LIETUVOS
RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675
2 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Teikiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.2.7 darbo (Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas) 2 užduotį, pagal kurią įsipareigota sukurti paskatas pritraukti stambių gamybos investicijų (teikiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas).
Įstatymo projekto kontekste stambus projektas suprantamas kaip duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos[1] investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, kaip numatyta Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekte (toliau – stambus projektas, stambūs projektai). Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos aktualios stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos. Pagal galiojančią stambaus projekto sutartį investuotojas įsipareigoja per penkerius metus nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys. Kiekviena pagal šį punktą sukurta nauja darbo vieta turės būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;
2) investuotojo privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje sudarys ne mažiau kaip 30 milijonų eurų.
Įstatymo projekto rengimą visų pirma paskatino tai, kad naujų investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims siekiant ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje. Stambių projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos, prekės ir darbai, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos). Pritraukti į Lietuvą stambūs projektai didintų produktyvumo lygį ir investicijas į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, taip pat padidintų Lietuvos įsitraukimą į globalias vertės kūrimo grandines, o tai yra prioritetiniai tikslai, numatyti Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodyje 2019–2030 m., siekiant didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą.
Įstatymo projektu taip pat siekiama skatinti investicijas regionuose, kuriuose stambių projektų įgyvendinimas turėtų itin reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai ir naujų darbo vietų sukūrimui: stambūs projektai galėtų įsikurti bet kuriame Lietuvos regione ir savivaldybėje. Siekiant investuotojus pritraukti į regionus, būtina pasiūlyti mokestines paskatas, kaip yra siūloma kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse konkurentėse.
Šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pritrauktų investicijų projektų gamybos sektoriuje dalimi nuo visų pritrauktų investicijų projektų – Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai 2014–2018 m. laikotarpiu sudarė 26 proc. gamybos dalies (Estijoje tai sudaro 36 proc., Čekijoje – 39 proc., Vengrijoje – 53 proc., Slovakijoje – 51 proc., Lenkijoje – 29 proc., Slovėnijoje – 46 proc., o viso regiono vidurkis siekia 34 proc.[2]). Vertinant stambias užsienio investicijas duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos srityse, Lietuva taip pat atsilieka nuo šalių konkurenčių. 2014–2018 m. laikotarpiu Lietuva pritraukė tik 4 stambius projektus (plg.: Vengrija pritraukė 28, Lenkija – 17, Rumunija – 15, Čekija – 13 stambių projektų).
Vienas pagrindinių ribojimų Lietuvai sėkmingai konkuruoti yra mokestinių paskatų, skirtų stambius projektus vykdantiems investuotojams, trūkumas. Kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės konkurentės (pvz., Vengrija, Lenkija, Čekija) dėl tiesioginių užsienio investicijų stambiems investicijų projektams taiko pelno mokesčio lengvatas, siekiančias 80–100 proc. joms tenkančio pelno mokesčio. Pavyzdžiui, Lenkijoje specialiose ekonominėse zonose (SEZ) įsikūrusios įmonės gauna ne tik pelno mokesčio lengvatą, subsidiją, bet ir įrengtą infrastruktūrą. Norint įsisteigti SEZ ir pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, taikomi labai maži reikalavimai – tik 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų. Taigi, nėra nei naujų darbo vietų kriterijaus, nei kitų papildomų reikalavimų. Šiuo metu SEZ teritorija sudaro 25 000 ha, iš kurių užimta 20 000 ha. Dabar ten įsikūrusios 2 056 įmonės, kurios sukūrė 230 000 darbo vietų. Be to, nuo 2018 m. SEZ įsigaliojo nauja tvarka: įmonė gali įsikurti bet kur Lenkijoje ir naudotis taikomomis lengvatomis ir paskatomis. Taigi, Lietuva konkurencinėje kovoje dėl stambių projektų pralaimi tiek Lenkijai, tiek ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, taikančioms mokestines paskatas stambiems projektams.
Esama laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata turi teritorinį ir finansinių paskatų ribojimą, todėl nėra patraukli stambiems projektams įgyvendinti. Projektams, kurių mastas viršija 30 milijonų eurų, paprastai reikia išskirtinės infrastruktūros (teritorijos, inžinerinės ir energijos tiekimo aspektais), kurio esamas laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros išvystymas gali neužtikrinti. Taip pat laisvųjų ekonominių zonų pelno mokesčio lengvata valstybės pagalbos atžvilgiu yra suderinta pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatas, todėl dėl skiriamos paramos dydžio ribojimo[3] lengvata nėra pakankamai konkurencinga, palyginti su projektais, kurių privačių investicijų (tinkamų finansuoti išlaidų) dydis viršija 100 mln. eurų. Pavyzdžiui, dalyje Lenkijos regionų investicijų projektams, kuriuose investicijų dydis net ir neviršija 100 mln. eurų, gali būti suteikta maksimali 37,5 mln. eurų valstybės pagalbos suma. Lietuvoje toks valstybės pagalbos dydis gali būti suteiktas investicijų projektams, kuriuose investicijų dydis viršija 320 mln. eurų. Dėl šių priežasčių siūlomos lengvatos suteikimas konkrečiam stambių investicijų projektui turės būti iš anksto suderintas su Europos Komisija pagal 2013 m. liepos 23 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2013/C 209/01 „2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės“ (OL 2013 C 209, p. 1) sąlygas, leidžiančias didesne suma finansuoti projektus, kai investuotojai ketina investuoti per 100 mln. eurų. Lengvata būtų taikoma tik tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reguliuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai ir būtų taikoma įgyvendinamiems stambiems projektams, dėl kurių sudarytos stambių projektų investicijų sutartys. Šios stambių projektų investicijų sutartys galėtų būti sudaromos tik priėmus Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-4206), t. y. ne anksčiau kaip 2020 m., todėl lengvata būtų taikoma ir iki lengvatos įsigaliojimo sudarytoms stambių projektų investicijų sutartimis.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento (direktorius – Osvaldas Šmitas, tel. 8 706 64 922, el. p. [email protected]), Investicijų politikos skyriaus (vedėjas – Aidas Rimkevičius, tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Lauryna Gružaitė (tel. 8 706 64 893, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Esama laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata turi teritorinį ir finansinių paskatų ribojimą, o pelno mokesčio lengvata stambiems projektams už laisvųjų ekonominių zonų teritorijos ribų nėra numatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Pelno mokesčio lengvata investuotojas galėtų naudotis tik Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Be to, investuotojas, ketinantis naudotis minėtomis lengvatomis turėtų vykdyti stambaus projekto investicijų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o lengvata nebebūtų taikoma, jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma sumažėtų ir nebesiektų 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taptų mažesnis kaip 200. Pelno mokesčio lengvata nebebūtų taikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius taip sumažėtų, ir lengvatos taikymas būtų atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos vėl pasiektų 30 milijonų eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius vėl taptų ne mažesnis kaip 200. Taip investuotojas būtų skatinamas išlaikyti darbo vietas ir kapitalo investicijas ir projekto tęstinumo laikotarpiu, o tai labai ženkliai prisidės prie Lietuvos ekonomikos plėtros gerinimo ir socialinės atskirties mažinimo.
Papildžius Pelno mokesčio 58 straipsnio 16 dalį joje numatyta, kad juridiniai asmenys, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200 ir kuriuose privačios kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta. Pelno mokesčio lengvata būtų taikoma juridiniams asmenims, įgyvendinantiems stambaus projekto investicijų sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 154 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pelno mokesčio lengvata stambiems projektams numatyta duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos bei apdirbamoji gamybos sektoriuose, nes investicijų plėtra juose turėtų didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikos vystymuisi ir augimui. Vadovaujantis Eurostato duomenimis, Europos Sąjungos apdirbamosios gamybos sektoriuje darbuotojų našumas 19 proc. pranoksta vidutinį visos bendrijos ūkio darbuotojų našumą, o kompiuterių programavimo, konsultacinės ir informacinių paslaugų veiklos sektoriuje dirbančių darbuotojų našumas 37 proc. pranoksta vidutinį visos bendrijos ūkio darbuotojų našumą[4]. Ši paskata padidins galimybes pritraukti užsienio investicijų į gamybos ir duomenų centrų[5] projektus Lietuvoje. Stambių užsienio investicijų projektai gamybos srityje paskatins naujų technologijų diegimą, didins aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir eksportą ir padės Lietuvos gamybos sektoriui patekti į tarptautines pasaulio vertės grandines. Kartu tai turėtų padėti vietos įmonėms modernizuoti savo produktus ir tobulinti jų teikiamas paslaugas, didinti gamybos sektoriaus efektyvumą. Didelių duomenų centrų steigimas Lietuvoje išplėtotų informacinių ryšių ir technologijų infrastruktūrą ir ekosistemą, sukurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, padidintų tarptautinį Lietuvos žinomumą technologijų srityje. Taip pat duomenų centrų ir gamybos projektai prisidėtų prie investicijų plėtros ir užimtumo didinimo Lietuvos regionuose.
Stambaus projekto investicijų dydžio ir darbo vietų skaičiaus parametrai nustatyti vertinant Lietuvos užsienio investicijų pritraukimo tendencijas – projektų, viršijančių 30 mln. Eur investicijų ir sukuriančių daugiau nei 200 darbo vietų, 2010–2018 m. gamybos sektoriuje Lietuvoje buvo vos 4, o stambių duomenų centrų projektų pritraukta iki šiol nebuvo. Taip pat parametrai atitinka ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą Investicijų, finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo, įgyvendinimo, administravimo ir valstybės pagalbos teikimo pagal schemą „TUI Invest LT+ tvarkos aprašą, pagal kurį strateginiu investicijų projektu gamybos srityje yra laikomas projektas, kuris sukuria ne mažiau kaip 200 naujų ilgalaikių darbo vietų, o planuojamos projekto investicijos yra ne mažesnės nei 30 mln. Eur. Stambiu ir kartu valstybei svarbiu pripažįstamo projekto investicijų dydis turės net 3 kartus viršyti minimalų 10 000 000 eurų investicijų dydį, būtiną norint pripažinti projektą valstybei svarbiu pagal Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Investicijos į stambius projektus turės sudaryti ne mažiau kaip 30 000 000 eurų. Be to, investuotojai privalės įsipareigoti sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir jas išlaikyti 5 metus – to nėra reikalaujama pagal pirmiau nurodytą aprašą. Reguliavimu siekiama paskatinti didelę pridėtinę vertę kuriančių gamyklų (apdirbamosios pramonės sektorius) ir duomenų centrų steigimąsi (duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos sektorius), kurie yra prioritetiniai skatinant investicijas, ypač į regionus. Taip pat atsižvelgiant į galiojančią laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomą pelno mokesčio lengvatą siūloma įtvirtinti, kad pelno mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos. Juridinio asmens vykdoma veikla identifikuojama pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“. Dabartinis teisinis reglamentavimas (Pelno mokesčio įstatymas) laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taiko pelno mokesčio lengvatą, jeigu ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos. Siekiant išlaikyti pelno mokesčio lengvatos taikymo nuoseklumą, siūloma taikyti analogišką kriterijų ir naujai lengvatai.
Identifikuojant lengvatos teikimo terminą, atsižvelgta į Lietuvoje galiojančią LEZ lengvatą (šiuo metu galioja 16 metų), taip pat į kitose šalyse taikomas panašias lengvatas (pavyzdžiui, Vengrija taiko 13 metų, Čekija – 10 metų) bei įvertinti stambių investicinių projektų vystymo aspektai.
Vertinant gamybos projektų dinamiką, tokio tipo projektai vidutiniškai tik 5 metais nuo veiklos pradžios pradeda kurti pelną ir tik tada pelno mokesčio lengvata tampa aktuali ir pradedama taikyti, nors investicinis stambus projektas pradėtas vykdyti anksčiau ir investicijų sutartis jau yra pasirašyta. Į šį laikotarpį įskaičiuojami ir gamyklos statybos bei visi kiti aktualūs pasirengimo ekonominei veiklai žingsniai. Įvertinus tai, vidutiniškai lieka apie 15 metų „gryno laiko“ įmonei, priklausomai nuo individualaus projekto dinamikos, pasinaudoti lengvata. Vertinant numatytą pelno mokesčio lengvatos modelį įmonė naudojasi pelno mokesčio lengvata, kol pasiekia numatytą valstybės pagalbos maksimalų dydį, o jei to nepavyksta padaryti, pelno mokesčio lengvata galioja 20 metų nuo investicijų sutarties pasirašymo dienos. 20 metų (o ne 15 metų) laikotarpis Pelno mokesčio įstatymo projekte numatytas todėl, kad lengvata yra viso stambių investicijų paskatų paketo dalis („giga“ reguliavimas arba žaliasis koridorius, kuris įtvirtinamas Investicijų įstatymo ir lydinčių įstatymo pakeitimo projektu, pateiktu Lietuvos Respublikos Seimui (reg. Nr. XIIIP-4206–XIIIP-4211)), dėl kurio yra sudaroma minima stambaus projekto investicijų sutartis. Pagal numatytą reguliavimą stambaus projekto investicijų sutartis sudaroma būtent 20 metų laikotarpiui. Šį laikotarpį sudaro stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, ne ilgesnis nei 10 metų.
Siekiant įteisinti privačių kapitalo investicijų kontrolės mechanizmą, siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jei kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia įstatymo projekte nustatytos ribos, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia įstatymo projekte nustatytas ribas. Kapitalo investicijų sumažėjimu gali būti laikomi tokie atvejai: ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pardavimas, sugadinto turto nurašymas, pavogto turto nurašymas, lizingo sutarties nutraukimas ir turto grąžinimas ir pan. Kai investuotas turtas nudėvimas ir šio turto vertė tampa mažesnė nei įstatymo projekte nustatyta riba, tai nelaikoma kapitalo investicijų sumažėjimu. Stambaus projekto investicijų sutartyje būtų nustatyta, kaip ši lengvata taikoma atsižvelgiant į valstybės pagalbai taikomus reikalavimus.
Siekiant suderinti siūlomus pakeitimus su Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo taisyklėmis, siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1), nuostatomis (taikoma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte dėstomos 58 straipsnio 162 dalies nuostatų atžvilgiu) bei valstybės pagalbos schema suderinta su Europos Komisija pagal 2013 m. liepos 23 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2013/C 209/01 „2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės“ (OL 2013 C 209, p. 1) sąlygas (taikoma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte dėstomos 58 straipsnio 163 dalies atžvilgiu).
Įtvirtinus šiuos pakeitimus pagerėtų ir taptų konkurencingesnė Lietuvos investicinė aplinka. Tokiu reguliavimu būtų skatinami stambūs projektai ir taip būtų sudarytos palankios sąlygos ne tik naujoms darbo vietoms kurti, bet ir privataus sektoriaus investicijoms Lietuvoje didinti pritraukiant stambių tiesioginių užsienio investicijų projektų ir skatinant tiesiogines vidaus investicijas. Pažymėtina, kad toks sprendimas ateityje taip pat taptų reikšminga paskata užsienio įmonėms renkantis Lietuvą investicijų projektams įgyvendinti ir ženkliai pagerintų šalies investicinę aplinką ir pozicijas pagal tarptautinius reitingus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Atlikus teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengta teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenustatyta. Skaičiuojama, kad gamybos sektoriuje, mokant vidutinį šalies atlyginimą, vienas stambus projektas (200 darbuotojų) vidutiniškai sukuria 1 219 272 Eur mokesčių įmokų per metus.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės projektams įgyvendinti. Kiekvienas naujas stambus projektas teigiamai paveiks Lietuvos viešuosius finansus ir ekonomiką: bus didinamas Lietuvos patrauklumas investicijoms regione ir pasaulyje, rangovai gaus naujų užsakymų, didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, palengvintų naujų stambių projektų ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 162 daliai įgyvendinti reikės pranešti Europos Komisijai apie naują regioninės valstybės pagalbos schemą. Siūlomos mokesčio lengvatos formuluotė (valstybės pagalbos schema) oficialiai su Europos Komisija bus pradėta derinti tuomet, kai Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai bus priimti Lietuvos Respublikos Seime.
Įstatymo projekto 163 daliai įgyvendinti reikės Europos Komisijos sprendimo, kad siūloma pelno mokesčio lengvata stambiems investicijų projektams yra suderinama su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Šioje dalyje numatoma notifikavimo procedūra bus atliekama konkretaus projekto atveju.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti iki 2020 m. lapkričio 1 d. reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkos aprašus. Juose bus detalizuotos valstybės pagalbos teikimo, administravimo, įsipareigojimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmai taikant šio įstatymo projekto 162 ir 163 dalių nuostatas.
Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu laukiama teigiamos įtakos valstybės finansams dėl kitų mokesčių, kuriuos mokėtų lengvata besinaudojantys stambius projektus vykdantys verslo atstovai. Jokių valstybės biudžeto praradimų dėl šios lengvatos pritrauktų investicijų projektų nebūtų patiriama, nes, jei šie investicijų projektai nebūtų vystomi Lietuvoje, pelno mokesčio jų įgyvendintojai ir taip nemokėtų. Pelno mokesčio lengvatos paskirtis – skatinti stambius projektus gamybos ir duomenų centrų srityse. Planuojama, kad ši papildoma paskata padės pritraukti daugiau investicijų į regionus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados, taip pat konsultuotasi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“, „pelno mokestis“, „pelno mokesčio tarifas“, „mokestinė lengvata“, „investuotojas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_______________
[1] Apibrėžta pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos 2 redakciją – duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos (J sekcija, 6311 veikla) ir apdirbamoji gamyba (C sekcija)
[2] TUI projektų gamyboje dalis CRE šalyse 2014–2018 m. Šaltinis: fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2019.
[3] Paramos dydis nustatomas pagal formulę R × (A + 0,50 × B + 0 × C), kur R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, nustatytas patvirtintame regioniniame žemėlapyje ir galiojantis pagalbos suteikimo dieną, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo MVĮ; A – pradinė tinkamų finansuoti išlaidų dalis – 50 mln. Eur, B – tinkamų finansuoti išlaidų dalis nuo 50 iki 100 mln. Eur. ir C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, viršijanti 100 mln. Eur. Vadinasi, tinkamos finansuoti išlaidos per 100 mln. Eur nėra skatinamos.
[4]
Eurostato 2017 m. duomenys EVRK red. 2 apdirbamosios gamybos (C sekcija) ir
informacijos ir ryšių (J sekcijos
62–63 veiklos) sektoriams.
[5] Duomenų centras – centras, skirtas serveriams ir susijusiai įrangai (telekomunikacijų, duomenų archyvavimo) talpinti. Paprastai duomenų centrai yra aprūpinti dubliuotais arba atsarginiais elektros energijos šaltiniais, ypač sparčiais duomenų perdavimo kanalais, klimato kontrolės įrenginiais (oro kondicionieriais, drėgmės reguliatoriais) ir sustiprintos apsaugos priemonėmis (priešgaisrinės ir vaizdo stebėjimo sistemos, fizinė apsauga).