LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ATEITIES komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS „LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO Nr. XIVP-2937

2023-12-06 Nr. 122-P-31

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto pirmininko pavaduotojai Matas Maldeikis ir Lukas Savickas, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Rasa Budbergytė, Angelė Jakavonytė, Asta Kubilienė, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas,  Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Liuda Pociūnienė, Viktoras Pranskietis, Arūnas Valinskas, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas.

Ateities komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Agnė Grigienė, Ieva Lavišienė, Miglė Paulauskė, Giedrius Viliūnas, padėjėjos: Dovilė Indrašiutė, Jūratė Ozarovskienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Virginija Būdienė,

2023-09-28

*

Po diskusijos apie ateities Lietuvos vertybes Seime dar kartą pasigilinau ir buvau nustebinta, kaip mažai (tiksliau, visai nėra) toje strategijoje lietuvybės. Esu sutrikusi, nes nesirūpinama, kokia kalba kalbėsime Lietuvoje 2050 ir neaišku, ar puoselėsime nacionalinę kultūrą. Izraeliui  būtų viskas aišku, o Lietuvos vizijoje nelabai.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pastaboje nepagrįstai teigiama, kad tautinės tapatybės akcentai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – vizija) visiškai neatsispindi.

Lietuvių kalba kaip vienas esminių tapatybės elementų minima p. 21, kaip esminė kultūros dalis – p. 25, taip pat pabrėžiama būtinybė į ją investuoti: „Investuos į valstybinės lietuvių kalbos gyvybingumo stiprinimą ir raiškos plėtrą šiuolaikiniame valstybės gyvenime, įskaitant skaitmeninę erdvę <...>“ (p . 32).

Tačiau tikslinga tautinės tapatybės akcentus peržiūrėti ir paryškinti redakcine tvarka.

2.

Virginija Būdienė,

2023-09-28

*

<...> vizijos vertimas yra į anglų, lenkų, rusų kalbas. O kodėl į vokiečių kalbą nėra? Juk norime Vokietijos brigados Lietuvoje. O į ukrainiečių kalbą kodėl ji neišversta, ar ji mažiau nusipelnė negu rusų k.? Portale https://lrv.lt/lt/lietuva-2050 yra "vertimas" į lengvai suprantamą kalbą. Va ten tai jau ...uch. Tikėtina, kad tą versiją mokytojai duos ir mokiniams pastudijuoti, o ten bala žino kas... Suprantu, kad neįgalieji darbavosi, bet redaktoriaus irgi reikia. Bent jau politinių klaidų nepalikti, nes suklaidins mokinius, kuriems reikia išmokti suprasti politinę sistemą, pvz., Vyriausybės vaidmuo, kad be jos dar yra Seimas, prezidentas, savivaldybės,...). Be to, supaprastintame tekste atrodo, kad senyvi žmonės (jie įvardinti atskirai nuo suaugusiųjų) yra našta, nors vizijos ketinimai, regis, priešingi. Ir t.t. ... Kas yra "teisingas švietimas"? Kodėl skirtingose vietose išvardijami skirtingi meno žanrai? Kuriuos remsime? Kai ko žadama siekti, bet jau dabar yra, pvz., teisė balsuoti... Išrinkau kelias keistas vietas, prisegu. Prieš svarstant Seime reikėtų pakoreguoti, jei Seimas žada prisiimti atsakomybę ir už versiją lengvai suprantama kalba, ir už tai, kad nėra vertimų į vokiečių ir ukrainiečių kalbas. Ir už tai, kad Vyriausybės darbuotojai sprendžia:... kaip gyventojai gali sužinoti sužinoti naujų dalykų apie pasaulį,...laisvai kurti, kaip gali dalintis savo kūriniais su kitais" (toks autoritarinis kvapelis, o gal planelis.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlyme kalbama ne apie oficialų Lietuvos vizijos „Lietuva 2050“ tekstą, o apie vertimus ir apie adaptuotą vizijos versiją.

3.

Nacionalinė šeimos taryba, 2023-08-21

(VI

skyrius)

(2 skirsnis)

*

Nacionalinė šeimos taryba (toliau - Taryba) susipažinusi su Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Strategija), įvertinusi su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų pastabas, teikia šiuos pasiūlymus. Taryba atkreipia dėmesį, kad Strategijoje pagrįstai skiriamas dėmesys demografijos problemai, kuri yra neatsiejamai susijusi su palankios šeimai valstybės politikos įgyvendinimu, todėl šiam klausimui spręsti Taryba siūlo papildomai įtraukti į Strateginės ambicijos ir svertinių iniciatyvų žemėlapio dalį Tarybos parengtą atskirą Strateginę ambiciją - „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“. Ambicija orientuojasi į jaunai šeimai palankios aplinkos sudarymą, kad iki 2050 m. Lietuva taptų šalimi, kurioje norėtųsi kurti šeimą, auginti vaikus, ir dėl to gyventojų skaičius nemažėtų.

PRIDEDAMA: 1. Strateginė ambicija „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“, 4 lapai. 2. Strateginės ambicijos priedai, 3 lapai.

1. Strateginė ambicija „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“

Lietuva – geriausia šalis kurti šeimą ir auginti vaikus

Lietuva – talentingų, gabių, kūrybiškų ir mylinčių žmonių kraštas. Tokie žmonės gimsta, auga ir ugdosi sveikoje ir tvarioje šeimoje. Valstybės pareiga sudaryti šeimai palankias sąlygas, padėti ugdytis ir atsiskleisti vaikams joje. Įgyvendinus šią išdėstytą ambiciją 2050 metais, Lietuva taps stipri, atsakinga, tvari ir ekonomiškai patraukli valstybė, kurioje kuriamos šeimos ir gyvena laimingi piliečiai.

Lietuvoje, kaip ir kitose regiono šalyse, dėl santykinai žemo gimstamumo, aukšto darbingo amžiaus vyrų mirtingumo ir intensyvios emigracijos per pastaruosius tris dešimtmečius, susiformavo populiacijos augimui nepalanki gyventojų amžiaus struktūra. Mažėjanti santykinė jaunų žmonių ir reproduktyvaus amžiaus moterų dalis apriboja tolesnes gyventojų skaičiaus augimo galimybes: prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės maždaug iki 2,2 mln.

Viena iš politiškai reikšmingiausių Lietuvai ambicijų – imtis spręsti demografijos iššūkį, stebint ir vertinant nacionalinių bei pasaulinių pokyčių kontekste. Demografijos iššūkio sprendimas neatsiejamas nuo šeimos politikos formavimo strateginės ambicijos, orientuojantis į tvirtą, ekonomiškai saugią ir darnią, gyvybei atvirą šeimą, gebančią prisiimti šeiminius įsipareigojimus. Vadovaujamasi šeimų įgalinimo ir subsidiarumo principais. Dauguma šeimų dalyvauja nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, bendruomenių ir savanorystės veiklose. Įdiegti atviros valdžios principai ir bendrai kuriami sprendimai lemia geresnę viešosios politikos rezultatų kokybę. 2050-aisiais dauguma Lietuvos piliečių jaučiasi atsakingais savo valstybės šeimininkais. Šeima skatina bendruomeniškumo kūrimą, įsilieja į bendruomenes ir jas kuria. Tai prisideda prie tapatybės išsaugojimo, laisvės ir lygybės, pagarbos ir teisingumo puoselėjimo, konstruojant ateitį. Taip stiprėja glaudus abipusis ryšys tarp piliečio ir valstybės, pagrįstas pasitikėjimu ir atsakomybe, rūpinimusi bei tarpusavio įsipareigojimu, kurie pasireiškia priimant kasdienius sprendimus ir ieškant dermės bei sugyvenimo, kuriant geresnę ateitį Lietuvoje visiems, o ypač šeimoms.

Ambicija orientuojasi į jaunai šeimai palankios aplinkos sudarymą, kad iki 2050 m. Lietuva taptų šalimi, kurioje norėtųsi kurti šeimą, auginti vaikus ir dėl to gyventojų skaičius nemažės.

Todėl žengiant į ateitį, būtina įgyvendinti pokyčius trijose pagrindinėse srityse, tai:

- ekonominio šeimos saugumo stiprinimas, be kurio nėra galimybės tikėtis, kad racionalius sprendimus darantys piliečiai, atsakingai keliantys aukštus lūkesčius ne tik savo, bet ir savo vaikų gerovei, imsis reikšmingo įsipareigojimo gimdyti ir auklėti vaikus. Ekonominis saugumas pirmiausiai sietinas su teisinga mokestine politika, kuri į šeimą žiūri kaip į vieną ekonominį vienetą, ir papildomas valstybės investicijas prisidedant prie to, kad sprendimas turėti daugiau vaikų nebūtų siejamas su skurdu ar esminiu pajamų sumažėjimu;

- šeimos įsipareigojimų skatinimo ir šeimos tvarumo sritis pirmiausiai yra sietina su pozityvaus visuomenės nuomonės požiūrio į šeimą formavimu, todėl ji neapsiriboja vien formaliąja Lietuvos švietimo sistema. Šios srities tikslas yra puoselėti jaunuolių, vyrų ir moterų gebėjimą ir motyvaciją prisiimti ilgalaikius teisinius ir moralinius įsipareigojimus vienas kitam ir savo vaikams šeimoje, kurti vienas kitą palaikančią pagarbią atmosferą šeimoje;

- atvirumo ir pagarbos žmogaus gyvybei skatinimas, suteikiant tėvams ir vaikams kuo daugiau informacijos apie žmogaus gyvybės pradžios ir sveikos gyvensenos aspektus; ugdant pagarbą žmogaus gyvybei ir užtikrinant kiekvienos gyvybės orumą kasdieniame gyvenime; puoselėjant teigiamą specialistų ir visuomenės požiūrį į besilaukiančias ir kūdikius pagimdžiusias moteris bei šeimas, o taip pat į šeimas, auginančias vaikus su negalia bei besirūpinančias ligotais arba negalią turinčiais šeimos nariais, siekiant, kad kiekvienas asmuo ir jo šeimos nariai, išgyvenantys krizę dėl grėsmės gyvybei ir / arba sveikatai, laiku sulauktų kompleksinės ar specializuotos pagalbos.

Strateginę ambiciją realizavusioje Lietuvoje:

Lietuva – atvira gyvybei ir sparčiai auganti šalis. Šeimų įgalinimas veikti gyvybės išsaugojimo kryptimi suteikia terpę plisti visuomenėje gyvybės kultūros šviesai. Tai sudaro prielaidas sveikesnei visuomenei, kuri yra pajėgi kurti tvarią ekonomiką ir išsaugoti švarią gamtą. Lietuvos, kaip valstybės, atsparumas priklauso nuo silpniausio tautos nario – silpniausios Lietuvos šeimos – atsparumo. Kuo Lietuvoje bus atsparesnės šeimos, tuo Lietuva bus tvaresnė.

Esant palankiai mokestinei sistemai, įgaliname šeimas pačias kurtis darbo vietas sau, savo šeimos nariams ir kurti pridėtinę vertę visuomenei, mažėja socialinių išmokų poreikis, šeimos drąsiai planuoja vaikų gimdymą ir auginimą, nes tai nedaro neigiamos įtakos jų finansinei situacijai. Samdomiesiems darbuotojams užtikrinamas ne būtinasis minimumas, o orientuojamasi į orų atlygį, kuris sudaro galimybes išlaikyti šeimą, įsigyti būstą ir tinkamai aprūpinti šeimos kasdienybę, o taip pat nereikalauja papildomo darbo laiko. Tėvai gali skirti daugiau dėmesio šeimos ryšių stiprinimui – atostogoms, bendravimui, šeimos šventėms, dalyvavimui bendruomenių veiklose.

Augindami vaikus tėvai jaučiasi saugūs dėl tinkamos švietimo sistemos, jos prieinamumo, kokybės ir galimybių pasirinkimo. Valstybė ir darbdaviai sukuria tam palankias sąlygas. Švietimo sistema funkcionuoja efektyviai ir jautriai, atliepdama į vaiko prigimtį. Švietimo prioritetas – ne suteikti žinių, bet ir ugdyti asmenybę. Asmenybės ugdymui kuriamas mažesnių mokyklų tinklas, formuojamos mažesnės klasės, dominuoja talentų ir gebėjimų ugdymas per pažinimą. Kitų valstybės sričių, dėl jose dirbančių stiprių asmenybių, ekonominiai rodikliai gerėja, kyla gyvenimo kokybė ir visuomenėje auga pasitenkinimas darbu ir gyvenimu.

Visuomenėje šeimos įvaizdis viešojoje erdvėje siejamas su meile, pasitikėjimu, pagarba ir gyvybe. Stipriai sumažėja (iki 30 %) krizes patiriančių šeimų dėl ekonominio saugumo ir palaikymo. Palankių darbo sąlygų užtikrinimas, į kurį įeina teigiamas požiūris į šeimą darbo aplinkoje, lankstūs darbo grafikai, galimybė dirbti ne visą dieną, nuotolinis darbas, ilgesnės atostogos ir kitos priemonės prisideda prie noro turėti vaikų ir juos auginti didinimo, siekiant plėsti užimtumą, sukurti palankias šeimos ir darbo derinimo sąlygas, mokestinių lengvatų schemas draugiškai nusiteikusiems šeimų atžvilgiu darbdaviams.

Vaikų, jaunimo ugdymo programose, žiniasklaidoje ir viešoje erdvėje akcentuojama šeimos savaiminė vertė, santuokos tvarumo svarba visuomenės ir valstybės gyvenime, pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir savimi negalinčiais pasirūpinti tėvais. Nuosekliai įgyvendinama kompleksinė psichosocialinė pagalba, skiriama ir prieinama visoms šeimoms, patiriančioms sunkumus ir atsidūrusioms krizėje. Visos šios priemonės ir išskirtinai Skyrybų prevencinė programa turės įtakos skyrybų mažėjimui, o vykstant skyrybų procesui bus pasitelkiamos mediacijos, Šeimos konferencijos ir kitos pagalbos priemonės, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir destrukcinius veiksnius nepilnamečiams vaikams ir pačioms besiskiriančioms poroms bei jų socialinei aplinkai.

Šeima savo esme yra valstybės ir visuomenės socialinis išteklius. Šeima ne tik pajėgi suteikti gyvybę ir užauginti piliečius, bet ir rūpintis, priimti bei globoti pagalbos reikalingus artimuosius (senyvo amžiaus tėvus, ligonius, neįgaliuosius), o taip pat ir kitus asmenis (pavyzdžiui, tėvų globos netekusius vaikus). Todėl, valstybės padedama, daugiau sustiprins ir išplės šią savo ypatybę, taip vis daugiau tapdama bendruomeniškumo ir solidarumo mokykla visuomenėje.

Šeimos tvarumas ir pagarba šeimos tradicijų puoselėjimui ir perdavimui sujungia stipriais ryšiais kartas, ir iš kartos į kartą perduodama geroji patirtis ir vertybės yra išmintingai naudojamos tolesniam valstybės kūrimui. Tvariose šeimose auginamos asmenybės nebijo prisiimti atsakomybės už gyvenimą ir kūrimą, drąsiai ieško būdų kaip gerinti visuomenės gyvenimą, kurti pažangią valstybę.

Pagarba gyvybei – tai pagarba žmogui, kaip asmenybei. Kai suaugęs žmogus jaučiasi saugus ir orus, mylimas ir gebantis mylėti, jis yra moraliai atsakingas ir sugeba pasirūpinti ne tik savimi, savo šeima – vaikais ir negalinčiais savimi pasirūpinti tėvais – bet ir kitais silpniausiais visuomenės nariais. Valstybei vadovaujantys asmenys, žiniasklaida kuria vienijantį naratyvą – sveikoje, tvarioje šeimoje užauga nauja karta, kuri yra atsakinga, drąsi, kūrybiška ir pasirengusi prisiimti atsakomybę už tolesnį valstybės kūrimą. Viešojoje erdvėje patyčios nyksta, nes vyrauja pagarbos žmogui atmosfera, socialinėje erdvėje sumažėja neigiamos nuostatos / nuomonės santuokos ir šeimos atžvilgiu, daugėja laimingo šeimyninio gyvenimo pavyzdžių. Sunkiose gyvenimo situacijose, krizėse gyvenančios šeimos / asmenys gauna pagalbą, kuri įgalina pačią šeimą / asmenį susitvarkyti krizinėje situacijoje. Sunkių, krizinių situacijų mažėja. Valstybės įstatymai nukreipti į sveikatos problemų prevenciją, priklausomybių prevenciją ir gydymą. Tam pasitelkiamas ir NVO sektorius, kurio tvarumui ir paslaugų užtikrintumui valstybė sukuria palankią mokestinę ir įstatyminę aplinką.

Įgyvendinant šią ambiciją, demografiniai rodikliai stipriai gerėja (gyvenimo kokybė gerėja iki 30 %), vyksta reemigracija (apie 40 % lietuvių norėtų grįžti į tėvynę), mažėja emigracijos srautai, todėl mažėja ir imigracijos poreikis. Klestinti valstybė eksportuoja ne tik savo kokybiškas prekes, intelektualinius produktus, meną, bet ir gerąją patirtį, kaip šeimų įgalinimas, ir ši pagalba padeda valstybės ekonominiam augimui.

Šeimocentriška politika didina kokybę visose gyvenimo srityse ir kelia gyventojams pasitikėjimą valstybe.

Įgyvendindama šią ambiciją, Lietuva:

Ekonominio šeimos saugumo stiprinimo srityje:

- Sudaromos palankios ekonominės, finansinės sąlygos šeimoms, kurios laukia ar jau susilaukė kūdikio (-ių), mažinant biurokratinius mechanizmus, o taip pat mažinant mokestinius įsipareigojimus bei derinami šeimos, darbo ir studijų įsipareigojimai.

- Užtikrinamos kokybiškos ugdymo paslaugos visiems vaikams ir tolygus švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas visose regionuose.

- Plėtojamos į jaunas šeimas orientuotas būsto įsigijimo ir paramos nuomai formos, užtikrinant, kad būsto paskolos ar įmokos už nuomą dydis netaptų skurdo priežastimi šeimoms ir neužkirstų kelio šeimai apsirūpinti atitinkamo dydžio būstu.

- Lengvinama mokestinė našta nuosavą verslą turinčioms ir vaikus auginančioms šeimoms ir jeigu šeima yra daugiavaikė arba / jeigu šeimoje slaugomas negalią turintis asmuo, taip padedant šeimoms užtikrinti orų pragyvenimą ir slaugymą.

- Sudaromos palankios sąlygos negalią turinčio vaiko tėvui / mamai uždirbti orų atlyginimą, kad mama / tėvas turėtų galimybę prižiūrėti neįgalų vaiką namuose.

- Sudaromos galimybės senjorams užsidirbti papildomai, be didelės mokestinės naštos.

- Senjorų šeimose sutuoktinio/-ės netekties atveju, šeimos pajamos išlieka tokios pat, neatimant mirusiojo pensijos.

Šeimos įsipareigojimų skatinimo ir šeimos tvarumo srityje:

- Plėtojama šeimų savitarpio pagalba ir bendruomeniškumas per pasirengimo šeimai programas, pagalbos poroms ir tėvams priemones (per individualią, grupinę ir šeimų bendruomenių pagalbą), skirta stiprinti santuokinį ryšį, ugdyti tėvystės ir motinystės įgūdžius, kurios bus įgyvendinamos per NVO ir biudžetines įstaigas savivaldybėse.

- Parengta ir nuosekliai įgyvendinama skyrybų prevencinė programa.

- Prieinama ir teikiama psichosocialinė pagalba visoms sunkumus patiriančioms šeimoms per kompleksinių paslaugų šeimoms projektus savivaldybėse.

- Sukurta šeimos ir darbo įsipareigojimų sritį koordinuojanti Taryba, į kurią įeina šeimų, darbdavių, profesinių sąjungų, ministerijų atstovai, politikai; jos tikslas – rūpintis šeimai palankios aplinkos ir geriausių užimtumo sąlygų priemonių kūrimu.

- Parengta ir nuosekliai įgyvendinama reemigracijos programa, siekiant emigravusioms šeimoms padėti sugrįžti į Lietuvą ir (re)adaptuotis; programa skatintų stiprinti ryšius tarp šeimos narių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje (atsižvelgiant į traukos ir stūmos veiksnius).

Atvirumo ir pagarbos žmogaus gyvybei skatinimo srityje:

- Vykdoma pagarbos bet kokiai gyvybei – nuo pat jos pradžios iki pabaigos – sklaida, žiniasklaidoje, visuomenėje, visose paslaugų (ypač sveikatos priežiūros ir ugdymo) teikimo įstaigose, jos vykdymui pasitelkiant valstybės, viešųjų ir nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą.

- Akcentuojami ugdymo programose mokslu grįsti žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos nustatymo kriterijai, pagarbos žmogaus gyvybei ir orumui būtinybė.

- Sudaromos orios sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose gimdyti vaikus: užtikrinamas pagarbus sveikatos priežiūros specialistų elgesys, sveikatos priežiūros įstaigų bei kokybiškų paslaugų pasiekiamumas, greita būtinoji pagalba.

- Saugomas kiekvieno žmogaus gyvybės kilnumas, rūpestingai ir pagarbiai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ypač vaikams su negalia bei jų šeimos nariams, o taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir jų slaugą vykdantiems šeimos nariams.

- Plėtojama ir remiama krizinio nėštumo psichosocialinių paslaugų plėtra Lietuvoje.

- Įgyvendinama „Tūkstantis ir viena para” („Pirmasis tūkstantis dienų” arba analogiška) programa, kuri pasiekiama / prieinama kiekvienai kūdikį (-ius) pagimdžiusiai moteriai ir jos šeimos nariams – tai yra, veiksmingai vykdomas nuolatinis ir nuoseklus kompleksinis rūpinimasis pagimdžiusia moterimi ir jos vaiku pirmuosius trejus gyvenimo metus.

- Kuriamas pagarbus požiūris į daugiavaikes šeimas bei šeimas, kuriose rūpinamasi negalią turinčiais bet kokio amžiaus asmenimis.

- Sudaromas paketas pagalbos priemonių ir užtikrinami specialistai, kurie teikia medicininę ir / arba psichosocialinę pagalbą šeimoms, kuriose rūpinamasi negalią turinčiais asmenimis.

- Sudaromos sąlygos kokybiškam vyresnio amžiaus žmonių (senjorų) užimtumui, pasitelkiant ir skatinant NVO, valstybinių, verslo ir kitų institucijų bendradarbiavimą.

2. Strateginės ambicijos priedai:

1 pav. Lietuvos ateities vizija ir valstybės vystymosi kryptys

2 pav. Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ poveikio rodikliai

Nr.	Rodiklio pavadinimas*	Pradinė reikšmė			Siektina reikšmė 2050 m.		Šaltinis
		LT	ES vidurkis arba kitos šalys	Vieta tarp kitų šalių	LT	Vieta tarp kitų šalių
VIZIJOS ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI
1.	Lietuvos gyventojų skaičius ***	2,83 mln. gyventojų (2022 m.)	-	-	2,9 mln.	-	Valstybės duomenų agentūra (toliau – VDA)
2.	Suminis gimstamumas	1,47 (2019-2021 m. vidurkis)			1,6		Valstybės duomenų agentūra (toliau – VDA)
3.	Išsituokusių porų, turinčių 0–17 metų amžiaus bendrų vaikų, skaičius	4196 (2020–2022 m. vidurkis)			3700		Valstybės duomenų agentūra (toliau – VDA)

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Manytina, kad atskiros struktūrinės dalies, skirtos šeimos politikai, įtraukimas suardytų vizijos dokumento logiką, tačiau tikslinga šeimos politikos akcentus sustiprinti redakcine tvarka.

Pasiūlymas:

Vizijos tekste pabrėžti, kad tvirta bei ekonomiškai saugi šeima išryškinta kaip vienas esminių demografinių problemų sprendimo veiksnių.

Papildyti vizijos teksto 35 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:

„Orientuojamasi į tvirtą, ekonomiškai saugią ir darnią šeimą, gebančią prisiimti šeiminius įsipareigojimus.“

4.

Nacionalinė sportininkų asociacija, 2023-09-25

(VI skyrius)

(2 skirsnis)

Susipažinę Projektu matome, kad visoje Valstybės ateities vizijoje „sportas“ yra paminėtas vienu žodžiu, referuojant į Lietuvos ateities sporto žvaigždes: „Lietuva garsi meno, sporto žvaigždėmis ir unikaliomis šimtmečius siekiančiomis etninės kultūros ir daugiakultūriškumo  tradicijomis.“ Manome, kad norint ateityje turėti sporto žvaigždžių, kuriomis Lietuva galės didžiuotis, būtina skirti daugiau dėmesio vystant sportą ir fizinį aktyvumą šalyje. Šiuo metu, vizijos Projekte, apskritai nėra užsiminama apie tai, kad yra reikalinga sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, investicijos į talentus bei sporto infrastruktūrą. Esame įsitikinę, kad žvelgiant į ateities viziją, privalome užfiksuoti ir įtraukti į strateginius valstybės dokumentus nuostatas, kad sportas bei fizinis aktyvumas bus plėtojamas Lietuvoje ir tam skirti atitinkamą dėmesį. Valstybei neinvestuojant ir nesuteikiant prioriteto šiai svarbiai sričiai, Lietuva negalės didžiuotis ir būti garsi sporto žvaigždėmis, kurias norėtų matyti 2050-aisiais.

Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projektą įtraukiant sportą ir fizinį aktyvumą tarp strateginių ambicijų. Siūlome papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ išdėstant jos dalį taip:

P. 35 III pastraipoje iš viršaus po sakinio Žmonės rūpinasi savo sveikata ir gyvena sveikai, naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis įterpti: Gyventojai rūpinasi savo fiziniu aktyvumu sveikos gyvensenos tikslais, o aukšto meistriškumo sportininkai turi sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritartina pasiūlymui įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra.

Pasiūlymas:

Pakeisti vizijos teksto 37 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:

„Užtikrins šiai sveikai gyvensenai ir fizinio aktyvumo veikloms būtinas sąlygas – plačiajai visuomenei ir profesionaliems sportininkams pritaikytą sporto infrastruktūrą, darnų judumą“.

5.

Nacionalinė sportininkų asociacija, 2023-09-25

(VI skyrius)

(2 skirsnis)

Taip pat, atitinkamai reiktų papildyti, kad įgyvendinant šią ambiciją Lietuva saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtros ir užtikrinimo srityje užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis Olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams bei kitoms svarbiausioms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama, ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei, taip pat sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai. (37psl.)

Siūlome papildyti (37psl.) veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir išdėstyti jį taip:

Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis Olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams bei kitoms svarbiausioms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritartina pasiūlymui įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra.

Pasiūlymas:

Žr. į pasiūlymą prie  Nacionalinės sportininkų asociacijos pasiūlymo Nr. 4.

6.

Nacionalinė sportininkų asociacija,

2023-10-02

(VI skyrius)

(2 skirsnis)

Nacionalinė sportininkų asociacija (toliau – Asociacija) vienija įvairių sporto šakų atstovus, gina jų teises ir atstovauja sportininkų interesams, siekia skaidrios šalies sporto institucijų veiklos, kartu kuria sportininkų ateitį. Asociacija susipažino su Valstybės pažangos strategijos Lietuvos ateities vizija „LIETUVA 2050“ projektu (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Susipažinę Projektu matome, kad visoje Valstybės ateities vizijoje „sportas“ yra paminėtas vienu žodžiu, referuojant į Lietuvos ateities sporto žvaigždes: „Lietuva garsi meno, sporto žvaigždėmis ir unikaliomis šimtmečius siekiančiomis etninės kultūros ir daugiakultūriškumo  tradicijomis.“ Manome, kad norint ateityje turėti sporto žvaigždžių, kuriomis Lietuva galės didžiuotis, būtina skirti daugiau dėmesio vystant sportą ir fizinį aktyvumą šalyje. Šiuo metu, vizijos Projekte, apskritai nėra užsiminama apie tai, kad yra reikalinga sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, investicijos į talentus bei sporto infrastruktūrą. Esame įsitikinę, kad žvelgiant į ateities viziją, privalome užfiksuoti ir įtraukti į strateginius valstybės dokumentus nuostatas, kad sportas bei fizinis aktyvumas bus plėtojamas Lietuvoje ir tam skirti atitinkamą dėmesį. Valstybei neinvestuojant ir nesuteikiant prioriteto šiai svarbiai sričiai, Lietuva negalės didžiuotis ir būti garsi sporto žvaigždėmis, kurias norėtų matyti 2050-aisiais.

Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projektą įtraukiant sportą ir fizinį aktyvumą tarp strateginių ambicijų. Siūlome papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ išdėstant jos dalį taip:

„Žmonės rūpinasi savo sveikata ir gyvena sveikai, naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis. Gyventojai rūpinasi savo fiziniu aktyvumu sveikos gyvensenos tikslais, o aukšto meistriškumo sportininkai turi sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams. Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė. Išplėtota sveikos gyvensenos infrastruktūra, o stipriame sveikatos priežiūros tinkle pasitelkiamos modernios technologijos leidžia ne tik užkirsti kelią daugeliui ligų, bet ir efektyviai gydyti jau esamas ligas. Holistinis požiūris į žmogaus gerovę atsispindi ir instituciniame mechanizme, kuriame sveikatos, socialinė ir švietimo sistemos veikia vieningai, žmogus gauna tikslingas paslaugas. Sustiprėjęs socialinio ir ekonominio saugumo jausmas, psichologinis visuomenės atsparumas ir įsigalėjusi pusiausvyra tarp darbo ir laisvalaikio reiškia stipriai pagerėjusią visuomenės emocinę sveikatą.“ (35psl.)

Taip pat, atitinkamai reiktų papildyti, kad įgyvendinant šią ambiciją Lietuva saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtros ir užtikrinimo srityje užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis Olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams bei kitoms svarbiausioms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama, ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei, taip pat sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai. (37psl.)

Siūlome papildyti (37psl.) veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir išdėstyti jį taip:

„Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis Olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams bei kitoms svarbiausioms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama, ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.“

Prašome atsižvelgti į sportininkų bendruomenės nuomonę ir padėti pagrindą tam, kad būtų užtikrinta, jog sportui bei fiziniam aktyvumui ateities Lietuvoje būtų skiriamas deramas dėmesys.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritartina pasiūlymui įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra.

Pasiūlymas:

Žr. pasiūlymą prie Nacionalinės sportininkų asociacijos pasiūlymo Nr. 4.

7.

Vincentas Jasiulevičius,

2023-10-13

(1 priedas)

KREIPIMASIS – SIŪLYMAS DĖL LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJOS VIZIJOS "LIETUVA 2050“ PROJEKTO TIKSLINIMO, PAPILDYMO PIRMAME PRIEDE TIKĖTINŲ PASIEKTI KIEKYBINIŲ, KOKYBINIŲ RODIKLIŲ IŠGRYNINIMO, PROJEKTO IŠBAIGTUMO, JO VYKDYMO MOBILIZAVIMO, (RENGIANT

PROGRAMAS, PRIEMONES), VADOVAUJANTIS UŽSIDUOTAIS LAIKE RODIKLIAIS,

KONTROLIAVIMAS (VIEŠINIMAS) LR SEIMO, VYRIAUSYBĖS PASIEKTŲ RODIKLIŲ, KURIANT GEROVĘ LIETUVOJE PER JŲ DARBO KADENCIJAS

Projekto pirmo priedo 57 psl. „Lietuva 2050" poveikio rodikliai lentelėje 59 psl.

tikslinga išgryninti tikėtinus pasiekti kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir išdėstyti keturių metų

Seimo, Vyriausybės kadencijų laikotarpiais, įvedant papildomas vertikalias skiltis bei dažniau

kartoti lenteles antgalius. Atsakingai parengti ir pateikti projekte Lietuvos pažangos tikėtinų

pasiekimų kiekybinius, kokybinius rodiklius-orentyrus, kurie įgalins projekto praktinį panaudojimą, vyksmo kontrolę, mobilizuos ateinančių LR Seimų, Vyriausybių atsakingą darbą,

atsiskaitymą Tautai, (Tai yra sau pasitikslinę -užsidavę rodiklius, rengs programas, priemones bei

atsiskaitys (paviešins) ką pasiekė per darbo kadencijas Lietuvos gerovės kūrimo plėtros kryptyse).

Rodiklių patikslinimą galėtų atlikti Lietuvos Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA)

ekspertai (Pagrindiniai projekto vykdytojai), plačiau pasitelkiant Lietuvos universitetų, Lietuvos

mokslų akademijos specialistus- intelektualus, ministrus, Valstybės Vyriausiojo kontrolieriaus

tarnybą, kurie dalyvauja konferencijose, valdo tyrimų informaciją. Priede tikslinga aptarti- paminėti

kiekybinius ir kokybinius rodiklius kas darytina ir siektina artimojo laikotarpiu iki 2030 m. ir toliau

iki 2050 m. Visi žinome valstybės prioritetus: Švietimo ir mokslo, sveikatinimo, kultūros,

teisingumo bei energetikos plėtros kryptys, tai užtikrins ir kitų valstybės ūkio krypčių

sėkmingą plėtrą.

ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO: (Ateities kartų švietimas, ugdymas, inovacijos, rabotizacija). Tai būtina parengti ir naudoti naujai parengtas vaikų, jaunimo kompleksinio sisteminio kokybinio ugdymo, mokymo, švietimo, mokslo ir sporto, kultūros, sveikatinimo, teisingumo mokymo tikslines testines programas su vaizdinėmis priemonėmis per visas ugdymo, mokymo pakopas.Jungiančias tėvų, švietimo, mokslo ir sporto, sveikatos, kultūros, teisėtvarkos, teisėsaugos,savivaldos įstaigų, atsakingų žinybų vadovų veiksmus. Būtina Seimo parlamentinė kontrolė vaikų,jaunimo ugdymo, švietimo programų vykdymui bei LR Vyriausiojo kontrolieriaus tarnybos auditovyksmo lygio periodinis vertinimas.Valstybei privaloma vengti pasirašyti, prisiimti įsipareigojančias ir neaiškaus turinio ir siekiamų tikslų konvencijas...

Žmones (vaikai) iš prigimties gimsta geri. Toliau jų ateitis, likimas priklauso nuo valstybės

turimos kompleksinės sisteminės ugdymo, švietimo, mokymo, atsakingai kurti šeimas, vizijos

– programų išugdyti sąmoningais, valingais, pareigingais, atsakingais, teisingais, kūrybingais,

iniciatyviais, bendruomeniškais, mylinčiais Tėvynę, gero elgesio ŽMONĖMIS. (Tokios vizijos

Lietuva dar neturi !..).

Švietimo, mokslo ir sporto (Programų rengimą koordinuojanti žinyba), Sveikatinimo, Kultūros,

Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privalo įnešti neįprastą indėlį komandiniai

rengiant, vaikų, jaunimo kokybinio ugdymo, švietimo, mokymo, pasirengimo profesiniai,

socializuotai pasiruošusius žmones kurti darnias šeimas-laimingai gyventi, tikslines testines

programas su vaizdinėmis priemonėmis -filmais per visas ugdymo, mokymo pakopas. Vaizdžiai

parodyti, kas laukia vaikų, bevalių jaunuolių, kurie smalsauja, pabando narkotikus, rūkalus,

alkoholius. Smalsauja - eksperimentuoja iškrypėliškus lytinius santykius, tampa priklausomais

įvairioms ligoms, išsiugdo blogi įpročiai, žmogus nužmogėja, degraduoja, žudosi, patenka į

kalėjimus, praranda sveikatą. Nepasiekia savo strateginių tikslų, neturi darbo. Praranda prasme ir

posakis „Sveikame kūne - sveika siela“. Kompleksinis sisteminis jaunimo švietimas, ugdymas

pradedant namuose, darželiu, duos teigiamų pasiekimų ateinančių žmonių kartų psichologiniame,

socialiniame gyvenime..., mažės žalingų įpročių, mirčių plėtra, gyvenimo amžius ilgės ir gerės

rūpinimasis siekti geros sveikatos.

Būtina parengti aukšto lygio ugdytojus, mokytojus vykdyti šį kilnų darbą:

Pagal sudarytas ugdymo, mokymo visose pakopose testines kompleksines programas, metodikas, vaizdines priemones, filmuotus klipus, filmus apie priežastis sukeliančias priklausomybių ligas, blogus įpročius: narkomaniją, alkoholizmą, rūkymą, užkrečiamas ligas, patyčias mokinių , psichologinį smurtavimą, savižudybes ir kt., atsakomybę tėvų, mokytojų, vadovų) dėl neatsakingo, lengvabūdiško, bevalio elgesio - sau kenkimo būti sveiku, išsilavinusiu, laimingu ŽMOGUMI. Ugdyti savarankiškumo, verslumo, taupumo, patriotiškumo, šviesti mokinius, studentus, jaunimą, kad gerovės Lietuvoje niekas nesukurs, jeigu patys, nedalyvaus ir neatliks pilietinės pareigos – domėtis, dalyvauti savo valstybės valdyme. Kiekvienas privalo prisiimti ne tik teises, bet ir pareigas, atsakomybę už pasekmes. Čia neturi likti nuošalyje ir tėvai, seneliai, švietėjai, intelektualai, „nepriklausomas“ LRT. Tik dejavimas ir abejingumas, nesirūpinimas vaikų, vaikaičių ateitimi, išvarė užsienin beveik pusę Lietuvos gabiausių, veikliausių jaunų žmonių. Žinotina, svetimam krašte visada būsi svetimas, reikalingas tiek, kiek naudingas. Taip švietė – darė Vincas Kudirka. Kovokime su blogybių sukėlėjais valstybės valdyme ir kitur, tai yra su priežastimis.

Reikia apgailestauti, kodėl nediskutuojama „nepriklausomame“ nacionaliniame LRT priežastys, sukeliančios blogus įpročius, ugdant vaikus, jaunimą, neakcentuojam pirmenybė sukurti ugdymo, mokymo švietimo testines kompleksines programas, turėti valstybėje vaikų, jaunimo ugdymo, švietimo viziją bendrose Lietuvos ūkio plėtros programose.

SVEIKATINIMO: (Siekis mirtingumą sumažinti nuo kraujagyslių- širdies ligų, vėžio, savižudybių ir kitų...). Lietuvos higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus duomenimis, paaiškinimu, kad išvengiamas mirtingumas yra tas, kurio būtų galima teoriškai išvengti. 2018 m. Lietuvos išvengiamos, bet vis vien įvykusios mirtys du kartus viršijo ES vidurkį. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų teko 293 mirtys, kurių buvo galima išvengti, o ES- 160 mirčių. Higienos institutas pastebėjo, jog lietuviai 2020 m. galėjo tikėtis sulaukti 75,1 metų, kai norvegai 83,3 metus, ES vidurkis - 80,6 metai. Tikslinga priimti siekius, Lietuvos vyrai sulauktų dabartinį moterų išgyvenimo amžių, o moterys pasistūmėtų į priekį bent dešimt metų. Žalingų įpročių plėtros skatinimas- nusikaltimas, (narkotikų, alkoholio, rūkymų plėtros išlaisvinimas Įstatymais yra antivalstybinė veikla). Paminėtinos valstybės valdymo problemos- LR Seimo (Įstatymdavio) narius privaloma neskirti į LR Vyriausybės sudėtį ministrais, (tai yra užtikrinti valdžių atskyrimą, parlamentinę kontrolę), LR Rinkimų kodekso nuostatų prieštaravimas pagrindiniam įstatymui LR Konstitucijai, (Tas pats Vienmandatės apygardos kandidatas kartojasi Daugiamandatės apygardos (juridinio asmens Partijos ar Politinio komiteto sąraše), pažeidžiama Piliečių –Rinkėjų Konstitucinės demokratijos teisės).

TEISINGUMAS: Korupcijos suvokimo lygio mažinimas, Generalinėje Prokuratūroje įsteigto

specialaus prokuroro aktyvavimas, Teismų darbas-Apklausos rodo, kad teismais pasitiki vos kiek per 20 proc. gyventojų. Nepakankamai kvalifikuoti nusikaltimų tyrėjai. NETEISINGUMO PROBLEMAS ŠALINTI KOMPLEKSINĖMIS SISTEMINĖMIS PRIEMONĖMIS.

Neteisingumo problema -Teisėtvarkos, Teisėsaugos institucijos neatlieka tinkamai funkcijas,

neužtikrinama neišvengiamumas bausmės, žalos atlyginimo pilna apimtimi išreikalavimas iš tiesioginių kaltininkų ir ne vykdančių kontrolę asmenų, netaikant senatį (tai būtų ir prevencija). Dabar milijonines žalas apmoka valstybė iš biudžeto, mokesčių mokėtojų sąskaita. Kova su teisėtvarkos ir teisėtvarkos pažeidimais pateikta kolektyvinėje monografijoje „Lietuvos ateitis pasaulio kontekste, specialistų žvilgsnis“ 166 - ... lap. ir 400-403 lap. schemos . (Kaip matosi rezonansinės bylos, daugelis jų tyliai subliūkšta Lietuvos teismuose, o ir skiriamos didelės baudos Lietuvai Europos teisme. Klausimas kodėl

nėra nei kaltininkų, nei atsakingų už tai? Ar tyrėjų, prokurorų, teisėjų nekompetencija, ar

aukščiausio lygio politikų užsakymų vykdymas, pritempimas bylų prie senaties terminų ? Ar

specialių tarnybų persipynimas? Ar LR Seimo, Teisėtvarkos ir Teisėtvarkos institucijų nenoras tai

spręsti ir pasitelkti užsienio valstybių patirtį, atsakingai priimti įstatymus?

Generalinėje prokuratūroje Įstatymu įsteigta Specialiojo prokuroro pareigybė, tačiau iki šiol

neaktyvuota. Galimai vadovams verta stažuotis ir užsienyje, kelti kvalifikaciją, įdiegti renkamiems

atstovams valingumą spręsti problemas iš esmės, priimti įstatymus atgrąsančius nuo

savanaudiškumo, nusikalstamos veikos vykdymo. Lietuva pirmauja kalinių skaičiumi Europos

sąjungoje, nenagrinėjama priežastys, kodėl tiek daug žmonių nusikalsta, (ar laisvėje darbo vietų

trūkumas, atlyginimai menki, švietėjiškas mokymas netinkamas?), o ir perauklėjimas kalinimo vietose netinkamas, neadekvačios bausmės menkiems nusikaltimams.

SEIMUI IR VYRIAUSYBEI SIŪLOMA:

Prevencinės įstatymų pataisos: Atgrąsimas, ar paskata korupcijai yra teisėjo  nepriklausomumas, nekontroliuojamumas ir nebaudžiamumas, jam savo valia, bet valstybės vardu priimant galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria kažkam padaroma neteisėta paslauga, sulaužant kito žmogaus gyvenimą arba gerokai patuštinant valstybės biudžetą, mokesčių mokėtojų sąskaita? Kokia rizika apsimesti teisiniu beraščiu ir priimti įstatymui priešingą teismo aktą, kai tam įvertinti ir ištaisyti nėra jokio procedūrinio mechanizmo, o kyšio suma atperka kolegų apsimestinai nematomą profesinės etikos pažeidimą? Ką daryti, kai teisėjų ir prokurorų viršenybė pakeičia įstatymo viršenybę?

ENERGETIKA: Stichiška plėtra atsinaujinančios energetikos, nėra kompleksinio sisteminio matymo bendrai energetikos plėtrai Lietuvoje.

PRIEDAI: 1. „LIETUVA 2050“ Pažangos strategijos scenarijai, siūlymas konkretinti laike

(2022-01-21) – 3 Lapai.

2. Kreipimosi –siūlymo raštas „Dėl Lietuvoje kompleksinio sisteminio problemų sprendimo 2020 - 2030 -2060 m. m. valstybės valdyme“ Registruota LR .Prezidento kanceliar. 2020-07-30/Nr. ID-3453 - 31 Lapas.

3. Kreipimosi –siūlymo rašte „Dėl Lietuvoje neteisingumo kompleksinis sisteminis priežasčių

šalinimas valstybės valdyme“, Registruota LR Vyriausiojo kontrolieriaus raštinėje 2021-03-01 Nr. PL-37 – 5 Lapai.

4. LRV Elektroninio dokumento nuorašas 2021-01-07.pdf - DĖL NEIŠVENGIAMAI TOBULINTI VALSTYBĖS VALDYMĄ, VYKDANT KOMPLEKSINIAI SISTEMINIAI PROBLEMŲ SPRENDIMĄ 2020 - 2030 -2060 M. M. VALSTYBĖS ŪKIO PLĖTROS VALDYME (Registruotas LR Vyriausybės kanceliarijoje 2021-01-07 Nr. PSG-116) – 118 lapų.

5. LRV Elektroninio dokumento nuorašas 2021-10-11.pdf „Dėl Lietuvoje 1žmogaus teisių,

pagrindinių laisvių apsaugos, jo ugdymo, švietimo“ 2021 . - 6 Lapai.

6. Lietuvos ateitis pasaulio kontekste, specialistų žvilgsnis (Scenarijus 2000-2010-2020 m. m.),

(Elektroniniame pavidale).

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymas kartoja jau suformuluotas projekto nuostatas.

8.

Birutė Teodora Visokavičienė, 2023-10-18

*

Siunčiu Jums parengtą pasiūlymą, kuris turėtų papildyti Valstybės pažangos strategiją 2050. UBP Pasaulio socio ekonominėje politikoje jau aktyviai ir dėmesingai dominuoja.

Tai ne utopija, o socialinė būtinybė Lietuvai, tai globali inovacija žmonijai, prigimtinis tvaraus gyvenimo finansinis pamatas, tai tikrovė, atsižvelgiant į skaitmeninės pramonės (4.0 industrinės revoliucijos) iššūkius, poreikius bendrai visuomenės transformacijai, kur apie 70 procentų darbo vietų per dešimtį metų neliks dėl dirbtinio intelekto ir robotizacijos bei Covid-19 pasekmių. Nesibaigiančios pandemijos iššūkiai dar labiau paskatino visose valstybėse mokslinių tyrimų, studijų ir eksperimentų plėtrą. Visose pažangiose pasaulio šalyse kuriami UBP grįsti modeliai ir vykdomi eksperimentai.

Universalios bazinės pajamos, skirtingai negu sudėtinga ir kartu primityvi pašalpų ar išmokų sistema, UBP suteikia orumo, ramybės ir pasitikėjimo žmonėms (darbuotojams ir vadovams). Užsienio patirtis parodė (Suomijos eksperimentas) jog keičiasi žmonių elgsena, atsiranda noras dirbti, kurti, tobulėti. Lietuva iki šiol, priešingai nei kitos ES šalys, dar neturi UBP tyrimų ir neteikia jiems prioriteto, UBP idėja nėra tinkamai suvokiama politiniu lygmeniu. Socialinė politika Lietuvoje suvokiama, kaip pašalpų mokėjimas gyventojams dėl atsiskaitymo už būtiniausias valstybės teikiamas paslaugas mokesčių pavidalu, užuot garantavus būtiną pragyvenimo lygį ir skurdo mažinimą.

            Tarptautinė mokslininkų grupė, tame skaičiuje ir Lietuvos atstovai, parengė penkis tarptautinius inovatyvius UBP projektus, numatė jų įgyvendinimo galimybes, finansavimo šaltinius ir mechanizmą, pateikė moksliniais tyrimais grįstą ekonominės politikos transformacijų perspektyvą, kuri remiasi monetarinės ir fiskalinės politikos metodologija.

            UBP esmė – reguliari, besąlyginė, vienoda kiekvienam gyventojui išmoka (pvz. 700-800 eur/mėn.), užtikrinanti būtiną pragyvenimo lygi pagal šiuolaikinius gyvenimo standartus. Finansavimo logika Lietuvos UBP modelyje grindžiama platesnėmis nei valstybės biudžeto finansinės galimybės, naudojant fiskalinės ir monetarinės politikos instrumentus bei nepanaudotas naujų finansavimo šaltinių galimybes.

            Moksliniai tyrimai parodė, jog Lietuva turi potencialą UBP inovacijos įgyvendinimui šalyje, gali suderinti ir spręsti visa apimtimi, valstybės mastu susikertančią administracinę, politinę ir finansavimo logika bei visų ekonomikos sektorių poreikiais  grįstą UBP mechanizmo įgyvendinimo projektą. Šio UBP modelio įgyvendinimas, visų pirma  mūsų šalyje, galėtų būti net pavyzdžiu ES šalims.

            Valstybės pažangos strategijoje 2050 strategijos įgyvendinimui numatoma naudoti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas įsivaizduojant jog galima pasiekti gerovės augimo ir spręsti įsisenėjusias, gilias socio ekonomines problemas. Tuo metu, kai kas penktas gyventojas ir 50 % bedarbių ir neįgalių žmonių skursta ir net viduriniosios klasės dirbantieji susiduria su skurdo rizika, negali sudurti galo su galu (making ends meet). Be to, dabartinei ir ateities kartoms gręsia nedarbas, kai neliks apie 70 proc. senųjų darbų, tačiau prireiks aukštos kvalifikacijos ir specializacijos darbo, neturėtume „ piešti“ tokio optimistinio strategijos paveikslo.

             Todėl šios 2050 strategijos projektą būtina papildyti Universalių bazinių pajamų finansavimo instrumentu, modeliu, metodologija ir nauja paradigma, kurią parengė ir teikia Lietuvos mokslininkų grupė kartu su užsienio partneriais įvairiuose pasaulio ekonomikos formatuose, forumuose ir konferencijose.

            Nedidelė UBP suma, paskirstyta visiems vienodai ir besąlygiškai, nepriklausomai nuo darbo, turto ar socialinio statuso, patenka į visus ekonomikos sektorius ir grįžta padidėjusiu pajamų pavidalu. Šio kapitalo grąža veda prie visos ekonomikos augimo, papildo valstybės biudžetą, visus valstybinius ir privačius fondus ir didina paklausą. Naujos paradigmos esmė ta, jog kiekvienas žmogus gyventų oriai ir galėtų tenkinti savo būtinuosius poreikius pagal šiandieninio gyvenimo standartus. Būtiniausi poreikiai tai būtinos pragyvenimui pajamos ir sveikata. Ta nedidelė pajamų suma kiekvienam, UBP, lieka šalyje ir sukasi pinigų apyvartoje, atveria naujas galimybes žmonėms kurti, tobulėti, didinti savo ir valstybės konkurencingumą. To pasekoje gerėja demografinė padėtis, švietimas ir ugdymas mokyklose, kolegijose ir universitetuose, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas, mažėja emigracija, didėja gimstamumas, užtikrinamas orus gyvenimas visoms kartoms.

Tai trumpas UBP pristatymas, kuris vertas platesnio viešo tarptautinio pristatymo Lietuvoje. Tačiau šiandiena jau būtinybė papildyti UBP modeliu Valstybės pažangos strategiją 2050.

Nepritarti

Argumentai:

Dėl universalių bazinių pajamų kaip ateities visuomenės iššūkių sprendimo būdo šiuo metu nėra politinio sutarimo, todėl jį įtraukti į viziją nėra pagrindo.

9.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 2023-10-18

*

UNIVERSALIOS BAZINĖS PAJAMOS (UBP) – LIETUVOS ŽMONIŲ TVARAUS GYVENIMO FINANSINIS PAMATAS

Tai ne utopija, o socialinė būtinybė Lietuvai, tai globali inovacija žmonijai, prigimtinis tvaraus gyvenimo finansinis pamatas, tai tikrovė, atsižvelgiant į skaitmeninės pramonės (4.0 industrinės revoliucijos) iššūkius, poreikius bendrai visuomenės transformacijai, kur apie 70 procentų darbo vietų per dešimtį metų neliks dėl dirbtinio intelekto ir robotizacijos bei Covid-19 pasekmių. Nesibaigiančios pandemijos iššūkiai dar labiau paskatino visose valstybėse mokslinių tyrimų, studijų ir eksperimentų plėtrą. Visose pažangiose pasaulio šalyse kuriami UBP grįsti modeliai ir vykdomi eksperimentai.

Universalios bazinės pajamos, skirtingai negu sudėtinga ir kartu primityvi pašalpų ar išmokų sistema, UBP suteikia orumo, ramybės ir pasitikėjimo žmonėms (darbuotojams ir vadovams). Užsienio patirtis parodė (Suomijos eksperimentas) jog keičiasi žmonių elgsena, atsiranda noras dirbti, kurti, tobulėti. Lietuva iki šiol, priešingai nei kitos ES šalys, dar neturi UBP tyrimų ir neteikia jiems prioriteto, UBP idėja nėra tinkamai suvokiama politiniu lygmeniu. Socialinė politika Lietuvoje suvokiama, kaip pašalpų mokėjimas gyventojams dėl atsiskaitymo už būtiniausias valstybės teikiamas paslaugas mokesčių pavidalu, užuot garantavus būtiną pragyvenimo lygį ir skurdo mažinimą.

Tarptautinė mokslininkų grupė, tame skaičiuje ir Lietuvos atstovai, parengė penkis tarptautinius inovatyvius UBP projektus, numatė jų įgyvendinimo galimybes, finansavimo šaltinius ir mechanizmą, pateikė moksliniais tyrimais grįstą ekonominės politikos transformacijų perspektyvą, kuri remiasi monetarinės ir fiskalinės politikos metodologija.

UBP esmė – reguliari, besąlyginė, vienoda kiekvienam gyventojui išmoka (pvz. 700-800 eur/mėn.), užtikrinanti būtiną pragyvenimo lygį pagal šiuolaikinius gyvenimo standartus. Finansavimo logika Lietuvos UBP modelyje grindžiama platesnėmis nei valstybės biudžeto finansinės galimybės, naudojant fiskalinės ir monetarinės politikos instrumentus bei nepanaudotas naujų finansavimo šaltinių galimybes.

Moksliniai tyrimai parodė, jog Lietuva turi potencialą UBP inovacijos įgyvendinimui šalyje, gali suderinti ir spręsti visa apimtimi, valstybės mastu susikertančią administracinę, politinę ir finansavimo logika bei visų ekonomikos sektorių poreikiais  grįstą UBP mechanizmo įgyvendinimo projektą. Šio UBP modelio įgyvendinimas, visų pirma  mūsų šalyje, galėtų būti net pavyzdžiu ES šalims.

Valstybės pažangos strategijoje 2050 strategijos įgyvendinimui numatoma naudoti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas įsivaizduojant jog galima pasiekti gerovės augimo ir spręsti įsisenėjusias, gilias socio ekonomines problemas. Tuo metu, kai kas penktas gyventojas ir 50 % bedarbių ir neįgalių žmonių skursta ir net viduriniosios klasės dirbantieji susiduria su skurdo rizika, negali sudurti galo su galu (making ends meet). Be to, dabartinei ir ateities kartoms gręsia nedarbas, kai neliks apie 70 proc. senųjų darbų, tačiau prireiks aukštos kvalifikacijos ir specializacijos darbo, neturėtume „ piešti“ tokio optimistinio strategijos paveikslo.

Todėl šios 2050 strategijos projektą būtina papildyti Universalių bazinių pajamų finansavimo instrumentu, modeliu, metodologija ir nauja paradigma, kurią parengė ir teikia Lietuvos mokslininkų grupė kartu su užsienio partneriais įvairiuose pasaulio ekonomikos formatuose, forumuose ir konferencijose.

Nedidelė UBP suma, paskirstyta visiems vienodai ir besąlygiškai, nepriklausomai nuo darbo, turto ar socialinio statuso, patenka į visus ekonomikos sektorius ir grįžta padidėjusiu pajamų pavidalu. Šio kapitalo grąža veda prie visos ekonomikos augimo, papildo valstybės biudžetą, visus valstybinius ir privačius fondus ir didina paklausą. Naujos paradigmos esmė ta, jog kiekvienas žmogus gyventų oriai ir galėtų tenkinti savo būtinuosius poreikius pagal šiandieninio gyvenimo standartus. Būtiniausi poreikiai tai būtinos pragyvenimui pajamos ir sveikata. Ta nedidelė pajamų suma kiekvienam, UBP, lieka šalyje ir sukasi pinigų apyvartoje, atveria naujas galimybes žmonėms kurti, tobulėti, didinti savo ir valstybės konkurencingumą. To pasėkoje gerėja demografinė padėtis, švietimas ir ugdymas mokyklose, kolegijose ir universitetuose, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas, mažėja emigracija, didėja gimstamumas, užtikrinamas orus gyvenimas visoms kartoms.

Tai trumpas UBP pristatymas, kuris vertas platesnio viešo tarptautinio pristatymo Lietuvoje. Tačiau šiandiena jau būtinybė papildyti UBP modeliu Valstybės pažangos strategiją 2050.

Nepritarti

Argumentai:

Dėl universalių bazinių pajamų kaip ateities visuomenės iššūkių sprendimo būdo šiuo metu nėra politinio sutarimo, todėl jį įtraukti į viziją nėra pagrindo.

10.

Arminas Bartulis,

2023-10-29

*

 Vizijoje pasigendu sąsajų su jau sukurtu ir daug investicijų pareikalavusiu "Lithuania co-create" valstybės identitetu. Atrodo, kad vėl iš naujo, nuo nulio kuriame naują konceptą.

 Siūlau grįžti prie jau sukurto koncepto ir toliau jį plėtoti.

Nepritarti

Argumentai:

Projektas: Co-created in Lithuania yra kitokios paskirties,  jo objektas yra valstybės prekės ženklas, skirtas išorės ekonominiams partneriams. Šiam prekės ženklui panaudotos idėjos taip pat buvo svarstytos ir vizijos „Lietuva 2050“ kūrimo procese.

11.

Rusnė Satkauskaitė,

2023-11-12

*

Patobulinti darbo sistemą studentams – tiek lietuvių, tiek iš užsienio atvykstantiems jaunuoliams. Ši sfera, viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės išvyksta iš gimtinės studijuoti užsienio valstybėse. Ši spraga taip pat netraukia užsienio studentų pasirinkti studijas Lietuvoje. Tai galima padaryt bendradarbiaujant ir su universitetais - galimai įtraukiant apmokamos praktikos darbus įmonėse, kuriam laikui, kad ir už minimalų atlyginimą.

Šis sprendimas pagerintų ne tik demografinio gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, bet atsirastų daugiau specialistų, bei augtų pasitikėjimas valdžia. Dirbančiųjų wolt, ir kitose dabar siūlamose bendrovėse darbuotojų netrūks, dėl vis labiau augančio susidomėjimo tarp nepilnamečių, o studentams tai taip pat leis lengviau suderinti darbą su studijomis.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas. Tai sektorinė įgyvendinimo priemonė.

12.

Rusnė Satkauskaitė,

2023-11-12

*

Vaikus, jaunuolius, stipriai formuoja juos supanti aplinka, veikia kultūra. Dėja, šiuo metu, ji aiškiai nusistačiusi prieš valdžios priimamus sprendimus, jos atstovus ir planus. Vienas iš labiausiai pasiekiamų sprendimo būdų – integruotas priimamų sprendimų nagrinėjimas, susipažinimas pilietiškumo pamokų metu mokykloje.

Toks supažindinimas su priežastimis, įtakojusiomis sprendimą, naudingomis sąvokomis dalyvavimui visuomeniniame gyvenime - būtinas, bei paskatins pačius jaunuolius domėtis daugiau ir patiems įsitraukti. To dėka vis daugiau jaunimo matysime valdžios tarpe ir inovacijos plėtosis greičiau, keisis visos visuomenės požiūris ir supratimas.

Šio sprendimo svarba dar didesnė svarstant įstatymo pakeitimą ir leidžiant balsuoti nuo 16 metų.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas. Tai sektorinė įgyvendinimo priemonė.

13.

Gabrielius Kliauza,

2023-11-19

(VI

skyrius)

(3

skirsnis)

Ateities vizija turėtų iškelti siekį užsiauginti prestižinį universitetą. Tokia užuomina 5 skyriuje yra (Lietuva turi keletą stiprių, pasaulyje pripažintų universitetų), tačiau 6 skyriaus 3 skirsnyje, kuriam priklausytų universiteto tematika, šis siekis nėra išplėtojamas. 

Argumentai: 1) užsibrėžti ekon. plėtros tikslai (aukštyn pridėtinės vertės grandine, konkurencinga mokslo-inovacijų ekosistema, pasaulinio lygio inovacijos) yra sunkiai įgyvendinami / įgyvendinami maža apimtimi, dirbant su vidutinio lygio universitetu, kuris stokoja prestižo ir resursų telkti geriausius mokslininkus ir perspektyviausius talentus. Nesusidarys prielaidos pakankamo dydžio ekosistemai rastis. 2) Taivano investicijų dalybos parodė, kad be stipraus VU investicijų taip pat nepritrauksime. Investicijos buvo šalia, tačiau jos nukeliavo į kaimynines šalis. Anot taivaniečių, mūsų švietimo sistema neparuošia tiek talento, kiek reikia aukštos pridėtinės vertės industrijai

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti vizijos teksto 40 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:

 „Siekdama didesnio tarptautinio konkurencingumo, konsoliduos aukštojo mokslo ir tyrimų centrų sistemą – sieks turėti bent vieną dėl pasaulinių talentų sėkmingai varžytis gebantį universitetą., konsoliduos aukštojo mokslo ir tyrimų centrų sistemą .“

14.

Kęstutis Urba,

2023-11-19

*

Atsižvelgiant, kad 1. žurnalas NATURE konstatavo, jog žlunga JT tikslai 2030 2. Aukštos Gerovės valstybės, ar jų sąjungos (ES...), ar Gerovės planetos sukūrimas ir JT tikslų įgyvendinimas (neregėtos kapitalo koncentracijos saujelės korporacijų rankose realybėje) reikalauja milžiniško viešųjų lėšų kiekio, kuris tėra įmanomas ir pasak Baltųjų rūmų (Washington DC) diskusijos... globalios mokestinės sistemos reikiamų tarifų įvedimu 3. Seimo Ekonomikos k-tas pasyvus nuomonės dėl LT 2050 reiškime, Seimo Biudžeto ir finansų k-tas, Finansų ir Ekonomikos -inovacijų ministerijos ir atitinkamai Lietuvos ekonomikos ir finansų mokslai yra silpni, nors ECB atstovai Vilniuje ką tik dar kartą pabrėžė bent jau ES narių mokesčių sistemų harmonizavimo svarbą 4. LT 2050 tekste pabrėžta klimato kaita - karštėjimas (+1.5 per metus!) nesusieta su šimtų milijonų gyventojų masių nuo pusiaujo pajudėjimu į vėsesnius kraštus su grėsme ir Lietuvai tikslinga tai aiškiai įvardinti strategijos LT2050 tekste

Nepritarti

Argumentai:

Didžiųjų šalies egzistencinių iššūkių analizė atlikta rengiant projektą ir apibendrinta dokumento III skyriuje, manytina, kad ji yra pakankama.

15.

Kęstutis Urba,

2023-11-19

(V

skyrius)

Atsižvelgiant, kad 1. Pasaulinio garso kultūrologai Klein, Weber pabrėžia naujos kultūros politikos, kuri apimtų darbo, verslo, poilsio, teisinę, politinę, žiniasklaidos, šeimos, elgesio, jaunimo, ugdymo, kalbos ir kitas kultūras, o ne tik tradicines menų raišką ir sklaidą, paveldą, etniką ir sakraliką 2. Kultūros ministerija jau beveik dešimtmetis kurčia kultūros politikos plėtojimui į kur kas platesnę sferą bent jau brėžiančios kultūrinių procesų spektrą plačia prasme ”Metų kultūros knygos” kasmečiu sudarymu akademinės bendruomenės pajėgomis su pristatymu visuomenei ir valdžiai, kad ji galėtų atlikinėti reikiamas korekcijas išvardintose plačiose sferose 3. Strategijos LT2050 tekste kultūros samprata neišgryninta, ji painiojama su lietuvybe, tautiniu identitetu , todėl yra tikslinga įvardinti ir pabrėžti naujosios kultūros politikos plačiausia prasme svarbą, atitinkančią vieną esminių strateginių tikslų

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Projekto svarstymo metu jau yra išsakyta pastabų kultūros sričiai, siūlytini redakciniai tikslinimai susisieja su piliečio K. Urbos pasiūlymais.

Pasiūlymas:

Pastaba atliepta naujoje švietimo dalies redakcijoje, kurioje kalbama apie minimą platų išsilavinimą, apimantį šias sritis.

Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:

„Sukurta integrali ir atvira ugdymosi sistema tarnauja asmeniui: ji, suteikia laisvam žmogui būtinų akademinių žinių, kultūrinių, pilietinių, socialinių emocinių ir politinių kompetencijų, finansinio, medijų, sveikatos ir aplinkosauginio raštingumo įgūdžių, ugdo savarankišką, atsakingą ir su kitais gebančią bendradarbiauti asmenybę. Visiems prieinamas kokybiškas švietimas leidžia laisvai rinktis gyvenimo kelią ir gyventi prasmingą gyvenimą visais amžiaus tarpsniais. Įgyvendinta švietimo sistemos transformacija sukūrė integralią ugdymosi sistemą, kuri ne tik suteikia žmogui būtinų akademinių žinių, kultūrinių kompetencijų, finansinį, sveikatos ir aplinkosauginį raštingumą, bet ir ugdo savarankišką, pilietišką, atsakingą ir su kitais gebančią bendradarbiauti asmenybę. Taip pat ji ugdo demokratijai būtiną asmens charakterį ir patriotizmą, savybes gebėjimus ir įgūdžius, kurių reikia norint prisitaikyti rasti savo vietą kintančiame pasaulyje ir jame klestėti: atsparumą, sveiką savivertę, kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Tam pagrindas padedamas dar šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo metu.“;

Taip pat „Formaliojo ir neformaliojo švietimo programos ne tik suteikia reikalingų žinių apie pasaulį, bet ir remiasi daugialypio intelekto ugdymo principais, ugdo asmenį holistiškai, plėtodamos komunikavimo kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, skaitmeninęes, socialinęes, emocinęes ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Daugiau dėmesio atkreipiama į kritinį mąstymą, psichologinį atsparumą, medijų, ekologinį ir finansinį raštingumą.“

Kultūros kaip vizijos pamato dalyje taip pat kaip kultūros dalis pabrėžta „kasdienė patirtis“.

Pakeisti vizijos teksto 25 p. formuluotes ir išdėstyti taip:

„Tarp šių kultūros raiškos būdų vyksta nuolatiniai mainai. Išsaugota praeitis ir kultūros tradicija bei jų santykis su mūsų kūrybiniu potencialu, besiskleidžiantis dabartyje, yra kultūros visuomenės gyvybingumo garantas, jos stiprybės ir atsinaujinimo šaltinis. Istorinės tradicijos ir daugialypio mūsų kultūros paveldo, jo šaknų pažinimas bei aktualizavimas yra atspirties taškas, kuris leidžia kritiškai permąstyti save dabarties ir istorijos tėkmės akivaizdoje. Kultūra leidžia sudaro sąlygas vis iš naujo atrasti amžinąsias vertybes ir kartu rasti patikimus laiko išbandytus šiandienos problemų sprendinius, o kasdienė patirtis, mokslinio žinojimo sklaida ir kultūrų sąveikos  – atpažinti ir kurti išties naujus ateities horizontus. Per savitą kultūrą esame atpažįstami pasaulyje, per ją, ir visų pirma per lietuvių kalbą, įprasminame save dabartyje. Kultūra įgalina mus keistis ir save permąstyti plėtojant įtemptą dialogą tarp buvusių, esamų ir ateinančių kartų. Užtikrinti kultūrai galimybę mūsų kultūrai skleistis ir klestėti dinamiškame pasaulyje – šios vizijos įgyvendinimo sąlyga, padėsianti išlaisvinti kūrybines visuomenės galias ir judėti naujos gyvenimo kokybės link.“

16.

Kęstutis Urba,

2023-11-19

Atsižvelgiant, kad 1. Toliau griūva Lietuvos sveikatos sistema, kurioje stinga bent 2.5 tūkst. med.seserų - svarstymas SAM 2023 11-28! Švietimo sistemai stinga apie 1.5 tūkst. mokytojų, policijai - apie 700 pareigūnų, prokurorai žada palikti darbą dėl menkų algų. Tebeina Lietuvos kaimo nykra - baigiamas sunaikinti ir smulkus bei vidutinis pieno sektorius vienas iš svarbių valstybės demografinių ir produkcija - eksporto resursų 2.Seimo NSGK vadovas L.Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą dėl kasmečio Nacionalinio rizikų raporto sudarymo, o LMT atsirašinėja metodologijos stoka, nors analogiškų tarptautinių Davoso formato rizikų raportų sudaryme eilę metų dalyvauja Lietuvos profesūra, galbūt, yra tikslinga Nacionalinio rizikų raporto kasmetį sukūrimą akademinės bendruomenės pajėgomis ir pristatymą visuomenei pripažinti vienu iš svarbių instrumentų strategijos LT2050 įgyvendinimo kontrolėje

Nepritarti

Argumentai:

Nuolatinės rizikų stebėsenos ir rizikų vertinimo poreikis jau yra identifikuotas kaip vizijos įgyvendinimo etapo priemonė.

17.

Kęstutis Urba,

2023-11-19

(III

skyrius)

Atsižvelgiant, kad kova dėl naudingomis iškasenomis turtingo rytų Ukrainos regiono yra dangstoma ir imperiniu, o iš tiesų dar ir revanšistiniu kremliaus viršūnių mąstymu su atitinkamu Rusijos liaudies smegenų ”plovimu”, tačiau tokios imperinio revanšizmo ir hegemonizmo apraiškos nėra strategijos LT2050 tekste įvardintos viena iš esminių grėsmių ir Lietuvai, todėl yra tikslinga įvardinti ir pasmerkti imperinį, revanšistinį ir hegemonistinį grobuonišką kremliaus viršūnių mąstymą bei jų vykdomą ginkluotą agresiją - kovą dėl strateginių resursų

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti vizijos teksto 15 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:

„Transatlantinė vienybė Lietuvai bus ypač svarbi ir dėl ilgalaikės Rusijos grėsmės Baltijos regiono ir visos Europos saugumui. Rusijos imperialistinės užmačios ir ypač jos karinė agresija prieš Ukrainą toliau grasins taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai ir Europos saugumo architektūrai.“

18.

Kęstutis Urba,

2023-11-19

*

Atsižvelgiant, kad 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas kad ir pateikė prasmingų pastebėjimų strategijos tekstui, tačiau nė žodžio skirto kaimui 2. Tūkstančio Lietuvos kaimų teliko tik pavadinimai, šimto tūkstančių trobų langai užkalti, kaime pradeda įsivyrauti stambus intensyviausią chemizaciją naudojantis verslas - ūkininkavimas 3. Vidurio Lietuvos derlingoje juostoje nuo Joniškio iki Kalvarijos nitratais-nitritais itin užteršta dirva, upių ir šulinių vanduo, ten gausiau onkologinių susirgimų, o Kaimo reikalų k-tas Ateities k-tui rašo, kad su ekologija Lietuvoje viskas gerai 4. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos iš 706 maisto mėginių taršos - nuodų piktžolėmis, vabzdžiams ir pelėsiui... pėdsakų turėjo 48.2% 5. Prastas Lietuvos žmonių sveikatingumas, o iki šiol nėra strateginio Lietuvos kaimo raidą ekonomikos, socialinėje, kultūrinėje, aplinkosauginėje ir demografinėje sferose numatančio dokumento, todėl yra tikslinga jo sukūrimą laikyti vienu LT2050 plėtojančių uždavinių

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas. Tai sektorinė įgyvendinimo priemonė.

19.

Eglė Naujokaitytė,

2023-11-20

*

Dabartinis aplinkos apsaugos ministras vykdo nusikaltimą prieš mūsų gamtą ir miškus. Siūlau gerokai persvarstyti dabartinius įstatymus ir suteikti bent pusei Lietuvos miškų pelnytą apsaugą nuo plynų kirtimų, naikinimo ir vertingų senų miškų pavertimo dirbtiniais miškais. Gamta turi būti svarbiau nei pinigai.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas. Tai sektorinė įgyvendinimo priemonė.

20.

Povilė Šlepetytė,

2023-11-20

*

Vertybinė miškų vizija 2050 - plėsti rekreacinės ir ekologinės paskirties miškų grupes, saugoti neįkainojamą kraštovaizdį, bei puoselėti darnų žmogaus ir miško santykį.

Istorinė, dvasinė, kultūrinė ir rekreacinė miško vertė yra kur kas didesnė, nei medieninė vertė, paremta trumpalaikėmis pajamomis. Ilgalaikėje perspektyvoje vertybėmis grįsta miškų politika gali būti kur kas naudingesnė ir pelningesnė, kurianti visai kito masto pridėtinę vertę pasauliniame kontekste.

Dabartinė Lietuvos miškų politika paremta maksimaliu medienos išgavimo našumu, trumpalaike nauda ir besaiku vartojimu. Gyvename ateities kartų sąskaita.

Vystykime turizmą, kvieskime svečius poilsiui ir gydymui į natūralius miškus.

Palaikykime iniciatyvas paskelbti Ąžuolą nacionaliniu medžiu ir lietuvio ir miško santykį nacionaline nematerialia vertybe.

Galime būti išsiskirtiniai pasaulyje su SAVO Baltiška miškotvarkos kryptimi. Visuomenė tam pasiruošusi. Ištraukite iš stalčių NMS!

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas. Tai sektorinė įgyvendinimo priemonė.

21.

Gediminas Rimkevičius,

2023-11-20

*

Sukurti Sodroje investicinę platformą, kur dalį sumokėtų įmokų, arba papildomai sumokėtų privačia iniciatyva, būtų investuojama į strateginius valstybinius objektus.Taip Lietuvos žmonės taptų savo valstybės turto savininkai ir gautų naudą iš prieaugio, ypač energetinių kompanijų, kurias stengiasi prichvatizuoti. Sugalvoti meganizmą, kad asmuo turėtų tik finansines pretenzijas pagal investicinį portfelį, o ne į fizinio turto strateginės įmonės dalį, kuri būtų išmokama per sodros sistemą kaip didesnė pensija. Išspręstas priverstinis žmonių kišimas į privačius fondus, be teisės iš jų pasitraukti, kur naudą gauna privatus asmenys, nepriklausomai nuo rezultato. Taip pat toks diskriminacinis valstybinio socialinio draudimo modelis kuris yra dabar ilgainiui žlugdo pačią sistemą, kuri pavirtusi tik skirstymo kasa, kurios prognozės pagal demografinę sistemą tikrai prastės.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas. Tai sektorinė įgyvendinimo priemonė.

22.

Birutė Markevičiūtė,

2023-11-20

*

Lietuvos pilietiškumo ir klestėjimo pagrindas - išsilavinę jos piliečiai, žinantys savo tradicijas, istoriją, išskirtinumą, gebantys prisitaikyti, bet kartu neprarasti savo identiteto. Stiprus identitetas ir savo kultūros plėtojimas yra vienas svarbiausių valstybės klestėjimo pagrindų. Todėl valstybė turėtų stiprinti nacionalines mokyklas, sudaryti geras ir lygiavertes sąlygas visiems moksleiviams įgyti kokybišką išsilavinimą. Valstybės institucijos turi skirti daugiau dėmesio lietuvos kūrėjų kūrybai - ypač mažai dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui. Turi būti skiriamos lėšos, kad būtų kuriami kokybiški kūriniai vaikams ir jaunimui, pažintinės ir pramoginės laidos vaikams lietuvių kalba, kurios dabar praktiškai neegzistuoja. Valstybės dėmesys turi būti skiriamas viešajai švietimo infrastruktūrai, savo kalbos, istorijos ir tradicijų pažinimui ir jų šiuolaikiškam pristatymui.

Nepritarti

Argumentai:

Vizijos švietimo dalies nuostatos pakankamai gerai atitinka pasiūlymo esmę, jas keisti netikslinga.

23.

Birutė Markevičiūtė,

2023-11-20

*

Kultūros paveldas yra svarbi miestų traukos dalis, menanti istorinę ir kultūrinę šalies ir vietovės patirtį. Deja dalis kultūros paveldo niokojama. Ypač žalinga yra miestų urbanizavimo, tankinimo ir modernizavimo politika, kurios metu miesto senamiestyje nesilaikoma vienodos vizualinės ir kultūrinės koncepcijos, bet statomi modernistiniai, su kultūros paveldu nesuderinami pastatai. Ypač tai pastebima didžiuosiuose miestuose, pvz. Vilniuje. Senamiestyje statomi stikliniai pastatai, kurie kontrastuoja su istoriniu paveldu, užstatomi laisvi plotai, parkai ir žaliosios erdvės. Visuomenė neturi galimybės pateikti savalaikių pastabų rengiant miesto planavimo dokumentus ir prieš išduodant statybų leidimus. Siūloma, kad visuomenė būtų aktyviai įtraukiama į ankstyvus projektų svarstymo etamus iki leidimų išdavimo ir būtų numatytos realios galimybės įtakoti projektų tvirtinimą. Seimas turi imtis įstatymų parengimų, kuriais visuomenė būtų veiksmingai įtraukta pagal Orhuso konvenciją.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas.

24.

Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė,

2023-11-20

*

Prašau Seimo atkreipti dėmesį į Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus (ENSPS) ir imtis iniciatyvos dėl jų įgyvendinimo Lietuvos teisinėje sistemoje ( https://newborn-health-standards.org/about/ (Išorės nuoroda)).

ENSPS yra parengti Europos sveikatos priežiūros specialistų ir tėvų pastangomis bei pristatyti Europos Parlamente. Standartų pagrindinis tikslas yra užtikrinti kokybiškas ir suvienodinti naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas Europoje.

Tėvų, medikų, NVO vardu prašau - pavesti Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms rengti siūlymus 19-tosios Vyriausybės programai, tiesiogiai susijusius su ENSPS nuostatų įgyvendinimu Lietuvoje pagal ministerijų kompetenciją. Arba imtis kitokios iniciatyvos pagal kompetenciją, kad šis dokumentas pradėtų oficialų įgyvendinimo kelią Lietuvoje.

Šie standartai buvo aptarti Seime vykusioje konferencijoje 2018-11-15

GYVAI: ĮTRAUKTI Į STRATEGIJĄ

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas.

25.

Vilma Varnagirytė,

2023-11-20

*

Lietuvos miškai kertami beatodairiškai ir nepamatuotai, prisidengiant sanitariniais kirtimais. Neįvertinant žalos tiek visuomenei, tiek gamtai, sunaikinat trapias, per daug dešimtmečių susikūrusais natūralias ekosistemas. Matant tik trumpalaikį pelną iš medienos žaliavos. Kai tuo tarpu miškas yra didžiausias Lietuvos turtas, iš kurio galima galima gauti nepalyginamai daugiau naudos, jo nekertant, o sumaniai išsaugant. Prisiminkime, kad atsikurti brandžiam miškui reikia dešimtmečiu ar net šimtmečių.

Miškas tai neišsemiamas lobynas, nuo seno buvęs ypač svarbia lietuvio gyvenimo dalimi.

PRIMYGTINAI SIŪLAU KUO GREIČIAU STABDYTI PLYNUS KIRTIMUS IR ĮVERTINTI GAMTAI IR ŽMOGUI DAROMĄ ŽALĄ

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymo turinys –

ne vizijos dalykas.

26.

Aplinkosaugos koalicija,

2023-11-30

(VI skyrius)

(5 skirsnis)

2023 m. lapkričio 13 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo nutarta pakeisti Lietuvos ateities

vizijos „Lietuva 2050“ penktosios strateginės ambicijos “Sujungta šalis, darni ir subalansuota

plėtra” srities „Sugyvenimas su gamta“ pokyčio krypties Lietuvos saugomose teritorijose

formuluotę iš “Didins realiai funkcionuojančių saugomų teritorijų plotą ir sujungs šias

teritorijas ekologiniais koridoriais. Saugodama aplinką, orientuosis ne tik į pavienių rūšių, bet ir į

ekosistemų natūralių struktūrų ir joms būdingų gamtinių procesų išsaugojimą” į “Atsižvelgdama į

gyventojų ir bendruomenių interesus spręs apie realiai egzistuojančių saugomų teritorijų

plotą ir sujungs jas ekologiniais koridoriais. Saugodama aplinką, orientuosis ne tik į pavienių rūšių,

bet ir į ekosistemų natūralių struktūrų ir joms būdingų gamtinių procesų išsaugojimą.” (pakeitimai

paryškinti).

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad su šia pokyčio kryptimi susijusios Lietuvos Respublikos

teritorijos ekologinio kompensavimo sistemos (gamtinio karkaso) kokybės ir ekologinio potencialo

didinimo pagrindinės kryptys jau yra apibrėžtos kitame vizijinio lygmens dokumente - Seimo 2020

m. birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano

valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų

patvirtinimo”[1] patvirtintose kryptyse ir prioritetuose (šis dokumentas kitaip dar žinomas kaip

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija laikotarpiui iki 2050 m., toliau –

LRBP-2050). Juose (kryptyse ir prioritetuose) Lietuvos gamtinio karkaso kokybė ir ekologinis

potencialas numatytas didinti, didėjimą aiškiai ir tiesiogiai siejant su tolimesniu saugomų teritorijų sistemos (tinklo) vystymu, orientuotu į jų ploto didinimą, apsaugos kokybės, bei ekosistemų

susietumo (junglumo) gerinimą (žr. LRBP-2050 51 ir 52 straipsnius).

LRBP-2050 numatomos ir kokybiškai naujos visuomenės įtraukimo į saugomų teritorijų plėtrą

galimybės. Jos sietinos su taip vadinama iniciatyva „iš apačios“, kuomet saugomų teritorijų

steigimą savanoriškai gali inicijuoti pavieniai žemės savininkai, bendruomenės ir asociacijos. Tokiu

būdu siekiama biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos krizės keliamų ekologinio, socialinio ir

ekonominio pobūdžio problemų sprendimo efektyvumą didinti pasitelkiant savininkų ir pilietinės

visuomenės potencialą (žr. LRBP-2050 52 straipsnio 5 dalį).

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad efektyvios apsaugos saugomose teritorijose didinimas ir

teritorijų plėtra yra visuotinai pripažįstama kaip esminė priemonė stabdant ekosistemų degradavimą

ir sprendžiant biologinės įvairovės nykimo krizę[2].

Todėl prašome, kad Lietuvos ateities vizijoje “Lietuva 2050” pokyčio Lietuvos saugomose

teritorijose kryptis būtų formuluojama taip, kad nuosekliai atitiktų Seimo jau anksčiau patvirtinto

(LRBP-2050) pokyčio esmę, dvasią ir raidę. Teikiame Jūsų svarstymui, mūsų nuomone, gerai

subalansuotą redakcinį pasiūlymą:

Atsižvelgdama į Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus spręs apie realiai egzistuojančių efektyvią apsaugą užtikrinančių saugomų teritorijų plotą plėtrą ir sujungs jas ekologiniais koridoriais. Saugodama aplinką, orientuosis ne tik į pavienių rūšių, bet ir į ekosistemų natūralių struktūrų ir joms būdingų gamtinių procesų išsaugojimą.

Tikimės teigiamo atsiliepimo į mūsų prašymą ir dėkojame už Jūsų įsiklausymą.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto nuomonę dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo Nr. 58

27.

Valstybės pažangos taryba,

2023-12-06

(VI skyrius)

(1 skirsnis)

Pasiūlymas:

Pirmosios strateginės ambicijos kultūros vaidmens valstybėje ir bendruomenių saitų stiprinimo srities septintąją iniciatyvą papildyti nuostata apie tautinių bendrijų kultūros puoselėjimą – visą iniciatyvą su šiuo papildymu suformuluoti taip: „Imsis priemonių kultūrinei teritorinei atskirčiai Lietuvoje mažinti, skatins tautinių bendrijų įsitraukimą į bendrą viešąjį ir kultūrinį gyvenimą, puoselės jų kultūrą“.

Pritarti

28.

Valstybės pažangos taryba,

2023-12-06

(VI

skyrius)

(2 skirsnis)

Pasiūlymas:

Antrąją strateginę ambiciją aprašančio skyriaus poskyryje apie strateginę ambiciją įgyvendinusią Lietuvą įrašyti išsipildžiusį siekį, kad „2050-aisiais visos Lietuvos mokyklos yra atviros įvairių poreikių turintiems vaikams“.

Pritarti

29.

Valstybės pažangos taryba,

2023-12-06

(VI

skyrius)

(2 skirsnis)

Pasiūlymas:

Antrosios strateginės ambicijos ateičiai pasirengusio ir gebančio kurti prasmingą gyvenimą asmens ugdymo srities penktąją iniciatyvą papildyti (pratęsti) veiksmo kryptimi: „Greta tradicinio, pažymiais grįsto mokinių pasiekimų vertinimo skatins formuoti kokybinio vertinimo pedagoginę praktiką“.

Pritarti

30.

Valstybės pažangos taryba,

2023-12-06

(VI

skyrius)

(2 skirsnis)

Pasiūlymas:

Antrosios strateginės ambicijos ateičiai pasirengusio ir gebančio kurti prasmingą gyvenimą asmens ugdymo srities šeštąją iniciatyvą išdėstyti nauja redakcija taip: „Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje įgyvendins tarptautiniu mastu konkurencingas studijų programas, skatins mokslo tarpdalykiškumą ir tarptautiškumą, derins ir integruos gamtos ir tiksliųjų bei humanitarinių ir socialinių mokslų komponentus, bus atvira universitetų intelektinei lyderystei ir dalyvavimui priimant mokslu grįstus sprendimus“, atsisakyti tos redakcijos, kurią siūloma keisti, nes ji neapima kai kurių svarbių universitetų veiklos aspektų, o kita vertus, kiek

netinkamai įsikiša į universitetų akademinės autonomijos apibrėžiamą lauką.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pasiūlymas keičia ankstesnės formuluotės esmę – sustiprinti vertybinius ir kultūrinius aukštojo mokslo komponentus. Be to, jo formuluotėje du kartus varijuojami tie patys dalykai:  tarptautiškumas ir tarpdalykiškumas.

31.

Valstybės pažangos taryba,

2023-12-06

(VI skyrius)

(5 skirsnis)

Pasiūlymas:

Penktosios strateginės ambicijos sugyvenimo su gamta srities ketvirtosios iniciatyvos pirmąjį sakinį suformuluoti taip: „Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus, plės efektyvią apsaugą užtikrinančias saugomas teritorijas, sujungs jas ekologiniais koridoriais.“

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas pritarė kitai šio sakinio redakcijai, žr. Komiteto nuomonę dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo Nr. 58.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Dokumente nėra aiškus pagrindinis Lietuvos ateities iššūkis. Vienur teigiama, kad tai yra Lietuvos, kaip visavertės tarptautinės politikos veikėjos, vaidmens stiprinimas, kitur — kad pagrindinis iššūkis yra „išlikti visaverte tarptautines politikos veikėja“. Atkreipėme dėmesį, kad pokyčių sritys visgi formuluojamos per išlikimo kontekstą. Siūlytume pagrindiniu tikslu — iššūkiu pasirinkti Lietuvos vaidmens, įtakos stiprinimo ambiciją, o ne išlikimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš principo pritariant pasiūlymo argumentacijai, tikslinga vizijos tekste peržiūrėti žodžio „išlikimas“ vartoseną. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 42 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Kompleksinis iššūkis išlikti būti stipria ir visaverte XXI amžiaus tarptautinės politikos veikėja yra „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“  strateginės ambicijos tarptautinės ir saugumo politikos srityje atspirties taškas.“
2.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Pasigedome trijų pagrindinių strateginių užsienio politikos krypčių – transatlantinės, europinės bei Indijos-Ramiojo vandenyno regiono – įvardijimo. Labai svarbu įvardinti JAV svarbiausia strategine Lietuvos partnere. Be to, paminėtinas aspektas – strateginės partnerystės su Vokietija gilinimas atsižvelgiant į saugumo dėmenį. Europinėje kryptyje nuosekliai gintinas ES santykių su JAV gilinimas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarti trijų pagrindinių strateginių užsienio politikos krypčių išskyrimui, neįvardijant konkrečių šalių. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 46 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:  „ Stiprins dvišales strategines partnerystes su svarbiausiais tarptautiniais partneriais. Stiprins transatlantinę ir dvišales strategines partnerystes su bendramintėmis šalimis, bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerėmis.“
3.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11			*	Siekiant, kad Lietuva – nedidelė ša1is su ribotais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais – pajėgtų būti įtakinga globalios politikos veikėja, yra svarbu apsibrėžti veiklos specializaciją ir nišas, kuriose Lietuva būtų atpažįstama ir pripažįstama, pavyzdžiui, toliau stiprinti demokratiją ir demokratinių valstybių atsparumą ekonominei prievartai, kurti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, toliau stiprinti lyderės poziciją ekonomiškai atsiribojant nuo šios tvarkos nesilaikančių ir priešišką veiklą prieš Lietuvą ir jos sąjungininkes vykdančių valstybių, plėtoti žaliąją ekonomiką, atsinaujinančią energetiką, stiprinti gyvybės mokslų sektorių, imtis lyderės vaidmens įgyvendinant ES lustų aktą ir pan.	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlyme minimos veiklos kryptys ir būdai vizijos tekste iš dalies jau atspindėti, o kai kurie iš jų yra koordinuojami ES lygiu. Vizijoje netikslinga šiai koordinacijai užbėgti už akių.
4.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11			*	Visur dokumente naudojamas terminas „Rusijos [pradėtas] karas Ukrainoje“ turėtų būti keičiamas į „Rusijos [pradėtas] karas prieš Ukrainą“. Būtent tokį terminą vartojame ir siekiame įtvirtinti dokumentuose, kad būtų aiški skirtis tarp agresoriaus ir aukos.	Pritarti	Pasiūlymas: Visame dokumente „Rusijos [pradėto] karo Ukrainoje“ formuluotę pakeisti į „Rusijos karas prieš Ukrainą“.
5.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(III skyrius)			„Transatlantinė vienybė Lietuvai bus ypač svarbi ir dėl ilgalaikės Rusijos grėsmės Baltijos regiono ir visos Europos saugumui. Rusijos imperialistinės užmačios ir ypač jos karinė agresija prieš Ukrainą toliau grasins taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai ir Europos saugumo architektūrai. Parama Ukrainai ir teisingos taikos Europoje atkūrimas pareikalaus ilgalaikių ir vieningų Vakarų pastangų.“	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 15 p. formuluotes: „Transatlantinė vienybė Lietuvai bus ypač svarbi ir dėl ilgalaikės Rusijos grėsmės Baltijos regiono ir visos Europos saugumui. Rusijos imperialistinės užmačios ir ypač jos karinė agresija prieš Ukrainą toliau grasins taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai ir Europos saugumo architektūrai. Parama Ukrainai ir teisingos taikos Europoje atkūrimas pareikalaus ilgalaikių ir vieningų Vakarų pastangų. Transatlantinė vienybė Lietuvai bus ypač svarbi ir dėl ilgalaikės Rusijos grėsmės Baltijos regiono ir visos Europos saugumui. Rusijos karas Ukrainoje sugriovė tris dešimtmečius egzistavusią Europos saugumo architektūrą, o parama Ukrainai ir teisingos taikos Europoje atkūrimas reikalaus ilgalaikių ir vieningų Vakarų pastangų. Lietuva ir jos sąjungininkai turi didinti savo atsparumą Rusijos ir Kinijos konvencinių ir hibridinių grėsmių atžvilgiu, rengtis potencialiam galios vakuumui Globalių Pietų valstybėse, o prireikus – būti  pasirengę atremti iš Rytų kylančias grėsmes. Nuolatinė grėsmė ir toliau yra kaimyninė Baltarusija, kaip autoritarinė, politinė ir karinė Rusijos sąjungininkė ir nesaugios Astravo AE eksploatuotoja. Jau dabar Lietuva ir jos sąjungininkai turi mažinti savo pažeidžiamumą Rusijos hibridinių atakų atžvilgiu, rengtis potencialiam Rusijos galios vakuumui Globalių Pietų valstybėse, ypač Kaukaze ir Centrinėje Azijoje, o prireikus – būti pasirengę stoti ir į tiesioginę karinę konfrontaciją su Rusija. Perspektyvoje iki 2050 m. negalima atmesti ir Rusijos byrėjimo ar separatizmo dalyje regionų scenarijaus. Nors tai pakirstų galimybę Rusijai mesti iššūkį Vakarams, Lietuva dėl to netaptų saugesnė. Nuolatinė grėsmė ir toliau yra Baltarusija, kaip autoritarinė, politinė ir karinė Rusijos sąjungininkė ir nesaugios Astravo AE eksploatuotoja.“
6.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(III skyrius)			Siūlome neišskirti Kaukazo ir Centrinės Azijos regionų ir sušvelninti tekstą apie tiesioginę konfrontaciją su Rusija: „Lietuva ir jos sąjungininkai turi didinti savo atsparumą Rusijos ir Kinijos konvencinių ir hibridinių grėsmių atžvilgiu, rengtis potencialiam galios vakuumui Globalių Pietų valstybėse, o prireikus – būti  pasirengusiems atremti iš Rytų kylančias grėsmes. Nuolatinė grėsmė ir toliau yra kaimyninė Baltarusija, kaip autoritarinė, politinė ir karinė Rusijos sąjungininkė ir nesaugios Astravo AE eksploatuotoja.“	Pritarti	Pasiūlymas: Žr. prie URM pasiūlymo Nr. 5
7.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Skyriuje „Strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje“ apie Lietuvos diplomatinę tarnybą kalbama 4 skirtingose pastraipose (43, 44 psl.) neišvengiant pasikartojimų. Siūlytina informaciją apie Lietuvos diplomatinę tarnybą apjungti į vieną tam skirtą pastraipą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka peržiūrėti projekte nurodytus pasikartojimus. Pasiūlymas: Papildyti vizijos teksto 44 psl. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Lietuva valdo platų, tinkamai finansuojamą ir gerai subalansuotą diplomatinį tinklą, kurį dar labiau sustiprina tinklinė diplomatija visuose valdysenos lygmenyse. Reikiamų žinių, kompetencijų ir ekspertizės pasiūlą užtikrina veiksminga valstybės tarnautojų ir diplomatų ugdymo sistema, gyvybinga tarptautinė analitinių centrų ekosistema. Platus ir profesionalus diplomatinis tinklas, aukštas pareigas tarptautinėse organizacijose einantys Lietuvos atstovai, efektyvi strateginė komunikacija bei viešoji diplomatija užsienio visuomenėms padeda sujungti šalies kietąją ir švelniąją galią į sumaniąją galią ir taip vykdyti skirtingoms problemoms tinkamiausias užsienio politikos priemones.“
8.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Rengiamoje Lietuvos vizijoje yra vartojamas retesnis terminas „tinklinė diplomatija“. Siūlytina šį terminą apibrėžti detaliau.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka peržiūrėti tekstą, paaiškinant tinklinės diplomatijos sąvoką arba ją pakeičiant. Pasiūlymas: Patikslinama sąvoka 45 p. tekste ją paaiškinant: „Lietuvoje veikia stipri tinklinės diplomatijos sistema. – Lietuva aktyviai bendradarbiauja su jai palankiais visuomeniniais partneriais ir suinteresuotomis šalimis kitose valstybėse. Tam padeda aktyvių ir gerai atpažįstamų garbės konsulų tinklas, tarptautinėje erdvėje aktyvios verslo ir mokslo organizacijos bei šalies diaspora.“
9.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11			*	Siūlytume atsisakyti tekste naudojamo „Globalių Rytų“ termino.	Nepritarti	Argumentai: Šis terminas sudaro sistemą su tarptautinėje vartosenoje jau įsigalėjusiu „Globalių Pietų“ terminu ir yra tikslingas.
10.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11			*	Vizijoje kalbama apie valdžios ir mokslo, valdžios ir NVO, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, tuo tarpu reikalingas horizontalus visų veikėjų – valdžios, mokslo, verslo, NVO — bendradarbiavimas visuose valstybinio gyvenimo sektoriuose.	Nepritarti	Argumentai: Dokumente jau kalbama apie horizontalų visų veikėjų bendradarbiavimą.
11.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Vizijoje pabrėžiama, kad „kultūra — mūsų tapatybės pagrindas“. Šį teiginį siūlytume papildyti švietimo svarba.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, tačiau  nekeičiant dokumento prasminės konstrukcijos, tikslinga paryškinti švietimo svarbą visuomenės tapatybei. Pasiūlymas: Papildyti vizijos teksto 33 psl. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Švietimas ir mokslas išplėtoti kaip kertinė Lietuvos kultūros dalis, užtikrinanti šios kultūros ir ja grindžiamos valstybės tęstinumą, gyvybingumą ir intelektualinį savarankiškumą. Švietimas, kurio raida pranoksta bendrą visuomenės raidą, sėkmingai atlieka savo vaidmenį ir veda visuomenę pirmyn.“
12.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11			*	Rengiamoje Lietuvos ateities vizijoje svarbu pabrėžti gėlo vandens reikšmę, kas jau šiuo metu yra svarbus Pietų valstybių vidaus ir užsienio politikos klausimas, o ateityje (iki 2050 m.) dėl klimato kaitos ženkliai išaugs ir gali  įtakoti Lietuvos tarptautinius veiksmus.	Nepritarti	Argumentai: Dokumente jau minima strateginė gėlo vandens reikšmė, vandens trūkumas Globalių Pietų valstybėse ir dėl to kylanti humanitarinių krizių ir konfliktų rizika. Manytina, kad daugiau pildyti netikslinga.
13.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(5 skirsnis)		Dokumente nėra skiriama dėmesio Baltijos jūros švarinimo klausimui. Lietuva yra nemažai nuveikusi Jungtinių Tautų ir Cheminio ginklo draudimo organizacijos (angl. — OPCW) formatuose aktualizuojant Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo problematiką, o žinant, kad dėl savo uždarumo Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, būtų prasminga valstybės pažangos dokumente užsiminti apie mūsų pastangas šiuo klausimu (žr. į dokumento 47 ps1., 4.5 punktą, kur kalbama apie sugyvenimą su gamta).	Pritarti iš dalies	Argumentai: Manytina, kad tikslinga viziją IV ir V ambicijose papildyti (su kaimyninėmis šalimis) bendru požiūriu į Baltijos jūros švarinimą, įvesti nuorodą į Helsinkio konvenciją. Pasiūlymas: Papildyti vizijos teksto 51 psl. formuluotes: „Remdamasi Helsinkio konvencija ir koordinuodama savo veiksmus kartu su kitomis Baltijos jūros regioninio šalimis, aktyviai spręs Baltijos jūros taršos klausimą.“
14.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(3 skirsnis)		Siūlytina daugiau dėmesio skirti ES bendrajai rinkai ir konkurencingumui. Strategijoje daug kalbama apie pažangias technologijas ir inovacijas, tačiau jų plėtrą ir sėkmę didžia dalimi užtikrina ES bendrosios rinkos teikiamos galimybės. Lietuva turi toliau siekti ES bendrosios rinkos gilinimo ir atitinkamai naikinti reguliacinius barjerus bei nekurti papildomų priemonių, kurios galimai iškraipytų vidaus rinką, pvz., kitoms šalims tiesiogiai remiant ekonomiką ir pan. Tokios pozicijos laikymasis turėtų būti vienas pagrindų siekiant Lietuvos ekonominės sėkmės.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti vizijos teksto 41 psl. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Skatins tolesnį ES bendrosios rinkos gilinimą, egzistuojančių barjerų šalinimą ir konkurencingumo skatinimą. Sieks, kad atvira ir integruota ES rinka būtų esminis instrumentas, kuriant technologijų ir inovacijų proveržį Europoje.“
15.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Dokumente trūksta dėmesio ES iniciatyvoms pramonės stiprinimui. Siektinas ES ekonominis atsiribojimas (o ne tik rizikų mažinimas) nuo priešiškų valstybių, pramonės sugrąžinimas į ES, o šiame procese deramos dalies ir į Lietuvą. Neseniai paskelbtoje ES ekonominio saugumo strategijoje, kuria siekiama sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, kalbama apie vietos pramonės bazės stiprinimą ir gamybos grandinių trumpinimą. Krizės rodo prekybos ir tiekimo grandinių pažeidžiamumą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka patikslinti su pramonės atsparumu ir tiekimo grandinėmis susijusias formuluotes. Pasiūlymas: Papildyti vizijos teksto 46 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Aktyviai sieks tolesnio ES bendrosios rinkos gilinimo, siekiant stiprinti Europos ekonominį atsparumą.“
16.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Siūlome strateginiame dokumente aiškiau atspindėti kovos su dezinformacija temą. 31 psl. formuluotė „institucionalizuos viešąją komunikaciją“ nėra aiški. Siūlytina šį paragrafą performuluoti. Pavyzdžiui: „Kurs atvirą, skaidrią, profesionalią, patikimą, (paremta duomenimis ir įrodomais) ir dezinformacijai bet manipuliacijoms informacija atsparią viešosios komunikacijos erdvę, kuri tarnautų atviros valdžios principams, sumaniai išnaudotų technologines naujoves. Taikys priemones, skirtas geriau pažinti visuomenę ir atliepti jos lūkesčius, atitinkamai pritaikant viešąją komunikaciją.“	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 31 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Kurs atvirą, skaidrią, profesionalią, patikimą (paremtą duomenimis ir įrodymais) ir dezinformacijai bei manipuliacijoms informacija atsparią viešosios komunikacijos erdvę Institucionalizuos viešąją komunikaciją, kad ji būtų profesionali, patikima (paremta duomenimis ir įrodymais), kuri tarnaustų atviros valdžios principams, sumaniai paišnaudostų technologines naujoves., tarnautų kaip atsvara dezinformacijai. Taikys priemones, skirtas visuomenei geriau pažinti visuomenę ir jos lūkesčiams atliepti jos lūkesčius, atitinkamai pritaikantydama viešąją komunikaciją.“
17.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Siūlome patikslinti formuluojamą siekį „Stiprins dvišales strategines partnerystes su svarbiausiais tarptautiniais partneriais“, pavyzdžiui, taip: „Stiprins transatlantinę ir dvišales strategines partnerystes su bendramintėmis šalimis, bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerėmis.“	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto formuluotes p. 46 ir jas išdėstyti taip: „Stiprins dvišales strategines partnerystes su svarbiausiais tarptautiniais partneriais. Stiprins transatlantinę ir dvišales strategines partnerystes su bendramintėmis šalimis, bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerėmis.“
18.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		45 psl. siūlome papildyti: „Sieks išsaugoti taisyklėmis gristą tarptautinę tvarką, kovos prieš autoritarinių režimų įsigalėjimą pasaulyje ir ekonominę prievartą tarpvalstybiniuose santykiuose. Aktyviai veiks daugiašaliuose formatuose svarbiausiais globalios politikos klausimais.”	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto formuluotes p. 46 ir jas išdėstyti taip: „ Sieks išsaugoti taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kovos prieš autoritarinių režimų įsigalėjimą pasaulyje ir ekonominę prievartą tarpvalstybiniuose santykiuose. Aktyviai veiks daugiašaliuose formatuose svarbiausiais globalios politikos klausimais. Sieks išsaugoti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, kovos prieš autoritarinių režimų įsigalėjimą pasaulyje. Aktyviai veiks daugiašaliuose formatuose svarbiausiais globalios politikos klausimais,. ypač darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms srityse.“
19.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		46 ps1. esantį punktą siūlome papildyti: „Vykdys Lietuvos ekonominį proveržį įgalinančią ir apsaugančią ekonominės diplomatijos ir ekonominio saugumo politiką. Skatins tarptautinį bendradarbiavimą, strateginę prekybos diversifikaciją ir rems integraciją į tarptautines vertės grandines. Užtikrins tvarumo ir žalumo standartų plėtrą ir lygias konkurencingumo sąlygas daugiašalėje sistemoje. Skatins kritinės infrastruktūros, jungiančios Lietuvą su esminiais jos partneriais, plėtrą.”	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto formuluotes p. 47 ir jas išdėstyti taip: „Vykdys Lietuvos ekonominį proveržį įgalinančią ir apsaugančią ekonominės diplomatijos ir ekonominio saugumo politiką. Siekiant mažinti strategines priklausomybes nuo priešiškų valstybių, skatins tarptautinį bendradarbiavimą ir strateginę diversifikaciją, saugių ir patikimų tarptautinių vertės grandinių vystymą, nacionalinės ir ES pramonės plėtrą ir stiprinimą. Užtikrins tvarumo ir žalumo standartų plėtrą ir lygias konkurencingumo sąlygas daugiašalėje sistemoje. Skatins kritinės infrastruktūros, jungiančios Lietuvą su svarbiausiais partneriais, plėtrą. Vykdys Lietuvos ekonominį proveržį įgalinančią ir apsaugančią ekonominės diplomatijos ir ekonominio saugumo politiką. Skatins tarptautinį bendradarbiavimą ir rems integraciją į tarptautines vertės grandines. Užtikrins tvarumo ir žalumo standartų plėtrą ir lygias konkurencingumo sąlygas daugiašalėje sistemoje. Skatins kritinės infrastruktūros, jungiančios Lietuvą su esminiais jos partneriais, plėtrą.“
20.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(1 priedas)			65 psl. prie rodiklio 19.1 (Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP) reikėtų įtraukti 2022 m. duomenis, jie jau prieinami ir yra 87,6%.	Pritarti	Pasiūlymas: prie rodiklio 19.1 (p. 65) įtraukti 2022 m. duomenis – 89,5 87,6%(20221 m.)
21.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Siekdami, kad visų Lietuvos institucijų teikiamos administracinės paslaugos būtų per vieną kanalą pasiekiamos ir pritaikytos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, 30 psl. esantį punktą 4.1.2.1. siūlome formuluoti taip: „Investuos į šalies IT sektorių ir duomenų apdorojimo sistemas, siekdama į vartotoją, įskaitant užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius, orientuotos, vieno langelio principu veikiančios e. valstybės. Standartizuos viešąsias ir administracines paslaugas, vadovaudamasi kuriamos skaitmeninės valdžios koncepcija, judėdama sąveikumo ir integruotų sistemų link. Kartu, nepamiršdama ir skaitmenio saugumo, nuolat vykdys šių  naujų technologijų stebėseną, užtikrindama etišką jų taikymą priimant sprendimus, šių technologijų pritaikymą žmonėms su individualiaisiais poreikiais; rūpinsis, kad būtų nustatytas žmogaus teises gerbiantis skaitmeninės erdvės teisinis reguliavimas.”	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarti iš esmės ir paredaguoti griozdišką formuluotę, atsisakant jos dalies „įskaitant užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius“. Pasiūlymas: Patikslinti vizijos teksto formuluotes p. 30 ir jas išdėstyti taip: „Investuos į šalies IT sektorių ir duomenų apdorojimo sistemas, siekdama į vartotoją orientuotos, vieno langelio principu veikiančios e. valstybės.“
22.	Užsienio reikalų ministerija, 2023-09-11	(VI skyrius)			37 ps1. esantį punktą 4.2.2.3. siūlome formuluoti taip: „Siekdama atkurti visuomenės demografinę pusiausvyrą, vykdys išmintingą ir efektyvią nacionalinius interesus atitinkančią šeimos politiką, sudarys sąlygas į Lietuvą grįžtančių žmonių integracijai, skatins palankų visuomenės požiūrį į juos.” Atitinkamai reikia pakeisti ir 4.3.2.1. punktą.	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymo turinys – ne vizijos dalykas.
23.	Valstybinė kultūros paveldo komisija, 2023-10-11			*	Valstybinė kultūros paveldo komisija susipažinus su Valstybės pažangos strategijos  „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projektu ir prie projekto pridėta „Kultūros ir iššūkių tapatybei sprendimo galimybių studija“ (toliau – Studija), mano, kad Studijoje sąvokos „kultūra“ ir „paveldas“ suvokiami labai plačiai, pvz., „Paveldo sąvoka apima ne tik pripažintas materialias ir nematerialias vertybes, instituciškai saugomas viešosiose erdvėse, muziejuose, bibliotekose ar archyvuose, bet ir iš praeities perimtas institucijas, tradicijas, infrastruktūrą. Kūrybinio lauko sąvoka apima ne tik instituciškai įtvirtintas akademinės kūrybos platformas – teatrus, galerijas, koncertų sales, festivalius, bet ir įvairias kultūrines medijas, kūrybines industrijas bei kūrybinę saviveiklą (p. 7), be to minima ir nekonkreti sąvoka „praeities paveldas“ (p. 8), t. y. paveldas prilyginamas bet kokiems praeities artefaktams, nepaisant jų (ne)turimų verčių. Tokiu būdu kyla pagrindiniai klausimai – kas yra laikytina kultūra? Ar viskas, kas pasiekia mus iš praeities yra paveldas? Ar bet kokia žmogaus veikla yra laikytina kultūra, kaip ir bet koks praeities artefaktas yra traktuojamas kaip paveldas? Taip pat iškyla grėsmė, kad pernelyg išplečiant paveldo apibrėžimą šiuo metu turimi negausūs finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bus dar labiau išskaidyti siekiant apimti naujai atsiradusį, kur kas platesnį, veiklos lauką.  Šioje Studijoje painiojamasi sąvokose, apibrėžimuose ir klasifikavimo bandymuose, pvz. Skaitmenizacijos veikiamoje visuomenėje kultūros paveldas įgyja naujas formas. Vis didesnę dalį sudaro nematerialusis ir suskaitmenintas kultūros paveldas (p. 13), kai suskaitmenintas paveldas prilyginamas nematerialiajam (juk paveldo skaitmeninimas nedidina nematerialiojo paveldo apimčių). Dokumente bandoma apibrėžti visas paveldo rūšis (tekste minimi materialusis ir nematerialusis, nekilnojamas, etninis, praeities paveldas), tačiau visai neminimas kilnojamasis kultūros paveldas – čia jis tapatinamas su „muziejų veikla“ (?), pvz. Lietuvos kultūros ekosistemą galima struktūruoti išskiriant šias kultūros ir meno sritis: menai ir kūryba (vizualieji menai, literatūra, kinas, muzika ir scenos menai, architektūra ir dizainas, tarpdisciplininiai menai), kultūros paveldas (nematerialusis paveldas, etninė kultūra ir kultūros tradicijos, nekilnojamojo paveldo saugojimas ir įveiklinimas, muziejų veikla), bibliotekų veikla, žiniasklaida ir visuomenės informavimas (p. 32), nors kilnojamasis kultūros paveldas apima kur kas platesnę sferą. Studijoje įvardijamos pagrindinės ateities tendencijos: Kultūros procesai yra glaudžiai susiję su socialiniais procesais, tad bendriausiu požiūriu juos iš esmes veikia kelios pagrindinės glaudžiai tarpusavyje susijusios socialinės megatendencijos bus liberalizacija, globalizacija, migracija, skaitmenizacija“ (p. 5), Svarbiausios ateities kultūrą lemsiančios socialinės megatendencijos bus liberalizacija, globalizacija, migracija ir technologijų plėtra“ (p. 10). Tuo tarpu scenarijų dirbtuvėse sukurti ir atvirkštiniai galimi valstybės ateities modeliai – jie atrodo kiek beletristiniai (pvz., Lietuva didžiuojasi pagaliau laimėjusi „Eurasianvision“ konkursą (p. 25)), neįtikinami (pvz., Lietuva tampa autokratine valstybe (p. 22–23)) ir pertekliniai. Studijoje pažymėta, kad 2010 m. birželį Seimo nutarimu patvirtintos „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės“, kuriose kultūra įvardyta kaip valstybės pamatas ir pabrėžiama būtinybė suteikti kultūrai prioritetinės valstybės remiamos srities statusą. Gairėse taip pat numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi šiomis gairėmis ir bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis, parengs gairių įgyvendinimo priemonių planą, pagrįstą finansiniais valstybės įsipareigojimais – ilgalaikiu kultūros finansavimo, investicijų į kultūrą planu, privataus kapitalo ir Europos struktūrinių fondų lėšų pritraukimo ir skyrimo Lietuvos kultūrai projektu. 2021 m. rugsėjį Seimo nutarime „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ konstatuota, jog 2010 m. patvirtintos gairės buvo įgyvendinamos nepakankamai (įvykdytas tik vienas iš dešimties numatytų siekių – sukurta ir veikia Lietuvos kultūros taryba), taip pat, kad nebuvo tinkamai ir laiku įgyvendintas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą“ (p. 31). Taigi, per praėjusį dešimtmetį padaryta labai mažai, apsiribojama skambiais šūkiais ir teoriniais išvedžiojimais, tačiau trūksta lyderystės ir praktinių žingsnių (pati Vyriausybė nepadarė suplanuotų darbų). Iš esmės, beveik visos šios parengtos Studijos turinys ir idėjos išdėstytos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarime Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“. Be to, tarp pagrindinių siekinių buvo parengti Valstybinę kultūros paveldo apsaugos strategiją ir sukurti Lietuvos kultūros paveldo užsienyje saugos ir priežiūros programą. Smulkesni pastebėjimai: Esamos ekosistemos aprašymas: Asociacijos ir sąjungos (p. 36) – išvardijamos aktualios institucijos ir įstaigos: susidaro įspūdis, kad duomenų sistemose ieškota mechaniškai pagal raktinius žodžius „sąjunga“ ir „asociacija“, nes nėra minima Lietuvos archeologijos draugija, nors pvz. Lietuvos architektų sąjunga yra. Ekosistemos transformacijos pasiūlymai: Socialinė atskirtis, kultūrinio kapitalo stoka – Lietuvoje neblogai išvystytas profesionalių menininkų ar paveldo specialistų rengimas [...] (p. 43) – neįvardintos Paveldo komisijos sprendimuose išsakytos pastabas dėl nepakankamo paveldo apsaugos specialistų rengimo.	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlyme kalbama apie LRV teikimo priedą, kuris nėra Seimo nutarimu tvirtinamo dokumento dalis.
24.	Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-11-09			*	Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto (toliau - Žmogaus teisių komitetas) 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-2023- 4326 „Dėl Žmogaus teisių komiteto 2023 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo išrašo“ pateiktą Žmogaus teisių komiteto 2023 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo išrašą, teikia pastebėjimus dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projekto (toliau - Projektas). Susipažinus su Projektu kyla abejonių dėl žmogaus teisių, kaip visa apimančio principo, integravimo į Projektą pakankamumo. Kyla klausimas, kodėl vizijos pamatu pasirinkta kultūra, nėra aišku, ar ji apima piliečius ir jų nuoseklų siekį demokratizuoti šalį bei indėlį į šalies demokratizacijos procesus, tarp kurių, be kita ko, yra pagarba žmogaus teisėms. Analizuojant Projektą verta pastebėti, kad strateginės ambicijos apima ir piliečių kuriamą demokratiją, taip pat kalbama apie valstybę, kuri yra globalios politikos veikėja, tačiau nė vienoje iš šių ambicijų nėra skiriama deramo dėmesio žmogaus teisėms, kaip vienam esminių demokratinės visuomenės sandų, užtikrinti, arba nėra ambicijos, kurioje būtų aptariama, kokia bus Lietuva, užtikrinusi tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje bei įgyvendinusi tarptautinių ir regioninių organizacijų rekomendacijas dėl pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo. Dokumente itin daug kalbama apie veržlią ir konstruktyvią politiką regione ir globaliu lygiu, užsimenama apie bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, tačiau visiškai neskiriama dėmesio tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms, plėtojančioms žmogaus teisių darbotvarkę, siekiančioms žmogaus teisių pagarbos užtikrinimo, kurių narė yra Lietuva, pavyzdžiui. Jungtinių Tautų Organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad šeštojo skyriaus pirmame skirsnyje teigiama, kad „Lietuva yra stipri teisinė valstybė, garantuojanti ir ginanti žmogaus teises ir vykdanti teisingumą atvirai, atsakingai, profesionaliai ir sąžiningai.tačiau nėra aišku, kaip suvokiamas žmogaus teisių turinys, ar jis apima visas žmogaus teisių temas, ar pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimas suvokiamas tik per teisingumo vykdymą, teisės viršenybės užtikrinimą. Svarbu pastebėti, kad šis klausimas tampa itin aktualus, kai šiame skyriuje minimos tam tikros žmogaus teisių temos, tačiau neliečiamos kitos, arba jos minimos pernelyg abstrakčiai (pavyzdžiui, kova su diskriminacija, lygybės siekis), kad būtų galima identifikuoti, kokių visuomenės grupių žmogaus teisių problemos bus sprendžiamos. Be to, šis klausimas aktualizuojasi, kai šio skyriaus trečiame skirsnyje kalbama apie socialinės nelygybės suvaldymą, pasiūlant tik itin ribotas priemones - veiksmingas viešąsias paslaugas, todėl kyla klausimas, ar šios priemonės pakankamos ambicijai pasiekti, ar socialinės nelygybės užtikrinimas apima ir visuomenėje marginalizuojamas socialines grupes. Įdomu tai. kad įvardyto skyriaus antrame skirsnyje kalbama apie „kompleksiškai vykdomą mokslo įrodymais pagrįstą šeimos politiką, apimančią visas šeimų formas“, tačiau vėliau detalizuojama, kad dėmesys bus skiriamas lyčių lygybės šeimoje skatinimui, todėl kyla klausimas, ar ir kaip bus sprendžiamos vienalyčių šeimų problemos, kad tokios šeimos būtų pripažįstamos, nediskriminuojamos ir integruojamos į visuomenę, ypač tuomet, kai šio Projekto rengimo etape jų teisės vis dar nėra užtikrinamos. Vertinant ketvirtame skirsnyje aprašytą ambiciją rašoma apie Lietuvos gyventojų pasiryžimą ginti Lietuvos nepriklausomybę ir dirbti dėl jos gerovės bei saugumo labui, tačiau šioje ambicijoje taip trūksta pagarbos žmogaus teisėms, kaip vieno iš nacionalinio saugumo sandų, aspekto, ypač kalbant apie sprendimus, kurie paveikia tautos atstovus, kurie kuria Lietuvos valstybę. Pavyzdžiui, ambicijos aprašyme teigiama, kad „Lietuvos valdžia parengė išsamius nacionalinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus konvencinių, hibridinių ir kibernetinių atakų, pandemijų, ekstremalių gamtos reiškinių, ekonominės krizės, nereguliarių migracijos srautų ir kritinės infrastruktūros sutrikimų atvejais, suformavo strateginius analitinius pajėgumus. Planai ir pajėgumai nuolat peržiūrimi ir atnaujinami“, tačiau nėra aišku, kodėl, kalbant apie „atsparią valstybę, konstruktyvią ir įtakingą globalios politikos veikėją“, nėra kalbama apie poreikį parengti nacionalinį žmogaus teisių planą, kuris padėtų atliepti su geopolitiniais iššūkiais susijusias žmogaus teisių problemas, klausimus, susijusius su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais, padėtų spręsti pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinimo aspektus. Vertinant „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ poveikio rodiklius atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aptariant ateitį formuojančias globalias tendencijas kalbama ir apie klimato kaitą, ir planetos ekosistemų krizę, geopolitinius poslinkius, demokratijų nuosmukį, rodiklių rinkiniai neapima arba tik iš dalies apima pirmiau įvardytas problemas. Svarbu pastebėti, kad tarp Projekto poveikio rodiklių nėra rodiklių, matuojančių valstybės demokratijos tvarumą (pavyzdžiui, „The Economist“ demokratijos indeksas („Democracy Index“)), nėra rodiklių, matuojančių žmogaus teisių situaciją šalyje (pavyzdžiui, organizacijos „Freedom House“ matavimo instrumentas „Freedom in the World“) nematuojamas pilietinės visuomenės pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis, nėra rodiklių, matuojančių pilietinės visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Be to, nėra aiškūs ir išsamūs rodiklių parinkimo argumentai, t. y., kodėl parenkant Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ poveikio rodiklius vieni kriterijai įtraukti į poveikio rodiklių rinkinį, kodėl kitų atsisakoma. Apibendrinant galima teigti, kad žmogaus teisių aspektui Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ trūksta konkretesnio turinio bei sąsajos su rodikliais.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka sustiprinti žmogaus teisių akcentus, nekeičiant rodiklių sąrašo. Pasiūlymas: Žmogaus teisių vaidmenį (neišskiriant konkrečių teisių ir jas suprantant taip, kaip jos yra suprantamos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje) išryškinti visame dokumente, I ir IV strateginėse ambicijose.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Valdas Rakutis, 2023-11-09		*	Susipažinęs su Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektu (toliau – Projektas), teikiu šias pastabas ir pasiūlymus. Remiantis demokratijos bei švietimo būklės kintamaisiais išvedami 4 ateities scenarijai, vienas kurių yra siektinas („Šiaurinė žvaigždė“), o kiti trys iliustruoja mažiau sėkmingus vizijos sekimo rezultatus. Tačiau ateityje galime susidurti su nuo mūsų mažiau priklausančiais sukrėtimais, kurie iš esmės keistų valstybės raidą ir verstų koreguoti savo ateities lūkesčius. Vertinant Rytų – Vakarų geopolitinę atskirtį, jų ribas, judėjimą, būtina pastebėti, kad esame ant jų kultūrinės ir politinės ribos. Šiuo metu ši riba daugmaž atitinka rytinę ES sieną bei Vakarų kryptį pasirinkusią Ukrainą bei Moldovą, tačiau ji juda ganėtinai greitai. Lietuva ganėtinai neseniai yra atgavusi nepriklausomybę, prisijungusi prie ES ir NATO, analogiška situacija mūsų kaimyninėse šalyse, o Ukrainos pasitraukimas iš Rusijos įtakos zonos įvyko tik 2014-aisiais.  Atsižvelgiant į tai, projekto vizijoje turėtų būti numatyti trys scenarijai – juodasis, pilkasis ir baltasis. Juodasis scenarijus numatytų Rytų – Vakarų kultūrinės ir politinės ribos stūmimąsi į Vakarus. Tai reikštų Ukrainos pralaimėjimą kare, Rusijos invaziją į Baltijos šalis bei Lenkiją ir galimą Lietuvos pralaimėjimą. Šis scenarijus turėtų numatyti Lietuvos pilietinio ir partizaninio pasipriešinimo planus, išeivijos vyriausybės suformavimą ir jos darbo priemones bei tikslus, taip pat kariavimą ne tik savoje, bet ir kaimyninių šalių teritorijoje. Turėtume nustatyti žmogiškus ir materialinius nuostolius įvykus juodajam scenarijui, taip pat atsižvelgti į galimus okupanto planus Lietuvos teritorijoje. Jei įvyktų juodasis scenarijus, tautos išlikimo klausimas taptų pats svarbiausias. Dalis lietuvių pasitrauks į išeiviją ir susidurs su ištirpimo dominuojančioje kultūroje pavojumi, o kita dalis liks gyventi kerštingo priešo okupuotoje šalyje ir susidurs su tikėtina agresyvia rusinimo politika bei kolonizacija. Norint išlikti tokiomis sąlygomis reikalingas stiprus tautinis tapatumas, stiprios bendruomenės, pilietinė visuomenė, taip pat palankesnės demografinės tendencijos. Į Projektą būtina įtraukti tautos išlikimo strategiją, numatančią mūsų tautos atsparumo stiprinimą, kad ji būtų pasirengusi atsilaikyti gyvenimo išeivijoje bei okupacijoje sąlygomis. Verta paminėti, kad jau dabar daugiau nei milijonas lietuvių gyvena išeivijoje, todėl tautos išlikimo strategija yra aktuali netgi nemąstant apie juodąjį scenarijų. Kaip istorinį pavyzdį išeivijoje atsidūrusių lietuvių tautinio išlikimo programos vertėtų nurodyti Lietuvių chartiją, kurią 1949-aisiais paskelbė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. Baltasis scenarijus numatytų Rytų – Vakarų kultūrinės ir politinės ribos stūmimąsi toliau į Rytus nuo Lietuvos sienų. Tai reikštų Baltarusijos demokratizaciją ir europinę integraciją, Ukrainos pergalę kare ir naujas Rusijos vystymosi perspektyvas po karo pabaigos. Baltasis scenarijus iš esmės keistų Lietuvos geopolitinę padėtį, panaikintų arba reikšmingai sumažintų Rusijos karinę grėsmę ir mūsų politinėje darbotvarkėje užleistų prioritetą kitoms politinėms, kultūrinėms bei saugumo problemomis, kurias šiame scenarijuje vertėtų apsvarstyti. Svarbu apsvarstyti pasikeitusias Rytų politikos gaires, kai esminiais uždaviniais draugiškų saitų plėtra su demokratiškomis Rytų kaimynėmis bei demokratijos plėtra tolimesnėje Eurazijos erdvėje. Pilkasis scenarijus numatytų Rytų – Vakarų kultūrinės ir politinės ribos stabilumą. Rusijos grėsmė išliktų, pradėtų ryškėti Baltarusijos ir Rusijos izoliacijos vaisiai, padėtis Ukrainoje tebeliktų tokia, kokia yra. Pilkasis scenarijus turėtų aptarti įsisenėjusio Rytų – Vakarų konflikto, taip pat sustojusios ES plėtros į Rytus pasekmes. Turint omeny šiuo metu matomą globalios Vakarų įtakos silpnėjimą, šis scenarijus tikriausiai būtų labiau neigiamas nei teigiamas – jis reikštų Vakarų stagnaciją. Projekte aprašyta IV strateginė ambicija jau išsamiai aprašo ruošimąsi ateičiai, atitinkančiai pilkąjį scenarijų, tačiau jį vertėtų papildyti. Vertinant pasiektus rezultatus, turime atsižvelgti ne tik į minkštąją, bet ir į kietąją galią. Reaguodama į baltąjį ir juodąjį scenarijus, IV strateginė ambicija turėtų numatyti naujas optimistines ir pesimistines perspektyvas.	Nepritarti	Argumentai: Komiteto sprendimu dokumente atsisakoma skyriaus, aprašančio valstybės pažangos scenarijus, todėl šis pasiūlymas netikslingas. Žr. Ateities komiteto pasiūlymą Nr. 8.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys		Komiteto nuomonė		Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Lietuva 2050) IV skyriaus I skirsnis vadinasi „Piliečių kuriama demokratija: patikima, atvira, telkianti“, tačiau jame pagrindinis vaidmuo skiriamas ne piliečių įgalinimui, jų dalyvavimui sprendimų priėmime, o valstybės institucijoms, kurios „gebės naviguoti neapibrėžtumo sąlygomis“, „telks visuomenę bendriems tikslams“, „nustatys vystymosi prioritetus ir juos nuosekliai įgyvendins“, „aktyviai ieškos būdų, kaip įtraukti piliečius“ ir t.t.  Abejotina, ar tokia strateginės ambicijos įgyvendinimo vizija yra iš tiesų ambicinga, ar tai nėra status quo išsaugojimas, nes vizijoje nėra užkoduotas kokybinis pokytis, pvz., valstybės valdyme dalyvauti motyvuotas pilietis. Kyla rizika, kad piliečių įtraukimas gali tapti tik deklaracija, be turinio ir kultūrinio pokyčio. Tyrimo „Piliečių į(si)traukimas į viešąjį valdymą Lietuvoje: šiaurinė žvaigždė ar?..“ autorė dr. Ligita Šarkutė teigia, kad „sklandi valdžia, kuri yra nematoma, kai pereinama nuo valdžios kaip nuolatinio žmonių gyvenimo dalyvio prie proaktyvių ir automatizuotų paslaugų kūrimo; kai biurokratinės ir sektorinės ribos tampa pralaidžios <...> ir kartu suburiamos skirtingos visuomenės dalys, kurios drauge dirbtų siekdamos tikslų“. Mokslininkės įžvalgos atliepia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pamatinį valdžios įstaigų veikimo principą - valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad, pasak tyrimo autorės L. Šarkutės, „viešojo valdymo strategijose akcentuoti efektyvumą, veiksmingumą ir panašias kategorijas jau nėra nei inovatyvu, nei modernu. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, siūlome iš esmės peržiūrėti Lietuva 2050 IV skyriaus I skirsnyje išdėstytą strateginės ambicijos įgyvendinimo viziją ir  tikslinti pagrindinių valstybės valdymo pokyčių sritis (27-32 puslapiai), numatant, kad: - valstybės valdymas grindžiamas piliečių dalyvavimu sprendimų priėmimo procese; - valstybės institucijos ir įstaigos sudaro sąlygas piliečiams dalyvauti valstybės valdyme ir būti išgirstiems; - administracinių paslaugų teikimo procesai kuriami pasitelkiant dizaino mąstyseną ir atliepiant tikruosius piliečių poreikius.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytume, kad tikslinga redakcine tvarka peržiūrėti valstybės institucijų ir piliečių santykio atvaizdavimą projekte, neminint konkrečių metodų. Pasiūlymas: Strateginė ambicija esmingai peržiūrėta atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą, pabrėžiant visuomenės iniciatyvą, į(si)traukimą ir institucijų bendradarbiavimą su visuomene, Respublikos principais pagrįstą valdyseną, žr. p. 27-32.
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Lietuva 2050 vizijoje turėtų būti vengiama deklaracijų neatskleidžiant jų turinio, priešingu atveju, nebus bendro supratimo, kuria linkme turi keistis Lietuva. Vizija turėtų vienyti gyventojus, vengti elitizmo, visuomenės segmentacijos ar klišių visuomenėje susiformavimo. Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnyba turėtų būti apibrėžiama ne pagal statusą, bet pagal jos veikimo principus, atitinkančius gyventojų poreikius. Pasiūlymas: Atsisakyti nuostatos „Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, darbas valstybei – prestižinis“ (28 puslapis) ir vietoj jos įtvirtinti nuostatą „Valstybės tarnyba veikia atliepdama gyventojų poreikius, užtikrindama administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą gyventojui mažiausiomis sąnaudomis“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Pritartina patikslinti formuluotę, atsisakant prestižiškumo sąvokos, tačiau išlaikant valstybės tarnybos aukštos reputacijos ir patrauklumo idėją. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto p.28 formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, atliepianti gyventojų poreikius, o jos darbas valstybei – prestižinis gerbiamas ir vertinamas.“
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20	(VI skyrius)			Argumentai: Lietuva 2050 projekte kalbama apie adekvataus finansavimo švietimui užtikrinimą (36 puslapis),  efektyvų išteklių panaudojimą užtikrinančią finansavimo peržiūrą sveikatos priežiūrai (37 puslapis), finansavimo užtikrinimą veiksmų planui, kaip pagerinti infrastruktūrą ir pritaikyti įvairių poreikių turintiems visuomenės nariams (50 puslapis). Visais šiais atvejais numatoma atlikti vertinimą ir tada priimti sprendimus dėl finansavimo. Be to, nekalbama apie finansavimo didinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ tvirtina, kad būtina didinti finansavimą kelių infrastruktūrai, priešingu atveju, jos kokybė ženkliai pablogės ir nebus užtikrinamas gyventojų judumas. Tačiau, Lietuva 2050 kalbant apie užsienio politiką jau pačioje vizijoje įtvirtinama, kad bus reikšmingai didinamas diplomatinės tarnybos finansavimas, kad diplomatinis darbas būtų patrauklus, pritrauktų ir išlaikytų gabius darbuotojus, o Lietuvos diplomatinės atstovybės veiktų visose Lietuvai svarbiausiose vietose (45 puslapis). Abejotina, ar yra objektyvių priežasčių, kodėl užsienio politika išskiriama iš kitų valstybės valdymo sričių (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.), o viena valstybės tarnautojų kategorija - iš visų kitų. Pasiūlymas: Iš esmės peržiūrėti Lietuva 2050 nuostatas, susijusias su finansavimu. Finansavimo pokyčius sieti su realiais gyventojų poreikiais ir kokybiniais pokyčiais, neišskiriant tik vienos piliečių grupės.		Pritarti		Pasiūlymas: Išbraukti nuostatą dėl diplomatinės tarnybos finansavimo išskirtinio didinimo ir formuluotę išdėstyti taip: „Reikšmingai didins Užtikrins pakankamą diplomatinės tarnybos finansavimą, kad diplomatinis darbas būtų patrauklus, pritrauktų ir išlaikytų gabius darbuotojus, o Lietuvos diplomatinės atstovybės veiktų visose Lietuvai svarbiausiose vietose“ (p.  45). Dėl projekte numatytų reformų finansavimo įtraukti atskirą straipsnį Seimo nutarime, siūlant politinėms partijoms susitarti dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų apimčių (žr. Ateities komiteto pasiūlymą Nr. 1).
4.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20	(1 priedas)			Argumentai: Lietuvos ateities vizija turi būti aiški ir suprantama kiekvienam gyventojui. Vizijos aiškumas ir Lietuvos gyventojų įsipareigojimas siekti vizijos įgyvendinimo yra jos sėkmės garantija. Aiškumo ir suprantamumo reikalavimai taikytini ir strategijos 1 priede išvardytiems pokyčio rodikliams. Susipažinus su jais, darytina išvada, kad dalis rodiklių yra sudėtingi (sudėtiniai), abejotina, ar lengvai suprantami specialių žinių neturintiems žmonėms (pvz., atotrūkis nuo 2050-ųjų svajonių Lietuvos). Kai kurie rodikliai turėtų būti įtvirtinti ne vizijoje, o ją įgyvendinančiuose dokumentuose dėl savo fragmentiškumo (pvz., kasdienio kūrybingumo rodiklis, mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio, dalis). Kiti rodikliai persidengia (pvz., asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį ir asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį, – vidutinis nuokrypis regionuose, palyginti su regionų skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio vidurkiu). Dalis rodiklių nėra ambicingi, numatomas neženklus pokytis (pvz., pasitikėjimas pažįstamais žmonėmis iki 2050 m. išaugs 3 procentais (nuo 87 iki 90 proc.;  pagal prekybos globalizaciją de facto iš 2 vietos Lietuva pakils į 1). Be to, kyla rizika, kad matuojant vizijos įgyvendinimą net pagal 28 pokyčio rodiklius bus prarandama siekiamo pokyčio esmė (kas yra svarbiausia vizijoje), tai gali apsunkti įgyvendinimo pažangos ir pasiektų rezultatų aiškinimą ir suprantamumą visuomenei. Manytina, kad Lietuvos ateities vizijos sėkmė turėtų būti matuojama ne daugiau kaip 10-12 svarbiausių pokyčių rodiklių, kurie būtų aiškiai suprantami visuomenei ir kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų suprasti, kaip rodiklio vertės pokytis atsispindės jo kasdieniame gyvenime. Visi kiti pokyčio rodikliai turėtų būti numatyti viziją įgyvendinančiuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad 4 rodiklis „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ neturi siektinos reikšmės ir nepateikiamas paaiškinimas, ar vertė bus nustatyta vėliau. Pasiūlymas: Vizijoje Lietuva 2050 nustatyti 10-12 svarbiausių pokyčio rodiklių, suprantamų visuomenei ir aiškiai išmatuojamų. Papildyti 1 priedo 4 eilutę ir numatyti siektiną rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ reikšmę.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Komitetas nusprendė nekeisti dokumento projekte esančio rodiklių rinkinio. Pasiūlymas nustatyti rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ reikšmę yra priimtinas. Pasiūlymas: Nekeisti projekte esančio rodiklių rinkinio. Prie rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ pažymėti, kad jo skaičiavimo metodika bus nustatyta ateityje: „(Rodiklio apibrėžimas ir siektina reikšmė bus nustatyti peržiūrint Nacionalinį pažangos planą (toliau – NPP)“.
5.	Sveikatos reikalų komitetas, 2023-09-27	(1 priedas)			Argumentai: Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – „Lietuva 2050“)  įgyvendinimo sėkmė vertinama stebint ir analizuojant poveikio rodiklių (1 priedas), kurie apibūdina, atskleidžia visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. Renkantis šiuos rodiklius, svarbus nuoseklumas, nes kitaip sunku bus palyginti ir vertinti aktualiuose ilgalaikės ir vidutinės trukmės strateginiuose dokumentuose visuomenės sveikatai keliamų tikslų pažangą ir šiems tikslams siekti taikomų priemonių efektyvumą. Pvz., Lietuvos sveikatos 1998-2010 m. programoje buvo numatytas “vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis”, Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. strategijoje numatytas “vidutinės būsimo gyvenimo trukmės rodiklis“, o  „Lietuva 2050“ projekte numatytas “vidutinės tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės rodiklis”. Pažymėtina, kad EBPO/ES šaltiniuose vartojami rodikliai – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. „Lietuva 2050“ VI skyriaus antrame skirsnyje numatoma, kad strateginę ambiciją (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) įgyvendinusioje Lietuvoje „<...Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė...>“, tačiau pasigendama šią ambiciją vertinančių poveikio rodiklių, susijusių su gyventojų bendros gyvenimo trukmės vertinimu. Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą strateginės ambicijos (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) nauju rodikliu „Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė“.		Nepritarti		Argumentai: Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
6.	Sveikatos reikalų komitetas, 2023-09-27	(1 priedas)			Argumentai:  „Lietuva 2050“ VI skyriaus antrame skirsnyje numatoma, kad strateginę ambiciją (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) įgyvendinusioje Lietuvoje „<...Sustiprėjęs socialinio ir ekonominio saugumo jausmas, psichologinis visuomenės atsparumas ir įsigalėjusi pusiausvyra tarp darbo ir laisvalaikio reiškia stipriai pagerėjusią visuomenės emocinę sveikatą.>“. tačiau pasigendama šią ambiciją vertinančių poveikio rodiklių, susijusių su gyventojų socialinės atskirties, sveikatos netolygumų mažinimo, saugesnės socialinės aplinkos kūrimo problemų sprendimu. Šių problemų sprendimui turėtų būti teikiamas prioritetas, nes Lietuva vis dar yra sąrašo viršuje pagal nusižudančių gyventojų dalį (Lietuva sąraše antra po Korėjos) (EBPO, 2022). Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą strateginės ambicijos (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) nauju rodikliu „Mirtingumas dėl savižudybių (atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)“.		Nepritarti		Argumentai: Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
7.	Sveikatos reikalų komitetas, 2023-09-27	(1 priedas)			Argumentai:  „Lietuva 2050“ VI skyriaus antrame skirsnyje numatoma, kad strateginę ambiciją (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) įgyvendinusioje Lietuvoje „<...Žmonės rūpinasi savo sveikata ir gyvena sveikai, naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis...>“. Įgyvendindama šią ambiciją, Lietuva saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtros ir užtikrinimo srityje „Stiprins gyventojų sveikatą ir sudarys sąlygas ją išsaugoti, ugdydama visuomenės sveikatos raštingumą ir skatindama gyventojus įsitraukti į rūpinimąsi savo bei artimųjų sveikata. Užtikrins sveikai gyvensenai būtinas sąlygas, darnų judumą ir aplinkai draugiškus vartojimo įpročius.“ Tačiau pasigendama šią ambiciją vertinančių poveikio rodiklių, susijusių su sveikos gyvensenos įpročių formavimu (sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimu, žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimu) nustatymo. Be šių rodiklių sunku bus palyginti ir vertinti aktualiuose strateginiuose dokumentuose (pvz. Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. strategijoje, Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“)  visuomenės sveikatai keliamų tikslų pažangą ir šiems tikslams siekti taikomų priemonių efektyvumą. Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą strateginės ambicijos (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) naujais rodikliais: „Legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus (litrais absoliutaus alkoholio)“; „Tabako suvartojimas vienam gyventojui per metus (cigarečių skaičius)“; „Lietuvos gyventojų, per paskutinius 12 mėn. vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis (proc.)“; „Nutukusių vyrų dalis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus vyrų, (proc.)“; „Nutukusių moterų dalis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus moterų, (proc.)“.		Nepritarti		Argumentai: Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
8.	Audito komitetas, 2023-10-04	(VII skyrius)			Argumentai: Įvertinus tai, kad: 1) pagal Strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 14 str. 4 d. nuostatas Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsena ir vertinimas atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka, kas reiškia, jog visi šie procesai ir juose dalyvaujantys strateginio valdymo dalyviai bei jų funkcijos ir atsakomybės turi būti aiškiai išdėstyti šiame dokumente (tai yra svarbus sėkmingo Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo faktorius, ypač atsižvelgiant į tai, kad tarpiniame šiuo metu galiojančios Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ vertinime, kaip viena iš esminių su šios strategijos įgyvendinimu susijusių spragų, nurodytas neužtikrintas jos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmas; 2) vykdydama savo funkcijas, Vyriausybės kanceliarija ne tik koordinuoja Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo pažangos stebėseną (kaip nurodyta SVĮ 14 str. 4 d.), bet praktikoje ir pati aktyviai dalyvauja stebėsenos procese ir pagal savo kompetenciją vertina gautus stebėsenos rezultatus (t. y. daro išvadas ir priima atitinkamus sprendimus); 3) Valstybės pažangos strategija įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą (toliau – NPP), o  kaip nurodyta šiuo metu galiojančiame 2021–2030 metų NPP, šiame dokumente įtvirtintų strateginių tikslų ir jų poveikio rodiklių įgyvendinimo pažangą stebi Vyriausybės kanceliarija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), siūlytina atitinkamai patikslinti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – VPS 2050) projekto VII skyriaus „Stebėsenos ir vertinimo“ dalies 2 paragrafą, įrašant Vyriausybės kanceliariją. Pasiūlymas: Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Stebėsenos ir vertinimo“ dalies 2 paragrafą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė vertinama stebint ir analizuojant poveikio rodiklių (1 priedas), kurie apibūdina, atskleidžia visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. „Lietuva 2050“ įgyvendinimo pažangą matuojančių poveikio rodiklių stebėseną ir analizę atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centras centru (STRATA). Šių rodiklių švieslentė prieinama Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS) ir skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto formuluotes p. 54 ir jas išdėstyti taip: „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė vertinama stebint ir analizuojant poveikio rodiklių (1 priedas), kurie apibūdina, atskleidžiaiančių visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. Šie poveikio rodikliai yra perkeliami į NPP nustatant tarpines jų pasiekimo reikšmes pagal NPP įgyvendinimo trukmę. Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ strateginių ambicijų, pamato ir  pamatinių (jungiamųjų) principų įgyvendinimo pažangąai svarbūs rodikliai yra įtraukiami į NPP ir peržiūrimi (įtraukiami nauji svarbūs rodikliai, išbraukiami stebėsenai nebeaktualūs rodikliai, tikslinamos rodiklių siektinos reikšmės) kiekvieną kartą, kai pagal strateginio valdymo sistemos veikimą reglamentuojančius teisės aktus NPP yra peržiūrimas ir tvirtinami jo pokyčiai. matuojančių poveikio rodiklių stebėseną ir analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). Visų Ššių rodiklių švieslentė prieinama Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS) ir skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje.“
9.	Audito komitetas, 2023-10-04	(VII skyrius)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydama savo funkcijas, Vyriausybės kanceliarija ne tik koordinuoja Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo pažangos stebėseną (kaip nurodyta SVĮ 14 str. 4 d.), bet praktikoje ir pati aktyviai dalyvauja stebėsenos procese ir pagal savo kompetenciją vertina gautus stebėsenos rezultatus (t. y. daro išvadas ir priima atitinkamus sprendimus), taip pat įvertinus kitus argumentus, išdėstytus prie Audito komiteto 1 pasiūlymo, siūlytina atitinkamai patikslinti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Stebėsenos ir vertinimo“ dalies 4 paragrafą, įrašant Vyriausybės kanceliariją. Pasiūlymas: Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Stebėsenos ir vertinimo“ dalies 4 paragrafą ir jį išdėstyti taip: „Sistemiškai ir reguliariai „Lietuva 2050“ įgyvendinimą vertina Vyriausybės kanceliarija kartu su STRATA per tarpinį arba baigiamąjį NPP vertinimą. Strateginių ambicijų ar jų atskirų dalių vertinimas gali būti inicijuojamas ir dažniau, norint įvertinti tuo metu aktualius jų įgyvendinimo aspektus, pvz., rezultatyvumą, naudingumą, kai kurių krypčių tinkamumą ar tęstinumo poreikį.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau. Pasiūlymas: Žr. komiteto nuomonę prie Audito komiteto pasiūlymo Nr. 8.
10.	Audito komitetas, 2023-10-04	(VII skyrius)			Argumentai: SVĮ 14 str. 5 d. nurodyta, jog atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka ir ši pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, siekiant aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalies 1 paragrafą. Pasiūlymas: Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalies 1 paragrafą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ numatytą pasiekti pažangą kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP, ne rečiau kaip vieną kartą per metus vertina Valstybės pažangos taryba.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Manytina, kad vizijos tekste yra pakankamai atspindėtas NPP vaidmuo. Pasiūlymas vizijos pažangą vertinti kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP, laikytinas atlieptu.
11.	Audito komitetas, 2023-10-04	(VII skyrius)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (toliau – VSAĮ) 14 str. 1 d. nurodyta, jog Valstybės pažangos ataskaitą rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija, taip pat į tai, jog VSAĮ nustatyta ne tik šios ataskaitos rengimo tvarka, bet ir jos pateikimo atitinkamoms institucijoms (Valstybės kontrolei, Vyriausybei, Seimui) terminai (žr. VSAĮ priedą), siūlytina atitinkamai patikslinti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalies 2 paragrafą. Pasiūlymas: Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalies 2 paragrafą ir jį išdėstyti taip: „Informacija apie „Lietuva 2050“ įgyvendinimą kiekvienais metais pateikiama Valstybės pažangos ataskaitoje, kurią rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto p. 55 formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Informacija apie „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimą kiekvienais metais pateikiama Valstybės pažangos ataskaitoje, kuriią yra rengiama Vyriausybės kanceliarija Viešojo sektoriaus atskaitomybės Lietuvos Respublikos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
12.	Audito komitetas, 2023-10-04	(VII skyrius)			Įvertinus tarpiniame šiuo metu galiojančios Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ (toliau – VPS 2030) vertinime ir esamos situacijos analizėje, kurią prieš rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ (toliau – VPS 2050) atliko Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA), pateiktus rezultatus ir nustatytus trūkumus, iš kurių kaip vienas svarbiausių paminėtinas VPS 2030 laikymosi bei tikslų įgyvendinimo stebėsenos stygius (t. y. aiškių sąsajų tarp VPS 2030 ir žemesnio lygmens strateginio planavimo dokumentų stoka, įgyvendinimo procesų stebėsenos neužtikrinimas ir kt.), kas, kaip pažymi STRATA, lėmė šios strategijos egzistavimą tam tikrame neapibrėžtume; pabrėžiant tai, kad tarpiniame VPS 2030 vertinime ir esamos situacijos analizėje kaip viena iš STRATA pateiktų rekomendacijų minėtai problemai spręsti yra, rengiant naująją strategiją, numatyti konkrečius už VPS 2050 įgyvendinimo stebėseną ir pažangos vertinimą atsakingus strateginio valdymo sistemos dalyvius, kas reiškia, jog turi būti aiškiai apibrėžti ne tik patys dalyviai, bet ir jų funkcijos bei atsakomybės, kas reikšmingai prisidėtų prie sėkmingos VPS 2050 įgyvendinimo eigos; atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 14 str. 4 d. ir 5 d. nuostatas, įtvirtinančias, jog Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka, taip pat įvertinus tai, kad naujojoje strategijoje aprašant visus šiuos procesus bei juose dalyvaujančius strateginio valdymo dalyvius, jų funkcijas ir atsakomybes, trūksta aiškumo ir nuoseklumo; akcentuojant tai, kad, kaip pabrėžia STRATA tarpiniame VPS 2030 vertinime ir esamos situacijos analizėje, sėkmingai strategijai reikalinga sinergija ir simetrija tarp tikslų, idėjų ir išteklių, kas iš esmės reiškia, jog norint pasiekti VPS 2050 nustatytas strategines ambicijas, tikslingas išankstinis strateginis planavimas ne tik šioje strategijoje nustatytų siektinų rezultatų bei atliktinų veiksmų lygmenyje, bet ir finansinio modeliavimo plotmėje, kuris leistų nubrėžti pagrindinius kontūrus, prognozuojant finansinių išteklių, kurių reikia VPS 2050 tikslams pasiekti, dydį, 2. Rekomenduoti Seimo Ateities komitetui, kuris paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2937: a) peržiūrėti VPS 2050 VII skyriaus „Įgyvendinimo“, „Stebėsenos ir vertinimo“ bei „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalis ir apsvarstyti galimybę jas labiau konkretizuoti, aiškiau ir nuosekliau apibrėžiant VPS 2050 įgyvendinimo pažangos stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo procesus, dalyvius bei jų funkcijas ir atsakomybes; <...>		Pritarti		Pasiūlymas: Sukonkretinti ir aiškiau apibrėžti vizijos įgyvendinimui, stebėsenai ir vertinimui, atsiskaitymui už pasiektą pažangą skirtas nuostatas (p. 53-56).
13.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Atsižvelgiant į Nacionalinės sportininkų asociacijos pasiūlymą, siūloma įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Žmonės rūpinasi savo sveikata ir, naudodamiesi išplėtota infrastruktūra bei tam sudarytomis sąlygomis, gyvena sveikai ir fiziškai aktyviai naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis. Aukšto meistriškumo sportininkai turi geras sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams. Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė. <...>.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka papildyti visuomenės fizinio aktyvumo ir sporto veikloms skirtas vizijos nuostatas, akcentuojant jų tarpusavio ryšį ir bendrai naudojamos infrastruktūros vystymą. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 35 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „ Žmonės rūpinasi savo sveikata, naudodamiesi išplėtota infrastruktūra bei tam sudarytomis sąlygomis, ir gyvena sveikai ir fiziškai aktyviai. , naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis.“
14.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Atsižvelgiant į Nacionalinės sportininkų asociacijos pasiūlymą, siūloma įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra. Pasiūlymas: Papildyti veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka papildyti visuomenės fizinio aktyvumo ir sporto veikloms skirtas vizijos nuostatas, akcentuojant jų tarpusavio ryšį ir bendrai naudojamos infrastruktūros vystymą. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 37 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Stiprins gyventojų sveikatą ir sudarys sąlygas ją išsaugoti, ugdydama visuomenės sveikatos raštingumą, sveikos gyvensenos nuostatas, aplinkai draugiškus vartojimo įpročius ir skatindama gyventojus įsitraukti į rūpinimąsi savo bei artimųjų sveikata. Užtikrins šiai sveikai gyvensenai ir fizinio aktyvumo veikloms būtinas sąlygas – plačiajai visuomenei ir profesionaliems sportininkams pritaikytą sporto infrastruktūrą, darnų judumą.ir aplinkai draugiškus vartojimo įpročius.“
15.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: „Žinojimo ekonomikos“ (angl. knowledge economy) terminą išpopuliarino Peteris Druckeris (Peter Drucker) – garsus austrų kilmės amerikiečių verslo konsultantas, švietėjas. Jam priklauso garsi frazė, atskleidžianti žinojimo svarbą šiuolaikiniame ir ateities pasaulyje: „Pagrindinis ekonomikos išteklius nebėra nei kapitalas, nei žemė, nei darbo jėga. Tai yra ir bus – žinojimas.“ Žinios tėra vienas iš žinojimo turinio elementų. Žinojimui yra būtinas mokslo žinių supratimas, išmanymas ir valdymas bei kompetencijos ir elgsenos, išugdomos perimant, atrandant ir suvokiant mokslo žinias. Lietuvos ateities vizijoje siūloma akcentuoti, kad auga būtent žinojimo, o ne tik žinių reikšmė. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių žinojimo, t.y. mokslo žinių, joms suvokti, valdyti ir pritaikyti reikalingų kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų visumos, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas <...>“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš esmės pritariant pasiūlymui, siūlytina tikslinti formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 32 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, visuomenėje vis dar daug nepasitikėjimo, abejingumo viešiesiems reikalams, didelė socialinė atskirtis. Kartu didėja žinojimo – mokslo žinių, joms suvokti, valdyti ir pritaikyti reikalingų kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų visumos – reikšmė. žinių, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė.“
16.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Šiuo metu galima išskirti svarbiausias kompetencijas, leidžiančias atliepti sudėtingus šių dienų iššūkius – gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas, komunikuoti ir bendradarbiauti. Šios pagrindinės kompetencijos turi būti ugdomos nuo pat mažų dienų visuose švietimo lygmenyse. Jas tikslinga išskirti ir šalies ateities vizijoje. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas (kurį suprantame ne tik kaip akademinių žinių, bet ir ateičiai reikalingų kompetencijų, pirmiausia kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir komunikavimo, įgijimą bei nuolatinį atnaujinimą,), atsparumas ir gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, kuriems prireikia pagalbos. <...>“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Patikslinti formuluotes derinant su bendresnėmis kategorijomis, tokiomis kaip socioemocinės kompetencijos. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 32 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas,  (kurį suprantame ne tik kaip akademinių žinių, bet ir ateičiai reikalingųo kompetencijų kritinio mąstymo, kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir kitų socialinių emocinių kompetencijų įgijimą bei nuolatinį atnaujinimą), taip pat atsparumas ir gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, kuriems prireikia pagalbos.“
17.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Formaliojo ir neformaliojo švietimo programos ne tik suteikia reikalingų žinių apie pasaulį, bet ir remiasi daugialypio intelekto ugdymo principais, ugdo asmenį holistiškai, plėtodamos komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Pritarti kritinio mąstymo kompetencijos paminėjimui. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Formaliojo ir neformaliojo švietimo programos ne tik suteikia reikalingų žinių apie pasaulį, bet ir remiasi daugialypio intelekto ugdymo principais, ugdo asmenį holistiškai, plėtodamos komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, skaitmeninesę, socialinesę, emocinesę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.“
18.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Modernios technologijos yra nuolat tobulinamos, kuriamos naujos, todėl šalies vizijoje, nukreiptoje keliasdešimt metų į priekį, nėra tikslinga smulkiau jas įvardinti. Jau dabar galima teigti, kad dirbtinis intelektas yra viena iš didžiausią proveržį padariusių moderniųjų technologijų, kurios įtaka ateityje tik didės. Tačiau to paties negalima pasakyti apie papildančiąją realybę, kuri 2050 m. gali būti visiškai nebeaktuali. Todėl siūloma šalies vizijoje paminėti tik tas technologijas, kurios yra itin svarbios ir šalies ekonomikai bei kasdieniam gyvenimui jau dabar daro milžinišką įtaką. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Bendrojo ugdymo sistema yra pagrįsta personalizuotu patirtiniu mokymusi, kuriame greta humanitarinės ir socialinės perspektyvos bei tiksliųjų mokslų pasitelkiamos tokios modernios technologijos kaip dirbtinis intelektas ir kt. papildytoji realybė.“		Pritarti
19.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Vizijoje rašoma, kad „mokytojams sudarytos sąlygos tapti švietimo sistemos bendrakūrėjais, nuolat atnaujinti savo žinias, gebėjimus bei įgūdžius ir taikyti inovatyvius mokymo metodus taip, kad būtų atskleistas kiekvieno mokinio potencialas ir galios“. Taip pat tikimasi, kad Lietuva „užtikrins adekvatų švietimo finansavimą valstybės, verslo, bendruomenių ir šeimų pastangomis, kurs eksperimentavimui su mokymo metodais švietimo įstaigose ir pasiteisinusių praktikų bandymui bei taikymui platesniu mastu palankią teisinę bazę“. Įvairių mokymo metodų taikymas ir plėtra yra būtinas, siekiant atliepti įvairių asmenų poreikius, todėl vizijoje nereikėtų išskirti nei vieno iš jų. Pasiūlymas: Pakeisti veiksmų sąrašą, skirtų Ateičiai ir prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymo sričiai ir jį išdėstyti taip: „Užtikrins, kad mokykla kompensuotų turtinės nelygybės šeimose nulemtą mokymosi galimybių stoką ir kiekvienas mokinys bendrojo ugdymo programą baigtų įgijęs reikiamų bazinių žinių, o mokymosi procesą formuos siekdama atskleisti kiekvieno mokinio ir studento unikalų potencialą ir galias; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto patirtinio ugdymo ir palaipsniui jį intensyvins pasitelkdamausi modernias technologijas, kurios prisidės ir prie naujų mokymo platformų atsiradimo, taikys inovatyvius mokymo metodus, atskleidžiančius kiekvieno individualius gebėjimus. <...>“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Atsižvelgiant į vizijos rengimo metu pasiektą bendrakūrėjų sutarimą, siūlytina palikti individualizuoto ir personalizuoto mokymo siekinius, neišskiriant patirtinio ugdymo metodo.   Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 36 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Užtikrins, kad mokykla kompensuotų turtinės nelygybės šeimose lemiamą mokymosi galimybių stoką ir kad kiekvienas mokinys bendrojo ugdymo programą baigtų įgijęs reikiamų bazinių žinių, o mokymosi procesą formuos siekdama atskleisti kiekvieno mokinio ir studento unikalų potencialą ir galias; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto patirtinio ugdymo ir palaipsniui jį intensyvins pasitelkdama modernias technologijas, kurios prisidės ir prie naujų mokymo platformų atsiradimo. Taip pat taikys inovatyvius mokymo metodus, atskleidžiančius kiekvieno unikalius gebėjimus, tarp jų ir patirtinį ugdymą. Visiems – susiduriantiems su mokymosi sunkumais, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, gabiems mokiniams ir studentams – bus sudarytos sąlygos mokytis pagal savo tempą ir gebėjimus.“
20.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Šalies ateitį brėžiančiame strateginės reikšmės dokumente, kuriame švietimas įvardijamas kaip vienas iš kertinių raidos veiksnių, tikslinga paminėti ir jaunuosius mokslininkus. Tokiu būdu būtų skirtas deramas dėmesys šiai švietimo bendruomenės daliai, kartu būtų pabrėžiama, kad jie yra labai svarbūs kalbant apie šalies ateitį. Vizijoje daug dėmesio skiriama mokslui ir moksliniams tyrimams, tačiau, vertinant visą kontekstą, iš esmės kalbama tik apie taikomuosius mokslinius tyrimus. Būtina paminėti ir fundamentinius mokslinius tyrimus, kurie yra ne mažiau svarbūs ir būtini klestinčiai valstybei nei taikomieji moksliniai tyrimai. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Jaunimas noriai renkasi aukštąjį mokslą Lietuvoje, nes studijos ir čia vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, į kuriuos įtraukiami ir jaunieji mokslininkai, konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami. <...>“		Nepritarti		Argumentai: Manytina, kad „mokslinių tyrimų“ sąvoka apima visą mokslinės veiklos spektrą. Jaunųjų mokslininkų įtraukimas į mokslinius tyrimus  nėra vizijinis dalykas, tai yra dabarties realybė.
21.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Lietuvos ateities vizijoje rašoma, kad „moksliniai tyrimai konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami“, „pokyčiai diktuoja būtinybę ir Lietuvai kryptingai vystyti mokslinį, technologinį ir kūrybinį potencialą, plėtoti nacionalinę mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemą“. Tačiau vizijoje niekur neminimos doktorantūros studijos ir doktorantų indėlis į mokslinį potencialą. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „<...> Vykdomos integruotos su kitais universitetais studijų programos, plėtojamos doktorantūros studijos, įprasta praktika tampa akademinis judumas ir kreditų kaupimas, beveik neegzistuoja ribos tarp žinių kūrimo, perdavimo ir pritaikymo. <...>.“		Nepritarti		Argumentai: Manytina, kad nėra pakankamo pagrindo išskirti tik trečiąją studijų pakopą.
22.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(1 priedas)			Argumentai: Lietuvos ateities vizijoje rašoma, kad „ugdymo mokslai yra virtę patraukliomis visapusiško žmogaus pažinimo studijomis su garantuota didžiausia stipendija ir patrauklia karjeros perspektyva, kad naujas kartas ugdytų geriausieji“, „mokyklos yra modernūs ir ekologiški daugiafunkciai centrai, kuriuose verda ne tik mokyklinis, bet ir socialinis gyvenimas, jų erdvės lengvai pertvarkomos pagal bendruomenių poreikius“, „moksliniai tyrimai konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami“ ir kt. Norit, kad ši vizija taptų realybe, būtina ir atitinkamai finansuoti jos įgyvendinimą. Todėl tikslinga stebėti, kokia dalis nuo BVP skiriama švietimui ir siekti, kad ji būtų ne mažesnė kaip EBPO šalių vidurkis. Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą nauju strateginės ambicijos „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ rodikliu „Bendros švietimui skirtos išlaidos, dalis nuo BVP, (ne mažiau kaip EBPO šalių vidurkis.)”.		Nepritarti		Argumentai: Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
23.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18	(1 priedas)			Argumentai: Norint, kad ši vizija taptų realybe, būtina atitinkamai finansuoti jos įgyvendinimą. Kadangi siūloma įtraukti rodiklį, susijusį su švietimui skiriamomis išlaidomis nuo BVP, tikslinga svarstyti ir didesnį lėšų perskirstymą biudžete ir jo didinimą iki EBPO šalių vidurkio. Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą nauju vizijos lygmens rodikliu, kuris atspindėtų perskirstymo per biudžetą lygį ir siektų EBPO šalių vidurkį.		Nepritarti		Argumentai: Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
24.	Kultūros reikalų komitetas, 2023-10-18			*	pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” projektui Nr. XIVP-2937 ir komiteto išvadoms.		Atsižvelgti
25.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-20			*	pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” projektui Nr. XIVP-2937 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms.		Atsižvelgti
26.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-10-25			*	1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ (toliau – Strategija) projektui Nr. XIVP-2937 ir komiteto išvadoms; 2. Siūlyti pagrindiniam Ateities komitetui įvertinti: 2.1. Nacionalinės šeimos tarybos (toliau – Taryba) pasiūlymą papildyti Strategiją Tarybos parengta atskira strategine ambicija „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“ (Strateginių ambicijų ir svertinių iniciatyvų žemėlapio dalyje); 2.2. Kazimiero Simonavičiaus universiteto pasiūlymą papildyti Strategiją universalių bazinių pajamų modeliu.		Atsižvelgti
27.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(I skyrius)			Argumentai: Santrauka ir Įžanginis žodis turinio požiūriu dubliuojasi, be to, šios dalys neturi normatyvinio pobūdžio ir strateginiam dokumentui nėra reikalingos. Pasiūlymas: Iš dokumento teksto išbraukti santrauką.		Pritarti		Pasiūlymas: Iš dokumento teksto išbraukti santrauką (3-6 p.).
28.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(III skyrius)			Argumentai: 1 pastraipos pabaigoje nurodoma tik į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, tačiau šiuo metu atsirado ir daugiau reikšmingų geopolitinių veiksnių. Pasiūlymas: Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą nurodyti ir Artimųjų Rytų karą.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka patikslinti tekstą, kad jame atsispindėtų ir naujai kylantys kariniai konfliktai. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 16 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainąoje – per pastaruosius dešimtmečius bene didžiausias išpuolis prieš demokratiją. jau pareikalavęs daugybės aukų, Tuo pačiu metu įsiplieskia ir gilėja kiti geopolitiniai konfliktai.“
29.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(III skyrius)			Argumentai: Skyriuje nenagrinėjamos konkrečios grėsmės: skilinėjanti ES; karinės grėsmės; ekonominės griūtys; migracija (imigracija); kitų šalių pažanga, sudaranti spaudimą Lietuvai. Taip pat neapžvelgiamos ir galimybės: viešojo valdymo sistemos paprastinimas ir tobulinimas, atsisakant seniūnijų, ministerijų, dalies teismų, kuriuos gali pakeisti dirbtinio intelekto algoritmai, skaitmenizuotas balsavimas. Pasiūlymas: Praplėsti dokumente pateikiamą situacijos analizę nurodytais faktoriais.		Nepritarti		Argumentai: Globalių tendencijų analizėje šie faktoriai jau yra įvertinti.
30.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(III skyrius)			Argumentai: 1 pastraipos pabaigoje minima „nacionalinė mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistema“, tačiau nei mokslas, nei inovacijos nepripažįsta nacionalinių sienų. Pasiūlymas: Kalbamoje formuluotėje išbraukti žodį „nacionalinę“.		Nepritarti		Argumentai: Mokslas ir inovacijos kaip veiklos sritys yra tarptautiški, tačiau juos įgalinančios institucinės, finansinės ir reguliacinės ekosistemos gali būti tiek nacionalinės, tiek regioninės, tiek tarptautinės.
31.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(III skyrius)			Argumentai: Technologijų ir inovacijų diegimas valdymo sistemoje gali turėti svarbų vaidmenį ne tik neapibrėžtai „formuojant piliečių lūkesčius“, bet ir visiškai konkrečiai stiprinant dalyvaujamąją demokratiją (pavyzdžiui, e-balsavimas, e-referendumai). Pasiūlymas: Patikslinti formuluotę, tiesiogiai nurodant dalyvaujamąją demokratiją kaip technologijų ir inovacijų diegimo valdymo sistemoje galimybę ir siekinį.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, tikslinga redakcine tvarka sustiprinti piliečių įsitraukimo į valstybės valdymą akcentus, nesiribojant tik dalyvaujamosios demokratijos forma. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 14 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Galiausiai technologijų raida paveiks ir politinių procesų (įskaitant tarptautinę ir saugumo politiką) raidą. Pažangiųjų technologijų ir inovacijų diegimas valdymo sistemose ateityje gali turėti būti ypač svarbųus vaidmenį formuojant piliečių lūkesčius atliepiančią, įtraukią demokratiją ir skaidrią politiką, stiprinant viešųjų paslaugų teikimo sistemas ir decentralizuojant sprendimų priėmimo procesus.“
32.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(III skyrius)			Argumentai: 2 pastraipos pabaigoje nurodoma tik į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, tačiau šiuo metu atsirado ir daugiau reikšmingų geopolitinių veiksnių. Pasiūlymas: Kalbamoje vietoje paminėti Artimųjų Rytų, Balkanų, Kaukazo pavyzdžius.		Pritarti		Žr. komiteto nuomonę apie Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymą Nr. 5.
33.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(III skyrius)			Argumentai: tikėtina, kad 2050 m. Lietuvai gali būti aktuali ir rasinės lygybės problematika. Pasiūlymas: 4 eilutėje po žodžio „etinė“ įterpti žodį „rasinė“.		Pritarti
34.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(V skyrius)			Argumentai: Labai svarbu, kad valstybės ateities vizijoje atsispindėtų piliečių įsipareigojimas šiai ateičiai ir atsakomybė už ją. Pasiūlymas: Vizijos apraše akcentuoti sąmoningą ir sąžiningą mokesčių mokėjimą.		Pritarti		Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 22 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Ji yra atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, kuriai būdinga su stipria demokratinėe politinėe kultūra. Jos piliečiai pasitiki savimi, vienas kitu ir savo valstybeės valdžios institucijomis, pasižymi aukšta mokestine morale ir yra aktyviai įsitraukę į bendrą reikalą – savo valstybės valdymą ir kūrimą.“
35.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(V skyrius)			Argumentai: Šiuose puslapiuose apie 20 kartų kartojasi žodis „žmogus“. Pasiūlymas: Peržiūrėti stilistiką, sumažinant žodžio „žmogus“ pasikartojimą.		Pritarti
36.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(V skyrius)			Argumentai: Apibūdinant esmines valstybės vystymosi kryptis būtina pabrėžti visų piliečių atsakomybę, įsipareigojimą ir įnašą į jų įgyvendinimą. Pasiūlymas: Paminėti konkrečius piliečių įsipareigojimo ir įnašo į valstybės vystymosi krypčių įgyvendinimą būdus, tokius kaip socialiai teisingų mokesčių mokėjimą (pvz., kanalizuojamų vandenų taršos mokestis ne tik verslui, bet ir gyventojams).		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka įtraukti mokestinės moralės ir kitus piliečių atsakomybės ir įsipareigojimo valstybei akcentus. Pasiūlymas: Žr. komiteto nuomonę apie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą Nr. 34.
37.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Viešosios politikos inovacijos tekste minimos labai abstrakčiai. Pasiūlymas: 1 eilutėje paminėti konkrečią išskirtinai svarbią viešosios politikos inovaciją – elektroninį balsavimą.		Nepritarti		Argumentai: Manytina, kad tai įgyvendinimo lygmens priemonė, dėl kurios kol kas nėra politinio sutarimo, todėl ją minėti vizijos tekste netikslinga.
38.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Ateities krizių pobūdis yra nežinomas, todėl joms neįmanoma iš anksto pasirengti (pvz., mikrobiologinis antplūdis ant augalų, meteorų kruša, 2 mln. imigrantų atvykimas). Pasiūlymas: Tikslinti 4 eilutės formuluotę „iš anksto pasirengusios galimoms krizėms“.		Pritarti
39.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Skaitmeninimas, efektyvumo didinimas, taip pat gyventojų skaičiaus sumažėjimas ateityje leis mažinti viešojo valdymo institucijų apimtį. Šią tendenciją reikia skatinti. Pasiūlymas: Tarp strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo diegimo priemonių paminėti viešojo valdymo institucijų mažinimą arba atsisakymą.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, tikslinga redakcine tvarka sustiprinti  strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo akcentus, neišskiriant vien tik institucijų mažinimo priemonės. Vizijoje orientuojamasi į skaitmeninių valstybės sistemų konsolidaciją ir veikimą vieno langelio principu (p. 25), pabrėžiama viešojo valdymo institucijų orientacija į efektyvumą (kas apima ir adekvatų resursų paskirstymą). Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 30 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Investuos į šalies IT sektorių ir duomenų apdorojimo sistemas, siekdama į vartotoją orientuotos, vieno langelio principu veikiančios e. valstybės. Standartizuos viešąsias paslaugas, vadovaudamasi iš karto kaip skaitmeninės kuriamos valdžios koncepcija, judėdama sąveikumo ir integruotų sistemų link.“
40.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Neaišku, apie ką užsimenama žodžiu „kitokią“ 7 eilutėje. Pasiūlymas: Kalbamoje vietoje išbraukti žodį „kitokią“.		Pritarti
41.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Tikėtina, kad kelyje į 2050-uosius bus ypatingai svarbu atremti ne tik hibridines, bet ir skaitmenines atakas. Pasiūlymas: 4 pastraipoje prieš žodį „hibridines“ įrašyti žodžius „kibernetines ir“.		Nepritarti		Argumentai: Redakcine tvarka peržiūrėtas sąvokų vartojimas – hibridinės atakos sąvoka apima ir skaitmenines bei kibernetines atakas.
42.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(1 skirsnis)		Argumentai: Dabartinė viešoji komunikacija jau yra institucionalizuota. Ateityje bus išskirtinai svarbi personalizuota komunikacija. Pasiūlymas: 6 pastraipoje žodį „Institucionalizuos“ pakeisti žodžiu „Personalizuos“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina atsižvelgti kompleksiškai tikslinant skirsnio redakciją pagal URM pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 31 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Kurs atvirą, skaidrią, profesionalią, patikimą, (paremta duomenimis ir įrodymais) ir dezinformacijai bei manipuliacijoms informacija atsparią viešosios komunikacijos erdvę. Institucionalizuos viešąją komunikaciją, kad ji būtų profesionali, patikima (paremta duomenimis ir įrodymais), kuri tarnaustų atviros valdžios principams, išmaniai sumaniai išpanaudostų technologines naujoves., tarnautų kaip atsvara dezinformacijai. Taikys priemones, skirtas visuomenei geriau pažinti visuomenę ir atliepti jos lūkesčiamsius atliepti, atitinkamai pritaikydamaant viešąją komunikaciją.“
43.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Švietimas ir ugdymas neturėtų būti suprantami kaip vienakryptis procesas, jame labai svarbus ir ugdytinio aktyvumas. Pasiūlymas: 3, 7 eilutėse greta žodžio „ugdymas“ įrašyti žodžius „ir ugdymasis“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga įtraukti saviugdos kategoriją. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „ateičiai pasirengusio ir gebančio kurti prasmingą gyvenimą prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymo, kuris pirmiausia sietinas su švietimu ir kultūra, neapsiribojant vien formaliąja Lietuvos švietimo sistema, ir kurio tikslas – įvairiapusės, išsilavinusios, kūrybiškos, turinčios sveiką savivertę, atsparios, empatiškos, bendruomeniškos ir nuolat besimokančios asmenybės ugdymas ir saviugda;“
44.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Nereikėtų kurti iliuzijos, kad ateityje gyvenimo kelią bus galima rinktis be natūralių apribojimų. Pasiūlymas: Poskyrio „Strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje“ 1 eilutėje po žodžio „leidžia“ įrašyti žodžius „pagal gebėjimus“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka patikslinti formuluotes, kad būtų išvengta perdėtai optimistinių konotacijų. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Visiems prieinamas kokybiškas švietimas sudaro sąlygas kiekvienam išlavinti asmeninius gebėjimus, susikurti savo kaip Lietuvos piliečio kultūrinę tapatybę, atrasti ir savarankiškai bei pagal gebėjimus pasirinkti gyvenimo kelią, gyventi prasmingą gyvenimą visais amžiaus tarpsniais. Sukurta integrali ir atvira ugdymosi sistema tarnauja asmeniui: ji suteikia laisvam žmogui būtinų akademinių žinių, kultūrinių, pilietinių, socialinių emocinių ir politinių kompetencijų, finansinio, medijų, sveikatos ir aplinkosauginio raštingumo įgūdžių, ugdo savarankišką, atsakingą ir su kitais gebančią bendradarbiauti asmenybę. Visiems prieinamas kokybiškas švietimas leidžia laisvai rinktis gyvenimo kelią ir gyventi prasmingą gyvenimą visais amžiaus tarpsniais. Įgyvendinta švietimo sistemos transformacija sukūrė integralią ugdymosi sistemą, kuri ne tik suteikia žmogui būtinų akademinių žinių, kultūrinių kompetencijų, finansinį, sveikatos ir aplinkosauginį raštingumą, bet ir ugdo savarankišką, pilietišką, atsakingą ir su kitais gebančią bendradarbiauti asmenybę.“
45.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Švietimo sistemos raida, transformacija nėra baigtinis veiksmas, ji yra nuolatinis procesas. Pasiūlymas: Poskyrio „Strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje“ 2 eilutėje vietoje žodžio „Įgyvendinta“ įrašyti žodį „Įgyvendinama“.		Pritarti
46.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: ankstyvasis ugdymas vyksta ne tik švietimo įstaigose, išskirtinai svarbus ugdymas šeimoje. Siektina, kad ateityje ugdymas ikimokyklinio švietimo įstaigose ir šeimose būtų suvokiamas holistiškai, o valstybė suteiktų reikalingą paramą ugdymui šeimoje. Pasiūlymas: Pastraipą „Pagerins ikimokyklinio ugdymo kokybę...“ papildyti formuluote „teiks reikalingą paramą ugdymui šeimose“.		Pritarti
47.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: Priešpaskutinėje pastraipoje minimas aukštojo mokslo pokytis sietinas su artes liberales studijų plėtra. Pasiūlymas: Kalbamą pastraipą po žodžio „lankstumą“ papildyti formuluote „skatins artes liberales studijas“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Pritarti artes liberales kategorijos įtraukimui, redakcine tvarka paieškoti tinkamos formuluotės. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 36 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Vykdys Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą didinančias programas, skatins aukštojo mokslo tarpdiscipliniškumą ir lankstumą, artes liberales studijas, į visas programas integruos socialinių ir humanitarinių mokslų bei kultūrinio ugdymo komponentų.“
48.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: 6 pastraipoje minimas tik efektyvesnis sveikatos apsaugos sistemos finansavimo naudojimas, tačiau žinoma, kad sistema šiuo metu yra tiesiog per mažai finansuojama. Pasiūlymas: 6 pastraipoje po žodžio „žmogų“ įterpti formuluotę „pakankamą sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir“.		Nepritarti		Argumentai: Vizijoje nuosekliai vengiama išskirti kurį nors sektorių finansavimo požiūriu.
49.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(2 skirsnis)		Argumentai: demografinėms problemoms spręsti Vyriausybės pastangos yra nepakankamos, būtina įtraukti ir NVO, bendruomenes. Pasiūlymas: 3 iš apačios pastraipoje po žodžių „Vyriausybės lygiu“ įterpti „bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis“.		Nepritarti		Argumentai: Šioje teksto vietoje kalbama apie Vyriausybės politikos nuostatas.
50.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(3 skirsnis)		Argumentai: Kalbant apie mokesčių sistemą, labai svarbu pabrėžti sąmoningą ir atsakingą gyventojų santykį su ja. Pasiūlymas: 7 pastraipos 1 sakinį pratęsti formuluote „skatins sąmoningą ir atsakingą mokesčių mokėjimą“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka įtraukti mokestinės moralės akcentus. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 22 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Ji yra atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, kuriai būdinga su stipria demokratinėe politinėe kultūra. Jos piliečiai pasitiki savimi, vienas kitu ir savo valstybeės valdžios institucijomis, pasižymi aukšta mokestine morale ir yra aktyviai įsitraukę į bendrą reikalą – savo valstybės valdymą ir kūrimą.“ Pakeisti vizijos teksto 41 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „ Įdiegs horizontaliai ir vertikaliai teisingą ir į plačią mokestinę bazę orientuotą mokesčių sistemą, skatinančią aukštą mokestinę moralę. Be kita ko, jJi užtikrins pakankamas valstybės biudžeto pajamas socialinei nelygybei valdyti visais žmogaus gyvenimo etapais <...>“
51.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(3 skirsnis)		Argumentai: Nėra įrodymų, kada dabartinės Lietuvos ekosistemos būtų nualintos ir kad jas reikėtų regeneruoti. Pasiūlymas: 3 iš apačios pastraipoje formuluotę „skatins pereiti prie ekosistemų regeneravimo“ pakeisti formuluote „skatins palaikyti ir plėtoti ekosistemas“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Egzistuoja  žemės ūkio taršos įrodymai[3]. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 41 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Integruos ekologinio tvarumo ir saiko klausimus nuostatas į verslo skatinimo, pramonės ir infrastruktūros plėtros politikos programas. Stiprins kompetencijas ir pajėgumus, siekdama mažinti išteklių naudojimą pramonėje. Plėtos atsakingą ir konkurencingą žemės ūkį ir maisto gamybą, skatindama pereiti prie ekosistemų regeneravimo skatins palaikyti ir plėtoti ekosistemas, atkurti pažeistus jų elementus. Tinkamai įvertins ir įveiklins ekosisteminių paslaugų potencialą bei užtikrins gyventojų apsirūpinimą maistu.“
52.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(3 skirsnis)		Argumentai: Kiek galima prognozuoti, ateityje nebus grįžtama prie natūrinio ūkio. Pasiūlymas: 4 iš apačios eilutėje žodį „apsirūpinimą“ pakeisti žodžiu „aprūpinimą“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Šioje teksto vietoje kalbama apie valstybės apsirūpinimą maistu. Pasiūlymas: Siekiant išvengti dviprasmybės, nurodytoje eilutėje išbraukti žodį „gyventojų“, paliekant žodį „apsirūpinimą“. Žr. komiteto nuomonę apie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą Nr. 51.
53.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(3 skirsnis)		Argumentai: Tikėtina, kad ateities darbo rinką vystys ne tik socialinės inovacijos ir paslaugos, bet ir nauji verslai. Pasiūlymas: 2 pastraipoje po žodžio „paslaugas“ įterpti formuluotę „naujų verslų kūrimąsi“.		Pritarti
54.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Argumentai: Kalbant apie su klimatu susijusias krizes, tikslingiau naudoti ekologinių krizių terminą, kuriame įvardijama natūralių ir žmogaus sukurtų veiksnių sąveika. Pasiūlymas: 7 pastraipoje žodį „klimato“ keisti terminu „ekologinio“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Manytina, kad klimato ir ekologinės krizės nėra tapačios, todėl siūloma neišbraukti žodžio „klimato“, bet formuluoti „klimato, ekologinio“. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 46 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Sustiprins krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir prevencijos sistemą, parengdama nacionalines energetinio, skaitmeninio, ekonominio, klimato, ekologinio, kosmoso ir epidemiologinio saugumo darbotvarkes.“
55.	Kaimo reikalų komitetas 2023-10-25	(VI skyrius)	(4 skirsnis)		Argumentai: Informacijos apie Lietuvą prieinamumas skaitmeninėje erdvėje yra šiandienos realybė, jį minėti 2050 m. vizijoje atrodo šiek tiek keista. Pasiūlymas: Patikslinti 5 pastraipos formuluotę „Sieks, kad Lietuva būtų prieinama ir skaitmeninėje erdvėje...“.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina atsižvelgti redakcine tvarka, tikslinant sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 47 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Stiprins Lietuvos prieinamumą skaitmeninėje erdvėje, Sieks, kad Lietuva būtų prieinama ir skaitmeninėje erdvėje, kad jos istorija bei kultūra būtų lengviau ir labiau pažįstamaini ir kitakalbiam pasauliui.“
56.	Kaimo reikalų komitetas 2023-10-25	(VI skyrius)	(5 skirsnis)		Argumentai: Penktosios valstybės pažangos krypties pavadinime naudojamas žodis „Sujungta“ yra nevykęs. Jis kelia klausimą su kuo šalis „sujungta“, primena praeities unijų ir okupacijų ideologijas. Pasiūlymas: Keisti kalbamą žodį tinkamesniu sinonimu, pavyzdžiu, „vientisa“, „visa“.		Nepritarti		Argumentai: Rengėjų požiūriu, siūlomas pakeitimas įvestų nereikalingą teritorinio homogeniškumo asociaciją, prieštaraujančią įvairovės išsaugojimui. Komitetas siūlo nekeisti projekte vartojamo žodžio.
57.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(5 skirsnis)		Argumentai: Žodis „reikalavimai“ turi neigiamą konotaciją, atrodo kaip primestiniai dalykai. Pasiūlymas: 4 iš apačios pastraipoje žodį „reikalavimus“ pakeisti žodžiu „įsipareigojimus“.		Pritarti
58.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(5 skirsnis)		Argumentai: Saugomų ir saugotinų teritorijų, gamtos išteklių regeneracijos problematika dokumente yra nepagrįstai dramatizuota ir nepagrįsta moksliniais įrodymais. Pasiūlymas: 2 iš apačios pastraipą išdėstyti nauja redakcija: „Vystys kokybinę aplinkosaugą, tikslingai ir kompleksiškai, dermėje su žmonių ir bendruomenių interesais puoselėdama saugomus objektus, teritorijas ir vertybes.“		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina patikslinti teksto redakciją. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto 50 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Didins realiai funkcionuojančių saugomų teritorijų plotą Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus spręs apie efektyvią apsaugą užtikrinančių saugomų teritorijų vystymą ir sujungs jas ekologiniais koridoriais.“
59.	Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25	(VI skyrius)	(6 skirsnis)		Argumentai: Ne visi varikliai turi ašį. Pasiūlymas: Paieškoti tikslesnės metaforos, kuri galėtų pakeisti paskutinėje eilutėje pavartotą formuluotę „variklio ašis“.		Pritarti
60.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-10-26			*	pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050 “ projektui Nr. XIVP-2937 ir komiteto išvadoms.		Atsižvelgti
61.	Europos reikalų komitetas, 2023-11-08			*	pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” projektui Nr. XIVP-2937 ir  Europos reikalų komiteto išvadoms.		Atsižvelgti
62.	Užsienio reikalų komitetas, 2023-11-08			*	pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” projektui Nr. XIVP-2937 ir siūlyti jį tobulinti pagal Komiteto siūlymą.		Atsižvelgti
63.	Užsienio reikalų komitetas, 2023-11-08	(V skyrius)			Argumentai: Atsižvelgiant, kad demokratinės vertybės yra Lietuvos valstybės pagrindas ir pagrindinė valstybės gyvybingumo sąlyga. Manome, kad vizijos pamatas turėtų būti demokratija, iš kurios toliau ir kiltų Valstybės vystymosi kryptys. Pasiūlymas: V skyriuje „Valstybės ateities vizija“ įtvirtinti, kad demokratija yra vienas esminių Lietuvos Respublikos garantų ir atsižvelgiant į tai būtų plėtojamos šalies politinės (vidaus ir tarptautinės), ekonominės, švietimo, sveikatos ir socialinės politikos ir kt. kryptys.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina kalbant apie vizijos pamatą redakcine tvarka sustiprinti demokratijos akcentus. Pasiūlymas: Pakeisti vizijos teksto p. 44 nuostatas ir jas išdėstyti taip:  „Lietuva gali tikslingai paremti savo partnerių pastangas atnaujinti ir plėsti taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis grindžiamąįstą tarptautinę tvarką <...>.“
64.	Žmogaus teisių komitetas, 2023-11-16	(V skyrius)			Argumentai: Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra vienas esminių demokratinio pasaulio bruožų ir kertinis principas valstybės gyvenime. Žmogaus teisės -  visuomenės klestėjimo ir raidos pamatas. Norint pasiekti pokyčių ir susidoroti su kylančiais iššūkiais pirmiausia reikia atsiremti į žmogų ir užtikrinti visiems asmenims pagrindines teises ir laisves bei lygių galimybių   įgyvendinimą. Pasiūlymas: V skyriuje „Valstybės ateities vizija“ įtraukti atskirą poskyrį skirtą žmogaus teisėms ir laisvėms įtvirtinant, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvės yra mūsų visuomenės klestėjimo pamatas. Numatyti rodiklius, matuojančius žmogaus teisių situaciją šalyje ir planuojamus pasiekti rezultatus.		Pritarti iš dalies		Argumentai: Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka sustiprinti žmogaus teisių akcentus, neįtraukiant atskiro poskyrio. Pasiūlymas: Žmogaus teisių (neišskiriant konkrečių teisių ir jas suprantant taip kaip jos yra suprantamos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje) vaidmuo išryškintas visame dokumente, pirmojoje ir ketvirtojoje strateginėse ambicijose.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-2937(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ateities komitetas, 2023-12-01	3, 4		N		Argumentai: 1. Seimas jau yra priėmęs rezoliucijas, detalizuojančias valstybės pažangos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones demokratijos politikos, skaitmeninės ateities ir skaitmeninio suverenumo srityse. Tikslinga šias rezoliucijas susieti su vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo procesu. 2. Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas nustato, kad Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus, taip pat nustato mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptis (7 str. 2 d.). Įgyvendinant šią Technologijų ir inovacijų įstatymo nuostatą yra parengtas Seimo nutarimo projektas, kuris šiuo metu svarstomas papildomuose komitetuose. Kai bus priimtas, šis dokumentas taip pat turėtų būti susietas su vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo procesu. 3. Turint omenyje aukštas valstybės pažangos iki 2050 m. ambicijas ir ateityje mažėsiančią Europos Sąjungos struktūrinę paramą ypatingą svarbus yra vizijai „Lietuva 2050“ įgyvendinti reikalingų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo apimčių klausimas. Tikslinga šį klausimą įvardinti atskirame Seimo nutarimo straipsnyje ir pasiūlyti politinėms partijoms dėl jo sudaryti nacionalinį susitarimą. Pasiūlymas: Papildyti Seimo nutarimo projektą 3 ir 4 straipsniais: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: 1 straipsnis. Patvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (pridedama). 2 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“. 3 straipsnis. 1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus įvertinti: 1) Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. rezoliuciją Nr. XIV-732 „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo“; 2) Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. rezoliuciją Nr. XIV-2075 „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“. 2. Patvirtinus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių patvirtinimo“, siūlyti Vyriausybei jį įvertinti rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus. 4 straipsnis. Siūlyti politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl Valstybės pažangos strategijai „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo.“	Pritarti
2.	Ateities komitetas 2023-11-17	4		N		Argumentai: Šiai ambicingai Lietuvos pažangos vizijai įgyvendinti bus reikalingi reikšmingai didesni viešieji finansai, nei į biudžetą surenkama dabar. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl 2026 m. prasidedančios demografinės duobės ir po 2027 m. neišvengiamai mažėsiančios ES paramos papildomų finansinių šaltinių neišvengiamai reikės ieškoti net palaikyti dabartiniam šalies gerovės lygiui. Pasiūlymas: Seimo sprendimo nutariamojoje dalyje įrašyti būtinybę inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl valstybės pažangos vizijai įgyvendinti būtino viešojo sektoriaus ir jam išlaikyti reikalingo viešojo finansavimo apimties.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
3.	Ateities komitetas 2023-11-17	3		N		Argumentai: Veiksminga demografijos politika yra visų vizijoje suformuluotų šalies pažangos siekių pagrindas. Pati vizija neduoda pakankamai išsamių atsakymų, kokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama joje numatytos demografinės srities ambicijos. Šias priemones galima rasti Seimo 2023 m. birželio mėn. riimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“. Tikslinga vizijos įgyvendinimą susieti su šios Seimo rezoliucijos nuostatomis. Pasiūlymas: Seimo sprendimo dėl vizijos „Lietuva 2050“ nutariamojoje dalyje susieti vizijos įgyvendinimą su Seimo birželio mėn. rezoliucija dėl Lietuvos demografijos politikos ateities.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
4.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(III skyrius)				Argumentai: Projekto III skyriuje, kuris skirtas valstybės pažangos  kontekstui, aptariamos globalios tendencijos ir iššūkiai Lietuvai, tačiau neatskleidžiamos šalies stiprybės ir silpnybės (nors skyriaus pirmoje pastraipoje tai minima), kurios nėra tiesiogiai susijusios su aptariamomis globaliomis tendencijomis. Lieka šešėlyje esminiai valstybės pažangos trikdžiai: žemas socialinis kapitalas, pasitikėjimo stoka, sustabarėjusi valdysena, šalies pažangą stabdanti socialinė nelygybė ir skurdas. Skyriaus baigiamosiose pastraipose užsiminta tik apie kelias Lietuvos stiprybes. Pasiūlymas: III skyriaus pabaigoje (p. 17) įvardinti svarbiausius valstybės pažangos vidinius iššūkius: žemas socialinis kapitalas, pasitikėjimo stoka, sustabarėjusi valdysena, nelygybė ir skurdas.	Pritarti
5.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(III skyrius)				Argumentai: III sk. poskyryje „Demokratijų nuosmukis“ aptariamos dvi globalios tendencijos – kintantis geopolitinis demokratijų ir autoritarizmo balansas ir globalus socialinės nelygybės bei skurdo augimas, kuris tarptautinėse analizėse išskiriamas kaip vienas didžiausių pasaulio raidos iššūkių, nepriklausomas nuo politinės santvarkos (plg. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus Nr. 1 ir Nr. 10, Europos Komisijos stebimą megatendenciją „Didėjanti nelygybė“[4]). Ši globali tendencija yra itin aktuali ir Lietuvai. Pasiūlymas: Pakoreguoti  III sk. poskyrio „Demokratijų nuosmukis“ pavadinimą taip: „Demokratijų nuosmukis ir auganti nelygybė“	Pritarti
6.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(III skyrius)				Argumentai: Viena iš pagrindinių demokratijos nuosmukio priežasčių yra auganti visuomenės poliarizacija, kraštutinių nacionalistinių, fundamentalistinių, populistinių tendencijų stiprėjimas. Tai globali tendencija, akivaizdi JAV, daugelyje Europos šalių, taip pat pasireiškianti ir Lietuvoje. Aptariant Lietuvai aktualias globalias tendencijas šį reiškinį būtina įvardinti kaip apčiuopiamą grėsmę Lietuvos demokratijai ir šalies geopolitiniam saugumui. Pasiūlymas: Aptariant Lietuvai aktualias globalias tendencijas įvardinti visuomenės poliarizaciją kaip grėsmę Lietuvos demokratijai ir šalies geopolitiniam saugumui.	Pritarti
7.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(III, VI skyriai)	(I skirsnis)			Į viziją Lietuvos atsparumo kontekste įtraukti Europos kariuomenės ir bendro ginklų fondo sukūrimą.	Pritarti
8.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(IV skyrius)				Argumentai: Valstybės ateities scenarijai yra projekto rengimo etapo elementas. Tolesniuose projekto skyriuose plėtojamas tik vienas (antrasis) scenarijus, o kiti scenarijai galutiniame valstybės ateities vizijos tekste yra pertekliniai, neturintys teisinės galios ir gali klaidinti dokumento naudotojus. Pasiūlymas: Iš projekto išbraukti IV skyrių „Valstybės ateities scenarijai“. Atitinkamai tikslinti tolesnių skyrių numeraciją.	Pritarti
9.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(III, V, VI skyriai)				Argumentai: Projekte nėra aiškiai identifikuota Lietuvos visuomenės vertybių kaitos ambicija, nors moksliniai tyrimai rodo, kad šiandieninėje Lietuvos visuomenėje vyrauja materialistinės išlikimo vertybės, žemas pilietinio dalyvavimo lygis, silpnas socialinis solidarumas. Be šių vertybinių nuostatų pokyčio šalyje nėra įmanoma nei veiksminga demokratija, nei solidari ir rūpestinga bendruomenė, nei politinis atsparumas, nei atsakingas santykis su gamta, nei našus kūrybingumas. Indėlis į visuomenės vertybių kaitą turėtų būti akcentuojamas kaip svarbi Lietuvos švietimo kaitos gairė ir kaip iššūkis Lietuvos kultūrai plačiąja prasme – ne vien kaip kultūros sektoriui, bet kaip visuomenę siejančiai vertybių, nuostatų ir simbolių sistemai. Pasiūlymai: 1) III skyriaus pabaigoje (p. 17) aptariant  Lietuvos dabartinės situacijos iššūkius ir V skyriuje pateiktame vizijos bendrajame apraše (p. 21-23) aiškiau pažymėti vertybių kaitos poreikį. 2) Aptariant vizijos pamatą (p. 25) akcentuoti visuomenės vertybių kaitą kaip Lietuvos kultūros plačiąja prasme raidos iššūkį. 3) VI sk. I skirsnyje (p. 27-32) aiškiau akcentuoti pilietinių vertybių ugdymo iššūkį ir svarbą. 4) VI sk. II skirsnyje (p. 32-36) įvardinti socialinio kapitalo stiprinimo iššūkį ir indėlį į visuomenės vertybių kaitą suformuluoti kaip kertinę švietimo pažangos gairę.	Pritarti
10.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(V, VI skyrius)	(1 skirsnis)			Argumentai: Bendros tolesnės Lietuvos raidos link didesnio klestėjimo rezultatas turėtų būti korupcijos mažėjimas. Pasiūlymas: Vizijos tekste akcentuoti būtinybę įveikti korupciją.	Pritarti
11.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(V skyrius)				Argumentai: Vizijoje turėtų būti akcentuojamas vertybių tęstinumas su Lietuvos Respublikos pagrindiniu įstatymu – Konstitucija. Pasiūlymas: Atskleisti, kad Vizijoje remiamasi Konstitucijos principais.	Pritarti
12.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(V, VI skyriai)	(1 skirsnis)			Argumentai: Vizijos rengimo metu išryškėjo, kad viena dažniausiai minimų vertybių, kurių Lietuvos valstybėje pasigenda piliečiai, yra teisingumas. Pasiūlymas: Akcentuoti teisingumą kaip žmonėms aktualią vertybę.	Pritarti
13.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(V, VI skyriai)	(I skirsnis)			Argumentai: Tarp valstybės pažangos vizijos vertybių ir kertinių valstybės ateities politikos nuostatų (V sk., VI sk. I skirsnis) pasigendame atsakomybės ateities kartoms nuostatos. Tarpgeneracinio teisingumo principas yra įtvirtintas dar 1945 m. Jungtinių Tautų Chartijoje. Šiandien šis principas yra dar aktualesnis, kadangi šalia karo grėsmės išryškėjo egzistencinės klimato kaitos, planetos ekosisteminių išteklių išeikvojimo, galimo negatyvaus naujųjų technologijų poveikio, didėjančios nelygybės ir kitos grėsmės. Atsakomybės ateities kartoms pincipas šiandien jau yra įrašytas 81 pasaulio valstybės konstitucijose, kai kurių šalių teismai yra priėmę sprendimus, kuriais įpareigoja valdžią paisyti ateities kartų interesų, kai kuriose šalyse įsteigti ateities kartų komisaro, ministro arba ombudsmeno institutai. 2024 m. Ateities viršūnių susitikime Jungtinės Tautos planuoja priimti Deklaraciją dėl ateities kartų kaip vieną plačios apimties Ateities pakto lydimųjų dokumentų. Lietuva aukščiausio lygmens dokumentuose ar kitais formatais nėra užfiksavusi savo atsakomybės ateities kartoms. Pasiūlymas: Tarp valstybės pažangos vizijos vertybių ir kertinių valstybės ateities politikos nuostatų įvardinti  atsakomybės ateities kartoms nuostatą.	Pritarti
14.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(I skirsnis)			Argumentai: VI skyriaus I skirsnyje aprašant demokratinės kultūros ir valdysenos pažangos kryptį juntama tendencija pernelyg pabrėžti valstybės institucijų vaidmenį, nepakankamai akcentuojant piliečių iniciatyvą spręsti viešuosius reikalus (Respublikos, lot. res publica, pirminė reikšmė). Pasiūlymas: Patikslinti VI skyriaus I skirsnio formuluotes, pabrėžiant valstybės kaip Respublikos reikšmę, ir akcentuojant piliečių iniciatyvą ir įsipareigojimą spręsti viešuosius reikalus kaip šios pažangos krypties ambiciją.	Pritarti
15.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(I skirsnis)			Argumentai: Demokratinės kultūros ir valdysenos pažangos krypties apraše stinga valstybės valdymo institucijų horizontalaus bendradarbiavimo akcento. Valdysenos hierarchiškumas, fragmentacija, susiskaldymas į „siloso bokštus“ yra viena esminių kliūčių siekiant valdymo lankstumo ir strategiškumo. Pasiūlymas: VI skyriaus I skirsnyje strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo srities aprašą papildyti valstybės valdymo institucijų horizontalaus bendradarbiavimo akcentais.	Pritarti
16.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(I skirsnis)			Argumentai: Kalbant apie ateities valdysenos pokyčius vizijos tekste ne visur tiksliai skiriama, kur kalbama apie viešąjį sektorių apskritai, o kur apie jo dalį – valstybės tarnybą. Pasiūlymas: Vizijos VI dalies I skirsnio 31 psl. antrame paragrafe tiksliau atskirti, kada kalbama apie viešąjį sektorių, o kada apie valstybės tarnybą.	Pritarti
17.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(I skirsnis)			Argumentai: Siekiant įveikti daugialypes dabarties ir ateities krizes reikia sukurti atsparias viešojo valdymo sistemas, nes visuomenėms ir valdymo sistemoms šiandien jau nebeužtenka tik prisitaikyti, kai atsiranda viena ar kita krizė. Mes patiriame įvairią žalą prisitaikymo proceso metu, kai turime per vėlai reaguoti. Todėl atsparių sistemų priemonių kūrimas galbūt turėtų būti stipriau atsispindėti vizijos tekste. Pasiūlymas: Valdysenos srities ambicijos apraše tiksliau įvardinti, kad Lietuvoje bus sukurtos atsparios viešojo valdymo sistemos, pajėgios pasirengti daugialypėms dabarties ir ateities krizėms ir veiksmingai su jomis susitvarkyti.	Pritarti
18.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(I skirsnis)			Argumentai: Kalbant apie piliečių kuriamą demokratiją, pilietinės visuomenės įgalinimą, vizijos pirmojoje ambicijoje trūksta vieno akcento – pilietinės visuomenės organizacijų. Pagrindinis instrumentas, kaip visuomenę įtraukti į valdymą ir apskritai stiprinti, yra organizuota visuomenė. Vizijoje turėtų būti numatytas pilietinių organizacijų stiprinimas. Pasiūlymas: Vizijos pirmojoje ambicijoje suformuluoti nuostatas ir akcentus dėl pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimo.	Pritarti
19.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(II skirsnis)			Argumentai: Kalbant apie švietimą, ypač pagrindinio ir ikimokyklinio ugdymo pakopoje, vizijoje pernelyg išskirtas vienas ugdymo metodas – patirtinis ugdymas. Mokymo ir ugdymo sistemų yra įvairių, ir būtina likti atviriems, tirti įvairių mokymo metodų ir praktikų efektyvumą ir taikymo galimybes. Pabrėždami, kad esame atviri kaitai ir kad detaliai nežinome, kokia bus ateities švietimo sistema, vizijoje mes neturėtume orientuotis į kokius nors labai konkrečius būdus. Pasiūlymas: Redakcine tvarka peržiūrėti vizijos švietimo dalies aprašą ir panaikinti perteklinius konkrečių ugdymo metodų akcentus, paliekant patirtinį metodą tik kaip pavyzdį, bet ne kaip pagrindinę ateiteis ugdymo kryptį.	Pritarti
20.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(II skirsnis)			Argumentai: Labai gerai, kad vizijos švietimo dalyje akcentuojamas įvairiapusių įgūdžių lavinimas, tačiau tarp jų pasimeta svari įgūdžių sritis – akademinių įgūdžių lavinimas. Akademiniai įgūdžiai minimi tiktai sakinyje, kur šalia akademinių įgūdžių minimas kritinis mąstymas, tarsi tai būtų lygiaverčiai dalykai. Bet mes negalime tirti kritinio mąstymo, jeigu nėra stiprių akademinių įgūdžių, mes negalime turėti sveikatos raštingumo, jeigu nėra akademinių įgūdžių. Pasiūlymas: Redakcine tvarka peržiūrėti ir išryškinti akademinių įgūdžių kaip ugdymo pagrindo vietą vizijos švietimo dalyje.	Pritarti
21.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(II skirsnis)			Argumentai: Kalbant apie ateities švietimą izijoje praleista medijų įtaka, o be jos nėra nei informacinio, nei sveikatos, nei finansinio raštingumo. Mes jau susiduriame su didžiule socialine atskirtimi, nes žmonės naudoja antrarūšius informacijos šaltinius ir negauna profesionalios informacijos. Pasiūlymas: Į švietimui skirtą vizijos dalį integruoti medijų raštingumo sąvoką.	Pritarti
22.	Ateities komitetas, 2023-12-06	(VI skyrius)	(3 skirsnis)			Argumentai: VI skyriaus II skirsnyje, skirtame švietimo, sveikatos ir socialinėms politikoms (p. 32-42), stinga vienos svarbiausių socialinės politikos sudedamųjų dalių – teisingumo ir socialinės lygybės įgyvendinimo. Socialinės lygybės problematika minima VI skyriaus III skirsnyje, skirtame ekonomikos proveržiui (p. 40, 41), tačiau ekonomikos inovatyvumas ir konkurencingumas savaime negarantuoja teisingo viešųjų pajamų paskirstymo. Pasiūlymas: 3 skirsnyje sustiprinti socialinio teisingumo akcentus taip: 1) „atsižvelgti į valstybės, visuomenės ir planetos galimybių ribas, tausoti ir gamtą, ir žmogų ir užtikrinti socialiai teisingą viešųjų pajamų paskirstymą“ (p. 38); 2) „Valstybėje yra suvaldyta socialinė nelygybė. Socialiai teisinga mokesčių sistema ir Vveiksmingos viešosios paslaugos, įskaitant prieinamą švietimą bei mokymąsi visą gyvenimą, užtikrina lygias galimybes ir didelį socialinį mobilumą.“ (p. 40); 3) Įdiegs horizontaliai ir vertikaliai teisingą ir į plačią mokestinę bazę orientuotą mokesčių sistemą. Be kita ko, jJi užtikrins pakankamas valstybės biudžeto pajamas socialinei nelygybei valdyti visais žmogaus gyvenimo etapais ir pakankamus finansinius išteklius veiksmingai reaguoti į kitus visuomenės pažangos iššūkius.“ (p. 41).	Pritarti
23.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(III skirsnis)			Argumentai: VI skyriaus III skirsnyje pristatant ekonomikos proveržio pažangos kryptį labiausiai akcentuojamas talentų vaidmuo ir tarptautinis konkurencingumas, tik kontekste paminint ekologinio tvarumo apribojimus ir galimybes. Nėra įvardintas didžiausias globalios ekonomikos iššūkis – nuo augimu ir neribotu išteklių vartojimu pagrįsto modelio pereiti prie tvaraus ir atsparaus modelio, orientuoto ne į vartojimo didinimą, bet į visuomenės poreikių tenkinimo pakankamumą[5]. Pasiūlymas: VI skyriaus III skirsnio aprašomąją dalį ir ekonomikos proveržio ambicijos veiksmų sąrašą papildyti akcentais dėl Lietuvos ekonomikos modelio kaitos iš pagrįsto augimu ir vartojimu į modelį, pagrįstą tvarumu, atsparumu ir pakankamumu.	Pritarti
24.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(IV skirsnis)			Argumentai: VI sk. IV skirsnyje aptariant tarptautinės politikos ir saugumo pažangos kryptį išskirtinai akcentuojamas visapusiškas valstybės atsparumo didinimas, geopolitinis saugumas ES ir NATO formatuose ir regioninis Lietuvos kaip tarptautinės politikos veikėjos vaidmuo. Neminimas Lietuvos indėlis į globalių iššūkių sprendimą, įsipareigojimas bendrai pasaulio ateičiai socialiniu, ekologiniu, ekonominiu ir kitais aspektais. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė projekte paminėta tik vieną kartą gamtos išteklių tausojimo kontekste (p. 24), nors gamtos išteklių išsaugojimas tik vienas šios globalios darbotvarkės aspektas. Pasiūlymas: VI skyriaus IV skirsnį papildyti akcentais apie Lietuvos įsipareigojimą pasaulinei Darnaus vystymosi darbotvarkei ir kitiems globalios visuomenės iššūkių sprendimams.	Pritarti
25.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VI skyrius)	(IV skirsnis)			Argumentai: Vizijoje trūksta pagrindinių Lietuvos tarptšautinės politikos tikslų per ateinančius 30 metų įsivardijimo. Mūsų pagrindinis siekis turėtų būti daryti viską, kad išorinių grėsmių aplinka Lietuvai ne tik kad nedidėtų, bet ir mažėtų. Pagrindinės grėsmės yra iš Rytų kaimynystės, iš autoritarinės Rusijos ir Baltarusijos. Pagrindinis tikslas būtų siekti, kad kitų šalių keliamą grėsmę ne tiktai būtume pasiruošę atremti NATO ir savo karinių pajėgumų stiprinimu, bet ir šitose šalyse ir su mūsų parama būtų siekiama transformacijų į valstybes, kurios evoliucionuotų link demokratijos, kad demokratijos ir stabilumo erdvė plėstųsi į rytus. Pasiūlymas: Lietuvos tarptautinės politikos tikslų aprašą papildyti formuluote „Lietuva savo užsienio ir Europos politikoje prisideda prie pozityvios transformacijos ir demokratijos plėtros Rytų kaimynystės šalyse, remia jų visavertę integraciją į ES bei plėtoja veiksmingą, pridėtinę vertę kuriantį bendradarbiavimą.“	Pritarti
26.	Ateities komitetas, 2023-12-01	(VI , VII skyriai)	(VI skirsnis)		Argumentai: Kertinė valstybės pažangos vizijos įgyvendinimo nuostata, kad tikroji jos įgyvendinimo strategija yra Nacionalinis pažangos planas (toliau – NPP; p. 53), yra nepakankama, kadangi šis planas yra tik 10 metų trukmės, ir nesant tolesnių tarpinių rodiklių iki 2050 m. kyla didelė rizika, kad galutiniai vizijos tikslai nebus pasiekti. Dabartiniam NPP stinga tiesioginės sąsajos su valstybės pažangos strategija (vizija „Lietuva 2050“), jis yra sukurtas kaip visas valstybės veiklos sritis apimantis ES investicijų panaudojimo planas. Užtikrinti sąsają su valstybės pažangos strategija ir jos laiko horizontu tikslinga per vizijoje „Lietuva 2050“ suformuluotą svertinių iniciatyvų žemėlapį, kartu numatant, kad šiam žemėlapiui detalizuoti gali būti rengiamos ir kelias valstybės veiklos sritis apimančios ilgesnės kaip 10 metų trukmės nacionalinės darbotvarkės. Pasiūlymas: Patikslinti projekto VI skyriaus VI skirsnį (p. 52-53) ir VII skyrių (p. 54), numatant, kad NPP rengiamas vadovaujantis vizijoje „Lietuva 2050“ suformuluotu svertinių iniciatyvų žemėlapiu: 1) p. 53 pirmosios teksto pastraipos pradžią patikslinti taip: „Svertinių iniciatyvų žemėlapis (2 priedas) buvo parengtas parodyti rodo, kaip galėtų būti bus sukurtas Lietuvos ateities vizijos išsipildymo pokytis: jame matyti, kaip Lietuva galėtų judėti judės pirmyn ir siekti sieks proveržio bei klestėjimo ateityje. Žemėlapyje parodytos pagrindinės būtinosios iniciatyvos, surinktos iš aprašytų penkių strateginių ambicijų įgyvendinimo iniciatyvų, laikantis principo, kad svertinėmis iniciatyvomis gali tapti tik daugiau nei vienai strateginei ambicijai svarbios iniciatyvos.“ 2) p. 54 pirmosios teksto pastraipos pradžią patikslinti taip: „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą (toliau – NPP), kuris yra tikroji (ištekliais paremta) strategija su dešimtmečiui nustatomais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais bei jiems įgyvendinti skiriama finansine projekcija. Vizijos pažangos kryptims ir jos horizontaliesiems elementams įgyvendinti gali būti rengiamos nacionalinės darbotvarkės, apimančios įgyvendinimo kelrodžius iki 2050 m. ir įgyvendinimo išteklių įvertinimą.  NPP ir nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti rengiamos nacionalinės plėtros programos, kurios apibrėžia pažangos uždavinių įgyvendinimo būdus ir sąlygas per pažangos priemones ir joms įgyvendinti reikalingą pažangos lėšų poreikį. NPP kuriamas remiantis valstybės ateities vizijos ir strateginių ambicijų iniciatyvomis, o ypač pagal svertinių iniciatyvų žemėlapį ir nacionalines darbotvarkes– svarbiausių pokyčio iniciatyvų rinkinį.“		Pritarti
27.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VII skyrius)				Argumentai: Kertinė valstybės pažangos vizijos įgyvendinimo nuostata, kad tikroji jos įgyvendinimo strategija yra Nacionalinis pažangos planas (p. 53), yra nepakankama, kadangi šis planas yra tik 10 metų trukmės, ir nesant tolesnių tarpinių rodiklių iki 2050 m. kyla didelė rizika, kad galutiniai vizijos tikslai nebus pasiekti. Reikalinga numatyti principinius vizijos įgyvendinimo kelrodžius ilgesniam negu 10 m. laikotarpiui ir juos paremti principiniu jiems įgyvendinti reikalingų išteklių įvertinimu. Pasiūlymai: 1) Projekto VII skyriuje numatyti, kad vizijos pažangos kryptims ir jos horizontaliesiems elementams gali būti rengiamos nacionalinės darbotvarkės, apimančios kelrodžius iki 2050 m. ir darbotvarkės įgyvendinimo išteklių įvertinimą. 2) Pakeisti Strateginio valdymo įstatymą, patikslinant nacionalinių darbotvarkių reguliavimą ir numatant, kad šios darbotvarkės gali būti rengiamos valstybės pažangos strategijai įgyvendinti.	Pritarti
28.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(VII skyrius)				Argumentai: Vienas svarbiausių vizijos rengimo proceso pasiekimų yra plati ir įtrauki rengėjų bendruomenė, apimanti valstybės tarnautojus, politikus, mokslininkus, visuomenės veikėjus ir eilinius piliečius. Siekiant užtikrinti vizijos tęstinumą ir išlaikyti jos rengimo metu sukauptas kompetencijas reikia ir toliau išlaikyti šią bendruomenę, ją įtraukiant į Lietuvos ateities raidos strateginės refleksijos procesus. Pasiūlymas: Vizijos įgyvendinimo nuostatose numatyti rengėjų bendruomenės išlaikymą, ją įtraukiant į Nacionalinio pažangos plano atnaujinimą ir kitus nuolatinius strateginius procesus (54 p. pirmojo paragrafo paskutinio sakinio tęsinys).	Pritarti
29.	Ateities komitetas, 2023-11-24	(VII skyrius)				Argumentai: Kritiškas vizijos įgyvendinimo elementas yra įgyvendinimo valdymas. Jis turėtų būti ne nuasmenintas, o personalizuotas. Pasiūlymas: Numatyti, kad Vyriausybės kanceliarijoje būtų paskirtas už strateginių reformų įgyvendinimą atsakingas aukšto lygio pareigūnas – Vyriausybės vicekancleris.	Pritarti
30.	Ateities komitetas, 2023-11-24	(VII skyrius)			Argumentai: Nacionalinis pažangos planas neturėtų būti tiesiog ES investicijų paskirstymo planas, jis turėtų būti strategiškesnis ir kuriamas pagal vizijoje „Lietuva 2050“ numatytų strateginių iniciatyvų žemėlapį. Pasiūlymas: Numatyti, kad viziją įgyvendinantis Nacionalinis pažangos planas būtų kuriamas pagal vizijoje „Lietuva 2050“ numatytų strateginių iniciatyvų žemėlapį.		Pritarti
31.	Ateities komitetas, 2023-12-01	(VII skyrius)			Argumentai: Vizijos įgyvendinimo nuostatose Valstybės pažangos tarybai (toliau – VPT) numatomas kertinis vaidmuo „Lietuva 2050“ įgyvendinimo procese (p. 53). Akivaizdu, kad projekte siūlomos apimties funkcijų VPT negalės atlikti be pakankamų administracinių ir analitinių pajėgumų. Pasiūlymas: Patikslinti projekto nuostatą dėl VPT sekretoriato (p. 55), numatant, kad šis sekretoriatas būtų nuolat veikiantis.		Pritarti
32.	Ateities komitetas, 2023-12-01	(VII skyrius)			Argumentai: VII skyriaus skirsnis „Ateities įžvalgų institucinė sistema ir jos plėtra“ (p. 56-57) stilistiškai išsiskiria iš projekto teksto – ne aprašo ateities įžvalgų institucinės sistemos siektiną būklę, bet būsimuoju laiku vardija atskirus jos kūrimo žingsnius. Toks stilius neatitinka valstybės pažangos vizijos žanro. Pasiūlymas: Stilistiškai patikslinti VII skyriaus skirsnį „Ateities įžvalgų institucinė sistema ir jos plėtra“, jį išdėstant konstatuojamuoju stiliumi: „Ateities įžvalgų Lietuvoje institucinę sistemą šiuo metu sudaro Seimo Ateities komitetas, Seimo kanceliarijos ir Vyriausybės kanceliarijos padaliniai, STRATA, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, universitetai, kitos tyrimų institucijos ir centrai. Ši ekosistema bus plėtojama ir stiprinama, diegiant ir aktyvinant sisteminius numatomojo valdymo elementus. Ji, kaip visuminė, integrali numatomosios valdysenos sritis, Lietuvoje bus plėtojama tam, kad ateities apmąstymas iš epizodinio virstų sisteminiu, o numatomoji valdysena ir jos pagrindą sudaranti nuolatinė ateities refleksija taptų yra integralia visų lygių Lietuvos viešojo valdymo dalimis. Lietuvoje dar tik formuojamasi numatomojo valdymo paklausa. Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrimas – pirmasis atvejis praktika, kai valstybės lygiu buvo formuluojami galimi valstybės ateities scenarijai, pageidautina valstybės pažangos vizija ir jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys (strateginės ambicijos). Ši praktika bus plečiama ir į atskiras visas viešosios politikos sritis. Ateities valdysenąa Lietuvoje numatoma grįsti grindžiama visuotinumo ir vientisumo principais. Bus sStiprinami ateities valdysenos centrai įstatymų leidžiamojoje valdžioje (tobulinant Seimo Ateities komiteto veiklą) ir vykdomojoje valdžioje, Vyriausybės kanceliarijaią evoliucionuojant pertvarkant iš teisėkūros administratorės į strateginių reformų valdymo centrą. Siekiant geros tinklinės sąveikos, numatoma kurti kuriamas lankstus formaliomis procedūromis neperkrautą strateginio koordinavimo tinkląas – ieškomati sektorių ir sričių bendrų platformų sudėtingiems ir ilgalaikiams iššūkiams spręsti, mobilizuojamati tinkamaą ekspertinėę ir analitinėę paramaą, naudojamasintis geresneę valstybės finansuojamų mokslo prioritetų sąsaja su Lietuvos visuomenės ateities iššūkiais, plėtojamosti specializuotaos analitineės ir patariamosiosąsias struktūroas – sprendimo priėmėjų ir mokslo tarpininkėes, skatinamasti nuo valdžios nepriklausomų ateities įžvalgų kūrimasisąsi. Bus sSiekiama, kad Lietuvos ateities ekosistemos koordinaciniai centrai ir analitinės institucijos taptų tarptautinės numatomojo valdymo ekosistemos aktyvia dalimi.“		Pritarti
33.	Ateities komitetas, 2023-11-17	(1 priedas)				Argumentai: Pasiūlymas: 65 p. prie rodiklio 19.1 (Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP) reikėtų įtraukti 2022 m. duomenis, jie jau prieinami ir yra 87,6%.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 13, prieš – 1, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Lopata

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Raimundas Lopata

Komiteto biuro patarėjas

Giedrius Viliūnas, Tel. (8 5)  209 6203, el. p. [email protected]

---

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/124b7b10b12e11ea9a12d0dada3ca61b

[2] Saugomų teritorijų ypatinga svarba gamtos ir biologinės įvairovės apsaugai pabrėžiama ES strateginiame dokumente 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje (Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą), o taip pat JT Biologinės įvairovės konvencijos narių, tarp kurių yra ir Lietuva, 2022 m. susitarime “Kunmingo-Monrealio Pasaulinė biologinės įvairovės darbotvarkėje”. Abiejuose dokumentuose keliamas tikslas didinti kokybę ir plėsti saugomų teritorijų tinklą, kad jis ES ir pasauliniu mastu sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. ploto.

[3] Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos:

1. ŽEMĖS ŪKIS IR LIETUVOS VANDENYS. Žemės ūkio veiklos poveikis LIetuvos upių būklei ir taršos apkrovoms į Baltijos jūrą. Apžvalginis tekstas: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/vandens-valdymas-upiu-baseinu-rajonu-principu/zmogaus-veiklos-poveikis-upems-ezerams-ir-tvenkiniams/zemes-ukis-ir-vandens-telkiniu-sveikata-kas-nutiko/. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/Žemės_ūkio_poveikio_ataskaita1539180129871.pdf

2. Ariama žemė ir nitratai Lietuvos upėse – sąryšių analizė. Apžvalginis tekstas: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/vandens-valdymas-upiu-baseinu-rajonu-principu/zmogaus-veiklos-poveikis-upems-ezerams-ir-tvenkiniams/daugiau-ariamos-zemes-daugiau-nitratu-upese/. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/Ariama_zeme_ir_nitratai1536581364812.pdf

3. Pasėlių įtaką maistinių medžiagų koncentracijoms upių vandenyse ir jų patekimo kiekių į Baltijos jūrą tendencijos. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/Paseliu_poveikis_upems1577103182303.pdf

4. Rizikos vandens telkiniai (žemėlapis): https://vanduo.old.gamta.lt/files/rizikos_vandens_telkiniu_zemelapis.html. Paspaudus ant telkinio, žemės ūkis kaip teršėjas gali būti identifikuojamas, jei prie rizikos veiksnių parašyta „Pasklida tarša“.

5. Žemės ūkio vandens taršos mažinimo priemonių sąvadas. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/savadas.html

6. Klimato kaitos poveikio vandens telkiniams Lietuvoje įvertinimas pagal naujausius mokslinius darbus ir tyrimus. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/Klimato_kaita.html

7. Klimato kaitos poveikis Lietuvos paviršiniams vandens telkiniams. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/report.html

8. Klimato kaitos poveikis vandens telkiniams. Priemonių taršai iš žemės ūkio šaltinių sumažinti galimybių įvertinimas klimato kaitos perspektyvoje. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://vanduo.old.gamta.lt/files/report1627991771354.html

9. Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame kalbama apie priemones žemės ūkio taršai mažinti. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/Vandenu%20srities%20plano%202022-2027%20įgyvendinamasis%20veiksmu%20planas.pdf

10. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Lietuvoje 2021 m. ir tendencijos 1990-2021 m. Tiesioginė nuoroda į prezentaciją: https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/Tendecijos%20gamtalt2023.pdf

Kiti šaltiniai:

1. Dirvožemio degradacijos ir erozijos erdvinė analizė ir kraštovaizdžio erdvinės struktūros (žemėveikslių) kaitos vertinimas. Tiesioginė nuoroda į dokumentą: https://www.lba.lt/uploads/documents/files/DIRVOZEMIU%20EROZIJOS%20RIZIKA_JV_DV_galutine_09-20-compressed.pdf

2. Tyrimas „Biologinės įvairovės poveikio rodiklio „Paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose 2020–2022 metais“ nustatymas ir biologinės įvairovės kaitos vertinimas“. Galutinė ataskaita: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo_pletra/Lietuvos_kaimo_pletros_2014–2020%20m._programa/Stebėsena%20ir%20vertinimas/Tyrimai%20ir%20vertinimai/2023/LOD%20ataskaita%20ZUM%20v%20202309.pdf, pristatymas: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo_pletra/Lietuvos_kaimo_pletros_2014–2020%20m._programa/Stebėsena%20ir%20vertinimas/Tyrimai%20ir%20vertinimai/2023/LOD%20ataskaita%20ZUM%20pristatymas%20v%20202309.pdf.

3. APLINKOS BŪKLĖS VISUOMENINĖ APŽVALGA. Kaip Lietuvai sekasi eiti žaliojo kurso keliu? Aplinkosaugos koalicijos apžvalga: https://www.akoalicija.lt/aplinkos_bukle

4. Direktyvinių rūšių būklė: https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Buveinių%20ataskaitos/Rūšių%20vertinimas(1).pdf

5. Paukščių rūšių būklė: https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Paukščių%20vertinimas%202013-2019.pdf

6. EB svarbos buveinių būklė: https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Buveinių%20ataskaitos/Buveinių%20vertinimas.pdf

7. Suartų daugiamečių pievų žemėlapis: https://npa.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=7dfe7ca37f214eb9a952f71dfad2e7ba

[4] https://knowledge4policy.ec.europa.eu/foresight/tool/megatrends-hub_en

[5] https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2023/747108/EPRS_STU(2023)747108_EN.pdf