Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 167
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, prašau užimti vietas. Pradedame gegužės 12 dienos rytinį Seimo posėdį. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
Prieš darbotvarkės tvirtinimą norėtų pasisakyti A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF*). Aš pirmiausia norėčiau pakviesti visą Seimo nacionalinę rinktinę į šią tribūną ir tarti keletą žodžių. Kolegos, prašau, ir treneri, ir asistentai. (Plojimai)
Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų norime kartu pasidžiaugti praėjusią savaitę pelnyta Baltijos Asamblėjos taure. Išties šiemet kovoti buvo tikrai nepaprasta, latviai, estai žinojo mūsų pajėgumą ir buvo motyvuoti, ypač latviai, nes latviai šiemet pirmininkauja Baltijos Asamblėjai, spalio mėnesį pas juos vyks rinkimai, taigi nusiteikimas buvo akivaizdus. Tačiau vadovaujami trenerio S. Jovaišos atlaikėme visus išbandymus ir noriu pasakyti, kad net latvių žurnalistai po to rašė, kad latviai užėmė garbingą prizinę trečią vietą, o lietuviai vos vos aplenkė priešpaskutinėje vietoje likusius estus. Tikrai noriu pasidžiaugti. Ši taurė yra nauja, ji simbolizuoja tris Baltijos medžius, lapeliai reiškia, kiek turnyrų jau vyko, tai 15. Tai yra vienintelis tarp asamblėjų parlamentarų krepšinio turnyras. Tikimės, kad mes diplomatinių santykių neapgadinome.
Gerbiama Seimo Pirmininke, leiskite jums perleisti šią taurę ir, jeigu kažkiek apgadinome tuos diplomatinius santykius, tikimės, kad jūs atkursite. Dėkoju dar kartą. Taip pat ačiū ir asistentams, kurie ne tik šildė suolelį, bet ir palaikė ypač gerą mikroklimatą šalia aikštelės ir autobusiuke. Ačiū. (Plojimai, palaikymo šūksniai)
PIRMININKĖ. Ačiū, sveikiname. Ačiū už geras naujienas, sveikiname dar kartą ir pereiname prie darbinės dalies.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gegužės 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu pakviesti Seimo narius į ansamblį, nejuokauju. Iš tiesų dėl darbotvarkės. Prašau frakcijos vardu išimti iš šios dienos darbotvarkės 1-16.1 klausimą – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nes įstatymai yra teikiami atskirai nuo Aplinkos ministerijos parengtų teisės aktų, nors jie kalba būtent apie tą pačią reformą, tų pačių įstaigų reformą. Siūlau projektų rengėjams Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos atkreipti dėmesį, kad kai kuriose vietose vis dar skiriasi naujai steigiamos įstaigos pavadinimas. Vienur rašoma Žemės ūkio duomenų centras, kitur yra Žemės informacijos centras. Todėl siūlyčiau dar padirbėti ir tada teikti svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti išimti 2-7 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl tiesioginio valdymo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje įvedimo“. Lietuvos istorijoje toks atvejis, kai savivaldybėje buvo įvestas tiesioginis valdymas, buvo tiktai priešaušryje, tiktai Nepriklausomybės aušroje. Mano galva, tai yra visiškas savivaldybės pažeminimas, kuris prieštarauja Lietuvoje subsidiarumo principui. Iš tikrųjų, kiek mano patirtis leidžia teigti, visada Vidaus reikalų ministerija padarydavo viską medijuodama, kad mes tokios situacijos išvengtume. Aš siūlyčiau išbraukti šiandien tą klausimą, dar padirbėti su mediacija. Tikrai raginu Kalvarijos savivaldybę susitvarkyti klausimus ir tokiu būdu tiesioginio valdymo išvengti.
Grįžtant prie krepšinio, norėčiau, kad kapitonas įvardintų, kas buvo paskelbtas turnyro MVP.
PIRMININKĖ. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau frakcijos vardu prašyti ir jūsų visų palaikyti išbraukti darbotvarkės 2-1 klausimą dėl E. Šileikio skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju ir pasakysiu kodėl. Taip, Prezidentas turi teisę teikti dekretus ir jie privalomai įrašomi į darbotvarkę, bet Seimas turi teisę frakcijos prašymu siūlyti išbraukti bet kurį klausimą ir tai turi būti svarstoma. Tai pirma.
Antra. Kolegos, negalime kurti precedentų, kada vienas teisėjas kandidatas kuria naują privilegiją tam, kad galėtų būti paskirtas į Aukščiausiąjį Teismą be pažymų, be patikrų, be klausimynų. Tai būtų Seimo ir visuomenės pažeminimas. Iš tikrųjų neturime kurti precedento. Aš siūlyčiau išbraukti šitą klausimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Čia frakcijos vardu buvo prašymas? Prašau. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų frakcijoje kilo daug klausimų ir tikrai nesinorėtų, kad ir Vyriausybės programa būtų paminta. Tai siūlome išbraukti visą 1-14 klausimų paketą, nes Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurie pakeitimai kelia abejonių, reikia išsiaiškinti, ar tai tikrai nėra taip, kaip yra teigiama, kad įmonės atliekų tvarkytojos gali prarasti atsakomybę apsidrausti, turėti garantinį įnašą ir kitas prievoles. Tai leistų grįžti į praeitą etapą, kai iš tiesų turėjome daug ekologinių problemų Lietuvoje. Prašome frakcijos vardu. Jeigu yra bent mažiausia galimybė, tikrai siūlysime įstatymo pataisas, kad tokios galimybės būtų panaikintos. Siūlome išbraukti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, pasiūlymai gauti. Pirmiausia turėtume apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 1-16 klausimą – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą Nr. XIVP-1665, atsiprašau, Nr. XIVP-1165 ir lydimuosius. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 60, prieš – 46, susilaikė 12. Pasiūlymui pritarta, klausimas išbrauktas.
Kitas pasiūlymas taip pat frakcijos vardu išbraukti 2-7 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl tiesioginio valdymo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje įvedimo“. Kas pritariate šiam G. Surplio ir frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116: už – 37, prieš – 47, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
V. Bakas frakcijos vardu prašo išbraukti 2-1 klausimą, jis buvo įrašytas į darbotvarkę privaloma tvarka. Tiesą pasakius, kolegos, aš siūlyčiau nebalsuoti dėl šito, nes turėjome ne vieną diskusiją, Prezidentas pasinaudojo savo teise ir pagal Statuto 92 straipsnį privaloma tvarka šis klausimas įrašytas į šios dienos darbotvarkę. Aš siūlyčiau nebalsuoti dėl kolegos V. Bako ir frakcijos pasiūlymo.
Kitas pasiūlymas – 1-14 klausimas. (Balsai salėje) Prašom, Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Atsiprašau, Pirmininke, bet Statute neradau nė vienos išimties, kuri užkirstų kelia frakcijai teikti siūlymą dėl vieno ar kito klausimo išbraukimo ar įtraukimo į darbotvarkę. Aš siūlau balsuoti.
Antras dalykas, ką siūlau padaryti, Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant įvertinti, ar Prezidento dekretas, kuriuo Seimui teikiama šita kandidatūra, neprieštarauja Konstitucijai, nes iš tikrųjų valstybės vadovas yra žmogus, atsakingas už nacionalinio saugumo sritį. Ir kai mes darome išimtis ir skiriame kandidatus be jokių patikrų, kurios privalomos: sveikatos patikrų, klausimyno Valstybės saugumo departamentui, tai nedera su nacionalinio saugumo interesais. Aš siūlyčiau balsuoti ir iš karto ruošti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tikrai jūsų teisė ruošti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Aš tiesiog pacituosiu Statuto 92 straipsnį, jo 2 punktas sako: jeigu Respublikos Prezidentas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi privalomai be balsavimo.
Apsispręskime dėl dar vieno frakcijos pasiūlymo išbraukti 1-14 klausimą – projektą Nr. XIVP-1250. Kas pritariate šiam K. Mažeikos ir frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 59, prieš – 47, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Turėtume apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime? P. Gražulis dar norėtų per šoninį mikrofoną. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Būtų dar vienas siūlymas frakcijos vardu. Klausimas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, siūlymai jau baigėsi, mes jau balsuojame.
P. GRAŽULIS (LRF). Čia buvo didelis triukšmas, negalėjau prieiti, eilė prie mikrofono buvo.
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamas Petrai.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerai, paprašysime pertraukos priėmimo metu.
PIRMININKĖ. Gerai, paprašykite pertraukos vėliau. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.13 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1459(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1459. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu K. Starkevičių. Prašom. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių nėra gauta pasiūlymų ir pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas kolega, pristatyti komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl 12 straipsnio yra komiteto…
PIRMININKĖ. Gal galite per mikrofoną?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 12 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 13 straipsnio taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas 13 straipsniui pritarė.
PIRMININKĖ. Taip, pritarta. Ir dėl Teisės departamento antrosios pastabos?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat yra pritarta.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarta. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar 13 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio yra gautos dvi L. Savicko pataisos. Gal jūs galėtumėte jas pristatyti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Lukas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Lukai, ar galėtumėte jas pristatyti?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Nors triukšmas salėje, pabandysiu abi dalykiškai pristatyti. Tai yra du pasiūlymai, dėl jų po to komitete radome sprendimus. Pirmasis kalba apie įgyvendinimo gaires. Jos buvo minimos aiškinamajame rašte, tačiau baigiamosiose nuostatose nebuvo. Yra pasiūlyta aiškiai į baigiamąsias nuostatas įtraukti gaires, jas Vyriausybė turėtų patvirtinti.
Antras klausimas susijęs su antruoju įstatymo projekto įgyvendinimo etapu. Buvo siūlyta 2024 m. liepos 1 d., mano pasiūlymas buvo 2023 m. liepos 1 d. Kaip komiteto pirmininkas tikriausiai informuos, sutarta atsižvelgti iš dalies dėl 2023 m. sausio 1 d. Tikiuosi, kad ir mes sutarsime dėl kompromiso. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų rastas kompromisas, šiems pasiūlymams pritarta iš dalies. Rastas kompromisinis variantas šiek tiek paankstinti įgyvendinimo terminą, nebuvo sutikslintos datos. Taip pat noriu pasakyti, kad šiems pasiūlymams yra pritarusios Ekonomikos ministerija ir Krašto apsaugos ministerija, taigi problemų dabar nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi su komiteto nuomone teikėjai sutiko, ar galime pritarti bendru sutarimu šiam paskutiniam straipsniui? Galime pritarti. Matau, kad teikėjai sutinka. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu? Dėkoju. Taigi yra apsvarstyta priėmimo stadijoje pastraipsniui.
Dėl motyvų yra užsirašiusių. Pirmasis kalba už A. Kupčinskas. Prašom. L. Savickas – motyvai už.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes tikriausiai prie klausimo svarstymo toliau grįšime, kaip ir numato įstatymas, turėsime dar ne kartą diskutuoti į priekį. Nors kartu su kolega A. Kupčinsku mes čia teikėme įvairius pasiūlymus ir siekėme galbūt ambicingesnių tikslų, tačiau, nepriklausomai nuo to, Seimo dauguma pasirinko konservatyvesnį variantą. Bet kuriuo atveju tai yra variantas, žiūrintis į priekį, judantis į priekį, ir tikiuosi, kad šiandien dėl jo susitarę, šiek tiek paankstinę įgyvendinimo nuostatas suteiksime aiškumo dėl jo įgyvendinimo, toliau komitete diskutuosime ir spręsime. Taigi kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos, norėčiau truputėlį plačiau pasakyti, kokią problemą sprendžia šis Vyriausybės atneštas įstatymo projektas ir ką reikš mūsų šiandienis sprendimas. Visų pirma, Lietuvos valstybės institucijos kaupia daugybę duomenų, juos naudoja ir saugo. Tai yra įvairūs registrai, įvairūs kiti svarbūs duomenys. Mes šiuo įstatymo pakeitimu siekiame juos klasifikuoti nuo didesnio iki mažesnio duomenų jautrumo. Mes siekiame diversifikuoti šių duomenų saugojimo vietas, kad būtų galimybė šiuos duomenis saugoti tiek valstybės duomenų centruose, tiek privačiuose duomenų centruose, tiek pasitelkti naujausias debesijos technologijas, joms, tiesa, reikia pasirengti.
Šiuo projektu taip pat yra įteisinama ir valstybės institucijos įpareigojamos duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugioje užsienio valstybėje partnerėje. Tai reiškia, kad įvykus tam tikram force majeure Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesusipratimui, potvyniui, pavyzdžiui, ar kam nors panašaus duomenys yra saugūs ir apsaugoti, tikimės, kad juos taip pat bus galima naudoti. Tai reiškia, kad jeigu kas nors nutinka vienoje vietoje, skaitmeninė valstybė toliau veikia, skaitmeninės paslaugos veikia ir nuotoliniu būdu, online formatu valstybė toliau funkcionuoja. Taip, tiesa, įstatyme yra dvejų metų laikotarpis tam pasiruošti. Man irgi gal norėjosi greičiau ir ambicingiau, tačiau politikoje kartais reikia ieškoti kompromisų, kad būtų rezultatas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties prieš gerus metus kartu su kolega L. Savicku inicijavome šio įstatymo projektą ir gaila, kad jis užsigulėjo šiek tiek, nebuvo pareikštos tam tikros išvados. Šioje situacijoje, kol nenutiko karas, tikrai to supratimo valstybės institucijose buvo mažiau, nors galbūt mes siūlėme tokį pažangų būdą, ką naudoja ir estai, ir švedai, ir lenkai, siūlėme, kad valstybės duomenys lygiai taip pat turi būti saugomi kaip ir oro erdvė, kaip valstybės sienos ar pakrantės. Džiugu, kad iš tiesų tas supratimas atėjo greičiau ir ministerijos susitarė, nes tie patys estai, švedai, suomiai ar lenkai jau seniai naudoja hibridinį modelį, kai valstybės duomenų kopijas laiko saugiose valstybėse, NATO šalyse, jų duomenų centruose ar debesijose.
Aš pirmiausia džiaugiuosi, kad yra pasiekta pažanga, nes jeigu praėjusiais metais mes Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje matėme, kad 21 institucija yra konsolidavusi valstybės išteklius ir duomenis, tai šią savaitę, pirmadienį, vykusiame pakomitečio posėdyje matėme, kad net 83 valstybės institucijos integravo savo duomenis ir laiko juos valstybiniuose duomenų centruose. Aišku, dar lieka 325 institucijos, kurias reikia integruoti, bet aš tikiuosi, kad tas sukurtas kompromisinis hibridinis modelis, kuris atsispindės ir įstatyme, pagaliau leis mums sparčiau apsaugoti visus valstybės duomenis ir kad nenutiks tokia situacija, kai viena ar kita informacinė sistema ar bazė užlūžta, kaip neseniai užlūžo ir „Infostatyba“, kurią Aplinkos ministerija taip pat perkėlinėjo į valstybinį duomenų centrą. Sveikinu ir linkiu, kad iš tiesų tie procesai judėtų greičiau. Labai lauksime naujo Technologijų ir inovacijų įstatymo, kuriame bus patobulintos šios nuostatos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku, nuo 11 val. 25 min.
10.23 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-1460(3). Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis, dėl jo gauta K. Starkevičiaus pataisa, jai komitetas pritarė. Aš tik noriu pasitikslinti, ar ji yra susijusi su prieš tai svarstytu straipsniu dėl įsigaliojimo datos? Gal iš vietos galėtumėte pakomentuoti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, čia iš tikrųjų susiję su datos pakeitimu ir atitinkamai kitame įstatyme keičiame datą.
PIRMININKĖ. Supratau. Kolegos, ar galime tuomet pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431(2). Priėmimo stadija. Kadangi yra gauta Seimo narių pasiūlymų, mes šį klausimą atidėsime balsavimo laikui, tuomet ir pakviesime gerbiamą komiteto pirmininką.
10.24 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento… Nėra Teisės departamento pastabos. Taigi nėra gauta pasiūlymų. Gerbiami kolegos, ar galime ir 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.25 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2, 3, 5, 8, 10, 15, 16, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228(2) (priėmimas)
1-5 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228(2). Priėmimo stadija. Šį įstatymo projektą sudaro dešimt straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.26 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose Protokolo, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo“ Nr. IX-2007 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1243(2)ES (priėmimas)
1-6 klausimas – įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1243(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvų nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661, 1311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1227(2) (priėmimas)
1-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1227(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti komiteto pirmininką į tribūną. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pastaba yra analogiška ir dėl vieno, ir dėl kito punktų. Kol buvo svarstomas šitas projektas, įsigaliojo kitas ANK pakeitimo projektas, juo 306 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Vadinasi, iš dabartinio šios dienos įstatymo tiesiog reikia išbraukti nuorodą į 306 straipsnį. Redakcinis pataisymas. Komitetas, žinoma, pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 7 straipsniui, pakoreguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
8, 9 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.28 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 keturių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro šeši straipsniai. Dėl jų pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime vėliau.
10.28 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371(2)ES (priėmimas)
1-9 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371(2). Šį projektą sudaro penki straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.29 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 3, 5, 6, 11, 111, 13, 17, 21, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo narės V. Giraitytės-Juškevičienės pasiūlymas. Mes dabar jo nesvarstysime, svarstysime balsavimo metu.
Dėl 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Baigsime priėmimo procedūrą balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2) (priėmimas)
1-11 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Motyvai už. Kalba L. Jonauskas. Kortelę reikėtų įdėti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Atsiprašau. Kolegos, jau šiandien yra tokia situacija, kai teisės aktai leidžia su mirusiojo palaikais atsisveikinti trimis būdais, tai yra laidojimas kapavietėje, tai yra saugojimas kolumbariume arba išbarstymas pelenų kapinėse, tam skirtose vietose. Tačiau žmonės naudojasi ir kitais būdais, kurie nėra įstatymu apibrėžti, ir su savo artimaisiais, vykdydami jų paskutinę valią, atsisveikina įvairiose gamtos vietose. Dažniausiai tai būna Baltijos jūra. Tai vyksta chaotiškai ir žmonės su savo artimaisiais atsisveikina net nuo Palangos tilto, įvairiose vietose, kur poilsiautojai ir vaikšto, ir ilsisi, ir deginasi, ir taip toliau.
Šio įstatymo tikslas yra aiškiau reglamentuoti tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė žmonėms su savo artimuoju atsisveikinti legaliai ir tą padaryti netrikdant kitų žmonių ramybės. Yra pasirinkti 5 kilometrai Baltijos jūroje, toliau nuo kranto, tas vidurkis, kuris yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Noriu tik atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų ta dalis žmonių, kurie jau pasirenka tokį atsisveikinimo būdą, bet kokiu atveju tai darys, todėl siūlau kolegoms pritarti ir padėti tiems žmonėms įvykdyti paskutinę artimo žmogaus valią – teisėtai, legaliai, o ne atidavus visą gyvenimą valstybei iškeliauti į paskutinę kelionę ar į savo poilsį neteisėtai. Prašau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų aš siūlyčiau galbūt nepritarti šiam įstatymo projektui. Tai ir moraliniai, ir vertybiniai dalykai. Bažnyčia, Vyskupų konferencija nepritaria tokiems dalykams. Vis dėlto žmones laidojant turėtų būti pašventinta vieta. Galbūt išeitis būtų kur nors jūroje, už kažkiek kilometrų, įrengti tam tikrą laidojimo vietą, kaip kitos valstybės turi tam tikrų praktikų, ją pašventinti, tuomet galbūt ir būtų galima tai daryti. O šiuo atveju, kai būtų išbarstomi pelenai, ta apeiga nebūtų atliekama. Tiesiog vis tiek turi būti pagarba ir tam kūnui, ir tam žmogui. Siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų nesu visiškai prieš. Kolega iškėlė tikrai gerą ir aktualią problemą, nes kai nėra reglamentavimo, tada ta laisvė daryti ką nori ir sukelia tas problemas. Bet tikrai manau, kad tai nėra sprendimo būdas. Tai, kad tie pelenai bus išbarstyti, kaip jau ir svarstymo stadijoje minėjo, už 4 ar 3 kilometrų, ar 1 kilometro, tikrai nieko nepakeis.
Tas kažkoks estetinis vaizdas arba ta tarša yra tik dėl to, kad į tas urnas dedami žymenys, tie medalionai, kuriuose yra mirusio žmogaus inicialai. Turbūt reikėtų išspręsti šią problemą. Jeigu, tarkime, tie, kurie nori išbarstyti tuos pelenus… būtų tas žymuo pakeistas biodegraduojančiu skaičiumi, kokiu nors žymeniu, manau, ir baigtųsi tos interpretacijos. Turbūt tie, kurie važiuoja prie jūros, tikrai nebus daug žmonių, kurie pasakys, kad jiems gulint paplūdimyje kažkur šalia, gale kojų, barstė pelenus. Tikrai turbūt tokių atsitikimų nėra. Manau, savivaldybė galėtų numatyti tas vietas. Tikrai nereikia plukdyti 5 kilometrus kažkur toli į jūrą, o galima tai padaryti tam skirtose vietose, kaip kolega sako, galbūt ir pašventintose kunigų.
Tikrai kviečiu šiuo atveju pažiūrėti objektyviai ir surasti tuos realius įrankius, galbūt pakoreguoti tą projektą, kad jis tikrai atlieptų problemas tų žmonių, kurie planuoja ateityje arba turi tokią valią, kad jų pelenai būtų išbarstyti kur nors jūroje, upėse ar kur nors gamtoje. Tikrai šiuo atveju kviečiu susilaikyti, o rengti tokį projektą, kuris tikrai spręstų problemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.35 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(4) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(4). Priėmimo stadija. Prašau, gerbiamas komiteto pranešėjau. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šias įstatymo projekto pataisas, gautos dvi, kaip ir minėjote, pataisos. Viena yra techninė, o kita tiesiog Teisės departamentas perkelia tą pačią nuomonę kaip ir Vyriausybės, siūlo tinkamai perkelti direktyvą pagal Europos Sąjungos teisę, siūlo kompleksiškai įvertinti pataisas. Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens įstatymą, kur bus reglamentuojama tvarka, bet mūsų komitetas mano, kad siūlymai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir nesikerta su tomis pataisomis, galės tiesiog integruoti ir mūsų pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti ir 2 straipsniui, suredaguotam pagal vieną iš Teisės departamento pasiūlymų, tai yra komiteto variantui? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis – dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pagrindu kiekvienas žmogus, besilankantis maitinimo įstaigoje – kavinėje, restorane arba naktiniame klube, turės teisę kartu su maistu arba gėrimais paprašyti geriamo vandens iš krano ir jam bus privaloma tai patiekti. Nebus galimybės siūlyti plastikiniuose buteliukuose parduodamo vandens. Žinoma, jeigu yra tiekiamas krano vanduo. Šiuo atveju Lietuvoje tos problemos nėra, visur yra vandentiekis, todėl mes čia sprendžiame ekologinę problemą.
Kita vertus, mes taip pat įgyvendiname europinę direktyvą, kuri numato, kad šalys narės privalo stengtis, kad kuo daugiau geriamo vandens būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui, tai yra didinti geriamo vandens prieinamumą. Tokius sprendimus, net griežtesnius, kai geriamas vanduo privalo būti tiekiamas nemokamai kartu su maistu, pripažįstant geriamą vandenį faktiškai žmogaus teise, ne paprasta preke, bet žmogaus teise, mes tokius sprendimus matome daugelyje Europos valstybių. Galima paminėti Prancūziją, Čekiją ir kitas, tačiau mes šį kartą apsiribojame kompromisu ir nėra reikalavimo duoti tą stiklinę vandens visiškai nemokamai, gali būti kažkoks simbolinis mokestis už tai imamas, bet svarbu, kad mes žengtume pirmą ekologinį žingsnį tam, kad vanduo nebūtų parduodamas dar ir plastikiniuose buteliukuose.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, nesate įsigilinę į įstatymo projektą. Taip, kai pradžioje buvo pateikta Aplinkos apsaugos komiteto, supratau taip, kaip supranta gerbiamas T. Tomilinas ir kiti Seimo nariai, tačiau atkreipkite dėmesį, ką rašo Teisės departamentas, kad šios pataisos visiškai neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, kad geriamas kokybiškas vanduo turėtų būti prieinamas klientui. Čia paprasčiausiai visa atsakomybė už geriamą vandenį iš vandens tiekėjo permetama visuomeniniam maitintojui – kavinei arba kitai įstaigai. Kitaip sakant, nusiplauna savivaldybės, kurios tiekia vandenį vandentiekiu, čia parašyta, gali būti nekokybiškas, bet jos atsakomybės neprisiims. Prisiims atsakomybę tas, kas tą vandenį naudoja, tai viešojo maitinimo įstaiga.
Manau, kad būtina daryti pertrauką. Prašysime frakcijos vardu pertraukos priėmimo stadijoje, kad būtų galima pateikti pataisą, kad būtų įrašyta „vandens tiekėjas“, o ne viešojo maitinimo įmonė. Atkreipkite dėmesį, kiek mes žinome atvejų ir kiek rašo viešai spauda ir apie „Kauno vandenis“, kad tiekia nekokybišką vandenį, o atsakys tie, kas geria tą vandenį ir kas naudoja. Čia, man atrodo, yra net lobistinis įstatymas, labai naudingas stambiems vandens tiekėjams, kad jie išvengtų atsakomybės.
PIRMININKĖ. Motyvai už – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Na, man atrodo, kad ką tik kalbėjęs kolega tikrai yra neįsigilinęs į teikiamo sprendimo projektą. Bet kuriuo atveju kalbu už, nes palaikau iniciatyvą. Manau, ypač tie, kas turi mažų vaikų, supranta, ką reiškia paprastas vanduo kavinėje ir panašiai, negazuotas vanduo. Ir dažniausiai juk kavinė yra suinteresuota, kad žmonės ateitų, ir tas kartais atsigėrimas… (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai, aš kalbu ir prašau man iš šono nekalbėti, jūs trukdote dabar, jūs mano laiką gaišinate.
Noriu pasakyti, kad tikrai palaikau sprendimo projektą. Smagu, kad jis pasiekė šią stadiją. Beje, dėl nuogąstaujančių, kad kavinėms tai bus kažkoks papildomas rūpestis, išlaidos, nereikia to bijoti, nes ir dabar daugelis kavinių, tiesą sakant, tą daro. Kitas dalykas, kad tos kavinės, kurios neturi prieigos prie sistemos geriamojo vandens, tiekiamo iš čiaupo, neužtikrina, galės ir netiekti to geriamojo vandens nemokamai. Kalbama tik apie tas, kurios turi galimybę prisijungti… (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai! Nežinau, ką jūs čia darote.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, netrukdykite ir nereplikuokite, kol Seimo narys išsako motyvus.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Na, aš čia nematau prasmės daugiau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Taip, dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (LRF). Frakcijos vardu prašysiu, kad būtų padaryta pertrauka iki antradienio, kad būtų galima pateikti pataisas.
PIRMININKĖ. Ne, iki antradienio jūs negalite prašyti. Šiaip jau yra priimti visi straipsniai ir motyvai išsakyti, gerbiamas kolega, ir mes balsuosime numatytu balsavimo metu.
10.43 val.
Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245(2). Priėmimo stadija.
Gal galėtų ateiti K. Mažeika pristatyti Kaimo reikalų komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pastabų?
Dabar priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (DFVL). Komitetas siūlo nepritarti. Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų pasikeitimų, susijusių su įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektų rengimu, Teisingumo ministerijos išaiškinta, kad tam tikros taisyklės taikomos tik terminui, tam tikros – tik apibrėžčiai. Terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįtraukiami. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 2 straipsniui, suredaguotam pagal komiteto nuomonę, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Komitetas svarstė ir siūlo pritarti. Čia vietoj žodžių „priėmus sprendimą“ įrašoma „įsigaliojus sprendimui“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių nėra gauta pastabų ir pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tai yra redakcinio pobūdžio, taip pat pakeičiami žodžiai: patikslinsiu ar patikslinti veterinarinės farmacijos kvalifikuoto asmens licenciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 14 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Dėl 21, 22 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš šių straipsnių? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 23 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gauta pastaba. Iš tiesų yra papildymas, kad būtent informacija būtų ne tik tarnyboje, bet ir interneto svetainėje. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 23 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 24, 25 straipsnių nėra pasiūlymų gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio įgyvendinimo dalies yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (DFVL). Jau prieš tai buvo nepritarta ir tai kartojasi. Siūlome nepritarti, nes tai buvo analogiška pastaba, ji, kaip minėjau, jau buvo siūlyta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime 26 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ačiū gerbiamam komiteto pranešėjui.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.47 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.2 lydimasis klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1246(2). Jį sudaro šeši straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.47 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.3 klausimas – Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247(2). Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento redakcinė pastaba. Jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2, 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Čia norėčiau taip pat pakviesti gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, kad pakomentuotų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ir vienu, ir kitu, ir trečiu atveju yra keturios pastabėlės. Tiesiog redaguojant projektą pasislinko atskirų dalių numeravimas, todėl Teisės departamentas į tai atkreipė dėmesį. Projektas suredaguotas, komitetas, žinoma, tam pritarė ir teikia priimti projektą su sutvarkyta dalių numeracija. Viskas, daugiau čia nėra jokių papildomų dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime visiems penkiems straipsniams, kiekvienam iš jų, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.49 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1250(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1250(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Norėčiau pakviesti gerbiamą J. Urbanavičių, kad pristatytų komiteto nuomonę. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonė. Komiteto nuomonė?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonė. Mes siūlome pritarti šiai nuomonei. Keliamas klausimas: kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti, tai netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Pritarta šiam pasiūlymui. Pastabų neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Čia techninė pastaba. Mes taip pat pritariame ir neturime pastabų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 3 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Balsavimas planuojamas 11 val. 25 min.
10.51 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1571 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1251(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.2 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1251(2). Priėmimo stadija. Sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime numatytu laiku.
10.51 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1252(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.3 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1252(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Čia labiau keičiasi pavadinimas, numeravimas. Pagal seną įstatymą buvo dėliojamos pataisos, todėl tokios techninės pastabos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 ir 2 straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Prieš norėtų kalbėti K. Mažeika. Tačiau gerbiamo Kęstučio šiuo metu salėje nematau. Dėl šio įstatymo balsuosime numatytu laiku.
10.52 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 192 ir 193 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2). Priėmimo stadija.
Šį projektą sudaro trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už kalba A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pritars šiam įstatymo projektui. Jis yra labai pavėluotas. Mūsų frakcija jau praeitų metų gruodžio mėnesį ir šių metų sausio mėnesį buvo pateikusi aibę pasiūlymų kompensavimo tvarką pradėti nuo šių metų sausio 1 dienos, o ne perkelti į 2023–2025 metus. Bet geriau vėliau negu niekada atėjo toks šios Vyriausybės supratimas.
Dabar mes turime ir pastabų dėl šio įstatymo projekto. Mūsų manymu, jis buvo paruoštas tikrai neatsakingai, neįsigilinant į kitų Europos Sąjungos šalių patirtį kompensuoti žmonėms dalį kainos sumokant už elektrą ir dujas. Energijos kainų augimo kompensavimas visiems gyventojams pagal realias išlaidas yra finansiškai neatsakingas ir socialiai žalingas, nes labai didina valstybės biudžeto išlaidas bei didina nelygybę ir socialinį neteisingumą. Jeigu taikliau taikytume energijos kainų padidėjimo kompensavimą, būtų galima sutaupyti valstybės išlaidų, taip pat sumažinti nelygybę, buitinį skurdą, tiesiog padidinti gyventojų pasitenkinimą ir pasitikėjimą ateitimi.
Jeigu kalbėtume apie Lietuvos banko, Valstybės kontrolės ir kai kurių ekonomistų pateiktas pastabas, ką jie kalba, nėra numatyta papildomų pajamų gavimo šaltinių šioms papildomoms biudžeto išlaidoms finansuoti, be to, šios išlaidos nemažintų 2022 metų infliacijos rodiklių, eliminuotų energijos kainų augimo išdėstymą 2023–2025 metais. Matome, kad politiniu lygmeniu nėra susikalbėjimo, tos vėlesniam laikotarpiui nukeliamos spręsti problemos sukuria aibę problemų, jos, mes matome, turėjo įtakos sparčiau augti infliacijai. Ačiū, bet Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pritars.
PIRMININKĖ. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Skirtingai negu mano kolega Algirdas, aš asmeniškai esu kategoriškai prieš. Aš tai vadinu, tai yra korupcinis įstatymas – korupcinis įstatymas ir, ko gero, viskio dėžučių įstatymas. Jūs įsivaizduokite, ką šiandien Seimas priima! Priima įstatymą privačiam sektoriui, privačiam verslui išimties tvarka, lengvatinėmis sąlygomis suteikti daryti biznį ir už tai garantuoja valstybė. Tai 178 mln. bus elektros tarifui arba elektros kainai mažinti, šeši septyni tarpininkai pasidalins tuos pinigus. Aš suskaičiavau, nuo 1 kilovato grynojo pelno – 2,7 %, tai suskaičiuokite, kokia pinigų suma yra 2,7 % nuo 178 mln. Dabar bus skiriama 500 mln.
Mieli gyventojai, jeigu šiandien politikai, Vyriausybė būtų adekvatūs, o ne lakstantys be galvų, kaip tos vištos nukirstomis galvomis kaime, tai pirmiausia ką jie darytų? Gyventojų pajamų mokestį ir PVM šiandien pakoreguotų. Šiandien yra ideali galimybė PVM nuo 21 % sumažinti iki 18 %.
Antra galimybė, ką šiandien reikėjo daryti, – reikėjo indeksuoti visas pajamas. Pensija, sako, indeksuojama 5 %. Tai iš viso užtektų iki 7 % indeksuoti. Vadinasi, jau kitų metų biudžete, kai tvirtinsime „Sodros“ biudžetą, pensijos bus indeksuojamos ne, tarkime, pavyzdžiui, nuo 200 eurų, bet nuo 217 eurų, jeigu būtų dabar indeksuojama 7 %.
Mes turėjome didinti valstybės tarnautojams bazinį dydį. Bazinį dydį galėjome padidinti 2,5 euro ir nuo 2023 m. sausio 1 d. dar 2,5 euro galėjome didinti.
Dabar kas atsitinka neapmokestinamajam pajamų dydžiui? Prie neapmokestinamojo pajamų dydžio dar galėjome pridėti 20 eurų daugiau, tai ne 60, o 80 eurų, ir žmogus automatiškai į kišenę būtų gavęs 27 eurais daugiau. Summa summarum žmogus pagal šią formulę gauna lengvatą, gauna lengvatą apie 15–17 eurų, kai tuo momentu per mokestines lengvatas, arba ne lengvatas, bet pagal sąžiningą biudžeto paskirstymą, žmogus būtų gavęs 35–37 eurus. Tai jūs man dabar atsakykite, gerbiama valdančioji dauguma, koks jūsų tikslas? Mano manymu, jūsų tikslas dar didesnis genocidas, dar didesnis žmonių išvažiavimas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ir tą rodo Statistikos departamentas. Ačiū, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. Už kalba L. Nagienė,
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų man džiugu pirmiausia tai, kad mes neuždėjome šito kompensavimo mechanizmo ir kainų augimo būsimoms kartoms. Kaip sako, dar ir savo vaikams, anūkams ir kitiems. Svarbu yra tai, kad vienaip ar kitaip, nors šiandien ir graudu pasakyti išklausius R. Žemaitaičio pasisakymą, jis kalbėjo apie tai, kad galėjome priimti, bet žinome, kad nepriėmėme, nepadidinome neapmokestinamojo pajamų dydžio, nepadidinome 7 %, neindeksavome pensijų… Vadinasi, vis tiek mes kažkaip turime spręsti. Todėl visais atvejais geriau bent kažkiek padėti žmonėms, kurie iš tikrųjų šiandien…
Aišku, man labiausiai skaudu, kad mes neišsprendėme klausimo, kad vienodai visiems kompensuojame. Galėjome galbūt pasižiūrėti į tuos, kurie gauna dideles pajamas, ar nustatyti suvartotos elektros energijos ar dujų kiekį. Bet iš esmės tikrai siūlyčiau pritarti šiandien, o po pusės metų galime teikti ir kitą variantą, kitokį kompensavimo mechanizmą, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nes žinome, kad kainos vienaip ar kitaip… tikrai netikiu, kad jos mažės. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ne veltui valdantieji labai puikią schemą sugalvojo, kaip antikorupcinį įstatymą įkišti – jį pateikė ne kartu su biudžetu, o pavėluotai, po to pritaikė skubos tvarką, po to išsigando antikorupcinio vertinimo Seime, po to net komitete neišdrįso paimti antikorupcinio vertinimo. Tai parodo, kaip šis įstatymas ir kaip tie pinigai bus išdalinti. Puikiai galėjo atšaukti prievartinį pasirinkimą elektros energijos tiekėjo, kuris dabar prašo dvigubai didesnės kainos. To nepadarė. Žmonės, kurie šiandien gauna valstybinį tiekimą, moka 17 centų. Tie žmonės, kurie prievarta išvaryti į garantinį tiekimą, kurį teikia ESO, kovą mokėjo 18 centų, balandį mokėjo 24 centus ir mokėjo 25 % padidintą kainą. Jeigu nuimame tą tyčia padidintą kainą, tai lieka 15 ir 20 centų. Nereikia net nieko kompensuoti. Bet, žinoma, kai tikslas yra sugrūsti pinigus nepriklausomiems tiekėjams, tai pateisina visas priemones. Ir turbūt čia kalba yra ne dėl to, ar reikia žmonėms mažinti kainą, ar ne, o kokiu metodu ir kokiu būdu tie pinigai bus paskirstyti. Bet labai puikiai viskas veikia ir nueis į puikias kišenes – ten, kur reikia. Tik vienas klausimas. Jeigu jūs jau taip norėjote pašerti nepriklausomus tiekėjus, tai galėjote bent jau vieną punktą pakeisti dėl to prievartinio žmonių išvarymo, kad tie žmonės, kurie prievarta nesutinka mokėti dvigubai daugiau už elektrą, galėtų likti prie valstybinio tiekimo ir kaina būtų didinama ne 25 %, o, pavyzdžiui, 5 %, normaliame versle tai ir yra 5 %. Taip būtume sutaupę šimtus milijonų ir žmonių neverstume mokėti dvigubai daugiau. Bet, kaip sakoma, nieko neturėsite, būsite laimingi ir valstybės, mokesčių mokėtojų, pinigų puikų ištaškymą dar suorganizuosite. Puiku, sėkmės.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų nieko nedaryti negalima ir tai, kas daroma, tai yra turbūt šiaudo suteikimas tiems gyventojams, kurie iš tiesų jau dabar jaučia ryškų kainų pasikeitimą. Nieko nedarant pasekmės tikrai būtų skaudžios, turbūt atsilieptų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžiose institucijose, į kurias žmonės eina atsiimti pašalpų arba maisto krepšelių. Tai iš tiesų šiuo atveju tas procesas yra nutolinamas.
Bet ar už 500 mln. eurų tą procesą nutolinti yra sąžininga? Iš tikro turbūt ne. Norėtųsi, kad būtų diferencijuota, kad nebūtų visiems, kurie ir gerai gyvena. Viešojoje erdvėje ne kartą kalbėjo žmonės ir verslininkai. Jie sako, kad tikrai galėtų sumokėti. Bet matoma problema, kad tie, kurie skurdžiau gyvena, tikrai jaučia didžiulį smūgį. Tos diferenciacijos šiuo atveju tikrai labai trūksta.
Galbūt tai yra skubotas sprendimas, skuboti sprendimai priimti ir, kaip kolegos sako, galbūt tikrai skirti ne padėti žmonėms, bet padėti nepriklausomiems elektros tiekėjams. Kitose šalyse jie tiesiog bankrutuoja. Manau, šiuo paketu mes jiems padėsime išgyventi, sustiprėti, užsiauginti raumenis, o žmonės galbūt bent kurį laiką nepajus to smūgio, bet linkiu Vyriausybei surasti ilgalaikius sprendimus, o ne momentinius. Ši problema nėra vienadienė arba nėra to pusmečio, kuriam numatyta. Tikrai linkiu žiūrėti toliau negu savo nosies galas. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš palaikau, kad reikia gelbėti vartotojus, kurie patiria energetinį skurdą. Jų yra bemaž 700 tūkst., tai yra išties labai daug. Tik ar pasiūlytas būdas yra pats geriausias? Manau, kad tikrai ne, nes, kaip ir kolegos minėjo, daugelis, kurie gaus tą paramą, gali patys sumokėti.
Atkreipiu dėmesį, kad jei už 570 mln. eurų būtų pastatytos saulės elektrinės, būtų galima instaliuoti 800 mln. kilovatų galią ir būtų pagaminta per metus 800 mln. kilovatvalandžių. Tai tie patys skurdžiausi vartotojai, kurie suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, 20 metų galėtų turėti nemokamą elektros energiją. 800 tūkst. vartotojų!
Štai kam reikėjo skirti tuos pinigus, o ne tam, kad būtų patenkinti lūkesčiai nepriklausomų elektros tiekėjų, kad jie galėtų pasididinti pelną, kad valstybinis energetikos monopolininkas „Ignitis“ galėtų pasidengti skolas, nes jis užskolintas turbūt daugiau negu septynios metinės „Ebitdos“. Tai štai kur yra problema. Nereikia apgaudinėti ir parlamentarų rankomis spręsti tų dalykų, kuriuos turi tvarkyti energetinis valstybinis monopolinis ūkis. Todėl balsuosiu prieš, nors palaikau, kad išties reikia gelbėti vartotojus.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu būtume, jeigu darytume, jeigu būtume dar nepasistatę dujų terminalo – iš tikrųjų galima daug kalbėti, kas buvo ir ko nebuvo. Iš tikrųjų dabar sprendžiame tas problemas, su kuriomis susidūrėme. Jeigu žinotume iš anksto dėl energetikos kainų kilimo, dėl karo Ukrainoje, tai gal būtume pasidėję pagalves dėl to reikalo. Bet tuo metu tokių iniciatyvų nebuvo. Šiuo metu vis tiek mes turime kaip nors bandyti amortizuoti kainų augimą. Šiuo atveju nebūtinai visi yra privatūs, yra valstybinių elektros energijos tiekėjų. Jeigu žmonės gali, gali eiti ir pas juos. Šiuo atveju turbūt svarbiausia ne tai, kad kas nors galbūt ir gaus vieną kitą eurą pelno, nuo to pelno sumokės pelno mokestį, bet svarbiausia, kad mūsų gyventojai gaus mažesnes kainas. Čia yra svarbiausia. Aš tikrai siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą ir taip amortizuoti tas problemas, kurios tikrai ne dėl Lietuvos susikūrė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime nuo 11 val. 25 min.
11.05 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-15.2 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Vėl tie patys kolegos užsirašė kalbėti prieš. Ar norėtumėte kalbėti? Taip. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai yra analogija – tiek elektros energijos kompensavimas, tiek dujų. Tik šiuo atveju taip pat buvo galima tuos pinigus skirti valstybinei įmonei, ji būtų subalansavusi dujų kainas, ir kuo mažiau daryti, kad tie pinigai pakliūtų į privačias rankas. Būtų bent jau taupomi pinigai. Iš tikrųjų visą tą metodiką, kaip bus kompensuojama ir kaip bus daroma, jau reikėjo įrašyti į įstatymą, kad būtų skaidru ir aišku visiems, o ne kažkur slėpti nesugebant atsakyti į klausimus, kaip tie milijonai bus išdalinti.
Iš tikrųjų tai ir liūdina, kai dabar susidaro tokia situacija, kad tas pats „Ignitis“ siekia kuo didesnio pelno, kad akcininkai galėtų išsimokėti daug dividendų, bet būtų galima nesiekti kuo didesnio pelno, o tenkintis mažu pelnu ir tą dalį sumos skirti kainoms balansuoti. Deja, bet nueita ne tuo keliu.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš palaikau, kad reikia ieškoti būdų, kaip gelbėti vartotojus. Ar tai pats geriausias būdas? Manau, tikrai ne. Prieš tai reikėtų išspręsti labai paprastus klausimus, kurių niekaip Energetikos ministerija per bemaž dvejus metus negali išspręsti. Terminalas pradėjo veikti 100 %, bet jis yra išlaikomas vartotojų. Kaštai socializuoti.
Pirmiausia, paleidus jungtį su Lenkija, įgyvendinus GIBL projektą, reikėtų atsisakyti to, kad terminalas būtų išlaikomas gyventojų lėšomis. Jis jau turi pradėti veikti kaip komercinis projektas, kaip ir buvo pradėtas įgyvendinti dar A. Kubiliaus Vyriausybės. Ten aiškiai nutarime parašyta, kad biudžeto lėšų nereikės, tai komercinis projektas, jį įgyvendina privatus juridinis asmuo „Klaipėdos nafta“. Pasiskaitykite projektą.
Antras dalykas. Reikėtų atsisakyti privalomojo būtinojo kiekio, nes jis kiekvienais metais dar iki krizės atnešdavo po 30 mln. nuostolio, nes reikėdavo apmokėti skirtumą. Juk terminalas dirba 100 %, dengiami visi kaštai. Tie, kurie yra technologiniai kaštai, kuriems buvo skirtas tas 330 mln. kub. metrų, perkamų iš „Equinoro“.
Štai pirmaeiliai uždaviniai, o tada jau biudžeto lėšas skirti, lėšas tų žmonių, kurie net nevartoja dujų, turės mokėti ir dengti tą skirtumą, ir tie, kurie patys gali sumokėti… Štai kur yra problema. Bet palaikau tokį siūlymą, kad reikia gelbėti vartotojus ir mažinti energetinį skurdą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, labai paprasta sakyti politines kalbas, pasakant, nežinau geresnio būdo… bet geresnio būdo pasiūlyti negaliu, nežinau, ar geriausias būdas, bet geresnio būdo pasiūlyti negaliu. Iš tikrųjų taip mes visi galime kalbėti. Aišku, kad projektas yra komercinis, tai savaime suprantama. Ne iš dangaus krenta pinigai. Vis tiek už paslaugas visada moka žmonės. Iš tikrųjų bet kokiu atveju pinigai turi būti surinkti. Tam ir yra tam tikra komercija. O dėl technologinių kaštų, tai vėlgi, kas juos padengs? Aišku, kad vartotojai, nes valstybė turbūt galėtų dengti. Tai ir siūlo dengti, tik netiesiogiai, bet dengti per tam tikrą paramą gyventojams, mažinant jų tarifus. Iš tikrųjų siūlau pritarti, mažiau tų politinių kalbų, bet spręsti iš esmės, nes žmonės laukia paramos. Pritariu tam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.10 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-15.3 klausimas, tai yra lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2). Šį projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, tačiau jau galime pereiti prie klausimo… Aš norėčiau kreiptis į kolegę… Tai buvo.
11.11 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2) (svarstymas)
Kitas 1-16 klausimas – Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2). Komiteto išvada. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Žmogaus teisių komitetas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų balandžio 20 dieną. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų nebuvo gauta. Buvo gauta suinteresuotų valstybės institucijų, būtent Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, pastabų, tam tikrų nevyriausybinių organizacijų pasiūlymų ir keli Seimo nario pasiūlymai. Komitetas patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į komiteto pasiūlymus, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu frakcijos vardu pasisakyti A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo savo pasisakymu noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad toliau tęsiamas kai kurių mūsų kolegų bandymas ydingas su Stambulo konvencija siejamas nuostatas perkelti į mūsų teisės sistemą. Ar jūs atidžiai skaitėte šitą projektą? Jis atveria kelius mūsų visuomenei ir institucijoms įsivelti į nesibaigiančius ginčus. Jie iš tikrųjų niekaip nėra suderinami su siekiu mažinti teismų apkrovimą. Šiandien prieš jūsų akis projektas, kuris iš tikrųjų įteisina kaltumo prezumpciją. Kolegos, atkreipkite dėmesį, šis projektas įteisina kaltumo prezumpciją. Tai yra iš tikrųjų labai subtilios situacijos ir kaltinamajam asmeniui beveik nelieka galimybių įrodyti savo nekaltumą. Taigi, jeigu šiandien mes balsuosime už šį projektą, tuomet tikėtina, kad atversime kelią nepagrįsto skundimo, susidorojimo praktikai, be adekvačių pasekmių už šmeižtą.
Kolegos, aš noriu pacituoti iš projekto tokią citatą. Cituoju: „Pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą (atkreipiu dėmesį – daryti prielaidą) dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti, persekiojimo, priešiško elgesio.“ Kolegos, priešiško elgesio ir taip toliau. Aš čia viso necituosiu, bet paskutinis sakinys šitoje citatoje, atkreipkite dėmesį: „Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.“ Ne skundžiantysis turi įrodyti, bet skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas buvo… pažeistas. Kolegos, ar jums neatrodo, kad tai nėra priimtina, kad tai nesuderinama su teisine valstybe? Tiesiog konstatuojama, kad buvo priekabiavimas, ir viskas.
Galiausiai, jeigu tas visas nuostatas perkelsime ir į švietimo įstaigas, tikriausiai pamatysime mokinių skundų laviną. Jie galės remtis šituo teisės aktu ir keršyti už mažesnį negu norėta gauti pažymį. Labai prašau, kolegos, neatverkime šios Pandoros skrynios. Tai turėtų suprasti, bet kažkodėl nesuvokia, ir kai kurie kolegos, kurie patys anksčiau buvo apkaltinti priekabiavimu. Šiuo projektu iš tikrųjų vykdome teisinę revoliuciją, tai yra naikiname nekaltumo prezumpciją. Kolegos, kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra.
11.16 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702(2) (dėl Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus dienos) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kadangi jau reikėtų balsuoti, o mes dar turime šiek tiek laiko iki balsavimo pradžios, tai norėčiau pakviesti gerbiamą B. Petkevič, kad mes iš rezervo klausimų apsvarstytume rezervinį 1 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-702. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
B. PETKEVIČ (LRF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Pasiūlymų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.17 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-909 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1486 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar turime porą minučių. Aš norėčiau pakviesti gerbiamą R. Žemaitaitį, kad pristatytų 2-10 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1486. Tai yra pateikimas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti 18 Seimo narių parengtą projektą. Siūloma atidėti įgyvendinimo tvarką, kurią mes priėmėme, kad draudimas prekiauti tam tikromis priemonėmis įsigaliotų šių metų liepos 1 dieną. Kolegos siūlo atidėti iki 2023 metų liepos 1 dienos.
Buvome susitikę su prekybininkais, kurie Lietuvoje vykdo šią ūkinę komercinę veiklą, išklausėme jų informaciją. Realiai matome, kad fiziškai jie nėra pajėgūs iki liepos 1 dienos išparduoti savo gaminių, plius akcizai yra sumokėti. Tai turi juos kažkaip sunaikinti, utilizuoti, o investuotos sumos yra gana didelės. Manome, kad iš tikrųjų tada mes gana karštakošiškai ir labai greitai priėmėme sprendimą, neišklausę ir neatsižvelgę į verslo pasiūlymus. Todėl siūlome metams atidėti šitą projektą. Aišku, Vyriausybė, jos įgaliota institucija turėtų konstatuoti, patvirtinti, kiek tokių gaminių jie turi, kad daugiau atsivežti negalėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už lakonišką pristatymą. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Keista, gerbiamas kolega, matyti jus to sąrašo viršuje. Visada bent susidarydavau nuomonę, kad jūs šiek tiek palaikydavote tą sveiką gyvenimo būdą, vaikų pratinimą prie rūkymo… Dabar jūsų parašas viršutinėje dalyje. Ar nereikėtų kokio nors antikorupcinio vertinimo? Na, savaime suprantama, niekada nebus prekybininkams ar gamintojams gerai, kuomet mažiname jų galimybes užsidirbti. Tai šiuo atveju kodėl jūs taip pasielgėte ir pasirašėte? Ir kodėl jūs daugiau nepaisote žmonių sveikatingumo, o pasiduodate asmenims, kurie nori užsidirbti iš vaikų, iš kitų, iš jaunimo sveikatos? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tiesiog noriu informuoti, kad vaikai šitų tabako priemonių negali įsigyti. Buvau ir būsiu šito projekto autorius, ir toliau aš būsiu panašių projektų autorius, ir pasakysiu kodėl.
Tikrai norėčiau, kad būtų atliekamas antikorupcinis vertinimas, nes priėmus prieš tai ir dabar galiojantį teisės aktą Lietuvoje yra tik du produktai, tai yra vienos įmonės du produktai, kuriais gali prekiauti. Dabar atsirado trečias produktas, kuriuo irgi yra prekiaujama. Mes neuždraudėme tais produktais prekiauti, mes uždraudėme tik tam tikrų kvapių priemonių prekybą, nuo kurios akcizas jau yra sumokėtas. Tai tiesiog sveika logika, mano verslininko logika, šiuo atveju veikia. Jeigu jau žmonės sumokėjo mokesčius, produktas įrašytas Lietuvoje, reikia konstatuoti, koks yra jo kiekis, jis turi būti parduodamas. Antras dalykas, ką rodo jau dabar informacija, kad latvių įmonės atidaro vadinamuosius save boxus, ir tu perki latvių įmonėje, bet šiandien kuo puikiausiai prie vienos ar kitos mokyklos jūs galite nueiti ir pasiimti šitą prekę. Čia, manau, kitą problemą mes turime.
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, aš noriu jūsų irgi paklausti iš to sveikatos kampo. Ar jūs negalvojate, kad mes vis dėlto neprivalome kurti sąlygas socialiai neatsakingam verslui, kuris mulkina vartotojus dėl visokių ekodūmų, kuria mitus apie „nepavojingus produktus“, ir mes dabar galvojame, kaip jie dabar turi išsisukti prisipirkę tų pavojingų, kenksmingų produktų, kaip juos išparduoti? Tegul parduoda tiesiog savo partneriams kokioje kitoje valstybėje ir ten tegul juos realizuoja.
Manau, jūs irgi visai neseniai skaitėte publikaciją, lyg ir „Delfyje“ publikuotą, apie merginą vienoje mokykloje, ją mokytojams jau teko gaivinti. Aš manau, kad mes vis dėlto turėtume paisyti šiuo atveju sveikatos aspekto. Ką jūs galvojate?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai pritariu jūsų pozicijai, bet verslas negalėjo žinoti, kad valstybė per du mėnesius priims sprendimą, kuriuo apribos tų produktų prekybą. Parduoti kolegoms jie galėtų, bet tada valstybė turėtų sugrąžinti akcizus. Kol kas tokios diskusijos arba tokio noro nėra, tad aš dar kartą sakau: mano manymu, tai, ką jie turi sandėliuose, kas yra užaktuota, už ką yra sumokėti akcizai, jie turėtų teisę parduoti. Dar yra kitų lygiai 18 Seimo narių, mes susitikome su tai vystančiomis įmonėmis, verslo atstovais ir išklausėme jų argumentus, dėl ko jie susiduria su šia problema.
O kad reikia mažinti, taip, mes su jumis esame ne vieną kartą kalbėję, ar tai akcizų didinimas, ar prieinamumo mažinimas – tai viena iš tų priemonių. Bet valstybė negali elgtis taip neatsakingai: pirma leidžia vykdyti verslą, o per du mėnesius pakeičia žaidimo taisykles. Manau, kad tai nėra gerai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakote, kad turi labai daug platintojai sandėliuose šių priemonių, bet dabar nėra kažkokia lokali rinka, yra globali rinka – jie gali tas prekes parduoti kitose šalyse. Kur yra problema?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Problema yra kaštai. Ką mes su jais kalbėjome, nes buvo vienas iš variantų, kad Latvijoje, Lenkijoje nedraudžiama ir jie tai gali daryti, vadinasi, reikia ten kurti įmones, išsiimti licenciją ir dar kartą nuo to kiekio sumokėti akcizus. Tiesiog tokia yra tvarka. Nei aš, nei jūs, ne mes esame parinkę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu gerbiamas Petras truputį paeitų į šalį, aš matyčiau pranešėją. Gerbiamas kolega, ar iš tikrųjų jūsų visiškai nejaudina merginos iš Kėdainių būklė pavartojus šių priemonių, kai buvo sustojusi širdis? Aš suprantu, kad du mėnesiai galbūt yra per mažas laiko tarpas, bet ar jums neatrodo, kad, pavyzdžiui, nuo 2023 m. sausio 1 d. mes galėtume tai daryti? Tie pavyzdžiai, kurie čia dabar yra aplinkui, tikriausiai verčia mus skubėti?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tikrai pritariu…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jūs dirbate Sveikatos reikalų komitete, taip?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip, aš labai jums pritariu ir todėl siūlau pateikti pasiūlymą, kad iki sausio 1 dienos – kompromisas. Man pagrindinis ir svarbiausias dalykas, kad ministerija konstatuotų ir fiksuotų, kiek tokių gaminių yra, kad negalėtų daugiau įvežti į Lietuvą. Tai būtų pagrindinis šito įstatymo uždavinys.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote visą priešistorę, kad šitas projektas, draudžiantis aromatizuotus produktus, kuriais vaikai yra skatinami išbandyti ir tapti priklausomi nuo nikotino, Seime skynėsi kelią gal trejus metus. Verslas puikiai žinojo apie šį projektą ir ėmėsi visų priemonių siekdamas jį sustabdyti. Vis dėlto Seimas priėmė sprendimą uždrausti aromatizuotus produktus kaip nuodingus, skatinančius vaikus tapti priklausomus nuo nikotino.
Dabar jūs siūlote atidėti šio įstatymo įsigaliojimą, argumentuodamas verslo interesu išparduoti tuos produktus, kuriuos Seimas, kaip Tautos atstovybė, savo sprendimu pripažino kenksmingais, nuodingais, skatinančiais vaikus tapti priklausomus nuo nikotino. Ar jums iš tiesų verslo interesas atrodo svarbesnis už vaikų sveikatą?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žinote, kad visiems priimamiems teisės aktams – tiek dėl naujų mokesčių, tiek dėl ribojimų – turi būti paliekama įsigalioti ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba vieni metai. Kai mes priimame per 2 mėnesius teisės aktą riboti vieną ar kitą ūkinę veiklą… (Balsas salėje) Mykolai, per 2 mėnesius buvo priimtas ribojimas. Per 2 mėnesius mes jį priėmėme, nes mūsų buvo pažadėtas įgyvendinimas iki 2023 m. sausio 1 d. Ir tada buvo pakeista.
Dabar kitas dalykas yra dėl vaikų. Klausantis jūsų susidaro toks vaizdas, kad vaikai tampa priklausomi nuo vienos ar kitos priemonės net ir tuo atveju, jeigu mes nustatėme alkoholio ribojimą nuo 18–21 metų. Tai rodo, kad šiandieną į gydymo įstaigas vis daugiau ir daugiau papuola jaunesnio amžiaus apsinuodijusiųjų alkoholiniais gėrimais ir narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis. Ten tai yra nelegalu. Kaip tuomet žmonės, vaikai įsigyja? Mes neišsprendžiame nei šiuo, nei kitais neprieinamumo. Šiandieną mes turime spręsti prieinamumo mažinimą. Šiandieną bokseriai jau yra Latvijos įmonės atvežti į Vilnių, prie mokyklos Saulėtekyje jie jau yra pastatyti, Latvijos įmonėje tu šiandien nusiperki, Latvijos įmonei sumoki mokesčius, Latvijos įmonė tau SMS žinute atsiunčia kodą, tu eini į bokserį, suvedi ir paimi tą produktą. Mes jau šiandien turime. Aš tuomet nelabai suprantu, ką mes darome. Mes kitų valstybių rinką vykdyti veiklą paliekame, o savo, kai tikrai sumokėti mokesčiai, uždarome. Bet, matyt, tokia yra mūsų valia.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Remigijau, teikdamas šį įstatymą jūs rėmėtės kažkokiais faktais, žinodamas, kokius turi likučius. Aš niekaip negaliu suvokti. Nejaugi metams į priekį verslas tiek susipirkęs, užsikrovęs sandėlius ir laiko sandėliuose tokį didžiulį kiekį būtent šios medžiagos? Vienas klausimas. Kokiais tyrimais ir kokiais rezultatais jūs rėmėtės tai teikdamas, kad visiems metams reikia dar nukelti?
Antras momentas ir klausimas. O jeigu paliestų jūsų vaikus, kaip jums atrodo, norėtumėte, kad jūsų vaikai atsidurtų ir taptų neįgalūs, būtų ištikti komos ar panašiai, jeigu apsinuodytų?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolege. Rėmėmės jų faktais. Jie susitikimo metu įvardijo, kad, norėdami gauti didesnę nuolaidą, gruodžio mėnesį visąlaik užsako, kontraktuoja metams į priekį, kiek jie planuoja išparduoti vieno ar kito kiekio. Jie pagal tokį dalyką darė.
Dėl vaikų. Mes visi auginame savo vaikus ir visi norime, kad jie būtų dori, sąžiningi, teisingi piliečiai. Bet nei jūs, nei aš nežinome, kas iš mūsų vaikų išeis. O mūsų, tėvų, norai yra begaliniai. Aš matau, mes svarstome apie narkotikus, mes kalbame apie alkoholį, mes kalbame apie kitas medžiagas, kažkodėl tai leidžiame ir nematome, kad tai yra blogis. Čia yra tiktai kvapo klausimas, aš siūlau, kad būtų leista išparduoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Gerbiami kolegos, dar noriu paprašyti tylos Seimo salėje, nes didžiulis šurmulys. M. Danielė – motyvai už.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Aš norėčiau gal trumpą repliką apie tą dezinformaciją ir gąsdinamuosius pasisakymus ir vėl referuojant į kažkokius atvejus, apie kuriuos nėra pateikta jokių realių faktų, kodėl įvyksta nelaimės. Žinome, kad pasaulyje infarktai nenutinka dėl garinimo. Nesiremkime publicistika, kurioje nėra jokios patikimos informacijos.
Kitas dalykas. Šis šiandien teikiamas pasiūlymas yra tiesiog apie datą. Tai reiškia, kad tas radikalus draudimas jau yra priimtas, mes dėl to susitarėme, dabar kalbame tiktai apie adekvatų laikotarpį. Jo reikia prisitaikyti pirkėjui, jo reikia prisitaikyti verslui, jo reikia prisitaikyti visai valstybės sistemai.
Galime pažiūrėti į estų pavyzdį. Estai yra sustabdę akcizą šiems skysčiams iki šių metų pabaigos vien todėl, kad muitinės yra užverstos tarpvalstybinių siuntų, būtent šių garinimo skysčių tarpvalstybinės prekybos, nes įvyko toks pat draudimas, kurį turi vos keletas Europos Sąjungos šalių.
Jei kalbėtume apie gąsdinimą apsinuodijimais ir grįžtume prie šio radikalaus draudimo, tai apsinuodijimų bus, jų tikrai bus, tikrai patikimų, kai visa tai taps nelegalios rinkos prekyba. Nelegali rinka reiškia nereguliuojamus, nesaugius, neprižiūrimus produktus, kurie bus prieinami ir nepilnamečiams, ir suaugusiems žmonėms. Todėl šitas radikalus draudimas iš principo yra blogas. Bet šiandien mes kalbame tik apie jo datą ir pereinamąjį laikotarpį, kuris pratęsiamas labai labai nedaug.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man iš tikrųjų yra labai sunku suprasti argumentus, kad čia kažkas, valstybė turi labai prisitaikyti prie tokių, suprask, sprendimų. Labai gaila girdėti Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pasvarstymus apie verslo problemas, kad verslas patirs kažkokių, suprask, sunkumų. Aš manau, kad mes pirmiausia turime galvoti apie žmonių gyvybes. Tai, kad terminas bus pratęstas, reiškia, kad Lietuvos rinkoje ilgesnį laiką bus prekiaujama gaminiais, kurie yra patrauklūs jauniems žmonėms, kurie yra taip kuriami, kad būtų skanūs, malonūs, patrauklūs, tokiais skoniniais dalykais maskuojant šitų produktų žalingumą. Ir nors jie šiandien yra legalūs, apsinuodijimai vyksta šiandien. Aš manau, mes nespekuliuokime kažkuo, kas bus kažkada, ir tikrai nesuteikime galimybės verslui pražudyti dar keletą gyvybių arba sukelti riziką dar keletui jaunų žmonių Lietuvoje, kaip jau yra atsitikę. Kolegos, tikrai kviečiu balsuoti prieš, o verslas, kuris norės šituos gaminius realizuoti, tikrai ras galimybių tai padaryti kitose valstybėse, kur tai yra leidžiama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti.
11.31 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, jau atėjus balsavimo laikui, grįžtame prie 1-16 klausimo – Lygių galimybių įstatymo projekto Nr. XIVP-1225(2). Svarstymas. Komiteto išvada jau buvo pristatyta. Dabar norėčiau kreiptis į T. V. Raskevičių, kad pristatytų savo pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Įstatymo projektu siūloma išplėsti seksualinio priekabiavimo draudimą Lygių galimybių įstatymo taikymo srityse, todėl būtų logiška įstatymą papildyti „seksualinio priekabiavimo“ sąvokos apibrėžimu. Mano pasiūlymas yra perkeltas iš Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, kur ši sąvoka jau yra apibrėžta. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė iš dalies, tik neįtvirtindamas paties sąvokos apibrėžimo, o įdėdamas blanketinę nuorodą į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Mane toks sprendimas tenkina, balsuoti neprašau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto sprendimas tenkina, balsuoti neprašote. Ar galime tuomet pritarti komiteto sprendimui bendru sutarimu? Galime. Gerbiami kolegos, motyvai po svarstymo. Prieš kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, tikrai siūlau nepritarti įstatymo projektui. Jūs pažiūrėkite, yra apverčiami baudžiamojo proceso dalykai. Iš esmės asmuo, kuris bus apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, turės įrodinėti, tai iš tiesų baudžiamojoje teisėje ir teisės sistemoje apskritai nėra įprastas reiškinys. Vis dėlto siūlyčiau neperkelti įrodinėjimo naštos ant asmens, kuris yra kaltinamas, ir palikti tas nuostatas tokias, kaip ir dabar, tai yra kad įrodinėja tas asmuo, kuris kažkuo kaltina kitą asmenį.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Galbūt nebūčiau kalbėjęs, jeigu ne Agnė. Gerbiami kolegos, mes visą laiką susiduriame su persekiojamomis aukomis, bet visą laiką kažkodėl ne bandome ginti tuos, prie kurių priekabiauja, bet bandome, kad jie patys… Maža to, kad jie jau patyrę ir smurtą, ir tam tikrą nešlovę – ne kiekvienas gali atvirai apie tai kalbėti. Dabar laikykimės senovinių tradicijų ir tegu pati auka eina ir įrodinėja, kad prie jos kažkas priekabiavo. Šiek tiek keiskimės ir žiūrėkime, ir matykime, kas parašyta mūsų Konstitucijoje, kas parašyta įstatymuose. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuokime. Kas pritariate Lygių galimybių įstatymo projektui, balsuokite už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 123: už – 81, prieš – 15, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, ko dar nemačiau. Taigi grįžtame prie darbotvarkės pradžios. Pradėsime balsavimo maratoną, arba greičiau sprinto tam tikrą etapą.
11.36 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1459(3)ES (priėmimo tęsinys)
Taigi darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1459(3). Priėmimas. Balsuojame. Gerbiami kolegos, susikaupkime, grįžkime į vietas, dabar daug balsuosime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 117, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460(3) (priėmimo tęsinys)
1-2.2 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1460(3). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už balsavo 120, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431(2). Čia priėmimas, bet nebuvo apsvarstyti visi pasiūlymai, taigi eisime pastraipsniui.
1 straipsnis. Aš pakviesiu gerbiamą komiteto pirmininką profesorių V. Juozapaitį į tribūną. Jūsų pagalbos mums reikės. Svarstysime pirmą pasiūlymą dėl 1 straipsnio, jis gerbiamos Seimo narės A. Širinskienės. Suteiksime galimybę A. Širinskienei pristatyti šį pasiūlymą. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš pritariu komiteto nuomonei. Komitetas pritarė iš dalies. Iš tikrųjų būtent ši formuluotė ir pasiekia tuos tikslus, kurių aš siekiau. Nematau prasmės balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi sutaupėme laiko, pritarėme iš dalies.
Seimo narės R. Šalaševičiūtė, A. Norkienė, G. Burokienė taip pat turėjo pasiūlymą dėl 1 straipsnio, jam komitetas nepritarė. Suteiksiu galimybę autorėms pristatyti. Gal gerbiama R. Šalaševičiūtė? Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas yra parengtas iš dalies vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje dėl dviejų transliuotojų kreipimosi. Iš tikrųjų esmė ta, kad būtent šioje byloje buvo pripažinta, kad Radijo ir televizijos komisijos trys nariai neskaidriai vykdė tam tikrus veiksmus, todėl šie du transliuotojai, šios dvi įstaigos, bylą laimėjo. Sprendimą priimant buvo vadovaujamasi konstitucine doktrina, tai yra 2006 ir 2008 metų Konstitucinio Teismo sprendimais, kur buvo akcentuota, kad skaidrumas yra būtina prielaida, inter alia, užkirsti kelią piktnaudžiavimui valdžia. Buvo pasisakyta, kad tokia nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė turi būti nuodugni, ji negali būti formali, jos negali atlikti tie asmenys, kurie yra patys susiję su nacionaliniu visuomeniniu transliuotoju tarnybiniais, turtiniais ar finansiniais ryšiais. Todėl mūsų pasiūlymo esmė yra palikti tą redakciją, kuri įstatyme buvo priimta ir galiojo nuo 2015 metų, kadangi tai užtikrina tiek komisijos pirmininko, tiek pavaduotojo darbo skaidrumą ir nešališkumą.
PIRMININKAS. Dėkoju, komitetas nepritarė. Prašom, komiteto nuomonė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nepritarė dėl labai paprastos priežasties. Būtent šis įstatymo projektas buvo inicijuotas pačios LRTK ir mūsų komiteto buvo siūlytas, ir priimtas po pateikimo ir po svarstymo taip pat būtent dėl tos priežasties, apie ką gerbiama Seimo narė ką tik pasakė, tik iš kitos pusės.
Čia nuskambėjo kaltinimas LRT komisijai, kad ten kažkas buvo neskaidriai padaryta. Tai neskaidrumas buvo tas, kad tie žmonės, kurie balsavo už suspendavimą, mums priešiškos valstybės, teroristinės ir genocidą Ukrainoje vykdančios valstybės televizijos programos suspendavimą, buvo apkaltinti, kad dirba pedagoginį darbą Vilniaus universitete, kuris neva turi radijo stoties licenciją ir taip formaliai pažeidžia tą įstatymą, nors jokio ryšio su ta licencijuota radijo stotimi ir neturi.
Būtent šio įstatymo projekto esmė ir yra, kad visi komisijos nariai, kurie yra arba buvo, arba bus kada nors, kad dirbantys profesoriai, kurių kvalifikacija ir autoritetas yra nekvestionuojami, galėtų balsuoti ir nebūtų apkaltinti tokiais keistais kaltinimais. O dabar, priminsiu, vėlgi tos pačios teroristinės valstybės, kurios kanalai šiandien yra užblokuoti, atstovai kreipėsi į Lietuvos teismą, per Lietuvos Respublikos pilietę ir advokatę kreipėsi į teismą ir lygiai tokiu pat būdu bando kvestionuoti šios komisijos priimtą sprendimą blokuoti mums priešiškos valstybės televiziją, teroristinės ir vykdančios genocidą valstybės televizijos programas Lietuvos teritorijoje, ir dar reikalauja milijoninių kompensacijų.
Taigi, manyčiau, jeigu mes pritartume šiai pataisai, mes padarytume didžiulę paslaugą būtent šios valstybės, na, nežinau, propagandos mašinai ir iš tikrųjų diskredituotume bei suniveliuotume visiškai tos LRT komisijos veikimą. Mes dabar turime daryti viską ir padėti būtent šiai komisijai, kuri dirba ypač sudėtingą darbą, ypač atsakingą. Mes turime suprasti ir suvokti, kad kiekvienas kojos pakišimas mums galėtų kainuoti nedovanotinus rezultatus.
Tai aš dar kartą kartoju, kad komitetas visiškai bendru pritarimu atmetė šį pasiūlymą, nes jis būtų nubloškęs atgal į tą pirminę stadiją, nuo ko ir prasidėjo. Lygiai tą patį sako ir LRT komisijos Teisės skyriaus darbuotojai. Jie taip pat atsakingai į tai pažiūrėjo. Jokių pretenzijų taip pat neturi ir mūsų Teisės departamentas. Taigi aš tikrai siūlau nebalsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūs išsamiai paaiškinote, kodėl komitetas nepritarė. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys, kad reikia svarstyti šį pasiūlymą? Rankas pakeliame, ar yra tų, kurie nori svarstyti. Nematau 29. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Gerai, paspaudžiame mygtukus, ar yra 29 Seimo nariai, kad svarstytume šį pasiūlymą. Dabar balsuojame tik dėl svarstymo, ar yra 29 Seimo nariai. Vėliau bus motyvai už, prieš ir bus svarstomas pasiūlymas. Dabar balsuojame, ar iš viso svarstytume pasiūlymą. Kas balsuos už, ar tokių bus 29. Taigi už – 32. Taigi yra 29 Seimo nariai, norintys svarstyti šį pasiūlymą. Gerai.
Tada motyvai už, prieš dėl pasiūlymo. Nematau užsirašiusių kalbėti dėl motyvų.
Taigi balsuojame dėl paties pasiūlymo, jį ką tik pristatė gerbiama R. Šalaševičiūtė, komiteto pirmininkas pagarsino komiteto nuomonę nepritarti. Prašau balsuoti dėl paties pasiūlymo. Kas balsuoja už, remia pasiūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko, remia komiteto nuomonę nepritarti. Komitetas tai prieš.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 33, prieš – 41, susilaikė 49. Pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, ar galėtume visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsuosime dėl viso įstatymo.
Motyvai. Dar yra motyvų už – gerbiamas V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Po šio balsavimo aš tikrai daug nekalbėsiu. Labai ačiū, kad balsavote prieš šitą pasiūlymą. Visa kita yra sureguliuota. Ačiū Seimo narei A. Širinskienei, ji teikė savo siūlymą. Iš tikrųjų jis buvo labai labai konstruktyvus ir reikalingas. Dabar tas įstatymo projektas išties yra toks, už kurį jau nebėra abejonių dėl teigiamo balsavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl paties projekto. Primenu, gerbiami kolegos, kad balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 124: už – 114, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2) (priėmimo tęsinys)
1-4 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2). Priėmimas. Balsuojame dėl Teisės gauti informaciją įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 127, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2, 3, 5, 8, 10, 15, 16, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1228(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-5 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 1228(2). Priėmimas. Tik atkreipiu dėmesį, kad priimant pastraipsniui buvo įvardinta, kad yra 10 straipsnių, o iš tikrųjų yra 11 straipsnių. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems 11 straipsnių ir dabar apsispręsti dėl viso įstatymo? Prašau balsuoti dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 125: visi 125 balsavo už. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas) Akivaizdžiai.
11.49 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose Protokolo, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo“ Nr. IX-2007 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1243(2)ES (priėmimo tęsinys)
1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolo, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1243(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 124: visi 124 balsavo už. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661, 1311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1227(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1227(2). Balsuojame. Administracinių nusižengimų kodekso priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122 Seimo nariai: visi 122 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2). Vėl priėmimas. Balsuojame. (Triukšmas salėje)
Gerbiami kolegos, kažkoks triukšmas salėje, kažkas labai įdomaus vyksta. Dabar vyksta balsavimas, priimame įstatymus, tai norėtųsi šiek tiek didesnio susikaupimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 123 Seimo nariai: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-9 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 126 Seimo nariai: už – 125, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 3, 5, 6, 11, 111, 13, 17, 21, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-10 klausimas. Čia buvo nesvarstytų pasiūlymų. Tai yra Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329(2).
Nuo 1 iki 10 straipsnio nėra. O štai dėl 10 straipsnio yra Seimo narės V. Giraitytės-Juškevičienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
Gerbiamas pernešėjas, šiuo atveju T. Tomilinas buvo komiteto pranešėjas, galėtų grįžti į tribūną, o V. Giraitytė-Juškevičienė per tą laiką galėtų pristatyti pasiūlymą.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Tikrai galiu.
PIRMININKAS. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, kolegos. Mano pasiūlymas buvo labai paprastas. Kadangi dabar įstatyme numatyta, kad už kolumbariumo nišas būtų imamas savivaldybės tarybos nustatytas mokestis, tai mano pasiūlymas buvo, kad kolumbariumo nišos būtų suteikiamos neatlygintinai, kaip ir kapavietės.
Savivaldybių asociacijos argumentai, kad tai nepaskatins savivaldybių statyti kolumbariumus, manęs visiškai neįtikino, nes šiandien savivaldybės ar kolumbariumus administruojančios įstaigos ima tokius mokesčius. Pasidomėjus tas dydis įvairus, nuo 1 tūkst. iki 700 eurų vienkartinis mokestis, ir už papildomai saugomas, jeigu į tą pačią nišą yra įdedama daugiau urnų, yra imamams papildomas mokestis. Todėl net ir kai imamas mokestis, aš vis tiek nematau jokio kolumbariumų statymo proveržio savivaldybėse. O kolumbariumų statymas bent apie keturis kartus sumažintų kapinių teritorijų plėtrą.
Tai yra pats svarbiausias argumentas, kodėl mes siūlome, kad šios nišos būtų neapmokestintos, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų vienodas galimybes, nes jie visi vienodai moka mokesčius. Ir savivaldybės, disponuodamos viešaisiais finansais, elgtųsi lygiavertiškai visų gyventojų atžvilgiu. Todėl kviečiu kolegas palaikyti. Savivaldybės turėtų eiti koja kojon su žmonių interesais, atstovauti savo žmonėms ir tenkinti kylančius poreikius, besikeičiančias laidojimo tradicijas. Todėl tikrai kviečiu palaikyti pasiūlymą ir priimti lygiateisišką įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet laikas jau viršytas. Dabar komiteto nuomonė – nepritarti.
T. TOMILINAS (DFVL). Vakar dienos posėdyje, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas išsamiai svarstė šį pasiūlymą, nuomonės išsiskyrė: penkių balsų už dauguma (prieš – keturi) pasiūlymui buvo nepritarta Aplinkos apsaugos komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Rankas pakeliame. Čia atrodo, kad bus, kai balsuosime. Gerai. (Balsas salėje: „28 bus!“) Balsuojame, tada pasitikriname, ar yra 29. (Balsai salėje) Bet buvo abejojančių. Man irgi taip atrodė, bet buvo pagrįstai abejojančių, visų 29 rankų tikrai nesuskaičiavau, kad yra, bet balsuokime dabar. Tie, kas paspaus „už“, vadinasi, remia, kad svarstytume. Kol kas dabar dėl svarstymo, ar yra 29 remiantys.
Užsiregistravo 79, balsavo 73: už – 51, prieš – 4, susilaikė 18. Akivaizdu, kad yra 29 remiantys. Svarstome pasiūlymą. Pasiūlymas buvo pristatytas, komiteto nepritarimą išsakė ir dabar yra K. Mažeika dėl motyvų už. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų pasiūlymo nepalaikyti negalima, nes turbūt būtų keista, jeigu mes apmokestintume juodą duoną, o baltos duonos neapmokestintume. Galbūt toks pavyzdys netinkamas, bet turbūt akivaizdžiausiais, kad jeigu žmonės miršta ir pasirenka kapavietę, iš tiesų ji suteikiama nemokamai. Šiuo atveju siūloma, kad kolumbariumuose lygiai taip pat būtų suvienodinta ir tai teiktų savivaldybė nemokamai. Keistas dalykas, kad Lietuvoje net nėra žinoma, kiek yra kapinių plotų, ir kasmet savivaldybės, turbūt ir Aplinkos apsaugos komitete ne kartą teko diskutuoti, sprendžia problemas, kiek tų plotų trūksta, kaip juos plėsti, kokios kitos paskirties žemės ir dažniausiai tai – dirbamos žemės sąskaita.
Iš tiesų tos problemos yra akivaizdžios ir jeigu mes sudarome tokias dirbtines kliūtis, kur prašoma pinigų iš žmonių, kad jie koncentruotųsi ir neplėstų kapinių plotų, o elgtųsi turbūt atsakingai, šiuo atveju tai yra sprendimas, kuris supriešina žmones, todėl tikrai kviečiu palaikyti pasiūlymą. Jau svarstymo stadijoje kartu su kolege diskutavome, tikrai palaikau ir manau, kad tai yra logiškas sprendimas, juolab žinant, kiek pasaulyje žemės plotų yra užstatoma, kiek tiesiama kelių infrastruktūros, o kitos paskirties žemės mažėja.
Tikrai pasiūlymas yra logiškas ir turbūt nereikėtų tų plotų plėsti, turbūt reikėtų inventorizuoti esamas kapines ir tą plotą naudoti racionaliai. Kviečiu pasiūlymą palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet neatrodo, kad jūs įtikinote savo bendravardį K. Masiulį. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Manęs neįtikino. Aš truputį žinau europinės patirties, labai įvairi ta europinė patirtis. Tarkime, Vokietijoje skirtingose žemėse galbūt skirtingai, bet aš kai kurių žemių patirtį žinau. Nesvarbu, kur laidoji, reikia susimokėti. Laidoji ir turi susimokėti už žemę 25 metams. Jeigu po 25 metų vėl nori, vėl turi susimokėti, nes bus palaidotas kažkas kitas. Ir tai yra protinga, nes mes matome apleistų kapų. Faktiškai kapai būna nebeapleisti ir teritorijos taip nebeplinta.
O kolumbariumas yra statinys, tai mes galime tada norėti, kad ir koplyčios būtų kokios nors. Kiti pasilaidoja Kelmėje, Romos ten tokią koplytėlę yra pasistatę ar dar kažką. Gal už dyką ir tokius dalykus pastatykime? Na, ne, tai yra statinys ir tai kainuoja pinigus. Žemę valstybė gali suteikti nemokamai, o ten, kur kainuoja jau pinigus, vis dėlto reikėtų susimokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuosime dėl pasiūlymo, kuris ką tik aptartas buvo.
Užsiregistravo 120, balsavo 116: už – 59, prieš – 17, susilaikė 40. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Ar galėtume 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Nuo 11 iki 13 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso… Gerbiami kolegos, šiek tiek rimties salėje. Dėl viso įstatymo motyvai. Niekas nenori išsakyti motyvų. Tuomet balsuojame. Balsuojame dėl viso Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1329(2). (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl viso įstatymo dabar, jeigu kas neįsigilinote, dėl viso Žmonių palaikų laidojimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 121: už – 102, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 120: už – 67, prieš – 16, susilaikė 37. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(4) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-12 klausimas – projektas Nr. XIVP-853(4). Bet čia buvo frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Ar atsisakote? Atsisako šio siūlymo. Vadinasi, balsuosime dėl įstatymo. Viskas apkalbėta jau, svarstyta. Balsuojame dėl Geriamojo vandens įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat priėmimas. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Dabar balsuojame dėl viso Geriamojo vandens įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-853.
Užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 57, prieš – 12, susilaikė 51. Taigi įstatymas nepriimtas.
12.03 val.
Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245(2). Priėmimas. Balsuojame. Gerbiami kolegos, šiandien taip garsiai tarpusavyje šnekate, kad aš savęs nelabai girdžiu. (Balsai salėje) Dabar vyksta Veterinarinių vaistų įstatymo priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 123, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Čia man indikuoja, kad Vyriausybės valanda prasideda, bet pabaikime balsavimą, atlikome darbą, tai šiek tiek pratęsime tą laiką.
12.04 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13.3 klausimas… Oi, peršokau, atsiprašau, 1-13.2 klausimas – Farmacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246(2). Balsuojame. Priėmimas. Čia visas paketas, eina lydimieji.
Iš viso bus keturi įstatymai. Dabar balsuojame dėl Farmacijos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 121, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
12.05 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-13.3 klausimas – Veterinarijos įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247(2). Priėmimas. Balsuojame dėl Veterinarijos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 119, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-13.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo projektas Nr. XIVP-1248(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 120, prieš niekas nebalsavo ir niekas nesusilaikė. Taigi projektas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėjau šiek tiek pasitarti prieš toliau tęsdamas balsavimą. Dar yra šeši įstatymų projektai, dėl kurių reikia balsuoti, ir dar yra du pareiškimams užsirašę Seimo nariai. Gal galime sutarti iš anksto, kad darome Vyriausybės pusvalandį, klausia tiktai opozicija, Seimo mažuma? Galime sutarti? (Balsai salėje) Kai mes ateisime prie to laiko, tai jo nebus. Aš iš anksto pranešu, kaip greičiausiai padarysime.
Dabar aš pratęsiu posėdžio laiką balsavimui ir balsuojame, pabaigiame pradėtą darbą.
12.07 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1250(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1250(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 121: už – 116, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1571 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1251(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-14.2 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1251(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 122: už – 112, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1252(2) (priėmimo tęsinys)
Ir 1-14.3 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1252(2). Bet aš paskelbiau balsavimą, jūs laukiate prie mikrofono. Gerai, stabdome balsavimą. Jūs laukiate prie mikrofono. Gerai, tvarka.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Dėl šito klausimo frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes ministras žadėjo pateikti informaciją. Iš tikrųjų situacija yra keista. Jeigu priimsime šitą įstatymą, sukursime precedentą, pavyzdžiui, automobilių draudikai neturėtų drausti automobilių vairuotojų, jeigu jie būtų girti arba apsvaigę, arba dar kažkokie. Iš tikrųjų prašiau ministro ir jis žadėjo atsiųsti, todėl prašome pertraukos, nes tikrai precedentas būtų labai labai keistas. Prašome.
PIRMININKAS. Ar pritariame pertraukai bendru sutarimu, ar ne? Gerai. A. Vyšniauskas norėjo kažką replikuoti, ar nenorite? Niekas neprieštarauja dėl pertraukos? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio, kaip suprantu. Frakcijos vardu.
Užsiregistravo 118, balsavo 117 Seimo narių: už – 53, prieš – 50, susilaikė 14. Akivaizdu, kad skelbti pertrauką balsų užtenka. Pertrauka dėl šio įstatymo projekto iki kito posėdžio.
12.10 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 192 ir 193 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Energetikos įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2). Balsuojame. Priėmimas. Balsuojame dėl Energetikos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 105, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15.2 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2). Balsuojame. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117 Seimo narių: už – 111, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymo projektas yra priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15.3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 102, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1617(2) priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-909 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1486 (pateikimo tęsinys)
Toliau. Mes taip pat esame apsvarstę 2-10 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1486. Čia buvo R. Žemaitaičio padarytas pateikimas. Mes balsuojame. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo narių: už – 27, prieš – 38, susilaikė 49. Nėra pritarta. Apsispręskime, ar grąžiname, ar atmetame.
M. Navickienė nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano balsą dėl protokolo įskaitykite kaip susilaikiusios.
PIRMININKAS. Koks buvo jūsų balsas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Susilaikiau.
PIRMININKAS. Susilaikėte. Gerai. Dėl protokolo – jūs susilaikėte.
R. Žemaitaitis taip pat nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už. R. Žemaitaitis – už.
Gerbiami kolegos, dabar apsispręskime, ar atmetame, ar grąžiname tobulinti. Paprastai balsuojame taip: jeigu už, tai grąžiname tobulinti, o jeigu prieš, tai reiškia, kad atmetame. Du variantai: už reiškia, kad grąžiname tobulinti, o prieš reiškia, kad atmetame.
Užsiregistravo 113, balsavo 109: už – 43, prieš – 66. Taigi yra atmestas įstatymo projektas visai.
12.15 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702(2) (dėl Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus dienos) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Taip pat apsvarstėme rezervinį 1 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-702 (dėl Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus dienos). Po svarstymo. Balsuojame po svarstymo. Taigi balsavimai bus atlikti, tada apsispręsime dėl Vyriausybės valandos ar pusvalandžio. Tada bus pareiškimai ir prasidės Vyriausybės narių paklausimai. Dabar balsuojame dėl atmintinos dienos.
Užsiregistravo 108, balsavo 102: už – 91, prieš nėra, susilaikė 11. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Balsavimai atlikti. Gerbiami kolegos, norėjau pasitarti. Lieku prie savo siūlymo daryti Vyriausybės pusvalandį, nes po pareiškimų bus dar mažiau laiko, ir klausinėja tik mūsų mažumos atstovai. Ar gerai? Galime bendru sutarimu? Gerai. Judame tokiu būdu: dabar pareiškimai, o paskui Vyriausybės pusvalandis.
Gerbiamas V. Bakas į tribūną kviečiamas pirmasis. Abu pareiškimų darytojai išsitrynė iš sistemos.
12.17 val.
Informaciniai pranešimai
Aš tada dar pagarsinsiu… Aš perskaitau dėl redakcinės grupės. Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas. Reikia perskaityti, kas yra redakcinė komisija: J. Razma, A. Vyšniauskas, M. Lingė, G. Burokienė, E. Gentvilas, G. Paluckas, R. Baškienė, T. V. Raskevičius, V. Fiodorovas. Iš skirtingų frakcijų, tokia yra redakcinė komisija.
12.17 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, kadangi pareiškimų niekas nebenori daryti, nieko pareikšti, skelbiu Vyriausybės pusvalandžio pradžią. Kviečiu Vyriausybės narius užimti jiems skirtas vietas. Dalyviai. Dalyvauja visi Vyriausybės nariai, išskyrus švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę. Kiti dalyvauja, jie atsakys į jūsų klausimus. Pirmasis klausti nori gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėčiau paklausti tokio klausimo dėl visos Lietuvos. Į Lietuvą atvyko labai daug pabėgėlių iš Ukrainos ir didžiausią pirmąją paramą suteikė gyventojai: būsto, maisto, vaistų, visų kitų priemonių. Bet jų galimybės padėti jau labai išseko. Ir viena iš pagrindinių priežasčių, pavyzdžiui, Vyriausybės žadėta būsto kompensacija. Daugelis žmonių skundžiasi, kad jos negavo. Tada dar yra daug ukrainiečių, kurie iš Migracijos tarnybos negavo registracijos dokumentų. O jeigu jie neturi šio dokumento, neturi teisės gauti vaiko pinigų, išmokų, pašalpų, atsidaryti banko sąskaitą ir visa kita. Tie žmonės dabar palikti tokioje nežinioje.
Kaip Vyriausybė, nežinau, ar Vidaus reikalų ministerija, Socialinių reikalų ir darbo ministerija, žada kuo skubiau spręsti tą problemą, nes, deja, dalis žmonių jau, kaip sakant, prie tos ribos, kai nebeturės ko valgyti. Kaip žadate ir kuo greičiau išspręsti šią problemą, kad kuo greičiau gautų tą registracijos dokumentą, be kurio jie negali nieko gauti? Ir gal galėtumėte kreiptis į bankus. Pavyzdžiui, ateina lietuvis pasiimti kortelės, gauna per 5 dienas. Ateina ukrainietis – 3, 4, 5 savaitės, kad gautų kortelę, į kurią bus pervesti vaiko pinigai. Kaip šiuos techninius trukdžius žada greičiau išspręsti Vyriausybė?
PIRMININKAS. Ar norės kas nors iš gerbiamų Vyriausybės narių atsakyti? Kol kas… Tada gerbiama premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nematau ministrių, turbūt pavėluos. Žiūrėkite, gerbiamas kolega, vis dėlto 52 tūkst. žmonių, tai yra ką veikti. Ir jūs esate neteisus, kai jūs sakote, kad tarsi žmonės čia viską iš savo kišenės daro, o valdžia nieko nedaro. Nepykite, bet vaikams yra užtikrinamas švietimas, sveikatos apsauga, žmonėms, kurie suteikia būstą ir paprašo, yra numatytos ir piniginės kompensacijos, yra viešosios paslaugos ir savivaldybės teikia finansinę paramą. Tai tikrai taip. Gal vidaus reikalų ministrė galės pakomentuoti, kiek galima paskubinti tų leidimų laikinai gyventi išdavimą. Žinome problemą, stengiamės, kad kuo greičiau žmonės gautų tuos leidimus ir visą finansinę paramą, o jos biudžetą, tikiuosi, antradienį Seimas taip pat patvirtins.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar norės vidaus reikalų ministrė? Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Jeigu galima, norėčiau papildyti dėl laikinų leidimų gyventi, arba laikinosios apsaugos. Šiuo metu mes turime apie 52 tūkst. registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos, apie 32 tūkst. tų leidimų arba sprendimų jau yra, tikrai intensyviai vyksta kiekvieną dieną. Noriu pažymėti, kad nebūtina šiandien gauti fiziškai kortelę, kuri reiškia tą leidimą, bet užtenka vien sprendimo. Tikrai institucijos daro viską ir tie sprendimai yra intensyviai priimami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, toliau…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu dar papildyti.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, taip pat noriu pažymėti, kad kol nėra gaunami leidimai, individualiai dirbame su savivaldybėmis ir ieškome sprendimų, kaip tas laikotarpis galėtų būti papildomai uždengiamas arba paslaugomis, arba papildomomis išlaidomis. Dabar kaip tik aptarinėjame modelį, kad toms savivaldybėms, kurios turi labai konkrečias išlaidas dėl maitinimo ar dėl higienos paketų, susijusių su karo pabėgėlių aprūpinimu, taip pat bus kompensuojama iki 6 eurų parai už pabėgėlį, jeigu nėra gaunamas leidimas ilgiau negu mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Netgi trys ministrai atsakė, ir gal jau gana išsamiai. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Bakas. Prašau. Toliau ruošiasi O. Leiputė, A. Gedvilas, R. Žemaitaitis. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Klausimas vidaus reikalų ministrei ir premjerei, jeigu sugebės atsakyti. Ministre, neseniai paaiškėjo atvejų apie seksualinį žmonių išnaudojimą stovyklose, prievartavimą. Jau visuotinai visi pripažįsta smurto atvejus stovyklose, koordinuojamose būtent Vidaus reikalų ministerijos. Mes aplankėme penkias stovyklas, patys specialistai sako, kad jeigu niekas nesikeis, Lietuva užaugins vaikus vilkus, kuriuos savo rankomis radikalizuosime taip elgdamiesi, smurtaudami, laikydami uždarus. Klausimas jums. Ką ruošiatės daryti? Vis tiek visas pasaulis į jus žiūri, į mus, į Lietuvą žiūri. Kokį palikimą saugumo prasme, žmogaus teisių prasme jūs ketinate palikti baigdama savo kadenciją? Ką ruošiatės daryti, kad sustotų smurtas, kad sustotų žmonių prievartavimas?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia reikia pasakyti, kad prievartavimas ar koks nors smurtas yra netoleruotinas. Tik gavus informaciją apie tokias apraiškas iš karto yra imamasi atitinkamų veiksmų. Šiuo jūsų minimu atveju yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir aš tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime tam tikrus sprendimus ir rezultatą. Mūsų institucijos šiuo atveju, jeigu kalbėsime apie Sienos apsaugos tarnybą, daro viską. Mes visi puikiai suprantame, kad iš esmės pareigūnų prigimtis yra kokia – užtikrinti Lietuvos saugumą ir saugoti Lietuvos Respublikos sieną. Žinoma, tas kilęs iššūkis… Mes puikiai suprantame, kad reikėjo kurti naujus centrus, ieškoti naujų vietų, užtikrinti naujas paslaugas. Matydami ir suprasdami, kad ne pareigūnų funkcija yra rūpintis pažeidėjais, šiuo atveju dabar taip išeina, mes kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengėme naują apgyvendinimo koncepciją. Artimiausiu metu planuojame su ja ateiti į Vyriausybės neformalų posėdį ir pristatyti. Labai tikiuosi, kad sprendimai bus priimti ir turėsime atskirą instituciją, kuri bus atsakinga už apgyvendinimą, už visas kitokias socialines, kitas paslaugas, kurių reikia šiuo atveju migrantams. Mes puikiai suprantame, kad iššūkių ateityje gali būti įvairių. Jeigu tokia agentūra ar institucija jau būtų buvusi, mes būtume žymiai lengviau tikriausiai sprendę klausimus, susijusius su nelegalia migracija, taip pat dabar turėdami pabėgėlių iš Ukrainos. Labai tikiuosi, kad tokia institucija bus ir ji tikrai nuims tą naštą nuo mūsų pareigūnų.
O kalbant apie moralinius, vertybinius dalykus, mano, kaip vidaus reikalų ministrės, pagrindinis tikslas buvo užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą, apsaugoti mūsų šalį, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu. Manau, kad mes tai ir padarėme, priimdami sprendimus suderinome nacionalinio saugumo klausimus su žmogaus teisėmis. Tai įvardina ir tarptautinės institucijos, šiuo atveju Europos Komisija.
PIRMININKAS. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau papildyti?
PIRMININKAS. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamo kolegos klausime buvo čia šiokios tokios ironijos apie mano sugebėjimą atsakyti į klausimą. Jūs savo klausimuose labai mėgstate vartoti tokius žodžius kaip „visi“, „visiems“, „visada“. Čia, matyt, yra ta tipinė tokia apibendrinimo problema. Bet aš vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kolega, į tai, kad pažeidžiamos grupės turi savo atskiras apgyvendinimo institucijas, kuriomis rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ir tam, kad pažeidžiamos grupės būtų perkeltos būtent į šitas institucijas, buvo skiriama pakankamai dėmesio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Jūs ir ypač viceministrė teigiate, kad nė viena ligoninė nebus uždaryta, gal dalis turės pakeisti pavadinimą į sveikatos centrą, nebeliks kai kurių paslaugų. Tai kodėl rajonines ligonines vienijanti asociacija, tai yra praktikai, neigiamai vertina sveikatos priežiūros įstaigų reformą ir teigia, kad tai net prieštarauja Konstitucijai? Ką jūs apie tai manote, kokia jūsų nuomonė?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Man atrodo, kad pastarąjį pusmetį, pradedant nuo praėjusių metų birželio, mes tikriausiai sumušėme visus rekordus, kiek esame susitikę su įvairiomis bendruomenėmis, asociacijomis. Kai kurios sako, kad gina pacientus, kai kurios sako, kad gina ligonines – visokių jų yra daugiau nei 200. Manau, kad stengiamės išgirsti visus. Bet tokio dalyko, kad tai būtų jau prieštaravimas Konstitucijai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja politiką sveikatos apsaugos srityje ir siūlo sprendinius, kurie yra numatyti pagal įstatymus, man atrodo, kad čia toks galbūt daugiau emocinis pasakymas.
Taip, tai yra tiesa – mūsų reformų kryptyse nėra priemonių, skirtų uždaryti ligonines. Mes tikrai kalbame apie paslaugų struktūras, apie tai, kaip turi keistis, kaip sudėtingiausios paslaugos turi būti atliekamos didžiausiose ligoninėse, kaip į mažas ir vidutines savivaldybes turi sugrįžti paslaugos, kurios jau dabar yra iškeliavusios. Man atrodo, kad kaip tik atitinka šalies Konstituciją siekis, kad Lietuvos pacientai būtų saugūs ir gautų tas paslaugas. Man atrodo, gal čia daugiau emocija, įsigilinimo klausimas. O objektyvumo dėlei pasakysiu, kad nelengva visiems yra įsigilinti. Jūs, kaip komiteto narė, žinote, medžiagos yra labai daug, klausimus palietėme horizontaliai, holistiškai ir plačiai. Tikrai ne kiekvienam žmogui yra lengva iš karto pamatyti ir suprasti visą visumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis, tada A. Dumbrava, Z. Balčytis. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui. Kaip taip nutiko, kad vos keturi seimūnai susilaikėme (vienas iš jų aš) lapkričio mėnesį balsuojant už Statybų įstatymo pakeitimus, ir tie keturi buvome teisūs, kad projektas nėra išbaigtas? Šiandien jau plūsta piliečių laiškai, yra parengta peticija. Turbūt žinote, kad kalbu apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir statybos užbaigimo deklaracijų tvirtinimo kainų kilimą. To pasekmė – vietoj buvusios 35 eurų kainos dabar siūloma nuo 600 iki 1 tūkst. 500. Sakykite, kaip planuojate tai išspręsti? Atšaukti 28 ir 39 straipsnius ar kaip kitaip, nes toks kainos išaugimas, šalia visų kitų krizių ir problemų, nėra galimas. Klausiu jūsų čia ir viešai, nes į išsiųstą raštą reagavimo kol kas nesulaukiau. Tuo tarpu įtampa visuomenėje toliau kaista.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę pakomentuoti ir nuraminti. Aš, kaip dešinysis politikas, liberalas, tikiu, kad privatus sektorius gali perimti dalį valstybės funkcijų. Statyba yra komercinė veikla ir ten, kur yra neypatingi statiniai, kur yra mažesnio poveikio ar rizikos statiniai, tikrai statybos užbaigimu gali užsiimti privatūs ekspertai. Tam jie išsilaiko eksperto diplomus ir taip toliau.
Dabar apie kainą. Ji pereinamuoju laikotarpiu atrodo didesnė, kai iš valstybės ši funkcija yra perduota privatiems ekspertams. Statybų inspekcijoje dirbdavo 14 valstybės tarnautojų, jie apdorodavo iki 15 tūkst. administracinių teisės aktų per metus. Šiuo metu privačiame sektoriuje jau yra ne 14, bet virš 40 atestuotų specialistų. Ir tikrai jų bus daugiau, tad natūralu, kad kaina nusistovės mažesnė. Pereinamuoju laikotarpiu kažkas nevengia pasiūlyti didesnės kainos, bet iš esmės tai, kad tą funkciją valstybės tarnyboje galėjome perleisti privatiems ekspertams, ypač dėl nepavojingų statinių, buvo ir praeitos Vyriausybės projektas, šalia esančio, greta sėdinčio K. Mažeikos pateiktas projektas šiam Seimui. Čia yra ne mano projektas, bet tiesiog užtikrintas mano tęstinumas.
Aš manau, kad jis yra racionalus, tiesiog pereinamuoju laikotarpiu kainos yra šiek tiek sukilusios, statybų bumas tęsiasi ir statybos ekspertai tikrai užimti. Aš nedaryčiau iš to tragedijos, tiesiog kviesčiau statybų sektoriaus privačius ekspertus intensyviau ekspertuoti, laikyti egzaminus ir eiti pirmyn.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, vakar Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas išplatino pranešimą dėl šiandien priimto Energetikos įstatymo. Jį matėte, skaitėte, yra labai daug kritikos, kad pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, manoma, kad valstybės lėšos yra netinkamai naudojamos. Viso, ko gero, neskaitysiu.
Šiandien vienas iš ekonomistų – Ž. Mauricas atkreipė dėmesį dėl emigracijos, dėl ko Lietuvoje didelė emigracija. Aš praėjusių metų liepos mėnesį diskutuodamas čia tribūnoje kalbėjau, kad Vyriausybė čia ir dabar turi imtis neatidėliotinų priemonių išsaugant smulkųjį ir vidutinį verslą, kad žmonės, kurie gauna iki 2 tūkst. eurų pajamų, neišvažiuotų. Ir ką pasakė Ž. Mauricas šiandien: nelanksti darbo rinka, verslo sąlygos kaip tik sugriežtėjo, kontrolė padidėjo, mokesčių politikoje nėra vientisumo. Ar jūs nemanote, kad iš tikrųjų… Aš nesakau, kad reikia reformų, gink Dieve, jūs nedarykite jokių reformų, nes visi premjerai reformomis bandė kažką vežti. Ar nemanote, kad šiandien tie 300 mln., kurie yra įšaldyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, Aplinkos ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje, kur nepanaudojami pinigai, ypač naujas žemės ūkio ministro įsakymas dėl pieno, kur 12 tūkst. 300 ūkininkų turi atšaldyti pieną ir neturi galimybės šiandien įsigyti šaldytuvų, ar nemanote, kad tai paskatins dar didesnę emigraciją, nes skaičiuojama, kad apie 8–9 tūkst. ji padidės?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tikrai už kiekvieną ministrą ir jo konkretų biudžetą… Tegu kiekvienas ministras jums ir pakomentuoja, kas ten galbūt neleidžia kažkur kažkokių lėšų pajudinti, kai kur yra programavimo dalykai. Bet aš tikiu, kad viskas judės taip, kaip suplanuota. Nelabai suprantu, kaip jūs čia viską sugebėjote suvelti į vieną kaltūną: kažkaip ir energetikos kainos, ir pieno šaldytuvai, kokia čia yra pagrindinė mintis?
Jeigu jūsų pagrindinė mintis yra emigracija, mano nuomone, Vyriausybė daro viską, kad Lietuvos žmonės, ypač jauni Lietuvos žmonės, matytų savo perspektyvą Lietuvoje, rinktųsi Lietuvą savo vaikams auginti, savo verslams kurti. O dėl to, kad Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė nepritaria Vyriausybės siūlymams dėl energetikos kainų augimo stabilizavimo, ką padarysi, taip jau kartais būna, bet Vyriausybė tiki, kad tai yra teisingas sprendimas šitomis aplinkybėmis, dėl to jį pasirengusi ginti. Džiaugiuosi, kad Seimas tai patvirtino.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užuos gerbiamas A. Dumbrava, vėliau Z. Balčytis, A. Sysas. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Ministras mane girdi?
PIRMININKAS. Gerbiamas krašto apsaugos ministre, jūsų nori paklausti!
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš norėčiau paklausti, gerbiamas ministre. Neseniai skaičiau, kad „Patriot“ sistemos yra perkeliamos į Slovakiją. Vis dėlto dėl Lietuvos oro gynybos sistemos norėčiau paklausti, kiek tai nėra valstybės paslaptis, ar pas mus tikrai yra tik artimo nuotolio gynybinė sistema, paleidžiama nuo peties, ar mes turime kažką rimtesnio? Kaip dabar matome, „Patriot“ kažkaip atsiranda kitose valstybėse. Ar pas mus neplanuoja atsirasti? Mes vis dėlto esame priešakinėse linijose ir būtų labai pravartu jas turėti, aš taip įsivaizduoju.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu jus nudžiuginti. Praėjusios kadencijos Vyriausybė nupirko vidutinio nuotolio NASAMS sistemą. Tai buvo įsigyta dar 2018 metais. Bet ši sistema Lietuvoje, kaip sakoma, į pajėgumus įjungta nuo šių metų sausio mėnesio. Taigi Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių turi tokią sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Taip, iš tikrųjų jums. Iš paskutinių mano susitikimų su rinkėjais, ir ne tik iš paskutinių. Egzistuoja labai didelė problema, kad žmonės tiesiog negali prisiregistruoti. Negali prisiregistruoti bet kokia forma. Yra telefonas, tu mėgini juo skambinti, pirmiausia juo niekas neatsiliepia. Tai truko… Tiesiog mes mėginome tai padaryti, mano padėjėjui per savaitę nepavyko prisiskambinti į įstaigą, teikiančią antrines paslaugas. Aš kalbu apskritai. Tiesiog per tą laiką faktiškai ir nepavyko.
Ar jūs mėginote patikrinti, kaip iš tikrųjų veikia ši sistema? Jeigu prisiskambini, pakelia, tai sako, kad šiandien arba tam laikotarpiui jau neturi talonų, paskambinkite mėnesio gale, jeigu tu skambini pradžioje. Tiesiog toks prašymas. Pažiūrėkite, ar yra įmanoma šiandien per jūsų sukurtą sistemą prisiskambinti atsakingiems gydytojų… sakykime, į gydymo įstaigos registratūrą, kad būtų galima gauti teisingą atsakymą.
A. DULKYS. Ačiū. Priimu tą jūsų prašymą, pasiūlymą. Patikrinsime. Bet, matote, tų situacijų yra įvairių. Po pandemijos gydymo įstaigos daugeliu atveju sugrįžta iš nuotolio paslaugų į kontaktines paslaugas. Tas sugrįžimas nėra lengvas. Plius turime… gydymo įstaigos sprendžia ir ukrainiečių klausimus, čia irgi visokių dalykų yra. Lyg ir esame numatę visą sistemą, bet irgi pasitaiko, kad konkrečioje gydymo įstaigoje konkretus administratorius ar konkretus gydytojas vis dar neturi kažkokios informacijos arba ji jo nepasiekia, todėl tą mūsų pacientą pavaiko. To būna. Priimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Sysas. Vėliau – A. Skardžius, A. Palionis, A. Vinkus. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrei, nes šiandien iš ryto gavau ministerijos darbuotojo skundą. Aš pacituosiu keletą vietų ir po to paklausiu. „Kreipiamės į jus, nes nebegalime taikstytis su vidaus reikalų viceministrės S. Ščajevienės ir Vidaus reikalų ministerijos vyriausiosios patarėjos, laikinai vykdančios Valstybės tarnybos politikos grupės vadovo funkcijas, J. Ivonaitytės mobingu prieš ministerijos darbuotojus. Teikiame anoniminį skundą, nes kitu atveju būtume persekiojami ir tikrai atleisti iš tarnybos. Vidaus reikalų ministerijoje jau daugiau nei metai vyksta susidorojimas ir psichologinis smurtas prieš darbuotojus, įstaigoje dirbančius daugiau nei dešimt metų.“ Na, psichologinis smurtas, kritika, žemina pavaldžius tarnautojus ir taip toliau, ir taip toliau. Laiške rašoma, kad į jus irgi buvo kreiptasi. Jokios reakcijos.
Aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs žinote apie nusiskundimus? Kiek aš suprantu, jau dviejuose padaliniuose, taip sakant, visa publika pakeista. Valstybės tarnybos… dėl to mes susitiksime kitą savaitę, dirba žmonės, kurie toje srityje dirba mažiau kaip metai. Labai ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolega. Pirmiausia reikėtų pradėti, kad Vidaus reikalų ministerijai per šiuos pusantrų metų teko tikrai nemažas iššūkis – trys krizės. Žinoma, nepaisant to, tie labai svarbūs pokyčiai taip pat turi būti įgyvendinti. Kaip jūs jau paminėjote, ateisime į jūsų frakciją ir artimiausiu metu pristatysime visus valstybės tarnybos pokyčius.
Kalbant apie tai, tam reikia tikrai daug pastangų, daug jėgų, kompetencijos ir, turiu pripažinti, aš pati, kaip ministrė, esu reikli savo komandai, matyt, mano komandos nariai taip pat yra reiklūs, reiklūs rezultatui. Nežinau, gal tai gali būti suprasta kaip kažkoks, na, kaip jūs paminėjote, mobingas, bet aš manau, kad rezultatas, tikslas, ko mes siekiame, yra labai svarbus mūsų valstybei ir mes to tikimės iš mūsų žmonių.
Kalbant apie darbo pobūdį. Darbuotojai nuolatos turi galimybę susitikti, vyksta pokalbiai. Aš pati asmeniškai kažkokio skundo, kaip jūs minėjote, negavau, bet, matyt, išgirdusi jūsų informaciją pasidomėsiu išsamiau ir pasiaiškinsiu. Šiuo atveju iš pirmo žvilgsnio vertinu šitą situaciją kaip krūvį, darbo krūvį, jis tikrai labai didelis dabar tenka Vidaus reikalų ministerijai ir darbuotojams, nes reikia įgyvendinti viešojo sektoriaus, valstybės tarnybos pokyčius. Žinoma, darbo krūvis yra išaugęs, bet tikrai atkreipsime dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Atėjo ir naujų žmonių su naujomis kompetencijomis, kaip žinote, vyksta tarnybinė kaita, žmonės išeina į kitas institucijas, valstybės tarnybą. Tuo tarpu ateina ir kompetentingi, stiprūs žmonės, kurie padeda įgyvendinti šiuos labai svarbius pokyčius mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, primenu, kad turime iš viso pusvalandį, tai sudarykime galimybę ir kitiems paklausti. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam užsienio reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, norėčiau pasiteirauti, ką jums pavyko nuveikti Lietuvos labai, Lietuvos verslo labui bendradarbiaujant, na, sakykime, su Taivanu? JAV Valstybės departamentas jau keičia savo poziciją ir aiškiai pasisako, kad pripažįsta vieningos Kinijos politiką, lietuviški grūdai stringa. Tai ką jūs su ponu M. Adomėnu nuveikėte, kad ateitų investicijos, eksportas, ką pavyko gauti, kokią naudą krizės atveju iš bendradarbiavimo su Taivanu, iš jūsų kūdikio? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų ką tik grįžau iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vakar turėjau susitikimus su ir už Kiniją, ir apskritai už Aziją atsakingais pareigūnais. Na, tikrai negirdėjau nė vieno žodžio, kad vienos Kinijos politika Jungtinių Amerikos Valstijų būtų keičiama kaip nors. Ir mes jos nekeičiame, mes pripažįstame vienos Kinijos politiką. Tai, kad Kinija vertina ir reikalauja, kad valstybės priimtų jos politiką, kurią ji savo turi, nereiškia, kad kitos valstybės turi taip pat matyti. Mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų požiūris į šitą klausimą sutampa faktiškai identiškai. Neatmesčiau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos netgi ir ganėtinai greitu, trumpuoju, laikotarpiu, kitaip tariant, gali peržiūrėti savo politiką atsitraukdamos kažkiek nuo savo išankstinių nuostatų. To, ką jūs kalbate, na, nežinau, kur jūs tą informaciją randate, ar jūs pats sugalvojate ją, ar kur ji yra parašyta, nes niekur nieko apie tai kalbama nėra.
Dabar dėl faktinės… Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į paskelbtus Lietuvos eksporto rodiklius paskutinių keturių mėnesių, iš tikrųjų skaičiai yra stulbinantys. Mūsų bendras eksportas auga 30 % Azijos valstybėse. Galiu porą pavyzdžių pasakyti. Sakykime, Singapūras – 176 %. Aišku, bazę būtų galima ginčyti, ar ji buvo aukšta, ar neaukšta – atskiras dalykas, bet iš esmės Lietuvos vardas Azijoje yra girdimas kaip niekada garsiai, susidomėjimas prekybiniais ryšiais yra kaip niekada didelis.
Dabar konkrečiai dėl Taivano. Taip, mes turime politinį pažadą ir politinius sprendimus panaikinti apribojimus, taikomus Lietuvos produktų importui. Politiniai sprendimai yra, techniniai sprendimai uostuose ir kitur galbūt užtrunka. Esame jau perdavę taip pat mums tinkamais ir prieinamais kanalais, kad norėtume, kad nekiltų kliūčių mūsų verslui eksportuoti, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad eksportas į Taivaną yra išaugęs nuo žemos bazės, bet iš esmės jis jau siekia apie ketvirtadalį to, ką mes turėjome su Kinija. Įsivaizduojant, kad yra 20 mln. valstybė ir mes santykiams su Taivanu atkurti arba stiprinti, sakykime, skyrėme tik metus, šiek tiek daugiau negu metus, mano nuomone, yra labai neblogas rezultatas. Aš turiu lūkesčių, kad mums pavyks aplenkti tai, ką dešimtmečius kūrėme su nedemokratine, autoritarine Kinija. Mūsų eksportas buvo apie 300 mln. Šiandien mes turime Taivano beveik 50. Aš manau, kad mes pasieksime ir aplenksime tuos rezultatus. Laikas parodys. Tikrai reikia dirbti.
Tikiuosi, kad atsakiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Palionis, o ruošiasi A. Vinkus, T. Tomilinas, K. Vilkauskas, B. Petkevič, jei spėsime. Prašau. Gerbiamo A. Palionio nėra. Tada A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Susimąsčiau apie gailestingumą. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, šiandien Pasaulinė slaugytojų diena. Tai profesija, kuri yra humanizmo, gailestingumo, altruizmo, meilės ir pagarbos kenčiančiajam išraiška.
Sako, kas yra ministras? Ministras yra žmogus, kuris savo noru leidžiasi prikalamas prie kryžiaus ir už esamas, ir už išgalvotas kaltes. Bet aš noriu jums padėkoti, kad mokėjote džiaugtis, kai Rotušėje buvo nuostabi šventė medikams. Ir gerbiama premjerė ten dalyvavo, ir, buvo matyti, pakėlė nuotaiką.
Ministre, jūs turbūt supratote, kas toje šventėje buvo. Kiekvienas mokėjo džiaugtis, kad džiaugėsi šalia esantis. Tad būkime dėmesingi ligoniams savo gailestingumu ir meile ir mūsų medicina bus dar aukštesnio lygio, ir jūs būsite ramesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia, kaip supratau, nebuvo klausimas ar ne? Prašau.
A. DULKYS. Čia buvo, matyt, sveikinimas visiems Lietuvos slaugytojams…
PIRMININKAS. Jeigu jūs norite prisidėti prie sveikinimo, jūs galite šia proga pasinaudoti. Prašau.
A. DULKYS. …ta proga. Taip, iš tikrųjų gegužės 12-oji yra ne šiaip sau diena, o tą dieną 1820 metais gimė garsi moteris F. Naitingeil. Ji buvo iš labai turtingos šeimos, tačiau paaukojo visą savo gyvenimą, kad atsiduotų būtent slaugai. Ji sukūrė šiuolaikinės, modernios slaugos sampratą. Labai įdomu, aktualija su šiomis dienomis, tokia netikėta sąsaja, kad ji tai sukūrė ir buvo įkvėpta būtent Krymo karo metu. Taigi mūsų slaugos šaknys yra labai tolimos.
Tikrai prisidedu prie sveikinimų. Ačiū visiems Lietuvos slaugytojams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal dar paskutiniam sudarykime galimybę gerbiamam K. Vilkauskui paklausti, nes tai nebuvo klausimas, ir tada baigsime Vyriausybės pusvalanduką. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, už suteiktą galimybę. Klausimas iš dviejų dalių vidaus reikalų ministrei.
Pirmas klausimas dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių tarnybų jungimo. Ar jau paleidote mechanizmą ir ar konsultuojatės su Savivaldybių asociacija ir profsąjungomis?
Antras klausimas, ar gavote iš pasieniečių, irgi iš profsąjungų, raštą dėl materialinio techninio aprūpinimo? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmas klausimas. Taip, Vidaus reikalų ministerija yra parengusi atitinkamą pokytį, kuris susijęs su priešgaisrine apsauga. Šiuo metu, kada nors artimiausiu metu, turės būti pristatytas šis bandomasis modelis pasirinktose ir sutikusiose savivaldybėse. Jose mes galėsime sujungti savivaldos ir PAGDʼo pajėgumus ir pasižiūrėti, kaip tas modelis veikia praktiškai. Yra įvardintos savivaldybės. Dabar vyksta pokalbiai ir derinimas. Kada nors paskelbsime, kas yra, ir informacija, matyt, bus paviešinta.
Kalbant apie materialinį aprūpinimą, noriu pasakyti, kad, manau, reikia išskirti, kad biudžetas, kuris skiriamas Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioms įstaigoms, yra rekordinis. Kas jau kas, bet aprūpinimo klausimai yra prioritetas.
Jeigu kalbėsime apie VSATʼą, pavyzdžiui, ginkluotės klausimas. Visi žinome, kiek metų mūsų VSAT’o pareigūnai neturėjo modernių ginklų, naudojosi sovietiniais kalašnikovais. Bet esame sutarę ir sprendimas jau yra priimtas, kad iki metų pabaigos turėtų įvykti KAM’o organizuojamas pirkimas ir mūsų VSAT’o pareigūnai bus aprūpinti modernia ginkluote. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas – finansavimas, susijęs su kitomis priemonėmis. Mes nuolatos dirbame tuo klausimu, jis yra užtikrinamas pagal mūsų galimybes ir pagal tai, kad tai yra mūsų prioritetas. Pareigūnai, vykdantys savo funkcijas, užtikrinantys mūsų saugumą, yra mums svarbūs. Mes tą liniją ir toliau tęsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai dėkoju gerbiamai premjerei, visiems ministrams, atlaikiusiems opozicijos klausimyną. O gerbiamai opozicijai dėkoju už klausimus. Visiems gerų pietų.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) (Balsai salėje) Nėra kam registruotis. Skanaus.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.