Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 368
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame 2024 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės, atrodo, niekas nenori pasisakyti. Nori. A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF*). Gerą rytą, mieli kolegos. Gerbiama Seimo Pirmininke, prašyčiau iš darbotvarkės išbraukti darbotvarkės 1-2 klausimą – Laikinosios tyrimo komisijos projektą. Etikos ir procedūrų komisija yra pradėjusi tyrimą ir planuoja jį baigti antradienį. Antradienį planuojamas Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, kuriame norime patvirtinti tyrimo išvadas. Tikrai kviečiu šiandien šio klausimo nesvarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mišrios Seimo narių grupės vardu taip pat noriu paprašyti išbraukti darbotvarkės 1-2 klausimą, nes pasikeitė aplinkybės. Yra kreiptasi dėl naujo procedūrinio pažeidimo, kuris nebuvo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje. Nebuvo paskirtas pagrindinis komitetas, kaip turėjo būti padaryta būtent po pakeitimo, todėl tikrai tuos abu skundus Etikos ir procedūrų komisija sujungtų ir pateiktų išvadą. Nereikia toliau laužyti Seimo statuto. Labai prašome išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš irgi, gerbiama Pirmininke, prie to paties prisijungsiu, nes tikrai 144 straipsnio 2 dalis, kad ir kaip mes jos nenorėtume matyti, labai aiškiai sako, kad Seimas turi paskirti pagrindinį komitetą, ne tai, kad tai yra Seimo teisė paskirti, Seimas gali paskirti, yra aiškiai parašyta, kad Seimas turi paskirti. Negana to, Teisės departamentas dėl projekto yra pateikęs keturias pastabas, kurias reikėtų apsvarstyti, ir tos pastabos iki šiol, iki svarstymo stadijos, nėra apsvarstytos, kaip turėjo įvykti. Kitą kartą pagrindinių komitetų posėdžiai yra daromi dėl kablelio, dėl jungtuko. Dabar mes turime keturias pastabas, kurios tikrai yra reikšmingos redakciškai. Kažkodėl nėra jokio ketinimo to svarstyti.
Aš tikrai siūlau išbraukti iš darbotvarkės. Juo labiau, kaip aš suprantu, kolegos Seimo nariai jau kreipėsi į prokuratūrą ir dėl pačios išvados turinio, ir dėl tų Slaptųjų protokolų komisijos, kur tikrai yra atskleidžiama veikiančių agentų tapatybė.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš tik atkreipiu dėmesį, kad tokia suformuota Seimo tyrimo komisija turi panašius įgaliojimus kaip komitetas. Kadangi išvada niekaip iš esmės negali būti keičiama, joks, nei pagrindinis komitetas, nei papildomas, tokiais atvejais paprastai nėra skiriamas. Nesutikčiau su jūsų traktavimu. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal ne tiek dėl darbotvarkės, bet dėl to, kas vyksta. Kas mėnesį kas nors kreipsis dėl išvadų arba dėl komisijos veiklos į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir išvadų svarstymas baigsis kada nors po trejų metų. Ar jūs nematote, kas čia vyksta? Per Etikos ir procedūrų komisiją sąmoningai stabdomas Seimo darbas. Matykime tuos dalykus.
PIRMININKĖ. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, man atrodo, čia šiek tiek yra manipuliuojama Etikos ir procedūrų komisijos statusu. Be abejo, labai svarbi komisija, bet aš atkreipiu dėmesį, kad komisija netiria procedūrų, šiuo atveju tyrimo dalykas yra prokurorų skundas dėl to, kad atskleista tapatybė. Jinai niekaip nesusijusi su svarstomo projekto procedūra, tai yra du lygiagretūs procesai. Jie gali vykdyti lygiagrečiai.
Dėl ponios A. Širinskienės. Jeigu yra toks skundas, tyrimas net nepradėtas. Etikos ir procedūrų komisija, kiek suprantu, nėra priėmusi sprendimo pradėti ar nepradėti tyrimo. Todėl tikrai neleiskime, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pavirstų tam tikru manipuliacijų institucija, stabdančia Seimo darbą. Tęskime darbą, tegu Etikos ir procedūrų komisija tęsia savo tyrimus dėl prokurorų skundų. Aš manau, lygiagrečiai mes tuos abu klausimus galime išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė dar norėtų pasisakyti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pirmininke, jūsų argumentas, kad komisija pati veikia kaip komitetas, šiuo metu yra netinkamas norint pagrįsti, kodėl nepaskirtas pagrindinis komitetas. Komisijai suėjo data ir komisija baigė darbą, viskas. Jinai yra istorija, jinai šiuo metu neegzistuoja. Tad aiškinti, kad yra neegzistuojantis subjektas kaip egzistuojantis ir nėra pagrindinio komiteto, iš tikrųjų, švelniai tariant, atrodo keistai, nes komisijos nutarime, kur ji buvo suformuota, jos veiklos data yra labai aiškiai nurodyta.
Dabar dėl praktikos, kad čia neva nebūdavo. Jūs pažiūrėkite kitų kadencijų komisijas. Visuomet būdavo papildomi ir pagrindiniai komitetai, kurie tą išvadą svarstydavo. Tai dabar apsimesti, kad nebuvo ankstesnėse kadencijose ir Seimas kažkodėl nesuprato Statuto, o dabar staiga praregėjote kaip K. Bartoševičius Čilėje ir supratote Statutą, yra tikrai labai nesolidu.
Kitas dalykas, čia vienam kalbėjusiam kolegai. Aš kaip teisininkė iš tikrųjų šiek tiek šypsausi, kaip jūs norite palengvinti Seimo nariams kreipimosi į Konstitucinį Teismą (kito kreipimosi) rašymą. Puikai suprantate, kad visi šitie procedūriniai pažeidimai paskui bus traktuojami kaip formalūs pažeidimai ir pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kvestionuoti paties nutarimo priėmimą. Padarykite tai procedūriškai švariai ir nekils tokių problemų, kaip buvo kažkada urėdijų byloje, kai vien per procedūrines kliurkas tikrai nukentėjo pati reforma.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš priminsiu, kad po dabar aptariamo nutarimo projekto pateikimo aš priėjau prie šito mikrofono ir paklausiau, ar nereikia skirti pagrindinio komiteto. Neatsirado nė vieno Seimo nario, kuris siūlytų, kad reikia komiteto. Turbūt yra suvokiama, kad nėra ką komitete svarstyti, nes išvadų turinio joks komitetas negali keisti, yra tik balsavimas, pritarti ar nepritarti komisijos išvadoms. Dabar kažkodėl opozicija atsibudo, pradėjo reikalauti pagrindinio komiteto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, man atrodo, visi pasisakėme, apsikeitėme nuomonėmis. Kadangi nuskambėjo net dviejų frakcijų siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-2 klausimą, tai yra nutarimą dėl tyrimo komisijos išvadų, tai siūlau ir apsispręsti Seimui balsuojant. Kas pritariate R. Tamašunienės, A. Norkienės frakcijų vardu išsakytam siūlymui išbraukti darbotvarkės 1-2 klausimą, balsuojate už, ką manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 56, prieš – 54, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje. A. Širinskienė, replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog pacituosiu gerbiamą Jurgį, kuris praėjusiame posėdyje neva siūlė pagrindinį komitetą. Dialogas stenogramoje yra toks. J. Razma: „Aš tik pasiteirausiu, ar skiriame komitetą.“ Pirmininkės atsakymas: „Paliekame, taip, laisva valia paliekame, neskiriame pagrindinio komiteto.“ Tai jūs Seimui netgi neteikėte balsuoti. Jūs pažiūrėkite, ką jūs tuo metu kalbėjote.
PIRMININKĖ. Niekas nepasiūlė, gerbiama kolege, niekas nepasiūlė.
Toliau apsisprendžiame dėl galimybės šiandien svarstyti klausimus, kurie nebuvo įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, tai yra Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977(3). Tai yra viskas iš opozicinės darbotvarkės: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3588, taip pat Atmintinų dienų įstatymo pateikimo projektas Nr. XIVP-3659 (pranešėja – R. Miliūtė), Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3666 bei, rodos, rezervinis 1 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3638. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad visi šie klausimai bus svarstomi šios dienos darbotvarkėje? Ačiū, pritarta.
Apsispręskime dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame: kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 69, prieš – 9, susilaikė 42. Darbotvarkei pritarta.
10.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo Dėl laikinosios tyrimo komisijos (toliau ilgas pavadinimas) išvados projektas Nr. XIVP-3578. Svarstymo stadija. Svarstymo stadijos diskusijoje užsirašė kalbėti daug Seimo narių. Trys iš jų užsirašė kalbėti frakcijos vardu, taigi, pirmąjį kviečiu D. Gaižauską. Atkreipiu dėmesį, kad yra numatyta net 55 minutės visam klausimui. Tai siūlyčiau… Pradžioje, manau, galime skirti pusvalandį. Jeigu reikės, pratęsime laiką diskusijai. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ar girdi? Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ypač tie, kurie turite leidimus dirbti su įslaptinta informacija, ši specialioji tyrimų komisija tikrai įeis į istoriją, bet į istoriją blogąja to žodžio prasme. Daugiau galbūt kaip pamokanti istorija visiems mums – tiems, kurie gaudavome leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir turbūt nesusipažindavome su visais įstatymais, kurie būdavo nurodyti lape, kurie yra mums privalomi. Įgaudami teisių, mes įgaudavome labai daug ir pareigų.
Kodėl taip sakau? Todėl, kad būtent šitos specialiosios tyrimų komisijos metu, kai buvo baigtas darbas ir suteiktas langas visiems Seimo nariams susipažinti su įslaptinta informacija, kurie turime leidimus, viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, daug informacijos, kad nuteka duomenys. Į viešąją erdvę buvo teikiamos tam tikros aplinkybės, kurios neva yra kaip įslaptintos specialiojoje komisijoje. Dėl to pareikalavo daug mano dėmesio pasitikrinti, ar ta informacija yra tikra, ar yra pagrindo taip teigti būtent žiniasklaidos priemonėms. Prisipažinsiu, kad iš pradžių raginau visus nesusipažinti, nes suprantu, kad dėl tokios informacijos paskleidimo arba patekimo į viešąją erdvę neteisėtu būdu bus pradėti tyrimai, vėliau galime būti įtariamaisiais tam tikroje byloje arba bent būti apklausiami kaip galimai tie, kurie nutekinome įslaptintą informaciją.
Aš, pradėjęs susipažinti su tam tikra dalimi, likau ne šokiruotas, bet išsigandęs. Išsigandęs todėl, kad specialioji tyrimo komisija, nežinau, kas jai patarimus davė, bet nesilaikė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų, nesilaikė Žvalgybos įstatymo ir į tą medžiagą sudėjo tuos duomenis, kurių jokiu būdu negalima teikti. Aš jau nekalbu apie tai, kad negalėjo prašyti, bet ir pateikė.
Įsiklausykite dabar, kokia ten yra informacija. Ten pateiktos stenogramos. Pavyzdžiui, kai vieną paimu, įslaptinami duomenys pareigūnų, kurie yra po priedanga. Jie komisiją apklausos metu, pradedant apklausą, įspėja, kad mes esame dabar pirmoje saugumo zonoje. Vadinasi, yra saugi aplinka. Jisai įspėja komisiją, kad yra po priedanga, kad vykdo specialiąsias operacijas, kad jojo tapatybė tikrai turi būti įslaptinta ir laikomasi pačios griežčiausios tvarkos, nes jam reikės dar dirbti. Įsivaizduojate, visa šita stenograma dabar pateikta Seimo nariams ir mes jau žinome, kokioje valstybėje šis pareigūnas dirba. Faktiškai mes sugriovėme jo karjerą, nes jis turės būti ne tik kad sugrąžintas, jis turės būti pasodintas vykdyti tik administracinį darbą. Jo karjera sužlugdyta.
Negana to, toliau stebėdamas informaciją, pastebėjau, kad Valstybės saugumo departamento pateikti faktiškai visų pareigūnų, kurių tapatybės yra įslaptintos, vardai ir pavardės. Nurodyta, kokius operacinius veiksmus jie vykdė. Nurodyti visi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, kurie vykdė slaptus veiksmus prieš Valstybės saugumo departamentą. Tai yra vardai, pavardės. Pateikti duomenys prieš ką, prieš kokius verslininkus buvo vykdomi sankcionuoti veiksmai, galbūt dar vykdomi ir specialūs tyrimai. Nekalbu apie visas kitas priemones, kurios sukėlė riziką operacijoms po priedanga ir kurioms galbūt valstybė teikė prioritetinį dėmesį, skyrė daug lėšų, kad būtų nustatytos nusikalstamos veikos ar netgi grėsmės. Kai aš pamačiau šią informaciją, be jokios abejonės, supratau, kad specialioji tyrimo komisija nesilaikė Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, kurioje labai aiškiai įvardinta, kad pareigūnų, slaptų pareigūnų, slaptų bendradarbių, agentų tapatybė, priemonės, metodai ir tyrimai, be Valstybės saugumo departamento arba specialiųjų tarnybų, negali būti teikiami niekam, netgi specialiajai tyrimo komisijai. Taip pasisakė Konstitucinis Teismas 2004 metais. Nekalbu apie tai, kad jeigu ir gavo tam tikrus duomenis, jie turėjo būti saugomi tik specialiose patalpose ir tik su tam tikra dalimi susipažinta, su kuria jiems leidžia Specialioji ekspertų komisija. Matydamas, kad dabar mes, Seimo nariai, kurie turime leidimus ir turime tokias galimybes susipažinti su šia informacija, aš dar kartą visus įspėju: ten yra pateikta duomenų, su kuriais mes neturime teisės susipažinti. Jeigu dabar kokia nors informacija pateks į viešąją erdvę, faktiškai kyla grėsmė ne tik Valstybės saugumo departamentui, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomoms operacijoms, jų agentams, pareigūnams po priedanga.
Negana to, ten yra pateikta informacija apie vykdytą nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kuris yra įslaptintas. Pagal įstatymą nusikalstomos veikos imitacijos modeliai gali būti išslaptinti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, o tuo metu, kol to nėra padaryta, jie visą laiką būna slapti. Ten netgi įvardinti pareigūnai, kurie kontroliavo operacijas ir vykdė specialius veiksmus. Supratau, kad yra padaryta didelė žala ir kilo ypatinga rizika, todėl šiandien nedelsdamas kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą, kad įvertintų visą medžiagą, kuri dabar yra pateikta susipažinti. Manau, kad komisijos nariai nesusipažino arba iš viso nematė, kas buvo su tam tikrais duomenimis pateikta susipažinti Seimo nariams, todėl turime užkardyti šias veikas ir rizikas. Manau, kad mes turėtume ne tik nesvarstyti šito klausimo, bet laukti būtent specialiųjų tarnybų išvadų ir ką pasakys Generalinė prokuratūra.
Aš esu tas, kuris akivaizdžiai įsitikinau, kad į viešąją erdvę pateko informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Todėl prašau imtis tikrai ryžtingų veiksmų. Sustabdykime šitą dabar pradėtą klausimo svarstymą. Kreipiuosi į Seimo Pirmininkę. Pirmininke, jūs esate paslapčių subjekto vadovas, nuo jūsų priklauso, kas gali dirbti su įslaptinta informacija, kas ne. Jūs turite suvaldyti procesus. Jūs privalote imtis veiksmų. Jeigu jūs tokių veiksmų nesiimsite nuo šio momento, kai aš dabar informavau apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, jūs pati galite tapti bendrininke, priežastiniu ryšiu galbūt nusikaltimų, kurie gali įvykti dėl aplaidumo arba nežinia, dėl kokios kitos galbūt neteisėtos veiklos. Kreipiuosi į visą Seimo vadovybės grandį, netgi į pavaduotojus, į gerbiamą J. Razmą, į visus kitus: sustokite, nes tai, kas dabar vyksta, yra veikimas prieš valstybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, negaliu nereaguoti. Labai prašau nebauginti, negąsdinti nei Seimo narių, nei manęs insinuacijomis apie galimą bendrininkavimą ir panašiai.
Toliau kalbės B. Matelis. Ruošiasi D. Šakalienė. Frakcijos vardu. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, ką tik išklausėme vieną kalbą, kurioje nė 1 % nebuvo tiesos. Labai įdomi situacija susiklosto. Vienas labai įtakingas trąšų importuotojas uždraudžia savo frakcijai susipažinti su ta medžiaga, uždraudžia artintis prie slaptų dokumentų kabineto, po to tyliai leidžia vienam susipažinti, tas ateina ir visus išgąsdina: ir savo frakciją, ir mus visus, kas dabar ten bus, žiūrėkite, ten slapta viskas išslaptinta, kaip yra viskas baisu. Baimės akys didelės. Aš suprantu valstiečių tokią situaciją: kai trąšų importuotojas yra partijos lyderis, tai prisiartinti prie to kabineto iš tiesų yra sudėtinga. Aš visiškai žmogiškai suprantu ir socialdemokratų padėtį, kai matydami akivaizdžius dalykus, tiesiog galbūt gindami tą žmogų, kurį jie patys remia, ar savo būsimą lyderį, ar dabartinį lyderį, jie, ši frakcija, irgi nenori matyti akivaizdžių dalykų.
Aš norėčiau dar priminti ir pradėti šiek tiek nuo toliau. Praėjusią kadenciją man teko dirbti darbo grupėje, kuri kūrė Pranešėjų apsaugos įstatymą. Puikiai prisimenu tą darbą. Dirbome gerą pusmetį, gal daugiau nei pusę metų. Jokių pavyzdžių to įstatymo daug nebuvo, reikėjo viską patiems kurti. Prisimenu, kaip prie kiekvieno skyriaus sustoję jį aptardavome ir sugrįždavome prie vienos vienintelės temos. Sakėme: tas įstatymas ir tas skyrius neveiks, jeigu, priėmus tą įstatymą, atsiras bent vienas atvejis, kai pranešėjas bus nuviltas, sutryptas ir išstumtas, o tada jau visa Lietuva nebeturės jokios motyvacijos eiti ir pranešti apie sunkius nusikaltimus arba galų gale apie įtarimus.
Praėjo gal penkeri metai ir mes dabar matome iš tos pranešėjo istorijos, kad taip ir atsitiko. Mes šiame įstatyme buvome numatę daug įvairiausių saugiklių, kad žmogaus nebūtų galima persekioti, kad nebūtų galima atleisti iš darbo, kad nebūtų galima kažkaip kreivai pasižiūrėti ir jis galėtų įvertinti, kad tai yra jo persekiojimas, bet išėjo taip, kad niekas net nemirktelėjo: buvo atlikta reorganizacija, pranešėjas buvo atleistas iš darbo, pranešėjo tapatybė buvo paviešinta – ir paviešinta ne komisijos, o žiniasklaidoje! – ir niekas neatliko jokio tyrimo, nei Generalinė prokuratūra, kuri turėjo atlikti tyrimą, išsiaiškinti, kas išsiaiškino pranešėjo tapatybę, ir net VSD nesiaiškino, iš kur ta informacija ištekėjo. Iš tiesų turime baisų atvejį, kuris gali sužlugdyti visą mūsų tą darbą saugoti pranešėją. Jeigu ši istorija pasibaigs taip liūdnai, aš esu įsitikinęs, daugiau rimtų pranešėjų mes nesulauksime nei dėl korupcijos, ne dėl kitų nusikaltimų.
Aš galvoju, kas atsitiks, ir ne vienas klausia, kas atsitiks, jeigu mes šias išvadas patvirtinsime. Jeigu mes tas išvadas patvirtinsime, tai komisija nuosekliai savo išvadose nurodė, kokius įstatymus reikia tobulinti. Vėl grįšime prie Pranešėjų apsaugos įstatymo, vėl grįšime prie žvalgybos kontrolieriaus, nes jam trūksta įgaliojimų atlikti tyrimus, ir dėl viso to, ką esame numatę, jau visam Seimui pritariant, mes parengsime projektus, priimsime ir eisime į priekį kurdami savo valstybę. Jeigu nepatvirtinsime tų išvadų, tiesą sakant, nemanau, kad atsitiks kažkas baisaus, nes iš principo tai išvados yra daromos. Jau dabar Valstybės saugumo departamente keičiamos ir anksčiau buvo pakeistos tvarkos, kaip turi būti įregistruojami pranešimai, kaip turi būti dalinamos užduotys, ar galima tai atlikti žodžiu, ar tai galima atlikti raštu. Aš manyčiau, kad net ir Prezidentas G. Nausėda po šios istorijos bet kuriuo atveju padarys išvadas ir bus atsargesnis bendraudamas su įtakingais baltarusiškų trąšų importuotojais.
Tačiau aš labai bijau vieno, va čia tai jau daugiau bijočiau. Bijau to, kad jeigu mes išvadų nepatvirtinsime, tai ar kitą kadenciją, ar dar kitą kadenciją, kai vėl reikės sudaryti tokią laikinąją komisiją, ne mes, Seimas, spręsime, kas toje komisijoje turi dirbti, ne mes sudarysime tą komisiją, o tai darys teisėsaugos institucijos: Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra. Jie ir nuspręs, kokią informaciją jie gali pateikti Seimui, o kokios gali nepateikti. Dabar sukurtas precedentas, aš manyčiau, kelia klausimą tokį: mes balsuosime dėl to, ar vis dėlto išsaugosime Seimą, kaip aukščiausią valdžios instituciją, ar leisime įsikišti į politiką teisėsaugai ir diktuoti savo sąlygas Seimui. Štai čia bus klausimas, todėl mes ir balsuosime. Ačiū.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė frakcijos vardu. Ruošiasi A. Skardžius.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau vis dėlto sudėti tam tikrus taškus ir patikslinti situaciją. Mes šiandien turime paskutinį Etikos ir procedūrų komisijos išvadų rengėjų pasitarimą dėl tyrimo, dėl galimų laikinosios tyrimo komisijos narių padarytų pažeidimų, beje, procedūrinių pažeidimų, susijusių su teisingu proceso užtikrinimu, su jų veiksmų teisėtumu. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra tikrai gana sudėtingas tyrimas, yra tikrai didelė apimtis, yra daug skundų ir pateiktos medžiagos. Mes išklausėme visas puses, rinkomės į ne vieną pasitarimą. Yra suplanuotas posėdis anksčiau, nei turėtų būti, nes kitą trečiadienį yra ne darbo diena, todėl antradienį iš ryto vyks Etikos ir procedūrų komisijos posėdis.
Noriu patikslinti, kad yra gana daug skirtingų kaltinimų, tai yra nuo to, kad yra Generalinės prokuratūros klausimas dėl to, kad nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis, taip pat reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą… keliamas mums klausimas, ar nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų reikalavimų, ir prašo mūsų įvertinti komisijos tyrimą vykdžiusių narių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat kelia kaltinimą dėl tyrimo nešališkumo. Specialiųjų tyrimų tarnyba kreipėsi į komisiją nurodydama, kad bendradarbiaudama su laikinąja komisija jautė ir jaučia politinį spaudimą atlikti veiksmus, kurie yra galimai nesuderinami su Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais. Taip pat Valstybės saugumo departamentas kelia klausimą dėl komisijos nešališkumo ir viešųjų ir privačių interesų konflikto. Taigi, iš tiesų yra labai daug rimtų kaltinimų ir pirmą kartą matome tokią beprecedentę situaciją, kai nepasibaigus tyrimui (jo tikrai mes nevilkiname mėnesių mėnesiais, nuolat, kiekvieną savaitę dirbame ir jau antradienį bus rezultatas) vis tiek turime toliau svarstyti šį klausimą. Tikrai tai tiesiog kelia labai rimtų abejonių dėl noro surasti tiesą ir vis dėlto šio proceso politizavimo. Tai tikrai labai raginčiau nekaltinti vieniems kitų tokiais dalykais, kas ten, kaip sakė prieš tai kalbėjęs kolega, yra mūsų lyderis ar dar kas nors. Aš, kaip išvadų rengėja, Etikos ir procedūrų komisijoje tiesiog atlieku savo darbą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Skardžių. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, tiesiog stoviu tribūnoje su dvejopu jausmu. Turbūt institucijų neteisėta veikla arba kartais net nusikalstama veika turi būti parlamente ištirta, o kontrolierius to dalyko, kurio net ir nebuvo, negalėjo niekada imtis, bet šiandien yra ne tas laikas, kai mums reikėtų skaldyti visuomenę ir Prezidento rinkimų kampanijai finišuojant dabar tempti šį klausimą į Seimo tribūną.
T. Gailius, R. Petrašiūnas, galima būtų minėti A. Žymančių ir daug kitų VSD pareigūnų, kurie vieni savo noru išėjo, kiti buvo atleisti iš VSD dėl tam tikrų aplinkybių. Jei minime valdybos viršininką R. Petrašiūną, jis turėjo palikti tarnybą, kaip teigiama, dėl to, kad piešė pažymas pagal kažkokių veikėjų, buvusio Prezidentės patarėjo N. Rasburskio, T. Gerasimavičiaus, nurodymus ir po to teikdavo valstybės vadovams. Kaip gali normalioje valstybėje tokie klausimai būti netiriami?
Visai neseniai, 2023 metų sausio mėnesį, Kriminalinės policijos biuro tyrėjas A. Martinkus kreipėsi net į Seimo Pirmininkę, kad pradėtų parlamentinį tyrimą dėl to, kad jam dirbant policijos kriminalinės žvalgybos vyriausiuoju tyrėju buvo inicijuojamos bylos ir informacijos rinkimas, klastojant bylų pradėjimą, apie aukščiausius teisėsaugos pareigūnus ir politikus. Buvo minima daug politikų vardų, bet tyrimai nepradėti, tiesiog pranešėjas buvo ne pranešėju priskirtas į tą grupę. Kodėl? Nors jam buvo liepiama neteisėtai sekti net generalinį policijos komisarą, premjerą, ministrą, Seimo narius, tarp kurių teko ir man garbė būti.
Bet mūsų frakcija kažkada kreipėsi į „Lietuvos energiją“, kodėl buvęs pareigūnas A. Žymančius organizavo viešųjų ryšių kampanijas, teikė informaciją, pasinaudodamas savo ryšiais VSD, apie Seimo narius. Staiga jis buvo atleistas, kaip kad buvo atleistas tuomet ir iš prevencijos tarnybos, buvo atleistas, kažkur paslėptas. Matėme R. Petrašiūną, jis taip pat paslėptas, kai buvo atleistas iš VSD, energetikos sektoriuje, „Tete“, po to iš „Teto“ buvo atleistas. Bet turbūt liko dirbti patarėju vieno gerbiamo žemės ūkio ministro K. Navicko.
Tai ne vienas ir ne du atvejai, kai Valstybės saugumo departamento darbuotojai kažkodėl naudoja savo buvusius ryšius. Man labai keistai atrodo, kad buvęs VSD aukštas pareigūnas dirba LRT, tai yra D. Jurgelevičius, veda kažkokią pramoginę laidelę „Kas ir kodėl?“. Ar dera tokiam aukštam pareigūnui nusileisti iki tokio pramoginio lygio? Turbūt ne šiaip sau, sakykime, valstybės išlaikomame valstybiniame transliuotojuje laikomi tokie pareigūnai. Kokios sąsajos tarp mano visų paminėtų pareigūnų? Kažkokių yra. Kažkurie kažkada buvo priskiriami tam valstybininkų klanui.
Kadangi parlamente tenka dirbti nuo 2000 metų, teko išgyventi įvairių dalykų, tačiau aš už tai, kad parlamentas tikrai imtųsi parlamentinės kontrolės. Bet šiuo atveju dėl vykstančios Prezidento rinkimų kampanijos, dėl blogos geopolitinės situacijos aš vis dėlto siūlau šį tyrimą baigti ir nesivelti į dalykus, kurie tikrai gali pakenkti valstybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą. Ruošiasi V. Bakas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, šitose išvadose įžvelgtinos trys dalys.
Viena – konstruktyvioji siūlomoji, tai yra išvadų 11 punktas, kur yra punktai, kokius įstatymus, kokius kodeksų straipsnius reikia keisti. Dėl to, tiesą sakant, dabar net nereiktų priimti tų išvadų, bet ačiū komisijai bet kuriuo atveju, kad identifikavo problemines vietas, į kurias reiktų atkreipti mums, kaip įstatymų leidėjams, dėmesį. Manau, tai tikrai bus daroma artimiausiu metu, nepaisant to, ar išvados sulauks pritarimo, ar ne.
Kita dalis yra Prezidento situacija, kur Prezidentas yra įvardintas kaip pažeidžiamas asmuo ir kitu atveju įvardintas, cituojant pačios komisijos… ne pačios komisijos nuomonę, bet komisijai pacitavus Konstitucinio Teismo verdiktą, kad jeigu asmuo atsisako liudyti parlamentinio tyrimo komisijai, taip jis trukdo dirbti parlamentui kaip institucijai ir jo veiksmai gali būti vertinami kaip priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas. Ir kiti epizodai, susiję su Prezidentu, yra, sakyčiau, antra išvadų dalis.
Trečioje išvadų dalyje kalbama apie specialiąsias tarnybas ir jų veiklą Lietuvoje arba blogai daromus dalykus, netinkamai daromus dalykus.
Tai štai dvi tos dalys: Prezidento veiklos aptarimas ir specialiųjų tarnybų veiklos aptarimas, leidžia pasakyti man, kaip politikui, turinčiam tam tikrą patirtį: Prezidentas kai kuriais atvejais padarė klaidų, tarnybos kai kuriais atvejais leido sau per daug. Išvadų priėmimas leistų taisyti tas situacijas. Pateikimo stadijoje aš kalbėjau apie tai, kad mes turime pasakyti: tarnybos negali kartoti tų klaidų, kurios yra užfiksuotos šiuo tyrimu. Prezidentas ar kitas valstybės politikas neturi elgtis taip, kaip konstatuota tose išvadose dėl poelgio.
B. Matelis gerai pasakė: jeigu mes atmetame šias išvadas, tai ateityje Seimas nebespręs, spręs kiti, ką daryti, nes Seimas pats save diskvalifikuoja ir išbraukia atimdamas iš savęs teisę analizuoti. Ir štai ką aš dabar matau? Prezidentas ir Prezidento aplinka, specialiosios tarnybos ir jų aplinka bando diskredituoti Seimą, kad Seimas daugiau niekada nekištų trigrašio. Kvestionuodami Seimo teisę sudaryti tokias komisijas, sakydami, kad Seimo komisija ne taip dirbo, tada kreipdamiesi į Etikos ir procedūrų komisiją Seime, tai generalinė prokurorė, tai Prezidento patarėjas stabdo Seimo darbą dėl išvadų priėmimo.
Kolegos, mes turime matyti tuos dalykus. Iš mūsų, iš Tautos atstovybės, iš Seimo, yra atimama teisė sužinoti tiesą. Apie tai aš kalbėjau U. Eko romaną cituodamas praėjusiame posėdyje.
Na ir, žinoma, dar atsiranda D. Gaižauskas, kuris siūlo niekam neskaityti, nieko nežinoti, neturėti nuomonės. Vėl neblogai B. Matelis pasakė: na, gal dėl to, kad ten, tose išvadose, apie trąšų stumdytoją yra kalbama. D. Gaižauskas nueina toliau, apkaltina, kad kažkas paskaitęs nutekino šią informaciją, todėl, gerbiamieji, daugiau niekas neskaitykite. O aš noriu pasakyti, kad su šia informacija pirmas asmuo, kuris susipažino, arba antras asmuo, kuris susipažino, yra pats D. Gaižauskas, dar 2019–2020 metais, būdamas NSGK komiteto nariu, atliko tyrimą, kuris baigėsi niekuo. Bet dabar D. Gaižauskas jau kaltina, kad tie, kurie dabar perskaitė, šiais metais, tai tie yra nutekintojai ir nusikaltimo darytojai. O juk D. Gaižauskas skaitė tuos dokumentus arba bent jau dalį jų 2019 ir 2020 metais.
Paskutinis dalykas – įrodymų tvirtumas. Yra visko. Yra, mano manymu, labai aiškiai įrodytų dalykų, yra nepakankamai įrodytų dalykų. Kodėl nepavyksta įrodyti kai kurių dalykų? Akivaizdu, kad ne visi liudytojai liudijo sąžiningai, ne visi liudytojai liudijo vienodai. Iš tos pačios institucijos vienas asmuo vienaip liudija, kitas – kitaip. Komisijai padaryti tvirtų išvadų dėl to nepavyko.
Kadangi išvadų negalima atskirti ir balsuoti pavieniui, aš apsisprendžiu: aš balsuoju už šias išvadas, kad Seimas išsaugotų savo teisę vykdyti tyrimus ir analizuoti specialiųjų tarnybų veiklą. Kitaip tik specialiosios tarnybos turės teisę tirti, kas vyksta Lietuvoje, įskaitant Seimo narius ir jų balsavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Gaižauskas norėtų išsakyti repliką. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, nes paminėta pavardė. Gerbiamas kolega, aš jus pataisau. Kai praėjusioje kadencijoje mes atlikome tyrimą, mes labai griežtai laikėmės Valstybės paslapčių įstatymo ir kitų įstatymų, kurie reglamentuoja tvarką. Todėl jūs net nežinote ir niekada nesužinosite, ką tuo metu slaptai surinko būtent tuometinė komisija Nacionalinio saugumo gynybos komiteto sudėtimi.
Aš dabar pabrėžiau, kad šio tyrimo metu aš nekvestionuoju duomenų, jokiu būdu, aš kvestionuoju tą dalį, kuri perdėtai arba viršinant įgaliojimus pateikta susipažinti Seimo nariams, kuri liečia specialiųjų tarnybų agentų po priedanga, specialias operacijas vykdžiusių pareigūnų vardus, pavardes. Jūs ten įvardinę gal per klaidą, bet jūs jau pateikėte. Kokios priemonės, sankcionuotos teismų, dar vyksta, kokie tyrimai vyksta? Nusikalstamos veikos imitacijos modelio aplinkybės. Visa tai yra slapta, tai yra techniniai dalykai, kur Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad negalima teikti. Paskaitykite Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, šiuos duomenis absoliučiai draudžiama teikti net Seimo komisijoms. O jeigu norėjote susipažinti, jūs turėjote vykti į Valstybės saugumo departamentą. Būtų galbūt suteiktos specialios patalpos. Net šifruodami balsą jūs galėjote apsiklausti tam tikrus pareigūnus ar kuruotojus ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, rūpinkitės savo…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Bet jūs tai paviešinote visiems. Aš kalbu apie tą dalį. Ir aš nesu antras pareigūnas. (Balsai salėje) Ne, ne, aš nesu antras pareigūnas, kur sakė, kad Seimo narys, kuris susipažino. Aš susipažinęs, jau mačiau labai daug parašų Seimo narių, kurie tą informaciją žino. Aš apie tą dalį. Susipažinęs jau mačiau labai daug Seimo narių parašų, kurie apie tą informaciją žino. Aš apie tą dalį, kuri liečia būtent specialiųjų tarnybų veiklą, metodus ir technines dalis.
PIRMININKĖ. V. Bakas. Ruošiasi K. Masiulis. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Laba diena. Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš gal norėčiau nuraminti. Ne nuo to ketinau pradėti, bet išklausęs ką tik buvusio komentatoriaus baimes, noriu ir jį, ir jo frakciją nuraminti. Nuraminti visus, kuriuos ponas D. Gaižauskas ruošiasi apklausti arba kelti bylas, laimėjęs rinkimus. Štai komisija 2024 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir paprašė leidimo leisti susipažinti Seimo nariams. Galiu nurodyti rašto numerį, jūs jį rasite apačioje slaptojoje raštinėje, bet šitas raštas yra viešas. Cituoju Saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo V. Mažeikos atsakymą: „Neprieštaraujame, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Seimo laikinajai tyrimo komisijai (ilgas pavadinimas, kaip sakė Seimo Pirmininkė) teikta informacija būtų perduota susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo nariams, turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkama slaptumo žyma. Sutikimas apima VSD komisijai siųstą informaciją, buvusių ir esamų VSD pareigūnų komisijai uždarų posėdžių metu teiktą informaciją, kurios rengėju laikomas VSD.“ Kitaip tariant, visus dokumentus, kurie yra jums prieinami, tiems, kurie turite teisę, leidimus susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, galite drąsiai skaityti ir žinoti, kad Valstybės saugumo departamentas yra davęs tam sutikimą. Tai būtų tiek. Kviečiu tai padaryti, kurie nepadarėte.
Dabar dėl pačios komisijos išvados. Kolegos, kviečiu palaikyti šią išvadą ir tiesiog sugrąžinti jus prie jos esmės. Parlamento komisija atlikdama tyrimą nustatė, kad net kelios dešimtys asmenų Prezidento aplinkoje buvo susiję su Rusijos ir Baltarusijos verslais, specialiosiomis tarnybomis, diplomatais ir politikais. Jūs galite pasižiūrėti surinktoje medžiagoje konkrečias pavardes, konkrečius tų asmenų ryšius ir sąsajas su Prezidento rinkimų kampanija. Kai kuriuos iš šių asmenų jis įsileido į savo komandą ir bandė paskirti patarėjais. Su jais Prezidentas, tuometinis kandidatas, pats asmeniškai ir per savo artimiausius komandos žmones slapta susitiko įvairiuose miestuose, tiksliau, ne viename mieste. Apie tai nežino visuomenė. Jie buvo kviečiami kaip garbūs svečiai į Prezidento priėmimus prezidentūroje. Kai kurie iš tų asmenų savo ryšiais per vieną asmenį yra susiję su aukščiausiais Baltarusijos politikais, valdžios atstovais. Per vieną asmenį! Komisija gavo duomenų apie tai, jūs taip pat galite su jais susipažinti, kad Baltarusijos prezidentas, Baltarusijos valdžia dėjo visas pastangas, kad sankcijos baltarusiškam verslui, trąšoms nebūtų įvestos. Jie ieškojo būdų, kaip padaryti taip, kad būtų galima jas apeiti, jie ieškojo būdų, kaip į mūsų sprendimų priėmėjų ratą, kitaip tariant, į mūsų aukščiausias valstybės institucijas, paskirti sau artimus žmones. Problema, kad išrinktas Prezidentas priešinosi sankcijų įvedimui, darė spaudimą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos diplomatams. Tą komisija nustatė. Pasakos – neva buvo norima įvesti sankcijas Astravui ir mainais į tai aukoti baltarusiškas trąšas. Noriu paklausti, o kur Prezidentas yra dabar, kodėl jis Vadovų Taryboje, viešojoje erdvėje nepasisako už sankcijas Astravui. Ką, jų jau nereikia? Problema, kad Prezidentas iki šiol vengia atsakyti Seimui ir visuomenei, kas jį sieja su Baltarusijos verslo atstovais, asmenimis, kurie artimi, labai artimi A. Lukašenkai. Mes uždavėme tuos klausimus Prezidentui, iki šiol atsakymų neturime. Atsakymai nepateikiami nei Seimui, nei visuomenei. Vietoje to mes matome masinę komisijos ir Seimo diskreditavimo kampaniją, įtraukiant ir kai kuriuos opozicijos atstovus. Mes matome baimės sėjimo kampaniją, kuriai atstovauja čia D. Gaižauskas.
Gerbiami kolegos, jei pažeidžiamas Prezidentas, yra pažeidžiama valstybė, todėl čia yra labai svarbi Seimo lyderystė. Jei Prezidentas nenori teikti atsakymų apie tai, kas turi įtakos visos valstybės gyvenimui, mes turime siekti ir galime tai padaryti, kad tokią informaciją pateiktų visuomenei VSD – Valstybės saugumo departamentas, specialiosios tarnybos ją išslaptintų ir padarytų prieinamą visuomenei. Nieko negali būti baisiau nei pažeidžiama institucija ir pažeidžiami mūsų valstybės vadovai.
Taigi, gerbiami kolegos, šios išvados reikšmė yra ta, kad mes pasiūlėme sprendimus, kurie leistų padaryti taip, kad Seimas gautų visą informaciją apie tai, kas supa Prezidentą, kokią įtaką šie žmonės turėjo rinkimų kampanijoje ir koks yra jų vaidmuo.
Antra. Mes galime padaryti, pritarę šitai išvadai, kad Lietuvos specialiosios tarnybos būtų atskaitingos Seimui. Šiuo metu specialiosios tarnybos atliko net du tyrimus. VSD atliko tyrimą, susijusį su galimais Prezidento rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimais ir baltarusiško verslo įtaka Lietuvos sprendimų priėmėjams. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą, susijusį su VSD atskirų asmenų…
PIRMININKĖ. Laikas jau į pabaigą.
V. BAKAS (DFVL). …galimu piktnaudžiavimu.
PIRMININKĖ. Net jeigu frakcijos vardu.
V. BAKAS (DFVL). Mes, kaip tas institucijas kontroliuojanti institucija, tos informacijos negauname. Tai nėra normalu. Patvirtinę šitą išvadą, mes galime pakeisti įstatymus taip, kad specialiosios tarnybos būtų atskaitingos Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikro reikėtų apginti Seimo, kaip aukščiausios politinės institucijos Lietuvoje, garbę ir teises. Seimas formuoja institucijų sąrangą ir joms suteikia vienokias ar kitokias teises, gali panaikinti, atimti ir taip toliau. Tai mūsų prerogatyva ir niekas negali mums to uždrausti.
Ką aš čia mačiau, tai mane labai glumina. Esu vyresnio amžiaus žmogus ir sovietmečiu teko rašyti disertaciją iš filosofijos istorijos, tai buvo iš nepriklausomos Lietuvos filosofijos istorijos. Tai buvo fizikos ir matematikos filosofija, bet vis tiek visi šaltiniai buvo vadinamuosiuose specialiuose fonduose, vadinasi, slapti, nenueisi į biblioteką ir nepasiimsi, nepaskaitinėsi. Glumino jau tai, kad reikėjo gauti leidimą, norint skaityti „Naująjį židinį“ ar kokį nors kitą leidinį, ir tą leidimą galėjo gauti tiktai tie, kurie rašo mokslinį darbą.
Čia aš dabar irgi matau, kada D. Gaižauskas pats, tiesą sakant, vis dėlto nuėjo, ne iš karto, bet nuėjo. Teko man su juo susidurti toje pačioje skaitykloje. Šaukia ir draudžia, visaip gąsdina, kad tik neikite, neskaitykite, tai labai pavojinga (kaip ir sovietmečiu). O jeigu nuėję skaitysite, tai būtinai reikia kritikuoti taip, kaip tada – paskaitysi, bet reikia tą kapitalizmą sukritikuoti ir tuos šaltinius, kuriuos skaitei, reikia sukritikuoti, nes jie pagal apibrėžimą yra blogi. Jie turi būti blogi, nes jeigu perskaitysi ir pamatysi tenai tas trąšų vežėjų pavardes, tai gal jos susijusios ir su kai su kai kuriomis partijomis, gal turi sąsajų ne tik su Prezidentu, gal turi ir politinę įtaką? Gali būti kažkokie galai ir išvados daromos ne tokios, kokių norėtųsi, dar platesnės, tai geriau, kad neskaitytumėte, būtų labai pageidaujama.
Man atrodo, kad reikia skaityti, reikia domėtis, jeigu turite teisę. Galima, aišku, kritikuoti, kaip kai kas ir daro, neturėdami teisės netgi susipažinti su įslaptinta informacija.
Ką dar matau? Matau, kad vilkinama visaip. Bandome visaip užvilkinti, į visokias procedūras įpinti, o juk klausimas yra paprastas: išvados prasmingos ar neprasmingos? Susipažinkime su tuo, kaip buvo vykdomi tyrimai ir turėsime kiekvienas atsakymą.
Dar ką matau? Kažkodėl pusė Seimo, didžioji dalis opozicinių frakcijų atsisako dalyvauti komisijoje, o paskui sako: dėl to gali būti deformuotos išvados. Dalyvaukite, apklausinėkite asmenis ir tada bus nedeformuotos. Jeigu jūs atsisakote dalyvauti, tai išeina, kad suteikiate pasitikėjimo mandatą tiems, kurie dalyvauja. Jeigu nesuteikiate to mandato, tai patikrinkite procedūras, patikrinkite, kaip buvo vykdomos apklausos. Ir tai nedaroma. Matau iškreiptų šešėlių teatrą, kai tikri veikėjai slepiasi, bando pasislėpti. Tai yra nepriimtina. Ar mes tikrai esame nekvalifikuoti? Ar kiekvienoje frakcijoje tikrai nėra kvalifikuotų žmonių, kad galėtų dalyvauti tokioje specialiojoje komisijoje? Manau, kiekvienoje yra. Kodėl nedalyvauja – nesuprantama.
Aš manau, kad išvados yra labai reikalingos. Gerai, kad jos yra padarytos. Kviečiu visus vis dėlto jas patvirtinti, bent jau netrukdyti tam procesui.
PIRMININKĖ. Ačiū, visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Dabar motyvai po svarstymo. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kažkaip antrą kartą pavyksta ir antroje stadijoje pirmuoju užsirašyti, nors tikrai ne pirmas atėjau. Gal čia bijo prisiliesti kas nors prie tos temos, ką D. Gaižauskas ir sako.
Dar kartą sakau: yra bandomas kompromituoti Seimas ir jo teisė tirti, analizuoti, susipažinti, sudarinėti komisijas. Gali būti, patirtis liudija, kad kai kurios komisijos, ypač sudarytos praėjusioje kadencijoje, neatitiko Konstitucinio Teismo numatytos doktrinos. Noriu čia A. Širinskienei priminti apie jos vadovautą vieną komisiją, jos pačios paminėtą šiandien, – dėl urėdijų. Trečias dalykas, LRT tyrimo komisija buvo pripažinta kaip nekonstitucinė. Tai, man atrodo, per Konstituciją analizuoti komisijos veiklą yra labai gerai. Skatinau, raginau. Labai džiaugiuosi, kad socialdemokratai kreipėsi į Konstitucinį Teismą nustatyti, ar Seimas teisėtai elgėsi, ar komisija teisėtai elgėsi Konstitucijos požiūriu. Tai čia yra vyriškas elgesys. Kreipkitės, bus atsakyta. Bet kai bandoma kažkieno pagalba stabdyti procesą kreipiantis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, tai, man atrodo, truputį ir negarbinga, ir Seimas tokiems dalykams turi pasipriešinti. Iš pradžių kreipėsi į generalinę prokurorę, dabar, kiek suprantu, Prezidento patarėjas. Tai yra bandymas stabdyti Seimo darbą.
Gerbiamieji, jūsų reikalas stabdyti, mūsų reikalas daryti mūsų darbus, nebent ateityje Konstitucinis Teismas kaip nors kitaip pasakys, reaguodamas į socialdemokratų siūlymus. Šiandien bandoma pateikti taip, lyg čia kokių nors išmislų ši komisija pridarė. Vėl prisimenu kitą U. Eko knygą „Prahos kapinės“, kur toks aferistas, falsifikatorius sukurdavo dokumentą, to dokumento pagrindu viskas griuvo, imperijos griuvo, Europos žemėlapis keitėsi ir taip toliau. Nebijokite, šitos išvados nėra avantiūristinės, jos tikrai nepakeis Lietuvos, nebent sustiprins ją ir Seimo autoritetą Lietuvos politiniame kraštovaizdyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, aš labai abejočiau, ar tos išvados nėra tokios jau avantiūristinės, kaip čia kalbėjęs kolega sakė. Jeigu žiūrėtume į pagrįstumą, aš suprantu, kad dėl išvadų pagrįstumo labai lengva komisijai manipuliuoti, kuomet realiai išvadas perskaitė arba bandė skaityti 16, 17 ar 18 Seimo narių. Likusieji, matyt, balsuos, kaip suprantu, pagal tikėjimą. Bet kuomet skaitydamas išvadas matai, kad, tarkime, pranešėjas sako, jog kažkas lyg ir yra, bet netgi nesugeba pasakyti, iš kur jisai tą lyg ir girdėjo, išvadoje paskui skaitai, kaip yra baisu ir kokios grėsmės kyla nacionaliniam saugumui, tai tikrai, matyt, fantazija kai kurias išvadas darant buvo laki.
Kitas dalykas. Vėlgi nuskambėjo, kad labai konstruktyvi dalis yra komisijos pateiktos rekomendacijos. Tai dabar paskaitykime komisijos pateiktas rekomendacijas. Tarkime, 11.2 rekomendacija. Komisija siūlo (tai yra 11.5 rekomendacija) Vyriausybei kompensuoti pranešėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Negana to, kad, kaip teismas ar prokuratūra, komisija prisiskyrė sau kompetenciją įvertinti, ar yra turtinė ar neturtinė žala, jinai sau leidžia, apeidama įstatymų reikalavimus, nurodyti, kad Vyriausybė turėtų kompensuoti. Įdomu, pagal kokius teisės aktus ponia I. Šimonytė žada šitą pasiūlymą įgyvendinti?
Negana to, komisija sau leidžia perimti išvadų darymą iš žvalgybos kontrolieriaus. Tik kurdami žvalgybos…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …kontrolieriaus institutą sakėme, kad jisai nagrinės asmens duomenis. Komisija dabar konstatuoja, kad yra asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Kolegos, balsuodami tikrai paskaitykite bent rekomendacijas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuosime jau netrukus.
10.58 val.
Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392(2) (priėmimas)
Kadangi dar yra likę laiko, siūlau apsvarstyti darbotvarkės 1-4 klausimą, nes darbotvarkės 1-3 klausimo – Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto – dar nėra konsoliduoto varianto. Taigi darbotvarkės 1-4 klausimas. Gal galėčiau G. Palucką pakviesti į tribūną, nes yra kelios Teisės departamento pastabos. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Atsiprašau, ne viena, dvi Teisės departamento pastabos. Pirmai komitetas nepritarė, antrai pritarė. Jeigu galite, pakomentuokite.
G. PALUCKAS (LSDPF). Pirmai pastabai komitetas nepritarė, nes Teisės departamentas, mūsų įsitikinimu, neteisingai traktuoja du įstatymus – Kelių transporto kodekso ir Saugaus eismo įstatymo nuostatas. Priminsiu, įstatymu yra keičiama tai, kad trečiųjų šalių piliečiams, tai yra tų šalių, kurios nepriklauso Europos ekonominei bendrijai, Europos Sąjungai, NATO, ir Ukrainai, atsiranda reikalavimas turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, norint vežti keleivius. Tuo tarpu Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme kalbama apie bendrą dalyvavimą eisme. Prieštaravimo tarp dviejų įstatymų nematome, todėl nepritariame siūlomai Teisės departamento nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl antros pataisos.
G. PALUCKAS (LSDPF). Tai yra redakcinio pobūdžio pataisa. Jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba.
G. PALUCKAS (LSDPF). Redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta.
Motyvai. Užsirašę yra trys kolegos kalbėti už. J. Razma – pirmasis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai seniai lauktas projektas. Jo laukė ir norintys kokybišką taksi ar pavėžėjo paslaugą gauti mūsų piliečiai, ir patys šios rinkos dalyviai, kurie nori dirbti skaidriai ir civilizuotai. Iš tikrųjų pastaruoju metu, kai į šią rinką plūstelėjo vairuotojai iš trečiųjų šalių, tai tikrai situacija net neatrodė gerai. Dabar manau, kad projektu nustatytas reikalavimas turėti Europos Sąjungos šalyje ar kai kuriose kitose šalyse išduotą vairuotojų pažymėjimą šiek tiek apribos trečiųjų šalių piliečių galimybę ateiti į šią rinką. Svarbus taip pat ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Svarbūs dar ir patikslinimai, kad neturi būti taksi ir pavežėjo automobilių panašumų, kad, pavyzdžiui, ant pavežėjų automobilių negali būti plafonų, būdingų taksi automobiliams. Na, kas svarbu? Tam, kad vis dėlto tas įstatymas, jeigu jį priimsime, efektyviai veiktų, reikia, kad Transporto saugos administracija daugiau dėmesio skirtų šio sektoriaus kontrolei, nes gaunu ir aš nemažai dar tokių laiškų, kur sakoma, kad ta kontrolė yra menka.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt pavežėjų problema yra daug didesnė, nei mes ją čia sprendžiame. Aš suprantu, gerai, yra kosmetiniai pataisymai, galima tų kosmetinių daug pridaryti, bet tą problemą reiktų spręsti iš esmės. Pavyzdys, pavežėjas užsiregistruoja, o jam mokesčius sumokėti reikia po metų deklaruojant. Tai kaip jūs galvojate, kiek tokių deklaruojančių ir mokančių mokesčius belieka? Dabar situacija yra tokia: tokia platforma kaip „Bolt“ nuskaičiuoja tik 25 arba 30 % nuo sumos, gautos iš žmogaus, kuris sumokėjo už pavėžėjimą, o visa kita kabo tam X pavežėjui visus metus. Po metų jis dingsta – ir jokių mokesčių Lietuvai, viso gero. Tai gal tą problemą spręskime iš esmės, o ne kosmetinius pataisymus darykite? Dabar yra tik toks apsimestinis problemos sprendimo būdas. Įdomu, ar jūs bent jau paklausėte, kokie yra duomenys iš VMI, kiek pavežėjų užregistruota, kiek jie sumokėjo mokesčių, kiek tūkstančių iš jų pradingo ir nesumokėjo mokesčių? Ir tada pagrindinis klausimas: kaip konkuruoti sąžiningam Lietuvos vežėjui, kuris moka mokesčius, viską, su tokiais pavežėjais, kurie pasiima pinigus ir dingsta iš Lietuvos? Gaila, kad problemos neišsprendėte iki galo. Čia yra tik dalinis problemos sprendimo būdas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai labai reikalingas ir laiku įstatymo projektas, kuriam kviečiu pritarti. Reikėtų kalbėti čia apie vairavimo kultūrą. Mes žinome valstybių iš trečiųjų šalių, kur vairavimo kultūra ženkliai skiriasi nuo mūsų jau vakarietiškos vairavimo kultūros, kur vairuotojai tikrai tampa vis kultūringesni, vis atidesni vieni kitiems, geranoriškesni, mažiau konfliktiški. O neretai vairuotojai iš trečiųjų šalių, net neturintys vairuotojų pažymėjimų, išduotų Europos Sąjungos šalyje, kartais keleivius išleidžia ir viduryje gatvės, esant intensyviam eismui, daro tokius manevrus, kurie mus stebina. Nežinia, kaip jie gavo tuos vairuotojo pažymėjimus trečiųjų šalių valstybėse, nežinia, kokia jų sveikatos būklė yra, ar regėjimas, ar klausa geri, tačiau jie vairuoja mūsų gatvėse, stabdo eismą. Ta jų vairavimo kultūra ne visuomet yra tokia, kokios mes norėtume. Dėl to šios įstatymo pataisos tikrai yra labai reikalingos, pritartinos ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, džiugu, kad pagaliau ir šioje kadencijoje grįžtame prie pavėžėjimo paslaugos reguliavimo. Aš prisimenu, kai prieš penkerius šešerius metus čia intensyviai diskutavome salėje, kuo skiriasi pavėžėjimo paslauga nuo taksi paslaugos, tuomet atskyrėme tas dvi paslaugas, bet, aišku, per tuos kelerius metus nubėgo Nerimi ir Nemunu nemažai vandens ir matome problematiką. Problemų daugiausia kyla dėl to, kad iš tiesų mažai reglamentuota, kas gali pavežėti. Labai džiugu, kad Susisiekimo ministerija pateikė, kad pirma reikia atitikti reikalavimus ir tik tada bus išduodama licencija, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar – pirma išduodama licencija, o paskui tikrinama, ar pavežėjas atitinka tuos reikalavimus. Na, ir tikėkimės, kad vis dėlto tie vadinamieji lygintuvai, „Toyotos Priusai“, kurių daugiausia mūsų miestų gatvėse, bus labiau reglamentuoti ir prižiūrimi. Kaip ir kolega Jurgis minėjo, Transporto saugos administracija tikrai galėtų miestuose daugiau dėmesio skirti šiems pavežėjams, nes trečiųjų šalių piliečiai ne taip supranta eismo kultūrą, kaip mes suprantame po 30 metų. Jie taip pat turėtų taip elgtis būdami svečioje šalyje – taikytis prie mūsų sąlygų, o ne mes prie jų turėtume taikytis. Taigi, tikiuosi, kad šios pataisos tikrai bus į naudą ir mūsų gatvėse atsiras daugiau tvarkos pavėžėjimo versle. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis už kalba A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aktualus įstatymas, vakar jau pasitikrinau patekęs su „Boltu“ į avariją: vairuotojas mėgino per rakto skylutę patekti ten, kur automobilis niekaip netilptų. Bet kokiu atveju, ir kitose šalyse egzistuoja reikalavimai pasitikrinti savo teises, jeigu čia nuolat gyveni ar ilgiau gyveni, teises vairuoti automobilius. Šiuo atveju aš manau, kad vien šita nuostata leis tą situaciją pakeisti į gerąją pusę. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-4 klausimo –Kelių transporto kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3392. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 127, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIVP-3392) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame į darbotvarkės pradžią ir galime apsispręsti balsuodami dėl 1-2 klausimo – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir taip toliau projekto Nr. XIVP-3578. Taigi balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 64, prieš – 44, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo.
11.09 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti A. Bagdoną į tribūną, nes jis yra pranešėjas. Čia mes turime vieną kitą Teisės departamento pastabą. Tai visų pirma pradedame nuo 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio nieko nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas ir joms pritarė bendru sutarimu. Dalyvavo 11 komiteto narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba ir Seimo nario A. Petrošiaus pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Visų pirma, suteikiu žodį gerbiamam Audriui, kad pristatytų savo siūlymą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Svarstymo stadijoje atkreipiau dėmesį į tai, kad po Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo, po valstybės tarnybos reformos atsirado tam tikra bendra sistema ir aš jos buvau šiek tiek pasigedęs. Tikrai ieškojau būdų, kaip atliepti tas nuostatas, kurios buvo pasiūlytos šito projekto rengėjų, ir jas suderinti su tomis nuostatomis, kurios galioja Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymuose dėl kadencijų skaičiaus skaičiavimo tvarkos, nes praktikoje turėjome problemų.
Pateikiau pasiūlymą, kad būtų vadovaujamasi Biudžetinių įstaigų ir Viešųjų įstaigų įstatymais skaičiuojant tas kadencijas ir nekiltų neaiškumų taikant praktikoje. Džiaugiuosi, kad Teisės departamentas iš esmės rado teisėkūriškai paprastesnį, teisingesnį būdą neperrašant visų nuostatų išspręsti šitą klausimą. Jis iš esmės visiškai atliepia mano pasiūlymą, todėl atsiimu savo pasiūlymą ir palaikau Teisės departamento išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiimate pasiūlymą. Yra Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas Andriau, pristatyti komiteto nuomonę.
A. BAGDONAS (LSF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai bendru sutarimu. Balsavo 11 komiteto narių. Taip pat dėkoju A. Petrošiui, kuris atkreipė į tai dėmesį. Kaip ir minėjau, ir Teisės departamentas taip pat būtent į tai atkreipė dėmesį ir komitetas tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Aš atsiprašau, yra dar viena… Taip, viskas. 3 straipsniui pritarta.
Dar turime apsispręsti dėl pavadinimo. Yra Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo. Ji, matyt, yra redakcinio pobūdžio, bet prašau, gerbiamas Andriau, pristatyti.
A. BAGDONAS (LSF). Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra komiteto pakeista įsigaliojimo data – ne gegužės 1 diena, o gegužės 6 diena tam, kad Prezidentas turėtų 10 dienų, per kurias, tikimės, pasirašys įstatymo projektą, jeigu parlamentas jam pritars.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai galutinei… šiai pavadinimo korekcijai? Ačiū. Ačiū gerbiamam pranešėjui.
Motyvai. A. Bagdonas nori pasisakyti už, jeigu spės grįžti į savo vietą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, turizmo sektorius Lietuvoje turi labai daug potencialo, tačiau tam, kad šio sektoriaus generuojamos pajamos labiau prisidėtų prie bendrojo vidaus produkto, mes turime skirti jam šiek tiek daugiau dėmesio. Šiandien mes sprendžiame turizmo sektoriaus, turizmo informacijos centrų darbuotojų klausimą.
Dabar, lyginant su kitų sričių viešųjų įstaigų vadovais, bibliotekų ar muziejų, ar kitų, turizmo informacijos centrų vadovai susiduria su nevienodomis sąlygomis. Šiuo įstatymo pakeitimu siūloma, kad pasibaigus turizmo informacijos centro vadovo penkerių metų kadencijai jis galėtų būti skiriamas be konkurso antrai kadencijai, jeigu jo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius arba viršijanti lūkesčius. Šis projektas taip pat suteiks vadovams galimybę pasibaigus dviem kadencijoms dalyvauti konkurse į tą pačią pareigybę. Tai sudarys palankias sąlygas tolimesnio vadovavimo tęstinumui toje pačioje įstaigoje, taip pat mažins nedarbą regionuose. Tad kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Žukauskas norėtų kalbėti prieš. Atsirado daugiau motyvų. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, aš jau praeitą kartą esu sakęs, kad labai daug turizmo centrų iš tikro nevykdo savo funkcijos, nedirba savaitgaliais. Ir rodžiau aš čia gerbiamam A. Bagdonui nuotrauką iš Klaipėdos, kurioje neseniai lankiausi. Šeštadieniais, sekmadieniais Klaipėdos turizmo informacijos centras neveikia. Tokių Lietuvoje daug. Jie kažkam yra tapę ėdžiomis, neatlieka savo funkcijų. Jau nekalbu, kad prie turistinių vietinių įvairių objektų nėra elementaraus tualeto. Estijoje jau prieš 30 metų buvo visur, prie kiekvieno akmenuko, kuris už mūsų Puntuką dešimt kartų mažesnis.
Aš manau, kad neverta palaikyti šitų pataisų, ypač tos dalies, kurioje šnekama apie kadencijas, o reikia atlikti tų turizmo centrų veiklos auditą ir po to šnekėti apie įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Rakutis. O toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėčiau iš tikrųjų prisidėti prie gerbiamo Andriaus pasiūlymo ir agituoju pritarti jam dėl labai paprastos priežasties. Kalbant apie rajonų turizmo ir verslo informacijos centrus ir panašias organizacijas, yra tikrai labai sunku pritraukti inovatyvių jaunų žmonių, nes jie galvoja: atvažiuosiu, praeis kadenciją, gal pereisiu į antrą, ir viskas, ką man toliau tame rajone veikti. Todėl stabilesnė ši vieta paskatins žmones pasirinkti regionus, atvažiuoti čia dirbti. Tie žmonės, kurie tikrai gerai dirba, turės šiek tiek patikimesnę darbo vietą, nes iš tikrųjų atvažiuoti į regionus žmonėms, turintiems pačių naujausių inovatyvių žinių, nėra taip paprasta. Dėkui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkui. Taip pat už pasisakys gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turėtume turbūt atskirti steigėjus nuo pačių turizmo centrų, kurie organizuoja tam tikrus procesus, ekskursijas, tvarko maršrutus ir taip toliau, nes steigėjai paprastai investuoja į turizmo infrastruktūrą. Šiuo atveju turbūt sunku priversti savivaldybę… pačiam turizmo centrui, jeigu politiniai sprendimai nesuteikia galimybės investuoti į tą visą infrastruktūrą. Iš tiesų mes negalime turbūt sulyginti turizmo centro, kuris iš esmės nevaldo faktiškai jokių materialinių resursų arba neturi finansų, kurie turbūt būtų prilyginami kokiai nors didelei įmonei, kuri iš tiesų vykdo didelius verslus, tarkime, užsiima šilumos tiekimu arba galbūt gydymo paslaugomis, kur gauna atitinkamą finansavimą ir ekonomiškai gali tvarkytis.
Šiuo atveju tikrai neturėtų būti apkaltinti turizmo centrų direktoriai, tuo labiau kad centrai nėra dideli. Pagal analogiją, mes jau atleidome ir kultūros centrus, ir bibliotekas nuo tokio perdėto konkursavimo. Aišku, konkursai vyks, bet, turbūt nesuteikti žmogui galimybės dalyvauti konkurse, kai faktiškai pasiūla ir paklausa neatitinka tam tikrų dalyvavimo konkursuose kriterijų, turbūt neverta būtų ir prasidėti… Šiuo atveju siūlau palikti tuos konkursus, kurie vyks vis tiek, ir turbūt neapriboti kadencijų skaičiaus. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis už kalbės gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū P. Saudargui, kuris buvo iniciatorius ir parengė šį projektą. Iš tikrųjų jisai yra išdiskutuotas su visomis asocijuotomis struktūromis ir buvo pritarta šiems pasiūlymams. Gyvenimas parodė, kad surasti vadovų, kurie dirbtų ilgesnį laiką, taip pat nėra lengva. Ta tendencija, kai vieną kadenciją dirba ir dirba gerai, kitą kadenciją galvoja jau, kas čia bus toliau, galbūt ir darbo kokybė krenta… Aš galvoju, čia žmonėms yra duodama garantija, kad jeigu tas centras dirbs kūrybingai, tai jo veikla tęsis ir ilgiau. O dėl vadovų tų centrų, kokie jie būtų – savivaldos ar kokie kitokie, yra visuomet būdų įvertinti esančių vadovų veiklą. Jeigu jis netinkamas, jį atšaukti ar kitokiu būdu pasiūlyti kitas pareigas. Tai jisai yra savalaikis.
O dėl tų pretenzijų, kur čia buvo pasakyta, kad štai, žiūrėkime, centrai ten sekmadienį ar kada uždaryti, ne visomis dienomis… Tai iš tikro priklauso nuo steigėjų, kada tie centrai dirbs, bet ne nuo tų vadovų, kurie paskirti kokios nors institucijos vadovauti tiems centrams. Ačiū ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuokime dėl viso Turizmo įstatymo projekto Nr. XIVP-3557(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 119: už – 107, prieš – 1, sulaikė 11. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Dabar, gerbiami kolegos, toliau aš siūlyčiau su ribojamosiomis priemonėmis dar šiek tiek palaukti, nes laukiame konsoliduoto projekto, jis ir taip yra labai sudėtingas. Norisi, kad visi Seimo nariai matytų, už ką yra balsuojama ir kaip yra balsuojama. Todėl aš siūlau pereiti prie 1-6.1 ir 1-6.2 klausimų.
11.20 val.
Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 727, 728, 729 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3066(2) (priėmimas)
Baudžiamojo kodekso lydimasis projektas Nr. XIVP-3066. Gerbiamąją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase prašom į tribūną. Čia buvo redakciniai dalykai, juos reikėtų įgarsinti: 726, 727, 728 straipsnius. Šiuose straipsniuose buvo redakcinių pataisymų. Gerbiami kolegos, dabar pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Tai gal galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 19 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Ten su tribūna kažkas ne taip, gal Sekretoriatas galėtų pažiūrėti ir išspręsti technines problemas? (Balsas salėje) Mikrofoną aš įjungęs. Dėl 19 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Dėkui. Ar galime su šiuo pasiūlymu pritarti 19 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl 33 straipsnio buvo redakcinė. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Techninio pobūdžio korektūra, nes išbrauktas vienas straipsnis ir reikia likusius straipsnius pernumeruoti, čia dėl protokolo.
PIRMININKAS. Redakciniai pakeitimai dėl 33, 34, 35 straipsnių susiję su numeracija. Galime bendru sutarimu pritarti šiems straipsniams? Dėkoju. Dėl 36 straipsnio nieko nebuvo. Dėl 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėkoju pirmininkei.
Pastraipsniui procedūrą įveikėme. Dabar motyvai dėl viso projekto, nematau norinčių kalbėti. Galime pereiti prie balsavimo. Pirmiausia dėl darbotvarkės 1-6.1 klausimo – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3066. Balsuojame, Baudžiamojo kodekso priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 125, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 389, 392, 405 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3067(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3067. Dabar pastraipsniui: dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso nėra jokių motyvų. Balsuojame dėl viso Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3067. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 126, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, vis dar laukiame konsoliduoto varianto, sakė, likusios kelios minutės dėl ribojamųjų priemonių, tada keliaujame toliau pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-7 klausimas. Nėra Teisės departamento išvados, tai mes turėsime… Išvada komitete neapsvarstyta. Atidedame.
11.25 val.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(3)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimų blokas. Priėmimas. Tai įstatymo projektas Nr. XIVP-3007. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taip pat kitas pasiūlymas, kuriam Teisės departamento komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui su šiais pasiūlymais? Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento pastabų. Komitetas vienai pastabai pritarė, kitai nepritarė, trečiai pritarė iš dalies, ketvirtai pritarė, penktai pritarė, šeštai pritarė. Ar galime su šiomis pastabomis 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 7 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 8 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymų. Vienam pasiūlymui komitetas nepritarė, kitam pritarė iš dalies, trečiam Teisės departamento pasiūlymui pritarė ir ketvirtam pritarė. Ar galime 8 straipsniui su šiais pasiūlymais pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 9 straipsnio nebuvo pasiūlymų, dėl 10 straipsnio nebuvo, dėl 11 straipsnio nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 12 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymų. Vienam pasiūlymui komitetas pritarė, kitam komitetas pritarė, trečiam pritarė.
A. CIRTAUTAS (Seimo posėdžių sekretoriato patarėjas). Žiūrėkite, šito nereikia svarstyti, jeigu pritarė šitam.
PIRMININKAS. Taip. Kadangi vienam pritarėme, tai antram nereikia pritarti. Trečiam pritarė, ketvirtam pritarė iš dalies ir penktam pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 ir 14 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso projekto L. Savickas kalbės už. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi laikas labai ribotas, tai labai trumpai. Iš tikrųjų čia tęstinis mūsų bandymas surasti kompromisą. Ne vieną kartą nuomonės buvo išsiskyrusios nuo pirminio valdančiųjų ir Vyriausybės pateikto įstatymo projekto, bet džiaugiuosi, kad, atsižvelgiant į Seimo salėje išreikštą valią ir į tai, kad reikia patikėti, kad bendruomenė gali judėti savireguliacijos prasme, šis projektas buvo pakoreguotas, kaip buvo sutarta, to buvo laikomasi.
Artimiausiu metu visai kitu klausimu svarstysime kitą projektą, kuris iš esmės numato tą Rūmų įstatymą ir atitinkamai suderina tiek Vyriausybės dabar naują, patikslintą matymą, tiek pačios asociacijos narių, tiek ir mūsų. Todėl manau, kad šia gera valia, sutarimu galime pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, nuomonės išsakytos. Dabar balsuojame. Balsuojame dėl 1-8.1 klausimo – Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3007. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3008(2)VK (priėmimas)
Toliau. Kitas 1-8.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3008. Pastraipsniui. Čia bus gerbiamos I. Hasse pasiūlymas, bet mes jį galbūt greituoju būdu, kadangi komitetas pritarė. Tuoj pažiūrėsime, jeigu Seimas nereikalaus balsuoti, gal mes galėsime ir greituoju būdu.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ir štai buvo Seimo narės I. Haase pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galbūt Seimas galėtų pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, ir nereikalaus diskusijos? Dėkoju, tada pritarėme.
Ir dar buvo vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar galime dabar 3 straipsniui su minėtais pasiūlymais pritarti bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir dabar 4 straipsnis, dėl kurio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso niekas nenori kalbėti, tai balsuojame. (Balsai salėje) Perjungsime, taip. Ne, nėra nieko. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008(2)VK.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3009(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Čia nebuvo jokių pasiūlymų dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių. Galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Tada balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-3009(2). Siūliau trumpą balsavimą, bet dabar jau paleidome ilgą, kad spėtų visi susėsti, nes vaikšto čia, blaškosi. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas. Balsuojame dėl jo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3010(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.4 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Nr. XIVP-3010(2). Čia gi buvo tik Teisės departamento pasiūlymų, man atrodo, greitai peržiūrėsiu.
Taigi, dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas. Komitetas Teisės departamentui pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio siūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6, 7 straipsnių siūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 8 straipsnio Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Nesimato, kad jų būtų, tai tada balsuojame. Galime ir greituoju būdu. Atkreipiu bevaikštančiųjų po salę dėmesį, kad balsuojame, esame balsavimo lange, ir pagreitinome – reikės greičiau eiti prie mygtukų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 112, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 6, 8, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3011(2)VK (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8.5 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3011(2). A. Petrošius per šoninį mikrofoną.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mano balsą pašau įskaityti už, kažkaip ne taip nusispaudė.
PIRMININKAS. A. Petrošiaus balsas už, ne taip paspaudė.
Dabar Žemės mokesčio įstatymas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio siūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 5 straipsnio Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 6 straipsnio siūlymų nebuvo, dėl 7 straipsnio nebuvo siūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 8 straipsnio Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pastraipsniui įveikėme.
Dabar motyvai už, prieš. Nieko nėra. Balsuokime dėl Žemės mokesčio įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3011(2). Balsuojame dėl Žemės mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 124: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3012(2)VK (priėmimas)
Toliau 1-8.6 klausimas, paskutinis iš šio bloko, – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3012.
Taigi čia buvo Teisės departamento pasiūlymas dėl pavadinimo. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2, 3, 4 straipsnių nebuvo jokių siūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl 6 straipsnio Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar motyvai dėl viso. Nematau norinčių kalbėti.
Tuomet balsuojame dėl 1-8.6 klausimo – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3012.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 121, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
(Balsas salėje) Gerai, žinios geros. Sekundžių tikslumu atkeliauja konsoliduotas Ribojamųjų priemonių įstatymo projektas.
11.38 val.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3461(3) (priėmimas)
Taigi galime grįžti prie 1-3 klausimo – Ribojamųjų priemonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3461. Kviečiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją gerbiamą J. Jarutį. Bandysime svarstyti šį projektą. Dėl jo buvo nemažai pasiūlymų, nemažai aistrų. Taigi reikės padirbėti.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario V. Ąžuolo siūlymas, jam komitetas nepritarė. Sudarykime galimybę V. Ąžuolui pristatyti savo pasiūlymą. (Balsai salėje) Kai pristatys, paklausime.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymo esmė labai paprasta. Europos teisė turi galioti ir Lietuvoje, nesvarbu, ar tu esi rusas, ar baltarusis, ar kitas pilietis. Aš nesuprantu, gal nustokime segreguoti tuos kaimynus rusus, baltarusius, kurie gyvena mūsų valstybėje, nustokime iš jų tyčiotis. Jeigu mes to nedarome, mes tampame labai panašūs, kas buvo daroma karo metu su vienos tautybės žmonėmis. Tiek labai trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar aš klausiu Seimo salės, ar yra 29 palaikantys? Pakelkime rankas, kurie palaiko. Aš kol kas nematau. Gerai, pabandykime mygtukus paspausti, ar yra 29. Kas už, vadinasi, palaiko siūlymą. Iš tikro matysime, ar yra, ar nėra, nes man pagal rankas nesusidarė toks įspūdis, kad yra. Yra.
Užsiregistravo 56, balsavo 52, už – 41, tai yra.
Tuomet komiteto nuomonė. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Gerai. Komitetas nepritarė vienbalsiai. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad siūloma nauja dalis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, taip. Asmuo pagal tarptautinius Europos Sąjungos…
PIRMININKAS. Ne šitas. Ai, kitas bus, taip. Gerai, kolegos. Komitetas nepritarė.
Dabar už pasiūlymą kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš kolegas noriu paraginti pritarti, nes komiteto pranešėjas jokių argumentų, dėl ko nepritarti, kaip ir neįvardijo. Aš manau, kad tikrai Valiaus siūlymas yra labai pagrįstas ir teisingas. Teisės normos turi galioti vienodai, nepriklausomai nuo žmogaus tautybės. Aš manau, kad Seimas palaikys. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasižiūrėkime, ar Seimas palaikys, balsuodami. (Balsai salėje) Ne, stop, stabdome balsavimą, jeigu yra klausimų, kaip balsuojame. Visada balsuojama dėl pasiūlymo. Seimo narys V. Ąžuolas pristatė pasiūlymą. Kas balsuoja už, balsuoja už V. Ąžuolo pasiūlymą, kas balsuoja kitaip, natūralu, balsuoja prieš pasiūlymą arba susilaiko. Vadinasi, kaip komitetas (komitetas nepritaria).
Užsiregistravo 123, balsavo 121: už – 28, prieš – 56, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat gerbiamo Seimo nario V. Ąžuolo. Prašom. (Balsai salėje) Čia yra siūlymas papildyti nauja dalimi, taip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jis yra susijęs ir su prieš tai buvusiu siūlymu, kad ta teisė turi galioti visur. Mes neturėtume jų išskirti vien dėl to, kad neleistume ko nors įsigyti, nekilnojamojo turto, kitų dalykų. Baikime taip elgtis. Tie žmonės gyvena mūsų valstybėje, jie turi gyventi reikalingus dokumentus. Nustokime tyčiotis. Labai paprasta, bet matysime, kas čia darosi.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet ar jūs, matydamas rezultatą ir ano pasiūlymo likimą, jeigu jūs sakote, kad tai yra susijęs, reikalaujate dėl šito balsuoti, ar ne?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Balsuokime, žinosime apsisprendimą.
PIRMININKAS. Gerai, siūlote balsuoti. Toliau komiteto nuomonė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Norime pabrėžti, kad tai yra laikinas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas, ir manome, kad šitoms dviem šalims, kurios tiesiogiai dalyvauja kariniame konflikte, apribojimai turi būti taikomi, todėl kolegos nepritarė kolegos Valiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Tiesa, aš atsiprašau, nepaklausiau, ar yra 29 Seimo nariai, bet aną kartą buvo, tai… (Šurmulys salėje) Gerai, išreikškime, ar yra 29 dabar, ar išvis svarstome pasiūlymą. Dabar balsuojame, ar yra 29 palaikantieji V. Ąžuolo siūlymą.
Užsiregistravo 54, balsavo 46: už – 31, prieš – 3, susilaikė 12. Yra, vadinasi, svarstome pasiūlymą. Komiteto nuomonė – nepritarti. Jinai nuskambėjo. Dėl motyvų dėl pasiūlymo nematau užsirašiusių, niekas nekalba. Tada balsuojame. Išgirdome V. Ąžuolą, išgirdome komitetą. Kas balsuoja už, palaiko V. Ąžuolo pasiūlymą, kas balsuoja prieš ar susilaiko, tai, matyt, palaiko komiteto nuomonę.
Užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 21, prieš – 57, susilaikė 42. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo Seimo nario A. Pociaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Prašom. Gerbiamas A. Pocius pristatys pasiūlymą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Įstatymo įgyvendinimo eigoje išaiškėjo, kad poreikio tokiai išimčiai dėl Rusijos Federacijos piliečių nėra. Čia turima omenyje, kad Ribojamųjų priemonių įstatyme yra numatyta galimybė paskirti instituciją, tarpininkaujančią dėl prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėjus tais atvejais, jei būtų poreikis į Lietuvą kviesti tam tikrų specialybių kai kurias kvalifikacijas turinčius darbuotojus. Tai čia yra, galima manyti, kad ši numatyta išimtis šiuo metu yra perteklinė, siūlytina iš viso ją išbraukti, tikslinant įstatyme numatytus ribojimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys siūlymą? Rankas pakeliame, jeigu palaikome. Šiuo atveju matau, kad įvairios frakcijos palaiko, tai turbūt bus, ir komitetas pritarė. Komiteto nuomonė. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė. Kaip pristatė ir pranešėjas, ta formuluotė nebeaktuali šiuo metu, ir Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijoje siūloma šitą išbraukti. Komitetas pritarė, vienbalsiai pritarė kolegos Arvydo pasiūlytai pataisai.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, nebent galime pritarti bendru sutarimu, jeigu niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame, bus aiškiau. Balsuojame dėl A. Pociaus pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Užsiregistravo 124, balsavo 119: už – 113, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi pasiūlymai pritarta.
Toliau. Buvo Seimo narių Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo ir L. Savicko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Pristatys gerbiamas Žygimantas. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mes siūlome įvesti papildomą patikrą visiems Baltarusijos piliečiams, nes anksčiau mes tikrindavome tiktai tuos, kurie turėjo vizas. Dabar išbraukėme nuostatą, vizas, vadinasi, visi, kurie turi taip pat ir leidimą gyventi, bus patikrinami įdėmiai prie sienos. Taip pat siūlome išbraukti kitas nuostatas, kuriomis mes sulyginame baltarusius su Rusijos piliečiais, tą daro Maskva. Ilgalaikė mūsų politika yra atskirti tas tautas, kaip ir baltarusius, nuo režimo.
Teisės departamentas yra pastebėjęs, kad tokie siūlymai, kuriuos mes taip pat su Teisės departamentu norime išbraukti, gali prieštarauti mūsų nacionalinei teisei, nes Tarptautinių sankcijų įstatyme yra aiškiai pasakyta: tokie siūlymai gali būti įvedami tik Vyriausybei žinant, tai atitinkamai ir Europos Sąjungos teisei tai gali prieštarauti. Visi tie dalykai, kuriuos mes braukiame, yra sprendžiami kitu įstatymu, tai yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, nes žmonės, kurie pasisako už okupaciją ar šlovina Putiną, nėra tik baltarusiai. Visų kitų tautybių užsieniečiai, visiems jiems yra atimami leidimai, negalima susiaurinti iki vienos tautos. Siūlymas yra būtent didinti patikrų skaičių. Vadinasi, visi, kurie kerta sieną, turi būti įdėmiai patikrinami, atsižvelgiant į tas grėsmes, kurios buvo ne kartą įvardintos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar techninė mano pastaba. Viskas gerai dėl garsinės signalizacijos. Kai kas domisi, kas čia vyksta, gal reikia evakuotis – niekur nereikia evakuotis, tuoj bus išjungta. Techninė problema, tai nekreipkime dėmesio.
Dabar komiteto nuomonė, prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Mes manome, kad tai atliepia mūsų specialiųjų tarnybų informaciją apie Baltarusijos ir Rusijos piliečių keliamas grėsmes, ir ta papildoma patikra tikrai nepakenktų, tai todėl pritarėme pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys?
J. JARUTIS (LVŽSF). Už buvo 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerai. Matau, kad yra. Dėkui komitetui už nuomonę, jūs pristatėte. Nematau norinčių kalbėti, tai balsuojame gal vis tiek dėl pasiūlymo. Įstatymas sudėtingas, kad būtų aiškiau, apsispręskime balsuodami dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 127, balsavo 124: už – 103, prieš – 1, susilaikė 20. Taigi pasiūlymui pritarta.
Toliau buvo Seimo narių Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymas ir, atkreipiu dėmesį, toks pats Seimo nario V. Mitalo pasiūlymas. (Balsas salėje: „Ne, ne toks pats.“) Ne toks pats. Gerai, einame, jeigu jums ne toks pats, tai apsvarstysime visus nuosekliai. Gerai. Dabar Seimo narių Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymas. Prašom, teikėjai. Tada gerbiamas Žygimantas pristatys. Prašau, Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Minėjome, kad dar braukėme visas nuostatas, kurios yra sprendžiamos kituose įstatymuose, tai yra Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, ir kurie galimai prieštarauja mūsų įstatymams ir Europos Sąjungos teisei bei sulygina Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kas yra nepriimtina, nes 30 metų vykdėme skirtingą politiką, bandydami taip pat atskirti baltarusius nuo režimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys pasiūlymą? Įvairiose frakcijose, matyt, palaikymas yra. Ir tada komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai vis dėlto tokie: manome, kad Ribojamųjų priemonių įstatymas yra pritaikytas būtent toms dviem šalims ir čia netaikomos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, tai ribojimas tik šitų dviejų šalių piliečiams. Manome, kad išskirti vieną šiuo atveju būtų netikslinga, todėl komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 4, prieš – 6.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Už pasiūlymą kalba V. Mitalas. Prašau.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų dar ir šįryt gavome Teisės departamento pastabų, kad įstatymas komitete gana reikšmingai pasikeitė nuo to, ką Vyriausybė siūlė, ir yra labai tikslinga grįžti prie to, ką siūlė Vyriausybė, nes tai yra ne tiktai mūsų nacionaliniai teisės aktai, bet taip pat ir tarptautiniai teisės aktai, kurie yra su tuo susiję. Būtent dėl to šis pasiūlymas in corpore, ką mes esame užregistravę su kolegomis, iš esmės grąžina įstatymą į Vyriausybės pasiūlytą variantą, kur, taip, yra daroma diferenciacija tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečių, nes mes tą diferenciaciją darome ir kitose politikos srityse, įskaitant užsienio politiką. Būtent dėl to aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tikriausiai šitos pataisos teikėjai užmiršo, kad mes savo oficialiuose dokumentuose ne kartą esame įvardinę Baltarusiją kaip dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą, lygiai taip pat kaip ir Rusiją. Todėl sąlygos, ribojamosios sąlygos, kurios yra taikomos Rusijos piliečiams, šiuo atveju, patinka mums ar ne, turėtų būti taikomos ir Baltarusijos piliečiams. O tai, ką jūs siūlote išbraukti, tai šį įstatymą, kolegos, daro bedantį. Aš taip pasakysiu. Žinoma, galima sugalvoti įvairiausių tikrinimo priemonių ir sakyti, kad jos yra efektyvios, bet mes puikiai žinome, kad tai yra priedanga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami. Balsuojame dėl Seimo narių Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymo.
Užsiregistravo 127, balsavo 124: už – 93, prieš – 9, susilaikė 22. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Toliau. Buvo Seimo nario V. Mitalo pasiūlymas, kuris, jis teigė, šiek tiek kitoks. Prašau.
V. MITALAS (LF). Taip, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia gal komitetas padarė nedidelę klaidą, nes prieš tai siūlyme buvo kalbama apie išimtinai fizinius asmenis, o čia kalbama ir apie juridinius asmenis. Aš pasakysiu labai paprastą pavyzdį.
Yra pavyzdžių, kai užsienyje veikiančios įmonės, draugiškose valstybėse veikiančios įmonės, turi vieną iš naudos gavėjų, kuris yra Baltarusijos pilietis, su režimu neturi nieko bendro, gyvena ne Baltarusijoje, gal net ne Lietuvoje. Tačiau tokiu atveju, net jeigu jis turėtų 1 % juridinio asmens akcijų, jisai nebegalėtų, tas juridinis asmuo nebegalėtų įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Dėl to, aš manau, Baltarusijos tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi būti to įstatymo atitinkamame straipsnyje. Kaip Seimas ką tik nubalsavo dėl fizinių asmenų, taip ir dėl juridinių asmenų, turi būti išbraukti. Dėl to kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš gal neturėčiau čia kištis, bet man atrodo, kad ir viename, ir kitame pasiūlyme kalbama „ir juridinių asmenų“. Tai kuo skiriasi? Gerai, tegu komiteto atstovas…
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė tokia. Mes manome, kad prieš tai buvusiam kolegų pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė, bet Seimas pritarė, yra tapatus pasiūlymas, todėl komitete dėl šito kolegos V. Mitalo pasiūlymo net nebuvo balsuota.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Komiteto nuomonę išgirdome. Ar yra 29 palaikantys šį siūlymą? Turbūt įvairiose frakcijose yra, tai palaiko. Gerai.
Dabar dėl pasiūlymo už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Na, prieštaraujantys tam siūlymui ir vėl sulygina režimą su baltarusių žmonėmis. Mes niekada nelyginome nei režimo, nei jiems padedančių kompanijų. Atsiminkime, kad pas mus dirba žmonės ir kompanijos, kurios padėjo revoliucijai, padėjo kovoti už tą laisvę. Ir mes dabar patys, kaip ir A. Lukašenkos režimas, norime panaikinti galimybę jiems čia veikti. Tai yra absurdas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš manau, kad, girdėdami štai tokius mano kolegos Ž. Pavilionio žodžius, oligarchai, kurie remia A. Lukašenką, džiaugiasi, nes šioje pataisoje, kurią siūloma išbraukti, kalbama apie tuos asmenis, kurie neturi teisės Lietuvoje gyventi, tačiau per antrus ir trečius asmenis valdo turtą ir gali turėti galutinę naudą. Štai koks yra dalykas. Išeitų taip, kad mes labai griežtai kovojame prieš Rusijos oligarchus, remiančius V. Putiną, bet atleidžiame vadeles, atidarome duris Baltarusijos oligarchams. Pirmyn, vyrai!
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame balsuodami. Dėl V. Mitalo pasiūlymo dabar balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 116: už – 83, prieš – 9, susilaikė 24. Pasiūlymui pritarta.
Toliau buvo gerbiamo Seimo nario V. Ąžuolo pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gerbiamas V. Ąžuolas pristatys mums jį.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymo esmė labai paprasta, kad negalima segreguoti žmonių pagal tautybę ir kad jie galėtų įsigyti nekilnojamojo turto. Elementarus pavyzdys, kai atvyksta šeima – žmona ukrainietė, vyras rusas – ir negali netgi nekilnojamojo turto įsigyti. Na, ar tai reikėtų daryti? Tikrai nereikėtų. Na, nustokime užsiimti segregacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Noriu pabrėžti, kad mes nediskriminuojame žmonių pagal tautybę, bet čia yra kalbama apie pilietybę tų dviejų šalių, kurios dalyvavo agresijoje prieš Ukrainą. Ir tokie sprendimai komiteto yra priimti. (Balsai salėje) Nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti – komiteto nuomonė. Gerai. Dabar prieš pasiūlymą… O! Buvo anksčiau, kažkas buvo, bet dabar nieko nėra. Tai apsispręsime balsuodami dėl V. Ąžuolo siūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 127, balsavo 124: už – 21, prieš – 58, susilaikė 45. Taigi nepritarta siūlymui.
Toliau, gerbiami kolegos. Buvo Teisės departamento pasiūlymas, bet dėl jo mes apsispręsime prie 4 straipsnio, ten jis turėtų būti dabar jau. Toliau buvo kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Tai gal pakomentuokite trumpai komiteto nuomonę.
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia dėl 3 straipsnio 8 dalies?
PIRMININKAS. Taip.
J. JARUTIS (LVŽSF). Na, tiesiog Teisės departamentas argumentuoja, kad galimai prieštarauja, mūsų sprendimai prieštarauja įvairioms europinės teisės ir tarptautinėms normoms. Komiteto nuomone, manome, kad mūsų nacionalinis saugumas yra svarbesnis ir politinius sprendimus galima priimti Seime, todėl šiam Teisės departamento pasiūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia ir dėl visų kitų, susijusių su…
PIRMININKAS. Taip, toliau buvo Seimo narių Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo ir L. Savicko siūlymas. Bet gerbiamas R. Lopata per šoninį mikrofoną.
R. LOPATA (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Aš tik norėčiau…
PIRMININKAS. Garsiau tik, jeigu galima.
R. LOPATA (LSF). Aš norėčiau, gerbiamas Jonai, kai jūs informuojate Seimą apie komiteto sprendimą, kad nurodytumėte, kokia balsų lygsvara buvo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerai, sutinku su pastaba. Tai galiu.
PIRMININKAS. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui nepritarė, nes už pasiūlymą balsavo 4, prieš – 4, lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Toliau buvo gerbiamų Seimo narių Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymas. Gerbiamas Ž. Pavilionis pristatys tikriausiai. Palaukite. Gal komitetas pakomentuos, nes čia buvo nebalsuota, taip?
J. JARUTIS (LVŽSF). Komitetas nebalsavo, nes vakar ar užvakar Seimo posėdyje projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies tiesiog nebėra. Todėl Seimo narių pasiūlymas neaktualus.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas yra neaktualus, nes projekte jo nėra. Taip?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau. Tada buvo kitas pasiūlymas, kuriam jau rimčiau… Tai kitas Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, nepritarė.
PIRMININKAS. Tada prašau, Žygimantai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pakartosiu: mes siūlome daryti baltarusių režimo ir baltarusių tautos atskyrimą. Visi panašaus pobūdžio siūlymai yra sprendžiami kitame įstatyme, tai yra Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, nes mes negalime riboti nusikaltimų, tai yra drausti tiktai baltarusiams ir rusams neigti okupacijas ar šlovinti V. Putiną. Visiems užsieniečiams – uzbekams, kubiečiams, kurie yra pas mus, tokie dalykai yra taikomi Užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Visos sankcijos taip pat turi būti daromos Vyriausybei pritariant.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? Matau, kad turbūt atsiras. Komiteto nuomonė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentų turbūt nebeverta kartoti, tie patys. Tiesiog balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 3 prieš – 6, susilaikė 1. Todėl pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl pasiūlymo prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, tik norėčiau pasakyti, kad šis siūlymas eliminuoja ankstesnį NSGK pritarimą tam, kad tokios teorijos kaip litvinizmas ir kitos nebūtų, sakyčiau, propaguojamos be jokios Lietuvos valstybės reakcijos. Dabar štai šitie piliečiai, kurie pasirašė šitą teikimą, iš principo atima iš valstybės ginklą, kurį mes siūlome įteikti valstybei. Čia viskas labai paprasta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Kolega, kadangi jūs teikėjas, tai jūs negalite. Tada premjerė I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia siūloma tokia labai labai keista taisyklė, tarsi tiek kartų, kiek parašyta, yra kažkokia specifinė rizika, mažiau kartų ar daugiau kartų – jau tarsi jos nėra arba ji yra. Man atrodo, kad visais atvejais turi būti vertinama konkreti rizika, susijusi su konkrečiu žmogumi, ir ne tik su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais, kurie vyksta kažkokių reikalų į Rusiją ir Baltarusiją, bet taip pat ir su Lietuvos Respublikos piliečiais, kuriems jau trejus metus yra nerekomenduojama to daryti. Man atrodo, kad visi šitie kiekiniai apribojimai ir bandymai kažkaip sudėti į lentynas, visiškai ignoruojant konkrečią situaciją, yra neprasmingi. Vyriausybė jų nesiūlė ir siūlyčiau jų atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Balsuojame dėl Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymo, kurį ką tik apsvarstėme.
Užsiregistravo 117, balsavo 115: už – 88, prieš – 8, susilaikė 19. Pasiūlymui yra pritarta.
Dabar gerbiama A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai neprašysiu pertraukos, nes įstatymas turi įsigalioti. Bet Konservatorių frakcijai tikrai siūlyčiau susitarti frakcijoje, kažkur užkulisiuose, nes kaip atrodo, kada pusė frakcijos agituoja už vieną, pusė frakcijos agituoja už kitą, ir tai yra valdančioji frakcija, kurioje nuomonės yra absoliučiai pasiskirsčiusios. Jūs supraskite, kokią žinią Lietuvos gyventojams jūs transliuojate. Jūs transliuojate, kad jūs patys taikomomis sankcijomis nesate užtikrinti ir vienas kitam priešinatės. Sakau, šiaip būtų kitas įstatymas, tikrai prašyčiau jūsų diskusijų pertraukos, bet atrodo apgailėtinai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes demonstruojame aukščiausią demokratijos ir debatų kultūrą.
Gerbiamas A. Petrošius per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš taip pat norėjau atkreipti dėmesį, kad mūsų frakcijoje yra gerbiama nuomonių įvairovė, demokratiniai procesai ir diskusijos. Kur kas keisčiau atrodo tos politinės jėgos, kuriose tos nuomonės įvairovės būti negali ir tos sklaidos nėra.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Apsikeitėme replikomis, visi pažvalėjome. Dabar galime dirbti toliau prie įstatymo.
Dabar toliau. Buvo dar vienas pasiūlymas tų pačių Seimo narių: Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko. Dabar jau suteikiu žodį Ž. Pavilioniui, kuris pristatys siūlymą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Vėlgi, tie apribojimai, kurie yra pasiūlyti ir kuriuos mes siūlome išbraukti, visi jie yra sprendžiami įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Jie turi būti daromi su Vyriausybės žinia, kad mes galėtume atitinkamai juos taikyti. Vėlgi, negalima bausti visos tautos ir sutapatinti jos su režimu. Mes to nedarėme 30 metų jokiose kadencijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? Matau, kad bus, įvairiose salės vietose kyla rankos. Tada komiteto nuomonė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasikartosiu. Komitetas atsižvelgė į specialiųjų tarnybų grėsmių pristatymą, kuriame šitos dvi ne tautos, o pilietybės, tos valstybės, yra grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl tokiems pasiūlymams komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą balsavo 2, prieš – 7, susilaikė 1. Pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar tada niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl pasiūlymo. Paskui replikos. Balsuojame dėl Ž. Pavilionio ir kitų pasiūlymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 120: už – 89, prieš – 8, susilaikė 23. Taigi, pasiūlymui yra pritarta. Dabar kantriai išlaukęs gerbiamas A. Mazuronis per centrinį mikrofoną.
A. MAZURONIS (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tikrai būčiau nešnekėjęs, jeigu A. Petrošius nebūtų pasakęs ditirambų demokratiniam procesui ir nuomonių įvairovei jūsų frakcijoje, kaip suprantu. Gerbiamas Audriau, priminkite man, kas nutiko jūsų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, kai jis toje demokratijos šventėje frakcijos viduje palaikė pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms? Kur jis dabar su jūsų demokratiniais procesais ir nuomonių įvairove?
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes galėtume daug politinių herojų vieni kitiems priminti ir paklausti, kur jie dabar yra, bet nedarykime to. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, dabar apsisprendėme dėl šio pasiūlymo. Kitas pasiūlymas buvo kitų Seimo narių: A. Ažubalio ir V. Rakučio. Tai A. Ažubalis turbūt pristatys? Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos. Aš šitą pasiūlymą atsiimu, nes tikiuosi, kad dėl šito paties klausimo yra NSGK pasiūlymas. (Balsai salėje) Jeigu nėra… Aš noriu pasitikslinti. Yra? (Balsai salėje) Nėra. Tada siūlau balsuoti už jį ir pasakysiu, paaiškinsiu.
Kolegos, tai yra beveik tas pats siūlymas, kuris riboja daugiau negu tris kartus… Daugiau negu vieną kartą per tris kalendorinius mėnesius vykimą į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai į minėtas valstybes buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Kas yra „nepriklausančios objektyvios priežastys“: liga, dar kokia nors nelaimė, vairuotojus, tarp kitko, kurie turi profesiją, čia irgi apima, kaip ir ekipažų narius lygiai taip pat apima. Žodžiu, tai yra plati išlyga, kuri netrukdytų mūsų verslui, tačiau tuo pačiu ribotų dažną vykimą į Baltarusiją, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir padeda Baltarusijos specialiosioms tarnyboms įtvirtinti savo agentūrinius tinklus Lietuvoje ir kitose NATO valstybėse. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą? (Šurmulys salėje) Pabalsuokime. Nematau. Ar yra 29 Seimo nariai tik dėl šito? Parodykime valią. Ar yra politinė valia svarstyti? 29 Seimo nariai. (Šurmulys salėje) Yra tik 22, tai pasiūlymo, deja, nesvarstome – neužtenka.
Toliau buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, tai gal trumpą komentarą nuo komiteto.
J. JARUTIS (LVŽSF). Teisės departamentas argumentuoja, kad leidimų gyventi atėmimo ir išdavimo klausimus sprendžia įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Komiteto nuomone, čia yra specialusis įstatymas, kurį aš ne kartą minėjau, – Ribojamųjų priemonių dėl karo Ukrainoje padėties. Vadovaudamiesi tais argumentais, mes nepritarėme Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo dar kitas pasiūlymas, kuriam…
J. JARUTIS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 3. Lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo kitas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė, ir dar vienas, kuriam pritarė. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tie patys argumentai dėl nepritarimo. Už balsavo 3, prieš – 5, susilaikiusių nebuvo. O kitam pasiūlymui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ir tą, kuriam pritarta, jau pristatėte, ar ne?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Toliau buvo komiteto pasiūlymas. (Balsas salėje) Kolegos, man atrodo, šitas gali tapti neaktualus dėl mūsų anksčiau priimtų…
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Taip, šitas neaktualus, dėl jo nereikia spręsti, nes Seimas apsisprendė, kai balsavo dėl kitų siūlymų. Viskas. Ar galime 1 straipsnį su visais siūlymais priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio buvo Seimo narių V. Pranckiečio, K. Starkevičiaus, Ž. Pavilionio, A. Pociaus, J. Gudausko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kas pristatytų? V. Pranckiečio aš nematau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia yra datos pakoregavimas, techninis dalykas.
PIRMININKAS. K. Starkevičius kalba telefonu. Gal Ž. Pavilionis, jeigu seka? Ai, gerbiamas Viktorai Pranckieti, mes priėjome prie jūsų ir Seimo narių grupės siūlymo dėl 2 straipsnio. Pristatykite trumpai. Dėl datos.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Labai paprastas siūlymas. Vietoj liepos 1 dienos įrašėme birželio 3 dieną. Kitaip sakant, niekas nerado priežasties, kodėl rusiškų grūdų prekybos stabdymas buvo nukeltas 1 mėnesiu vėliau. Mes tiesiog paankstinome datą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ar teikėjus tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina. Jeigu tenkina, tuomet nereikia balsuoti. Gal galime bendru sutarimu?
J. JARUTIS (LVŽSF). Viena diena čia skiriasi, pataisysime.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Galime. Dėkoju. Toliau Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Anksčiau nebalsavome, atkeliavo į šitą vietą. Prašom pristatyti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pritarti po Teisės departamento paaiškinimo dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių užbaigimo. Galėtų užbaigti iki Ribojamųjų priemonių įstatymo įsigaliojimo pradėtas tam tikras procedūras. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime 2 straipsniui su minėtais siūlymais…
J. JARUTIS (LVŽSF). Tiesa, dar turiu pasakyti, kad už balsavo 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Džiugu. Ar Seimas gali bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui su šiais siūlymais? Dėkoju.
Toliau 3 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio buvo siūlymų. Svarstysime. Pirmiausia Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Trumpai pakomentuokite.
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia techninis patikslinimas – žodžio įrašymas.
PIRMININKAS. Techninis, čia visi balsavo už, tai turbūt…
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, vienbalsiai.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Toliau buvo Seimo narių V. Pranckiečio… Mes jau dėl jo apsisprendėme.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Taip pat bendru sutarimu Seimas už tą pačią redakciją. Gerai, dėkoju. Čia buvo dar vienas Teisės departamento ilgas siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Jei pranešėjas norėtų, gali pakomentuoti, jei ne, tai…
J. JARUTIS (LVŽSF). Argumentai tie patys. Balsavimo rezultatai: už Teisės departamento pasiūlymą – 3, prieš – 4, susilaikė 1. Nepritarta.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar 4 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėkui gerbiamam pranešėjui J. Jaručiui. Ačiū už darbą.
Dabar dėl viso už – gerbiamas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, mes svarstome įstatymą, kuris įrėmina ne tik mūsų valstybės nuo 1918 metų, bet ir LDK laikų istorinius įsipareigojimus. Nepaisydami to, kad baltarusių tauta buvo palaužta tiek carinio, tiek sovietinio režimo, mes turime istorinius sukilimus, turime bendrą Gegužės trečiosios konstituciją (ji iš dalies priklauso ir baltarusių tautai, ir jos teritorijai) ir mūsų bandymą rungtyniauti su Maskva, neleidžiant jiems įvesti iki galo ruskij mir. Mes palaikome, iš esmės palaikome ir suteikiame baltarusių išrinktai prezidentei S. Cichanouskajai bazę, mūsų drąsieji saugumo vyrai saugo ją. Aš manau, kad šis straipsnis atitinka visą tą mano minėtą istorinę dvasią ir mūsų įsipareigojimus. Mes turėtume prašyti baltarusių, kad jie pasisakytų Lietuvoje prieš lietuvių mokyklų uždarymą, kuris įvyko tiesiog nusikaltėliškai prieš metus. Praėjo tik metai, kai buvo uždarytos lietuvių mokyklos istorinėse Lietuvos, lietuvių teritorijose, ir lenkų mokyklos buvo uždarytos, įvesta stalininė cenzūra. Mes šitų promaskvietiškų priemonių nesulyginame su visa baltarusių tauta ir jos dar viltingesne negu Rusijoje kova prieš totalitarinį režimą, turbūt ir su baltarusių tautos, piliečių visuotiniu pasipriešinimu karui prieš brolišką Ukrainos tautą. Šis įstatymas atitinka tą dvasią, kuri susijusi su mūsų įsipareigojimus ir su artėjančia Gegužės trečiosios konstitucijos dvasia. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). „Kaip gyveni?“ – „Kaip žydas prie nacių.“ Taip atsako rusai ir baltarusiai, gyvenantys Lietuvoje. Jie taip jaučiasi. Ir kolega, kuris ką tik pasisakė už, tą patį modelį taiko rusams ir baltarusiams, gyvenantiems Lietuvoje. Tai kiek galima žemai nusiristi? Ar žmogus kaltas ir tampa įtariamuoju ar nusikaltėliu vien dėl to, kad kaimynas yra rusas ar baltarusis? Turbūt ne. Tai gal sustokime, gal nebesityčiokime? Gal netaikykime tų pačių priemonių, kurios buvo taikomos per karą? Bet turbūt nieko nepadarysi, dalis tautos visada būna užzombinta. Taip pat ir dalis politikų, kurie taiko tuos pačius metodus, tais pačiais metodais tyčiojosi iš skiepytų ir neskiepytų, taikė segregaciją ir tą tradiciją tęsia toliau. Labai gerai, kad dabar pasirodys, kas yra kas, tie balsavimai išlieka ir žinosime, kas yra kas. Tad tie, kurie norite eiti tuo keliu, eikite ir kartokite istorijos klaidas. Už tokius įstatymus tikrai reikia balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau už kalbės gerbiamas R. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš pradžių aš noriu atsakyti, nes stovėjau prie šoninio mikrofono, į tas patyčias, kurios čia eina iš A. Širinskienės ar kitų. Didelėje partijoje, aišku, yra skirtingų nuomonių, tai natūralu. Net ir šeimoje, net ir tos pačios A. Širinskienės šeimoje, aš įsivaizduoju, vienas nori eiti į kiną, kitas nori tik teliką žiūrėti, vienam norisi vaikų, kitam nesinori, vienas nori rožes auginti, kitas nenori. Dar daugiau – jeigu pažiūrėsi į jos disertaciją, tai vienam šiaušiasi plaukai nuo tokių idėjų, kokias ji rašo, o kitiems atrodo, kad tai mokslinis darbas. Taip, tai čia visaip gali būti.
O dabar apie įstatymą. Įstatymas yra laikinas. Jis apibrėžia ribojamąsias priemones, kurios galios kai kuriems užsieniečiams. Apibrėžia tai, kad žemės ūkio produktai iš tų šalių nebūtų vežami. Tas yra aktualu ūkininkams ir mūsų rinkai. Panaikinami leidimai, leidžiame panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje žmonėms, kurie skleidžia melą apie Lietuvą, apie Lietuvos interesus, kurių tokia propaganda prieštarauja Lietuvos geopolitikai. Stabdoma taip pat Rusijos ir Baltarusijos piliečiams teisė įsigyti žemę, nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Tai čia tas laikinas įstatymas reikalingas. Kai kurie kolegos norėjo, kad būtų griežtesnės priemonės, bet tos griežtesnės priemonės irgi ateis, kai mes svarstysime įstatymą dėl laikinųjų leidimų išdavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną gerbiamas E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs ką tik vartojote žodžius tam, kad pakeltumėte lietuvišką dugną rinkimų metu ir naudoti jį rinkimams… Man labai liūdna, kad po visų pataisų, kurios šį įstatymą suminkštino ir parodė mūsų atskirą požiūrį į baltarusius, jūs vartojate tokius žodžius, kurie šitam Seimui yra visiškai netinkami ir meluoja apie šio Seimo veidą tarptautinėje plotmėje. Man labai norėtųsi prisiminti, ką reiškia Antrasis pasaulinis karas, ir prisiminti tuos, kurie žuvo. Mes ką tik minėjome tų žuvusiųjų atminimą šioje salėje. Jūs gal prie ambasadorių pasakykite tuos žodžius, kad būtų galutinai aiškus jūsų požiūris į pasaulį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kalbant apie šį įstatymų paketą, jis yra nesubalansuotas ir neprisidės prie to, kad Lietuva ir jos visuomenė būtų saugesnė. Akivaizdu, kad jeigu nori valstybė būti saugi, visų pirma valstybėje visa visuomenė turi būti konsoliduota ir vieninga. Negalime skirtingai vertinti ir traktuoti skirtingų tautybių žmonių, negalime paversti Lietuvoje gyvenančių baltarusių, rusų, lenkų ar kitų tautybių žmonių antrarūšiais piliečiais arba antrarūšiais žmonėmis vien dėl to, kad jie gyvena čia, Lietuvoje, ir nori aplankyti savo sergančią mamą ar sergančią močiutę. Tai yra nežmogiška, tai yra nacistiniams režimams būdingi sprendimai, kurių Lietuvoje neturėtų būti. Aš kviečiu visus balsuoti prieš, nes toks sprendimas, koks yra dabar, akivaizdu, prisidės prie mūsų valstybės visuomenės suskaldymo, prie žmonių nepasitikėjimo vieni kitais, prie tų žmonių, kurie nepalaiko tokios mūsų valstybės politikos, pavertimo Lietuvos priešininkais ar priešais, o to mes taip pat neturėtume norėti. Akivaizdu, kad jeigu laikytumės B. Buzano saugumo politikos doktrinos, mes neturėtume teisės taip elgtis tokiais sudėtingais ir pavojingais laikais, o pas mus daroma Lietuvoje, deja, viskas priešingai – yra pasiduodama kažkokioms keistoms isterinėms nuotaikoms ir priimami tokie sprendimai, kurie kelia grėsmę skaldyti mūsų valstybę, supriešinti žmones vienus su kitais, ir tai yra klaidingi sprendimai. Tikrai išgirskite tai, ką aš sakau: tai niekaip neprisidės prie mūsų valstybės saugumo pagerinimo. Balsuokite prieš. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, na, pripažinkime, reikėjo jau anksčiau pamatyti tą daugumos valią Seimo posėdžių salėje. Akivaizdu, kad nereikėjo tikriausiai čia dar kartelį šiandien beveik gerą pusvalandį diskutuoti ir dar kartelį siųsti tikrai, na, tokio neraminančio signalo tiems Baltarusijos piliečiams, kurie atvyko čia, kurie gyvena čia, Lietuvoje, kurie steigia savo verslus, dirba čia, kuria vertę, kad jiems nereikėtų blaškytis. Vis dėlto kokia yra ta mūsų valia – ar vis dėlto mes norime užtikrinti visus savo nacionalinio saugumo interesus, bet matyti juos čia veikiančius ir gyvenančius, ar vis dėlto juos norime pastūmėti kraustytis į Lenkiją ar kitą valstybę, kur tokie klausimai nėra reguliariai keliami ir dėl jų nėra tokioje didelėje salėje nuolat diskutuojama? Džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko bendromis pastangomis pakeisti antrą kartą iš eilės šią savaitę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimus ir suformuoti daugumą, kuri siunčia aiškų signalą – skirtumą brėžia tarp Rusijos piliečių ir Baltarusijos piliečių ir tai įtvirtina šiuo įstatymu, kuris, tikiuosi, artimiausio balsavimo metu bus priimtas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis už kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi išmintingu Seimo sprendimu automatiškai nepaskelbti visų leidimą turinčių užsieniečių, Rusijos, Baltarusijos piliečių, grėsme Lietuvai. Daugelis tų žmonių gyvena ilgus metus Lietuvoje, moka mokesčius, dirba ir visi jie nepalaiko jų šalyse įsigalėjusios diktatūros. Tose situacijose, kai yra grėsmę keliančių žmonių, galioja šio įstatymo, kurį mes priversti vis dar pratęsti, apribojimai. Tada, kai Ukraina atgaus visas savo žemes, kai nebebus karo, mes turbūt būsime visi laimingi panaikinti šituos ribojimus ir grįžti prie to normalumo. Niekas nesidžiaugia įvesdamas bet kokį žmogaus teisių apribojimą, tačiau tai, kas čia buvo siūloma – uždrausti keliones, tikrai peržengė visas ribas ir mes vaikščiojome labai plonu ledu. Gerai, kad to sprendimo nepriėmėme, gerai, kad sutelkėme savo dėmesį, kaip galima realiomis priemonėmis apsaugoti visų pirma Ukrainą, apsaugoti mūsų visų laisvę ir kaip galima padėti Baltarusijos, Rusijos visuomenei atsikratyti diktatorių, pakeisti režimą į demokratinį. Mes į tai investavome daugybę savo laiko, pastangų per šiuos 30 metų. Tikrai turime tęsti tą darbą ir galiausiai tą tikslą pasieksime. Tuo mes ir skiriamės nuo tų režimų, kad Seime galime priimti kitą sprendimą, negu tarsi diktuoja baimės nuotaika. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Gerbiami kolegos, prieš balsavimą turiu dar kai ką pasakyti. Padarėme nedidelę techninę klaidą. Dabar pasitarėme su komitetu ir su Sekretoriatu. Tik informuoju: dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto pranešėjas pasakė, kad komitetas jam pritarė, ir mes taip palikome. Iš tikrųjų jis tampa neaktualus dėl to, kad mes apsisprendėme dėl Seimo narių pasiūlymų ne taip, kaip komitetas. Tiesiog pasakau, kad žinotumėte, kad būtų sugrąžinta teisybė. Tam Teisės departamento pasiūlymui… mes jo tiesiog ne… išbraukiame jį, nes jis neaktualus. Tiek žinių.
Dabar galime balsuoti dėl viso Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto Nr. XIVP-3461(3). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 109, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Su tuo visus sveikinu.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
Replika per šoninį mikrofoną – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, jūs atmetėte ekspertizę, atmetėte specialiųjų tarnybų žinojimą ir pasijutote viešpačiais rizikuodami nacionaliniu saugumu. Tai tikrai yra nepateisinama ir, sakyčiau, tikrai neprideda garbės jums. (Balsas salėje)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Posėdis tęsiamas. Viskas gerai. Keistas ponios Ritos klausimas. Dabar aš prašysiu sutarti dėl kelių dalykų.
Pirmas dalykas. Šiek tiek pratęsiame balsavimo intervalą, kad dar galėtume priimti tuos projektus, kurie yra priėmimo stadijos. Projektų paketą – 1-13 klausimą – Užimtumo įstatymo ir lydimųjų svarstymo stadiją siūlyčiau nukelti jau po tos laisvos savaitės. O kelis priėmimus mes čia greitai galbūt galėsime atlikti. Vyriausybės pusvalandis tokiu atveju būtų šiek tiek vėliau.
12.29 val.
Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas. Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Aš tik prašysiu komiteto įgaliotą atstovą ateiti ir informuoti apie Teisės departamento pastabas – priimtas, nepriimtas. Tai padarys M. Lingė. Jūs iš eilės visus straipsnius, dėl kurių yra pastabų, pereikite ir paminėkite.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš taupysiu laiką. Tiesiog komitetas iš esmės visoms Teisės departamento pastaboms yra pritaręs. Mes bendru sutarimu pritarėme. Kadangi yra nemažai tų Teisės departamento pastabų, bendras jų principas yra, nes atsirado naujas įstatymo projektas – Rūmų įstatymo projektas ir reikėjo derinti nuostatas su anksčiau Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu, visu paketu privalomojo turto vertinimo, lydimuoju ir pagrindiniu. Tie pataisymai iš esmės visi yra techniniai ir visiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl Teisės departamento pastabų, žinia, mes nieko čia negalime balsuoti. Komitetas, kaip minėta, iš esmės beveik visoms pritarė, kai kurioms – iš dalies. Jūs suvestiniame projekte visa tai matote.
Dabar apsispręsime dėl viso projekto. Turbūt niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. (Balsai salėje) Iš viso yra 24 straipsniai. Balsuosime dėl viso įstatymo projekto.
Motyvai. E. Gentvilas – už. (Balsai salėje) Nėra salėje. A. Stončaitis – prieš.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų paskutiniu metu yra pateiktas jau ne pirmas projektas, kai sprendimų priėmimą, organizavimą ištisų sričių, teisinį reguliavimą mes tiesiog deleguojame tų sričių savivaldai. Matyt, iš tikrųjų pasitikėti savivalda reikia, taip pat ir tų sričių savivalda, tačiau kartu reikia numatyti ir tas problemas, kurios gali kilti, kad galėtume atitinkamai reaguoti.
Jei kalbame apie šį projektą, priminsiu, kad vakar Seimo Antikorupcijos komisijoje mes nagrinėjome gana plačiai bankroto procedūras ir tas problemas, kurias mes šiandien matome. O ten problemų yra labai gilių, jos kartojasi daugybę metų. Tarp jų viena problema, kurią tikrai reikia spręsti, tai yra turto vertinimo problema bankroto procedūrų metu. Buvo išsakyta ir įstaigų, organizacijų kritinių pastabų būtent dėl savivaldos, tačiau aš visgi linkęs tikėti, kad savivalda tų sričių, tarp jų ir šiandien aptariamos, na, jos yra linkusios tinkamai organizuoti savo asociacijos narių veiklą, tinkamai įsigilinti, tinkamai teikti siūlymus ir užtikrinti, kad veikla būtų skaidri, suprantama, legitimi. Vis dėlto aš su tomis pastabomis siūlau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Gerai. Nors užsirašėte nepritarti, bet iš esmės pritariate. Dabar balsuosime, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79: už – 70, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 592 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3006(2) (priėmimas)
Farmacijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3006(2). Vėl prašysiu komiteto atstovą trumpai informuoti apie Teisės departamento pastabas. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, svarstymo stadija komitete šiek tiek užtruko, nes buvo kelios Teisės departamento pastabos ir reikėjo kai kuriuos terminus suderinti su Lietuvių kalbos komisija. Tas yra padaryta. Teisės departamento trims pastaboms pritarta bendru sutarimu iš dalies, vienai pritarta bendru sutarimu irgi, todėl įstatymo projektas parengtas, mano manymu, gerai. Labai prašau jūsų pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš žvelgiu į laikrodį, gal mano laikrodis kaip nors ne taip rodo – 12 val. 30 min.
PIRMININKAS. Gal jūs negirdėjote, aš informavau, kad pratęsiu balsavimo intervalą ir nukeliame Vyriausybės pusvalandį, tai visi…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kaip galima Vyriausybės pusvalandį nukelti? Aš suprantu, valandą galima nukelti, o pusvalandį?
PIRMININKAS. Kaip valandą galima nukelti, taip ir pusvalandį, kaip ir atskirų projektų svarstymo laiką.
Kolegos, dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuojame, ar priimame Farmacijos įstatymo pataisų projektą. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
K. Mažeika. Replika ar dėl vedimo tvarkos?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Tikrai prašom gerbti ne tik darbotvarkę, ne tik Seimo narius, bet ir ministrus, kurie čia laukia. Jei jūs atidedate valandai ar dar kiek valandų, tai galbūt darykime pertrauką, atlikime darbotvarkės… Būtent 12 val. 30 min. buvo numatyta, kad bus Vyriausybės pusvalandis, ir paskui tęskime darbotvarkę, gal būtų logiška.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, o jeigu apskritai mažiau kalbėtumėte per šoninius mikrofonus, tai beveik laiku spėtume. (Balsas salėje: „Galiu paprašyti pertraukos dėl penkių klausimų, ir bus laiku.“) Jūsų teisė prašyti pertraukos. Bet liko tik du projektai ir priėmimai, kurie, man atrodo, nesukels daug diskusijų. Ministrams tikrai ne problema luktelti kelias minutes.
12.36 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5, 61 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3425(2) (priėmimas)
Bibliotekų įstatymo pataisų projektas. Jokių pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių, apsisprendžiame dėl viso projekto. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Pritariu ir atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Gerai. Tada galime balsuoti, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.38 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 721, 753, 762, 80, 81, 821, 90 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3414(2) (priėmimas)
Ir liko paskutinis dviejų įstatymų projektų paketas. Pirmiausia – Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3414(2). Kviečiu A. Norkienę pasakyti, kaip komitetas apsisprendė dėl Teisės departamento pastabų.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Komitetas trečiadienio posėdyje pritarė visoms pastaboms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Seimo narių pasiūlymų, regis, čia nėra. 19 straipsnių. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Apsispręsime dėl viso įstatymo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3415(2) (priėmimas)
Lydimasis Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas. Jame vienas straipsnis, tai iš karto galime apsispręsti dėl viso projekto. Nėra pageidaujančių pasisakyti dėl motyvų. Balsuosime ir priimsime šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kaip minėjau, Užimtumo įstatymo svarstymą ir jo lydimųjų svarstymą nukeliame į kitą savaitę.
12.39 val.
Vyriausybės valanda
Ir tada Vyriausybės pusvalandis. Pirmasis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Lotynai turėjo tokį posakį „Si vis pacem, para bellum“ – nori taikos, ruoškis karui. Noriu paklausti krašto apsaugos ministro: žiūrėkite, yra tokie terminai „minkštoji galia“. Mes žinome, kad ta mūsų minkštoji galia tikrai labai jau silpna yra: iš dešimties jaunuolių, kurie šaukiami į kariuomenę, tiktai trys tinkami jai. Tai dėl tų 4 %, kur jūs dabar visi agituojate pasirašyti, ar ten numatyta šitą minkštąją galią stiprinti? Ir kiek numatyta? Ir kas ruošiasi tą darbą atlikti? Dabar aš visiškai to nematau. Kai jūs teikėte savo Sveikatos programą, žadėjote, kad labai daug padirbėsite. Absoliučiai nieko nepadaryta. Yra dar blogiau negu pradžioje. Tai ką žadame padaryti iš tų 4 % mūsų jaunimo sveikatos labui? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau, jeigu jūs balsuosite už 4 % gynybai, aš tikrai pasistengsiu, kad mes viską padarytume ir kad ten atsirastų konkrečios priemonės. Kalbant rimtai, tai ta šaukimo problema susijusi su sveikatos kartele. Tai yra kompleksinis klausimas, tai yra ne tik mūsų jaunų žmonių sveikatos būklė (tai, aišku, irgi yra bėda, sutinku), bet problema yra susijusi ir su pačia kartele.
Žvilgtelėjus į kai kurias valstybes, tokias kaip Izraelis, ten šaukimo medicinos kartelė yra labai žema arba jos išvis nėra. Ten į kariuomenę eina visi, įvairiausių sveikatos būklių, nes kariuomenė jiems irgi randa vietą. Jeigu tu, pavyzdžiui, nesi pajėgus labai koviškai veikti, tada randa vietą logistikos kokiame nors dalinyje. Sprendžia būtent taip, profiliuoja žmones pagal jų galimybes.
Mes pradėjome tai daryti dabar. Mes turime dabar tokią sveikatos kartelės peržiūrą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Pocius greitu laiku inicijuos posėdį, kur mes susėsime visi kartu ir pažiūrėsime, ką galima padaryti ir šita kryptimi, kad nebūtų manipuliavimo, kad nebūtų pernelyg daug išimčių. Yra didelių problemų, susijusių, pavyzdžiui, su tam tikra psichologine būkle, ar ne? Kai iš esmės niekados e. sveikatoje nebuvo jokių problemų, o po to jis ateina ir parodo, kad jis tiesiog kažkaip psichologiškai negali tarnauti kariuomenėje. Kartais atrodo, tai ne visada yra tiesa.
Mes užsiimsime šitais dalykais. Aš, aišku, greitų rezultatų… na, norėčiau jų pažadėti, bet mes tikrai stengsimės, pažiūrėsime, kaip tai išsidėstys. Bet jūsų klausimo kryptis turbūt ne tik kartelė, kaip mes dirbame su sveikata? Čia, be abejo, daugiau yra sveikatos apsaugos laukas.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Nežinau, tiesą pasakius, kas čia galės atsakyti man į klausimą, kadangi nematau, nei premjerė dalyvauja, nei sveikatos apsaugos ministras.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Premjerei atostogos.
A. STONČAITIS (DFVL). Galbūt A. Veryga, bet kadangi atsisako, aš manau, kad galbūt čia galėtų pagelbėti ir vidaus reikalų ministrė, nes klausimas šiek tiek bus susijęs.
O klausimas susijęs su pacientų pavėžėjimo paslauga. Yra parengtas projektas, kuris kažkaip nepasiekė netgi šakinių profsąjungų derinimo, kuriuo numatoma, kad nuo liepos 1 dienos pacientų pavėžėjimas ne tik į medicinos įstaigas procedūroms, planinėms procedūroms, operacijoms ir taip toliau, tačiau ir jų gabenimas visą parą atgal į gyvenamąsias vietas, taip pat ir į nutolusias kaimo vietas, grąžinant sunkių ligonių užnešimas į 5, 7 ar kurį aukštą ir taip toliau, yra numatyta tai permesti ant greitosios medicinos pagalbos pečių tam visiškai nepasirengus.
Mano klausimas ir mūsų frakcijos nuogąstavimas, ar iš tikrųjų yra pasirengta šitai svarbiai funkcijai? Matyt, kad ne. Mes galime neturėti ir šitos funkcijos užtikrinimo, ir lygiai taip pat turėti nepakankamą labai svarbią ir šiandieną pertvarkomą greitosios medicinos pagalbos funkciją. Ir ten nebus, ir čia nebus. Aš suprantu, kad vidaus reikalų ministrė netiesiogiai čia, bet supraskime, tam tikras sąlytis yra, nes šiandien yra prašoma tiems ligoniams pagelbėti ir vadinamųjų gaisrininkų (ugniagesių gelbėtojų) ir galbūt kaimynų, ir dar ko nors. Visiškai necivilizuota, bet permesti greitajai medicinos pagalbai yra trumparegiška ir neteisinga.
PIRMININKAS. Jūs vietoje 1 minutės šnekėjote 2 minutes.
A. STONČAITIS (DFVL). Labai atsiprašau, pirmininke, retai kalbu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nėra išimčių.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš vis dėlto norėčiau palaukti savo kolegų, kurie tiesiogiai kuruoja šitą klausimą. Kaip jūs suprantate, aš neturiu tokių įgaliojimų dabar atsakyti, kokie yra sprendimai ir koks yra planas. Na, nebent jūs tikėtumėtės, kad teisėsaugos institucijos atliktų šią funkciją, bet, manau, tai būtų nelabai tinkamas pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro, perduosime ir atsakys raštu. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Vilkauskas klausia.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamam aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, mane pasiekė žinios iš miškininkų ir iš Miškininkų asociacijos, kad tyliai, ramiai ruošiamasi urėdijų pertvarkai jas stambinant ir Valstybinių miškų urėdiją paverčiant akcine bendrove. Ar galite patvirtinti (ar paneigti) šią gautą mano informaciją? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Su džiaugsmu galiu patvirtinti. Tai ir jūsų buvusio gerbiamo premjero S. Skvernelio planas visas… (Balsas salėje) Anoje kadencijoje ten blaškėtės ilgai. Buvo tikslas visas valstybines įmones paversti akcinėmis bendrovėmis. Urėdija yra paskutinė šiame sąraše. Tai yra kokybiškesnė valdymo forma: depolitizuotas valdymas, aiškesnė struktūra, priimant sprendimus, didesnė įtrauktis profesinėms sąjungoms. Profesinės sąjungos dalyvauja Urėdijos valdyboje. Šiuo metu Urėdijos valdyba negali kontroliuoti generalinio direktoriaus. Yra aiškesnis mokesčių mokėjimas dėl to, kad valstybės turtas yra apmokestinamas – tiek nekilnojamasis turtas… Tai nėra perteklinio kapitalo. Visos valstybinės įmonės perėjo šitą procesą – perėjo į akcines bendroves, todėl Urėdija nėra išimtis. Labai ačiū už galimybę pakomentuoti gerąsias šito sprendimo puses.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, labai norėjosi paklausti pačios premjerės, kadangi antradienį bandžiau išsiaiškinti su energetikos ministru, bet man, reikia pripažinti, nepavyko. Tad pabandysiu dar kartą atkreipti jūsų dėmesį, kad elektros kaina biržoje yra viena žemiausių per visą liberalizavimo laikotarpį Lietuvoje. Gyventojams ji vis dėlto kyla, apie tai nepertraukiamai rašo spauda. Išsisukinėdami elektros tiekėjai kaltina net orus, nors pamiršta, kad šiemet jie yra neįprastai šilti, na, galbūt išimtis būtų šios savaitės orai. Kriziniu laikotarpiu, užuot ribodami elektros tiekėjų pelnus, jūs didėjančias elektros energijos kainas kompensavote iš gyventojų kišenės. Įvertinant ir tai, kad iš rinkos pasitraukė „Perlas Energija“, „Inregnum“, „Birštono elektra“, galų gale, iškilo nesusipratimas dėl 160 mln. eurų permokos, skaičiuojant elektros kainą… Ar nemanote, kad atėjo laikas pripažinti, jog elektros rinkos liberalizavimas atnešė tik chaosą ir bardaką Lietuvoje? Labiausiai dėl to nukentėjo Lietuvos gyventojai. Ar neatėjo laikas peržiūrėti žalingų sprendimų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kadangi premjerės nėra, tai aš dar kartą pasikartosiu. Pirmas dalykas. Teiginiai apie augančias kainas yra visiškai nuleisti iš lubų. Kainos reguliatorius rodo, kad jos po truputį mažėja tiekiamos. Visų tiekėjų kainos nuosekliai mažėja, mažėjant rinkos kainoms. Turime Lietuvos energetikos agentūros duomenis, sekame juos nuolatos.
Dėl liberalizacijos dar kartą pasikartosiu. Be liberalizacijos, kuri buvo priimta praėjusios kadencijos Seime ir teikta praėjusios Vyriausybės, šiandieną negalėtų būti jokios atsinaujinančios energetikos plėtros, Lietuva neturėtų nuosavos gamybos ir toliau importuotume milžiniškus kiekius elektros energijos iš užsienio. Vien todėl, kad mes sukūrėme reikiamas sąlygas plėstis atsinaujinančiai energetikai, kainos nuosekliai Lietuvoje mažėja; mūsų žmonės įsirengia saulės elektrines gyvenamuosiuose namuose. Nutolusiose elektrinėse turime per 100 tūkst. gaminančių vartotojų – žmonės patys sau gaminasi elektrą ir už ją nemoka (aišku, prieš tai investavę). Aš manau, kad jūsų teiginiai yra visiškai neteisingi ir klaidinantys.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Neseniai įvyko maitinimo įstaigų mitingas prie Vyriausybės. Noriu paklausti, gal žinote Ministrės Pirmininkės susitikimo rezultatus su maitinimo įstaigų atstovais? Ar buvo rastas koks nors kompromisas, kad PVM’as palengvintų šią naštą? Dabar maitinimo įstaigoms bankai nebesuteikia jokių kreditų, nes yra įsiskolinimas dar nuo karantino, pandemijos laikotarpio. Regionuose mes jau galime pamatyti dvi tris uždarytas kavines. Svarbiausias mano klausimas būtų dėl maitinimo įstaigų, kurios jau sunkiai išveža. Jos teikia paslaugas ligoninėms, mokykloms, senelių namams ir panašiai. Gal žinote susitikimo rezultatus? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Susitikimo rezultatų nežinau, pati ten nebuvau, bet Vyriausybės pozicija visuomet buvo nuosekli – nepritarti šios lengvatos pratęsimui. Ji buvo įvesta tik pandemijos ribojimų metu, suteikiant lengvatą tam verslui, kuris negalėjo veikti. Visuomet buvo siūloma atsisakyti lengvatos, kai pasibaigė ribojimai. Tai ir buvo padaryta. Seimas apsisprendė – lengvata nebuvo pratęsta. Sakyčiau, kad Vyriausybės pozicija visuomet buvo nuosekli. Bent jau didieji valstybės biudžeto netekimai yra dėl greitojo maisto restoranų, o ne dėl tų subjektų, kuriuos jūs minite.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tik kelias sekundes. Pasakysiu aplinkos ministrui, kad tikrai praeita Vyriausybė nesiekė padaryti akcinės bendrovės. Prašau neklaidinti visuomenės.
Dabar noriu paklausti aplinkos ministro. Kaip čia yra, kad regioninių atliekų tvarkymo centrų aikštelės yra perpildytos degintinomis atliekomis? Šildymo sezono pabaiga, už galvų susiėmę, kaip čia yra, vis tik kitam sezonui pasirengti net neturės vietos. O žinome, kad atliekos atkeliauja iš Lenkijos, nors pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekas importuoti yra draudžiama. Ar čia yra kokia nors schema, pakeičiami kodai, ar kaip? Situacija tokia, kad Lietuvos atliekų tvarkymo centruose išrūšiuotos atliekos tiesiog šalinamos sąvartyne, o deginamos importinės, lenkiškos. Kokia čia yra ta schema? Ar jums žinoma situacija? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Man situacija nežinoma, pasitikrinsime. Bet šiaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai arba MBA operatoriai turi ilgalaikes sutartis su atliekų deginimo jėgainėmis. Pavyzdžiui, dabar „Energesman“, Vilniaus MBA operatorius, net pradėjo tiesioginį sandorį ne su atliekų deginimo jėgainėmis, o su „Akmenės cementu“. „Akmenės cementas“ paima kietojo atgautojo kuro vis didesnius kiekius Lietuvoje ir neimportuoja kietojo atgautojo kuro iš Olandijos, kaip būdavo anksčiau.
Faktus pasitikrinsiu. Bet geras rūšiavimas veda prie mažesnio atliekų deginimo kiekio. Žiūrint į miestus, startavusius su maisto rūšiavimu, šiemet tūkstančių tūkstančiai tonų atliekų nevažiuoja į sąvartynus. Žiūrint į miestus, gerai susitvarkiusius su pakuočių atliekų tvarkymo sistema, vėlgi tūkstančiai tonų nebekrenta į mišrių atliekų konteinerį. Ta problema turėtų būti mažėjanti. O jūsų faktus pasitikrinsiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt teks gerbiamai G. Skaistei atsakyti, nes nematau nei Monikos, nei sveikatos ministro. Praeitą savaitę Seime Biudžeto ir finansų komitetas organizavo priklausomybių nuo lošimų konferenciją. Ten buvo daug gerų pranešimų, daug išsakyta problemų. Viena iš jų buvo, kad turintys priklausomybę nuo lošimų negali gauti ilgalaikio gydymo, jeigu jie neturi antros priklausomybės. Šitas sprendimas yra priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Aš norėjau paklausti, kaip bus sprendžiama. Paprašyčiau, taip sakant, Vyriausybės atkreipti dėmesį, kad mes tokių lošiančių ir turinčių priklausomybę turime vis daugiau, bet jie negali gauti ilgalaikio gydymo vien dėl to, kad neturi kitos priklausomybės. Čia šiek tiek keista, nes tiems, kurie turi kitokią priklausomybę, pavyzdžiui, nuo alkoholio, nuo narkotikų, nėra reikalavimo turėti dar antrą priklausomybę, kad gautų ilgalaikį gydymą. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Kažkaip nebuvau girdėjusi apie šitą konkrečią problemą, kad tikrai reikia dviejų priklausomybių, kad gautų pagalbą. Atkreipsime dėmesį. Taip pat artimiausiu metu atnešime į Seimą ir įstatymą, kuriame bus sustiprinta Lošimų priežiūros tarnybos prevencinė funkcija, ji taip pat turės įpareigojimą rūpintis ir prevencija. Matyt, tą sritį galėsime tikrai stiprinti drauge deleguodami tokią funkciją konkrečiai institucijai. O į jūsų iškeltą pastabą atkreipsime dėmesį. Tuomet pasitarsime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip būtų galima išspręsti situaciją.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų energetikos ministrui dėl UAB „Alvora“. Kokį ten, ministre, darote mobingą „Alvorai“? Tai viena didžiausių, patikimiausių įmonių Lietuvoje, daugiausia nutiesusi dujotiekių ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų kaimyninėje Estijoje, Suomijos jungtį įgyvendinusi. Jūs dabar verčiate valstybinį energetikos reguliuotoją „Amber Grid“ pakeisti detales, kurios buvo sumontuotos iki karo Ukrainoje (tai lietuviškoji dalis buvo baigta 2021 metų pabaigoje) vien dėl to, kad radote kirilica užrašytus rašmenis ant kažkokių jungiamųjų detalių, kurias, kaip teigiama, pagamino latvių kompanija iš rusiško plieno. Mes Audito komitete išklausę nustatėme, įsitikinome, kad buvo atlikti visi bandymai ir tai atitinka tuos dujotiekiui keliamus reikalavimus. Tai galbūt jūs ir geležinkelio riedmenis, bėgius ar geležinkelio vėžę keisite todėl, kad ant jų rusiškai kirilica užrašyti yra kokie nors rodmenys? Ar čia tiesiog „Šiaulių statybos“ noras, „Šiaulių dujotiekio statybos“ noras susitvarkyti su savo partneriu jūsų rankomis? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo nary, pirmiausia ministras netikrina ir nurodymų neduoda, yra reguliuotojo sprendimas. Reguliuotojas atliko detalų patikrinimą ir priėmė savo nutarimą. Kaip žinote, reguliuotojas yra nepriklausomas ir ministro įsakymų ir kitų dalykų nevykdo. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, puikiai žinote, kad tyrimą atlieka Lietuvos generalinė prokuratūra, turbūt prokuratūra tikrai atsakys į visus klausimus, kas ir ką klastojo, ko neklastojo, kas tikra, kas netikra. Aš, tebesitęsiant prokuratūros tyrimui, nesiimsiu daryti vertinimų, tačiau šiandien yra aišku, kad dalis jungiamųjų detalių yra be dokumentų, kad tų dokumentų, kurie visai neseniai iš kažkur atsirado, patikimumą dar turbūt reikės įrodyti, nes detalės atkeliavo iš Vakarų valstybių, o dokumentai kažkodėl atsirado rusiški. Čia įdomūs dalykai vyksta.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano mėgstamų atsakovų nėra, tai šiandien paklausiu finansų ministrės. Jūs esate viena tarp adresatų, tiksliau, Finansų ministerija, Lietuvos gydytojų sąjungos parašyto rašto dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo panaudojimo. Jie klausė kelių dalykų, tai pirmiausia klausė, kiek yra uždirbta investavus tą rezervą ir ar yra suplanuota šiemet jau panaudoti uždirbtas lėšas, nes jos, kaip suprantu, yra investuojamos į kažką? Tai į šitą gal galėsite atsakyti. Ir iš tikrųjų ar planuojate ir nuo kada planuojate leisti pradėti naudoti šito biudžeto rezervą? Kaip jie teigia rašte, neužtenka skirtų pinigų tam, kad pagal šakos kolektyvinę sutartį iš to įkainio padidinimo būtų įvykdyti šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimai. Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Detaliai atsakyti turbūt negalėsiu, matyt, galėsime atsakyti raštu drauge su sveikatos apsaugos ministru. Tačiau jeigu yra įsipareigojimų iš išplaukiančių teisės aktų, tai natūralu, kad turės būti iš dalies panaudotas rezervas, kuris yra sukauptas. Konkrečiai, matyt, reikėtų vertinti turimus skaičius ir informaciją. Visgi platesnį vaizdą tikrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Aš tiesiog perduosiu, kad atsakytų jums raštu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Nėra. A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamam žemės ūkio ministrui. Ministre, taip sutapo, kad paeiliui drįstu paklausti antrą kartą. Kelių projektuotojai niekaip… Čia transporto ministrui ir jums, abiem. Kelių projektuotojai niekaip neatsižvelgia į ūkininkų prašymus palikti pakankamą kelio plotį jų technikai pravažiuoti, nepadarant žalos naujiems statiniams ar kelio ženklams. Ūkininkams tokiu būdu apribojamas judėjimas jų darbo priemonėmis. Važiavimas aplinkkeliais išauga į keliasdešimt kilometrų lanką. Dažnai keliukuose prasilenkti transporto priemonėms, susitikus su žemės ūkio technika, faktiškai neįmanoma. Daugėja išmetamo CO2, auga ūkininkų gamybos kaštai, gaištamas brangus laikas darbymečiu. Štai tokį klausimą manęs prašė perduoti Kretingos rajono ūkininkų sąjunga tamstai ir kelių ministrui.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra susisiekimo ministrui ir mes jau ne vieną posėdį, ne vieną kartą bandėme tarpininkauti, atstovauti ūkininkų interesams, kad būtų peržiūrėti šitie standartai, bet čia netgi griežčiau laikosi Valstybinė kelių direkcija (dabar lyg taip vadinasi). Jų atsakymas yra, kad saugumas yra aukščiau kitų… žmonių gyvybės saugumas ir sveikatos saugumas yra aukščiau kitų prioritetų. Kol kas tokio bendro požiūrio nėra, nes jie ir toliau laikysis užtikrindami kelių saugumą. Bet iš tikrųjų šitas klausimas yra susisiekimo ministrui, tai aš nežinau, ar man perduoti, ar jūs perklausite per kitą valandą? Tai taip pat noriu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama finansų ministre, jūs turbūt stebėjote visą Biudžeto ir finansų komiteto posėdį ir turbūt stebėjote Lietuvos banko parlamentinę kontrolę. Tai aš jums pasakysiu, kas ten buvo. Jūs šiek tiek suklydote, anksčiau atsakydama į mano klausimą dėl Lietuvos banko uždirbtų pinigų, kad jie nieko neuždirbo, todėl ir į biudžetą neįmokėjo nė cento. Šiemet irgi žada neįmokėti nė cento, bent jau biudžeto projekte taip yra pateikta. Vakar paaiškėjo, kad Lietuvos bankas uždirbo 270 mln., bet, pasirodo, įstatymas jiems leidžia mokėti tiktai 13 mln. nuo tos sumos į Lietuvos biudžetą. Tai ar jūs planuojate imtis iniciatyvos pakeisti tą įstatymą, kuris atleidžia banką nuo mokėjimo į Lietuvos biudžetą faktiškai, nes ašaros yra 13 mln., ar vis dėlto eisite kitu keliu – geriau didinsite mokesčius paprastiems žmonėms, bet Lietuvos banko milijonų neliesite?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, vakar dalyvavau tik pirmo klausimo svarstymo metu, todėl tolesnių diskusijų negirdėjau. Su jūsų minima informacija susipažinsiu. Matyt, Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir jeigu yra intencijų keisti su Lietuvos banku susijusius įstatymus, reikia gauti ir Europos Centrinio Banko poziciją. Tai turbūt jums yra žinoma, todėl dėl bet kokių pakeitimų, jeigu ir būtų tokių iniciatyvų iš bet kokių subjektų, taip pat ir Seimo narių (jūs taip pat turite tokią galimybę), tai reikėtų, matyt, gauti poziciją ir iš europinių institucijų.
PIRMININKAS. Ką gi, Vyriausybės pusvalandį baigėme. Jis truko netgi mažiau – tik 24 minutes.
13.05 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar pareiškimai. R. Tamašunienė vienintelė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamieji, balandžio 26 dieną, tai yra rytoj, sukanka 30 metų nuo Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo – abiem valstybėms, jų piliečiams, tarptautinei bendruomenei ir ypač tautinėms mažumoms svarbaus teisės akto metinės. Ši sutartis yra ne tik sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, bet ir viena iš pagrindų, turinčių garantuoti tautinių mažumų apsaugą Lietuvoje ir Lenkijoje.
Taigi prieš 30 metų jau laisvos ir suverenios valstybės, pasirašydamos sutartį, abipusiškai įsipareigojo kurti savo santykius tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, bendradarbiauti dvišaliuose santykiuose, stiprinti abipusius politinius, ekonominius, prekybinius, kultūrinius, mokslinius ir kitus ryšius, besąlygiškai gerbti suverenumą ir teritorinį vientisumą, teikti savitarpio pagalbą saugumo, gynybos srityse, atremti trečiųjų valstybių agresiją kurios nors valstybės atžvilgiu. Valstybės įsipareigojo teikti pirmenybę tarptautinei teisei išsaugoti ir stiprinti saugumą Europos žemyne, visapusiškai bendradarbiauti tarptautinėje politinėje arenoje.
Taip pat Lietuva ir Lenkija susitarė laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų, apibrėžtų tarptautinėse deklaracijose, paktuose, konvencijose ir kituose tarptautiniuose dokumentuose. Taigi visi įsipareigojimai yra labai svarbūs, pozityvūs, toliaregiški. Tai brandžių valstybių bendros pastangos, veiksmai, darbai ir konkretūs rezultatai, kuriais visi didžiuojamės, vertiname, plėtojame ir nuoširdžiai linkime sėkmės ir plėtros ateityje.
Vis dėlto šių pasiekimų prožektorių šviesoje ši sutartis – tai neįvykdytų įsipareigojimų simbolis. 30 metų tęsiasi negarbingas politinis žaidimas, kai atsiranda pseudoiniciatyvų, ribojančių Lietuvos lenkų teises, akivaizdžiai prieštaraujančių Lietuvos ir Lenkijos sutarties 13, 17 straipsniams, kurie aiškiai įvardina sritis, teises ir valstybių įpareigojimus.
Ir šiandien, kaip ir per kiekvienas 10-ąsias, 20-ąsias, 25-ąsias jubiliejines sutarties pasirašymo metines aplanko déjà vu jausmas – tos pačios problemos ir jų sprendimo nebuvimas. Po 30 metų tautinėms mažumoms tai – popierinių vilčių sukaktis, kurią reikia vertinti kaip sąmoningą neveikimą ir apsimetinėjimą, užmerkiant akis ir užsikemšant ausis prieš problematiką. Ir po 30 metų tautinių mažumų teisių srityje yra visiškos stagnacijos ir net regreso pavyzdžių, kuomet naujas teisinis reguliavimas neįvertina tautinių mažumų specifikos ir žmonės patenka į sukeltų lūkesčių dėl tapatybės puoselėjimo ir apsaugos garantijų neapibrėžtumą. Tai yra viena – popieriuje ir visai kas kita – gyvenime.
Konkretūs sutarties ignoravimo pavyzdžiai (pateiksiu): Tautinių mažumų įstatymo panaikinimas 2010 metais; baudos už dvikalbes gatvių lenteles 2008 metais; pusinė teisė užrašyti vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose, nes be diakritinių ženklų; manipuliavimas rinkimų apygardų ribomis ir jų pakeitimas lenkų tautinės mažumos nenaudai; mokomųjų dalykų ir gimtosios kalbos valandų skaičiaus mažinimas mokyklose; nuolatinės mokyklų tinklo pertvarkos uždarant mokyklas ir mažinant jų statusą; valstybinės kalbos egzamino suvienodinimas be išlyginamojo laikotarpio tautinių mažumų mokykloms; ugdymo turinio atnaujinimas be parengtų vadovėlių; gėdinga žemės grąžinimo epopėja ir valstybės vadovų tautinių mažumų teisių pažeidimų savivaldos lygmeniu pasyvus stebėjimas. Būtent paskutinis yra Trakų rajono savivaldybės pavyzdys. Ir, be abejo, vyšnia ant torto – imitacinės konsultacijos su tautinių mažumų bendruomenėmis ir organizacijomis.
Atskiro sutarties 30-ųjų metinių prizo vertas politinis vaidybinis serialas, kurio pavadinimas – „Tautinių mažumų sąvokos beieškant“. Tai yra nuolatinis bandymas sukurti naują definiciją, kuri neva yra pagrindinis trikdys priimti Tautinių mažumų įstatymą. Norėčiau priminti, kad sutartyje jau 30 metų yra sąvoka, apibrėžianti lenkų tautinę mažumą, ir yra valstybių vadovų parašai po sutartimi. Geranoriškumo stoka tampa esmine priežastimi, kodėl tautinės mažumos nuolat turi įrodinėti ir kovoti. Ar gali būti kitaip? Žinoma, gali. Tereikia veikti pagal dvišalėje sutartyje numatytus principus ir nuostatas, tautinių mažumų atžvilgiu problemas spręsti vietoje ir nedelsiant su abiejų valstybių palaikymu ir parama.
Tikiuosi, kad jubiliejaus dvasia įkvėps ir pakvies abi puses 30-ųjų sutarties pasirašymo metinių proga ne tik iškilmingai pakelti šampano taures už realiai abiem valstybėms svarbų įvykį (ir noriu pabrėžti – yra kuo pasidžiaugti ir didžiuotis), bet taip pat ir nuteiks brandžiai įvertinti sutarties svarbą tautinėms mažumoms ir jų lūkesčius, pakvies veikti už, o ne prieš susitarimą, spręsti vadinamuosius „sudėtingus“ klausimus, kuriems tereikia politinės valios, abipusio atvirumo ir pasitikėjimo.
Labai ačiū. Kaip Tarpparlamentinių ryšių grupės vadovė, šiandien turėjau pareigą perskaityti šitą pranešimą, taip pat pasveikinti visus kolegas ir mūsų valstybes su labai ypatingu ir svarbiu įvykiu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gaila, kad svarbia proga tik negatyvūs dalykai. Juk tikriausiai yra ir pozityvių. Registruojamės. (Balsas salėje)
Užsiregistravo 4 Seimo nariai. Dar replikos prašo viena iš užsiregistravusiųjų – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Noriu pasakyti pirmininkui gerbiamam Jurgiui, kad mes keturiese dirbame – du lenkai ir du lietuviai – būtent baigiant šį rytinį šios dienos posėdį.
PIRMININKAS. Tai dar patikslinote pagal tautybes, viskas gerai.
Baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.