LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3007(3)

 

2024-04-24 Nr. 109-P-14

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Mindaugas Lingė, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

1

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio „(toliau – vertinimo ataskaita)“, nes analogiškas trumpinys yra įvestas projekto 7 straipsnio 1 dalyje.

Pritarti.

Siūloma tikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomojo turto arba verslo vertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos (toliau – vertinimo ataskaita), taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdymą ir tvarkymą.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

2

2

 

 

2.    Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai“, nustatant, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3435 (toliau – projektas Nr. XIVP-3435). Projekto Nr. XIVP-3435 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Rūmai) yra viešasis juridinis asmuo, kuris įgyvendina vertintojų savivaldą. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Rūmai įgyvendina vertintojų profesinę savivaldą. Taigi, abiejuose projektuose pateikta nevienoda Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų samprata, todėl jų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti.

Suvienodinti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų sampratą su Projektu Nr. XIVP-3435, taip pat tikslinti Projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Vertintojų rūmai) – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis vertintojo kvalifikaciją turinčius atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą.“ 

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

2

9

 

 

3.    Pagal projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų. Tuo tarpu projekto Nr. XIVP-3435 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Taigi, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas vertinimą galėtų atlikti juridiniai asmenys, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, o pagal projekte Nr. XIVP-3435 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintoju galėtų būti ir toks juridinis asmuo, kuris turi ne tik reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ir tokią kvalifikaciją turinčių juridinio asmens dalyvių. Todėl abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma reglamentuoti tik privalomąjį turto arba verslo vertinimą, bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas vertintojai įgyvendintų savo savivaldą per Rūmus, kurie vienytų atestuotus vertintojus ir kontroliuotų jų veiklą, taip pat į tai, kad pagal projekto Nr. XIVP-3435 nuostatas tokią veiklą galėtų vykdyti tik vertintojai (fiziniai ir juridiniai asmenys), kuriems yra išduotas atestacijos pažymėjimas, manytina, kad projekto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų papildyti, nustatant, kad vertintojai šiame įstatyme suprantami tik tokie asmenys, kurie turi ne tik reikiamą kvalifikaciją, bet ir kuriems yra išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimas kaip yra siūloma nustatyti projekte Nr. XIVP-3435.

Pritarti iš dalies.

Atsižvelgta:

Suvienodinti, tikslinti Projektą Nr. XIVP-3435   pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo projektą (XIVP-3007(3), kuriam pritarta Seimo plenariniame posėdyje.

Patikslinti XIVP-3007(3), nustatant, kad vertinimą gali atlikti ne tik JA, kurie turi darbuotojų - kvalifikaciją įgijusių vertintojų, bet ir dalyvių (suteikiant galimybę vertinti mažosioms bendrijoms ir pan.), papildomai, aiškumui ir siekiant suderinti abiejų projektų nuostatas, siūloma tikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, kuris atlieka turto arba verslo vertinimą ir kurio darbuotojas arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, dalyvis, yra turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.“

 

Atsižvelgti iš dalies:

Siūloma tikslinti Projektą Nr. XIVP-3435 pagal Projektą Nr. XIVP-3007(3), kuriam pritarta Seimo plenariniame posėdyje.

Siūloma, kad būtų nustatyta tik kvalifikacija ir privaloma narystė Rūmuose, papildomo, dar vieno atestacijos pažymėjimo nustatymas didintų administracinę naštą tiek Rūmams, tiek vertintojams.

Rūmų nariais privalo būti tik privalomąjį vertinimą ketinantys atlikti vertintojai fiziniai asmenys.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

4

 

 

 

4.    Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus vertintojo nepriklausomumui. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatomas baigtinis sąlygų, kurioms esant vertintojas  nelaikomas nepriklausomu, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3012(2) 3 straipsnyje dėstomo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito gavėjo pasirinktas turto arba verslo vertintojas turi būti su kredito išdavimo procesu. Taigi, pastarajame projekte taip pat siūloma nustatyti vieną vertintojo nepriklausomumo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nauju punktu, nustatant, kad vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jeigu jis neatitinka kituose įstatymuose nustatytų sąlygų.

Nepritarti.

Kituose įstatymuose gali būti nustatyta papildomų reikalavimų vertintojui ir vertinimui, šių nuostatų privalu laikytis, manoma, kad papildomai tikslinti pagrindinį įstatymą nėra poreikio.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

5

 

 

 

5.    Projekto 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Manytina, kad vertintojų kvalifikacija turėtų būti reglamentuojama ne dviejuose, bet viename iš įstatymų. Kitu atveju, t. y. jeigu turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją būtų nuspręsta reglamentuoti abiejuose įstatymuose, projektų nuostatas reiktų suderinti tarpusavyje.

Pritarti.

Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti kvalifikaciją, projektus derinant tarpusavyje, projekte Nr. XIVP-3435 nustatomi reikalavimai Rūmų nariui ir apibrėžiamas kvalifikacijos pažymėjimo turinys.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

5

1

1

 

6.    Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Rūmams pateikiant pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas. Pastebėtina, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, vertintojų kvalifikacijos egzaminus organizuoja patys Rūmai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perduoda Rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją. Be to, projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertintojams reikėtų papildomai pagrįsti savo kvalifikaciją, jei visa informacija apie ją Rūmams jau bus perduota Vyriausybės įgaliotos institucijos, o projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.

Nepritarti.

Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai kvalifikacijos pagrindimui yra taikomi naujiems vertintojams, taip pat nustatomas reikalavimas esamiems vertintojams kelti profesinę kvalifikaciją ir ją pagrįsti.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

5

1

2

 

7.    Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Rūmams pateikiant ne tik pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas, bet ir pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad per kalendorinius metus išklausytas ne trumpesnis negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursas vertinimo temomis. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų santykis, t. y. ar ir tais metais, kai vertintojas išlaikė vertintojo kvalifikacijos egzaminą, jis taip pat turi išklausyti ne trumpesnį negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursą vertinimo temomis. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Pritarti iš dalies.

Pagal Projekto 5 straipsnio 2 dalį Rūmai tvirtins kvalifikacijos priežiūros organizavimo tvarką, joje turėtų būti nustatyta detali valandų skaičiavimo tvarka naujiems nariams, ką tik išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminą ir esamiems vertintojams, Manytina, kad nuostata jog Vertintojų rūmai nustato kvalifikacijos kėlimo organizavimo tvarka pašalins pastaboje minimą neaiškumą.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

5

2

 

 

8.    Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinį egzaminą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Rūmai ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 10 ir 11 straipsniuose taip pat siūloma reglamentuoti vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimą, tačiau pagal minėtų straipsnių nuostatas egzaminus organizuotų patys Rūmai, bet ne jų pasitelkti tretieji asmenys. Be to, pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 9 punkto nuostatas viena iš Rūmų funkcijų yra organizuoti ir užtikrinti vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, bet ne organizuoti vertintojų kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą kaip yra siūloma nustatyti teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti.

Siūloma tikslinti Projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir vertintojo kvalifikacijos tobulinimą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Vertintojų rūmai, ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

5

3

 

 

9.    Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Tuo tarpu pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai tvarkytų ir skelbtų ne vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, bet atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi būtų įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Taigi, abiejuose projektuose nevienodai įvardinami subjektai, kurių sąrašą skelbtų Rūmai. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 4 ir 5 dalims toje apimtyje, kurioje minimas „vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas“.

Pritarti.

Pagal projektą Nr. XIVP-3007 (3) Rūmai skelbia kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą.

Pagal projektą Nr. XIVP-3435 (2) skelbia Rūmų narių ir vertintojų juridinių asmenų sąrašą.

Abiejų projektų nuostatos dera tarpusavyje.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

5

4

 

 

10.     Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinis egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka. Ši nuostata nedera su projekto Nr. XIVP-3435 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatoma, kad vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles nustato finansų ministras, suderinęs su Rūmais. Taigi, projektuose nurodyti skirtingi subjektai, kurie turėtų nustatyti vertintojų kvalifikacijos egzaminų organizavimo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti.

Patikslintas Projektas Nr. XIVP-3435 (2) nustatant, kad kvalifikacinis egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

7

3

 

 

11.     Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitas įgaliotas atstovas“ siūlytina įrašyti formuluotę „jo įgaliotas atstovas“, kad būtų aišku, kad būtent juridinio asmens vadovo įgaliotas atstovas gali pasirašyti vertinimo ataskaitą.

Pritarti.

Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vertinimo ataskaitą pasirašo vertinimą atlikęs vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas jo įgaliotas atstovas.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

8

1

3

4

2

2

 

12.     Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri kaip Vertintojų rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas. Projekto 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę teikti Rūmams nurodymus dėl netinkamo jiems pavestų funkcijų atlikimo, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu Rūmai laiku neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktų nurodymų - Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo. Pastebėtina, kad projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Vertintojų rūmai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja vertintojų veiklą, tuo tarpu nagrinėjamame projekte numatyta, kad Rūmų veiklą prižiūrėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Kitaip tariant, Vyriausybės įgaliota institucija prižiūrėtų prižiūrėtojo veiklą. Pabrėžtina, kad Viešojo administravimo įstatyme yra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veikla, tačiau šiame įstatyme nėra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų priežiūra. Pastebėtina, kad šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėseną atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat nėra aišku, kokia tvarka tokia priežiūra būtų vykdoma.

Nepritarti.

Siūloma nuostata atsižvelgiama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl kitų įstatymų, kad jei valstybė perduoda tam tikras funkcijas profesinei savivaldai, turi prižiūrėti jų vykdymą. Dėl šios priežasties siūloma palikti projekto nuostatą - Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcija prižiūrėti, kaip vertintojų rūmai vykdo jiems pavestas funkcijas – įgyvendina savivaldos nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės savivaldos paprastai atlieka etikos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų priežiūrą, kuri nėra traktuojama kaip ūkio subjektų priežiūra, todėl Viešojo administravimo įstatyme ir EIM vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėsena Rūmams negaliotų.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

8

1

 

 

13.     Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų. Pažymėtina, kad pagal šią projekto nuostatą Vyriausybės įgaliota institucija tik inicijuotų atitinkamų vertinimo ataskaitų nagrinėjimą dėl galimų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, tačiau nėra aišku, kuris subjektas jas nagrinėtų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

            Be to, siūlomas teisinis reguliavimas dėl viešojo intereso gynimo, mūsų nuomone, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė. Manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos, kuria yra įvertintas viešojo sektoriaus turtas, panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Pritarti iš dalies.

Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte jau nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija ne tik inicijuoja nagrinėjimą, bet ir išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą, prieš priimdama sprendimą, gauna Vertintojų rūmų nuomonę ir priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.

Manytina, kad kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo turėtų suinteresuota pusė (užsakovas arba naudotojas). Nustatyti pareigą visais atvejais kreiptis į teismą Vyriausybės įgaliotai institucijai būti didelė finansinė ir žmogiškųjų išteklių reikalaujančia našta vienai institucijai (atstovavimas teisme ir pan.).

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

1

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.     Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę priimti sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jo nepradėti. Ši nuostata derintina su kartu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008(2) 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias atitinkamą administracinių nusižengimų teiseną pradeda ne Vyriausybės įgaliota institucija, bet Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog vietoj Vyriausybės įgaliotos institucijos įvardintas tikslus pavadinimas, t. .y Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos (taip pat ir Rūmų projekte Nr. XIVP-3435(3)), siūloma tikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomojo turto arba verslo vertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos, taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) Vyriausybės įgaliota institucija funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdymą ir tvarkymą.

 

Taip pat tikslintini:

5 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio pavadinimas

8 straipsnio 1,2,3 dalis

11 straipsnio 12 punktas

12 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktas

 

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

8

2

 

 

15.     Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nuostata „asmenys“ apimtų Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojus, kurie turi įgaliojimus įgyvendinti tai institucijai suteiktas viešojo administravimo funkcijas, ar turimi omenyje kiti asmenys, t. y. nesantys Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą, aiškiai įvardinant subjektus, kurie turėtų teisę nagrinėti projekte nurodytus skundus dėl vertinimo.

Be to, abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas, t. y. neaišku, ar tikslinga asmeniui, nagrinėjančiam skundus dėl vertinimo, nustatyti tokius pačius reikalavimus kaip ir turto arba verslo vertintojui, nes minėti asmenys pačio turto arba verslo vertinimo neatlieka, o tik nagrinėja skundus, ar toks vertinimas buvo atliktas laikantis įstatymu ir (arba) kitų teisės aktų, reglamentuojančių vertinimą, nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.

Pritarti.

Siūloma naikinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį:

„2. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

8

3

1

 

16.     Derinant projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas su projekto Nr. XIVP-3435 13 straipsnio nuostatomis, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „visuotinio“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekte Nr. XIVP-3435 nėra nurodoma, kurie Rūmų organai yra laikomi kolegialiais Rūmų organais. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai Rūmų organų posėdžiuose turėtų teisę dalyvauti Vyriausybės įgaliota institucija.

Pritarti.

Siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) dalyvauti Vertintojų rūmų visuotiniuose narių susirinkimuose ir Vertintojų rūmų kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

12

1

2

3

 

 

17.     Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Seime jau yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435. Projekto Nr. XIVP-3435 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti projektui Nr. XIVP-3435 alternatyvų įstatymo projektą. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, teikiamo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl projekto Nr. XIVP-3435 prašyti Vyriausybės išvados.

Pritarti.

Siūloma naikinti Projekto 12 straipsnio 3 dalį:

„3. Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą.“

Atitinkamai derinant projektų nuostatas tarpusavyje (XIVP-3007(3) ir XIVP-3435(3)), siūloma tikslinti Projekto Nr. XIVP-3007 12 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 2026 m. gegužės 1 d.

2. Vyriausybė ir Tarnyba iki 2025 2026 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

12

3

 

 

18.     Jeigu būtų nepritarta aukščiau išdėstytai pastabai ir projekto 12 straipsnio 3 dalies nuspręsta neatsisakyti, ji turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „ir 3 dalis”.

Pritarti.

Žr. argumentus prie 17 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

12

4

 

 

19.     Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti termino, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija perduotų Rūmams šioje dalyje nurodytus sąrašus ir dokumentaciją. Kitu atveju, t. y. nenurodžius termino, perdavimo procesas galėtų užsitęsti nepagrįstai ilgą laiko tarpą.

Pritarti.

Siūloma tikslinti Projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tarnyba nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos per 1 mėnesį perduoda Vertintojų rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

12

5

3

 

20.     Projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, reikalavimus vertintojo kvalifikacijai yra siūloma nustatyti tiek teikiamo projekto 5 straipsnyje, tiek projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje, todėl iš projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriame įstatyme (ar abiejuose) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus būtų laikomi atitinkančiais projekte nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti laikotarpio, per kurį tokie asmenys, siekiantys atlikti privalomąjį turto ar verslo vertinimą, turėtų atitikti reikalavimus, keliamus atestuotiems vertintojams, ir būtų įrašyti į Rūmų sudaromą atestuotų vertintojų sąrašą.

Pritarti iš dalies.

Projekto Nr. XIVP-3007 (3) ir projekto Nr. XIVP-3435 nuostatos dėl kvalifikacijos suderintos.

XIVP-3435(3) projekte nustatomas vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo turinys.

Nėra poreikio nustatyti laikotarpio, per kurį asmenys turėtų atitikti reikalavimus, nėra keliama naujų, didesnių reikalavimų vertintojams nei esamame reguliavime.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.

12

6

 

N

21.     Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis Turto ir verslo pagrindų įstatymu pradėtas turto ir verslo vertinimas, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo galiojusio Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatomis, ar turto vertinimui jau būtų taikomos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Pritarti.

Siūloma papildyti Projekto 12 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Vertinimas, pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo turi būti užbaigtas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatomis.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė