LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO PATIKSLINTA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU2 SKIRSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

XIIIP-4206

 

 

2020-06-03  Nr. 109-P-21

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, Danguolė Zabulėnienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

Teisės departamento išvada,

2019-11-25

1

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.               Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo2 skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo.

 

 

 

Nepritarti

 

Panašios siūlomoms Projektu[1] teisės normų konkurencijos taisyklės yra nustatytos ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje:
„3. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.“

 

 

 

2

 

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis.

Nepritarti

Šiuo metu Investicijų įstatymo 2 straipsnyje esančios sąvokos nėra išdėstytos abėcėlės tvarka. Projektu  teikiamos naujos sąvokos išdėstytos abėcėlės tvarka, laikantis teisėkūros reikalavimų. Projektu Investicijų įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija ir nėra keičiamos kitų įstatymo straipsnių nuostatos, o, išdėsčius abėcėlės tvarka visą projekto 2 straipsnį, reikėtų peržiūrėti ir keisti visą Investicijų įstatymą bei jį išdėstyti nauja redakcija. Tai nėra šio  projekto tikslas.

 

 

5

1

 

 

3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių.

Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos. Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant  aukščiau nurodytus neaiškumus.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą patikslinti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“.

 

Atsižvelgiant į pastabą papildyti Projekto 7 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“

 

 

5

2

 

 

4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 12 punktą siūlome išdėstyti taip“:

 

„12) investicijoms į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys.

 

 

6

1

 

 

5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti.

Pritarti

Atsižvelgiant, iš projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 154 straipsnio 1 dalies pašalinama formuluotė „valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos“ iš siūlome išdėstyti taip:

 

„1. Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat stambaus projekto investicijų sutartyje stambiems projektams įgyvendinti taikomos šio įstatymo 155 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

 

6

3

3

 

6. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 154 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai  projekto nuostatą reikėtų patikslinti.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 154 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlome patikslinti ir išdėstyti taip:

 

„3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarties reikalavimams sutarčiai įvykdyti;“

 

 

6

 

 

 

7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo< ...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui.

Nepritarti

Remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis 2010–2018 m. Lietuvoje buvo įgyvendinti arba įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinka stambaus projekto kriterijus. Dėl labai nedidelio stambių projektų kiekio, išimties naudojimas būtų ypač retas, bet ženkliai paspartintų stambių projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką.

Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 155 straipsnio 3 dalies papunkčiuose numatytos šio termino išimtys (pavyzdžiui, visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;  patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms).

Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 156 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta stambaus projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas, juos informuos apie planuojamą kreipimąsi.

Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 155 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Taigi tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektams trūks informacijos ar dokumentų, termino pradžios eiga nebus skaičiuojama.

Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, nustato ilgiausią terminą („ne vėliau kaip“), todėl šis terminas negali būti ilginamas, tačiau trumpinamas gali būti.

 

 

6

 

 

 

8. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus.

Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga.  

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis.

Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“.

Atsižvelgti iš dalies

Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ įrašytinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“ ir siūlome išdėstyti taip:

„4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, žemės sklypo plano (žemės sklypo sutvarkymo) ir susisiekimo dalių visuma. [...]

 

Investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambaus projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio techninį projektą, susidedantį iš bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalių. Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui.

Tačiau prieš pradėdamas statybos darbus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privalomos ir kitos statinio projekto dalys, šios dalys privalės būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai ji privaloma), ne vėliau kaip iki statybos darbų pradžios. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių.

Taip pat išliks reikalavimas pateiki ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytus dokumentus Statybos įstatyme nustatyta tvarka (pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Šios nuostatos nebus taikomos, kai bus planuojami  kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai trūksta informacijos įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina, kad toks reguliavimas atitinka viešuosius interesus, įskaitant pastatų saugos ir kitus reikalavimus.

Už statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis teisės aktų reikalavimų atsakingas investuotojas. Todėl paaiškėjus, jog projekto sprendiniai, kurie nederinti su institucijomis neatitinka teisės aktų reikalavimų, už tai būtų atsakingas investuotojas.

 

 

6

6

 

 

9. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba.

Pritarti iš dalies

Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas nustato atlyginimo už savivaldybės inžinerinės infrastruktūros įrengimą tvarka. Todėl Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 6 dalis tikslintina, nustatant, jog inžinerinė infrastruktūra įrengiama neatlygintinai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Taigi investuotojas inžinerinę infrastruktūrą turės įsirengti savo lėšomis ir perduoti neatlygintinai, išskyrus atvejus, jeigu kiti įstatymai nustatys kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad įrengiama gali būti tik infrastruktūra, už kurios įrengimą atsakingos savivaldybės, t. y. vartoti sąvokas analogiškas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 6 dalis tikslintina ir siūlome išdėstyti taip:

 

„6. Investuotojas turi teisę įsirengti stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra) iki žemės sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybės administracija dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo (toliau – sutartis) nustatytas sąlygas. Savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą dėl sutarties sudarymo pagal investuotojo prašymą arba pateikia pasiūlymus sudaryti sutartį dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo prisijungiant prie esamų magistralinių tinklų arba investuotojui įrengiant naują infrastruktūrą iki žemės sklypo ribos, išskyrus, kai tam nėra techninių ar kitų objektyvių galimybių. Stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra iki žemės sklypo ribos sutartyje nustatytomis sąlygomis perduodama savivaldybės nuosavybėn neatlygintinaigali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.“

 

 

6

7

 

 

10. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą Projekto 6 straipsniu dėstomoje įstatymo 155 straipsnio 7 dalyje buvusi sąvoka „vadovas“ patikslinama į asmens, „einančio stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas)“.

 

 

6

7

2

 

11. Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas.

Nepritarti

Direktyvos 4 str. 1 d. vartojama formuluotė „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT).

Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą.

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza. Tokios pozicijos laikosi ir VDI:

„Taigi, informuojame, jog užsienietis gali teisėtai įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).” (Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=501).

Neteisėto buvimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio 3 dalis). Todėl jei užsienietis bus Lietuvoje neteisėtai, jis negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo.

Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). Vienas iš kontrolės mechanizmų LDU pranešimo pildymas – tai yra pranešimas SODRAI apie dirbančius užsieniečius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/idarbinu-uzsienieti).

Toks reguliavimas nėra naujas. Paprastesnės migracijos procedūros suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 15 straipsnį.

 

 

6

8

2

 

12. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis.

Nepritarti

Šiuo pakeitimu siekiama spartinti stambaus projekto įgyvendinimo terminus. Kadastro duomenų nustatymo procedūros išliks. Procedūra greitės, kadangi kadastro duomenys galės būti nustatomi kartu su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu.

Nors yra praktinė ir techninė galimybė, tačiau esamas teisinis reguliavimas neleidžia žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pradėti vykdyti, kai jau yra aiškūs teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendiniai (tai galima viešai matyti naudojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą), bet dokumentas dar nepatvirtintas (pavyzdžiui, vyksta projekto derinimas, tikrinimas, tvirtinimas).

Patvirtinti ir nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre galės būti tik tokie kadastro duomenys, kurie atitiks pavirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų keliamų reikalavimų, tai jie negalės būti patvirtinti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis) ir kadastriniai matavimai turės būti atlikti iš naujo. Visą riziką prisiims ir išlaidos teks kadastrinių matavimų užsakovui.

Tokias galimybes esamas reguliavimas sudaro, pvz., žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu: Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu galima atidalinti sklypus ar vykdyti kitas reikiamas procedūras. Tačiau pagal Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 ir 6 dalis tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą.

 

 

6

8

3

 

13. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina.

Pritarti

 

 

 

6

9

 

 

14. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo156 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 156 straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant terminą ir ją siūlome išdėstyti taip:

 

„9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.“

 

 

7

3

 

 

15. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“.

Pritarti

 

 

 

6

9

3

 

16. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo2 skirsnio 154 straipsnio 9 dalies,  155 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti

 

 

 

8

1

1

 

17. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Nepritarti

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba jau yra pateikusi 2019 m. vasario  26  d. Nr. 4-01-1932 antikorupcinio vertinimo pažymą dėl buvusio paketo (registracijos Nr. 4-01-1932).

2.

LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas,

2019-12-17

 

6

 

 

 

1. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, inter alia siūlomos Investicijų įstatymo 155 straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 154 straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (154 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 154 straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos.

Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 154 straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus.

Nepritarti

Investicijų įstatymo projekto nuostatos nustato pagrįstą diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai. Tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek pagal Konstitucinio Teismo[2] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambūs investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja.

Siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija).

Investicijų įstatyme nustatyti pagrindiniai stambiems projektams taikomo teisinio reguliavimo principai.  Investicijų įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose bus nustatyta Investicijų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, kaip reikalaujama vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Konstitucinio teismo doktrina.  Paraiškos vertinimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl teisinio neapibrėžtumo nėra.

Investicijų įstatyme negali būti numatyta imperatyvi nuostata dėl investicijų sutarties sudarymo su stambiais investuotojais, nes kituose įstatymuose yra numatytų apribojimų, kai investicijų sutartis negali būti sudaroma, pvz., kai investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, Investicijų įstatymo 8 straipsnyje numatytais atvejais ir pan. Todėl valstybė turi pasilikti teisę nesudaryti investicijų sutarties net ir tais atvejais, kai stambus projektas atitinka Investicijų įstatymo projekte nustatytus kriterijus.

Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai bus pateiki derinti teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

6

 

 

 

2. Įstatymo projektu siūloma Investicijų įstatymo 155 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyti, kad trečiosios šalies piliečiai, esantys Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB) 4 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių).

Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Įvertinus Investicijų įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nepritarti

Direktyvos 4 str. 1 d. vartojama formuluotė: „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT).

Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą.

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza. Tokios pozicijos laikosi ir VDI:

„Taigi, informuojame, jog užsienietis gali teisėtai įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).” (Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=501).

Neteisėto buvimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio 3 dalis). Todėl jei užsienietis bus Lietuvoje neteisėtai, jis negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo.

Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). Vienas iš kontrolės mechanizmų LDU pranešimo pildymas – tai yra pranešimas SODRAI apie dirbančius užsieniečius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/idarbinu-uzsienieti).

Atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas nėra naujas. Paprastesnės migracijos procedūros suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 15 straipsnį.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29 Nutarimas

Nr. 473

6

 

 

 

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12,  13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 
Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo
Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

     Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo  3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 155 straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra  stambų projektą įgyvendinančio juridinio  asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 155 straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 155 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 155 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 155 straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių.

Pritarti

Projekto 6 straipsniu išdėstomo Investicijų įstatymo 155 straipsnio 7 dalį siūlome išdėstyti taip:

„7. Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovui vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos investuotojo išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos narys nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, dėl leidimo gyventi išdavimo turi teisę kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas gyventi jam gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Akcininkai ir vadovas Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ Stambaus projekto investicijų sutartyje gali būti nustatomas skaičius darbuotojų, kurie:

1) atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir kurių atžvilgiu nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;

2)  Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs šiame punkte nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną nutraukia darbo sutartį su šiuo darbuotoju;

3) atleidžiami nuo pareigos dėl leidimo gyventi išdavimo ar pratęsimo pateikti valstybės institucijoms ar įstaigoms dokumentą, patvirtinantį darbuotojų turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, išskyrus atvejus, kai darbuotojas ketina dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, – tokiu atveju turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad darbuotojas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29 Nutarimas

Nr. 473

6

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti  taip:

„7. Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per  1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“

 

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29 Nutarimas

Nr. 473

6

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis: 

     specialioms tikslinėms dotacijoms savivaldybėms įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 154 straipsniu, kurio 9 dalyje nustatoma dotacija savivaldybėms, iš anksto sudarančioms sąlygas stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki 5 procentų stambaus projekto vertės specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką;

 

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29 Nutarimas

Nr. 473

6

 

 

 

     stambiems projektams įgyvendinti reikalingų profesinių standartų ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų ir (ar) jų modulių  peržiūrai ir prireikus jiems atnaujinti arba rengti, kuris yra numatytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje, kuriuo numatoma Investicijų įstatymą papildyti 155 straipsnio 9 dalies 2 punktu;

 

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29 Nutarimas

Nr. 473

6

 

 

 

     stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 155 straipsniu, kurio 9 dalies 3 punkte numatyta skirti lėšų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti;

 

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29 Nutarimas

Nr. 473

7

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.

 

Pritarti

Projekto 7 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

 

1. Šios įstatymoas 3 straipsnis, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1, 2, 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 20210 m. balandžio gruodžio 310 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2, 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatų.

43. Šio įstatymo 6 straipsniu išdėstytos Investicijų įstatymo ketvirtojo2 skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo.

54. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.

6. Iki šio įstatymo 5 straipsnio įsigaliojimo Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,

2020-06-03

2

26

 

N

4. Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:

„26. Laisvosios ekonominės zonos įmonė – ūkio subjektas, turintis laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą ir įgyvendinantis investicinį projektą laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.“

Pritarti

 

2.

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,

2020-06-03

5

2

 

 

Papildyti 5 straipsnį ir išdėstyti taip:

 

5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:

„12) investicijoms į stambius projektus ir laisvųjų ekonominių zonų įmonėms šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka ir apimtimi nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“

 

15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos

1. Šiame straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo.

2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktai nustato trumpesnius terminus. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šioje straipsnio dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:

<...>

Pritarti

 

 

 

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4206 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

 

6.2. Pasiūlymai:  negauta.

 

7. Balsavimo rezultatai: už - 9; prieš – 0; susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Valius Ąžuolas                                                                                                                                                                                

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė

 


[1] Projektu toliau tekste vadinamas LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU2 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-4206.

[2] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai.