LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 167
STENOGRAMA
2014 m. liepos 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos 10 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Dėl vedimo tvarkos iš karto. Baigsime, tik baigsime registruotis, iš karto ir galėsime…
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, turime situaciją, kurią aš jau vadinčiau standartine, kai turime iki pietų nespėtų išnagrinėti klausimų iš rytinės darbotvarkės. Tokiais atvejais mes paprastai alternatyviai balsuojame, ar tęsiame ir užbaigiame rytinę darbotvarkę, ar fiksuojame, kad rytinės nespėjome, keliama į kitą dieną, o vakare dirbame pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę. Aš siūlyčiau alternatyviai mums ir balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų visiškai teisėtas reikalavimas, bet aš norėčiau pasakyti, kad mes iš rytinės darbotvarkės turime ir 1-8 klausimą, dėl kurio buvo padaryta pertrauka tik iki kito posėdžio, todėl tikrai turime balsuoti, liko tik balsavimas. O dėl 1-9, 1-10a, b ir 1-11 mes apsispręsime salėje balsuodami, ar mes iš karto svarstome šituos klausimus, ar svarstysime kitą dieną. Dabar aš norėčiau pirmiausia pereiti prie rezervinių klausimų, nes Seimo Pirmininkė turi išvykti. (Šurmulys salėje) Norite balsuoti. Na, supratau. Gerai. Kolegos, aš iš karto pasakau, dėl 1-8 mes tuoj pat balsuosime. Dėl vedimo tvarkos – J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Dėl darbotvarkės. Jeigu kalbama apie tuos klausimus, kurie nebuvo pradėti ar pateikti, ar svarstyti rytiniame, galbūt mes turėtume apsispręsti. Bet jeigu kalbama apie 1-9 – Tautinių mažumų įstatymą, tai jis yra jau svarstymo stadijos, pradėtas svarstyti, tai yra svarstymo tąsa, todėl dėl jo jau nereikėtų balsuoti, reikėtų tęsti jo… Dėl kitų, be abejo, būtų galima apsispręsti.
PIRMININKAS. Aš manyčiau… Tik gal dar kartą A. Kubilius, bet labai trumpai, ir iš karto balsuojame. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, aš tą ir siūlau, nes čia klausimas toks: arba dirbame pagal Statutą, arba ne.
PIRMININKAS. Aš visiškai tą…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu pagal Statutą, laikas baigėsi, ir taškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad rytinės darbotvarkės klausimai 1-9, 1-10a, 1-10b ir 1-11 būtų svarstomi iš karto popietinėje darbotvarkėje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo 88: už – 43, prieš – 32, susilaikė 13. Taigi tie klausimai bus svarstomi kitą dieną. (Balsas salėje)
Rezervinius klausimus, kolegos, svarstome. Rezervinis pirmas klausimas – Nr. XIIP-1991… Dar dėl darbotvarkės. Seimo Pirmininke, kviečiame į tribūną ir pasakysime, kuriuos klausimus svarstome.
15.03 val.
Savaitės (nuo 2014-07-14) – 2014 m. liepos 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už supratimą. Noriu pristatyti kitos savaitės, t. y. mūsų paskutinės pavasario sesijos darbų savaitės, programą. Antradienį mes turime pradėti nuo Prezidento dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros teikimo“ ir antradienį tą procedūrą užbaigti. Toliau yra priėmimai mūsų svarstytų įstatymų, jau ne vieną kartą apie juos kalbėta, todėl gal aš atskirai ir nesustosiu. Ketvirtadienį, paskutiniąją dieną, bus naujai paskirtų ministrų priesaika ir visi priėmimai, kurie reikalingi užbaigti mūsų pavasario sesiją.
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos!
L. GRAUŽINIENĖ. Planuojama baigti 17 val. ir, kaip ir buvo prašyta iš opozicijos, ketvirtadienį ateis „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas pristatyti pranešimą apie Lietuvos šilumos ūkio pertvarką. Taip trumpai. Gal yra norinčių klausti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – Andrius. Norėjote? Prašau. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau paprašyti Seimo Pirmininkės. Kadangi vakar Audito komitetas apsvarstė Kredito unijų įstatymą, kurį siūlė Vyriausybė, ir 16 d. planuoja Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstyti šį projektą, gal mes galėtume jūsų paprašyti 17 d. ypatingos skubos, svarstymo ir priėmimo, tvarkos ir priimti šitą įstatymo projektą, nes yra tikrai labai daug Kredito unijų įstatymo projekto pakeitimų.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu tik komitetai bus užbaigę procedūras, tai mes baigsime tada, kad nepaliktume rudens sesijai. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas mato svarbą.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties turbūt negalėtumėte atsakyti į klausimą dėl antradienio pirmo klausimo, kas bus teikiamas į Ministro Pirmininko kandidatūrą, tiksliai šią minutę. Tai paklausčiau kito dalyko. Liberalų frakcija prašytų jūsų įtraukti Vyriausybės teikiamą įstatymų projektų paketą, susijusį su elektroniniu balsavimu. Jau beveik du mėnesiai, kaip projektas yra Vyriausybės pateiktas Seimui, ir pateikimo stadija, manau, tikrai neužtruktų. Deklaruota valia, kad svarbu pajudėti į priekį dėl elektroninio balsavimo įteisinimo. Tai būtų prašymas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš nežinau, buvo apsispręsta baigti svarstymus ir priėmimus, o tai būtų vėl naujas pradėjimas. Tiesiog jeigu liktų laiko ir Seimo nariai sutiktų dirbti ilgiau negu iki 17 val., tai jokių problemų. Bet mes planavome baigti 17 val., kad galėtume tvarkingai sugiedoti himną esant visiems Seimo nariams ir pilnai posėdžių salei. (Balsas salėje) Antradienis… Na, galbūt galima pasižiūrėti, bet pateikimas, jis, na, nelabai ką duos, galbūt rudens sesijai. Bet nematau problemų, jeigu reikės, galima pateikti.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kaip jūs manote, kada gali įvykti Pavardžių ir vardų rašymo įstatymo pateikimas? Jeigu mes įrašysime į priešpietinę darbotvarkę, vis nespėjame, užsitęsia. Manyčiau, kad šitas pateikimas yra tolygu apsisprendimui kaip ir dėl priėmimo, tai reikėtų rašyti antradienį 13 val. prieš priėmimus. Vieną kartą padėtume tašką, žinotume aiškų Seimo apsisprendimą, o ne išnaudojant statutines vingrybes žaisti tokį žaidimą.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš galvoju, kad antradienį pasistengsiu pirmininkauti, yra vien priėmimai, mes labai greitai ir sklandžiai turėtume dirbti. Kadangi privalome perkelti, mes privalome perkelti į pirmą dienos pusę, nes vis tiek dažniausiai į artimiausią posėdį perkeliama. Atsižvelgsime į jūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji Pirmininke, aš dėl antradienio darbotvarkės. 2-7 klausimas 19.15 val. Žinote, į šios dienos darbotvarkę šis klausimas nepateko. Ten yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra klausimas, kad verslo subjektai turi pildyti po 200 klausimų ir t. t. Komitetas jį apsvarstė. Jokių klausimų ir problemų nėra, visi dalykai išspręsti. Ar nebūtų galima paprašyti, kad antradienį kartu būtų ir priėmimas? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Jeigu bus bendras sutarimas Seime, jokių problemų. Kur svarstymo stadijoje bus nuomonių sutapimas, tikrai bus visur priėmimas tam, kad baigtume pavasario sesiją.
PIRMININKAS. Klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, aš vis pasigendu tokio labai svarbaus bazinio teisės akto projekto, kurį yra įregistravęs jūsų frakcijos vienas iš lyderių V. Gapšys, – valstybine ar poilsio diena skelbti klasės susitikimų dieną. Ar jūs nemanytumėte, kad šitas svarbus projektas galėtų atsirasti mūsų darbotvarkėje kaip ypatingos svarbos?
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš jus labai vertinu kaip intelektualą, tačiau čia pajuokavote visai ne vietoje. Pavasario sesijos darbų programoje šio projekto nėra.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš kreipiuosi dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto Nr. XIIP-1593(3). Vyriausybė, teikdama šį projektą, buvo prašiusi, kad tai būtų skubos tvarka. Informacinės visuomenės plėtros komitetas šį klausimą išnagrinėjo ir jau šiandieną galėjome šį įstatymo projektą priimti. Sakykite, dėl kokių priežasčių valdyba nesutiko įtraukti šio įstatymo projekto šiandieną? Dėkoju.
L. GRAUŽINIENĖ. Atvirai pasakius, esu pati pristabdžiusi ir dar svarstau, ar tikrai nereikia man kreiptis į kai kurias institucijas dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkei. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu kitos savaitės?.. Galime. (Balsai salėje) Norime balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate pateiktai kitos savaitės darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už balsavo – 72, susilaikė 17. Taigi kitos savaitės darbotvarkei yra pritarta.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1991 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada r-1 klausimas, projekto Nr. XIIP-1991. Pristatys taip pat Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, pirmininke. Kadangi pasikeitė kai kurie Seimo nariai ir mes turime naujus savo kolegas, atitinkamai yra susiję ir pakeitimai. Kaip esame sutarę Seniūnų sueigoje, išsamesnį keitimą tarp komitetų darysime rugsėjo mėnesį, kai grįšime į rudens sesiją, bet dabar išpildant pageidavimus tiesiog reikia pakeisti kai kur narių skaičių: Ekonomikos komitete vienu sumažinti ir Žmogaus teisių komitete vienu padidinti. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Prašom balsuoti už visą nutarimą. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsavo 85: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi nutarimui Nr. XIIP-1991 yra pritarta. (Gongas)
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1992 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R-2 klausimas, projekto Nr. XIIP-1992. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Kaip aš ir minėjau, yra keičiamos pavardės komitetuose. Jūs turbūt turite. Aš taupydama jūsų brangų laiką neskaitysiu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 7 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 8 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Dabar dėl viso. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 80: už – 77, susilaikė 3. Taigi nutarimui Nr. XIIP-1992 yra pritarta. (Gongas)
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XII-9 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1993 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R-3 klausimas, projekto Nr. XIIP-1995. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi P. Auštrevičius yra išrinktas į Europos Parlamentą ir jau sėkmingai įsiliejo į jo veiklą, reikia jį tiesiog išbraukti iš Seimo valdybos sudėties.
PIRMININKAS. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti? Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Kadangi vienas straipsnis, iš karto balsuojame už visą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Tuoj, tuoj. Kompiuteriui per greitai atlikti priėmimą ir svarstymą ir jis sustojo dar ties pateikimu.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pakeitimas dėl P. Auštrevičiaus. Išbraukiam iš pavaduotojų.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsavo 95: už – 89, susilaikė 6. Taigi nutarimo projektui Nr. XIIP-1995… Nr. XIIP-1993, čia trečias buvo, yra pritarta. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XII-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1995 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezervinis… Čia labai sumaišyti numeriai. Grįžtame prie r-3, projekto Nr. XIIP-1995. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Čia Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“.
L. GRAUŽINIENĖ. Atsiprašau, jeigu praleidau. Čia irgi dėl pasikeitimų keičiasi komitetų narių pavaduotojai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti? Galime pritarti. Po pateikimo yra pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti po svarstymo? Yra pritarta.
Ir balsavimas dėl viso nutarimo. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 100 Seimo narių, balsavo 98: už – 96, susilaikė 2. Nutarimui (projekto Nr. XIIP-1995) yra pritarta. (Gongas)
15.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1994 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R-5 klausimas – Seimo nutarimas dėl Seniūnų sueigos sudarymo, projektas Nr. XIIP-1994. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Yra išbraukiami P. Auštrevičius ir V. Vasiliauskas, nes nebeliko frakcijos „Drąsos kelias“.
PIRMININKAS. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
Priėmimas. Kas pritariate (vienas straipsnis) visam nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 99 Seimo nariai, balsavo 98: už – 96, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-1996) yra priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. XII-197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1996 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės r-6 klausimas, projektas Nr. XIIP-1996. (Balsai salėje) Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ne 5?
PIRMININKAS. Dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo.
L. GRAUŽINIENĖ. Nebuvo 5.
PIRMININKAS. Dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės.
L. GRAUŽINIENĖ. Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo nebuvo.
PIRMININKAS. Dabar buvo, ką tik pritarėme.
L. GRAUŽINIENĖ. Atsiprašau, aš pati susimaišiau.
Šeštas, taip. Labai daug nutarimų. Dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės. Čia išbraukiama N. Venckienė. Pavardė išbraukiama.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti.
Prašome balsuoti dėl viso. Kas pritariate šiam nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 92 Seimo nariai, balsavo 91: už – 89, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-1996) yra priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. XII-36 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1997 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės r-7 klausimas, projektas Nr. XIIP-1997. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Sporto ir jaunimo reikalų komisija padidėja vienu nariu. Į ją įrašomas R. A. Ručys.
PIRMININKAS. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Ir priėmimas. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl viso nutarimo. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 100 Seimo narių, balsavo 99: už – 97, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-1997) yra priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1998 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R-8 klausimas, projektas Nr. XIIP-1998. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Čia kalbama apie Pasipriešinimo okupaciniams režimams ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudėties pakeitimą. V. Skarbalių keičia V. Filipovičienė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
Priėmimo stadija. Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Balsuojame dėl viso pateikto nutarimo projekto. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 97 Seimo nariai, balsavo 96: už – 95 susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-1998) yra priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-63 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1999 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis r-9 klausimas, projektas Nr. XIIP-1999. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Dėl Seimo Konstitucijos komisijos. Yra papildoma vienu nariu – bus 14. Į ją įsilieja S. Brundza.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Svarstymo stadija. Po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Kas pritariate pateikiam nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 101 Seimo narys, balsavo 100: už – 98, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-1999) yra priimtas. (Gongas)
M. Bastys – repliką. Prašau.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo, kurio Nr. XIIP-1593(3). Šis įstatymas buvo teiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir buvo prašoma, kad jisai būtų svarstomas skubos tvarka. Atsižvelgus į Teisės departamento išvadas, Seimo narių iniciatyva buvo patobulintas ir iš esmės tas įstatymas turėtų būti priimtas. Buvo gana daug laiko išsiaiškinti, jeigu kilo kokių abejonių dėl šio įstatymo skaidrumo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dar, matau, V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Aš nelabai suprantu, koks čia žanras yra vidury plenarinio posėdžio atsistoti ir kažko prašyti, bet esmė – kad mes iš ryto išsprendėme klausimą… (Balsai salėje) Ką? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar Vytautas. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Manau, kad neturime jokio statutinio pagrindo grįžti prie šio klausimo.
PIRMININKAS. Vytautai, jūs visiškai teisus. Visiškai teisus. Ar norite? A. Mazuronis? Supratau. Ačiū. (Šurmulys salėje)
15.29 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 32 ir 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1769(3) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame į rytinę darbotvarkę. Klausimas 1-8 – Nr. XIIP-1769. Liko tik priėmimas ir liko tik balsavimas. Pasirodo, ne viską ir aš žinojau. Atsiprašau, galvojau, kad pertrauka, ir liko tik balsavimas. Kolegos, kadangi buvo nepritarta P. Urbšio pasiūlymui, dabar reikėtų balsuoti už visą 6 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Tada prašom balsuoti už 6 straipsnį. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog ieškojau tam tikro sprendimo per pertrauką, mes čia tarėmės su pranešėjais, jeigu galėtų patvirtinti, nuo to priklausytų mūsų tolesnis balsavimas. Jeigu mes prie šito klausimo dėl atestacijos grįžtume rudens sesijoje, nes įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d., išspręstume šitą koliziją, kuri dabar kyla, mes galėtume toliau tęsti šitą įstatymo priėmimą, o kiti straipsniai reikalingi. Tai jeigu pranešėjas sutinka, kaip siūlo P. Urbšys, tada būtų galima pritarti šitam įstatymo straipsniui, nes kitaip tada reikėtų balsuoti prieš jį ir prieš visą įstatymą.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip, iš tiesų mes diskutavome ir sutarėme, kad rudenį grįšime prie šio pasiūlymo, diskutuosime. Dabar tiesiog siūlau toliau šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, balsuojame ar nereikia? (R. J. Dagys: „Tai dar kitų pataisų yra, dar P. Urbšio dvi pataisos yra…“) Balsuojame už 6 straipsnį. Kas pritariate straipsniui be pakeitimų, jam komitetas pritarė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojate už 6 straipsnį.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 61, prieš – 2, susilaikė 28. 6 straipsniui pritarta.
Toliau 7 straipsnis. Gal galime bendru sutarimu, nes nėra pakeitimų? Galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta. 8 straipsniui galime pritarti, nes nėra jokių pakeitimų? Galime. Ačiū. Pritarta. 9 straipsniui galime pritarti? Nėra pakeitimų. Ačiū. Pritarta.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas… Prašom.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Teisės departamentas iš tiesų teikia pastabą dėl pasiūlymo dėl pareigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai imtis visų įmanomų priemonių, kad, atsisakius išduoti licenciją, sustabdžius ar kitaip licencijos galiojimą, būtų apsaugoti socialinių paslaugų gavėjų interesai ir užtikrintas jiems reikalingų socialinių paslaugų tęstinumas. Antra pastaba prie to paties yra, kad turėtų būti sureguliuotos šios įstatymo nuostatos, kur yra pereinamojo pobūdžio ir kur nuolatinio.
Komitetas nepritarė argumentuodamas tuo, kad iš tiesų tuo pasiūlymu nėra nurodoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teikti socialines paslaugas. Yra tik akcentuojama tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip vykdančioji socialinių paslaugų politiką, turėtų atsakomybę būtent už socialinių paslaugų gavėjų interesų apsaugą.
Ir antras aspektas, komiteto argumentas, kad iš tiesų nuostata taikoma šiuo metu veikiančioms socialinės globos įstaigoms ir netaikoma naujai steigiamoms socialinės globos įstaigoms. Komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Motyvų yra. Gerai, išsibraukė. 10 straipsniui galime pritarti, kadangi komitetas pritarė? Pritarta. Ačiū.
Dėl 11 straipsnio pakeitimų ir pasiūlymų nėra? Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Dėl 12 straipsnio taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti? Galime. Pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra pasiūlymas Seimo nario P. Urbšio, kuriam komitetas… Prašom P. Urbšį pristatyti savo klausimą.
P. URBŠYS (MSNG). Dabar pagal siūlymą yra tai, kad 100 % sumos, kuri yra skiriama specialiai paslaugai, būtų skiriama… kad įstaiga galėtų būtent šitą sumą administruoti. Iki tol buvo tai, kad įstaiga galėjo administruoti tik 80 %, o 20 % buvo palikta pačiam asmeniui. Motyvuojama buvo tuo, kad šitą tvarką reikia pakeisti, nes 20 % būdavo dažniausiai panaudojama ne pagal paskirtį.
Bet aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad iš tikrųjų šitas įstatymas reglamentuoja ir nustato tvarką, užtikrina asmenų teisę gauti šitas paslaugas, o įstaigą tas paslaugas teikti. Tai jeigu mes norime, kad nebūtų pažeistos asmenų teisės, aš manau, logiška, kad mes turėtume įrašyti, kad 100 % kompensacijos, kuri skiriama mokėti už trumpalaikę socialinę globą, būtų padengta pagal šio asmens slaugos ar priežiūros poreikius. Tie slaugos ar priežiūros poreikiai yra nustatyti pagal teisės aktus, tai nėra tai, ką žmogus gali išsigalvoti, kas tai yra tie poreikiai. Aš manau, kad tai įrašę mes užtikrintume, kad įstaigos nepiktnaudžiautų ir iš tikrųjų tas lėšas panaudotų pagal paskirtį. Tuo labiau, atkreipkime dėmesį, kad šiose įstaigose, valstybinėse įstaigose, tokie gyventojai, kurie gauna šitas paslaugas, sudaro 41 %. Tai aš kviečiu Seimo narius palaikyti mano siūlymą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko P. Urbšio pasiūlymą? Prašom balsuoti. Pažiūrėkime, kas palaikote P. Urbšio pasiūlymą, prašom balsuoti. Reikia 29 Seimo narių palaikymo, kad galėtume svarstyti toliau.
Nėra 29, yra tik 27. Pataisa nebus svarstoma.
Visam 13 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 14 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 15 straipsniui, dėl kurio nėra pasiūlymų, galime pritarti? Pritarta. 16 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 17 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, ne viena. Komiteto nuomonė. Prašom.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Čia komitetas iš dalies pritarė ir iš tiesų pakoregavo pagal Teisės departamento pasiūlymą, tai iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. 18 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ačiū jums, kad pateikėte Seimo komiteto nuomonę. Balsuojame. Dabar dėl viso. Dėl viso yra tik už, gal gali K. Miškinienė nekalbėti? Ačiū, kad supratote, nes laikas tikrai mus spaudžia. Balsuojame, kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 96 Seimo nariai, balsavo 94: už – 90, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas Nr. XIIP-1769 priimtas. (Gongas) Įstatymas, atsiprašau. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1769) priimtas. (Gongas) Ačiū už pataisymą, kolega. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – Alma. Prašom.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Pirmininke, prašom įskaityti mano balsą už, nesuveikė technika.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl protokolo – A. Monkauskaitė už.
15.40 val.
Paso įstatymo Nr. IX-590 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-262(2) (priėmimas)
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas, projekto Nr. XIIP-262(2). Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto atstovas M. Adomėnas. Nieko nėra, galite neiti. Viskas, kaip suprantu, yra gerai.
Kolegos, priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Dėl viso įstatymo. Kolegos, J. Razma nori kalbėti už. Gal galime nekalbėti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal reikia?
PIRMININKAS. Norite kalbėti. Prašom, jūsų teisė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau ne vienoje kadencijoje ir ne vieną kartą buvo siūlymas, kad pase būtų galima įrašyti ir tautybę. Tikiuosi, galų gale šiuo balsavimu mes tą klausimą išspręsime, kad tiems žmonėms, mūsų piliečiams, kuriems tautybė iš tikrųjų yra labai svarbus dalykas, labai svarbus jo tapatybės momentas, bus galimybė matyti tą įrašą pase ir keičiantis pasui tą bus galima išspręsti. Man atrodo, įstatymo projekte viskas tvarkingai surašyta, kad šis reikalavimas nebūtų taikomas atgal, kitaip sakant, kad nebūtų pradėta reikalauti įrašyti jau į esančius pasus. Manau, kad tas klausimas galės būti ramiai išspręstas ir nesukels jokių praktinių problemų.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso prieš – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, viena vertus, visiškai suprantamas noras užsirašyti asmens dokumente, kaip ir bet kur kitur, tai, kas žmogui yra svarbu. Tautybė daugeliui iš mūsų, man atrodo, yra labai svarbus dalykas. Kita vertus, toks dalykas, kuris tarsi turėtų nesukelti jokių problemų, galima rašyti, galima nerašyti, iš tikrųjų slepia labai didelę problemą. Tokią didelę, apie kurią daugelis turbūt nesusimąstome. Pasas yra asmens dokumentas ir jame įrašyti visi duomenys turi tam tikrą tikslą: vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, paso numeris. Visa tai yra kažkur naudojama, tai yra prasmingi duomenys. Neprasmingų duomenų pase tiesiog nėra.
Jeigu mes duomenis rašome į oficialų dokumentą, jeigu mes įtraukiame juos į registrą, vadinasi, tai yra duomenys, kurių kam nors reikia. Oficialiame pagrindiniame dokumente užrašyti duomenys, kurie kam nors reikalingi, kelia klausimą – kam? Kam reikalinga tautybė? Mes visi galime jaustis lietuviais, lenkais, rusais, žydais, bet užrašymas ar neužrašymas pase netrukdo kuo nors jaustis ar nesijausti. Bet jeigu jau tai užrašyta pase, net jeigu galima ir nesirinkti, mes niekada negalime būti tikri, kas šaus į galvą kurią nors dieną valstybės institucijoms, privačioms institucijoms ar bet kam. Mes istorijoje turime daugybę pavyzdžių, kai pradėta registruoti vienos tautybės asmenis, pradėta žiūrėti, gal reikėtų ką nors pozityviai arba negatyviai diskriminuoti. Ir staiga nekaltas dalykas tampa labai sudėtingu ir rimtu dalyku. Girdžiu J. Razmą, nors stovi už dešimt žmonių, kaip replikuoja, kad galima nerašyti. Taip, galima nerašyti. Bet dar kartą kartoju, kad istorijoje ne kartą buvo skaudžių pavyzdžių, kai galima ir nerašyti, bet neužsirašius tu tampi atstumtuoju ir nereikalinguoju.
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Labai prašau neužlipti ant to paties grėblio. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš supratau, kad nebus taip… Motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Iš tikrųjų nesiruošiau kalbėti ir maniau, kad šitą įstatymo projektą mes tikrai priimsime bendru sutarimu. Tačiau tokios kolegos pastabos, kad tautybė neprasmingas reiškinys, kelia nuostabą. Manau, kad pasididžiavimas savo tautybe kaip išraiška yra svarbus ir nuogąstavimas, kad mus neva kas nors suskaičiuos, kad kam nors tie duomenys gali būti reikalingi blogiems dalykams… Manau, bet kur užrašyti, kad mes priklausome vienai ar kitai tautybei, yra pasididžiavimo išraiška. Siūlau gerbiamojo teikėjo M. Zasčiurinsko teikiamam įstatymo projektui pritarti, nes jis yra puikus ir labai laiku.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, skirtumas tarp pilietybės ir tautybės egzistuoja tik lietuvių kalboje ir yra gana dirbtinis. Jeigu teko pildyti vizų anketas, visur kalbama apie nationality, tautybę, kuri reiškia priklausymą pilietybei. Taigi mes visi esame Lietuvos piliečiai, šiuo požiūriu vienos pilietybės ir pasas tą turi fiksuoti. Jis liudija tam tikros valstybės priklausymą ir gynimą. Papildoma informacija, ypač turint omeny tai, kas dabar vyksta Rytų Ukrainoje, kai atradus savo tėvynainius einama jų gelbėti, gali tapti priedanga skleisti tėvynainių tinklus, gali tapti formaliu pretekstu vėliau teisių gynimo ir intervencijos atveju. Kas yra tautybė žmogaus, kurio tėvai yra skirtingų tautybių? Tai yra subjektyvus dalykas, jo paties apsisprendimo klausimas, ir tai neturėtų būti fiksuojama dokumente, kuris turi oficialaus valstybės dokumento statusą, nes tie dalykai galų gale gali keistis. Keičiasi savimonė, mišrios šeimos narys gali atrasti savyje kitokią tapatybę. Pats esu matęs tokių atvejų, kai iš mišrios šeimos baltarusiai staiga tampa lietuviais arba atvirkščiai. Kitaip tariant, dokumentas turi parodyti oficialią informaciją, kuri yra žinoma valstybei. Jo asmeninis apsisprendimas… Tautiškumą galima išreikšti daugeliu kitų būdų, kurie nesuteikia formalaus pagrindo kitoms valstybėms pradėti traktuoti tuos žmones kaip savo specialaus intereso objektą. Todėl siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėčiau paprašyti jūsų nesigėdinti savo tautybės. Čia nėra ir negali būti jokios gėdos. Tautybė yra tai, kuo mes turime didžiuotis, ypač globalizacijos proceso metu. Tai viena.
Antra. Supraskime, jūs negalite kaitalioti savo tautybės, jūs gimėte ir tai fiksuojama gimimo dokumente. Nepainiokime kiaušinių su arbūzais, nes jie yra šiek tiek skirtingi dalykai.
Ir dar. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama, kad žmogus, jeigu nori, jis gali įsirašyti savo tautybę, jokios prievartos nėra, nieko. Čia yra gryna pasirinkimo laisvė.
Ir baigdamas noriu dar kartą pasakyti – nesigėdykime to, kuo mes esame, nesigėdykime savo tautybės. Pažiūrėkime, kaip per futbolo čempionatą didžiuojamasi savo tautybe, kad tu esi brazilas, nors rezultatai kartais būna nekokie. (Balsai salėje) Kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip aš matau ir pavojų, labai nemažai pavojų šiame įstatymo projekte. Nesutinku su M. Zasčiurinsku, kad tautybės laisvai keisti negalima. Pavyzdžiui, latvis Ozols tapo lietuviu Ozolu ir jis tą pakeitė, kai dar buvo įrašoma dokumentuose. Asmenybę ir pilietybę turi identifikuoti paso duomenys (tai yra svarbūs dalykai), bet ne įvairius mus diferencijuojančius dalykus. Mus gali diferencijuoti įvairūs dalykai. Gali diferencijuoti pilietybę, gali diferencijuoti kitos socialinės bendrijos, ne tik tautinės bendrijos. Galų gale mes net nerašome, ar tai yra vyras, ar moteris. (Balsai salėje) Žiūrėkite, pagal pavardę galite suprasti, bet jis gali save visai kitaip identifikuoti, kaip puikiai suprantate. Mes nerašome tokių dalykų. Tai aš dabar laukiu, kada kokie nors žmonės pradės reikalauti, kiek dar įvairių būdų, kitokių identifikacijų prirašyti į tą pasą. Tikrai čia nieko papildomai nereikia rašyti be to, kas yra. O šiuo pagrindu, ką Ukraina parodė, galima kurstyti santaikas, nesantaikas.
Man keista, kad šitokie įstatymų projektai kyla iš tautinės daugumos atstovų. Aš suprasčiau, jeigu kiti keltų juos.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man labai keista klausyti kai kurių iškilių žmonių, kolegų tokius samprotavimus – bijoti savo tautybės. Noriu priminti anuos laikus. Aš džiaugiausi, kai pase buvo parašyta, kad tautybė – esu lietuvis. Dabar mes atgavome nepriklausomybę ir svarstome, kad nebebus užrašyta mūsų tautybė – lietuvis, nueinama į kažkokius nesuprantamus dalykus. Na, trūksta žodžių. Todėl aš noriu padėkoti gerbiamajam M. Zasčiurinskui, kad jis teikia Paso įstatymo straipsnio papildymą, ir kviečiu visus sąžiningus, dorus lietuvius balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Visada laikiau save padoriu, besididžiuojančiu savo tautybe lietuviu. Ir man visiškai nesvarbu, kad kas nors flomasteriu mano pase įrašys mano tautybę. Nuo to mano pasididžiavimas savo tautybe visiškai nepasikeis.
Spekuliuojant patriotiniais šūkiais, pamirštami visiškai paprasti ir natūralūs argumentai, kurie buvo išsakyti svarstant šį projektą Žmogaus teisių komitete. Vidaus reikalų ministerijos atstovai pateikė informaciją, kad tik dviejose Afrikos valstybėse tokia nuostata galioja. Aš suprantu, kad šiame Seime Europos Sąjungos standartai nėra joks argumentas. Bet nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje tokio reiškinio nėra.
Kitas dalykas. Ar mes tik į pasą rašysime tautybę, ar ir į kortelę? Juk daugybė Lietuvos žmonių turi tik korteles. Jeigu jie norės įrašyti tautybę į kortelę, ką mes tada darysime? Spausdinsime naujas korteles su papildomais laukeliais? Turbūt reikėtų kalbėti ir apie tai, o ne svaidytis patriotiniais šūkiais ir čia visus, atsiprašau, kaltinti arba gėdinti dėl nebūtų dalykų. Prieš balsuosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 56, prieš – 11, susilaikė 24. Įstatymui (projekto Nr. XIIP-262) yra pritarta. (Gongas)
Darbotvarkės 2a klausimas. Supratau, kad norėsite kalbėti. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mane stebina, žiūriu, ne dauguma, bet kai kurie konservatoriai. Gal jūs gėdinatės savo vardo, savo partijos, kad esate krikščionys demokratai? Pažiūrėkite, kas darosi Europoje, kokias madas jūs vaikotės? Jau dabar kai kuriose Skandinavijos šalyse negalima vadinti tėvais, reikia vadinti kažkokiais ono. Kas darosi? Net sovietiniais laikais, kai norėjo niveliuoti visas tautas, pase buvo įrašyta lietuvis, ir nesigėdijome tada įsirašyti lietuviais. Dabar jūs gėdinatės, kad esate lietuviai. Kokie jūs čia krikščionys demokratai, ką jūs čia kalbate!
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš trumpai. Gerbiamieji kolegos, tikrai noriu padėkoti, nes trečias kartas nemelavo. Trečioje kadencijoje galų gale priimtas šitas įstatymas. Taigi dėkui visiems.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau vienam didžiam kovotojui prieš gėjus pasakyti, kad greitai būtinai reikės užrašyti, kad esi vyras, nes kitaip nesuprasi. O be to įrašo dabar niekaip negalės suprasti, kad Gražulis yra lietuvis.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, retai išeinu replikuoti. Bet žinote, iš išverstų akių, putų lūpų kampuose matyti, kad užėjo paūmėjimas ponui P. Gražuliui. Pirma pažiūrėk į schemą, kas balsavo, ir atsisuk bent jau į kairę pusę, jeigu nori ant ko nors rėkti. Bet pats sužlugdei tą pačią Krikščionių demokratų partiją ir dabar, matyt, iš pavydo nuolat dergi ją. Negražu. Sėsk į vietą, susitvarkyk, užsirišk kaklaraištį, čia tau ne lauke vaikščioti. Žiūrėk, kaip atrodai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, matau, jau prasidėjo… J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Gerbiamieji broliai ir seserys lietuviai, na, nesipykite tarpusavy. Pažiūrėkite į tautinių mažumų pavyzdį, mes balsavome, kad jūs turėtumėte galimybę įrašyti, kad esate lietuviai, ir viskas gerai. Nesipykite tarpusavy, gerbiamieji. (Balsai salėje) Už Lietuvą. Nesipykite.
PIRMININKAS. P. Gražulis, bet labai trumpai. Jeigu daug, išjungsiu.
P. GRAŽULIS (TTF). Paminėjo mano pavardę ir vardą konservatoriai. Gerbiamasis Matulai, aš kalbėjau apie tuos, kurie kalbėjo per mikrofoną, konservatoriai. Ar jie krikščionys demokratai, nežinau. Jie pasisakė prieš. Ar tu negirdėjai? Nejaugi jūs irgi taip, kaip konservatoriai, net negirdite savęs. Na, girdėkite truputį ir save, ką kalba saviškiai. Ar aš netiesą sakiau? Bet taip, ir pagyriau tuos, kurie balsavo už, ir dabar pagiriu tuos, kurie balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. A. Patackas. Prašau. (Balsai salėje)
A. V. PATACKAS (MSNG). Prašau pataisyti, aš apsirikau. Aš balsuoju už.
PIRMININKAS. A. V. Patackas balsavo už. Dėl protokolo yra įrašyta.
15.57 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1210(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2a klausimas – Nr. XIIP-1210. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Kadangi nieko čia nėra, tai turbūt iš karto pereiname prie balsavimo. Ar norite ką nors pridurti? Balsuojame, čia viskas yra aišku. Viskas gerai. (Balsai salėje)
Pastraipsniui. (Balsai salėje: „Nieko nėra, nėra nieko!“) Tik vienas straipsnis, tai iš karto ir balsuojame. Ar yra dėl motyvų, pažiūrėkime. Motyvai prieš – V. Gapšys. Bet aš nematau V. Gapšio. Nėra. Taigi, kolegos, balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 85: už – 69, susilaikė 16. Įstatymui (projekto Nr. XIIP-1210) pritarta. (Gongas)
15.58 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55, 80, 801, 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1211(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2b klausimas – jį lydintis įstatymo projektas Nr. XIIP-1211. Irgi pastraipsniui. Kolegos, 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Prašom balsuoti už visą įstatymo projektą. Kas pritariate pateiktam projektui (priėmimo stadija), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 83: už – 74, susilaikė 9. Įstatymo projektas Nr. XIIP-1211 yra priimtas. (Gongas)
16.00 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo Nr. VIII-822 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-5003(2) (priėmimas)
2-3a klausimas, projektas Nr. XIP-5003. Pranešėja – A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Po svarstymo gavome tiktai Teisės departamento pasiūlymus, į juos esame atsižvelgę, sutvarkėme įstatymą komitete. Seimo narių ar visuomeninių organizacijų papildomų pasiūlymų nebuvo gauta. Žodžiu, turėtume priimti.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, ar galime dabar pritarti visam 1 straipsniui, kuriame yra net 17 straipsniukų? Ar galime pritarti? Su Teisės departamento pastabom, kuriom komitetas pritarė, ar galime pritarti? Ačiū. Yra pritarta.
2 straipsnis.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Čia yra Teisės departamento siūlymas, kuriam mes niekaip negalėjome pritarti. Tai yra dėl „andragogo“ sąvokos. Iš tikrųjų mes suderinome su Kalbos komisija.
PIRMININKAS. Mes iš karto visiems pritarėme.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Galime. Ačiū.
Balsuojame už visą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai: už – 76, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr. XIP-5003 yra pritarta. (Gongas) Priimtas.
16.03 val.
Darbo kodekso 150, 181 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-5004(2) (priėmimas)
2-3b klausimas, projektas Nr. XIP-5004. Pranešėjas – A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys. Čia galime iš karto papunkčiui balsuoti. Kolegos, ar 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą įstatymo projektą. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80 Seimo narių, balsavo 78, už – 78. Įstatymas (projektas Nr. XIP-5004) yra priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1896(2) (priėmimas)
2-4 klausimas, projektas Nr. XIIP-1896. Pranešėjas – A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Bet kadangi nieko nėra, tai mes pirmininko ir nekviesime. Straipsnis yra tiktai vienas.
Taigi balsuojame iš karto. Vis dėlto yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Yra ir prieš, ir už. Pradedame nuo už – R. J. Dagys. Prašom. Rimantai Jonai, prašau, motyvai. Ar jūs už? Ne, nenori. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal ir nebūčiau taip kategoriškai prieš, bet gaila, kad svarstymo stadijoje buvo atmestas mano pasiūlymas. Kai būtent toje fermos teritorijoje susidarančias atliekas naudoja statoma biodujų jėgainė, tai yra viena situacija, ir tikrai tada būtų galima leisti supaprastinta tvarka, bet jeigu yra tokia situacija, kad, sakykim, tai biodujų jėgainei srutas reikia vežti iš kažkur, reikia vežti per gyvenvietes, tikrai žmonių reakcija tokiais atvejais nėra pati palankiausia.
Turiu aš tokių pavyzdžių savo apygardoje, kai mažesnės biodujų jėgainės statymo vis dėlto buvo atsisakyta, nes visuomenė sukilo kategoriškai prieš. Gal žmonės kartais ir perdėtai nuogąstauja dėl tų poveikių, bet dabar mes, leidę supaprastinta tvarka, eliminuojame žmonėms galimybę pasisakyti per poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Todėl aš ir susilaikysiu, nors suprantu, kad gal tai ir yra atskirais atvejais pozityvus dalykas.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties tai yra pozityvus dalykas, nes biodujų jėgainės prie fermų būtent ir yra skirtos kvapams neutralizuoti, tai yra amoniako išmetimą ir amoniako taršą eliminuoti. Todėl jos yra prie fermų, būtent jų teritorijoje, fermų žemėje. Ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsiradus naujam Teritorijų planavimo įstatymui, o esančiam, priimtam prieš keletą metų, atrodo, 2011 m., Atsinaujinančių išteklių įstatymui, atsirado tam tikra kolizija. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau ištaisyti tą klaidą ir mažinti taršą.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 82: už – 72, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1896) yra priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1941(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1942(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1943(2), Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1944(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1945(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 3, 7, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1946(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1947(2), Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1948(2) (svarstymas)
Kiti klausimai prasideda 2-5a ir baigiasi 2-5h. Kolegos, čia gana daug komitetų svarstė. Kviečiu pranešėją J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Jis pasisakys už visus įstatymų projektus, nes komitetas svarstė būtent visus juos. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė aštuonis projektus, kurie savo esme yra lydimieji Civilinio kodekso įstatymo bei Civilinio proceso įstatymo projektų, kurių svarstymo stadija jau įvyko ankstėliau. Tiesiog komitetas taiso tam tikras spragas, kurių galbūt neįžvelgė Teisingumo ministerija ir kitos ministerijos, todėl reikia pataisyti Akcinių bendrovių, Biudžetinių įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių įstatymo, Mažųjų bendrijų, Ūkinių bendrijų, Viešųjų įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių ir Žemės ūkio bendrovių įstatymus dėl šių subjektų likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva. Visiems projektams komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto galėtumėte nuomonę pasakyti, nes svarstė irgi ne vieną klausimą – net tris. A. Bilotaitė buvo, bet gal yra dar kas nors? A. Strelčiūnas. Prašau pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir visiems pasiūlymams pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat svarstė Kaimo reikalų komitetas. Iš tiesų svarstė tik kelis klausimus, bet vis tiek reikia jų nuomonę išgirsti. P. Čimbaras. Prašau pristatyti. Tau reikia pristatyti, nes jūsų komitetas svarstė Kooperatinių bendrovių ir Žemės ūkio bendrovių įstatymų projektus.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti visiems bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
16.11 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3440(2) (svarstymas)
2-6 klausimas, projektas Nr. XIP-3440(2). Pranešėja – B. Vėsaitė, Ekonomikos komitetas. Taip pat ruošiasi R. Markauskas, jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Svarstymo stadija. Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R. Markauskas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-3440(2) ir priėmė tokią išvadą: atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nebus pasiekti projekto aiškinamajame rašte išvardyti tikslai paskatinti viešųjų ir privačių projektų veiklą Lietuvoje, pritraukti investicijas, vystyti viešąją infrastruktūrą, nes ir dabartiniu metu privatūs subjektai turi teisę inicijuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus, pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolega Artūrai Skardžiau, gal už nenorite kalbėti? Galite nekalbėti? Ačiū už supratimą.
Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Kaip sakote? Norite balsuoti. Prašau balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Kolegos, svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas pritaria.
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 68, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
16.14 val.
Kelių įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1348(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas, projektas Nr. XIIP-1348(2). Pranešėjas – J. Razma. Prašau. Pristatykite Ekonomikos komiteto išvadas. Ruošiasi P. Čimbaras, jis pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, priminsiu, jog šis projektas atsirado rūpinantis sodininkų interesais, siekiant įteisinti ten esančius kelius. Iš pradžių buvo pasiūlyta nauja kelių kategorija – sodų keliai. Komitete mes su Vyriausybės atstovais diskutuodami bendru sutarimu sutikome, kad būtų nelogiška įrašyti tokią naują sąvoką. Yra daržo keliai, yra miško keliai. Juk taip nepradėsime vadinti. Tiesiog komitete buvo rastas kompromisas – įtraukta dar viena žemesnė kelių kategorija – IV kategorijos keliai, kur jau numatytas siauresnis plotis, t. y. tik 8 metrai, įskaitant ir griovius, taip pat daug mažesnis reikalavimas, koks turi būti atstumas iki prie kelio esančių statinių. Šiuo atveju tai yra 3 metrai, kai kitų kategorijų keliams yra 10 metrų. Aš manau, tai šiek tiek išspręs sodininkų reikalus, nors gal ne tiek, kiek jie tikėtųsi. Tie 8 metrai tikrai ne visai dar juos tenkina. Jie norėtų, kad būtų 5 metrai, bet dėl to yra konfliktas su kelininkais.
Mes siūlome pritarti tokiam kompromisiniam variantui, kad būtų šioks toks judesys į priekį.
PIRMININKAS. Pone Jurgi, kiek suprantu, dėl jūsų pasiūlymo, kuriam pritarė iš dalies, jus tenkins, neprašysite balsuoti? Ačiū.
Prašau P. Čimbarą pristatyti Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Motyvai. Motyvai tik už. J. Razma. Ačiū už supratimą. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes komitetai pritarė? (Balsai salėje) Ačiū. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-1348(2) bendru sutarimu.
16.17 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-696 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1831(2) (svarstymas)
2-8 klausimas, projektas Nr. XIIP-1831(2). Pranešėjas – A. Nesteckis. Nematau. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto gali pristatyti nuomonę? Gal komiteto pirmininkas pats ateis? B. Bradauskas. Prašau. Ruošiasi Ekonomikos komiteto nuomonę pristatyti A. Skardžius ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – A. Strelčiūnas, bet jau vėliau. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį klausimą ir jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. A. Skardžius pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Strelčiūnas pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusijoje nėra užsirašiusių. Dabar motyvai. Nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti pateiktam projektui? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
16.19 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. XI-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4710(3) (svarstymas)
2-9 klausimas, projektas Nr. XIP-4710(3). Pranešėjas – A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties klausimas nėra iš paprastųjų. Suprantama kalba pasakysiu: mes pildome priedėlį dėl gyvulių skaičiaus, iki kurio nereikia poveikio aplinkai vertinimo. Rastas toks kompromisas. Iš dalies atsižvelgėme į Kaimo reikalų komiteto siūlymus, bet aš sakau – iš dalies. Kodėl sakau ne iš prastųjų? Nes yra privaloma Europos direktyva, ir mes tarsi išeiname už tos direktyvos ribų pildydami šitą priedėlį. Tai yra projekto autoriai siūlo statyti karvides, kiaulides be poveikio aplinkai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad daromas dar vienas žingsnis keisti Teritorijų planavimo įstatymą, siaurinant sveikatos zonas, ir bus galima statyti kiaulidę 5 metrai nuo gyvenamojo pastato, visai neatsiklausiant tų žmonių, tai yra neteikiant vertinimų poveikio aplinkai. Tai galime turėti bėdos ne tik Europoje, bet ir kitur. Komitetas patobulintam variantui pritarė. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Starkevičius pristatys Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų pristatysiu ne tik Kaimo reikalų komiteto narių, bet ir tų, kurie pasirašė šitą pasiūlymą: P. Čimbaro, S. Bucevičiaus, K. Starkevičiaus, E. Jonylos, J. Kondroto, G. Mikolaičio, V. Kamblevičiaus. Mūsų Kaimo reikalų komitetas ir čia pasirašę nesutinka su Aplinkos apsaugos komiteto išvada, nes ji paprasčiausiai neapima visų sričių ir neapima iki to skaičiaus, kuris yra kaimyninėse valstybėse, tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, ir visiškai išmesti paukštynai, vištos. Aš štai dėl ko.
Čia mes kalbame apie mažas fermas, visiškai nedideles, apie smulkius ūkininkus, kai visą laiką akcentuojame, kad mes pamirštame kaimą, kad kaime nėra darbo vietų. Kaip jų bus, jeigu dabar kaime negalima paprasto tvartuko pasistatyti? Aš jums pasakysiu, 40 tūkst. vištų kur buvo nuo 80 iki 40, tie, kas esate suvalkiečiai, arba esate buvę Rumšiškėse, tai štai, tokiuose 4 tvartukuose, kurie yra Rumšiškėse, galima tiek vištų užauginti, broilerių. Ar čia yra tragedija? Jeigu mes kalbame, kad eksportuojame grūdus, žalią žaliavą, kaip rusai naftą, ir sakome, kad iš tikrųjų yra blogai, tai kodėl mes nesudarome sąlygų mūsų kaime auginti gyvulių? Čia mes kalbame – iki, gali būti ir 10 jaučių ar 100 kiaulių, bet gali būti iki to skaičiaus, kuris tikrai nesudarys taršos, o kaip tik pagerins ekologinę situaciją, nes bus mažiau naudojama chemijos, bus į laukus išvežamos organinės trąšos, ne mineralinės naudojamos, pagerės dirvožemio struktūra. Štai apie ką mes kalbame – apie kaimo atsigavimą.
O iš tikrųjų su Aplinkos apsaugos komitetu mūsų nuomonė nesutampa, nes jis išėjo toks pusinis. Sakau, kažkodėl paukščiai visiškai išmesti, kiaulininkystės problemos irgi iš dalies sprendžiamos. Ir dar ką noriu pabrėžti, kaimyninėse šalyse yra dar didesnis skaičius negu pas mus, mes optimalų vidurkį priėmėme. Leiskime kaimui gyvuoti, leiskime jam išlikti. Čia mes nekalbame apie didelius kompleksus, kurių pilna. Taip, jie įbaugino žmones, čia mes kalbame apie kaimo tvartukus. Aš tikrai siūlyčiau palaikyti šį siūlymą, nes visi žemdirbiai ir kaimo žmonės to laukia.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvavote tiek ilgai, komiteto nuomonę pasakėte, kad suabejojau… Kolegos, prašau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką į tribūną. Svarstysime pataisas. Yra net trys, tokios didesnės.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirma pataisa yra P. Čimbaro, S. Bucevičiaus, K. Starkevičiaus ir toliau kitų Kaimo reikalų komiteto narių. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė iš dalies. Noriu truputį patikslinti: jie siūlo daug didesnius skaičius, bet aš manau, kad daugelis buvo kaime ir matė, kas yra 3 tūkst. kiaulidė. Kad ir kaip kalbėkime, vis tiek ji smirdi. Jeigu ji bus arti kaimo, ir kaimo žmonės jokios įtakos neturės, ar leisti statyti, ar ne, tai mes radome kompromisą – tą skaičių sumažinome ir paėmėme skaičius grynai pagal Vokietijos variantą. Tai yra tiek, kiek leidžia Vokietijoje, tiek mes siūlome leisti Lietuvoje. Čia tie skaičiai tikrai nepaimti maži. Siūlome pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Kolegos, ar gali tie Seimo nariai pasakyti, ar tenkina komiteto nuomonė? Čia jūsų grupė yra: P. Čimbaras, S. Bucevičius, K. Starkevičius, E. Jonyla, J. Kondrotas, G. Mikolaitis ir V. Kamblevičius. Prašom pasakyti savo nuomonę. Kas pasakys? P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (DPF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Ačiū. Balsuoti nereikia. Ačiū, pritarė. Palaukite, kažkas nesutinka, bet vienas sutiko, tai kaip dabar bus. Dar 8 nesutiko. Prašau, K. Starkevičius. Prašau per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mus tenkina mūsų komiteto narių, Kaimo reikalų komiteto, išvada ir mūsų komiteto pataisa, ta tenkina, bet tik ne Aplinkos apsaugos komiteto.
PIRMININKAS. Mes dabar pritarėme pirmajam pasiūlymui, o paskui, kur bus dar vienas Kaimo reikalų komiteto, svarstysime vėliau. Kiek supratau, pirmajai pataisai pritarta. Ačiū. Dabar toliau yra Seimo nario B. Paužos pataisa. Prašom, komiteto pirmininke, pristatyti komiteto nuomonę.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). B. Paužai pritarta iš dalies. Mes sutinkame su jo skaičiais. Bet yra tik viena problemėlė – jis siūlo daugiau paršelių, tai yra iki 20 tūkst. Komitetas tą skaičių sumažino iki 4500.
PIRMININKAS. Broniau Pauža, ar tenkina jus komiteto nuomonė? Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Pirmiausia, aš noriu padėkoti komitetui, kad pirmai daliai pritarė dėl galvijų ir t. t. Bet aš norėčiau vis dėlto paprašyti, galbūt reikėtų ir balsuoti dėl vienos pozicijos – dėl paršelių. Klausykite, iki 30 kg ir sumažinti nuo 20 tūkst. iki 4, tai, manau, nelogiška. Vis dėlto, man atrodo, reikėtų šitą pasiūlymą paremti. Tas mūsų visų pasiūlymas susijęs, tik mano yra skirtumas, kad nėra paukščių. Prašyčiau balsuoti ir paremti.
PIRMININKAS. Visiškai teisėtas reikalavimas. Kadangi komitetas pritarė iš dalies, prašo balsavimo. Prašom balsuoti už B. Paužos pasiūlymą. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsavo 57 Seimo nariai: už – 34, prieš – 2, susilaikė 21. B. Paužos pasiūlymui yra pritarta.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, tada aš turėčiau patikslinti, ar mes balsavome tik dėl paršelių, ar dėl visų B. Paužos…
PIRMININKAS. Dėl viso jo pasiūlymo. Pasiūlymo, kuris yra labai trumpas, jeigu turite 1.1 ir 1.2, ten labai trumpas. Aš nežinau, ar jūs turite, pirmininke? Buvo balsuojama už visą B. Paužos pasiūlymą, kuriame yra kiaulininkystės ir kitų naminių gyvulių auginimas. Jis siūlė vietoj 230…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Supratau, bet čia mes padidinome daugiau kaip 500 galvijų ir visa kita. Tokiu atveju aš, kaip komiteto pirmininkas, prašau daryti pertrauką pagal Statuto 154 straipsnį, nes mums reikia išsiaiškinti su Europos Teisės departamentu, ar tikrai neprieštaraus direktyvai, už kurią yra skaudžiai baudžiama. Tada grįšime kitą savaitę į plenarinių posėdžių salę, nes taip rizikuoti negalima.
PIRMININKAS. Jūsų reikalavimas. „Jeigu įstatymo projekto svarstymo metu Seime buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Ir 4 dalis. „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.“ Kolegos, balsuojame. Kas pritariate… (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame! Replika po to. Kas pritariate komiteto pirmininko prašymui, kad darytume pertrauką, balsuojate už. (Balsai salėje) Taip, reikia, aš ką tik perskaičiau Statutą. Kolegos! Ką tik perskaičiau 154 straipsnio 3 ir 4 dalis, kas yra daroma svarstymo metu.
Užsiregistravo 70 Seimo narių, balsavo 68: už – 52, prieš – 9, susilaikė 7. Taigi pertrauka iki, nežinau, iki kada komitetas sutvarkys. Iki antradienio. Ačiū.
Replika po balsavimo – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įvyko paprasčiausias nesusipratimas. Komitetas vakar dėl visų kitų gyvulių pritarė, išskyrus tuos paršelius, dėl kurių aš prašiau balsuoti. Kadangi balsavote už visą mano pasiūlymą, tai viskas įėjo: ir tie paršeliai, ir tai, kam pritarė komitetas. Seimas mano pasiūlymui pritarė iš esmės ir komitetas neprieštaravo, išskyrus vieną poziciją. Kodėl dabar tą pertrauką padarė, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Kolegos, yra padaryta pertrauka, viskas aišku, buvo visiškai teisėtas reikalavimas ir teisėta pertrauka. (Balsai salėje)
16.32 val.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1759 (svarstymas)
Kolegos, 2-10 klausimas Nr. XIIP-1759. Svarstymo stadija. Pranešėjas J. Kondrotas pasakys Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, išvados dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1759. Komiteto sprendimai ir pasiūlymai. Turbūt, gerbiamasis pirmininke, aš perskaitysiu sprendimą.
PIRMININKAS. Taip, prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Kaimo reikalų komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Jums leista pristatyti tik sprendimą. Sprendimas: grąžinti Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū už komiteto pristatytą nuomonę. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad grąžintume įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti? Taip. Ačiū. Pritarta.
16.34 val.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1848(2), Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1189 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1849(2) (svarstymas)
Kiti du 2-11a ir 2-11b klausimai, projektų Nr. XIIP-1848 ir Nr. XIIP-1849. Šiuos klausimus svarstė labai daug komitetų. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę pristatys pats komiteto pirmininkas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. R. Tamašunienės prašome pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Iš karto prašysime Socialinių reikalų ir darbo komiteto, turbūt pristatys pati pirmininkė. Nematau. Iš karto dėl abiejų prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Miškinienė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas birželio 25 d. svarstė minėtą projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Abiem pritarė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Mitrulevičius pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1848(2). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1848(2) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Taip pat buvo svarstytas įstatymo projektas Nr. XIIP-1849(2). Čia taip pat yra komiteto sprendimas ir pasiūlymas siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1849(2) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Pažiūrėkime, kaip yra dėl motyvų. Kolegos, kalbėti dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta abiem įstatymų projektams Nr. XIIP-1848(2) ir Nr. XIIP-1849(2).
16.38 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas Nr. XIIP-1859(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1860(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1861(2) (svarstymas)
Kiti klausimai. Dabar prasideda 2-12a, 2-12b ir 2-12c projektai Nr. XIIP-1859(2), Nr. XIIP-1860(2) ir Nr. XIIP-1861(2). Taip pat svarstė labai nemažai komitetų. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Prašom pristatyti iš karto visų trijų klausimų išvadas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė labai svarbų įstatymą, tai yra naujai parengtą ir Vyriausybės pateiktą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Svarstymo metu komitetas patobulino įstatymą pagal Teisės departamento pastabas, taip pat apsvarstė daugelio Seimo narių pasiūlymus ir dėl jų pateikė savo nuomonę, kuri jums pateikta išvadose. Į šį projektą inkorporuotas ir kolegės V. Baltraitienės bei kitų Seimo narių įstatymo projektas Nr. XIIP-1224, kuriam komitetas pritarė. Šiam projektui taip pat pritarė ir papildomi komitetai. Tai tiek dėl pirmojo įstatymo.
PIRMININKAS. Prašau toliau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip pat buvo svarstomi lydimieji įstatymai. Jūs dabar turite Nr. XIIP-1860?
PIRMININKAS. Taip, taip. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, kaip papildomas komitetas, jau svarstė minėtą projektą, pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Taigi toks buvo sprendimas.
PIRMININKAS. Ir dar vienas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dar vienas, tuoj, vieną minutę. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo papildomas komitetas, mūsų komitetas svarstė, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes dar jus kviesime, nes yra pasiūlymų. Dabar kviečiu G. Purvaneckienę išsakyti Audito komiteto nuomonę. Audito komitetas svarstė tik, kiek supratau, pirmąjį klausimą – Nr. XIIP-1859.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą Nr. XIIP-1859 ir iš esmės jam pritarė. Pritarė daugumai Teisės departamento pastabų. Nepritarė Seimo narių R. Tamašunienės ir A. Dumbravos pasiūlymams. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Audito komiteto pasiūlymus.
Taigi Audito komitetas teikė tris pasiūlymus. Vienam pasiūlymui buvo pritarta. Dviem nebuvo pritarta. Dėl vieno pasiūlymo komitetas neprašo balsuoti, bet dėl vieno prašo. Tai yra pasiūlymas dėl įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalies. Tą 6 dalį Audito komitetas siūlo išdėstyti taip: „Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos…“
PIRMININKAS. Žiūrėkite, mes paskui pasiūlymus svarstysime atskirai.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Taip, bet dėl šito mes prašome…
PIRMININKAS. Aš supratau, mes tikrai svarstysime. Dabar nuomonė, o paskui, kadangi pasiūlymų yra daugiau, mes svarstysime.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Sakau, dėl šito pasiūlymo mes prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu R. Tamašunienę pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visus klausimus, dėl projektų Nr. XIIP-1860 ir Nr. XIIP-1861 buvo pagrindinis komitetas. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą – iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės R. Tamašunienės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pasiūlymui dėl 8 straipsnio 3 punkto ir išdėstė jį taip. Pasiūlymas: įstatymo papunktyje vietoj žodžių „penkerius metus“ įrašyti žodžius „dešimt metų“ ir šį papunktį išdėstyti taip: „Neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius dešimt metų ir iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma.“
Taip pat pritarė 24 straipsniui, pritarė iš dalies pateiktam pasiūlymui ir siūlo jį išdėstyti taip: „Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančio asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai, priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės.“
Ir paskutinis sakinys: „Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Mūsų komitetas pritarė tokiems pasiūlymams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Mitrulevičių pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Komitetas svarstė visus tris klausimus.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą Nr. XIIP-1859. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1859 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Taip pat komitetas svarstė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1860. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1860 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir derinant su įstatymo projektu Nr. XIIP-1859, kurio yra lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIP-1860. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Taip pat komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1861. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1861. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė keturi Seimo nariai. Kviečiu A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, truputį neramu, kad toks svarbus įstatymas yra svarstomas apytuštėje salėje. Paršeliai svarbu, srutos svarbu, tačiau labai svarbu, kaip gyvena mūsų žmonės. Manau, mes tikrai galėjome svarstyti kiek anksčiau.
Šis įstatymas labai ilgai laukė savo eilės, gal penkerius metus buvo rengiamas, buvo daug diskusijų, buvo daug visokių pasiūlymų, tačiau jis išvydo pasaulį, todėl mes turime teisę nagrinėti ir žiūrėti.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – kompensacija tiems žmonėms, socialiai remtiniems žmonėms valstybės kompensacija. Ir antras įstatymas – galėjimas išsipirkti tuos butus, kurių anksčiau žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių privatizavimo laikotarpiu negalėjo išsipirkti.
Aš norėčiau paliesti antrąją dalį dėl pardavimo kainos. Mane ypač jaudina šitas dalykas. Aš manau, jaudina ir tuos žmones, pas kuriuos ateina rinkėjai, mes tikrai turėtume įsiklausyti į jų nuomonę. Mano manymu, visiškai nelogiška ir negarbinga, negražu, nekrikščioniška parduoti komercine rinkos kaina šituos butus, jeigu žmogus gyveno daugiau kaip 10, 15 metų, jeigu iki 2003 m. jis tą būstą pasiėmė.
Atkreipiu dėmesį, kad tai tie žmonės, kurie įsigijo būstą pagal Aprūpinimo būstu įstatymą. Tai nebuvo socialinis būstas. Taigi tikrai dabar jiems siūlyti tokią komercinę kainą, aš manau, būtų tiesiog negražu. Taip, yra siūloma kompensuoti, kiek jis investavo, bet kiek jis gaus už tuos langus, kiek jis gaus už duris? Porą tūkstančių litų, bet privalės sumokėti 60 tūkst. Lt. Galbūt jis pasirinks kitą butą nusipirkti kur nors pigiau, bet nepasiliks tame bute. Tuo labiau jeigu jis negalės išsipirkti šito buto, jis privalės nuomotis toliau jau komercine kaina.
Tikrai, aš manau, mums visiems apie tai verta susimąstyti ir priimti kokį nors gerą kompromisinį sprendimą. Tuo labiau kad Savivaldybių asociacija taip pat kreipėsi į ministeriją, kreipėsi ir pas mus ir prašo, kad vis dėlto būtų tikslinga skatinti gyventojus privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas ir svarstyti galimybę privatizuoti šias patalpas taikant rinkos kainas. Tegul tai būna rinkos kaina, bet su tam tikru koeficientu.
Taigi aš ir siūlau savo 24 straipsnyje, kad savivaldybių tarybos galėtų nustatyti koeficientus. Turto vertintojai nustato kainas, o jeigu savivaldybių tarybos nori, jos nustato galbūt mažesnį koeficientą, negu yra ta rinkos kaina. Jeigu savivaldybių tarybos nenori, jos gali koeficientą taikyti vieną ir parduoti tokia pat kaina. Bet aš manau, kad mums vis dėlto su savivaldybėm reikia tuos dalykus derinti, tuo labiau kad šitos lėšos pateks į savivaldybių biudžetus ir jos bus skirtos socialinio būsto plėtrai, kompensacijoms ir t. t. Manau, kad savivaldybės geriausiai žino savo žmonių poreikius, geriausiai žino eiles būstams, todėl, manau, tikrai priimtų tinkamą sprendimą.
Aš manau, kad jeigu mes priimsime tokį įstatymą, koks yra dabar, tada, aišku, didžiuosiuose miestuose, kur gyvena daugiau pasiturinčių žmonių, tikrai jie, ko gero, galės išsipirkti tuos būstus, bet paimkime mažuosius rajonus, mažuosius miestelius, kuriuose tikrai žmonės neturi pajamų, jie iš paskutiniųjų tvarkė tuos butus, mokėjo nuomos mokestį nuolat didėjantį, kad ir kas mėnesį po 100 Lt, tai jau per 12 metų jie būtų sumokėję 12–15 tūkst. Jie tiesiog neturės galimybės išsipirkti. Nueis į bankus, jiems neduos paskolos, nes jie neturi pajamų. Žmogus bus priverstas likti vėlgi tame pačiame būste ir mokėti komercine kaina nuomą. Manau, tai tikrai yra labai blogai.
Mes tikimės iš to įstatymo kažkokių gerų dalykų, o išeina, kaip visada. Aišku, žmonės nusivils, jie negalės išsipirkti. Žmogus sako: visą gyvenimą… na, laiku tikrai neprivatizavau, galbūt kažkas atsitiko, nesuskubau, ir dabar man tokia kaina. Aš turiu mirti, bet neturiu savo nuosavybės, neturiu, ką vaikams palikti.
Tikrai, manau, mes visi turime ieškoti kompromiso, kad vis dėlto galėtų ir savivaldybės į tą reikalą įsikišti, o ne taip nukirsti – komercine kaina, ir viskas, ir parduodam. Įsivaizduokite, kaip ir pas mus, kaip girdėjome, kai kurie Seimo nariai nuomojosi automobilius, bet po to, kai pasibaigė nuomos laikas, jie vis dėlto, kad ir pažeisdami įstatymus, norėjo, kad tai būtų likutinė vertė, o ne komercinė, o ne rinkos kaina. Mes supraskime ir tuos žmones. Aš manau, kad esame socialiai jautrūs žmonės ir turėtume atsižvelgti į tuos dalykus. Tai tiek norėjau. Bus mano siūlymas.
Mielieji kolegos, tikrai aš manau, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
A. DUMBRAVA (TTF). …aš manau, kad likutinė kaina yra per maža kaina, tačiau…
PIRMININKAS. Laikas!
A. DUMBRAVA (TTF). …čia yra kompromisas ir mes jį galime pasiekti. Ačiū.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gaila, kad tokį įstatymą svarstome sesijos pabaigoje, kai mūsų dėmesys jau atbukęs. Iš esmės tai yra tikrai seniai lauktas įstatymas. Gerai, kad jis atsirado. Tai turbūt pasekmė to, kad mes išdrįsome anksčiau atimti šitą socialinių būstų tematiką iš Aplinkos apsaugos ministerijos, kur visiškai buvo nelogiškai rūpinamasi socialiniu būstu, lyg žmonės būtų žvėreliai. Atidavėme Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Dabar mes turime jau darbo produktą.
Pateiktame įstatymo projekte yra sutvarkomi kai kurie seniai įsisenėję dalykai, dėl kurių ne vieną kartą mes įvairias pataisas esame teikę, buvo užregistruota įvairiausių Seimo narių projektų. Tai ir galimybė nuomotis socialinį būstą, sąlygos išplečiamos, tai ir galimybė išsipirkti tuos dabar gyvenamus būstus, o buvo apribota daliai žmonių ta galimybė, tai galimybė specialistus finansuoti, taip pat skirti socialinio būsto dalį savivaldybėms, jeigu norės juos pritraukti.
Bet reikia suvokti šito sprendimo tam tikrą ribotumą. Tikrai šitas įstatymas neišsprendžia visų socialinio būsto problemų. Net ir optimistiniu vertinimu, ką pati ministerija yra pripažinusi, geriausiu atveju, artimiausiu laiku tai išspręs 20 % socialinio būsto problemų. Čia optimistinis scenarijus. O greičiausiai tai bus daug menkesnė galimybė. Todėl juo apsiriboti tikrai nebūtų įmanoma.
Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį, jis, mano galva, turi dar vieną ydą, kai mes į socialinį būstą norime sukišti visas socialines grupes. Turiu omeny ir neįgaliuosius, ir jaunas šeimas, ir mažas pajamas turinčius gyventojus – viską į vieną krūvą ir pagal vienodą mechanizmą rasti jiems sprendimus. Mano galva, tai yra visiškai nepateisinama, nes tas skirtingas problemas reikia skirtingai spręsti. Ypač aš kalbėčiau apie jaunas šeimas. Tikrai aprūpinti jaunas šeimas, kurios neturi dar pajamų, galima ne vien tiktai per buto nuomos padengimą. Tikrai dalis šeimų sutiktų apsirūpinti savo būstu ir gaudami kreditus, o kai kuriems gal net užtektų ir valstybės garantijos, kad gautų paskolą apsirūpinti būstu. Tai kainuotų daug pigiau, reikalautų mažesnių lėšų ir apimtų daug didesnį skaičių žmonių ir galbūt net išspręstų jaunų šeimų problemą.
Kai mes diskutavome tuo klausimu komitete, lyg ir buvome sutarę (aš kreipčiausi ir į mūsų Seimo vadovybę) rudenį sudaryti gal specialią darbo grupę, kuri imtųsi spręsti jaunų šeimų apsirūpinimo būstu problemą atskirai. Tuo labiau kad mes dabar turime galimybę panaudoti tam tikras europines lėšas, kurias galime vienaip ar kitaip panaudoti šioms problemoms spręsti, numatydami šešerių metų perspektyvą. Tikrai galima rasti racionalesnių būdų ir nesukišti šeimų kartu su neįgaliaisiais, nes tikrai jaunystė nėra neįgalumas, tai yra kaip tik galbūt net privalumas. Jaunoms šeimoms dažnai reikia užtikrinti startines sąlygas arba pastūmėti juos į priekį, o tikrai neišspręsti visų jų problemų.
Todėl manyčiau, kad mums reikės prie jo grįžti, bet tai, kas yra dabar įstatyme, gal sutvarko tai, ką mes dabar turime, bet norint, kad jis spręstų tas problemas, kaip jau minėjau, reikia imtis papildomų žingsnių. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mes čia girdėjome, kad ateina žmonės ir jie prašo parduoti būstą. Gerai, jeigu pas kai ką ateina žmonės, kurie prašo parduoti būstą, o ką daryti tiems, pas kuriuos ateina tie 30 tūkst. šeimų, kurie virš 30 m. laukė eilėje? Tai yra neįgalieji, tai yra daugiavaikės šeimos, tai yra jaunos šeimos, tai yra žmonės, kurie 32 m. vidutiniškai turi laukti eilėje, kad gautų socialinį būstą.
Todėl kalbėdami mes turėtume orientuotis, bent mano samprata, ne tik į vieną siaurą tą žmonių grupę, kuri valstybės sąskaita gavo pinigus, gavo būstus ir dabar nori juos dar išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Bet reikia suprasti ir tai, kad jeigu mes sutiksime su tokiu sprendimu, mes sutiksime jų sąskaita, tų, kurie vidutiniškai 30 m. laukia eilėje, ir galbūt vidutinė eilė po to bus 40 m. Čia pirma mano pastaba.
Antra pastaba. Mes turime, spręsdami šį klausimą, iškelti pagrindinį tokį niuansą – ko mes siekiame? Ar mes siekiame kuo daugiau parduoti būstų, ar mes siekiame sumažinti vidutinę eilę socialiniam būstui gauti? Jeigu mūsų vertybė yra kaip galima daugiau parduoti, yra vieni sprendimai. Jeigu mūsų sprendimas ir požiūris yra sustiprinti savivaldybių būsto fondą ir kuo greičiau patenkinti laukiančius eilėje, yra kiti sprendimai.
Dabar čia buvo paminėta, kad savivaldybės ateina ir jos sutinka. Taip, savivaldybės ateina ir sutinka, nes aiškinamajame rašte yra parašyta, kad kiekvienais metais tiems dalykams bus skiriama 69,5 mln. Lt. Toks buvo noras, bet realybė yra kita. Tiek šių metų, tiek ir kitų metų, ir 2016 m. biudžeto plane yra numatyta ne daugiau kaip 16 mln. Lt, o šita suma iš esmės keičia mūsų sprendimus.
Dabar dėl kainos čia buvo pasakyta. Įstatymo projekte yra numatyta, kad visiems tiems, kurie turėjo teisę ir laiku neišsipirko, ir bus ta pati sumažinti kaina.
Tiek bendrų pastabų.
Dabar apie įstatymą. Apie šio įstatymo mastą geriausia spręsti prisimenant kai kuriuos skaičius. Šis įstatymas kalba apie 850 mln. Lt. 850 mln. Lt yra šio įstatymo mastas. Tai yra 12,5 tūkst. butų, kurie bus parduodami. Tai maždaug 32 metų, kaip jau minėjau, vidutinė eilė socialiniam būstui gauti, tai 30 tūkst. žmonių, kurie laukia eilėje. Šitas aspektas yra pirmas.
Toliau. Reikia atkreipti dėmesį, kad tiek Seimas, tiek Seimo komitetai, tiek atskiri Seimo nariai šiam įstatymo projektui skiria išties didelį dėmesį. Iliustruosiu skaičiais. Vien Teisės departamentas pateikė per 40 pasiūlymų. Į visus juos mes atsižvelgėme. Seimo nariai pateikė beveik 20 pataisų. Į daugumą jų taip pat yra atsižvelgta. Žinoma, reikia konstatuoti objektyviai ir tai, kad antikorupcinio vertinimo pažyma iki šio laiko dar nėra gauta.
Kai kurių mūsų žodžių arba raidžių, kurie įrašyti šiame įstatyme, svarbą, atsakingumą paliudyti gali toks faktas, kaip 1997 m., atrodo, buvo priimtas pirminis įstatymas ir dėl netikslių formuluočių mes turime dabar tą 12,5 tūkst. butų problemą, nes ten dabar gyvena turtingi žmonės ir jų negalima iškelti. Todėl ir šis aspektas taip pat mums yra svarbus.
Baigdamas aš noriu pasakyti štai ką. Kokia lieka problema? Teisingai kolega Rimas paminėjo: per praeitą kadenciją mums pavyko visą politiką ir pinigus perkelti iš Aplinkos ministerijos, kuri už nieką neatsakė šioje srityje, ir perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir tai išties yra geras mūsų sprendimas, tačiau lieka problema – finansavimas. Aš jau iš dalies minėjau, kad jeigu ir toliau bus skiriama finansavimo lėšų po 16 mln. 60 savivaldybių, 16 mln. per metus 60 savivaldybių, tai turėti didelių iliuzijų, kad mes sumažinsime eilę, nors mūsų tikslas turėtų būti ją sumažinti vidutiniškai bent iki 10 metų, bus išties problematiška.
Ir dar mūsų pasiūlymu yra atkreiptas dėmesys į jaunas šeimas. Jaunoms šeimoms…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …taip pat reikalingas išskirtinis dėmesys.
PIRMININKAS. Mečislovai, laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taigi, tvirtinant finansinį biudžetą, mūsų laukia rimti darbai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Šablinskas. Gal iš vietos leistume įjungti? Ateisite? (Balsai salėje) Jokios problemos, įjungsim. Supratau, pripratote vaikščioti ir vaikštote.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Turbūt pradėsiu nuo to, kad, kolegos, dirbęs tiek vykdomojo struktūrose, tiek namų valdyboje ir kaip seniūnas, į problemą norėčiau pažiūrėti dar vienu kampu.
Pradėsiu nuo Butų ūkio kodekso, kuris nustojo galioti 1998 m. „Piliečių buto teisės“, 10 straipsnis: valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose mūsų pilietis turi teisę naudotis… Antra, piliečių buto teisės: niekas negali būti iškeldintas iš turimos gyvenamosios patalpos arba apribota teisė naudotis gyvenamąja patalpa kitaip, nei nustato įstatymai.
Įstatymai pasikeitė. Ir štai einant nuo 1992 m. iki 2002 m. pakeitimo, t. y. Socialinio būsto įstatymo įsigaliojimo 2003 m., galima pasakyti štai ką: iki šiol ir net naujame įstatyme yra painiojamos sąvokos – nebeliko suvokimo „komunalinis būstas, arba buvęs butų fondas“.
Iki dalyvavau privatizavime, teko daug dirbti nuo 1992 m. iki 1998 m. Labai daug butų buvo privatizuota, bet apie 10–15 % nebuvo privatizuota dėl nuo butuose dabar gyvenančių žmonių norų, t. y. jeigu šeimoje nesutardavo, nors vienas nesutinka, negali. Buvo dalis, kurie sakė, kad grįš mūsiškiai, dar parodysim jums.
Dabar laikas pasikeitė. Šitie žmonės per visą tą laikotarpį gyveno vadinamuosiuose komunaliniuose butuose. Nuo 2003 m. to baisaus įstatymo, kurio taip niekas ir nenorėjo suprasti, atsirado „privilegija“, kad jeigu turi socialinį būstą, tu turi deklaruoti, jeigu tu geriau gyveni, tave meta lauk.
Kas prasidėjo savivaldoje? Nesant supratimo komunalinio buto ir socialinio būsto, daugelis, pirmiausia savivaldybėse, net ir Vilniaus, pradėjo gudriai taikyti naują nuomos sutartį, t. y. jeigu atsitiko bėda, keitėsi nuomininkai, perrašyti sutartį. Jiems buvo ramiai pakišama socialinio būsto sutartis ir po metų, kitų juos iš karto patraukdavo: ateik čia, tu neturi teisės gyventi. Ne vieną teismą padėjau laimėti ir net savo laimėjimu prieš gerbiamąjį A. Zuoką įrodžiau, kad šita sąvoka vis dėlto turi atgal atsirasti, kad pagaliau savivaldybės, kur tikrai ne visi specialistai, susivoktų, kad yra dvi kategorijos, t. y. socialinis būstas, kuriuo mes norime padėti jaunoms šeimoms, sunkiai gyvenantiems, jiems užtikrinti laikinai ar ilgesnį laiko tarpą, kol jie neviršija kokios nors sumos, ir tiems žmonėms, kurie gyvena nuo pat tarybinių iki privatizavimo laikų ir konstituciškai turi teisę į tą savo butą, taip pat pereinamumą.
Dabar tiesiai apie įstatymą. Nežiūrėsiu 2003 m., bet iš karto prie naujo projekto. Trumpai. Pirma sąvoka „butas“, antra – „būstas“. Jos koreliuoja ir aiškumo nesudaro. Iš karto pereiname prie 11 punkto – „Savivaldybės būstas“: savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas. Toliau eina 12 punktas – „Socialinis būstas“. Kas svarbiausia, jame nusakoma, kas yra socialinis, ir įrašoma: „Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto kategorijos nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ir globos (…) gyvenamosios patalpos.“ Trumpai. O kur dingsta tas komunalinis arba kitas būstas? Vadinasi, jis patenka į tą „socialinio būsto“ sąvoką – ir vėl problema.
Toliau. Paramos būstui įsigyti, išsinuomoti teikimas ir finansavimas. Ir vėlgi rašoma bendratimi. Paramos būstui – tai paramos socialiniam būstui, turėtų būti aiškiai. Ir toliau eina, ką gi turi daryti pagal II skyrių, kas už ką atsako. Labai gerai vienoje vietoje pasakyta: savivaldybės taryba, nesigilinsiu, ką turi Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet taryba, nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką. Ir staiga užmirštama viskas: 4 – tvirtina socialinio būsto fondui priklausančių būstų sąrašus. O kur pagaliau kito būsto sąrašai, dėl ko tokia netvarka visoje savivaldoje tęsiasi? Niekas nieko nežino.
PIRMININKAS. Eduardai, laikas!
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Todėl aš siūlyčiau iš pagrindų peržiūrėti šitas sąvokas. Atsiprašau, kad nesikreipiau iš karto į gerbiamąjį komitetą, aš tikrai buvau užsiėmęs kitu klausimu, bet dabar sėsti ir labai gražiai ir aiškiai išsiaiškinti – atidalinti buvusį komunalinį ir žmonių lengvatą privatizuoti, tada nereikėtų vargti ir įrodinėti, taikyti koeficientus…
PIRMININKAS. Laikas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Nes jie turi teisę privatizuoti.
PIRMININKAS. Jau 30 sekundžių viršijome. Ačiū. Kolegos, kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę. Svarstysime pasiūlymus, kurių yra labai daug, iškart pasakau. Yra dėl 2-12a, tai Nr. XIIP-1859, dėl kurio pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pradedame svarstyti pataisas. Yra Seimo narės R. Tamašunienės dėl 24 straipsnio 1 dalies. Rita, prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš noriu atkreipti dėmesį pirmininkės, nes jūsų konsoliduotoje išvadoje mano viena pataisa kartojasi du kartus, o vienos visai nėra. Mes nežinome, kam komitetas pritarė, kam nepritarė. Aš pristatau dabar kurią pataisą, nes aš nežinau?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pirmą.
PIRMININKAS. 24 straipsnis, 1 dalis. Dvi vienodos pataisos.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dvi vienodos pataisos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Tai pristatome pirmą pasiūlymą. Jis palietė nuomininkus, gyvenančius gyvenamuosiuose būstuose daugiau negu 10 metų, kurie buvo gavę būstą pagal Gyventojų aprūpinimo įstatymą, ir siūlau vis dėlto, parduodant būstą, numatyti nusidėvėjimą… jeigu būstas yra nusidėvėjęs 50 %, leisti tokį būstą savivaldybėms parduoti. Aš žinau, kad šita įstatymo nuostata yra perkelta į kitą įstatymą – Turto vertės apskaičiavimo įstatymą, taip patikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, tai dabar aš nežinau komiteto nuomonės šiuo klausimu.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kai kurie kolegos ir pasisakė tuo klausimu, bet šis klausimas svarstytas ne vieną sykį. Svarstė praeita Vyriausybė, ir mes turime 2013 m. liepos mėnesio Vyriausybės išvadas, gal kurias nebuvo pritarta lengvatiniam butų privatizavimui. Taip pat yra gauta ir Teisės departamento išvada dėl lengvatinio butų privatizavimo, svarstant kitus įstatymų projektus. Tiesiog jų paprasčiausiai yra labai daug. Todėl komitetas labai atidžiai išnagrinėjo, ir bendra įstatymo sąvoka yra tiesiog tai, ką paminėjo kolega Mečislovas, 12,5 tūkst. žmonių, kurie neatitinka būsto statuso, vyksta teisminiai procesai, bet labai sunkiai vyksta. Todėl buvo įstatyme ir numatyta leisti privatizuoti, minusavus investicijas, bet jau rinkos sąlygomis. O dėl būsto privatizavimo 24 straipsnio 1 dalyje yra parašyta, kada gali būti privatizuota, bet tokios nuostatos, kaip jūs sakote, pragyveno 10 metų, iš tiesų nėra ir… (Balsai salėje) Prašau? Čia yra 10 ir daugiau metų.
PIRMININKAS. Taip, apie šitą pasiūlymą kalbame.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Apie šitą.
PIRMININKAS. Taip, visiškai teisingai.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš pagal mūsų išvadą. Svarstome projektą pagal išvadą. Dėl šių priežasčių komitetas nepritarė privatizavimui lengvatinėmis sąlygomis.
Antra pastaba yra tokia pati, kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys būstuose 10 ir daugiau metų, dėl lengvatų. Jai nepritarta. Tokios pačios.
PIRMININKAS. Aš taip pat supratau, kad jos kartojasi, visiškai identiškos. Bet prašom, dar R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad išvada iš tikrųjų kartojasi, bet buvo du skirtingi pasiūlymai ir ne tai, kad 10 metų pragyvenę, yra pasiūlymo esmė, o vieno pasiūlymo esmė, kad nuomininkams, savivaldybei pritarus, būtų leista privatizuoti butą, kai nusidėvėjimas yra 50 %, o antras pasiūlymas yra įvertinti jų padarytas investicijas į tą butą. Tai du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Iš tiesų Rita teisi, šitoje vietoje viskas išdėstyta taip. Bet 8 dalyje yra prašymas, yra visiškai skirtingi. Viename yra, kad gyventojų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis įstatymu… įvertinus privatizuojamo objekto vertę, pakeitusias nuomininko investicijas… Kalba apie investicijas, o kita – tik privatizavimo pakeitusio nuomininko ir panašiai…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Posėdžio pirmininke, mes kompiuteryje nematome konsoliduoto varianto.
PIRMININKAS. Kolegos, aš galiu pasakyti, aš žinau, kad jūs nematote, ir aš pats turiu tokį variantą, kokį turiu, bet gausite pasitikėti manimi ir komiteto pirmininke. Kadangi nei vienai, nei antrai nėra nepritarta…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, jeigu galima, dar jus papildysiu. Kitam po svarstymo gerbiamojo kolegos M. Zasčiurinsko, yra konsoliduota išvada, aš tiesiog nežinau, kaip atsitiko, nes šie pasiūlymai…
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, kadangi dabar kalbėjome apie R. Tamašunienės, aš manyčiau, kad vis dėlto reikės balsuoti už vieną ir už kitą atskirai, kadangi nepritarė. Kolegos, balsuojame. Yra prieš. R. J. Dagys, motyvai. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar iš to pasikalbėjimo nelabai suprasime, už ką balsuojame, man susidaro toks įspūdis.
PIRMININKAS. Aš tik priminsiu, 24 straipsnis 1 dalies 8 dalis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš suprantu… Esmė vis dėlto ta, ar mes šiame įstatyme numatome, ką mes norime juo pasiekti. Jeigu mes leidžiame visus butus pardavinėti lengvatinėm kainom, nesvarbu kokį, bet kuris mažinimas mažina patį fondą, iš kurio paskui bus statomas socialinis būstas, arba jis nuomojamas ir panašiai. Mažiname savo aprėptį. Kitas aspektas, kas yra svarbu ir kokios komitetas laikėsi nuomonės, kad negali būti kitokių sąlygų privatizavimo, kaip buvo leidžiama privatizuoti kitiems. Iš karto pasipiltų teismai: o kodėl jiems taip, o mums kitaip. Nes mes leidome, kai kurie galėjo privatizuoti, bet privatizavo pagal tas pačias sąlygas. Tai šitos taisyklės mes turime laikytis. Dėl to, ką kalbėjo gerbiamasis E. Šablinskas, reikės pagalvoti priėmimo stadijoje, dėl tų dalykų, čia kiti aspektai. Todėl siūlau šitoms pataisoms nepritarti, nes tai iškreiptų pačią privatizavimo tvarką, kuri dabar pas mus egzistuoja. O sąnaudos yra įvertintos kitame straipsnyje.
PIRMININKAS. Kolegos, reikės balsuoti už du. Kiek aš suprantu, man tik paaiškinkite, jeigu pirmajam nepritars, antrasis yra truputį kitoks, vadinasi, balsuosime už antrą, taip, Rita, prašei? Jūsų pateikimai yra du? (Balsai salėje) Komitetas vieno neapsvarstė. Kaip yra iš tiesų?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Identiški pasiūlymai. Vienas birželio…
PIRMININKAS. Keičiasi, skiriasi keli žodžiai. Kolegos, ar galime…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gal čia tada pertrauką… Posėdžio pirmininke, aš klausiu, gal pertrauką?..
PIRMININKAS. Galime sutarti labai paprastai, jį reikėtų per priėmimą svarstyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, įstatymo projekte numatyta, kad į investicijas atsižvelgiama.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, aš supratau, kad vis dėlto teks balsuoti. Kadangi komitetas apsvarstė tik vieną R. Tamašunienės pasiūlymą, kuriam nepritarė, tai už šitą balsuosime, o kitą komitetas turės svarstyti vėliau, svarstysime svarstymo stadijoje. Kolegos, turime daryti pertrauką, nes nėra apsvarstyta. Turime balsuoti. Balsuokime už visus, kiek yra pasiūlymų, labai daug, apsvarstome ir viskas. Balsuojame už R. Tamašunienės pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Kas pritariate R. Tamašunienės pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame, kas pritaria R. Tamašunienės pasiūlymui.
Užsiregistravo 51 Seimo narys, balsavo 50: už – 23, prieš – 2, susilaikė 25. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Aš norėčiau grįžti prie 24 straipsnio 5 dalies, kurios iš tiesų neapsvarstė. Siūlau, kad R. Tamašunienės pasiūlymas būtų svarstomas priėmimo stadijoje, kad nereikėtų daryti pertraukos, būtų paprasčiau. Ar sutinkate? Ačiū. Labai smagu, kad radome sutarimą.
Einame prie kito pasiūlymo. Seimo narys A. Dumbrava teikia pasiūlymą. Prašom pristatyti. (Balsai salėje) Visus eisime iš eilės, jų bus daug. Prašom. A. Dumbrava irgi dėl 24 straipsnio 1 dalies.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano buvo du pasiūlymai. Pirmojo dėl lengvatinių sąlygų aš atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. DUMBRAVA (TTF). To aš atsisakau, bet yra dar vienas siūlymas.
PIRMININKAS. Dėl 24 straipsnio 5 dalies?
A. DUMBRAVA (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti. Pirmojo atsisakė.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti kompromisinį variantą, tie dalykai yra susiję su ponios Ritos siūlymais. Kaip ir sakiau, parduoti komercine kaina tikrai būtų labai negarbinga. Norėčiau, kad savivaldybių tarybos turėtų galimybę nustatyti tuos koeficientus. Jeigu jos nenorės, galės nenustatyti, bet sudarykime joms tokią galimybę. Vyriausybė nustatys tą tvarką, nustatys kainas, galbūt nustatys koeficientus. Didiesiems miestams vienokius, rajonams kitokius, tačiau tai būtų kompromisas. Likutinė vertė būtų labai maža, bet komercinė kaina būtų ta kaina, už kurią žmonės nepajėgtų įsigyti tų butų. Čia ir Mečislovas kalba, kad nereikia kiršinti tų žmonių, kurie laukia socialinio būsto. Mes kalbame apie tuos žmones, kurie įsigijo tuos būstus iki Socialinio būsto įstatymo, jie gyveno, bet laiku neprivatizavo, nes negalėjo privatizuoti tų būstų. Nenorėčiau, kad mes supriešintume vieną grupę žmonių su kita žmonių grupe. Būčiau dėkingas, kad mes atsižvelgtume į tai ir palaikytume šį siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes atidžiai svarstėme minėtą A. Dumbravos pasiūlymą, buvo pakviesta Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė R. Žakaitienė. Kaip kolega M. Zasčiurinskas pasakė, jeigu būtų pritarta tokiai nuostatai, išties atsirastų tam tikrų prielaidų korupcijai. Taigi Savivaldybių asociacija nepritarė dėl lengvatų, aš kalbu apie lengvatų nustatymą taryboms, todėl komitetas nepritarė. Įstatymo projektas buvo svarstomas Savivaldybių asociacijoje ir komiteto siūlymas yra nepritarti.
PIRMININKAS. Pataisų svarstymas. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad mes taip lengvai nepasiduotume populizmo gaidoms. Iš tikrųjų kolegos A. Dumbravos siūlymas turi racionalumo ir tie koeficientai, kaip mes diskutavome, jeigu būtų palikta savivaldybei tam tikra diskrecija 20–30 % koreguoti, viskas gerai. Bet dabar, kaip parašyta, tai neparašyta nieko, tokia formuluotė gali būti lygi nuliui, koeficientas ir 0 gali būti, ir 0,1, ir 0,2. Aš siūlyčiau kolegai priėmimo stadijoje užregistruoti taip, kaip jis pateikė, kad diskrecija 30 %, tada būtų galima palaikyti ir savivaldybės galėtų tuo naudotis. Bet sukelti chaosą, kad vienoje savivaldybėje būtų neimamos pajamos dėl kokių nors populistinių priežasčių, kitose daugiau, tai kyla chaosas, negali būti begalinė… Taip suformuluota, kad koeficientas gali būti lygus ir nuliui. Mintis gal ir teisinga, bet formuluotė per daug laisva, todėl tokiai formuluotei dabar siūlyčiau nepritarti, o priėmimo stadijoje siūlau kolegai įregistruoti pataisą taip, kaip jis argumentavo komitete iki 30 %.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate A. Dumbravos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Algimantai, yra dar viena jūsų pataisa.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal mūsų išvadas dabar yra kolegės R. Tamašunienės…
PIRMININKAS. Balsavo 53 Seimo nariai: už – 21, susilaikė 32. Pataisai nepritarta.
Yra dar viena… (Balsai salėje) Palaukite. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš noriu gerbiamajai pirmininkei pasakyti, kad mano rankose yra Lietuvos savivaldybių asociacijos raštas, pasirašytas gerbiamosios R. Žakaitienės: „Manome, tikslinga skatinti gyventojus privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas ir svarstyti galimybę privatizuoti šias patalpas taikant rinkos kainą, bet su atitinkamu koeficientu.“ Tai yra jos raštas. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega…
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nediskutuoti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). R. J. Dagys jau paaiškino. Išties reikia…
PIRMININKAS. Kolegos! Prašom. Dar yra vienas Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas dėl 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Prašom pristatyti. A. Dumbravos prašome pristatyti savo pasiūlymą. Atsiimate?
A. DUMBRAVA (TTF). Kaip ir sakiau, kur yra lengvatinėmis sąlygomis…
PIRMININKAS. Ne, jūs atsisakėte dėl 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto, čia yra 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kur jūs rašote, kad „savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas“ suteikiant teisę savivaldybių taryboms nustatyti lengvatinius koeficientus.
A. DUMBRAVA (TTF). Mes dabar už tai ir balsavome.
PIRMININKAS. Ne, mes balsavome už prieš tai buvusį. (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (TTF). Aš to atsisakiau. Matote, blogai, kai…
PIRMININKAS. Kolegos, mes balsuojame už viską iš eilės.
A. DUMBRAVA (TTF). Mano pirmas buvo dėl lengvatinių sąlygų, aš to atsisakiau, dabar balsuojame už antrą, kurį jūs perskaitėte.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. 24 straipsnio 2 dalis. (Balsai salėje) Gerai. Supratau. Vadinasi, yra atsisakyta. Prašom balsuoti, nes komitetas nepritarė. Gerai. Einame toliau. Ar radom? Vis dėlto atsiprašau, bet radome R. Tamašunienės siūlymą, dėl kurio sakėme, kad neradome ir nesvarstėme, tai yra 26 straipsnio 1 dalis. Prašome pristatyti, Rita, 26 straipsnio 1 dalį.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Pasakykite kurį, nes ten ir straipsnį, ir dalį pakeitėte. Apie 50 % ar apie…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Apie 10–20 metų.
PIRMININKAS. 10–20 metų priklausomai nuo privatizavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Mano pataisa buvo dėl 24 straipsnio, bet, matyt, ten pasikeitė straipsniai ir dalys. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad savivaldybės nori parduoti būstą, žmonės nori privatizuoti būstą, bet jie neturi tam sąlygų ir galimybių. Reikia įvertinti žmonių finansines galimybes. Jų pajamos yra per didelės, kad būtų socialinio būsto gavėjais, bet jų pajamos yra per mažos, kad bankas išduotų jiems kreditą. Todėl pasiūlymo esmė ir būtų savivaldybės tarybos sprendimu leisti tokiems asmenims išsimokėtinai, atsižvelgiant į jų finansines galimybes, įsigyti būstą, kurį savivaldybės nori parduoti. Mūsų Biudžeto ir finansų komitetas pataisė, kadangi aš buvau nustačiusi 10–20 metų, tuos metus išbraukė, ir aš sutinku su komiteto nuomone, gal tai savivaldybės nuspręstų, jeigu sutiktų su tokia galimybe, gali nesutikti. Aš siūlau palaikyti tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašau komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš, kolegos, dar sykį perskaitysiu Teisės departamento išvadą dėl tokių pasiūlymų. Iš principo pirmiausia dėl privatizavimo, kad gyventojai pagal Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą beveik 17 metų turėjo teisę privatizuoti. Pasikeitė patalpų teisinis statusas, jos tapo socialiniu būstu, skirtu nekomerciniu pagrindu apgyvendinti mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms. Pasikeitė valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti formos ir sąlygos. Tai dėl lengvatinių sąlygų.
Dėl 10–20 metų atsiskaitymo. Jau iš pradžių buvo pasakyta, kad 30 tūkst. stovi eilėje ir laukia būsto, laukia paramos, nes išties tai yra nepasiturintys, jų pajamos labai mažos. Jeigu būtų pritarta šiam pasiūlymui, tai savivaldybės, kurios lėšas, gautas už privatizavimą, naudotų tik socialinio būsto plėtrai, surinktų mažiau tų lėšų, negalėtų jų remontuoti, pirkti… (Balsai salėje) Aš suprantu, bet čia yra bendrai, tai labai apsunkintų administravimą ir stebėseną, ir panašiai. Dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš gal dar pamėginsiu papildomai paaiškinti. Šita pataisa išeina taip, kad mes nukeliame sumokėjimą už būsto privatizavimą 10–20 metų. Tai nėra teisingas sprendimas. Dabar, kai mes išsiaiškinome, iš esmės žmogus galės privatizuoti, ir bankai suteiks jam kreditą, pasiims kreditą tam privatizavimui, nes jis įgyja teisę į būstą, tas teikimas tikrai bus gana nesudėtingai gaunamas, bet jis iš karto sumokės tuos pinigus į fondą, kurį turės savivaldybė. Taip, kaip dabar parašyta, jis galės pinigus sumokėti tik po 10–20 metų. Čia yra esmė, kodėl komitetas tokiai formuluotei nepritarė. Taip traktuojama šita formuluotė. Jeigu kas nors galės patikslinti iki priėmimo kaip nors kitaip, tada bus galima svarstyti. Bet taip mums paaiškinta, aš taip ir suprantu. Neleisti pinigų iš karto pervesti į fondą, kuris dabar stokoja pinigų ir galėtų daryti plėtrą, juos įšaldyti 10 metų, aš nežinau, ar tai teisingas sprendimas. Manau, tikrai ne.
PIRMININKAS. Kadangi iš tiesų pataisų svarstymą teikia pati R. Tamašunienė ir ji pati negali šnekėti, tai tada – D. Jankauskas. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai aiškiai kolegė Rita pristatė savo pasiūlymą, kad tie žmonės, kurie neturi pakankamai galimybių iš karto įsigyti būstą, nors toks noras yra turėti jį kaip nuosavybę ir ateityje su juo tvarkytis… Mes tokiu, kaip yra projekte įrašyta, nustatymu nukreipiame į banką, kuriam dar žmogus turės mokėti ir palūkanas. Kitaip sakant, duodame galimybę bankams uždirbti, apsunkiname žmogui galimybes. Nors jeigu pati savivaldybė administruotų, matyt, vis dėlto tais atvejais, kai žmogus įsigyja būstą per nustatytą laikotarpį, ir lėšos palaipsniui plaukia savivaldybei, ji gali labai aiškiai projektuoti ir matyti būsimus finansinius srautus ir būsimas pajamas už būstą, kuris ne iš karto parduodamas, o išsimokėtinai. Taigi aš linkęs palaikyti kolegės Ritos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate pateiktiems R. Tamašunienės pasiūlymams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 51 Seimo narys: už balsavo 29, susilaikė 22. Pataisai yra pritarta.
Kolegos, svarstome toliau klausimą.
Replika po balsavimo – R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu padėkoti kolegoms, kurie turi daugiau jautrumo, negu mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kažkodėl jis atstovauja… Aš, būdama Biudžeto ir finansų komitete, jaučiuosi dabar socialiai teisingesnė ir jautresnė, negu Socialinių reikalų ir darbo komiteto visos išvados. Reikia ne prievolės savivaldybėms, bet galimybės. Jeigu savivaldybės matys, kad nereikės tokios rūšies ir galimybės, tai nepasinaudos. O parduoti nusidėvėjusius senus barakus, kurie savivaldybei tik našta, nes juos reikia remontuoti, taisyti, manau, tegul žmonės perka, jeigu jie nori.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, ir mes pritarėme, kad pirktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš, pirmininke, siūlyčiau nutraukti priėmimą, nes šiuo metu mes išmetėme 800 mln. iš socialinio būsto plėtros savo populizmu, juodu populizmu. Aš nematau perspektyvos apskritai priimti šitą įstatymą, nes jis ne tik kad 20 % neaprūpins socialiniu būstu ateityje, o tiesiog palaidoja šitą programą.
PIRMININKAS. Kolegos, aišku, pasiūlymas, bet… M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat palaikau kolegos R. J. Dagio siūlymą, nes šis sprendimas iš esmės keičia šio įstatymo dalį. Tada reikia keisti, aš nežinau, reikia daryti pertrauką.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip. Jo esmė buvo, jeigu galima…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos kalbėjo tiek vienas, tiek antras. Aš tik noriu pasakyti, kad jūsų pasiūlymai nėra visiškai teisėti, nes tą gali padaryti tik pranešėja. Jūs siūlote, aš supratau, bet pranešėja kol kas to nesiūlo. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mano komiteto nariai teisūs, nes tokia buvo įstatymo pagrindinė idėja. Aš iš pat pradžių apie tai kalbėjau. Tiesiog lėšos nebus surinktos, ir iš esmės savivaldybės negalės vykdyti tų teisinių nuostatų, kurios įgyvendintos įstatyme. Mes turėtume daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Jūsų reikalavimas visiškai teisėtas pagal 154 straipsnį. Neseniai šiame posėdyje mes turėjome tokias galimybes. Balsuojame, kolegos. 3, 4 dalys. 154 straipsnio 3, 4 dalys, kuriose yra teisėtas reikalavimas. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Taip, 3 ir 4 dalys. Taip, grąžiname komitetui. Prašom balsuoti. Kas pritariate komiteto pirmininkės prašymui daryti pertrauką, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą, kolegos.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 37, prieš – 5, susilaikė 8. Taigi yra pertrauka. Komitetas tvarkys, matyt, iš naujo. Taigi pertrauka padaryta ir dėl lydimųjų įstatymų (darbotvarkės 2-12a, 2-12b ir 2-12c klausimai) – Nr. XIIP-1859, Nr. XIIP-1860 ir Nr. XIIP-1861.
17.39 val.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4109(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Nr. XIP-4109. Pranešėjas – A. Dumbrava pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir siūlo jį atmesti. Galbūt aš čia visko neskaitysiu, tačiau mes remiamės tuo, kad yra pateiktas įstatymo projektas, kurį mes dabar ką tik svarstėme. Todėl įstatymo projektą Nr. XIP-4109 mes ir atmetame, ir bandome viską sudėti į šį įstatymą, kurį ką tik svarstėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra užsirašiusių kalbėti tik už. Ar galima nekalbėti? (Balsai salėje) Ačiū.
Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Įstatymo projektas Nr. XIP-4109(2) yra atmestas.
17.40 val.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1709(2) (svarstymas)
2-14 klausimas, projektas Nr. XIP-1709(2). Pranešėjas – A. Dumbrava, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, pristatys komiteto nuomonę dėl šio klausimo.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai analogiškas atvejis, tiesiog buvo daug siūlymų, ir mes juos vėlgi atmetame, nes svarstome šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nematau, ar yra užsirašiusių. Aš norėčiau dar kartą paprašyti komiteto pirmininkės ir D. Jankausko, gal galime nekalbėti už? Ačiū.
Kolegos, galime sutarti ir pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kolegos, daugiau šiandien… Laukiu Seimo narių pareiškimų, kurių nėra. Tuomet prašau, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi dar turime porą minučių, frakcijos vardu siūlau grįžti prie įstatymo projekto Nr. XIP-1648(3), kurio svarstymas rytiniame posėdyje buvo du kartus nutrauktas. Frakcijos vardu siūlau pratęsti jo svarstymą.
PIRMININKAS. Kolegos, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip mes galėtume grįžti, nes įvyko balsavimas. Šį kartą balsavimas buvo gana aiškiai suformuluotas: ar svarstyti kitą dieną, ar svarstyti šiandien. Seimo nariai iš tiesų išėjo.
Antras dalykas. Šis klausimas įtrauktas į kitos savaitės antradienio posėdžio darbotvarkę, jis bus svarstomas rytiniame posėdyje. Kolegos, manyčiau, mes tikrai… (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Kolegos, šį kartą yra nestatutinis… Negalėčiau aš to sau leisti.
Kolegos, dar yra R. Žilinskas. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritardamas posėdžio pirmininkui norėčiau pasakyti, kad darbotvarkėje 17.40 val. suplanuota Seimo narių pareiškimai. Pažiūrėkite į laikrodį – 17.42 val. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Rokas priminė, iš tiesų laikas, 17.40 val. – Seimo narių pareiškimai. Ar turime pareiškimų? A. V. Patackas, kiek girdėjau, turėjo. Ar turite?
A. V. PATACKAS (MSNG). Taupau laiką. Tekstas yra padalytas. Atsisakau pareiškimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tekstas visiems padalytas, visi galėjote susipažinti. Kolegos, registruojamės. Registruojamės šiandien paskutinį kartą.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. 2014 m. liepos 10 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Gero vakaro! Susitiksime inauguracijoje šeštadienį, 11 val., ne šioje salėje. (Balsai salėje) Kviečiu ateiti truputį anksčiau, nes bus labai daug svečių, bijau, kad neliks vietų. Kolegos, iki šeštadienio!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.