LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2081(3)

 

2023-11-15 Nr. 113-P-37

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato ne tik Valstybės tarnybos įstatymas, tačiau ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Įvertinus šios nuostatos turinį, norime pažymėti, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai reguliuojami kaip savarankiški tarnybos valstybei teisiniai santykiai, jie nėra grindžiami darbo teisiniams santykiams reguliuoti taikomais principais (pagal keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo (projekto, reg. Nr. XIVP-2066(3) 9 straipsnio 7 dalį su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Atsižvelgiant į tai, projektu siūloma nuostata, numatanti, kad prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, iš esmės nedera su Valstybės tarnybos įstatymo projekte apibrėžtu valstybės tarnybos teisiniu institutu ir valstybės tarnautojo samprata. Ši nuostata ydinga ir dėl to, jog jos turinys implikuoja, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos valstybės tarnautojams būtų taikomos subsidiariai.

Manytina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra savarankiški teisiniai santykiai, jie skiriasi nuo darbo teisinių santykių (pareigų užėmimo, tarnybos vykdymo, tarnybos pasibaigimo, reikalavimais, kurie nustatyti siekiančiam užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisių ir pareigų turinių, atsakomybe), todėl valstybės tarnybos teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami nuosekliai, o Darbo kodekso normos atitinkamoje tarnybos santykių srityje turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai tą konkrečiai numato pats Valstybės tarnybos įstatymas, arba kai toks taikymas būtinas šalinant teisinio reguliavimo spragas (pavyzdžiui, pagal Darbo kodekso 4 straipsnio 2 dalį, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei).

Pritarti

 

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

6

 

 

2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas. Šis straipsnis įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2098(3) 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias prokurorų pareiginei algai apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte (reg. Nr. XIVP-2098(3) siūlomas nustatyti pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra siejamas su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu (bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis), todėl kartu nepakeitus keičiamo įstatymo 1 priede nurodytų prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžių, prokurorams būtų mokamas neproporcingai didelis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas tobulintinas.

Pritarti

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

6

 

 

3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatyme, o minėto straipsnio 5 dalyje (kuri nėra keičiama) nustatyta, kad priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 procentas prokuroro pareiginės algos už kiekvienus metus. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad jis nedera kartu su Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiamuose Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose įtvirtintam darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reglamentavimui, pagal kurį mokamas priedas už tarnybos stažą laikomas pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi, ir todėl jo atsisakoma.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Generalinė prokuratūra

2022-12-23

*

 

 

Kreipiamės į Jus dėl situacijos, susijusios su siūlomais darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais (Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektai (XIVP-2066(3)-XIVP-2103(3)). Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais. Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Pagal šiuo metu parengtuose teisės aktų projektuose siūlomą reguliavimą teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos, kas iš esmės neatitinka patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) rekomendacijų.

Pažymėtina, kad nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese.

Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo sistemos dalyvių bendrumą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.

Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti pareiginės algos koeficientai, buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie buvo integruoti į pareiginės algos koeficientą. Šis darbo užmokesčio padidinimas buvo siejamas su atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 (XIVP-2102(3)) pakeitimus, bus vėl išbalansuotas.

Minėtų teisės aktų pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 602 prokurorai. 2019 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 75 prokurorai, iš jų net 37 – savo iniciatyva. Vien tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 44 prokurorai. Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15 asmenų grupė, todėl 2021 m. įvyko tik vienas egzaminas, kurį laikė vos 12 asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys. Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai – tik vienas pretendentas.

Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų XIVP-2066(3)-XIVP-2103(3) rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „Lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreipiame dėmesį, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje.

Analizuojant Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje, Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek karjeros pradžioje, tiek pabaigoje. Manytina, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc.

Pažymime, kad prokuratūra atkreipė teisės aktų rengėjų dėmesį į tai, jog teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti svarstomi sistemiškai, siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai, siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. [...].

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymas neaktualus, kadangi siūlomas terminas jau praėjęs. Seime svarstomas Prokuratūros įstatymo projektas Nr. XIVP-2909, kuriame siūloma nustatyti kitokius atlygio koefcientus nuo 2024 m. sausio 1 d.

2.

Generalinė prokuratūra

2022-12-23

*

 

 

2. Pakeisti Prokuratūros įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatymo

             1 priedas

 

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

 (Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.

Pareigų pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

1.

Generalinė prokuratūra

 

1.1.

Generalinis prokuroras

5,3

1.2.

Generalinio prokuroro pavaduotojas

5,0

1.3.

Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste

4,8

1.4.

Skyriaus vyriausiasis prokuroras

4,75

1.5.

Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje

4,5

1.6.

Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

4,3

1.7.

Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

4,3

1.8.

ONKT departamento prokuroras

4,25

1.9.

Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje

4,1

2.

Apygardų prokuratūros

 

2.1.

Vyriausiasis prokuroras

4,75

2.2.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

4,25

2.3.

Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras

4,1

2.4.

Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

4,0

2.5.

ONKT skyriaus prokuroras

3,8

2.6.

Specializuoto skyriaus prokuroras

3,7

3.

Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros

 

3.1.

Vyriausiasis prokuroras

4,1

3.2.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

4,0

3.3.

Skyriaus vyriausiasis prokuroras

3,8

3.4.

Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

3,7

3.5.

Prokuroras

3,5

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

Nepritarti

Argumentai:

projektas sujungtas su projektu XIVP-2909 ir nustatyti kitokie pareiginės algos koeficientai

3.

Generalinė prokuratūra

2022-12-23

2

 

 

Papildomai teikiame poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2022-11-15 išvadoje Nr. XIVP-2081(3) pateiktų pastabų:

1. Dėl projektu XIVP-2081(3) 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies (pastaba Eil. Nr. 1). Siūlome atsižvelgti į šią pastabą ir atsisakyti 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti galiojantį teisinį reglamentavimą be pakeitimų.

Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame teisiniame reglamentavime (Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), tiek ir Valstybės tarnybos įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2066(3)) 1 straipsnio, apibrėžiančio šio įstatymo paskirtį ir taikymą, 2 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai.

Taigi, įstatymų leidėjas apibrėždamas prokuratūros valstybės tarnautojų sąlygas ir tvarką nukreipia į Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai gali būti taikomi tik kaip papildomas valstybės tarnyboje susiklosčiusių santykių reguliatorius ir tik tada, kai šių santykių nereguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Tuo tarpu siūlomu 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimu, siūloma numatyti alternatyvų valstybės teisinių santykių reguliavimo mechanizmą, kas nedera tiek su galiojančio, tiek ir siūlomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatomis.

Pritarti

 

4.

Generalinė prokuratūra

2022-12-23

6

 

 

2. Dėl projektu XIVP-2081(3) 6 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalies (pastaba Eil. Nr. 2). Siūlome atsižvelgti į šią pastabą ir pakeisti Prokuratūros įstatymo 1 priede nurodytus prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžius pagal šiame kreipimesi pateiktą siūlymą dėl Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimo ir numatyti, kad nauji pareiginės algos koeficientai būtų taikomi nuo 2023 m. liepos 1 d. Pritarus šiam siūlymui turėtų būti atitinkamai tobulintinos ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto XIVP-2098(3) 4 straipsnio 2 ir 5 dalys.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymas neaktualus, kadangi siūlomas terminas jau praėjęs. Seime svarstomas Prokuratūros įstatymo projektas Nr. XIVP-2909, kuriame siūloma nustatyti kitokius atlygio koefcientus nuo 2024 m. sausio 1 d.

5.

Generalinė prokuratūra

2022-12-23

6

 

 

3. Dėl projektu XIVP-2081(3) 6 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 4 dalies (pastaba Eil. Nr. 3). Teisės departamento pastaboje nurodyta, kad keičiamo Prokuratūros įstatymo projekto XIVP-2081(3) nuostatos nedera su kartu su šiuo projektu teikiamuose Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose įtvirtintam darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reglamentavimui, pagal kurį mokamas priedas už tarnybos stažą laikomas pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi, ir todėl jo atsisakoma. Atkreipiame dėmesį, kad svarstyti dėl Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio nuostatų, susijusių su priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą atsisakymo galima tik tuo atveju, jei būtų peržiūrėti dabar galiojantys prokurorų pareiginės algos koeficientai pagal šiame kreipimesi pateiktą siūlymą dėl Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimo, išlaikant tam tikrą atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumą. Priešingu atveju, panaikinus prokurorams mokamą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir nekeičiant dabar galiojančių pareiginės algos koeficientų, ženkliai sumažėtų dirbančių prokurorų darbo užmokestis. Tokiu atveju būtų bloginama dabar esama teisinė padėtis, kas sąlygotų sunkumus išlaikyti aukštos kvalifikacijos dirbančius profesionalus bei neprisidėtų prie šios profesijos patrauklumo didinimo ir į prokuratūros sistemą nepritrauktų naujų perspektyvių specialistų. Akcentuotina ir tai, kad įvertinus glaudų teismų ir prokuratūros ryšį, jų tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese bei Europos Tarybos institucijų rekomendacijas, svarstant klausimus dėl šių profesijų atstovų darbo užmokesčio, turi būti laikomasi vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl jiems taikomų garantijų panašumo užtikrinimo.

Pritarti

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

K. Vilkauskas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

J. Sabatauskas.

2022-10-11

6

 

 

 

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektais siūloma keisti darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemą. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais. Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Taigi parengtuose teisės aktų projektuose teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos.

Nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo sistemos dalyvių bendrumą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.

Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti pareiginės algos koeficientai, buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie buvo integruoti į pareiginės algos koeficientą. Šis darbo užmokesčio padidinimas buvo siejamas su atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimus, bus išbalansuotas.

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 606 prokurorai. 2019 – 2021 m. tarnybą prokuratūroje paliko 53 prokurorai, iš jų 25 – savo iniciatyva. Vien tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 41 prokuroras. Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15 asmenų grupė, todėl 2021 m. įvyko tik vienas egzaminas, kurį laikė vos 12 asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys. Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai – tik vienas pretendentas.

Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2102 aiškinamajame rašte rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreiptinas dėmesys, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje.

Analizuojant Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje, Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek karjeros pradžioje, tiek pabaigoje. Manytina, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti svarstomi ir įgyvendinami sistemiškai, t. y.:

1) turi būti užtikrinamas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų (keičiamas prokurorų pareiginės algos koeficientų dydis, atsisakoma priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą),

2) teisėjų ir prokurorų pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatos turi būti taikomos nuo tų pačių metų - nuo 2023 m. sausio 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 49 straipsnio keitimas

 1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas.”

2. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatyme.“

3. Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.”

 

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas.

2. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

3 2) priemokos pagal šio Įstatymo 161 straipsnį.

3. Prokurorų darbo užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo 1 priede, dauginant iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

4. Prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 procentas prokuroro pareiginės algos už kiekvienus metus. Šio priedo dydis negali viršyti 30 procentų prokuroro pareiginės algos.

6 4. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 161 straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.

7 5. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritartina pasiūlymų daliai, kurie atitinka pakeitimus, teikiamus įstatymo projekte Nr. XIVP-2909(2).

 

 

2.

Seimo nariai:

K. Vilkauskas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

J. Sabatauskas.

2022-10-11

8N

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„8 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatymo

1 priedas

 

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

 

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr. Pareigų pavadinimas     Pareiginės algos koeficientas

 

1.         Generalinė prokuratūra

1.1.      Generalinis prokuroras  22,9

1.2.      Generalinio prokuroro pavaduotojas      21,2

1.3.      Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste      20,2

1.4.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras 19,2

1.5.      Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje       19,0

1.6.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas            18,6

1.7.      Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas    18,6

1.8.      ONKT departamento prokuroras 18,5

1.9.      Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje   17,7

2.         Apygardų prokuratūros

2.1.      Vyriausiasis prokuroras 19,2

2.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas      18,5

2.3.      Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras            17,7

2.4.      Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas    17,3

2.5.      ONKT skyriaus prokuroras       17,0

2.6.      Specializuoto skyriaus prokuroras         16,5

3.         Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros   

3.1.      Vyriausiasis prokuroras 17,7

3.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas      16,0

3.3.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras 15,7

3.4.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas            15,2

3.5.      Prokuroras       13,9

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.

 

        1.  Generalinė prokuratūra        

1.1.      Generalinis prokuroras                       5,3

1.2.      Generalinio prokuroro pavaduotojas  5,0

1.3.      Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste 4,8

1.4.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras       4,75

1.5.      Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje                                     4,5

1.6.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                                                 4,3

1.7.      Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                          4,3

1.8.      ONKT departamento prokuroras       4,25

1.9.      Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje                                       4,1

       2.   Apygardų prokuratūros        

2.1.      Vyriausiasis prokuroras                   4,75

2.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  4,25

2.3.      Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras                                                           4,1

2.4.      Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                          4,0

2.5.      ONKT skyriaus prokuroras    3,8

2.6.      Specializuoto skyriaus prokuroras      3,7

        3.  Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros           

3.1.      Vyriausiasis prokuroras                     4,1

3.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  4,0

3.3.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras       3,8

3.4.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                                                 3,7

3.5.      Prokuroras                                         3,5

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

Nepritarti

Argumentai:

Seime svarstomas Prokuratūros įstatymo projektas Nr. XIVP-2909, kuriame siūloma nustatyti kitokius pareiginės algos koefcientus nuo 2024 m. sausio 1 d.

3.

Seimo nariai:

K. Vilkauskas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

J. Sabatauskas

2022-10-11

9

 

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 8 straipsnį laikyti Projekto 9 straipsniu.

Pritarti

Argumentai:

Projektas yra sujungtas su projektu Nr. XIVP-2909, todėl straipsnių numeracija pakeista pagal jungtinį projektą.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-15

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgti į Teisės departamento 1 pastabą, Generalinės prokuratūros papildomus argumentus, taip pat į svarstomo Valstybės tarnybos įstatymo paketo lydimųjų įstatymų projektus, daugumoje kurių tokia nuostata neformuluojama,  atsisakyti 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti galiojantį teisinį reglamentavimą be pakeitimų.

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.“

 

Atitinkamai pernumeruoti projekto straipsnius.

Pritarti

 

2.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-15

 

 

 

*

Pasiūlymas:

6.2. Komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų  įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d.

6.3.  Komitetas  taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už  Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą.  

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Teisėjams aukštesni atlygio koeficientai nustatyti nuo 2023 m. liepos 1 d., palaipsnis prokurorų darbo užmokesčio kėlimas nustatomas projektu Nr. XIVP-2909(2).

3.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-15

 

 

 

*

Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą XIVP-2081(3), atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2081(3) ir sujungti jį su įstatymo projektu Nr. XIVP-2909.

7.2. Pasiūlymai: nepateikta.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                                          Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas