintinos keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“, „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama nurodytomis projekto nuostatomis, jose vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
7 |
5 |
|
Projekto 7 straipsnio 5 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad nutrūkus Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimams, skiriamas naujas valstybės pareigūnas.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
9 |
2 |
|
Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) draudimą ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra numatyta, koks subjektas turėtų spręsti, ar, pvz., Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) planuojama išvyka į užsienio valstybę galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, ar negalėtų. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos“. Nors, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos nėra absoliučios piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas; Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). Todėl aptariama projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata turėtų būti papildyta taip, kad nekeltų abejonių, ar čia numatytas apribojimas atitinka Konstituciją.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
10 |
1 |
6 |
Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas sistemiškai nedera su Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog pasiūlymas atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Tuo tarpu pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo galėtų teikti Seimo valdyba, Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, t. y. pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasiūlymą dėl nepasitikėjimo iš visų Seimo komitetų galėtų teikti išimtinai tik Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
10 10 |
1 3 |
10 |
Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kiek Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, narių turėtų dalyvauti Seimo valdybos arba Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, posėdyje tam, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, yra perteklinės, kadangi analogiškas teisinis reguliavimas jau yra numatytas Seimo statuto 34 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 4 dalyje. Ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 daliai.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
10 |
1 |
6 |
Manytina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatomas Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimo pagrindas – nepasitikėjimo pareiškimas – turėtų apimti projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatomus įgaliojimų pasibaigimo pagrindus (priesaikos sulaužymą ir projekto 9 straipsnyje numatomų draudimų nesilaikymą), todėl pastarųjų dviejų siūlytina atsisakyti.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
10 |
3 |
|
Projekto 10 straipsnio 3 dalyje stokojama nuostatų, numatančių, kokia Seimo narių balsų dauguma priimamas sprendimas atleisti Žvalgybos kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) iš pareigų čia minimais pagrindais. Nuostata, pagal kurią Seimo sprendimas priimamas „<...> apsvarsčius Seimo valdybai, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių“ yra neišbaigta, neišspręstas klausimas, kokios procedūros taikytinos, jei Seimo valdybos ir Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, sprendimai aptariamoje projekto nuostatoje reguliuojamais klausimais būtų skirtingi.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
11 |
6, 7 |
|
Derinant projekto 11 straipsnio 6 punktą su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 punktu ir 14 straipsnio 2 punktu, siūlytina projekto 11 straipsnio 6 punkte subjektų, kuriems būtų teikiamos išvados atlikus paklausimų tyrimą, eiliškumą dėstyti taip: „<…> Respublikos Prezidentui, Seimui, Seimo komitetui, atliekančiam žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, Vyriausybei <…>”. Projekto 11 straipsnio 7 punkte nustatomą Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigą „Kai aptinka nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą” siūlytina formuluoti atskiru punktu.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
13 |
|
|
Projekto 13 straipsnio pavadinime prieš žodį „duomenis” įrašytinas žodis „asmens”.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
16 |
|
|
Projekto 16 straipsnyje numatomi reikalavimai keliami išimtinai tik pareiškėjų paduodamiems skundams. Svarstytina, ar nevertėtų teikiamame projekte numatyti bent jau minimalių reikalavimų ir žvalgybos pareigūnų teikiamiems pranešimams. |
Pritarti
|
|
|
|
|
16 |
4 |
|
Svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti papildyta nuostatomis, kurios leistų Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) atsisakyti tirti skundą, jeigu skundo turinys yra nesuprantamas. |
Pritarti
|
|
|
|
|
17 |
|
|
Projekto 17 straipsnyje po žodžio „priėmimo” įrašytinas žodis „dienos”.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
17 |
|
|
Projekto 17 straipsnyje numatoma, jog skundams bei pranešimams paduoti būtų taikomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Svarstytina, ar panašaus termino nereikėtų nustatyti ir projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodytų subjektų teikiamų paklausimų atžvilgiu.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
22 |
2 |
2 |
Projekto 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „pripažinti, kad nustatyti teisės aktų ir kitų reikalavimų pažeidimai” brauktini pertekliniai žodžiai „ir kitų reikalavimų”. |
Pritarti
|
|
|
|
|
22 |
5 |
2 |
Projekto 22 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „tyrimas” rašytinas kablelis. |
Pritarti
|
|
|
|
|
24 |
|
|
Projekto 24 straipsnis numato galimybę Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) teikti žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo. Pastebėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra iki galo aiškus „metodinių rekomendacijų” ir „rekomendacijų”, numatomų projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir 11 straipsnio 5 punkte, tarpusavio santykis. Keltina prielaida, jog „metodinės rekomendacijos” būtų teikiamos jų nesiejant su konkrečiu atliktu tyrimu, o „rekomendacijos” – tik atlikus konkretų tyrimą. Jeigu taip, tuomet siūlytina projekto 24 straipsnį patikslinti.
|
Pritarti |
|
|
|
|
25 |
|
|
Projekto 25 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo darbui užtikrinti steigiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, kuri padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos tyrimus bei nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus”. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kadangi „žvalgybos institucijų veiklos tyrimai” apimtų pareiškėjų skundų ir žvalgybos pareigūnų pranešimų nagrinėjimą (projekto 14 straipsnyje numatoma, kad tyrimai atliekami, be kita ko, gavus pareiškėjo skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą). Be to, manytina, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų padėti ne tik atlikti tyrimus, bet ir, pvz., rengti projekto 24 straipsnyje numatomas metodines rekomendacijas ar padėti Žvalgybos kontrolieriui tinkamai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas ir pan.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
27 |
1 |
2 |
Projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, jog Žvalgybos kontrolierius „paskirsto gautus nagrinėti skundus (pranešimus), paklausimus ir atliekamus tyrimus”. Pastebėtina, jog pagal projekto 14 straipsnį tyrimai būtų atliekami gavus pareiškėjo skundą, žvalgybos pareigūno pranešimą, projekto 14 straipsnio 2 punkte nurodyto subjekto paklausimą arba tyrimą Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) pradėjus savo iniciatyva. Dėl to abejotina, ar nurodytoje projekto 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje žodžiai „ir atliekamus tyrimus” nėra pertekliniai, kadangi gautų skundų (pranešimų) bei paklausimų paskirstymas savaime reikštų paskirstymą, kas konkrečiai atliks tyrimą. Kita vertus, jeigu žodžiai „ir atliekamus tyrimus” reiškia, kad Žvalgybos kontrolierius bet kuriuo metu visiškai savarankiškai galėtų, pvz., perimti Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo jau atliekamą tyrimą, tuomet toks teisinis reguliavimas vargu ar būtų suderinamas su projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytu nepriklausomumo principu.
|
Pritarti |
|
|
|
|
28 |
3 |
|
Projekto 28 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) Seimo pirmininko sprendimu galėtų būti atšaukiamas iš atostogų tik atveju, jeigu yra gautas Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, pritarimas, vertintinas kaip sukuriantis neproporcingai didelę administracinę naštą. Manytina, jog atšaukimo iš atostogų procedūroje turėtų dalyvauti tik vienas subjektas (pvz., tik Seimo pirmininkas arba tik Seimo komitetas, atliekantis žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę).
|
Pritarti |
|
|
|
|
|
|
|
Projekto VI skirsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas, kadangi šiame skirsnyje numatomas ne tik metų veiklos ataskaitų, bet ir vertinimų teikimas.
|
Pritarti
|
|
|
|
|
30 |
|
|
Projekto 30 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitos dalis, kurioje yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, nebūtų svarstoma Seime ir nebūtų skelbiama Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje. Svarstytina, ar analogiškos taisyklės nereikėtų įtvirtinti ir projekto 30 straipsnio 1 dalyje minimų metinių žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimų atžvilgiu. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet atitinkamai turėtų būti koreguojama ir projekto 30 straipsnio 2 dalis. |
Nepritarti
|
Metinis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimas turėtų būti viešas, priešingu atveju netenka prasmės žvalgybos kontrolieriaus institutas. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-07-07 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kontrolierių įstaiga 2021-09-16 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 192 straipsniais, siekdama, kad teisinis reglamentavimas nesudarytų prielaidų žmogaus teisių ir laisvių nepagrįstų suvaržymų rizikai, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą Nr. XIVP-673(2) (toliau - Projektas Nr. XIVP-673(2)), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. V III-1861 16l, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-674 (toliau - Projektas Nr. XIVP-674), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 II ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-677 (toliau - Projektas Nr. XIVP-677) ir kitus susijusius Įstatymų projektus (toliau kartu - Įstatymų projektai) bei teikia šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1. Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoką „Žvalgybos kontrolieriaus ar jo pavaduotojo tyrimas“ apibrėžti, be kita ko, kaip žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams tyrimą bei vertinimą, o šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo veiklos uždaviniai apima žvalgybos metodų taikymo teisėtumo vertinimą, pareiškėjų skundų dėl žvalgybos institucijų ar (ir) žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo bei žvalgybos pareigūnų pranešimų dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimą. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje siūloma numatyti, kad žvalgybos kontrolierius ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas, be kita ko, atlieka tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tiria pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus (pranešimus) dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, jų priimtų sprendimų teisėtumo, dėl išnagrinėtų skundų priima sprendimus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms. Visų pirma atkreiptinas dėmesys i tai, kad Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucingumo klausimais Europos komisija „Demokratija per teisę11, pripažindama ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratijos garantų bei siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo bet kokių grėsmių šio instituto nepriklausomumui, 2019 m. kovo 15-16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus (toliau - Venecijos principai), kuriais nustatyti pagrindiniai ombudsmenų institucijų steigimo, įgaliojimų ir veiklos standartai, kurių būtina laikytis, kad būtų užtikrintas tinkamas ombudsmeno institucijos funkcionavimas. Venecijos principų 12 punkte numatyta, kad ombudsmeno mandatas turi apimti netinkamo viešojo administravimo prevencijos ir atitaisymo bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir viešinimo šioje srityje funkcijas. Taigi šios funkcijos neturėtų būti siejamos su pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei jų sprendimų teisėtumo ikiteisminiu vertinimu. Veikdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu Seimo kontrolieriai, tiriantys piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei atliekantys kitas Seimo kontrolierių įstatyme numatytas funkcijas, nėra įgalioti vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su šių subjektų kompetencijai priskirtais klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra išimtinė teisminės valdžios kompetencija, taip pat Seimo kontrolieriai nėra įgalioti atlikti ir viešojo administravimo subjektų spendimų, veiksmų (neveikimo) ikiteisminį vertinimą. Atsižvelgdami į tai. kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga turėtų būtų steigiama Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu, ir į tai, kad dėl šios priežasties žvalgybos kontrolieriaus, kaip ir Seimo kontrolieriaus, veikla turėtų atitikti ombudsmeno instituto principus, siūlytume šiuo aspektu tobulinti Projektą Nr. XIVP-673(2) jame numatant, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) atlieka tyrimus dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje, bei atsisakant nuostatos, kad žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) vertina žvalgybos pareigūnų veiklos metodų, sprendimų, veiksmų (neveikimo) teisėtumą.
|
Nepritarti
|
Žvalgybos kontrolieriaus institutas kildinamas iš Konstitucijos 73 str. Jo trečioji dalis nustato, kad prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Pritarus tokiam siūlymui būtų paneigta Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo esmė, nes įstatymo projekto paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Be to veiklos teisėtumo vertinimas įtvirtintas ir kitiems subjektams, veikiantiems pagal įstatymą ir kurių nepriklausomumui keliami aukščiausi reikalavimai. Pvz., Valstybės kontrolės įstatymo 7 str. 1 d. vienas iš šios institucijos veiklos uždavinių vertinti tai, ar teisėtai valdomas valstybės turtas. Tai, kad žvalgybos kontrolierius vertina žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą niekaip neriboja jo nepriklausomumo. |
|
|
|
|
|
|
2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta: ,,prasminga stiprinti nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūrą, ir taip sukurti papildomą mechanizmą garantuojantį žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą.“ Įgyvendinti šį tikslą Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatyti, kad žvalgybos kontrolierius (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia j o kompetencijai priskirtus klausimus. Projektu Nr. XIVP-673(2) taip pat siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyti, kad žvalgybos kontrolieriaus (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) pareigos apimtų, be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės motyvuotų paklausimų nagrinėjimą bei išvadų šiems subjektams teikimą, taip pat pagal minėtų subjektų motyvuotą paklausimą tyrimų dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų atlikimą. Sutiktina su Projekto Nr. XIVP-673(2) rengėjų nuomone, jog, siekiant aukščiausio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos srityje standarto, būtina užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, kuris yra viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų. Vis dėlto kvestionuotina, ar žvalgybos kontrolierius (jo pavaduotojas) galės būti visiškai nepriklausomas, kaip to reikalauja tarptautinis ombudsmeno instituto suvokimas, jeigu Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme bus numatyta, kad žvalgybos kontrolierius vykdydamas savo pareigas privalės atlikti tyrimus Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ir (ar) Vyriausybės motyvuotu paklausimu ir teikti šiems subjektams išvadas. Nors valstybėse Europos Tarybos narėse ir nėra vieno standartizuoto ombudsmeno instituto modelio, visos šios šalys raginamos taikyti Venecijos principus ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos stiprinti ir plėtoti ombudsmeno institucijas ir jų gebėjimus bei nepriklausomumą ir būtų užtikrintas šių principų tinkamas, savalaikis ir veiksmingas įgyvendinimas. Pagal Venecijos principų 14 punktą, ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, o pagal Venecijos principų 16 punktą ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios institucijos paklausimu arba pavedimu. Siūlomas reglamentavimas sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius, vykdydamas savo veiklą, būtų įpareigotas vykdyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose įvardijamų subjektų motyvuotus paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus bei neturėtų pasirinkimo laisvės jų nenagrinėti. Todėl manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus visiškas nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami. Atsižvelgdami į tai, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 ir 14 straipsniuose siūlomai numatyti nuostatai nepritariame. 3. Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstaigai vadovauja žvalgybos kontrolierius, o 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte - tai, kad žvalgybos kontrolierius „tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, įstaigos darbo reglamentą, kuriame nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, nustato konkrečius valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų koeficientus". Tačiau Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad „Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrą, jo s uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą nustato Seimo patvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatai." Taigi, šiomis nuostatomis siūloma nustatyti, kad Seimas tvirtina Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatus, o žvalgybos kontrolierius - Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūrinių padalinių nuostatus, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos darbo reglamentą. Vis dėlto pastebėtina tai, kad, remiantis Venecijos principais, ombudsmeno institutas turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo parlamento valios ir ombudsmeno institucijos statusas negali prilygti įstaigos prie parlamento statusui. Venecijos principų 24 punkte numatyta, kad valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama apriboti ar apribojama ombudsmeno instituto veikla arba kuriais sukeliamos bet kokios kliūtys veiksmingam jo funkcionavimui, taip pat valstybės turi apsaugoti ombudsmeno institutą nuo tokių grėsmių. Be to, kaip aptarta pirmiau, turėtų būti paisoma ombudsmeno nepriklausomumo principo. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) siūloma Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 5 dalies formuluotė nėra suderinama su ombudsmeno instituto pamatiniais principais ir jos turėtų būti atsisakyta, todėl siūlytume Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo ir visos įstaigos darbo organizavimo funkciją patikėti šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui.
|
Pritarti iš dalies. .
|
Įstatymo projekto 14 str. numatyta žvalgybos kontrolieriaus teisė atlikti tyrimus savo iniciatyva. Į Žvalgybos kontrolierių galės kreiptis bet kuris fizinis asmuo, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, tačiau gali būti situacijos, kuomet pažeidimai yra latentiniai arba žvalgybų veikloje susiklosčiusi veiklos tendencija, kuomet nesiderinama su žmogaus teisių užtikrinimu, kuri paaiškėja parlamentinės kontrolės metu. Tokiu atveju Seimas arba parlamentinę kontrolę atliekantys jo komitetai ir komisijos turi turėti teisę kreiptis į žvalgybos kontrolierių. Komitetas pritaria pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus teisę atsisakyti pradėti tyrimą |
|
|
|
|
|
|
4. Projektu Nr. XIVP-674 siūloma Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymą papildyti 22 1 straipsniu, jame numatant žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo funkcijas. Pastebėtina tai, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo funkcijas siūloma numatyti ir Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnyje. Manome, kad šių nuostatų dubliavimas nėra tikslingas ir siūlytume Žvalgybos įstatymo 221 straipsniu nepapildyti. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
|
|
|
|
|
|
5. Projektu Nr. XIVP-674 siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 23 straipsnį, jame numatant, kad „Skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo nustatyta tvarka.“ Seimo kontrolierius pastebi, kad Žvalgybos įstatyme nesiūloma numatyti asmens teisės kreiptis į teismą dėl žvalgybos pareigūnų veiksmais vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą galimai pažeistų žmogaus teisių ar laisvių. Nors, Seimo kontrolieriaus nuomone, vien tai, jog tokia nuostata Žvalgybos įstatyme šiuo metu nėra numatyta, nereiškia, kad yra paneigiama asmenų teisė kreiptis į teismą, tačiau svarbu pažymėti, kad ombudsmeno priimami sprendimai (išvados) yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ombudsmenui suteikti įgaliojimai nagrinėti asmenų skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų ar neveikimo, galimai pažeidžiančių žmogaus teises bei laisves, neturėtų būti klaidingai interpretuojami kaip alternatyva teisminei gynybai bei suvokiami kaip vienintelė ir efektyviausia asmens teisių gynybos priemonė. Atsižvelgiant j tai, siūlytina Žvalgybos įstatyme aiškiai numatyti asmenų teisę kreiptis į teismą siekiant apginti visas dėl žvalgybos institucijų veiksmų (neveikimo) pažeistas jų teises arba laisves, t. y. ne tik dėl žvalgybos institucijų veiksmų ar neveikimo, susijusių su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais, kaip šiuo metu yra numatyta Žvalgybos įstatymo 161 straipsnio 5 dalyje. Papildomai informuojame, kad Seimo kontrolierius 2019 m. atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) pareigūnų veikla. Šio tyrimo ataskaitoje, be kita ko, Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad kontrolė turėtų apimti ne tik veiklos teisėtumo, darbuotojų atliekamo darbo vertinimo, bet ir žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi VSD veikloje užtikrinimą. Seimo kontrolierius konstatavo, kad Žvalgybos įstatyme numatyta asmens teisių apsaugos garantija nėra pakankama, o toks reglamentavimas, kai nėra užtikrinam a asmens teisė kreiptis į teismą, nėra tinkamas ir kelia abejonių, ar šalies teisinėje sistemoje įtvirtintas VSD veiklos kontrolės mechanizmas atitinka esminius neteisminės kontrolės principus bei užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsaugą. Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius pažymėjo, kad VSD vykdomos veiklos pobūdis ir ypatingas statusas (dėl didelės rizikos pažeisti žmogaus teises) neleidžia šios veiklos subjektui palikti visiškos savivaldos teisės, todėl turėtų būti nustatytas ir efektyvus išorinis VSD veiklos kontrolės mechanizmas, bei rekomendavo Ministrui Pirmininkui inicijuoti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimą, nustatant maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, VSD surinktos informacijos naikinimo sąlygas bei galimybę asmenims efektyviai ginti savo teises teisme. Primename, kad siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, Ministro Pirmininko 2020 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. 47 buvo sudaryta darbo grupė, kuri pateikė pasiūlymų dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmo tobulinimo. Šiems darbo grupės pasiūlymams kartu su Vyriausybės pasitarime išsakytais papildomais pasiūlymais buvo gautas Vyriausybės pritarimas (Vyriausybės pasitarimo 2020 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 43) bei pavesta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai parengti atitinkamų įstatymų pakeitimo projektus, o Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir VSD pagal kompetenciją dalyvauti juos rengiant.
|
Pritarti |
|
|
|
|
|
|
|
6. Projekto Nr. XIVP-674 1 straipsniu siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 161 straipsnio 5 dalį panaikinant nuostatą, kad asmuo turi teisę kreiptis į Seimo kontrolierių Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Projektu Nr. XIVP-677 taip pat siūloma pakeisti Seimo kontrolierių įstatymo 11 ir 12 straipsnius numatant, kad Seimo kontrolieriai netiria žvalgybos institucijų veiklos. Tai reiškia, kad, Įstatymų projektų rengėjo manymu, pritarus siūlomiems pakeitimams, Seimo kontrolieriai neturėtų įgaliojimų tirti piliečių skundų dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje. Vis dėlto siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijos 73 straipsniui, kuriame numatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsniu, Seimo kontrolierių veiklos tikslai apima žmogaus teisės į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, gynimą ir valdžios įstaigų pareigos tinkamai tarnauti žmonėms vykdymo priežiūrą, o šių tikslų įgyvendinimo tvarka numatyta atitinkamai Seimo kontrolierių įstatymo 12-18 straipsniuose, kuriuose detalizuojama Seimo kontrolierių tiriam ų skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, bei 19 straipsnyje, kuriame numatytos Seimo kontrolierių teisės įgyvendinant jiems patikėtus tikslus. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsniu, Seimo kontrolieriai yra įgalioti šiame įstatyme nustatyta tvarka tirti pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnyje pateiktas šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtis, sąvoka „pareigūnas" apima, be kita ko, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojus, taip pat kitus darbuotojus, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, ir kitus valstybės įgaliotus asmenis, atliekančius įstatymų nustatytas valstybės suteiktas funkcijas (taigi, ir pareigūnus, įgaliotus atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus), o piktnaudžiavimu laikomi tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Taip pat pažymėtina, jog Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad vienas iš Seimo kontrolierių pagal jam suteiktus įgaliojimus tiria visų valstybės institucijų ir įstaigų (įskaitant ir žvalgybos bei kriminalinės žvalgybos institucijų) pareigūnų veiklą viešojo administravimo srityje. Darytina išvada, kad, tiek pagal Konstituciją, tiek ir pagal Seimo kontrolierių įstatymą, Seimo kontrolieriai yra įgalioti tirti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių būtent viešojo administravimo srityje, nes šie pareigūnai atitinka Seimo kontrolierių įstatyme pateiktą sąvokos „pareigūnas” apibrėžimą. Atsižvelgdami į tai manome, kad žvalgybos institucijos neturėtų patekti į Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnyje įvardytas išimtis, nes šios institucijos atlieka viešojo administravimo funkcijas ir jos nėra kolegialios institucijos, todėl Projektu Nr. XIVP-674 siūlomiems Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimams nepritariame iš esmės.
|
Nepritarti
|
Pastabos teikiamos lydinčiajam įstatymo projektui, kurį Žmogaus teisių komitetas jau svarstė. Žvalgybos kontrolieriaus (žvalgybos ombudsmeno) institutas steigiamas remiantis Konstitucijos 73 str., žvalgybos kontrolieriui siūloma nustatyti ne mažesnes nepriklausomumo garantijas, nei tos, kurios yra nuostatomis Seimo kontrolieriui. |
|
|
|
|
|
|
7. Atsižvelgiant j visa, kas išdėstyta, pastebėtina ir tai, kad Įstatymų projektų rengėjas siūlo įgaliojimus tirti pareiškėjų skundus (pranešimus) dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje suteikti būtent žvalgybos kontrolieriui, ir dėl šios priežasties manome, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstatymas turi atspindėti Venecijos principuose numatytus ombudsmeno veiklos pagrindus. Vis dėlto Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, apžvelgiant užsienio šalių praktiką dėl ombudsmenų veiklos žvalgybos srityje, taip pat nurodyta, kad „Austrijoje. Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Šiaurės Makedonijoje žvalgybos ombudsmeno nėra, tačiau iš dalies analogiškas nepriklausomo priežiūros funkcijas atlieka specialios institucijos ar pareigūnai - įgaliotiniai, komisarai, specialieji komitetai, priežiūros valdybos, tarybos. Visose šiose valstybėse, išskyrus Švediją, veikia ir specializuotos žvalgybos institucijų parlamentinės priežiūros struktūros (komitetai, pakomitečiai). Vokietijoje ir neparlamentinę priežiūrą iš esmės kontroliuoja specialus parlamento komitetas.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Venecijos principai nėra skirti tokių subjektų, kaip komisijos, tarybos, valdybos, komisarai, atliekančių funkcijas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje, steigimo ir veiklos pagrindams apibrėžti. Vertinant tai pastebėtina, kad Projektu Nr. XIVP-673(2) siūlomas reguliavimas Venecijos principams neprieštarautų, jeigu šiuo projektu būtų siūloma apibrėžti ne žvalgybos ombudsmeno institucijos, o kito, ne iš Konstitucijos 73 straipsnio kildinamo, priežiūros subjekto, kaip antai specialaus komiteto, steigimo ir veiklos pagrindus. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
|
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Seimo narys Vytautas Bakas 2021-08-23 |
6 |
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra sustiprinti Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą. Šiuo metu esamame Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto XIVP-673(2) 6 straipsnyje nustatytas reikalavimas Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui) turėti atitinkančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ bei šio įstatymo 10 straipsnio „Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų pasibaigimas“ 1 dalies 10 punkte nustatyta nuostata, kad Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimai nutrūksta, kai jis netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ gali tapti realia aplinkybe, darančia įtaką Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumui. Susidaro situacija, kuomet Seimo paskirtas subjektas, t. y. Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas), kuriam pavedama atlikti tyrimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybų institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, tuo pat metu taps kontroliuojamu subjektų pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Nepriklausomumas yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų, būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga. Nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių pareigų, kylanti iš žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti visumą tokių teisėjo ir teismų nepriklausomumą užtikrinančių garantijų, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ar teismo veiklą įgyvendinant teisingumą. Taikant analogija, būtina užtikrinti ir Žvalgybos kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) nepriklausomumą. Nepriklausomumo užtikrinimui jam einant savo pareigas, turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti jį nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą. Žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai, būtini išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ apribos jo veiklos nepriklausomumą. Pastebėtina, kad šiuo metu veikiančiam Seimo kontrolieriaus institutui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nekeliami analogiški reikalavimai.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti jį taip: „Žvalgybos kontrolieriumi
(Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju) skiriamas nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir
teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą
|
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
|
2. |
Seimo narys Vytautas Bakas 2021-08-23 |
10 |
1 |
10 |
|
Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą:
|
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
|
3. |
Seimo narys Vytautas Bakas 2021-08-23 |
28 |
4 |
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnio 4 punktą išdėstyti jį taip: „4. Pasibaigus Žvalgybos
kontrolieriaus (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo) įgaliojimų laikui, jam
išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui
(Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojui), atleidžiamam iš pareigų, kai jis
negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių atlyginimo
dydžio išeitinė išmoka. Žvalgybos kontrolieriui (Žvalgybos kontrolieriaus
pavaduotojui) mirus, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui,
sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų,
taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo
ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai
įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos
programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks
24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti
neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų) išmokama
3 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Žvalgybos
kontrolieriaus įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Atleidus Žvalgybos
kontrolierių (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) jo paties prašymu ar kai
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo Žvalgybos kontrolierius
(Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) pripažįstamas kaltu padaręs
nusikalstamą veiką, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo Žvalgybos
kontrolierius (Žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas) atleidžiamas nuo
baudžiamosios atsakomybės, ar Žvalgybos kontrolierius (Žvalgybos
kontrolieriaus pavaduotojas) sulaužo priesaiką, |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-29, nutarimas Nr. 772 |
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18–24 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui Nr. XIVP-673(2), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 161, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-674, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-675, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-676, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-677, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-678 ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-679 (toliau – Įstatymų projektai) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo: 1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad svarbi veiksmingos žvalgybos institucijų kontrolės prielaida yra jos nuolatinis pobūdis. Nepaisant to, Įstatymų projektuose nėra nuostatų, sudarančių sąlygas žvalgybos kontrolieriui vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams nesuteikiami įgaliojimai, kurie leistų atlikti platesnės apimties žvalgybos institucijų kontrolę, nei šiuo metu tai gali daryti Seimo kontrolieriai. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 14 straipsnyje nustatoma, kad žvalgybos kontrolieriai žvalgybos institucijų kontrolę vykdo atlikdami tyrimus, kurie gali būti inicijuojami dviem atvejais: gavus paklausimą, prašymą ar skundą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo arba pradėjus tyrimą savo iniciatyva, jeigu žvalgybos kontrolierius pats nustato žvalgybos institucijų atliekamų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų požymių. Tai niekuo nesiskiria nuo Seimo kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų – pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai tyrimus gali atlikti remdamiesi skundais arba patys nustatę pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių. Pažymėtina, kad esminė žvalgybos kontrolieriaus veikimo savo iniciatyva sąlyga yra požymių, kad žvalgybos institucijos pažeidžia žmogaus teises ar laisves, nustatymas. Tai reiškia, kad bet kokie žvalgybos kontrolieriaus veiksmai (įskaitant galimybę susipažinti su neviešo pobūdžio žvalgybos informacija) būtų atliekami tik nustačius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijų veikla pagal savo pobūdį yra nevieša, mažai tikėtina, kad žvalgybos kontrolierius turėtų galimybę nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymių iš viešų šaltinių. Siekiant užtikrinti, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, žvalgybos kontrolieriams turėtų būti nustatomi įgaliojimai ir (ar) funkcijos, sudarantys sąlygas tikrinti žvalgybos institucijų veiklą nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo požymiai. 2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte yra akcentuojama nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolė, tačiau kai kurios Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) nuostatos kelia abejonių, ar žvalgybos institucijų veiklos kontrolės nepriklausomumas būtų užtikrinamas visais atvejais. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 14 straipsnio 2 punkte numatoma, kad vienas iš žvalgybos kontrolieriaus tyrimo atlikimo pagrindų yra Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės motyvuotas paklausimas dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams bei galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyti atsisakymo nagrinėti paklausimą pagrindai, nėra pagrindo, numatančio, kad gali būti atsisakyta nagrinėti paklausimą, nustačius, kad paklausimas yra nemotyvuotas ar paklausime pateikiami motyvai nėra susiję su konkrečiu žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu. Tai reiškia, kad žvalgybos kontrolieriai privalėtų nagrinėti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo komiteto, atsakingo už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su konkrečiu paklausimą teikiančio subjekto teisių ir laisvių pažeidimu, todėl sudaromos prielaidos, kad tokie paklausimai galėtų būti grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, bet politiniais ar kitais motyvais, plg., pagal Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnį Seimo kontrolieriai nagrinėja pareiškėjo skundą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo buvo pažeistos jo (pareiškėjo) teisės ir laisvės, o valstybės institucijos ar pareigūnai, savo vardu ir vykdydami savo funkcijas, neturi teisės teikti skundų Seimo kontrolieriui. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte žvalgybos kontrolieriaus pareigybės steigimas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad žvalgybos institucijų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių. Nepaisant to, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 6 straipsnyje numatomi žvalgybos kontrolieriui keliami reikalavimai iš esmės yra tapatūs Seimo kontrolieriams keliamiems reikalavimams. Papildomai reikalaujama tik atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, tačiau tai negali būti laikoma specialiu kvalifikaciniu reikalavimu, nes leidimas susipažinti su įslaptinta informacija yra išduodamas įvertinus asmens patikimumą, bet ne turimas žvalgybos ar kitos srities žinias. Taigi projektuose siūlomu reguliavimu neužtikrinama, kad į žvalgybos kontrolieriaus pareigas bus skiriamas asmuo, turintis daugiau specifinių ekspertinių žinių, nei reikalaujama iš Seimo kontrolieriaus. 4. Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Nr. XIVP-673(2) 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga bus iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga. Kiekvienos naujos biudžetinės įstaigos steigimas ir išlaikymas reikalauja finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių, tačiau Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra duomenų, kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, nepateikiama ir tokiam vertinimui atlikti reikalinga informacija (dėl patalpų, atlyginimų, žmogiškųjų ir kitų reikalingų išteklių naujai įstaigai išlaikyti). |
Pastaboms iš esmės pritarti
|
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
- pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-673(2) ir komiteto išvadoms;
- siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymai:
7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš - nėra, susilaikė - nėra.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas.
Komiteto posėdžio pirmininkas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis
Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, 239 6808