Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 172
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame gegužės 19 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
14.00 val.
Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908(2) (pateikimas)
Pirmas popietinės opozicinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908(2). Pranešėjas T. Bičiūnas. Pateikimas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, kadangi dar anų metų gruodį 63 Seimo narių balsais šis projektas buvo siųstas tobulinti, šiandien jis grįžo iš tobulinimo virtuvės ir pakartotinai aš jį teikiu. Esmė išlieka kaip ir ta pati – įteisinti teisę ir toliau dirbti, įsiklausykite, ir toliau dirbti, nors šią teisę ir turi vadinamieji treneriai, kad galėtų toliau tęsti savo darbus, ugdyti jaunuosius sportininkus.
Nors ir kaip paradoksaliai skambėtų, nuo 2024 metų teoriškai, o nuo 2023 metų ir praktiškai šie žmonės nebeturės tokios teisės, nes net apie 1 tūkst. 500 tokių asmenų šių leidimų nebegalės pratęsti, tiesiog jų tokių nebebus. Nepaisant jų visos ilgametės darbo patirties, nepaisant, kad jie išklausė per 700 valandų mokymosi, įgavo praktinių įgūdžių ir žinių, susijusių su šia veikla, tiesiog jie turės grįžti į studijų suolą, jeigu panorės, aišku, dirbti tuos pačius darbus, kuriuos ir daro dabar.
Negana to, studijos jiems truktų apie pusantrų metų ir kainuotų, kaip nurodė vienas iš universitetų, daugiau negu 2,5 tūkst. eurų. Kai kada tokia suma yra net visų metų tų sporto trenerių pajamos.
Pagalvokime ir apie tai, kad šie žmonės tikrai jaučiasi, ko gero, nekaip, nes, mano manymu, jie yra menkinami, nepripažįstami net ir tada, kai jiems puikiai sekasi, o jų ugdytiniai pasiekia gerų rezultatų. Todėl paliksiu daugiau laiko galbūt klausti, nes iš esmės projektas yra taisytas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, techninę dalį. Numatyta papildomai, kas turėtų, jeigu šis projektas būtų patvirtintas, užsiimti kvalifikacijos kėlimu ir tokių leidimų pratęsimu.
Na, kad nebūtų pažeidžiami teisėti lūkesčiai tų trenerių, kurie nuo 2013 metų nepertraukiamai įsigydavo leidimus, vertėsi šia veikla, nuolat tobulinosi, kėlė kvalifikaciją, siūlau palaikyti šį projektą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Turbūt klausiu… Čia dabar Remigijaus nugara. Ačiū, Remigijau.
Gerbiamas kolega, gal galėtumėte… Labai svarbu, kad jūs rūpinatės didžiulės patirties turinčiais treneriais. Tikrai tai yra svarbus klausimas. Bet norėčiau sužinoti, ar jūs apie tai diskutavote Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje, kokia yra nuomonė?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Taip, tikrai yra ši tema liesta, kai kalbėjome apie naują Sporto įstatymo redakciją, ir gerbiamo viceministro buvo ne kartą klausta, kas yra daroma šiuo klausimu. Viceministras pabrėždavo, kad tai viena iš labiausiai aptarinėjamų problemų sporto organizacijose, bendruomenėje, tačiau tokių kokių nors rimtesnių arba konkrečių veiksmų nebuvo imtasi, todėl aš ir teikiu šitą projektą. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nuomone, kokia situacija galėtų susidaryti, jeigu visgi nebus priimtas jūsų siūlymas, nes panašu, kad iki 2024 metų ne visi galės įgyti reikiamą kvalifikaciją, o vis tiek ilgametis darbas, turbūt didžiausia praktinė patirtis yra lemiamas momentas kalbant apie žmogaus kažkokią patirtį. Tai mano klausimas, kokia susidarys situacija? Ar tie specialistai, kurie iki šiol dirbo, kurie gerai dirbo, gerai ugdė savo kažkokius, vadinkime, sportininkus… Kokia susidarys situacija?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš galiu pasakyti ir savo asmeninę nuomonę, bet iš pradžių gal pacituosiu viceministrą, kuris teigia, kad išugdyti gerą trenerį reikia išteklių, laiko, ir, ko gero, dalis trenerių tikrai pasitrauks dėl studijų kainos, dalis jau nespės pagal laiką, tai, kaip ir sakė viceministras, būtų žalinga. Turime įsivaizduoti, kad, tarkime, kažkur regione šitas treneris dirba net keliose vietose. Gali būti, kad net ir keliose mokyklose veda būrelius, sporto užsiėmimus, tai tokio vieno trenerio pasitraukimas turėtų tikrai žalingą reikšmę regiono mastu. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi S. Jovaiša.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, truputį keista, kad tokią pataisą teikiate jūs, opozicijos narys, opozicinėje darbotvarkėje. Tai kokios priežastys, kad viso to nedaro Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Juk parašyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato visą šitą tvarką. Ar čia turėjo įtakos, kad buvo panaikintas Sporto departamentas, ar dar kokia kita priežastis?
Antra tokia pastaba, kad nereikėtų atskirai kalbėti. Vis tiek galėjo tas tekstas būti toks stilistiškai grakštesnis, nes ir dabar jis yra toks sunkokas, truputį toks perkrautas. Galėjo būti paprasčiau ir aiškiau parašyta. Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimus. Tikrai, kai kalbi su valdančiųjų atstovais, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kai kalbi asmeniškai su atsakingais žmonėmis iš ministerijos, tikrai jie mato šitą problemą ir patys akcentuoja, kad tikrai ilgametę patirtį turinčius sporto trenerius reikėtų kažkaip išskirti ir nesuvienodinti galbūt su tais, kuriems nesiseka. Tikrai įvardina, kad čia yra spręstina problema. Bet kodėl opozicijos narys turi imtis? Aš galiu pasakyti kodėl. Todėl, kad nesiima valdantieji, imasi opozicija. Ką jie turi mintyse, aš nežinau, bet yra tokių, sakykime, užuominų, aš ir per pirmą pateikimą gruodžio mėnesį esu sakęs, kad čia yra šiek tiek suinteresuota Sporto universiteto grupė, kuri galbūt jaučia ir žino, kad dalis tų trenerių bus potencialūs jų studentai. O dėl jūsų pastabos, kad galėtų būti grakštesnis. Taip, galėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Kupčinskas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Tomai, iš tiesų gal ir reikėtų praleisti bent pateikimą ir ten paskui bandyti sutvarkyti. Ir štai kodėl. Pirmiausia noriu priminti, kad ši žinia apie kvalifikaciją buvo paskleista jau gerokai seniau, prieš keletą metų, rodos, prieš šešerius metus, mano žiniomis. Tie, kurie nesusitvarkė, turbūt patys kalti. Dabar jūs kalbėjote apie patirtį. Tai ta patirtis irgi gali būti labai įvairi. Žmogus gali dirbti šitą darbą nebūtinai suprasdamas šiuolaikinio sporto tendencijas ir jam paprasčiausiai gali trūkti žinių.
Dabar dėl investicijos į save. Kiekvienas žmogus, norintis ką nors pasiekti, investuoja į save, ir kartais visai nemažai. Aš duodu pavyzdį – Seimo nariai. Čia sėdi po kelias kadencijas ir, kad jie būtų išrinkti, kiekvieną kartą rinkimuose investuoja ne po vieną – dešimtis tūkstančių, kad čia patektų. Taigi čia yra daug dalykų, kuriuos reikėtų sutvarkyti norint, kad sporto specialistas būtų kokybiškas, tikrai tinkamas ir atitinkantis šiuolaikines sporto tendencijas. Kaip jūs galvojate?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Gerbiamas kolega Sergejau, tikrai šiuo įstatymo projektu nenorima pabrėžti, kad, įteisinus tuos sporto leidimus, taip būtų padedamas taškas. Kaip tik šiame projekte yra eilutė, kuri sako, kad už sportininkų kvalifikaciją ir tolesnį tų leidimų pratęsimą būtų atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, galbūt ji numatytų ir tvarkas, kaip toliau daroma. Tačiau šiandien iš tų žmonių, kurie tikrai turi kompetencijas, kurie siekia gerų rezultatų, pasiekia jų ugdytiniai, būtų neteisinga atimti tas galimybes, juo labiau kad jie jau dirba. O kad pateikimą jūs siūlote praleisti, aš labai džiaugiuosi, ir kad tas projektas gali būti tobulintinas, irgi pritariu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kolega, iš tiesų aš manau, kad tas pereinamasis laikotarpis buvo pakankamas įgyti fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto specialisto kvalifikaciją. Galiu pavyzdžiais įrodyti, kad vis tiek net ir Seimo komanda, turėdama aukštos kvalifikacijos trenerį, pasitelkdama S. Jovaišą, kuris baigė Kūno kultūros akademiją, iš karto grįžo į pergalių kelią. Iki tol sunkiai sekdavosi laimėti Baltijos Asamblėją. Aišku, turime ir kitų pavyzdžių, kaip J. Kazlausko ar Š. Jasikevičiaus. Jie neturi tam tikros kvalifikacijos, bet čia jau profesionalus sportas ir pats klubas samdo, jeigu mato tokį poreikį. Man atrodo, kad tas pereinamasis periodas buvo pakankamas ir vis dėlto tokią kvalifikaciją reikia turėti, ypač dirbantiems su jaunimu ir vaikais. Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Aš negirdėjau klausimo, bet truputėlį pakomentuosiu. Kad kvalifikaciją galime turėti ir jos reikia, tai tikrai reikia. Tačiau, Andriau, aš noriu pasakyti, kad tie žmonės yra išklausę 700 valandų mokymų programos kursą, jie yra atlikę praktinių įgūdžių kursus, ir šiandien pasakyti, kad jūs eikite, papildomai trinkite suolą dėl to, kad jūs nekompetentingi, būtų neteisinga. Yra visokių, kaip ir bet kurioje srityje. Pavyzdžiui, aš irgi 20 metų dirbau mokytoju, įgijau trečią kategoriją, dabar pasėdėsiu Seime ketverius metus, grįšiu, man sakys, žinai ką, Tomce, ten Seime daug rėkavai, praradai mokytojo kompetencijas, varyk, dar pasimokyk pusantrų metų ir susimokėk 3 tūkst. eurų. Va. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie norėjo paklausti, klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dabartinėje situacijoje mūsų jaunimui galima būtų linkėti geresnio fizinio pasiruošimo ir fizinio aktyvumo, juo labiau kad šiuo laikotarpiu vien pilietinės valios neužtenka, žinome, kad šauktiniams einant į kariuomenę tikrai reikia fizinio pasiruošimo.
Antras dalykas, kad yra tokių entuziastų sporto trenerių, kurie visą savo gyvenimą skiria vaikų paruošimui ir dėl aukštesnių sportinių rezultatų siekimo, tai manau, kad mes turime ne užkirsti tam kelią, o kaip tik skatinti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nenori kalbėti niekas. Apsispręsime dėl įstatymo projekto darbotvarkėje numatytu metu.
14.13 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 22 straipsnio 1, 2 punktų papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1339 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 22 straipsnio 1, 2 punktų papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1339. Pranešėja – G. Burokienė. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektas yra labai paprastas – įtraukti į Regiono plėtros tarybos kolegiją po vieną ekonominį partnerį, nes šiuo metu yra… Ir daugiau žinotų ekonominiai partneriai, galėtų įsitraukti į regioninės plėtros statybas, sakykime, taip pat jie galėtų įdėti ir savo indėlį. Šiuo metu jie turi patariamojo balso teisę, bet kadangi yra sunkmetis ir tikrai visiems rūpi, kaip tie regionai plėsis, tai manau, kad ekonominių partnerių įsitraukimas bus tik pliusas ir pagalba regionams. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Tuoj pažiūrėsime, kiek Seimo narių norėtų jūsų ko nors paklausti. Net penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Tų ekonominių partnerių teoriškai gali būti n kiekis. Kiek, jūsų nuomone, turėtų jų būti? Kas jie turėtų būti? Gal galite plačiau? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Po vieną regione esančios, bent ekonominius partnerius vienijančios atstovą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, aš suprantu, kad kuo daugiau žino, kas darosi Regiono plėtros taryboje, neblogai yra, kita vertus, pasitaiko ir interesiukų kai kada. Savivaldoje matome ne vieną žmogų išveda su antrankiais, tarp jų pasitaiko ir su politikais turinčių reikalų. Nemanote, kad vis dėlto būtų geriau sugalvoti kažkokią sistemą, kad priimtų sprendimus tie, kurie yra rinkti asmenys, deleguoti iš rajonų tarybų, o verslas liktų kaip konsultantai, galbūt toks ryšys būtų, o ne tiesiogiai priimant sprendimus, kai klausimai yra apie tiesioginius investicinius interesus. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jūs, kolega, esate visiškai teisus, dabar taip ir yra. Kolegiją sudaro grynai rinkti asmenys, jeigu bus pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, šitą įstatymą taip pat reikės keisti, nes bus jau kitoks mero statusas. Pasitaiko, bent jau į mane kreipiasi mūsų regiono atstovų, verslo atstovų, kurie galėtų ir norėtų prisidėti, bet jie tiesiog nežino, nedalyvauja, sako: mes ir savo indėlį įdėtume ir pinigais prisidėtume, jeigu žinotume, matytume, kur regionas eina, matytume naudą. Kadangi prieš tai, kaip žinote, tų socialinių ir ekonominių partnerių buvo daug, dabar į kiekvieno regiono tarybą siūlau tik po vieną.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama kolege, rengiant šį įstatymo projektą buvo ir Europos Komisijos ekspertų nuomonė, kad vis dėlto tie, kurie atsakingi už sprendimus, tie ir turi balsuoti rengiant regiono strategiją. Todėl visi ekonominiai, socialiniai partneriai, bendruomenės, profsąjungos įgavo patariamojo balso teisę ir dalyvauja diskusijose iki konkretaus sprendimo priėmimo. Mano klausimas yra toks, patikslinkite: pavyzdžiui, dešimt savivaldybių ar penkios sudaro regioną, tad bus penki ekonominiai socialiniai partneriai iš kiekvienos savivaldybės ar vienas visam regionui? Kas konkrečiai yra tas ekonominis socialinis partneris, nes yra skirtingi – yra ekonominių, yra socialinių, yra bendruomenių kultūrinių interesų? Aš norėčiau žinoti.
Trečia dalis. Vis dėlto vis tiek tas partneris bus iš konkrečios savivaldybės, tai ta savivaldybė įgauna pranašumą regione turėdama dar vieną, sakykime, savo gyventojo palaikymą ir balsą. Kaip jūs tai vertinate?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mano idėja buvo, kad kiekviename regione yra organizacija, kuri vienija verslą. Šiame projekte nėra socialinių partnerių, yra tik ekonominiai partneriai. Įsivaizduoju, kad vienas ekonominis partneris, kuris atstovautų, pavyzdžiui, iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų to regiono ar tai konfederacijos, ar dar kažkurios. Jis galėtų būti vienas vienintelis toje kolegijoje su balso teise. Tikrai ne penki ir ne dešimt.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi J. Razma.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas panašus. Iš tikrųjų koks čia būtų delegavimas: ar tai būtų iš tų didžiųjų asociacijų, ar, sakykime, tos vietos regiono kažkokia asociacija ar filialas pasiūlytų? Manau, kad jau šiek tiek atsakėte, bet galite patikslinti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Klausimas yra diskusinis, manau, idėja, bent jau mano idėja buvo tokia, kad vieną iš didelės organizacijos, kur iš centro skiria ir deleguoja savo žmogų, bet, aišku, galima diskutuoti ir ieškoti geriausio varianto.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs pati čia viename atsakyme lyg ir atskleidėte, kad į tokias tarybas nueis suinteresuoti verslo atstovai, kurie patys taikosi dalyvauti kokiame nors viešajame projekte, jeigu jis būtų aprobuotas regionų taryboje, jūs sakote, gal jie nori prisidėti savo lėšomis. Ar nemanote, kad tai gali suteikti tam tikro neskaidrumo ir tiesioginę interesų įtaką? Kita vertus, neretai regionų tarybose būna ir tam tikras pasiskirstymas pagal atstovaujamų tarybų politinį spektrą. Vienur merai, dauguma ten kairieji, kitur dešinieji, štai verslininkus taip pat gali bandyti pritraukti dar tam balansui pakoreguoti, jeigu tarybose politiniu pagrindu vyksta sprendimų priėmimas. Ar nemanote, kad vietoj to būtų geriau tiesiog įpareigoti tarybas padaryti rimtas konsultacijas su verslo bendruomene? Galėtų daug verslininkų pasisakyti ir išsakyti savo prasmingas mintis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tikrai jūsų idėja verta dėmesio ir, manau, diskutuotina. Šiuo metu verslo atstovų yra tik patariamasis balsas, nėra prievartos jiems ar dar kokio nors mechanizmo, kad būtinai būtų atsižvelgiama į jų balsą. O dabar regionų tarybos yra grynai politinės tarybos, nėra nė vieno nepolitinio asmens, kuris galėtų pasižiūrėti į viską iš šono.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.21 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ projektas Nr. XIVP-1312 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ projektas Nr. XIVP-1312. Pranešėjas – E. Sabutis. Pateikimas.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Seimo rezoliucijos projektą. Tikrai ryte ir dar prieš tai girdėjau nemažai kritikos. Pristatyti turiu pasirašęs nemažą kalbą, tačiau galvoju taupyti visų laiką, nes Seimo narių salėje nėra daug, o užsirašiusių paklausti tikrai yra nemažai, galbūt sutrumpinsiu ir pabandysiu glaustai pristatyti, kodėl ir man asmeniškai, ir mūsų frakcijai vis tik kilo mintis teikti būtent tokios rezoliucijos projektą. Jeigu matėte, jis buvo teiktas daug anksčiau, tačiau įtrauktas dabar yra jau į opozicinę darbotvarkę.
Puikiai žinote, kad vadinamosios sveikatos įstaigų reformos įstatymų projektai jau pajudėję, jau pasiekę komitetą. Daugiau negu metai tenka bendrauti su ministru, tenka bendrauti su gerbiama viceministre D. Jankauskiene šiuo klausimu ir daugiau negu metai bandau išsiaiškinti ir rasti konkrečius atsakymus. Labai geras pavyzdys, kaip yra bendraujama. Labai noriu padėkoti ministro A. Dulkio kolegai ministrui S. Gentvilui. Tarkim, šiandien turėjome trumpą susitikimą dėl artėjančios reformos, ją jis visai neseniai pristatė čia, Seime. Mes jam uždavėme labai konkrečius klausimus ir gavome labai konkrečius atsakymus. Jie galbūt vienus tenkina, kitus ne, bet atsakymai buvo konkretūs. Buvo atsakymai, kas bus jungiama, kas bus naikinama, kiek žmonių neteks darbo, kiek žmonių išliks savo darbo vietose, kokios funkcijos pereis savivaldybėms, kokios nepereis savivaldybėms ir panašiai. Ministras tikrai labai konkrečiai atsakė į tuos klausimus.
Grįžtant prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos vadovų, tokių konkrečių atsakymų į labai konkrečius klausimus mes, deja, negauname. Negaunu ne tik aš, tose savivaldybėse, kuriose teko lankytis, kuriose teko matyti tuos susitikimus, juose lygiai taip pat buvo konkrečiai užduodama, kas laukia, tarkim, mūsų ligoninės, kas laukia mūsų ligoninės tokio skyriaus, kitokio skyriaus. Deja, tie konkretūs atsakymai nebuvo pateikti. Dėl to norima ne tiesiog stabdyti reformą, mūsų frakcija tikrai, mano manymu, nors ir opozicinė, bet visada siekia konstruktyvios kritikos ir konstruktyvių sprendimų, šia rezoliucija mes vis tik norime, kad jau Seimas atkreiptų ministerijos dėmesį, ministerija vis tik pradėtų bendrauti daug konstruktyviau ne tiktai su mumis, bet ypač su savivalda.
Norėčiau jums priminti Vyriausybės programos 13 straipsnį. Jame aiškiai sakoma, jog vienas iš šios Vyriausybės prioritetų yra būtent darni regioninė plėtra, deklaruojama šiais siekiais: atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantiems žmonėms suteikti tokias pačias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokytis, gyventi ir dirbti oriai, sumažinti ekonominę ir socialinę atskirtį tarp regionų. Kiekviena savivaldybė būtų motyvuota siekti savo regiono patrauklumo investuotojams ir gyventojams bei regionuose daugėtų darbo vietų, kokybiškų viešųjų paslaugų.
Bandydami ieškoti atsakymų per Sveikatos reikalų komitetą inicijavome, kad būtų paprašyta ekspertinių išvadų, pagaliau iš vienų ekspertinių išvadų gavome atsakymą, kad, deja, bet darbo vietos, panašu, bus naikinamos šimtais būtent regionuose. Šito atsakymo nei ministerija, nei ministras nesiteikė savo ruožtu atsakyti, nes… Aš asmeniškai ministro raštu klausiau konkrečiai, kokie gi pokyčiai laukia gydytojų, kiek numatoma naikinti darbo vietų, lygiai taip pat klausiau ir kiek numatoma steigti darbo vietų, nes ministerija su labai dideliu optimizmu ir entuziazmu pristato, kas bus plečiama. Tačiau nei kiek steigti, nei kiek naikinti numatoma, ministerija nesugeba atsakyti, o atsako labai lakoniškai: jūsų problema yra žinoma ir, tikėtina, ministerija ja užsiims, daugiau duomenų pateikti negali. Todėl norėdami, tiktai norėdami, pagaliau, sakykime taip, švelniai paskatinti ministeriją daugiau bendrauti, ministrą daugiau bendrauti ir su mumis, ir su savivalda, mes ir norime, kad Seimas parodytų politinę valią ir pasodintų ministeriją pabendrauti su mumis, truputį pristabdytų taip dažnai iš šios tribūnos ir viešai vartojamą žodį, truputį pristabdytų savo buldozerį ir pagaliau pateiktų mums aiškius atsakymus. Tik todėl šita rezoliucija ir yra teikiama. Dabar lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kaip jūs ir minėjote, jūsų paklausti nori tikrai nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Iš tikrųjų sveikata pats svarbiausias dalykas žmogui yra, nes nėra sveikatos – nereikia nieko. Norėjau užduoti klausimą, nes asmeniškai pats kreipėtės į ministeriją įvairiais klausimais, susijusiais su reforma, bet jau išgirdau, kad atsakymo konkretaus kaip ir negavote. Negavote, kaip konkrečiai pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas, kaip šiais sprendimais kiek įmanoma bus pailginta sveiko ir kiek galima kokybiško gyvenimo trukmė. Kaip jūs manote, kodėl neatsako konkrečiai, kaip, kas, kokie rodikliai bus pasiekti tais sprendimais? Kodėl ministerija neatsako konkrečiai ir kodėl mes gauname pranešimą, kad lyg savivaldybės sutinka, tačiau suprantame, kad pagrindinis turbūt motyvas, argumentas yra Europos Sąjungos planuojami pinigai?
E. SABUTIS (LSDPF). Nei ministras, nei ministerijos atstovai niekada ypatingai ir neslėpė, kad šitos reformos inicijavimo pagrindinis variklis iš esmės yra atėję reformos pinigai, tai yra tie… Pradžioje, aišku, buvo sakoma, kad tai yra 800 mln. eurų, dabar jau jie sumažėjo iki 720 mln. Pagrindinis dalykas, dėl ko numatoma tą daryti, yra tie pinigai. Tam, kad tie pinigai ateitų, ministerija turi parodyti pokyčius, o pokyčiams pasirinkta EBPO ataskaita, tai yra kad mes turime per didelius hospitalizacijos rodiklius, per daug lovų, tarkime, taip teigiama, per tuščias ligonines, jose per didelį etatų skaičių, per didelį personalą, per daug jos yra išsimėčiusios ir per daug teikia paslaugų. Todėl numatoma reforma turi susivesti į tai, kad specializuotos arba stacionarinės paslaugos turėtų vis dėlto būti teikiamos tam skirtuose centruose (jeigu aš teisingai suprantu, ką ministerija nori tuo pasakyti), o rajonuose, mažesniuose centruose turi likti labai plačios ir, sakykime taip, visa apimančios ambulatorinės paslaugos. Tačiau pagrindinis dalykas, ką vis dėlto ir ministras, ir viceministrė akcentuoja, tai (galbūt negražiai skamba) poreikis įsisavinti Europos Sąjungos pinigus. Tačiau bendraujant tikrai ne asmeniškai, o viešai, na, man nesinori imti dabar ir čia sakyti tarsi kaip sąmokslo teoriją, bet iš gyvenimiškos praktikos paprastai išeina turbūt taip, kad jeigu turi klausimą ir įsivaizduoji, kad žmogus turi atsakymą, tai arba jis nenori atsakyti dėl to, kad atsakymas klausiančiojo netenkina, arba nežino atsakymo į tą klausimą. Aš norėčiau vis dėlto labiau tikėti, kad ministerija žino atsakymus į tuos klausimus, tačiau, matyt, atsakymai mūsų netenkintų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis. Aš tik primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų kažkaip nepastebėjau to žanro, kuris yra numatytas Statute, kad iškviestumėte ministrą ir užduotumėte savo klausimus. Tas žanras galimas, nebūtina rašyti rezoliucijas. Rezoliucijas paprastai rašome, čia nemažai rašėme, dėl tam tikrų istorinių įvykių, dėl kitų šalių palaikymo. Bet rezoliucija dėl įstatymo, kuris šiuo metu svarstomas, yra kažkoks nonsensas. Galima paprasčiausiai teikti siūlymus. Aš suprantu tą dalyką, iš vienos pusės, kaip tam tikrą įspyrimą politiniam oponentui, bet žinote, kaip patarlė sako, jei bėgančiam žmogui įspirsime į minkštą vietą, tai jis netaps raketa.
Šiuo atveju manyčiau, kad jūs galėtumėte geriau teikti siūlymus. Kodėl jūs jų neteikiate? Normalaus demokratinio proceso būdu mes galėtume priimti jūsų siūlymus arba nepriimti. Tai koks tikslas šios rezoliucijos? Tai faktiškai yra oro virpinimas. Ar nesutinkate su tuo?
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už klausimą. Apie tikslą. Manau, jau pasakiau pristatydamas, koks yra konkretus tikslas. Tikrai tikslas nėra sustabdyti, panaikinti, užkardyti arba padaryti taip, kad šita reforma nebūtų vykdoma. Matyt, skirtingos politinės jėgos pačią sveikatos reformą arba jos įvykdymo turinį mato truputį kitaip.
O dėl pasirinktų metodų. Taip, asmeniškai su jumis nesu šiuo klausimu bendravęs, bet galiu pasakyti, kad mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo iniciatyva šiuos įstatymų projektus taip pat svarstė. Mes jau turime suformulavę savo pasiūlymus ir jie pasieks, jeigu dar nepasiekė, Sveikatos reikalų komitetą. Jeigu Sveikatos reikalų komitete į juos bus atsižvelgta, tai neblogai, jeigu nebus atsižvelgta, matyt, toliau liks dar kaip Seimo nario arba Seimo narių grupės galimybė taip pat papildomai teikti savo pasiūlymus.
Tačiau žinote, atsakydamas vis tiek noriu pabrėžti, kad Seimo nariams yra suteikta įvairių galimybių. Metaforiškai galima atsakyti: jeigu namo yra trys keliai, tai nebūtinai tuo pačiu keliu reikia vaikščioti, galima pasirinkti dar du kelius. Šiuo atveju yra daugiau kelių, negu tik teikti įvairius pasiūlymus. Rezoliucija yra rezoliucija. Man atrodo, rezoliucija turėtų būti stiprus pareiškimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai palaikysiu šią rezoliuciją, tačiau kartais susidaro toks įspūdis, kad šita reforma rūpi tik gyventojams ir Seimo nariams. Tačiau pačių savivaldybių ar pačių įstaigų darbuotojų mes ryškesnio balso negirdime. Susidaro toks įspūdis, kad visi laimingi, patenkinti, niekas neprotestuoja. Arba jeigu kalbasi, tai kalbasi pašnibždomis, kažko baimindamiesi. Ar nesijaučiate su šia rezoliucija vienišas?
E. SABUTIS (LSDPF). Kolega, ačiū už klausimą. Žinokite, tikrai nesijaučiu vienišas. Protestą, nors ne savo akimis, tačiau nuotoliniu būdu esu matęs. Kai tik Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo pristatyti, jų manymu, kas bus daroma, tarkime, mano gimtajame mieste Jonavoje visas ligoninės kolektyvas ir dar keli šimtai gyventojų tikrai išėjo ir protestavo prieš savivaldybę, nors savivaldybė šiuo atveju iš esmės norėtų su jais žengti koja kojon. Šito protesto iniciatoriai buvo būtent ligoninės darbuotojai. Tikrai, mano manymu, nėra taip.
Bet dar svarbesnis dalykas. Aš tikrai klausiau sveikatos apsaugos ministro ir kitų dalykų. Man buvo labai įdomu sužinoti, o kaipgi šita reforma paliečia pačių didžiausių miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – sveikatos apsaugos įstaigas. Tačiau šitas klausimas apskritai net nebuvo atsakytas, tiesiog ignoruotas. Aš matau ir girdžiu tai, ką sako regionai, tačiau, deja, nematau ir negirdžiu, ką sako didieji miestai, ir kol kas iš esmės nežinau, kas laukia didžiųjų miestų. Tarkime, paprastas atsakymas. Jeigu Jonava arti Kauno, labai natūralu, kad jonaviečiai gauti specializuotų paslaugų turės važiuoti į Kauną. Galima paklausti ir aš klausiu, o kas gi bus dėl Jonavos gyventojų daroma Kaune? Vienintelį atsakymą sugebėjau išgirsti maždaug prieš pusmetį iš Kauno klinikų atstovo. Jis pasakė: mes ir dabar beveik visus priimame ir dar labai daug laisvų vietų yra. Suprask, kad Kauno klinikos stovi pustuštės ir tik laukia regiono gyventojų.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Palaikau šią rezoliuciją ir nepritariu tam, ką siūlo valdantieji, nes daug reformų buvo stambinant, bet po kiek laiko vėl smulkinama. Per daugelį metų aš jau mačiau tas procedūras ne vieną kartą. Jūs, kaip buvęs rajono atstovas, buvęs rajono meras… Kaip, jūsų įsivaizdavimu, turėtų veikti gydymo įstaigos būtent rajoniniu lygiu? Jas būtinai taip centralizuoti? Būtinai visi į Kauną, į Vilnių, į Šiaulius iš Radviliškio arba į Klaipėdą? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Man, kaip buvusiam rajono vadovui, visąlaik patikdavo asmeninis santykis ir labiausiai nepatikdavo niveliavimas arba suskirstymas ir bandymas įsivaizduoti žmones ir žmonių grupes kaip grupes, kurios yra iš esmės vienodos.
Šiuo atveju, ypač vykdant šią reformą, matyti, kad imama, tarkime, sugalvojama, kad turi būti specializuoti centrai išdėstyti tam tikrose vietose, o visi kiti, nepaisant jokios specifikos, turi važinėti tenai. Išeina taip, kad nenorima atsižvelgti į konkretaus regiono, į konkrečios vietovės specifiką.
Pavyzdžiai Lietuvoje yra labai akivaizdūs. Turime Mažeikius, turime Kėdainius, turime Jonavą, turime dar kokias nors vietas, kur, tarkime, yra ne tik didžiosios gamyklos, turime vietas, kuriose yra, tarkime, poligonai, į kurias atvyksta tūkstantis, pusantro tūkstančio mūsų sąjungininkų kareivių, ir sakyti, kad šis regionas arba ši konkreti vietovė yra visiškai tolygi kitai vietovei, kurioje nėra tos specifikos, mano manymu, ir yra didžiausia šios reformos klaida.
Reikia visada atsižvelgti būtent į specifiką. Todėl visąlaik ir skatinau, ir iki šiol skatinu: kalbėkitės būtent su kiekvienu atskirai ieškodami specifikos ir tada ieškodami specifinių sprendimų, bet nepjaukite visų pagal vieną kurpalių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausti, atsakyti skirtas laikas baigėsi. Labai ačiū už glaustus atsakymus. Po pateikimo dėl rezoliucijos nėra nei balsuojama, nei pasisakoma.
Pereiname į svarstymo stadiją. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų. Balsuosime tam numatytu darbotvarkėje metu. Už pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega prieš tai sakė, kad gal matė mažai protestuojančių. Visi Trakai sunerimę ir baisiausiai nepatenkinti ta pradžia, nors, sako, nesiejama su reforma, Akušerijos ir ginekologijos skyriaus naikinimu.
Aš kaip tuo užburtu ratu apėjau visus, ir sveikatos ministrą, ir gerbiamą komiteto pirmininką, ir sakau aiškiai: mūsų rajonas gausėja. Kam reikia naikinti vieną geriausių Lietuvoje Akušerijos skyrių? Jokio atsakymo negavau. Vien kriterijai, kurie pasenę, kurie nuo 2014 metų. Vyriausybė galėjo pakeisti tuos kriterijus ir sėkmingai išsaugoti šį skyrių.
Tikrai aš kviečiu kolegas dar kartą pergalvoti. Ši rezoliucija yra dėmesio atkreipimas. Kadangi įstatymo projektas jau yra Seime, gerbiamas Edmundas sakė – teikite pasiūlymus, be abejo, iš opozicijos bus pateikta pasiūlymų. O dabar kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Aš tik primenu A. Matului, kad diskusijos stadija jau praėjusi, bet jūs esate užsirašęs pasisakyti dėl motyvų. Kadangi priėmimo stadija, bus keturi už, keturi prieš, jūs turėsite tokią galimybę.
Prieš pasisako E. Pupinis
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų galima matyti įvairių pasiūlymų rezoliucijoje, bet dažniausiai pasiūlymus teikiame dėl įstatymo projekto. Keista, kai dabar svarstomas įstatymo projektas, o mes bandome rezoliuciją teikti kaip kažkokį papildomą dokumentą. Šis reiškinys tikrai nėra suprantamas įstatymų leidybos procese.
O šiaip kalbant apie sistemos pertvarką, tai, kaip sakėte, yra įvairių atvejų, tačiau turbūt ir patys turėtume suprasti, kad ne tik prieinamumas svarbus sveikatos apsaugoje, kaip ir kitose sistemose, švietime, bet ir kokybė. Šiuo atveju turbūt turime stengtis esamais resursais gauti ne tik prieinamumą, bet ir kokybę, o iš tikrųjų kaip ir visose srityse, taip ir sveikatos sistemoje, yra tam tikri kriterijai. Teisingai, jie turi būti aiškūs ir nustatyti, kad esant tam tikroms sąlygoms gali būti viena ar kita paslauga mažinama, žmonės nukreipiami kitur arba įvedama kita paslauga. Na, žinome, kad visose profesijose, tarkim, kompetencija yra įgyjama ne tik po universiteto, bet ir palaikant ją dirbant vieną ar kitą darbą. Tai jeigu kai kuriose srityse teikti paslaugų žmonės tikrai negali arba paslaugos retos, jie praranda kompetenciją ir tada tikrai sudėtinga turbūt gauti kokybę. Šiuo atveju tikrai kviečiu teikti pasiūlymus dėl įstatymo projekto. Mes, savaime suprantama, turbūt diskutuosime komitetuose, galbūt bus kviečiami specialistai ir priimsime sprendimus, kurių reikia ir kurie turbūt bus priimami politinio sprendimo būdu, kaip ir visą laiką. O rezoliucija, savaime suprantama, kaip ir sakiau, oro virpinimas, bet ne sprendimų priėmimas. Todėl jai nepritariu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasisako O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Kviečiu pritarti rezoliucijai ir dar kartą peržiūrėti, ar suplanuoti sprendimai iš tikrųjų spręs iškeltas problemas. Informacijos apie reformos efektyvumą, aiškumą, kaip bus pasiektas rezultatas, tikrai yra per mažai. Čia buvo pasakyta, kodėl kalba pašnibždomis. Todėl kad ir Sveikatos reikalų komitete, nepaisant pirmininko demokratijos, kritiška nuomonė buvo sutinkama labai nekorektiškai ministerijos pusės, o ką jau kalbėti apie planuojamas Europos Sąjungos lėšas. Paprasčiausiai nenori kalbėti, nes nemato prasmės. O tikrai gauname ir laiškų, ir komentarų, kad grėsmė, kad mes tik padarysime blogai, taip pat yra. Taip pat norėčiau užsiminti ir apie pavėžėjimo problemą, nes pirminiame pristatyme, kurį mes išgirdome komitete, buvo kalbama, kad pats modelis bus sukurtas tik kitų metų antrą ketvirtį. Ką tai sako? Tai sako, kad ypač socialiai pažeidžiami žmonės tikrai turės problemų pasiekti tas gydymo paslaugas, kurios yra ne jų savivaldybėje arba tolėliau. Aš siūlau pritarti rezoliucijai ir dar kartą peržiūrėti, ar tikrai mes turėsime norimą rezultatą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš turiu pasakyti, kad apskritai visi bandymai, o ypač tokiu formatu stabdyti būtiną sveikatos priežiūros reformą, man yra ne tik kad keista, tai yra tiesiog nusikalstama Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Man keista, kad pristatantis Seimo narys E. Sabutis stebisi, kodėl Lietuva vadovaujasi EBPO ataskaitomis, kodėl vadovaujasi tarptautine statistika. Na, taip, žinokite, mes, kaip tarptautinių organizacijų narė, esame lyginami tarpusavyje ir šiaip lygiuojamės į tuos, kurie turi geresnius rodiklius. Tai noriu pasakyti, kad pagal įvairių ligų rodiklius Lietuva yra uodegoje tarp kitų šalių. Lygiai tas pats ir dėl mirštamumo. Turėdami tokį platų tinklą su tiek daug lovų, matyt, turėtume užduoti klausimą, ar tikrai tos lovos gydo. Aš čia matau atstovavimą atskirų skyrių, atskirų įstaigų interesams, bet tikrai ne Lietuvos gyventojų interesams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas kaip įmanoma greičiau ir kaip įmanoma patogiau. Taip pat visiškai suprantamas ekonominis noras nešvaistyti ir taip riboto Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigų toms paslaugoms, kurios jokios pridėtinės vertės nesukuria ir sveikatos Lietuvos gyventojams neprideda.
Dėl kriterijų taip pat labai svarbu pažymėti noro įtraukti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamos įstaigos ir atskirų skyrių efektyvumas, į įstatymą. Tai tie kriterijai visą laiką buvo nustatomi Vyriausybės nutarimais. Taip bus daroma ir ateityje. Aš labai to tikiuosi, nes kriterijai, aišku, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, kad mes lygiuojamės į kitas šalis, tai ir kriterijais mes turime lygiuotis, kad paslaugos būtų tokios pat kokybiškos kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, aš savo nuomonės nesakysiu. Aš paskaitysiu pažodžiui, kad nereikėtų čia interpretuoti, Šeimos gydytojų kolegijos ir Šeimos gydytojų profesinės sąjungos kreipimosi fragmentą.
Jie rašo taip: „Šią reformą galima pavadinti tik vienu žodžiu – diversiją sveikatos sistemoje primenančius Baltarusijos režimo veiksmus, kuomet prie gerai veikiančių įmonių diktatorius priverstinai nurodydavo prijungti blogai funkcionuojančius kolūkius. Panašu, kad šios lukašenkinės idėjos labai inovatyviai atrodo SAM politinei vadovybei, tačiau Lietuvos šeimos medicinos bendruomenę tokie bandymai rekonstruoti sovietinės sveikatos sistemos modelį šokiruoja, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Suprantame, kad šios reformos kūrėjai įkvėpimo semiasi iš Rusijos sveikatos sistemos organizatorių. Vis tik norime atkreipti dėmesį, kad net patys rusai abejoja dėl sovietinio sveikatos modelio stiprinimo prasmingumo ir 2020 metais publikuotame straipsnyje apie Semaškos modelį pirminėje sveikatos priežiūroje Rusijos Federacijoje akcentuoja tokios sistemos neefektyvumą ir pabrėžia, kad įstaigų jungimas neduoda siekiamo rezultato.“ Jie rašo, kad puikiai žinodami, kad jų kategoriškai nepritarianti pozicija gali būti eilinį kartą ignoruota, vis tiek jaučia pilietinę pareigą ją išsakyti, kad būtų akivaizdu, jog sovietinio sveikatos sistemos modelio rekonstrukcija nepriklausomoje Lietuvoje buvo įvykdyta kategoriškai prieštaraujant šeimos medicinos bendruomenei.
Kaip ir sakiau, nuo savęs nieko nepridėsiu. Tai yra šeimos medikų bendruomenės nuomonė, todėl kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už sutaupytas 13 sekundžių.
Prieš pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš keletą metų galvojau, kad Lietuvoje yra dvi valstybininkės partijos, tai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų, bet paskaičius šitą rezoliuciją atrodo, kad aš klydau, nes šita rezoliucija išvis yra paremta kažkokiais pramanais, prielaidomis, gandais, abejonėmis, netgi melu, kad bus uždaromos ligoninės. Gal galite įvardinti nors vieną ligoninę, kuri bus uždaroma? Tikrai sunku suprasti, kokių jūs tikslų siekiate. Kad ir šiandien noriu padėkoti visiems, kurie balsavote už greitosios pagalbos centralizavimo įstatymus, kuriais bus centralizuotos greitosios pagalbos teikimo paslaugos, bet socialdemokratai be jokių aiškių priežasčių susilaikė.
O dėl mano mielo draugo kolegos Aurelijaus citatų, kad tai galima sulyginti su diversija, tai, gerbiamas Aurelijau, kaip reikėjo tada pavadinti jūsų pertvarką, kurią vetavo Prezidentė D. Grybauskaitė, nes pagal jūsų tvarką, pagal jūsų priimtus įstatymus, už kuriuos, kiek aš pamenu, balsavo ir ne vienas socialdemokratas, pagal tuos penkis kriterijus nebūtų likę nė vienos rajono ligoninės, nes pagal pirmą kriterijų 15 ligoninių neatitiko tų kriterijų ir tos ligoninės turėjo būti uždarytos. Po dvejų metų jos galėjo dalyvauti konkurse teikiant paslaugas viename ar kitame regione. Kaip tada reikėjo pavadinti?
Aš manau, kad šita rezoliucija yra beprasmė. Kolega E. Sabutis, suprantu, nori išsaugoti Jonavoje Chirurgijos skyrių ir Ginekologijos, akušerijos skyrių. Akušerijos skyrius lieka, nes jūs atitinkate kriterijus, kuriuos nustatė ne šita Vyriausybė, bet nustatė ankstesnės vyriausybės…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kad jeigu Lietuvoje (baigiu, kolega) yra mažiau kaip 300 gimdymų dvejus metus iš eilės, toks skyrius yra neefektyvus, nerentabilus ir gresia kokybei. Primenu, kad Skandinavijoje nustatyta tūkstantis gimdymų.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu mažiau kaip tūkstantis, laikoma, kad toks skyrius yra neperspektyvus ir ekonomiškai nenaudingas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitaip mano L. Nagienė, kuri nori pasisakyti už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų galbūt gimstamumas pas mus ir mažesnis, ir to mes siekiame, aš nevisiškai sakysiu, kad aš prieš visą reformą, galbūt ir reikėjo kai kuriuose mažuose rajonuose atsižvelgti, bet aš manau, kad labai menkai buvo diskutuojama ir neatsižvelgta į tuos rajonus, kur yra pramonės įmonių, kur galimai gali būti didžiulė rizika, gali būti avarijų. Ką mes darysime, kai per valandą mes tikrai to ligonio nenuvešime? Atsitikus nelaimei nežinau, kaip būtų sprendžiama.
Kitas momentas. Prisiminkime kovido situaciją. Jeigu šiandien nebūtų buvę dar ligoninių, kurios buvo veikiančios, kažin ar mes būtume taip sėkmingai suvaldę šitą situaciją, nes iš tikrųjų buvo pasitelktos ligoninės, kurios dar buvo stiprios rajonuose. Todėl galbūt sutinku, yra momentų, kur reikėtų tvarkyti, bet reikėjo tikrai geros diskusijos ir įvertinti ten dirbančiųjų skaičių, įmonių skaičių, kur yra chemijos pramonė ir visa kita. Tikrai kviečiu šiandien palaikyti šitą rezoliuciją ir galbūt dar kartą diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis savo įžvalgomis pasidalins K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia tos įžvalgos labai menkos. Aš skaitau, kad rezoliucija yra raginama keisti įstatymus, čia aš suprasčiau, kad tokią rezoliuciją priimtų kokia nors profsąjunga ar dar kokia nors organizacija, kuri kreiptųsi į Seimą ir ragintų, o čia Seimo nariai priima rezoliuciją ir save paragina keisti įstatymus. Ponai, imkite ir rašykite pakeitimus, siūlykite. Kas čia daroma? Raginimas sau: aš nuo šiol kiekvieną rytą kelsiuosi ir darysiu mankštą, – tokią rezoliuciją priimsiu, bet vis tiek nesimankštinsiu, nes to nedarau. Priimame tokias rezoliucijas. Pirmyn, mankštinkitės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti. Mankštą vis dėlto reikėtų daryti rytais. Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu noriu dėl šio klausimo paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, kad šis reikšmingiausias tuščio oro drebinimo momentas, būtent balsavimas, būtų ryte, kai čia daugiau žiniasklaidos, gal visi pajus tą tuščio oro drebinimo momentą ryškiau. Atidėkime, kolegos, iki antradienio ryto šį džiaugsmą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Supratau jūsų prašymą ir siūlymą. Per šoninį mikrofoną –E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Aš galvojau pasisakyti truputį kitaip, bet ne, pertraukos nenoriu prašyti. Aš manyčiau, išvis nereikia tos pertraukos, nes akivaizdu, kad dauguma nepalaikys šito klausimo, tačiau aš labai norėčiau kolegos A. Matulo… paskambinti ministrui arba viceministrei dėl to, ką jūs minėjote, akušerijos skyriuje – 300 gimdymų. Iš 300 labai greitai bus padaryta 600, tai man pasakė viceministrė. Viskas, tai yra didžioji, net ne didžioji – iš esmės regionuose akušerijos skyrių neliks. Na, paneikite šitą dalyką, kurį pasako pati viceministrė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jau prasidėjo pasisakymai ne dėl motyvų ir ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl turinio. Kadangi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas dar nori replikuoti, paskutinės replikos teisė, ir pereisime prie apsisprendimo. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, nesu mėgėjas eiti atsakinėti, replikuoti, bet pavardę paminėjo, pasinaudosiu proga. Dabar jau jūs pasakėte naują argumentą, kur kas nors galėtų galbūt būti. Rezoliucijoje kalbama apie dabartį. Jūs taip ir neatsakėte, kuri nors viena ligoninė yra uždaroma? Dabar kolega prieš tai kalbėjęs mane irgi apkaltino, kad neva jis buvo pas mane ir kad reikia išsaugoti Trakų ligoninės gimdymo skyrių. Kolegos, jūsų pačių buvusi Vyriausybė nustatė kriterijus, kad jeigu dvejus metus iš eilės gimdymų yra mažiau nei 300, toks skyrius uždaromas.
Dabar jūs ateinate pas komiteto pirmininką ir prašote, kad Vyriausybė savo nutarimu padarytų išimtį Trakams, Jonavai, Pasvaliui arba Kretingai. Kad jeigu Pasvalyje arba Trakuose bus 298 arba 260 gimdymų, dar paliekame. Jūs galvojate, kad aš turiu tokią teisę ir galimybę nurodyti Vyriausybei pakeisti nutarimą ir padaryti išimtį?
PIRMININKAS. Dėkui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ko jūs atėję pas mane prašote, ar tai yra logiška, ar tai teisinga? Yra taisyklės, jų turime laikytis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Viskas, buvo statutinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymas dėl šito klausimo priėmimo daryti pertrauką iki kito posėdžio, dėl jo ir turime apsispręsti. Kas pritariate tokiam pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 34, prieš – 31, susilaikė 3. Pertraukai iki kito posėdžio pritarta. (Balsai salėje) Reikia trečdalio. Kolegos, ne pirmą dieną Seime, didžioji dalis kelintą kadenciją. Ne paprastos daugumos, o trečdalio, jeigu siūlo valdančioji frakcija, jeigu siūlo opozicinė… (Balsai salėje) Kai siūlo opozicija, reikia penktadalio, atsiverskite Statutą, paskaitykite ir tada pataisykite, jeigu taip nėra. Bet taip yra. Viskas, apsisprendėme.
14.56 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1659 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija paprašė 2-12 klausimą leisti pristatyti anksčiau, nes vėliau J. Sabatauskas turės pirmininkauti posėdžiui. Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1659. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui teikiame Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo projektą. Juo siūlome, kad spalio 25 diena būtų šventinė diena, ji būtų minima kaip Konstitucijų, ne Konstitucijos, o Konstitucijų diena. Ir čia aš norėčiau pacituoti 2007 m. balandžio 26 d. spaudos konferencijoje Nepriklausomybės Akto signataro S. Pečeliūno žodžius: „Lietuvos gyventojai aktyviau turėtų švęsti 1992 metais priimtos, o ne 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines.“ Spalio 25 dieną, kai 1992 metais vyko referendumas dėl galiojančios Konstitucijos, ją priėmė visa Lietuvos tauta.
Kaip supratote, mes siūlome Konstitucijų dieną minėti spalio 25 dieną, paskutinės, modernios Konstitucijos priėmimo dieną. Ir čia būtų keli svarbūs momentai, kodėl mes tai siūlome. Lietuvos priimta Konstitucija, moderniųjų laikų nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra nepaprastai svarbi ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Būtent šioje Konstitucijoje ne tik įtvirtintos nepaprastai svarbios pamatinės vertybės, yra kuriama demokratinė Lietuvos valstybė. Aišku, neabejotina, milžiniška reikšmė yra ir XVIII amžiaus pabaigos Konstitucijos. Deja, ji galiojo tik 14 mėnesių. Tačiau mūsų dabartinė Konstitucija jau šiemet švęs, tiksliau sakant, mes minėsime, nes nėra šventinė diena, jau 30-ąsias Konstitucijos galiojimo metines. Tai ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes visos kitos, jeigu turėtume omenyje tarpukario laikotarpio Konstitucijas, galiojo žymiai trumpiau. Kaip atsimenate, 1922 metais buvo priimta taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios šimtmetį šiemet minėsime, tačiau ji galiojo, deja, kur kas trumpiau. Šiuo atveju, mūsų manymu, dabartinei Lietuvos visuomenei yra gerokai svarbiau ta Konstitucija. Bet, nepaisant to, aš manau, kad mes taip pat galime tą dieną minėti, būtent spalio 25 dieną, visas Konstitucijas, tarp jų ir spalio 25-osios. Taigi jūsų dėmesiui teikiame Darbo kodekso pataisų projektą. Manau, jeigu tautos referendumu paklaustume, kurią dieną yra svarbiau minėti, neabejoju, kad būtų pasirinkta spalio 25-oji, nes visa tauta ją priėmė referendumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmas klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Paskaičiavau, kad kartu su jūsų siūloma Lietuvoje būtų 14 švenčių dienų. Visuomenėje irgi yra ne vienas pasipiktinimas ar diskusija iš verslininkų, kad galbūt reikėtų panaikinti vieną iš šių dienų, tai yra gegužės 1-ąją. Ką jūs galvotumėte apie tai, kad vietoje gegužės 1-osios įrašytume būtent jūsų siūlomą dieną? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes sąmoningai nesiūlome naikinti jokių kitų dienų, nes siūlymas naikinti vieną iš tų dienų, kaip jūs sakote, gegužės 1-ąją, ar kiti kolegos, kurie siūlo išbraukti gegužės 1-ąją iš šventinių dienų sąrašo, pats savaime yra visuomenės priešinimas ir skaldymas. Mes neturime priešinti, mes turime vienyti visuomenę. Ir galėtume paminėti galbūt kitas dienas, kurios tikrai nėra svarbios valstybingumui, jos labiau yra minimos kaip religinės šventės, bet ir šito mes nesiūlome, nes tai vėl gali žeisti kitų žmonių orumą ir jų supratimą, kaip reikia švęsti. Pagaliau jau yra pakankamai ilgą laiką švenčiamos tos kitos šventės. Todėl mes nesiūlome. Juo labiau dėl gegužės 1-osios nesuprantame, kodėl gegužės 1-ąją reikėtų išbraukti? Jeigu jūs naudojate tą pačią, galima sakyti, Kremliaus propagandą ir siejate tik su sovietmečiu, tada klausimas kitas: kodėl kitos Europos valstybės, kurios nieko bendro su Sovietų Sąjunga neturi, švenčia tą dieną? Todėl, kad ji svarbi. Todėl, kad ji svarbi tarp žmonių, kurie švenčia darbo solidarumo dieną, svarbi žmonių teisių prasme, šiuo atveju socialinių, ekonominių teisių prasme. Todėl mes tokios dienos ir nesiūlome. Pakartosiu – mes norime vienyti, o ne skaldyti ir priešinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų šios diskusijos, siūlymai ir pasiūlymai, pataisos dėl šventinių dienų – kiekvienoje kadencijoje, kiekvienais metais. Mane stebina, kad mes esame įkalinti mąstymo, kad valstybė turi mums pasakyti, kada reikia švęsti, kada reikia liūdėti. Atkreipsiu dėmesį, kad apskritai šalyse nedarbo dienų skaičius daugiau mažiau yra vienodas. Europos Sąjungos vidurkis yra 34: 12 – šventinių, 22 – nedarbo. Lietuvoje – 14 šventinių, 20 nedarbo. Prancūzijoje – tik 8 šventinės ir 28 nedarbo, Anglijoje – 11 ir 25. Matome tokią tendenciją. Kuo toliau į Vakarus, tuo daugiau galimybių žmogui pasirinkti, kada švęsti, kada liūdėti, ir daugiau tiesiog nedarbo dienų Darbo kodekse. Tai kodėl jūs siūlote eiti į Rytus ir numatyti vis daugiau šventinių dienų, kada valstybė pasako, kada tu turi sėdėti namuose…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir kada turi eiti į darbą, o ne suteikti žmogui pačiam pasirinkti? Kodėl nesiūlote atvirkščiai – padaryti Darbo kodekse dar vieną nedarbo dieną, o siūlote dar vieną šventę?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų, kolega, suskaičiavote mechaniškai, arba aritmetiškai, pamiršdamas, kad kai kurios šventinės dienos visada yra sekmadienį. Ar tu taip skaičiuosi, ar kitaip, jos visada yra sekmadienį: Motinos diena – pirmąjį gegužės sekmadienį, Tėvo diena – pirmąjį birželio sekmadienį, Velykų pirmoji diena – visada sekmadienį. Taigi, žiūrėkite, jos papildomai šventinių dienų, arba išeiginių dienų, nesukuria. Tai vienas momentas.
Kita vertus, būtų galima užsiimti ir tuo nulaužimu, arba išbraukimu, arba, kaip aš prieš tai kartojau, priešinimu – išbraukime kai kurias šventines dienas. Nesinori to daryti, nesinori to daryti, nes tikrai vieniems patiks, kitiems nepatiks. O kodėl mes turime skaldyti visuomenę? Mes to nenorime daryti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, nors jūs čia bandėte išvedžioti, kad kitose šalyse gal niekada nesutampa šventinės dienos su sekmadieniais, bet manau, kad kalendorius Europoje visur yra tas pats. Vis dėlto turėtumėte sutikti, kad yra gana daug šventinių nedarbo dienų pas mus ir kai jūs teikiate dar naują nedarbo dieną, tai ar kaip socialdemokratas būtumėte pasiryžęs tam paaukoti gegužės 1-ąją, kurios, kaip matome, čia, Lietuvoje, realiai niekas nešvenčia?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolega, aš dar kartą noriu pakartoti. Kodėl jūs norite priešinti visuomenę? (Balsas salėje) Na, jūs siūlote, jūsų kolegos siūlo išbraukti gegužės 1-ąją. Mes to nesiūlome. Mes to nesiūlome. Tai ar jūs norite, kad mes pasiūlytume Jonines išbraukti, Žolinę išbraukti? (Balsai salėje) Mes to nesiūlome. Mes to nesiūlome. Taigi klausimas, jeigu mūsų šiuolaikinė Konstitucija atskiria… (Balsai salėje) Gerai, aš palauksiu, kolegos, kol jūs išsišnekėsite. Ne, tai laikas baigti jums kalbėti, o aš turiu pristatyti klausimą. (Balsai salėje) Mes nesiūlome braukti, bet iš tiesų kai kurios šventės, tiesą sakant, su valstybės Konstitucija ne visai dera, nes neturime valstybinės religijos ir neturime valstybinės bažnyčios. Tai šiuo atveju… Bet mes vis tiek to nesiūlome, išbraukti nesiūlome. Aš labai nustebęs, kad jūs taip priešiškai sutinkate moderniąją Lietuvos Konstituciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, išties paskutinis jūsų sakinys turbūt iš demagogijos vadovėlio. Tie, kas dirba spalio 25-ąją, nemyli savo Konstitucijos pagal jūsų išvedžiojimus. Na, visiškas absurdas. Turbūt nėra keistesnio siūlymo prisiminti Konstituciją kaip būtent nedarbu, kažkokiu šventimu. Jūs kalbėjote, kad tauta labai švenčia. Tai aš tikiuosi, kad kiekvienas gatvėje sutiktas pilietis žinos, kad yra Konstitucija. Gal pradėkime nuo edukacijos ir iš tikrųjų pirmiausia nuo analizės.
Aš noriu priminti ir man ekonomistai priminė, kad per vieną dieną valstybės biudžeto nesurenkama (tai kainuoja) apie 40 mln. eurų. Jūs kaip nors planuojate kompensuoti šią sumą ar mes taip ir išleisime per kaminą ir pramogoms, kurios iš tikrųjų nepasieks to tikslo, kurį jūs deklaruojate? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs labai gerai atkreipėte dėmesį apie edukaciją. Turiu pasakyti, kad spalio 25 dieną minime ne tik šiaip sau. Jau 16 metų, bent jau 15 metų vyksta Konstitucijos egzaminas – kiekvieną rudenį mes pasitinkame savo moderniąją Konstituciją. Labai plačiai įtraukiama visuomenė į šį reiškinį ir būtent čia vyksta labai didelė edukacija. Žmonės noriai dalyvauja Konstitucijos egzamine ir ta proga vyksta įvairūs renginiai. Aš neturėjau omeny, kad tie, kurie dirba, nemyli Konstitucijos, aš turėjau omeny, kad siūlymas įteisinti kitą dieną kaip šventinę dieną, Konstitucijos dieną, kuri nėra dabartinės Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos diena, kuri gyvavo tik 14 mėnesių, kažkodėl atrodo tinkama, o šiuolaikinės 30 metų gyvuojančios Konstitucijos netinkama. Todėl mes ir siūlome švęsti ne tik šią Konstituciją, o paminėti visas, tarp jų ir 1922 metų, ir 1918 metų laikinąją, pagaliau Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuris buvo 1990 metais, kartu, aišku, ir 1791 metų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pereiname prie pasisakymų dėl motyvų. Už pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Koks paradoksas – visa diskusija buvo apie poilsį, nors įstatymas apie tai, kad reikia švęsti Konstituciją.
Gerbiamieji, kai jūs visi, čia posėdžiaujantys, pirmą dieną ant ko ranką padedate prisiekdami Lietuvos piliečiams? Ant Šventojo Rašto? Ne ant Šventojo Rašto – ant Konstitucijos. Aš negirdėjau nė vieno žodžio apie Konstituciją, visi kalbėjo apie poilsį. Gerai, pašnekėkime apie poilsį.
Gerbiamas Mykolas paminėjo kai kurias šalis, kiek ten atostogų. Ir ten, ir čia paminėtas minimumas, bet Prancūzijoje, Vokietijoje kolektyvinėmis derybomis atostogos savaite arba dviem yra ilgesnės. Jeigu mes kalbame apie poilsį, kurį gauna darbuotojas Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, yra dviem arba mažiausiai viena savaite daugiau. Nemanipuliuokime tomis 15 išeiginių dienų, nes, kaip ir sakė Julius, ir visi puikiai žinote, keturios iš jų pasitaiko sekmadieniais arba poilsio dienomis. Jeigu žiūrėtume, kiek yra pas mus šventinių dienų, tai yra vidurkis Europos Sąjungos. Bet kurią statistiką atsiverskite ir pasižiūrėkite.
Aš labai norėčiau, jeigu kolegos, kuriems fantazijos trūksta, kasmet pasiūlo išbraukti gegužės 1-ąją ir parašyti kokią nors kitą dieną, nedarykime to. Būtent mes parodėme pavyzdį, kad galime kalbėti… Jeigu mums brangi Konstitucija, ant kurios mes padėję ranką prisiekiame, tai ir švęskime tą dieną nekišdami pagalių kitiems, kitaip mąstantiems, kitaip suprantantiems, kitaip matantiems šį pasaulį, ir viskas bus gerai. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš galimybę švęsti pasisako M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Už šventimą, bet, be abejo, neformuojant, galbūt ir neprimetant tam tikrų tradicijų, kurių gal net ir neturime.
Jeigu pasižiūrėtume į šventines dienas, tai didžioji dauguma jų turi tam tikrą tradiciją ir suformuotą poreikį, kodėl žmonėms yra aktualu turėti laisvadienį. Na, ar tai šventiniai susibūrimai su artimaisiais, giminėmis, kapinių lankymas, ar kitos įvairios tradicijos, kurios diktuoja tą palankesnį buvimą kartu bendruomenėse.
O šiuo klausimu mes tikrai neturime susiformavusios tradicijos, kuri kiltų iš visuomenės, kad būtų poreikis turėti dar vieną laisvą dieną. Ir tai sąlygotų turbūt, tos tradicijos nebuvimas, kad turėtume dar vieną brangiai apmokamą laisvadienį – nežinia kas kokioms reikmėms, bet akropoliams ar vandens parkams užpildyti. Turbūt nėra toks tikslas.
Turime nepamiršti ir paties verslo interesų, ant jo kaip našta ir gultų ta atsakomybė. Kitais pasiūlymais, gausesniais mamadieniais, tėvadieniais, irgi trykštame vėlgi ant to paties verslo pečių užkrauti naštą nenorėdami dalintis. Kaina buvo paminėta, ji yra svarbi, ir dar skaičiuota, rodos, prieš porą metų. Tikrai ji būtų jau daug didesnė ir brangesnė, kiek kiekviena diena tokio laisvadienio kainuoja.
Be abejo, ne paskutinėje vietoje tas motyvas, kad tikrai viršijame Europos Sąjungos vidurkį šventinėmis dienomis, tikrai nematytume ir neskatintume perspektyvos plėsti tą sąrašą. Išvis turbūt geriausia būtų kuriam laikui apskritai įšaldyti. Turime tokį šventinių dienų sąrašą, kokį turime, ir užmiršti bent jau dabartinėmis aplinkybėmis, kol tikrai nėra poreikio, kylančio iš visuomenės, net nebeplėsti, nebraukyti tų sąrašų, o tiesiog branginti tai, ką turime, ir švęsti išnaudojant tas dienas, kurios jau yra ir kurių gausa yra pakankamai didelė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Kadangi jau pasiekėme balsavimų intervalą, todėl iš karto dėl ką tik pristatyto įstatymų projektų bloko ir apsispręsime. Petrai, gal pabalsuojame ir tada. (Balsas salėje: „Gerai.“) Gerai. Kas pritariate ką tik pristatytam J. Sabatausko darbotvarkės 2–12 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIVP-1659, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 31, prieš – 24, susilaikė 46. Įstatymo projektui nepritarta. Turime apsispręsti, ką su įstatymo projektu darome toliau. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš norėjau repliką pasakyti. Gerbiamieji, man atrodo, kad teisingai nubalsavome, nes Konstitucijos jau nebeliko, ją Konstitucinis Teismas seniai perrašė. Jūs įsivaizduokite, net aiškiai pasakyta, kad santuoka sudaroma tarp vyro ir moters, o jie laužydami Konstituciją pripažįsta gėjų įvairiausias santuokas, vienalytes santuokas, daugialytes santuokas, vaikų įsivaikinimus, ką draudžia Konstitucija. Seniai viskas uždrausta, pamirškime iš išmeskime į šiukšlių dėžę tą Konstituciją, nes jos jau nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Apsisprendžiame, ką su įstatymo projektu darome toliau. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 52, prieš – 55, įstatymo projektas atmestas.
15.18 val.
Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-1 klausimas, dėl jo turime apsispręsti – Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908(2). Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 43, prieš – 18, susilaikė 40. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta. Turime apsispręsti alternatyviai balsuodami, ką darome su įstatymo projektu. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 63, prieš – 47. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.20 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 22 straipsnio 1, 2 punktų papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1339 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 22 straipsnio 1, 2 punktų papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1339. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 48, prieš – 17, susilaikė 46. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką su įstatymo projektu darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 59, prieš – 51. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Dabar dėl visų pristatytų įstatymų projektų jau apsisprendėme, tačiau… Dėl rezoliucijos paimta pertrauka iki kito posėdžio.
15.22 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-852 atitikties Konstitucijai
Dar turime darbotvarkės 2-5.1 klausimą. Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-852. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra siūlymas numatyti, kad reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą asmeniui, priimam į valstybės tarnybą, nėra taikomas priimant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas, jeigu toks asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Tai reikštų, kad daroma išimtis iš Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimo, kad visi valstybės tarnautojai, įskaitant ir politinio asmeninio pasitikėjimo, neturėtų diplomo, o būtų studentai, taip paprastai sakant.
Komitetas 2021 m. rugsėjo 29 d. svarstė šį projektą ir visais septyniais dalyvavusiųjų balsais už pripažino, kad iš tiesų toks siūlymas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir Konstitucijos 33 straipsniui, kuriame įtvirtinta konstitucinė piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Turėsime apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Turime Seimo narių, norinčių kalbėti dėl motyvų. Prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pasisako D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau ne pirmą kartą kalbama apie šį projektą, nes tikrai daug Seimo narių kelia klausimą apie tai, kad su šiais Seimo nario padėjėjo atlyginimais pasisamdyti kokybiškai dirbantį teisininką tikrai yra problema. Sulaukiame nuolat nemažai kritikos dėl to, kad mūsų teisės aktų projektų parengimas turi nemažai trūkumų.
Neatsižvelgiame į tai, kad šiuo atveju visą laiką vartojamas žodis „galimai“ prieštarauja, bet ignoruojama tai, kad lygiateisiškumo principas čia negalėtų būti taikomas dėl penkių esminių skirtumų, tai yra pirmiausia tai yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, jam netaikomas dalyvavimo konkurse reikalavimas, jam taikoma amžiaus išlyga, jam netaikoma galimybė tęsti karjerą kitose valstybės institucijose, nėra galimybės judėti tarp institucijų kaip kitiems valstybės tarnautojams, o atlyginimas, kaip ir minėjau, toks, kad tik gerą teisės studentą Seimo narys gali pasisamdyti padėjėju, jeigu nori pagalbos kokybiškai ruošti teisės aktų projektus.
Mes neatsižvelgiame į tai, į ką atsižvelgia verslas, į ką atsižvelgia nevyriausybinis sektorius. Ir šiuo atveju tikrai kyla klausimas, ar čia iš tiesų buvo svarstymas, ar automatiškai buvo pritaikytas stagnacijos, o ne lygiateisiškumo principas. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege, už tokį siūlymą. Kitokį siūlymą, matyt, turi M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Paanalizuokime pačią problemą. Reikia teisininkų ir neturime galimybės įdarbinti teisininkų, kurie baigė bakalauro dalį vientisinių studijų, nes universitetas neišduoda tarpinio diplomo, kurį galėtų įskaityti kanceliarija kaip tinkamą diplomą tam, kad jau būtų galima įdarbinti teisės studentą, tarkime, Vilniaus universiteto, turintį bakalauro diplomą. Čia yra problema. Kalbėkimės su universitetu, kad jis galėtų išduoti dokumentą, kuris būtų fiksuojamas kaip bakalauro atitikmuo, kad galėtume įdarbinti Vilniaus universiteto teisininkus, besimokančius vientisinėse studijose, po trejų ar ketverių metų. Tai yra daug paprastesnis reikalas, negu šiuo atveju pažeidinėti Konstituciją. Aš siūlau ieškoti daug paprastesnių būdų nei to, koks šiuo atveju yra pasiūlytas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų siūlymų ir už, ir prieš. Kadangi dar balsavimo intervalas, galime iš karto apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pristatytos Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad įstatymo projektas Nr. XIVP-852 prieštarauja Konstitucijai. Kas pritariate tokiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai ir sprendimui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 69, prieš – 21, susilaikė 14. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas Nr. XIVP-852 prieštarauja Konstitucijai, yra pritarta, todėl 2-5.2 klausimas, projektas Nr. XIVP-852, negalės būti pateikiamas.
15.27 val.
Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-1379(4) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas (labai atsiprašau R. Šalaševičiūtės, kad praleidau anksčiau), yra 2-4 klausimas – Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-1379(4). Pateikimas. R. Šalaševičiūtė. Kviečiame toliau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją J. Sabatauską.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos periodinės pensijos išmokos įstatymo projektą. Šio įstatymo paskirtis – siekiama didinti vyresnio amžiau asmenų ekonomines ir finansines galimybes bei stiprinti solidarumo, įtvirtinto bendrais mūsų šalies interesais ir tikslais, principą, nustatyti periodinės pensijos išmokas, senatvės pensijos, šalpos senatvės pensijos, šalpos neįgalumo pensijos ir šalpos kompensacijų gavėjams dydį, teisę ją gauti, jos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.
Šio projekto rengimas yra… Jis buvo rengiamas todėl, kad susipažinus su EBPO kas dvejus metus rengiama apžvalga matyti, kad 2021 metais buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 % buvusio atlyginimo į rankas ir yra daug žemesnė nei daugelyje valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje pensijos dydis yra iki 90,3 % buvusio atlyginimo, Portugalijoje – 94 %. Vertinant pensijos dydį, jis pas mus yra vienas iš žemiausių Europos Sąjungoje. Nepriklausomai nuo to, kad yra daug didesnės pensijos, daugelyje šalių (Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Vengrijoje) yra mokamos dar papildomos išmokos, vadinamos tryliktąja arba keturioliktąja pensija.
Analizuojant procesus Lietuvoje matyti, kad bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 %, tuo tarpu individualioji – 12,71 %. Palyginti su infliacija, stebima pastaruoju metu, matyti, kad net pensijos indeksavimas atsilieka nuo to procento, pagal kurį šiuo metu yra vertinamas infliacijos dydis. Žmonių pragyvenimo šaltinis tampa vis mažesnis, nes didėja prekių, paslaugų, maisto produktų, transporto kainos, ypač šildymo sezono metu, todėl yra parengtas ir siūlomas šis projektas.
Projekto tikslas yra užtikrinti, kad periodiškai, kartą metuose, išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senyvo amžiaus asmenims, kurių pajamos yra, pabrėžiu, mažesnės už vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kurių pajamos didėja mažiausiai, net ir indeksuojant gaunamas pensijas ar kompensacijas, ir kurie patiria didžiausią skurdą… Argumentas dar yra ir toks, kad nuo šių metų sausio 1 dienos siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka ir asmenims, kurie turi minimalų 15 metų stažą, neturi būtinojo stažo, nuo kurio jau priklauso pensijos dydis vertinant individualiąją dalį, sudaro 215,09 euro, toks yra šalpos pensijų bazės dydis, kompensacijų ir kitų šalpos išmokų dydis yra 150 eurų. Todėl orientuojamasi į išmokas, priklausomai nuo vienkartinės išmokos gavėjų, į šiuos mano įvardytus dydžius. Pensijos dydis yra nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, pagal atitinkamą patvirtintą formulę.
Kokios yra siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos? Priėmus įstatymo projektą, visiems socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokama šalpos senatvės pensijos dydžio išmoka. Ši išmoka būtų išmokama iki lapkričio 20 dienos. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių mokamas tokias vienkartines išmokas. Paprastai tokiu metu kaip tik padidėja šildymo ir kitos išlaidos, be to, žmonės laukia ir ruošiasi Kalėdoms. Trumpai tiek.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų, kaip ir minėjote, pensijos kyla, ir tikrai nemažais tempais, savaime suprantama, jas vejasi infliacija, ko gero, nemačiau duomenų, kad infliacija būtų aplenkusi pensijų kilimą, nes iš tikrųjų tai daroma ir dabar yra padaryta.
Tik klausimas, kodėl jūs bandote išbalansuoti tą pastovų pensijos gavimą būtinai metant dalį į žiemos laikotarpį? Aš suprantu, kad sunkus laikotarpis, bet vis tiek žmonės planuoja savo pastovias pajamas, žiema ne vieną mėnesį būna. Ar nemanote, kad geriau būtų eiti tuo pačiu keliu, didinti pensijas pastoviai, už kiekvieną mėnesį, o ne duoti tryliktąją pensiją ar bandyti kaip nors kitaip iškreipti pajamų gavimą, negu buvo dabar?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Supratau, ačiū, gerbiamas Edmundai. Aš paneigsiu jūsų pasakymą dėl pensijų indeksavimo ir infliacijos. Bendrosios dalies pensijos indeksavimo koeficientas už 2021 metus buvo 8,47 %, o mes susiejame tik su bendrąja dalimi. Individualioji dalis, aišku, 12,71 %, bet individualioji dalis tiems, apie kuriuos aš kalbu savo projekte, iš esmės yra netaikoma, nes tai yra mažiau nei vidutinė pensija, tik tiems, kurie gauna šalpos, šalpos neįgalumo, netaikoma. Infliacija yra 10,7 % paskaičiuota – toks yra Statistikos departamento rodiklis.
Kaip minėjau, jūs paklausėte, kodėl būtent žiemos metu ir kodėl pasirinktas toks būdas – remiantis užsienio praktika ir remiantis tuo, kad didžiausias nepasitenkinimas socialiai blogai aprūpintų, tik apie juos kalbama. Mes nekalbame apie tuos, kurie gauna dideles pensijas, jiems šita išmoka nepriklausytų. Daugiausia nusiskundimų yra pradžioje šildymo sezono – mokesčių didėjimas. Galimybės ką nors geresnio sau skirti socialiai neaprūpinti žmonės neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Miela kolege, pensijas iš tiesų reikia didinti. Aš pasisakau už. Dar daugiau – nematau prasmės apskritai turėti vieną mažiausių valstybės skolos rodiklių ir vieną didžiausių skurdo rizikoje gyvenančių senjorų rodiklių. Tai daro ir Vyriausybė – suprasdama, kad pensijų didinimas didina biudžeto deficitą ir didina skolą, jinai didina pensijas. Nuo metų pradžios buvo padidintos 10 %, dabar dar 5 % – iš viso 15 %. Taigi einame tuo keliu. Bet kas mane be galo stebina. Jūs didelę valstybės valdymo patirtį turinti Seimo narė – vadovavote komitetui, vadovavote svarbioms institucijoms ir dabar teikiate tokį visiškai nesisteminį pasiūlymą – 13 pensijos išmokėjimą. Ar tai yra rimta? Kodėl nenumatyti, ką gerbiamas kolega E. Pupinis sakė, reikšmingai spartesnio pensijų indeksavimo? Žmonės galėtų prognozuoti, žinoti, tartis, dėlioti savo išlaidas per visus metus, o dabar vienkartinė išmoka tokia kaip valstybės dovana. Padarykime pensininkus nepriklausomus nuo valstybės ir nuo valstybės pareigūnų geranoriškumo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia, opozicija gali bet kiek pastangų dėti, to nepadarys.
Gerbiamas Mykolai, ar jūs žinote, kad tai kategorijai, kuriai vienkartinę išmoką siūlome mokėti, dabar, po indeksavimo, pensijos dydis padidėjo tik po 10 eurų per mėnesį? Ar 10 eurų per mėnesį mes galime padaryti juos nepriklausomus? Tačiau, jeigu vieną kartą prieš Kalėdas, tada, kai prasideda šildymo sezonas, jie gaus tuos 150 ar 200 eurų, man atrodo, tikrai bus labai patenkinti ir galbūt užmirš tas nuoskaudas. Aš juk nekalbu apie tuos, kurie gauna dideles pensijas. Jiems dėl indeksavimo 50, 60 ir 70 eurų prisidėjo kas mėnesį. Šitie žmonės ir nesijaučia nuskriausti, o tai kategorijai, apie kurią kalbu, iš tikrųjų 10 eurų yra nueiti vieną kartą… net nėra galimybės į parduotuvę nuėjus nusipirkti būtiniausių maisto produktų. Tų 10 eurų nepakanka.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū kolegei už iniciatyvą, bet šiaip prieš dvejus metus analogiškas įstatymo projektas buvo teiktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Prieš dvejus metus tas įstatymo projektas yra atsidūręs mūsų komitetuose ir dauguma komitetų, tikėtina, ir aš darau tokią išvadą, specialiai nesvarsto to įstatymo projekto, tiesiog nepriima jokio sprendimo – nei teigiamo, nei neigiamo. Kodėl jūs pasirinkote parengti visiškai naują įstatymą, tiktai pavadinote kitaip – periodinės solidarumo išmokos išmokėjimas? Iš tikrųjų visa tai galima sureguliuoti Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymu.
Taip pat buvo siūlomas dydis – 200 eurų kaip vienkartinis priedas prie senatvės pensijos. Ką jūs manote dėl to skepticizmo, kurį išgirdome ir iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, nes vis dėlto daugelis Europos valstybių, šalių, ir jūs nurodote tai net aiškinamajame rašte, pasirenka būtent tokį senjorų rėmimo modelį kaip 13-osios ar net 14-osios Lenkijos atveju… du kartus per metus gauna papildomas išmokas senjorai. Mes ir PVM maisto produktams skeptiškai vertiname, ir kitas lengvatas skeptiškai vertiname, ir šiuo atveju taip pat daug skepticizmo dėl tokios idėjos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia atsakysiu dėl jūsų projekto, kuris buvo įregistruotas 2020 metų gegužės mėnesį. Aš su juo susipažinau. Iš tikrųjų jis iš esmės skiriasi nuo tų nuostatų, kurios yra mūsų projekte. Mes ne dydį nustatome konkrečia suma – mes nustatome nuo bendrosios išmokos dalies. Labai aiškiai jūsų išvardintos visos rūšys, kokios ten mokamos yra, gal 15 rūšių. Mes imame apskritai visus ir nustatome ribą, nuo kurios turi būti mokama. Jūsų yra numatyta iš „Sodros“ biudžeto. Iš „Sodros“ biudžeto tokių išmokų mokėti negalima, pas mus yra valstybės biudžetas.
Tai yra iš tikrųjų iš esmės kitoks projektas. Man atrodo, jūsų problema iš dalies ta, nemačiau, kad jūs būtumėte šioje kadencijoje perregistravę, nes iš karto pradžioje kadencijos reikėjo perregistruoti.
Dar vienas dalykas. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kai buvo išmokėtos vienkartinės išmokos po 200 eurų, buvo apkaltinta populizmu ir rinkėjų papirkimu, tai tas žingsnis jau buvo žengtas. Tiek Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tiek rinkimų programoje, tiek šešėlinės Vyriausybės programoje yra būtent tokia išmoka numatyta.
Kadangi šitoje šešėlinėje Vyriausybėje man yra priskirta socialinė apsauga, susipažinusi su visais dokumentais, susijusiais su šita pensija, priėmiau sprendimą, pasitarusi su visuomeniniais konsultantais, kad būtent taip, kaip dabar reglamentuota, reikia keisti šį reglamentavimą. Aš manau ir labai tikiu, kad valdantieji supras, kad mes čia norime paremti tik pačius skurdžiausiai gyvenančius asmenis. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta viena suma, dabar išplečiamas ratas tų asmenų, kurie galėtų gauti, tačiau ta suma, kuri buvo nurodyta, dėl tokio reglamentavimo, koks yra dabar, sumažėja.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų matau, kad mes norime paremti tuos, kurie kartais sulaukę senatvės amžiaus arba iš viso neturi stažo, arba yra vos vos sukrapštę 15 metų. Tokių asmenų skaičius, žinokite, tikrai didės ir didėja, nes…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiama Laima, 24,5 %. Iš karto aš jums pasakau, kiek dabar yra.
L. NAGIENĖ (DFVL). Jis bus didesnis. Kaip jums atrodo, tos išmokos, kadangi bazinė pensija vienaip ar kitaip irgi didės, tai tų išlaidų, kurias jūs numatėte – apie 200 mln. eurų, tikrai…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Nebereikia.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš skaitau aiškinamąjį raštą. Kiek reikės? Iš tikrųjų čia eina viskas iš valstybės biudžeto. Kaip jums atrodo, iš kurios srities mes galėtume paimti ir kurioje srityje gal sumažinti, man pasakykite. Čia yra labai svarbu – pinigai, nors ir kaip būtų. Aš manau, čia truputėlį dar ir susipriešinimas gali būti tarp kai kurių žmonių. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Visų pirma, taip, jūs teisingai pasakėte, kad tokių yra daug ir didės. Iš tikrųjų aš pasitikslinau: iš bendrų pensininkų tų, kurie gauna šalpos ir visas kompensacijas, ir taip toliau, yra beveik 25 %. Tačiau tos sumos to procento, kuris yra išmokamas jiems nuo visos bendros mokamų pensijų sumos, sudaro tik 6,7 %. Todėl aš jums ir sakau, jūs daugiau ir geriau už mane skaičiuojate, aš ne tos srities specialistė esu, kad tų 200 mln. eurų tikrai nereikės. Maždaug pusės to gali prireikti ir dar tikslaus skaičiavimo nėra, tik apytikslis. Bet išsiplečia, kadangi mes ėmėme pradžioje ir aiškinamasis raštas yra rašytas dėl pirmo varianto, čia yra ketvirtas, mes ėmėme visus senatvės pensininkus. Tuos, kurie čia sėdi ir gauna pensijas, ir tuos, kurie neturi stažo. Tiesiog aš manau, kad jis yra daug tobulesnis. Aš labai tikiu, kad valdantieji tikrai įvertins, kad tai yra reikalinga. Tai yra lašas jūroje, bet kai tos jūros nėra, ir lašas yra gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors laikas baigėsi, klausia Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pasistengsiu ne tik paklausti, bet dar ir šį bei tą pakomentuoti. Man atrodo, kolege, jūs šioje salėje sėdite ir esate girdėjusi, kad nuo birželio 1 dienos socialiniai dydžiai bus indeksuoti gana ženkliai, palyginti su praėjusiais metais, tai yra faktiškai 20 %. Ir tam yra numatyta 100 mln. eurų patikslintame biudžete.
Aš grįžtu prie to, ką sakė Mykolas, kad vis dėlto ilgalaikis sprendimas yra indeksuoti pačius dydžius, o ne versti žmones visus metus kaip Kalėdų stebuklo laukti dar kažkokio 13 mokėjimo. Taip pat kai mes keitėme pensijų skaičiavimo formulę taip, kad mažiausios pensijos būtų pakeltos gerokai labiau, kad tos grindys būtų gerokai padidintos, čia buvo labai daug kritikos. Bet Seimas vis dėlto priėmė, labai gerai. Tiems žmonėms, kurie neprikaupė pakankamai stažo, pensijos padidėjo labiau, negu šiaip būtų padidėjusios dėl indeksavimo. Bet mano klausimas yra labai paprastas: iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų toms išmokoms mokėti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Žinote, iš tikrųjų klausimas yra sudėtingas. Mes svarstėme visokius variantus ir aš čia ne dėl biudžeto siūlau, kad kažkam būtų skiriamos lėšos, kur reikia nurodyti šaltinį. Projektas yra bendras toks. Iš tikrųjų aš manau, kad Vyriausybė, dabartinė Vyriausybė, kaip ir anksčiau buvusios vyriausybės, jeigu manydavo ir pripažindavo, kad to reikia, lėšų surasdavo. Tuo labiau kad, aš sakau, ta suma, kuri nurodyta aiškinamajame rašte, tikrai nebus tokia, bus ženkliai mažesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų jau paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Iš pateikto pasiūlymo, skaitant aiškinamąjį raštą, na, yra minimi du motyvai, kad artėjančios šventės yra didelis iššūkis, Kalėdos, ir brangus šildymo sezonas. Bet puikiai žinome iš tikslinės grupės apibrėžties, kad faktiškai visi, kurie patektų į siūlomą reguliavimą, vyresnio amžiaus žmonės, gaunantys nedideles pensijas, už tą šildymą ir nemoka arba moka vos vos, nes turime įdiegę – ir pasiteisino – šildymo kompensacinius mechanizmus.
Kitas momentas, matyt, yra svarbus, kad šiuo projektu tam tikros žmonių grupės liktų užribyje. Arba kaip tik gautų kai kurie, nebūtinai skurstantys, nes senatvės pensijų gavėjai gali gauti darbo pajamų arba senatvės pensijų gavėjai gali būti kartu ir valstybinės pensijos arba rentos gavėjai. Užribyje paliktų apie 200 tūkst. neįgaliųjų, kurie gauna socialinio draudimo netekto darbingumo pensijas, arba užribyje paliktų išankstinių pensijų gavėjai. To taiklumo ir susipriešinimo šiuo atveju, matyt, galėtų atsirasti.
Į ką mums jau ir per šiuos biudžeto svarstymus atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė, kad GPM’as nebepajėgs finansuoti esamos pensijos bendrosios dalies. Tai išties turime galvoti apie tvarius sprendimus, šaltinius dėl tų įsipareigojimų, kuriuos jau esame prisiėmę. Išties kryptis yra, matyt, nedidinant išmokų įvairovės, komplikuojant sistemą ir administravimą… Tvariau yra orientuotis į periodines išmokas, tvirtas, indeksuojamas pensijas, sparčiau indeksuojamas, jeigu tik galimybės didina, o ne smulkintis ir trupinti tokius vienkartinius gerovės pamėtymus atskiromis progomis. Kviesčiau nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už niekas nenori kalbėti.
15.49 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. XIII-1360 4, 5, 7, 29 pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1331 (pateikimas)
Nagrinėsime kitą darbotvarkės 2-7 klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo 4, 5, 7, 29 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1331. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mielieji kolegos, man nepapratai malonu prieš jus stovėti trečią kartą su trečią kartą patobulintu įstatymo projektu. Neslėpsiu, šis įstatymo projektas yra kvintesencija paties sumanymo be jokių kompromisų. Tai yra žmonės, kurie nenori dalyvauti pensijų kaupime, turi tokią teisę realizuoti. Šiandien, priminsiu, yra 89 tūkst. „Sodros“ laiškų, kuriais Lietuvos dirbantieji yra informuoti, kad jie yra privalomai įtraukti į pensijų kaupimą ir turi galimybę jo atsisakyti. Kaip ir kiekvienais metais, bus ne vienas tūkstantis, kuris tą terminą praleis dėl paprastų buitinių priežasčių, todėl, kad gyvenamoji vieta liko deklaruota pas tėvus, atvažiavo į Vilnių, dirba, tėvai neinformavo, kažkur kažkas pasimetė. Tuomet turi važiuoti į „Sodrą“ ir įrodinėti kažkokiam, atsiprašau, su visa pagarba valstybės tarnautojui, kad tai buvo labai rimtas pagrindas, mano turimas, praleidau, todėl atkurkite terminą ir išbraukite mane iš privalomojo pensijų kaupimo. Negana to, kas trejus metus tas žmogus vis tiek bus tokiu pačiu būdu viliojamas paspęstais spąstais ten, kur jis nenori. Dar kartą galiu pasakyti, mano vertinimu, tai yra moderni finansinė vergovė, kurios turėtume atsisakyti. Mes puikiai žinome, iš kur kilo šios nuostatos ir koks buvo pasiektas kompromisas. Pensijų kaupimo fondai sumažino administravimo mokesčius, lėšas, o valstybė sukūrė bandą avelių, kurios slibinui į olą yra vejamos prievarta, prievole.
Tai štai šis įstatymo projektas sprendžia keletą problemų. Pirmiausia nelieka privalomo dalyvavimo pensijų kaupime, tai yra asmeninis asmens apsisprendimas.
Antras dalykas, tie, kurie dalyvauja, apsisprendę gali iš jo pasitraukti ir tas lėšas, kurios yra sukauptos iki 10 tūkst. eurų, susigrąžinti. Susigrąžinę, be jokios abejonės, mokėtų gyventojų pajamų mokestį.
Mielieji kolegos, turint galvoje, kad trečią kartą pristatau klausimą, manau, visi argumentai visiems yra žinomi. Todėl laukiu jūsų klausimų ir pamėginsiu į juos atsakyti naujai, jus įtikinti palaikyti šio projekto pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis norėtų klausti Kristijonas, bet jo nematau. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, iš tikrųjų jūsų argumentai labai teisingi ir mes turbūt daugelis tam pritariame. Bet jūs žinote, ką apie tai mano valdantieji. Pensijų fondai su vienu iš valdančiųjų narių net sklypą už vieną eurą prasuko, kad tik jis atstovautų pensijų fondams ir gintų jų finansinius interesus. Tai ar tikite, kad pritars tiems dalykams?
Kita vertus, tai yra net neteisinga. Į pensijų fondo antrąją pakopą didžiąją dalį pinigų sumoka pats žmogus, pats sukaupia, valstybė prisideda labai nedidele dalimi ir jam taikyti įvairių apribojimų ir negalėjimų išsiimti tų pinigų, kitų situacijų, ir net matydami, kas šiandien vyksta, kokia infliacija ir kaip tie pinigai drastiškai nuvertėja, kodėl mes negalime pasekti net estų pavyzdžiu? Jie leido žmonėms išsiimti ir su tais pinigais elgtis taip, kaip jiems reikia. Net vienos moters jums pavyzdį galiu pasakyti. Žmogus kaupė visą laiką, žino, kad netrukus išeis į pensiją, sako, nors dantis susitvarkysiu, nueina ir jai pasako: kadangi tavo suma šimtu eurų didesnė, išsiimti negalima, gausi 12 eurų kas mėnesį prie pensijos. Kaip galvojate?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, noriu tikėti, kad tarp valdančiųjų kolegų yra sveiko proto ir įvertins išsakytus argumentus. Atsisakau netikėti. Mėginsiu, kol pavyks. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega jau baigė savo atsakymą. Klausia A. Nekrošius. Nematau. Klausia Mindaugas. Atsiprašau, L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš lygiai taip pat esu labai didelė skeptikė privačių fondų. Tai turėtų būti savanoriškai ir nė jokios prievartos neturėtų būti, aš turėčiau sekti ir aš palaikysiu šį projektą. Bet gal galite įvardinti man, jūs jau labai domitės privačiais, aš dabar truputėlį atitrūkau, kokie buvo praeitų metų rezultatai, koks buvo pelningumas ir kuris čia pensijų fondas geriausiai dirbo? Gal jau žinote ir pirmojo ketvirčio rezultatus? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Matote, kalbant apie pensijų kaupimo fondų rezultatus, jų neišeina vertinti pagal metus ar pagal ketvirčius dėl paprastos priežasties, nes tai kaupiančiajam trumpuoju laikotarpiu nebūtinai yra aktualu, nes juos materializuoji ir paverti nauda sau tik tada, kai tu sudarai pensijų anuitetą ar vienkartę periodinę išmoką, priklausomai nuo dydžių. Bet turint galvoje, kad pasaulio ir finansų, ir rinkų, ir investicijų ekspertai sako, kad tas periodas, kai viskas augo, klestėjo, kai akcijų rinkos kilo, baigėsi ir mes įžengiame į, tikėtina, na, tokios vidutinės trukmės (iki dešimtiems metų) tokio labai labai sunkaus ir atsargaus augimo laikotarpį, tai tie rezultatai, kuriais pensijų fondai mėgino pateisinti tą prievolę visus įtraukti, sakė, juk nieko blogo, žiūrėk, kaip tau viskas auga, tai štai šitas argumentas, panašu, kad tikrai bus nebeaktualus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėčiau, kad iš aiškinamojo rašto atsakytumėte, bent jau paaiškintumėte, praplėstumėte, nes tos informacijos nėra. Jūs minite, kad yra itin didelės maržos. Tai ką jūs turite galvoje? Nes jeigu kalbama apie administravimą, tai ji yra 0,5 % grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. Nežinau, ar čia šitas dydis, ar čia yra tas jau labai didelis turimas galvoje, vyksta atskaitymai administravimui.
Ir antras momentas. Prašyčiau, jūs minite, kad pensijų fondai neužsiima aktyviu investavimu ir investavimo portfelio valdymu. Tai kuo remiantis yra teigiamas šis apibendrinimas, ar čia institucijų, ar jūsų išvados padarytos, tiesiog iš kur ta informacija yra paimta, kad fondai neužsiima aktyviu investavimu?
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia, be jokios abejonės, yra šiek tiek apibendrinta informacija, bet ji jau buvo ir anksčiau žinoma. Ir patys fondai, ir finansų analitikai yra teikę apie tai, jog mūsų privatūs pensijų fondai paprastai įsigyja kitų didesnių fondų aktyvus, vadinamuosius vienetus, ir aktyviai portfelio nevaldo, tai yra neinvestuoja akcijų rinkoje tiesiogiai į akcijas ir nežiūri jų kurso kitimo, ir atitinkamai tokio valdymo principo netaiko. Vadinasi, administravimo mokesčiai arba tos minimos maržos (čia galima šiokia tokia šio termino vartojimo dviprasmybė, aš sutinku), štai tos maržos arba administravimo mokesčiai kaip pasyvaus fondo valdymo turėtų būti gerokai mažesni, kokie yra Vakarų Europoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielas kolega, dėl galimybės atsisakyti automatinio įtraukimo tai esu kritiškas, bet dėl galimybės asmenims savo sukauptas lėšas atsiimti ta vienkartine išmoka, turiu pripažinti, kad pradžioje buvau labai kritiškas, o vėliau, įsigilinęs į pono A. Dumbravos įstatymo projektą, dėl kurio diskutavome Biudžeto ir finansų komitete, aš šiek tiek pakeičiau savo poziciją.
Man atrodo, kad tam tikrus momentus reikia tikslinti. Aš suprantu, kad šis projektas keliauja į Socialinių reikalų ir darbo komitetą jau artimiausiu metu. Ir ką ten reikėtų padaryti, tai tą indeksavimą paankstinti, nes dabar kas penkerius metus, o buvo prieš… atrodo, 2019 metais, tai, esant dabartinei infliacijai, be jokios abejonės, reikia didinti tuos rėžius ir juos padaryti ne kas penkerius metus, o kas trejus metus. Ar nebūtų geriau dirbti prie pono A. Dumbravos projekto ir jį įgyvendinti kaip įmanoma greičiau, užtikrinant galimybę žmonėms atsiimti vienkartine išmoka, padidinant tuos rėžius pagal infliaciją, kokią mes matėme šiuo metu?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs turbūt pamenate, kad pirmąjį įstatymo projektą, analogišką, su tam tikromis nuostatomis, su tam tikrais kompromisais aš įregistravau gerokai anksčiau. Na, tai čia aš kaip į kryžiaus žygį esu išėjęs, aš taip vertinu, suprantate? Iš tiesų galimi įvairūs veikimo būdai. Iš tiesų galima dirbti prie vieno projekto, galima pritarti ir kito projekto teikimui, ir atitinkamai komitete apibendrinus sujungti į vieną. Tai nėra kažkokia išskirtinė praktika. Todėl tikrai vadovausimės tuo, kokia bus Seimo valia. Jeigu dar kartą neleisite padiskutuoti šiuo klausimu komitete, na, tada žiūrėsime ir kitas alternatyvas. Bet aš vilties neprarandu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi laiku nespėjo, bet vis tiek dar nori klausti K. Bartoševičius, jis gali dabar klausti.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pone Paluckai, ekonomikos pradžiamokslis turbūt indikuoja kelis tokius dalykus. Pirmas iš jų, kad žmonės elgiasi iracionaliai. Turbūt sutiksite su tuo. Tai pirmas mano pasisakymo dėmuo.
Antras dėmuo yra tas, kad dėl to iracionalumo žmonės sulaukia kokio nors patrauklaus pasiūlymo ir gali mesti taupymą – pasinaudoti kokiu nors patraukliu pasiūlymu. Dabar, man atrodo, valstybė pakankamai išmintingai suvokia vartotojų elgseną ir vadinamuosius elgesio paternus, supranta, kad taupyti pensijai yra be proto sunku ir dėl to sugalvoja štai tokią sistemą, kuri iš esmės nėra ypač skausminga mokesčių mokėtojui. Dabar jūs siūlote, kad būtų galima laisvai išsibraukti ir nedalyvauti jūsų minimame čia beveik vos ne prievartiniame taupyme.
Dabar mano paprastas klausimas, kaip jūs įsivaizduojate valstybę po 20, 30 metų, šiuo metu kuriama strategija „Lietuva 2050“, kaip tuo metu reikės žmonėms gauti orią pensiją? Kokį būdą jūs siūlote kaip alternatyvą šiam išsibraukimui arba tokiam kaupimui? Dėkoju.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, su jūsų pirmąja teiginio dalimi aš būčiau linkęs sutikti. Žmogus iš tiesų nėra racionali būtybė. Mus valdo emocijos. Tam yra rinkodara, marketingas. Jeigu jūs prisimintumėte, kaip buvo konstruojama šita sistema ir kokiomis rinkodaros priemonėmis buvo surinkti ar suvaryti pirmieji milijonai į pensijų fondus, turbūt tuos argumentus, ką aš dėstau, tikrai šiandien išgirstumėte geriau, nes iš tiesų daugybė žmonių tikėjo, leiskite pacituoti, „orios finansinės ateities senatvėje vizija“. Pasikalbėkite su tais žmonėmis, kurie sudarė pirmuosius šimtus anuiteto sutarčių ir gavo iš to viso savo kaupimo 16 eurų išmoką, 20 eurų išmoką, kaip tos iliuzijos jiems griuvo. Štai kalbant apie iracionalumą, taip, sutinku.
Dabar kalbant apie antrą dalį, kas bus toliau? Nežinau, vienus galiu pradžiuginti, kitus nuliūdinti, bet „Sodra“ yra vienintelė mūsų viltis gauti normalią pensiją senatvėje. Visoje Europoje tas pats. Ir Lietuvoje tas pats. Nieko nebus – mokėsime didesnius mokesčius, perskirstysime ir tik valstybė gali teikti kažkokią garantiją. Kiekvienąkart, kai užduodu klausimą, kokia čia dabar bus mano pensijos dalis iš privataus fondo, sako: na, jau čia priklausys nuo rinkų, pakils, nukris, tuo momentu versime tuos vienetus į pinigus, sudarysime sutartį ir dar kažką gausime. Tai nėra garantija. Ir nereikia tos iliuzijos kurti žmonėms, kad jumis pasirūpins privatus pensijų fondas, kurio pirminė paskirtis yra uždirbti pinigus sau, o ne tau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi paklausė, kurie norėjo jūsų paklausti.
Dėl balsavimo motyvų už – V. Ąžuolas. V. Ąžuolas kalba dėl balsavimo motyvų.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tikrai pasisakau už šį įstatymo projektą. Aišku, vilties nedaug, kad bus priimtas, bet mes turime suprasti, kad tie žmonės turi teisę elgtis su savo pinigais taip, kaip jie nori. Kažkas bando sakyti, kad tas, kuris kaupia pensiją, gaus orią pensiją. Gaila, nejuokinkite žmonių. Kai žmogus išeina į tą orią pensiją ir sužino, kad gauna plius 20 eurų, plius 15 eurų, o jeigu pasiseka, netgi plius 30 eurų, deja, būna ir lengvai apgauti. Aišku, buvo tas visas vajus, kai lakstė, siūlė jiems į tuos fondus ateiti, kažkas daug pinigų iš to uždirbo, bet už ką atsako tie pensijų fondai? O jie neatsako už nieką. Jeigu praras tavo pinigus, blogai investuos, tai atleisk, nepasisekė, bet administravimo mokestį jis paims kiekvieną kartą.
Pensijų fondams šis kaupimas yra be pralaimėjimų. Administravimo mokestį gaus bet kada. Aš bandžiau klausti, gal kažkokią sudarykite sutartį, kad jeigu jie prarastų pensininko pinigus, gal iš dalies tą praradimą prisiimtų sau, sakė: ne, ne, ne, mes to nenorime, mes norime gauti tik pelną iš to. Vadinasi, pelnas iš pakopos yra tiktai fondams, o pensininkams nieko. Bent jau sudarykime galimybę tiems žmonėms, kurie buvo įvilioti į tuos fondus, bent jau sudarykime galimybę atsiimti savo pinigus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vadovausiuosi sveiku protu, kaip ir rekomendavo pranešėjas, būtent dėl to, kad neturime atsipalaiduoti ir lengva ranka priimti sprendimus, mažinančius tų taisyklių pastovų kaitaliojimą, bent jau jų inicijavimą. Tai iš tikrųjų menkina ir žmonių pasitikėjimą, ir, be abejo, sukurtą pasitikėjimą sistema.
Tada kyla labai rimtas ir aktualus klausimas. Iš ko finansuosime ateityje pensijas, jeigu dabar atversime kelią lengvai išeiti ir panaudoti vienkartiniams apsipirkimams, atversime tokias dovanas? Žinome ir mūsų demografines tendencijas. Jos tikrai nėra palankios ir dar dirbančių, ir vyresnio amžiaus žmonių santykio prasme. Dalyvavusių ir nutraukusių kaupimą pensijos bus mažesnės, tie žmonės jau bus nukentėję, jie ateis, sakys, mums trūksta pragyvenimui. Ir tai bus papildomas jau socialinės paramos, kitų priemonių poreikis ir aktualumas. Išties nepamirškime ir nemenkinkime pridedamų valstybės biudžeto lėšų, skatinant dalyvauti ir investuojant, kad žmonės kauptų. Dabar valstybės biudžeto lėšomis žmonėms bus kompensuojami šaldytuvai, televizoriai ir galbūt kitos reikmės, jas bus galima nusipirkti paėmus vienkartinę išmoką. Kaupimo bendrovių valdomo turto mažinimas didina ir tikimybę, kad mažės ir kaupimo grąža klientams. Iš tiesų teko jau susipažinti ir išgirsti iš Estijos, Vyriausybė apgailestauja dėl to, kad buvo sudarkyta antroji kaupimo pakopa. Tai pripažįsta ir apie tai kalba socialinių reikalų ir darbo ministrė.
Taigi tiesiog kviečiu nesiblaškyti ir kalbėti apie galimą indeksavimą, kad atitiktų bent jau laikmečio dalykus, tai jau yra įregistruota, bet ne taip radikaliai spręsti. O Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad informavimo būdas yra tinkamas, pats mechanizmas yra tinkamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi galėję pasisakyti pasisakė.
16.07 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1158 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1158. Pateikimas. Pranešėjas – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, trumpas mano klausimo pateikimas. Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai turi papildomas užimtumo ir socialines garantijas. Įstatymas buvo priimtas gana seniai, tačiau gyvenimas diktuoja kai ką keisti šiame įstatyme. Dabar yra tokia situacija susidariusi. Kadangi greitai gali baigtis pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimo licencija, tai dalis darbuotojų mano išeiti iš darbo, nes jie negaus papildomų socialinių garantijų. Todėl aš siūlau vis dėlto tą įstatymo galiojimo laiką pratęsti. Siūlau tokius gana nežymius pakeitimus. Vietoj „eksploatuoti Ignalinos AE antrąjį bloką“ būtų pakeista į „licencijos Ignalinos AE nutraukimui galiojimo panaikinimo data“. Vadinasi, tas laikas truputį nusikeltų iki Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo. Vadinasi, per šį laikotarpį būtų saugiai deaktyvuotos patalpos, viskas išmontuota Ignalinos AE, pašalintos radioaktyvios atliekos, medžiagos ir taip pat visokios komponentinės liekanos.
PIRMININKAS. Viskas? Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pagirtina, kad jūs rūpinatės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojais. Tačiau ar jūs galėtumėte pasakyti šios sudėtingos geopolitinės situacijos kontekste, ar visi šie darbuotojai yra Lietuvos piliečiai, ar yra ir ne Lietuvos piliečių, kiek ne Lietuvos piliečių yra? Ar galėtumėte pasakyti, čia jau truputį toliau, kiek Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų šiuo metu dirba Astravo atominėje elektrinėje? Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Klausimas yra gana sudėtingas. Aš tikrai nepasakysiu, kiek iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys atominėje elektrinėje. Visagino mieste yra pakankamai daug, kiek aš žinau, kitų valstybių piliečių, turinčių leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau jiems Valstybės saugumo departamento yra uždėti tokie kaip apribojimai, kad galėtų patekti į Ignalinos atominės elektrinės teritoriją, jie gana gerai yra tikrinami. Aš manau, kad tie žmonės, kurie statė atominę elektrinę, kurie dabar dirba joje, tikrai yra lojalūs Lietuvos Respublikai, jie yra vieninteliai specialistai, kurie geba atlikti tuos darbus, kurie yra gana sudėtingi. Tarkime, antrojo bloko ardymas – niekur pasaulyje nėra tokio precedento ir jie atlieka tuos darbus. Manau, kad jie tikrai su tuo darbu susitvarkys, tačiau reikia jiems pažadėti papildomų socialinių garantijų.
PIRMININKAS. Ačiū, Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, skaitau jūsų projektą ir ten yra parašyta, kad iki pirmojo ir antrojo bloko eksploatacijos užbaigimo. Mano klausimas būtų, kiek laiko tai būtų, kiek užtruktų laiko, jeigu žinote? Nes, aš įsivaizduoju, tas visas procesas gana imlus laikui, reikia deaktyvuoti įvairias medžiagas, surinkti, išmontuoti ir taip toliau. Kur link aš lenkiu? Ar visi tie darbuotojai realiai turės darbo, jeigu ten bus kokie nors įrenginiai išmontuoti, tiesiog ateis į darbą ir ką ten veiks? Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai darbai yra imlūs ir galbūt gąsdina tai, kad, kaip ir sakiau, tie darbai yra gana nenuspėjami, jie yra nauji, niekas anksčiau tokių darbų neatliko. Šiaip mes Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą planuojame, jeigu neklystu, iki 2035 metų. Tai mano projekte tas ir yra faktiškai numatyta, būtent 2035 metai. Kada konkrečiai antrasis blokas, aš tikrai nesiimu atsakyti, čia reikia klausti specialistų, jie, ko gero, tiksliau pasakytų.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus, kurie buvo užduoti. Dėl balsavimo motyvų prieš nori kalbėti M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Išties buvo tam tikras atradimas šitas galiojantis įstatymas, kuris kalba apie papildomas socialines garantijas. Jo tikslas, kuriant prieš 20 metų, buvo švelninti atleidimo pasekmes. Tai 20 metų dar yra per mažai, kad tuo metu, kai reikia atleisti (buvo numatyta dėl sumažėjusių apimčių) darbuotojus, dar iškyla poreikis ir nėra baigta švelninti atleidimo pasekmes. Man atrodo, kad šitas įstatymas turėjo būti laikinas ir labai aiškiai apibrėžtas jo laikas. Reikia ne pratęsti, o apskritai jau kalbėti apie naikinimo galimybę todėl, kad atsiranda ir darbuotojų diskriminacija. Nes tos garantijos sąlygos taikomos priimtiems iki 2010 metų, bet darbuotojai yra priimami ir po 2010 metų, jie tų garantijų jau neįgyja. Ypač žinoma, kad yra darbo jėgos poreikis Ignalinos atominėje elektrinėje šiomis dienomis, kai trūksta tos darbo jėgos ir kyla tam tikrų iššūkių. Dėl tų papildomų išeitinių privilegijų – na, jos yra diskriminuojančios.
Dar tam tikras atradimas buvo paskaičius tą galiojantį įstatymą. Aš nežinau, ar yra žinoma, kad, pavyzdžiui, jeigu atleisti asmenys per trejus metus apsisprendžia pakeisti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar net išvykti į užsienį, tai visi: ir tas dirbantysis, ir visi šeimos nariai, atskirai gautų po 2,3 MMA dydžio išmoką šeimos persikėlimo išvykai – faktiškai kiekvienas po 2 tūkst., kad emigruotų. Taip yra netgi užprogramuota.
Dar viena iš tokių galiojančių privileginių nuostatų, pavyzdžiui, Darbo kodekse prie numatytų kompensacijų, išeitinių, tų, ką numato Darbo kodeksas, išdirbęs 20 metų jis dar papildomai pretenduotų į 6 VDU išmokas, tai yra dar prie to. Aš iš tikrųjų siūlyčiau šiuo atveju ne pratęsti, bet suvienodinti ir kalbėti apie darbuotojų sąlygų sulyginimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė visi, kurie norėjo pasisakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
16.15 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457. Pateikimas. Pranešėjas – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Medžioklės įstatymo pataisas kartu su kitais kolegomis teikiame siekdami įtvirtinti saugiklius, kurių reikia prieš gerą savaitę įtvirtinus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis suteikėme galimybę civilinėje apyvartoje naudoti naktinio matymo taikiklius. Šiuo metu galiojantis įstatymas sako, kad turintys teisę naudoti šaunamąjį ginklą gali turėti ir naktinio matymo taikiklius, tai yra nusipirkti ir disponuoti jais, tačiau jais gali naudotis ir medžiotojai.
Seniai buvo žinoma ir tarp eilučių kalbama, kad dalis medžiotojų jau turi tuos medžioklėje neleistinus naudoti prietaisus, tačiau šios įstatymo pataisos juos kaip ir įteisino. Tačiau iki to, kad jie būtų panaudojami medžioklėje, liko tik vienasmenis sprendimas, tai yra aplinkos ministro įsakymas, kuriuo pasirašomos Medžioklės taisyklės. Tai reiškia, kad vienas ministras galėtų juos įteisinti ir trisdešimt keli tūkstančiai medžiotojų šiuos naktinio matymo priedėlius galėtų naudoti medžioklėje. Tai yra visiškai nepriimtina – tai ir nepagarba gyvūnui, ir nieko bendro neturi su medžioklės tradicijomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai sveikinu su šiuo projektu, nes, kaip praeitą kartą kalbėjome, kai priėmėme praeitą įstatymą, galbūt reikėtų tuos visus reglamentavimus į įstatymą įrašyti, ne vien tik ministrui palikti spręsti. Aš tikrai palaikysiu šį projektą. O mano klausimas toks. Gal aš praskaičiau, gal neužmačiau, kaip yra su lankais? Ar nemanote, kad reikėtų šį įstatymą papildyti būtent šiuo punktu?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Geras klausimas. Iš tikrųjų viso turinio nekeisdamas perkėliau kartu su kolegomis Medžioklės taisyklių draudžiamas priemones ir būdus į įstatymą, kad nebeliktų to vienasmeniškumo. Šiuo atveju draudimas medžioti lankais dabar egzistuoja. Nėra įmanoma medžioklėje naudoti lankus. Bet, jeigu bus Seimo valia, iš tikrųjų galima teikti pasiūlymus ir tą draudimą kartu prie visų įrašyti, aš jį palaikyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia… Norėjo klausti K. Mažeika. Klausia J. Urbanavičius. Yra, prašom, kolega. Kortelę įdėkite. (Balsas salėje: „Galiu paskolinti.“)
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti. Šiaip, žvelgiant į kitas Europos Sąjungos šalis, tokias tvarkas reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai, ministro įsakymai. Kodėl mes čia taip bijome? Galbūt koks nors nepasitikėjimas specialistais, ministrais? Ar turi Seimas tokius dalykus spręsti, kiekvieną kartą grįžti? Ar Seimas neturi kitų svarbesnių darbų?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, atgaivinsiu atmintį. Praeitoje kadencijoje mes turėjome aplinkos ministrą, kuris vienasmeniu sprendimu (ką tik buvo užduotas klausimas dėl lankų) įteisino ne tik galimybę medžioklėje naudoti lankus, kas padidino tikimybę, kad daugelis gyvūnų, medžiojamų lankais, bus ir sužeisti, ir pasmerkti žiaurioms kančioms, bet dar kitus dalykus, tokius kaip naktinė invazinių gyvūnų medžioklė su šunimis, medžioklėje naudojamų prožektorių galimybių išplėtimas ir taip toliau. Kilus dideliam visuomenės nepasitenkinimui, skandalui iš tikrųjų ministras buvo priverstas atšaukti šias nuostatas. Aš manau, kad ir ateityje gal taip būtų, bet bent jau sugrąžinimas šitų draudimo priemonių ir būdų į įstatymą apsaugotų nuo tokių vienašalių sprendimų, kai, nežinau, ar lobistų, ar savo asmeninio noro vedamas koks nors ministras užsimanys įteisinti medžioklėje šiuos draudžiamus įrankius ir priemones.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Turėčiau labai gerbti ir gerbiu už tai, kad jūs, kaip opozicijos žmogus, teikiate tokius siūlymus menkindamas ministerijos galimybes ir ministerijos galimybę rašyti taisykles, kas ir yra dabar jų pareiga. Norite perkelti ir kažkaip pareikšti kitokią nuomonę, bet jūs reiškiate nepagarbą gyvūnams, sakydamas, kad… Vienu atveju sakote, kad lanku jį galima sužeisti ir pasmerkti kančioms, o gerai nepataikę prieblandoje jo lyg ir nesužeisime. Taip, sužeisime taip pat. Reikėtų rūpintis ta gyvūnų gerove ir šiuo atžvilgiu.
Mano klausimas paprastas. Ar jūs neperžengiate savo kompetencijos ribų ir nemenkinate ministro, esančio savo pozicijoje? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimus. Savo kompetencijos ribų tikrai neperžengiu, vienas atsakymas. Antras atsakymas. Tikrai vertinu ir ministrą, ir jo specialistus, ir apskritai ministerijos darbą, ypač šiomis dienomis ginant ir gyvūnų gerovę, ir saugant laukinius gyvūnus, ir taip toliau.
Bet reaguojant į jūsų komentarą apie prieblandą, apie sužeistus gyvūnus, medžioklėje egzistuoja, na, tokia nerašyta taisyklė: nesi tikras – nešauk. Ir šiuo atveju žmonės, kurie galbūt ar nesulaukia, ar nemoka medžioti ir taip toliau, nori pasinaudoti tuo būdu ir iš medžioklės tradicijų yra visiškai eliminuojamas medžiotojo ir gyvūno konkuravimas. Šiuo atveju iš tikrųjų, jeigu tu šausi į gyvūną, kuris ateina prie ėdžių, ateina nakties metu, kai aktyvumas yra pats didžiausias, tai iš tikrųjų bus nepagarba gyvūnui. Šiuo atveju, aš sakyčiau, tie medžiotojai, kurie norėtų, kad galbūt šie būdai ir priemonės būtų įteisinti, kad būtų legalizuoti naktinio matymo taikikliai, galėčiau pasakyti, kad jeigu jau neišeina įprastu būdu, civilizuotu būdu sumedžioti, matyt, reikėtų keisti hobį ir, matyt, vietoj medžioklės rinktis mezgimą ar kitus užsiėmimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Nematau. Klausia A. Petrošius, bet jis turbūt nenori klausti, nes ne savo darbo vietoje yra. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Linai, pirmiausia noriu padėkoti už jūsų nuolatinį rūpinimąsi aplinkosauga. Tikrai yra žymių jūsų iniciatyvų ir joms visoms galima pritarti.
Bet šį kartą aš irgi truputėlį noriu apie tą pagarbą žvėrims. Jeigu jų neliečiame, reikėtų medžioklę turbūt apskritai uždrausti, bet jeigu jau liečiame, medžiojame, mes juos paskui pagerbiame, yra tam tikri ritualai, kuriuos jūs žinote.
Dabar mano klausimas. Ar čia specialiai dėl tų naktinio matymo prietaisų, kurie iš tikrųjų, na, padėtų taikliau atlikti medžiotojui tai, ką jis sumanė, nes jūs sakėte: nesi tikras – nešauk. Šauna visada galvodami, kad jie yra tikri. Bet yra tiek atvejų, ir man pačiam jau teko matyti, vis dėlto nepavykusių, žvėrys kankinasi ir panašiai. Jeigu jūs norite apsaugoti nuo kankynių, tai papildomi prietaisai, kaip ir žvejyboje dabar naudojama, kaip tik bus humaniškesni, jeigu taip galima sakyti, žvėrių atžvilgiu ir bus daugiau pagarbos žvėriui.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Sergejau. Atsakysiu ganėtinai paprastai. Iš tikrųjų medžioklė, matyt, yra ir menas, ir tam tikri įgūdžiai. Šiuo atveju kas medžioklę skiria nuo tiesiog šaudyklos ar skerdyklos, tai, kad iš tikrųjų tas medžiotojas ir gyvūnas turi galimybę konkuruoti. Šiuo atveju, kai konkuravimas eliminuojamas, kai gyvūnui nebėra jokios galimybės pasislėpti, na, tai galima tiesiog retorinį klausimą užduoti: kas toliau, įteisinsime su automatais galimybę tuos gyvūnus medžioti, kas toliau? Taigi aš ir manau, kad naktinio matymo taikikliai mūsų medžioklėje neturėtų būti naudojami gerbiant gyvūnus ir medžioklės tradicijas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų už kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ir aš norėčiau prisijungti prie padėkų ir sveikinimų įregistravus projektą, kuris tikrai įdėtų tokius pagrindinius saugiklius. Prisiminkime, kad ir praėjusią kadenciją buvo įvairių dalykų, kai vieną rytą atsibundi ir yra įteisinti lankai. Kitas dalykas, juo labiau ir Konstitucinis Teismas yra sakęs, kad pagrindiniai ūkinės veiklos bruožai ir sąlygos vis dėlto turėtų būti reguliuojami įstatymu, ne ministro įsakymu, o šiuo atveju, matyt, ministrui ir palengvėtų, nes tiek perėmus žemės ūkio ministro funkcijų ir pareigų tai bent jau viena veiklos sritimi sumažėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, na, aš matau, kad aistros dėl naktinio matymo taikiklių tikrai dar nenurimo. Man taip regis, kad kažkam vis dėlto norisi, kad tų naktinio matymo taikiklių Lietuvoje būtų kuo mažiau. Taigi, šio įstatymo straipsnio pakeitimo projektu, aš taip manau, mes tikrai pademonstruotume nepasitikėjimą ne tiktai medžiotojais, bet ir aplinkos ministru, kurio kompetencija būtent ir yra tvirtinti Medžioklės taisykles. Jeigu mes norime iš aplinkos ministro atimti šią teisę, tai gal atimkime tada ir iš kitų ministrų teises tvirtinti jų vadovaujamų ministerijų veiklą reglamentuojančias taisykles ir tvarkas. Gal tokiu atveju tada Seime įstatymais tvirtinkime ir Kelių eismo taisykles, ir šaltųjų ginklų kategorijas, nurodančias, kad virtuviniai peiliai nėra šaltieji ginklai. Nueisime turbūt iki absurdo, jeigu atimdami iš ministrų kompetencijos pakelsime į Seimo lygmenį. Aš manau, kad tai yra perteklinis įstatymo projektas ir paprasčiausiai siūlau tikrai nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi norintys pasisakė tiek, kiek galėjo pasisakyti pateikimo stadijoje.
16.27 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1148 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1148. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu pateikti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas yra glaudžiai susijęs su Daugiabučių namų bendrijų įstatymu, jis šiuo metu yra svarstomas įvairiuose komitetuose ir artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimo salę. Savivaldybių administracijos, kurios nuosavybės teise valdo dalį butų ar kitų patalpų daugiabučiame name, šiuo metu yra visiškai nusišalinusios nuo dalyvavimo sprendimų priėmime, o daugiabučiame name sprendimai yra priimami dėl namo administratoriaus pasirinkimo, dėl namo renovacijos, atnaujinimo darbų ir panašiai. Yra tokių daugiabučių namų, kur savivaldybės nuosavybės teise valdo, gali būti, netgi pusę daugiabučio. Klaipėdoje yra tokių namų, kuriuose yra po 30 ir daugiau butų. Mano siūlymu yra siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas ir įpareigoti savivaldybes dalyvauti bendrojo naudojimo objektų valdyme, tai yra savo nuosavybės teise valdomų objektų valdyme. Pasiūlymas yra toks, kad savivaldybės dalyvautų butų savininkų susirinkimuose arba bent jau raštu pareikštų savo nuomonę dėl namo renovacijos, dėl administratoriaus keitimo ir kitų darbų. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų klausti nori vienas Seimo narys. Prieš suteikdamas jam žodį aš noriu paraginti frakcijų seniūnus ir visus Seimo narius, kad liko tik vienas projektas, be šito, ir mes balsuosime, tikėtina, 16 val. 45 min.
Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų dabar pasitaiko situacijų, kai dėl savivaldybės valdomo turto, sakykim, šiuo atveju butų, stringa netgi renovacijos projektai, nes savivaldybė labai įdomiais sumetimais, kad nereikėtų prisidėti prie ne renovacijos, dažniausiai viską daro, kad ir nevyktų tos renovacijos. Ar šis projektas padėtų išspręsti šią problemą su savivaldybių turtu?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Problema yra ta, kad, pavyzdžiui, jeigu name yra 60 butų ir 35 butai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tai kiti butų savininkai lyg ir netenka teisės priimti sprendimo dėl namo renovacijos, nes savivaldybė atsisako pateikti savo nuomonę. Esu pati asmeniškai ne kartą gavusi atsakymą, kad savivaldybė sveikina iniciatyvą keisti namo administratorių arba renovuoti, atnaujinti namą, inžinerines sistemas, tačiau palieka viską spręsti kitiems butų savininkams, savo nuomonės visiškai nepareikšdama. Tai čia yra iš tikrųjų didelė problema, nes kiti butų savininkai, kaip sakau, netenka teisės įgyvendinti savo sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūsų paklausė tiek, kiek norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
Ką tik sužinojau naujieną, kad paskutinio darbotvarkės klausimo pranešėjas, deja, negali dabar ateiti, vadinasi, šiandien daugiau neturime darbotvarkės klausimų, kuriuos turėtume svarstyti. Vadinasi, klausimas jums visiems: ar balsuojame iš karto, ar padarome penkių minučių pertraukėlę? (Balsai salėje)
Prašom, J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal paskelbkite kokią penkių minučių pertrauką, kad fiziškai žmonės, kurie yra Seimo rūmuose, tai išgirdę spėtų ateiti. Jeigu dabar paleisite, nebus visai korektiška, nes jie planavo pagal truputį kitą laiką. Mūsų frakcijai balsavimas tinka ir dabar.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik noriu nuraminti Jurgį. Gerbiamas Jurgi, jūsų vis tiek daugiau yra, gal balsuojame. Kaip pabalsuosime, taip. (Balsai salėje) Pirmininke, balsuojame dabar, ką čia…
PIRMININKAS. Kolegos, turėsime balsuoti dėl keleto projektų.
A. MAZURONIS (DPF). Tai ir balsuojame.
PIRMININKAS. Čia būtų, pradedant 2-4 klausimu, vienas, du, trys, keturi, penki projektai. Jeigu pradėtume balsuoti, tai gal po truputį susirinks visi, kurie norėjo ir galėjo. Kolegos, ar galime bendru sutarimu? („Galime!“) Kolega Jurgis nereikalauja daryti pertraukos? Ačiū.
Kolegos, balsuojame. Pradedame, kaip įprasta, nuo paskutinio, kuris buvo ką tik pateiktas, – tai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Girskienė. Balsuojame.
Užsiregistravo 59, balsavo 59 Seimo nariai: už – 31, prieš – 5, susilaikė 23. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir dėl svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegė nori dar kažko paprašyti. Per šoninį mikrofoną – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Manyčiau, kad tikslinga būtų Aplinkos apsaugos komitete įtraukti į darbotvarkę, kadangi yra Daugiabučių namų bendrijų įstatymas ir Civilinio kodekso pakeitimai, kartu einantys, svarstomi šiame komitete.
PIRMININKAS. Jūs siūlote… Kolege, minutėlę. (Balsai salėje) Jūs siūlote dar Aplinkos apsaugos komitetą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomą?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pagrindinis turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, kadangi yra Daugiabučių namų bendrijų ir kitų patalpų savininkų įstatymo… visas pakeitimų paketas mano.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas? Ačiū, pritarta. Vadinasi, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomi – Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data, kaip minėjau, birželio 21 diena. Ačiū, apsispręsta.
16.35 val.
Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-1379(4) (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl 2-4 klausimo – Periodinės pensijos išmokos įstatymo projekto Nr. XIVP-1379(4). Pateikimas.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 32, prieš – 29, susilaikė 18. Po pateikimo projektui nepritarta. Kolegos, turime apsispręsti, ką daryti dėl projekto: ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Balsuojame alternatyviai: už balsuojantys balsuos už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 33, prieš – 46. Projektas atmestas.
16.37 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. XIII-1360 4, 5, 7, 29 pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1331 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. XIII-1360 4, 5, 7, 29 pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1331. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 29, prieš – 22, susilaikė 31. Projektui nepritarta.
Turime balsuoti alternatyviai: už balsuojantys balsuos už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, prieš – už atmetimą. (Balsai salėje) Kolegos, prašom iš vietos nešūkauti. Jeigu norite pasisakyti, yra šoninis mikrofonas. Visiems suteiksiu žodį.
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 37, prieš – 44. Projektas atmestas.
16.38 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1158 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1158. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 31, prieš – 20, susilaikė 31. Projektui po pateikimo nepritarta. Turime alternatyviai balsuoti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 38, prieš – 44. Projektas atmestas.
16.40 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 45, prieš –20, susilaikė 11. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Per centrinį mikrofoną – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir papildomas – KRK.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas. Kaip papildomas siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nuomonės išsiskiria. Kolegos, balsuojame dėl papildomo komiteto. Kas už, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Už papildomą komitetą – Kaimo reikalų komitetą.
Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 35, prieš – 29, susilaikė 14. Nepritarta, kad Kaimo reikalų komitetas būtų papildomas, tačiau Statutas nedraudžia komitetui svarstyti šį projektą savo valia.
Kolegos, apsvarstyti visi darbotvarkės klausimai. Gegužės 19 dienos vakarinis posėdis baigtas. (Balsai salėje) Ką tik balsavome, kolegos. Ačiū. (Gongas) Geros likusios dienos. Dar šviesu, ji tęsis dar mažiausiai 6 valandas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.