|
1.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-06
|
1
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas:
1. Vertinant projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 20 punkto bendro
pobūdžio nuostatą – „nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymu
dėl galimų rinkimų pažeidimų“, pažymėtina, kad šiuo metų
galiojančiuose rinkimų įstatymuose (taip pat Referendumo įstatyme) yra įtvirtintas
teisinis reguliavimas, apimantis šiuose įstatymuose konkrečiai nurodytus
asmenis, turinčius teisę (dėl konkrečių pažeidimų) pateikti skundus rinkimų
komisijoms (apylinkių, apygardų, savivaldybių, Vyriausiajai rinkimų
komisijai), pateiktų skundų nagrinėjimo žinybingumą ir nagrinėjimo tvarką,
taip pat rinkimų (referendumo) komisijų priimtų sprendimų dėl išnagrinėtų
skundų apskundimo tvarką:
1) pagal Seimo rinkimų
įstatymą: rinkėjų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia apygardų rinkimų
komisijos (51 straipsnis); rinkėjo, atstovo rinkimams, skundą
dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų nagrinėja ir sprendimus priima apylinkių
rinkimų komisijos, šios komisijos skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą
priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki
rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų; apylinkių rinkimų komisijos
svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo,
balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų
surašymo ir priima sprendimus (18, 21, 36 straipsniai); apygardų rinkimų
komisijos svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei
veiksmų ir priima sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų
reikalavimų neatitinkančius sprendimus (16 straipsnis); partija, iškėlusi
kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams,
rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo
pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti: apylinkės rinkimų komisijos
– apygardos rinkimų komisijai; apygardos
rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK); apylinkės
rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali persiųsti VRK nagrinėti
joms pačioms priklausančių nagrinėti ir neišnagrinėtų skundų (21 straipsnis);
partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius VRK
sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami
rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar
Respublikos Prezidentui (86 straipsnis); apygardos rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones,
rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus (87 straipsnis);
2) pagal Respublikos
Prezidento rinkimų įstatymą: rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų
papirkimo faktus tiria ir priima dėl jų sprendimus savivaldybių rinkimų
komisijos (8 straipsnis); savivaldybių rinkimų komisijos svarsto skundus dėl
apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima sprendimus (14
straipsnis); apylinkės rinkimų komisija svarsto savo apylinkės rinkėjų ir
stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų
skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus (16
straipsnis), taip pat nagrinėja rinkėjo arba partijos atstovo skundą dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo
išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas
nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų; apylinkės
rinkimų komisija svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl
rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo
protokolo surašymo (16, 34 straipsniai). Panašius skundų pateikimo,
nagrinėjimo žinybingumo ir nagrinėjimo tvarkos ir priimtų sprendimų
apskundimo ypatumus nustato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Rinkimų į
Europos Parlamentą įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, projekte siūloma
įtvirtinti bendro pobūdžio nuostata „nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir
prašymu dėl galimų rinkimų pažeidimų“ negali paneigti minėtuose įstatymuose
įtvirtinto teisinio reguliavimo ir turėtų būti pakeista.
|
Pritarti iš dalies
|
Atsižvelgiant į TD pastabas siūloma keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 20 punktą išdėstyti taip:
„20) nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymus
dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimąo reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimų;“.
|
|
2.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-06
|
1
|
|
|
2. Vertindami projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą – „nagrinėja
asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl galimų rinkimų pažeidimų“ –
ta apimtimi, kuria nesiūloma nustatyti,
kad VRK pagal kompetenciją nagrinėja ir asmenų pranešimus skundus
ir prašymus dėl referendumo pažeidimų, konstatuotina, kad ji neatitinka
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos VRK paskirties („Vyriausioji
rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė
aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės
institucija“); taip pat nėra suderinta su įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 –
3 punktuose nurodytas uždaviniais.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad VRK
nagrinėtų ir asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl politinių partijų ir
politinių kampanijų finansavimo pažeidimų, kartu turėtų būti
keičiamas 3 straipsnio 1 dalies 11 punktas.
|
Pritarti iš dalies
|
Žr. siūlomą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2
dalies 20 punkto išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 1.
|
|
4.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-06
|
1
|
|
|
4. Projekto 1 straipsniu
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti VRK teisė
gauti šioje dalyje nurodytų asmenų turimą informaciją ir dokumentus,
turėtų būti patikslinta, kad apimtų ne visą (past. –
kaip siūloma įtvirtinti šiame punkte) informaciją ir dokumentus, o
tik tą informaciją ir tuos dokumentus, kurie yra būtini VRK funkcijoms
vykdyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą,
valstybės institucijų (pareigūnų), vykdančių teisėsaugos, kontrolės ar
priežiūros funkcijas teisė gauti kitų asmenų turimą informaciją, dokumentus
yra ribojama tokios informacijos gavimo (rinkimo) tikslu – t. y.
įstatymuose nustatytoms funkcijoms ir įgaliojimams vykdyti. Pavyzdžiui,
policija (Policijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), mokesčių administratorius
(Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), Valstybinė duomenų
apsaugos inspekcija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio
2 dalies 1 punktas), Valstybės kontrolė (Valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnio
1 dalis), Seimo kontrolierius (Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1
dalis) ir kt. Atsižvelgiant į tai, vertinamame projekto punkte negali būti braukiama
nuostata – „reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms vykdyti“.
Be to, vertinamo punkto nuostatoje neturėtų būti
išskiriamas vienas iš politinės kampanijos dalyvių – „politinės partijos”, o
turėtų būti nurodyta politinėse kampanijose dalyvaujančių asmenų grupė –
„politinės kampanijos dalyviai”.
|
Pritarti
|
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje yra
nurodyta, kad teisę gauti informaciją ir dokumentus Vyriausioji rinkimų
komisija turi „įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose nustatytas
funkcijas“, todėl dar kartą tai nurodyti šios dalies 1 punkte nėra
būtina.
Atsižvelgiant į TD pastabą siūloma keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) gauti
iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų
įstaigų, įmonių ir organizacijų, rinkimų ir referendumo komisijų, politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių ar
kitų asmenų visą turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus
Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms vykdyti.“
|
|
5.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-06
|
2
|
|
|
5. Projekto 2 straipsniu
įstatymą papildančio 121 straipsnio pavadinime ir šio
straipsnio nuostatose „pranešimas dėl politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“ susiaurinamas
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 20 punkto VRK
uždavinys („nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl galimų
rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų
finansavimą <...>“), taip pat dokumentų, kuriais asmenys gali
kreiptis į VRK, sąrašas (pranešimas, skundas ir prašymas).
Atsižvelgiant į tai, atitinkamos nuostatos tarpusavyje turėtų būti
suderintos.
|
Pritarti
|
Atsižvelgiant į TD pastabą siūloma tikslinti Projekto
2 straipsniu įstatymą papildančio 121 straipsnio pavadinimą
ir šio straipsnio 1 dalį.
121 straipsnio pavadinimą
išdėstyti taip:
„121 straipsnis. Pranešimas, skundas ar prašymas dėl politinių partijų ir politinių kampanijų
finansavimąo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“.
Šio straipsnio 1 dalį
išdėstyti taip:
„1. Pranešimas, skundas
ar prašymas dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimąo
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (toliau – pranešimas)
Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateiktas raštu per trejus metus nuo
galimų teisės aktų pažeidimų atsiradimo dienos.
|
|
6.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-06
|
2
|
|
|
6. Projekto 2 straipsniu
pildomo įstatymo 121 straipsnyje siūlomas įtvirtinti teisinis
reguliavimas yra fragmentiškas ir neišbaigtas: jame nėra įtvirtintos asmens
teisės pateikti VRK pranešimą dėl politinių partijų ar politinių kampanijų
finansavimo pažeidimų; teisės apskųsti VRK priimtus sprendimus, kuriais
atsisakoma nagrinėti asmens pateiktą pranešimą; neįtvirtinta VRK
pareigos, išnagrinėjus pranešimą, jo nagrinėjimo rezultatus pranešti
pareiškėjui; nesama formos ir turinio minimalių reikalavimų, kuriuos jie
turėtų atitikti ir kurie leistų VRK juos atrinkti ir nagrinėti (arba
atsisakyti nagrinėti); nepasisakyta dėl anoniminių skundų nagrinėjimo; tarp
atsisakymo nagrinėti pranešimą pagrindų trūksta pagrindo atsisakyti nagrinėti
pranešimą dėl to, kad jis yra nagrinėjamas teisme; dėl pranešimo dalyko yra
priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą; VRK padaro išvadą,
kad asmens pranešimą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje ir
kt. Atsižvelgiant į tai, vertinamas straipsnis tobulintinas iš esmės.
|
Pritarti iš dalies
|
Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 121 straipsnio
1 dalis įtvirtina visų asmenų teisę pateikti pranešimus. Įstatymu riboti tai
turinčių teisę padaryti asmenų ratą nebūtų tikslinga. Taip pat nebūtų
tikslinga įstatymu nustatyti minimalius reikalavimus pranešimams, skundams ar
prašymams, kadangi tai apsunkintų asmenų teisę juos pateikti. Pagal
nusistovėjusią praktiką VRK nagrinėja ir anoniminius pranešimus.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą,
siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 121 straipsnio 2 dalį,
šio straipsnio 4 dalį papildyti nauju 5 punktu.
121 straipsnio 2 dalį siūloma
išdėstyti taip:
„2. Vyriausioji rinkimų komisija pranešimą
išnagrinėja ir sprendimą priima per tris mėnesius nuo pranešimo
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą
pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
121 straipsnio 4 dalį papildyti
nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) pranešime nurodytas pažeidimas nagrinėjamas teisme
arba dėl
pranešimo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį
tyrimą.“
|