PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO Nr. XIVP-1625

 

2022-06-10

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

351

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

352

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto (įsigaliosiančio 2023-05-01) nuostata, pagal kurią valstybės įmonė Žemės informacijos centras yra patikėtinė visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), įgyvendinti, gali apsunkinti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kai žemė reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, dėl valstybinės žemės sklypų, kurie patikėjimo teise perduoti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC), kai šie žemės sklypai reikalingi valstybei svarbiems projektams, turėtų būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo ir žemės sklypo perdavimo patikėjimo teise kitam patikėtiniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl patikėjimo teisės perdavimo, ši teisė turėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre ir tik po to būtų pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams įgyvendinimo procedūros.

ŽIC pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą tik sudarytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės  sklypų nuomos ir panaudos sutartis, tačiau jokių kitų veiksmų neatliktų. Taip dirbtinai didinamas valstybinės žemės patikėtinių skaičius. Nepateikiamas pagrindimas, kodėl naujai kuriamai valstybės įmonei, neturinčiai įgūdžių, perduodama patikėtinio funkcija, kuri tik prailgins valstybinės žemės valdymo procesus. Pats ŽIC žemės sklypų neprojektuotų, neformuotų, o tik sudarytų žemės nuomos ir panaudos sutartis. Dėl projektavimo reikėtų kreiptis į kitas institucijas, ir tai prailgintų procesus. Vienoje teritorijoje būtų du patikėtiniai – ŽIC ir Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai neturi būti perduodami ŽIC.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nenustatant ŽIC patikėjimo teisės į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus kaimo gyvenamojoje vietovėje:

„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį:

„15. Kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą:

„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centras vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą:

4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą išnuomoti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punktą:

6. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras:

1) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

2)1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

3)2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

4)3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5)4) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6)5) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“

 

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo VI1 skyrių:

„VI1 SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS ĮMONĖS ŽEMĖS INFORMACIJOS CENTRO, KAIP VALSTYBINĖS ŽEMĖS PATIKĖTINIŲ, PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

351 straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

2. Vyriausybė:

1) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas;

2) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

3) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;

4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Nacionalinė žemės tarnyba bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos  pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius.

7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Nacionalinė žemės tarnyba apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.“

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 5 dalies 3 punkte numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.  Tokiu būdu, dvi institucijos turi atlikti

Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu būdu, dvi institucijos turės atlikti veiksmus dėl žemės sklypo suformavimo / pertvarkymo, kuriuos šiuo metu atlieka viena institucija. Dirbtinis išskaidymas prailgins procesą ir neduos jokios naudos. Sprendimas suformuoti / pertvarkyti  žemės sklypą yra neatsiejamai susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl neaišku, kodėl tai turėtų daryti dvi institucijos, kai veiksmas yra vienas.

Šiuo metu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kiti darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, kuri yra pritaikyta vienai institucijai. Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pertvarkymas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti yra neracionalus ir reikalaujantis didelių papildomų išteklių ir kaštų.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį 10 punktu ir nustatyti, kad žemės sklypų formavimo procesas išliktų vientisas ir jį vykdytų viena institucija:

10) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

1011) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

1112) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

1213) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

1314) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

145) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ;

1516) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 3 punktą:

5. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

4)3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

5)4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

6)5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

7)6) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

8)7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

9)8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“

 

 

3.

351

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

351

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

351

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

352

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1,2,3

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalyje Nacionalinei žemės tarnybai nustatoma valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcija, užtikrinant, kad savivaldybių administravimo subjektai, įgyvendindami jiems suteiktą valstybinės žemės patikėjimo teisę, laikytųsi  įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, o nustačius pažeidimus reikalautų juos pašalinti ir gintų valstybės, kaip žemės savininko, interesus. Numatomas painus, sudėtingas kontrolės vykdymo mechanizmas, tačiau Įstatymo projekte nenumatyta, kad būtų nustatoma atskira priežiūros ir kontrolės vykdymo tvarka, kurioje būtų detalizuojami konkretūs veiksmai, kuriuos atliktų kontroliuojanti institucija.

Tinkama valstybinės žemės naudojimo priežiūra ir kontrolė galima tik tokiu atveju, kai aiškiai reglamentuota, kokius veiksmus, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali atlikti prižiūrinčioji institucija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalį, 4 dalį ir 352 straipsnio 1–3 dalis, papildant nuostata, kad priežiūrą ir kontrolę vykdanti institucija ją atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka:

„3. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;

4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

 „4. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.“

 

 „352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

 

 

 

 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                                                               Justinas Urbanavičius