PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 14, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3419(2)

2024-06-14

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1			Argumentai: Šiuo įstatymo projektu Įstatymo 29 straipsnis, kuriame reglamentuojamas ,,Priėmimas į mokyklą, perėjimas ir perkėlimas į kitą mokyklą“, papildomas nauja 3^1 dalimi, kurioje įvedama  nauja ,,tinkamų sąlygų pritaikymo“ sąvoka. Norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą būtina apibrėžti šią sąvoką ir reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais. Pažymėtina, kad šiuo metu „tinkamo sąlygų pritaikymo“ sąvoka nėra apibrėžta nei Švietimo įstatyme, nei kituose įstatymuose. Sąvokos naudojimas jos neapibrėžus bei neaprašius šio principo taikymo išsamiau būtų ypač rizikingas dėl nepakankamai plataus principo išmanymo švietimo bendruomenėje. Be to, norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą, būtina jį naudoti nuosekliai. Įžvelgiamos rizikos dėl fragmentiško tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo vien 29 straipsnyje, kuris reglamentuoja priėmimą, perėjimą ar perkėlimą į kitą mokyklą, ir tik per neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektą. Neproporcingos ar nepagrįstos naštos principas nurodo išimtį ir ribą, iki kurios taikomas tinkamas sąlygų pritaikymas. Neapibrėžus ir nepaaiškinus nuoseklaus tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, lieka rizika, kad jis bus taikomas fragmentiškai, vien tik neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektu, kaip pretekstas atsisakyti ugdyti vaiką dėl jo negalios. Todėl būtina vadovautis tinkamų sąlygų pritaikymo principu nuosekliai įstatymo straipsniuose, susijusiuose su ugdymo pritaikymu. Pabrėžtina, kad tinkamo sąlygų pritaikymo principas yra nuolatinis procesas, vykstantis dialogo būdu. Tinkamas sąlygų pritaikymas apima esamos infrastruktūros ir informacijos pritaikymą, veiklos pertvarkymą, ugdymo programų, mokymosi medžiagos ir mokymo strategijų pritaikymą, pagalbos teikimą, neužkraunant neproporcingos ar nepagrįstos naštos. Nepritartina diskusijų Komitetuose metu išsakytai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomonei, kad tinkamas sąlygų pritaikymas reikšmingai skiriasi nuo ugdymo pritaikymo. Ši nuomonė parodo, kad nėra įsigilinta į tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoką ir jos pritaikymą švietimo sistemoje. Tai kelia pagrįstus nuogąstavimusi dėl siūlomo 29 straipsnio pakeitimo kokybiško įgyvendinimo. Tinkamas ugdymosi sąlygų pritaikymas ir ugdymosi pritaikymas – tai viena kitą papildančios sąvokos. JT Asmenų su negalia teisių komitetas (toliau – JT Komitetas) savo išaiškinime akcentuoja, kad pagal Konvencijos 24 straipsnio 2 dalies (c) punktą Konvencijos šalys turi sudaryti tinkamas sąlygas, kad individualūs besimokantieji turėtų galimybę įgyti išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis. Akcentuojama, kad politikos priemonės, skirtos užtikrinti tinkamas sąlygas, turi būti patvirtintos nacionaliniu, vietos ir švietimo įstaigų lygiu ir visais švietimo lygmenimis. Pasak JT Komiteto, nėra „universalios“ tinkamų sąlygų sudarymo formulės, kadangi skirtingiems tokį pat sutrikimą turintiems besimokantiesiems gali reikėti skirtingų sąlygų. Tinkamas sąlygų pritaikymas apima ugdymo proceso ir aplinkos pritaikymus (pvz., pakeičiama klasės vieta; naudojamos įvairios komunikacijos formos pamokose; padidinamas šriftas spausdinant mokomąją medžiagą ir (arba) temos vaizduojamos temos ženklais arba dalomoji medžiaga pateikiama kitokiu formatu; mokymosi proceso ir vertinimo metu besimokantiems sudaroma galimybė naudotis konspektuotojo ar kalbos vertėjo paslaugomis arba pagalbinėmis technologijomis), taip pat ir ugdymo metodų ir turinio pritaikymą (pvz., besimokančiajam skirti daugiau laiko, sumažinti foninio triukšmo lygį (kai asmuo itin jautrus sensorinei perkrovai), naudoti alternatyvius vertinimo metodus ar tam tikrą mokymo programos dalį pakeisti alternatyviu variantu). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus manome, kad tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoka turi būti įtraukta ir į Įstatymo14 straipsnį, kuris nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymą, švietimo pagalbos skyrimą ir teikimą. Tai sudarytų sąlygas nuoseklesniam ir veiksmingesniam tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymui ir užkirstų kelią neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo taikymo fragmentiškumui ir subjektyvumui. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą, teikia rekomendacijas dėl ugdymo sąlygų pritaikymo. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, tinkamas ugdymo pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas, rekomendacijų dėl ugdymo sąlygų pritaikymo teikimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

Teikia

Seimo nariai

Tomas Vytautas Raskevičius

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė