LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343

 6  STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-01 Nr. XIIIP-4911

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projektu siūloma pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 7 punktą, jame numatant, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos Respublikos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu mokslai buvo pradėti iki šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos), o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos Respublikos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose. Šios nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.

Pirma, vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktu, apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, jau yra laikomi visi asmenys iki 18 metų. Tai reiškia, kad vaikai iki 18 metų yra laikomi apdraustaisiais, nepriklausomai nuo to, kokiose mokyklose jie mokosi. Tad jei projektu siekiama nustatyti, kad apdraustaisiais sveikatos draudimu laikomi nepilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, besimokantys Europos Sąjungos valstybių narių mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, siūlomas pakeitimas yra perteklinis.

Antra, siekiant, kad apdraustaisiais būtų laikomi pilnamečiai asmenys, besimokantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat su išlyga – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, siūlomas pakeitimas turėtų būti formuluojamas kaip ir studentų atžvilgiu, t.y., turi būti nustatyta, kad šie mokiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju, siūlomas pakeitimas suponuotų tai, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu būtų laikomi ir nieko bendro su Lietuvos Respublika neturintys Europos Sąjungos valstybių narių mokyklų mokiniai.

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos  sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2051 nuostata, kuria taip pat keičiamas įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktas bei vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnio reikėtų atsisakyti, o jo nuostatos turėtų būti dėstomos atskirame projekte, t.y. turėtų būti keičiama dar neįsigaliojusi minėto Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2051 1 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina ir projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2. Derinant projekte vartojamas sąvokas su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis, projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte vietoj žodžių „mokslai buvo pradėti“ įrašytini žodžiai „mokymas buvo pradėtas“.

3. Kadangi projekto įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė.

4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje atsakytina perteklinių nuostatų „įsigalioja nuo paskelbimo ir galioja iki 2023 metų rugsėjo 1 dienos“. Jeigu įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminių teisės aktų, siūlytina, kad projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų ne iškart po jo paskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka, o vėliau, kad atsakingos institucijos spėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Tokiu atveju atskiroje projekto 3 straipsnio dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Jeigu poįstatyminių teisės aktų priimti nereikia, projekto 3 straipsnio, kuriame numatytas įstatymo įsigaliojimas „nuo paskelbimo“ apskritai reikėtų atsisakyti.

5. Tikslintina įstatymo priėmimo data.

Departamento direktorius                                                                                            Andrius Kabišaitis

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]