LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹ IR 14² STRAIPSNIais ir 2 Priedu

įstatymo projektO Nr. XIIIP-4637

2021-12-22 Nr. 102-P-38

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas D. Bial, šios grupės patarėjas A. Karnilavičius, Vidaus reikalų Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja J. Laskevičiūtė, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas.

2.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų

asociacija

2020-04-29

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) vienija narius, kurie yra profesinio mokymo teikėjai, teikiantys formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo ir kitas paslaugas.

Šiuo raštu Asociacija teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23 ir 27(2) straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 14(1) ir 14(2) straipsniais ir 2 priedu projekto (toliau – Projektas).

Būtina pastebėti, kad Įstatymo projekto keitimo tikslu nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645 ,,Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo“, kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas. Direktyva, reglamentuodama tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų mokymą vartoja terminą „kvalifikacija“, o ne „kompetencija“. Terminas „kvalifikacija“ vartojamas ir visoje šiuo metu galiojančioje suvestinėje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijoje.

Direktyvos 2003/59/EB I priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodyta: ,,Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei Sprendimo 85/368/EEB (1) I priede nurodytos mokymo struktūros 2 lygis, t. y. privalomu mokymu, kuris papildomas profesiniu mokymu, pasiekiamas lygis“.

Direktyvoje (ES) 2018/645 pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma: ,,Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede.“

Visa tai rodo, kad mokymo pabaigoje vairuotojas turi įgyti bent 2 kvalifikacinio lygmens profesinę kvalifikaciją. O tai pagal Lietuvos Respublikoje egzistuojančią švietimo sistemą galima įgyti baigus formaliojo profesinio mokymo programas, o ne pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, kaip nurodoma Projekte.

Atkreiptinas dėmesys, kad (ES) 2018/645 direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl:

- mokymo turinio, kad būtų skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai, taupiam vairavimui, vairavimui ekstremaliomis oro ir kelio sąlygomis, nestandartinių krovinių vežimui;

- išimčių paaiškinimų;

- nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų direktyvos 2006/126/EB atitikčiai.

Todėl manytume, kad nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 27(2) straipsnius bei įstatymą papildyti 14(1) ir 14(2) straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Perkelti direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti 2011 m. vasario 3 d. susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą „C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą.“

Projekte nurodoma, kad baigus mokymo programas vairuotojams egzaminus vykdytų mokymo centrai, t.y. tos pačios mokymo įstaigos, kurios vykdytų mokymą. Kai tuo tarpu Direktyvoje (6 str.) nurodoma, kad egzaminus „organizuoja valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskirta įstaiga“, o ne tie patys mokymo centrai, kurie ir vykdo mokymus.

Apibendrinant pabrėžtina, jog aukščiau išdėstyti argumentai įrodo, kad įgyvendinant 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/645 ir perkeliant ją į nacionalinę teisę, šiuo Projektu nėra jokios būtinybės ir teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principus. Asmenys, siekiantys įgyti kvalifikaciją, turi baigti formaliojo profesinio mokymo programas, gauti profesinio mokymo diplomus.

Siūlome iš esmės nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIIIP-4637. Svarstytina galimybė pritarti tik 2 str. 93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui.

Prie šio rašto pridedame ankstesnes LR Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadas ir LR teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų

asociacija

2020-05-11

Šiuo raštu Asociacija teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23 ir 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ IR 14² straipsniais ir 2 priedu projekto (toliau – Projektas).

1. Būtina pastebėti, kad Įstatymo projekto keitimo tikslu nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645 ,,Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo“, kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad (ES) 2018/645 direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl:

- išimčių paaiškinimų;

- nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų.

Išvada: direktyva (ES) 2018/645 neįpareigoja valstybių narių šį mokymą vykdyti pagal suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas ir asmenims nesuteikti kvalifikacijos.

2. Direktyva, reglamentuodama tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų mokymą naudoja terminą „kvalifikacija“, o ne „kompetencija“. Terminas „kvalifikacija“ vartojamas ir visoje šiuo metu galiojančioje suvestinėje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijoje.

Direktyvoje (ES) 2018/645 pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma: ,,Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede.“

Direktyvoje (ES) 2018/645 nurodoma, kad vairuotojui turi būti išduodamas „Pradinę kvalifikaciją patvirtinantis PKP“. 2 str. 1 dalies f punkte yra PKP apibrėžimas - Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas (toliau PKP).

Visa tai rodo, kad mokymo pabaigoje vairuotojas turi įgyti bent 2 kvalifikacinio lygmens profesinę kvalifikaciją. O tai pagal Lietuvos Respublikoje egzistuojančią švietimo sistemą galima įgyti baigus formaliojo profesinio mokymo programas, o ne pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, kaip nurodoma Projekte.

Net ir patys Projekto rengėjai apibūdindami dokumentą, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, jį pavadina Vairuotojo kvalifikacijos kortele (2 straipsnio papildymas nauja 93 dalimi).

Išvada: kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojams turi būti suteikiama kvalifikacija, t.y. jie turi mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

3. Projekte nurodoma, kad baigus mokymo programas vairuotojams egzaminus vykdytų mokymo centrai, t.y. tos pačios mokymo įstaigos, kurios vykdytų mokymą. Kai tuo tarpu Direktyvoje (6 str.) nurodoma, kad egzaminus ,,organizuoja valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskirta įstaiga“, o ne tie patys mokymo centrai, kurie ir vykdo mokymus.

Išvada: egzaminus turi organizuoti valstybės narės kompetentingos institucijos.

4. Todėl manytume, kad nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 27²straipsnius bei įstatymą papildyti 14¹ ir 14² straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Siūlome iš esmės nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIIIP-4637. Svarstytina galimybė pritarti tik 2 str. 93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vairavimo mokytojų gildija

2020-05-11

Asociacijos Vairavimo mokytojų gildija (toliau – Asociacija) nariai betarpiškai dalyvauja vykdant vairuotojų profesinės kvalifikacijos ir jos tobulinimo mokymus. Nuo pat svarstomo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projekto pradžios aktyviai teikėme pastabas ir siūlymus Susisiekimo ministerijos parengtiems projektams, į kuriuos, deja, neatsižvelgta. Daugelis esminių pastabų buvo įvardytos ir sutapo su Teisingumo ministerijos, LR Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės ir LR Seimo Teisės departamento išvadomis, bet kol kas jos – ignoruotos. Todėl Asociacija siekia atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į šią situaciją ir teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. III-2043 (toliau – Įstatymas) 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4637 (toliau – Projektas).

1. Projektu siūloma keisti vairuotojų profesijos kvalifikacijos įgijimo mokymo modelį taip, kad jo vykdymo tvarkos nustatymas iš LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos perleidžiamas LR Susisiekimo ministerijai, tačiau Projektu visiškai nepaisoma:

1.1. švietimo įstatymu nustatytos švietimo rūšių sistemos suderinamumo:

1.1.1. nėra nuoseklaus vedimo link švietimo sistema nustatytos kvalifikacijos įgijimo;

1.1.2. Projektu įvedamos sąvokos (pvz. „vairuotojo kompetencijos įgijimo kursai“) niekaip neapima šiuo metu galiojančiomis ir vykdomomis formaliosiomis profesinio mokymo programomis suteikiamų kompetencijų. Šiuo metu formaliosios programos (ir jų kvalifikacijų standartas) numato, kad užtikrinant tinkamą vairuotojo profesijos parengties lygį, jam reikia įgyti ne vieną, o bent tris kompetencijas). Be to, Projektą įgyvendinus siūloma redakcija, rastųsi paradoksali situacija, kuomet formalųjį profesinį mokymą (pvz. profesinėje mokykloje) baigę asmenys, norėdami dirbti profesionaliais vairuotojais, privalės dar papildomai baigti Projektu numatytus suaugusiųjų švietimo kursus: nors mokymo turinys tas pats, bet abiem mokymų atvejais įgyjamos kompetencijos skirtingos;

1.1.3. mokymo proceso vieningumo neužtikrina ir Projekte siūlymas mokymą vykdyti ne pagal vieningą visoms įstaigoms mokymo programą, o pagal kiekvienos mokymo įstaigos pasiruoštą savo programą (14² str. 3 dalis <...> mokymo įstaiga privalo: <...> 2) turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą <...>);

1.1.4. pažymėtina, jog įsigaliojus Projektu teikiamiems pakeitimams, būtų apsunkintos galimybės vairuotojo profesiją ketinantiems įgyti asmenims gauti Užimtumo tarnybos finansavimą, nes jos prioritetas yra asmeniui suteikti profesinio mokymo programomis įgyjamas kvalifikacijas ir (ar) kompetencijas, kurios būtinos asmens sėkmingai integracijai į darbo rinką

1.2. siūlymas vairuotojų profesijos mokymą nebelaikyti kvalifikacijos įgijimu suteikiant šiam mokymui suaugusiųjų švietimo formatą yra ydingas ir dar dėl keleto priežasčių:

1.2.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“ ir ją iš dalies keičianti 2018/645 (toliau – Direktyva), kurios įgyvendinimas yra nurodytas Projekto rengimo pagrindu, nenumatoma kitokia šių mokymų koncepcija kaip profesinis kvalifikaciją suteikiantis mokymas;

1.2.2. Projekto 5 straipsniu siūloma įvesti 14¹ straipsnį, kurio nustatoma, kad įgijus vairuotojo kompetenciją, tai patvirtinama pažymėjimu, išduodamu vairuotojui išlaikius kompetencijos egzaminą, kurį vykdo tie patys mokymo centrai, kurie vykdo mokymą. Ši Projektu siūloma nuostata prieštarauja Direktyvos I priedo 2 skirsnio 2.1. punkte išdėstytai nuostatai, kuria nurodoma, jog egzaminas turi būti vykdomas kompetentingoje valstybės institucijoje arba jos paskirtoje įstaigoje. Tai yra logiškas, objektyvumo principus atitinkantis reikalavimas, kurio laikomasi Lietuvos švietimo sistemoje, tačiau Projektu siūloma jo nesilaikyti.

2. Dėl baigiamųjų vertinimo egzaminų vykdymo išduodant baigimo pažymėjimą: Projekto 5 straipsniu siūloma Įstatymą papildyti 14¹ straipsniu, kuriuo nustatoma, kad vairuotojai, kurie tobulina kompetenciją kompetencijos tobulinimo kursuose, turi išlaikyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo egzaminą. Direktyva egzaminas (ar pan.) baigus tobulinimąsi nenumatomas. Atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad šiuo metu reikalavimas baigus tobulinimąsi vairuotojams laikyti egzaminą nėra taikomas, ir praktikoje nėra pastebima požymių, rodančių jog jis yra reikalingas, manytina, kad toks reikalavimas Projektu neturėtų būti siūlomas;

Manytina, kad Projektu turėtų būti siūloma mokymą baigusiems asmenims egzaminą baigiamąjį vertinimą vykdytų ne pati mokymo įstaiga, o kompetentinga valstybės institucija arba jos paskirta įstaiga, kurioms pagal veikimo sritį tokio pobūdžio veikla pritinka. Siūlymas privalomai laikyti tokį egzaminą kompetenciją (kvalifikaciją) tobulinantiems vairuotojams būtų panaikintas, nes tik tokiu būdu būtų iš esmės laikomasi perkeliamos Direktyvos nuostatų.

3. Sveikintina tai, kad Projektu siekiama Įstatymu nustatyti esminius reikalavimus šį mokymą vykdysiantiems mokymo centrams, tačiau taisytinas yra ne tik „vairuotojų mokymo centro“ apibrėžimas, bet ir jiems keliami reikalavimai.

Nors Direktyvos pakeitimai reikalauja dar daugiau dėmesio skirti vairuotojų profesijos praktikai ir jų gebėjimo saugiai dalyvavimui eisme ugdymui, Projektu kaip tik ženkliai silpninami vairuotojus mokančių asmenų kvalifikaciniai reikalavimai bei tinkamų materialiųjų išteklių turėjimo būtinybė – tai veda prie priešingų nei Direktyva siekiama rezultatų: Direktyva nustatomi reikalavimai mokymo įstaigų materialiesiems ištekliams – pavyzdžiui „speciali vietovė“ atlikti specialiuosius praktinio mokymo užsiėmimus (tinkamai vairavimo patirčiai įgyti ir praktikai atlikti) siūloma keisti į paprastą „vairavimo mokymo aikštelę”.

Lietuvos Valstybė yra pakankamai daug ir tikslingai, naudodamasi ES parama, investavusi į specialiųjų mokymo aikštelių įrengimą, pervežimo verslo atstovai taip investuoja į praktikos atlikimo vietas, o šiuo pakeitimu siekiama panaikinti būtinybę naudoti šią infrastuktūra geresniam vairuotojo praktiniam mokymui: jų praktinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymui, sampratos apie vairuotojo savalaikių ir būtinų veiksmų svarbą suvokimui ir gerinimui;

Taip pat būtina pastebėti, kad nenustatomi jokie specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai vairuotojų profesijos mokantiems asmenims.

4. Projekte neatsižvelgta į svarbią LR Seimo Teisės departamento 2020-03-31 išvadoje Nr. XIIIP-4637 išdėstytą pastabą (išvadoje 11 punktas), susijusią su sprendimu mokymo centrams suteikiant teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos kursus taikyti licencijų išdavimo modelį „D“: <...> Toks reglamentavimas gali sukelti situaciją, kai ką tik pradėta veikla būtų iš karto stabdoma. Iš kitos pusės, kelias dienas galėtų būti vykdoma neteisėta veikla.

Greta šios Teisės departamento pastabos, būtina atsižvelgti ir į tai, kad:

a. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“ ir ją iš dalies keičianti 2018/645 (toliau – Direktyva), kurios įgyvendinimas yra laikomas Projekto rengimo pagrindu, nustato (59 direktyvos 11 punktas): Tik valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtinti mokymo centrai turėtų teisę organizuoti mokymo kursus, kuriais suteikiama pradinė kvalifikacija ir keliama kvalifikacija. Darytina išvada, jog Projektu siūloma nuostata taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ neatitinka Projekto pagrindu laikomos direktyvos.

b. pagal veiklos pobūdį, su šia veikla sietinus svarbius visuomenės interesus ir materialiųjų išteklių bei kvalifikacinius reikalavimus veiklą vykdantiems subjektams, kurie yra specifiniai, prisidedantys prie eismo saugą įtakojančių sąlygų, yra būtina patikrinti subjektą prieš jam pradedant teisėtai vykdyti licencijuojamą veiklą

yra darytina išvada, jog Projektu turėtų būti siūloma įvesti teisinį reguliavimą, pagal kurį vairuotojų kompetencijos kursus vykdysiantiems mokymo centrams būtų taikomas „G“ licencijavimo modelis pagal LR Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintą Licencijavimo pagrindų aprašą.

Prašome atsižvelgti į aprašytus reikšmingus Projekto netikslumus, Projekto priėmimui Seime neteikti bei jį grąžinti tobulinti, atsižvelgiant į išsakytas šias esmines pastabas. Projekto rengėjams pageidavus, esame pasirengę pateikti ne tik šias esmines ir detalesnes pastabas ir pasiūlymus, bei padėti rengti Projektą, išpildysiantį Projektu siekiamus tikslus.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas

2020-05-18

Šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių. Profesionalių vairuotojų mokymą ir jų kompetencijos kėlimą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai būtų ydinga praktika. Transporto sektoriaus dalyviai vieningai pasisako, kad 95 kodo vairuotojų mokymas būtų priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

2020 m. gegužės 13 d. Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637 (toliau – Projektas)¹.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su poreikiu išgryninti profesionalių vairuotojų parengimo institucinę struktūrą, teisinį reguliavimą, priderinant pastaruosius prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų² reikalavimų.

Po įvykusio posėdžio matome būtinybę dar kartą paaiškinti šio Projekto aktualumą ne tik visam Lietuvos transporto sektoriui, tačiau ir Valstybei, kuriai tenka prievolė laiku įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas. Tai turi būti padaryta iki 2020 m. gegužės 23 d.

Teisės aktai turi būti funkcionalūs ir atitikti poreikius tos srities, kurią reguliuoja. Šiandien galiojančio Profesinio mokymo įstatymo pritaikomumas, t. y., jo suderinamumas su Direktyvos nuostatomis ir transporto sektoriaus lūkesčiais, yra neįmanomas. Todėl ydinga ir toliau grįsti profesionalių vairuotojų mokymą šio teisės akto nuostatomis, paliekant kompetencijos kėlimą išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai. Ribojimais paverstas reguliavimas yra diskriminacinė nuostata, apsunkinanti tiek transporto sektoriaus įmonių, tiek į darbo rinką siekiančių patekti vairuotojų situaciją.

Per bene dvejus metus trukusias diskusijas tarp LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LR Susisiekimo ministerijos, sektorinių profesinio mokymo centrų atstovų, transporto sektoriaus atstovų, kitų susijusių institucijų atstovų, 2019 m. lapkričio 21 d. LR Vyriausybėje įvykusio tarpinstitucinio pasitarimo metu, dalyvaujant visiems socialiniams partneriams, buvo nutarta pasirinkti proporcingą, progresyvų, veiksnų, tiek švietimo, tiek transporto sektoriaus poreikius ir funkcijas atliepiantį teisinį reguliavimą, suderintą su minimų direktyvų nuostatomis, kai 95 kodo vairuotojų mokymas buvo priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Toks modelis nepaneigia nei švietimo srities, nei transporto srities interesų, leidžia konstruktyviai ir tinkamai spręsti profesionalių vairuotojų kompetencijos įgijimo klausimus.

Išklausę kai kurių Švietimo ir mokslo komiteto narių nuomones, nuogąstaujame, kad Švietimo ir mokslo komitetas yra linkęs laikytis pozicijos, jog 95 kodo mokymas turėtų likti išimtinai formaliuoju profesiniu mokymu. Pagrindinis to motyvas – siekis apginti sektorinių profesinių centrų interesus. Tokia motyvacija yra ydinga ir neatspindi reguliuojamų santykių turinio ir realaus poreikio.

Žemiau pateikiame glaustus argumentus, kodėl 95 kodo mokymai turėtų būti reguliuojami taip, kai yra siūloma Susisiekimo ministerijos pateiktuose teisės aktų pakeitimuose:

95 kodo mokymas – Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatos ir kitų ES šalių praktika	Ydinga praktika
1. Dėl sąvokos aiškinimo:
Atnaujintoje Direktyvoje, nors minima kvalifikacijos sąvoka, niekur nėra kalbama apie tai, kad šį kvalifikacija turi būti įgyjama formalaus profesinio mokymo (vocational training) keliu. Jei Direktyvoje būtų tokia nuostata, absoliuti dauguma ES narių (atsižvelgiant į europinę kvalifikacijų sąrangos sistemą, kuri yra vienodai suprantama ir taikoma visose ES šalyse), turėtų iš esmės keisti savo turimas vairuotojų mokymo sistemas ir šį mokymą padaryti formaliu profesiniu mokymu, kurio baigimas patvirtinamas valstybės diplomu. Dalis ES valstybių (Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir kt.) 95 kodo mokymą įvardija sąvoka "Driver CPC training", kur CPC - Certificate of Professional Competence, t.y., profesinės kompetencijos pažymėjimas, patvirtinantis reikiamą vairuotojo kvalifikaciją, pagal Direktyvos nuostatas. Ši sąvoka yra vartojama ir Direktyvoje originalo kalba.	95 kodo mokymas turėtų būti traktuojamas ne kaip kvalifikacija, o kompetencija. Tam yra pritarusi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir Susisiekimo ministerija. Yra abipusis supratimas, kad toks mokymas yra kompetencija, reguliuojama neformaliojo švietimo teisinio reglamentavimo kontekste.
2. Dėl institucinio priklausomumo:
Kadangi 95 kodas nėra tipinis ir pagal turinį ir taikomumą yra susijęs išskirtinai su Susisiekimo ministerijos kuruojamomis sritimis ES šalių praktikoje 95 kodo mokymas yra transporto ministerijų ar agentūrų reguliavimo sritis. Įvertinusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB (3) įgyvendinimą Komisija nustatė tam tikrų trūkumų. Pagrindiniai nustatyti trūkumai: sunkumai, susiję su išimčių aiškinimu ir teisiniu netikrumu; mokymo turinys, kuris, kaip nustatyta, tik iš dalies atitinka vairuotojų poreikius; vairuotojų sunkumai gauti baigto arba iš dalies baigto mokymo kitoje valstybėje narėje tarpusavio pripažinimą ir neatitiktis tarp Direktyvoje 2003/59/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/126/EB (4) nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų Lietuvoje vairuotojų pirminio mokymo ir pavojingų krovinių vežimo (ADR), transporto vadybininkų kompetencijų įgijimas taip pat yra Susisiekimo ministerijai deleguota funkcija.	Dėl 2-jus metus užtrukusių diskusijų ir pasiekto susitarimo deleguoti 95 kodo mokymo funkcijas Susisiekimo ministerijai, vėluoja Komisijos nustatytų trūkumų šalinimas. Lietuvoje išskirtinai vienintelė vairuotojų kompetencija – 95 kodo mokymas - 2011 m. buvo priskirta formaliojo profesinio mokymo sričiai (ŠMSM reguliavimui), ir yra reglamentuojamas Profesinio mokymo įstatymo. Tai prieštarauja institucijoms priskirtų funkcijų logikai. Kaip ir ADR mokymai, taip ir 95 kodo mokymai turėtų būti priskirti Susisiekimo ministerijos kompetencijai, tai padėtų užtikrinti teisinio reguliavimo įgyvendinimo ir kontrolės efektyvumą.
3. Dėl 95 kodo mokymų paslaugos teikėjų sąžiningos konkurencijos:
Iki šiol 95 kodo mokymus kvalifikuotai vykdė visa eilė mokymų centrų, įskaitant ir sektorinius mokymo centrus. Tuo atveju, jei būtų pritarta Susisiekimo ministerijos siūlomiems teisės aktų pakeitimams, mokyti galėtų visos iki šiol tokį mokymą teikiantys subjektai.	Į modulines profesinio mokymo programas įtraukus kaip formaliąją kompetenciją ir teisės vairuoti transporto priemonę įgijimą, kyla nesąžiningos konkurencijos rizika, visą vairuotojų mokymą priskiriant tik formalųjį profesinį mokymą vykdantiems valstybiniams sektoriniams mokymo centrams ir eliminuojant iš mokymo proceso darbdavius, privačius mokymo teikėjus, vykdančius tik pirminį mokymą.
4. Dėl mokymų trukmės ir formos:
95 kodo mokymo trukmė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2003/59/EB ir (ES) 2018/645 nuostatas: - pirminis mokymas - 150 val. vairuotojams, įgijusiems C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE vairavimo kat. po 2009 m. rugsėjo 10 d.; - periodinis mokymas 35 val. – vairuotojų kvalifikacijos atnaujinimas kas 5-ius metus ir vairuotojams, įgijusiems C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE vairavimo kat. iki 2009 m. rugsėjo 10 d.	Motorinių transporto priemonių vairuotojų tęstinio modulinio profesinio mokymo programos (3 kvalifikacijos lygis) apimtis yra 20 kreditų, iš kurių, jau įgijusiems teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones, reikia baigti 15 kreditų apimties mokymą (t. y., 405 val., iš kurių 270 val. sudaro kontaktinis mokymasis). Profesinio mokymo įstatymo 13 str. 5 punktas: „Profesinio mokymo programos vienų metų įprastinė apimtis yra 60 mokymosi kreditų, bet ne mažiau kaip 30 mokymosi kreditų.“ 1 mokymosi kreditas profesiniame mokyme sudaro 27 val.
Mokymo praktika kitose ES šalyse – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB nuostata dėl 2-ojo kvalifikacijos lygmens sėkmingai įgyvendinama neformaliojo mokymo keliu (Airija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, ir daugybė kt.). Kitaip tariant, Direktyva neįpareigoja valstybių šį mokymą vykdyti formaliojo profesinio mokymo keliu.	Lietuvoje teisinis reguliavimas iki šiol nesudarė galimybės įgyti 95 kodo pažymėjimo kitu nei profesinio mokymo keliu, ir tokia nuostata yra ydinga, būtent ją siekiama koreguoti Susisiekimo ministerijos siūlomais teisės aktų pakeitimais.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 numato išimtis, kada vairuotojams nebūtina įgyti 95 kodo pažymėjimo, kad galėtų dirbti vairuotojo darbą. Pakanka įgyti teisę vairuoti transporto priemonę. Asmeniui paliekama platesnė teisė rinktis, kada jis nori papildyti savo turimas kompetencijas.	Moduliniame profesiniame mokyme kvalifikacijos pažymėjimas suteikiamas tik pilnai pabaigus modulinę profesinę programą, t. y., visus jos modulius. Dabartinis vairuotojo jau turimų kompetencijų užskaitymo į formalią profesinę kvalifikaciją teisinis reglamentavimas atrodo labai ribotas. Ypatingai ribojamas kitų šalių vairuotojų, siekiančių dirbti Lietuvoje, įgytų kompetencijų pripažinimas.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 numato išimtį asmeniui, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą ar pirminės kvalifikacijos pažymėjimą (angl. - certificate of professional competence (CPC)), kai tas asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje, jei tą asmenį lydi kitas asmuo, turintis tame punkte nustatytu tikslu naudojamos transporto priemonės kategorijos profesinės kompetencijos pažymėjimą, arba tos transporto priemonės kategorijos vairavimo instruktorius.	Moduliniame profesiniame mokyme tokių galimybių nenumatyta.
Naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 reikalauja pripažinti kitoje šalyje narėje įgytą vairuotojo kvalifikaciją.	Nėra aišku, kokiu būdu Lietuvoje būtų pripažįstama kitose šalyse įgyta kvalifikacija, kai kitur ji buvo įgyta neformaliojo mokymo keliu.
Konkurencingumo sumažėjimas.	Neturi būti kliūčių įgyti 95 kodo kompetenciją tiek naujiems vairuotojams, tiek jau dirbantiems, t.y., taikoma mokymo sistema negali būti sudėtingesnė nei kaimyninėse valstybėse. Dirbtinės paklausos kūrimas apsunkins sąlygas eksportuojančiam transporto ir logistikos sektoriui.
Darbdaviai yra kvalifikuotos darbo jėgos užsakovai. Mokymas turi koreliuoti su vairuotojų poreikiais.	Darbdavių asociacijų atstovai aktyviai dalyvavo sektorinio Transporto ir saugojimo paslaugų profesinio komiteto veikloje, kuriame buvo išdiskutuotos visos problemas, ir tai padėjo atsirasti susitarimui tarp ŠMSM ir SUMIN.
Ši pozicija atsispindi Susisiekimo ministerijos pateiktų teisės aktų projektuose. Todėl prašome Seimo komitetų svarstant Projektą atsižvelgti į šiame kreipimesi glaustai reziumuotą darbdavių bei vairuotojų mokymo įstaigų poziciją, kad būtų ir toliau nuosekliai laikomasi sutartų sprendimų. Viliamės, kad siūlomi teisės aktų projektai bus priimti be esminių pakeitimų.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Baltijos transporto profesinė sąjunga

„Solidarumas“

2020-05-29

Baltijos transporto profesinės sąjunga „Solidarumas“ nepaprastai susirūpinusi situacija, kuri šiuo metu susiklostė rengiant profesionalius tolimųjų reisų vairuotojus ir suteikiant jiems mokymo ir kompetencijos kėlimo profesionaliems vairuotojams 95 kodą.

Lietuvoje profesionaliais vairuotojais dirba apie 100 tūkst. vairuotojų, kuriems neaiškumai dėl 95 kodo kelia didelį nerimą.

Baigus galioti nutarimui, kuriuo kvalifikacijos mokymai įgyti 95 kodą laikinai buvo paskirti Susisiekimo ministerijos kompetencijai ir nepriėmus naujų teisės aktų, reglamentuojančių šią kvalifikacijos mokymų sritį, vairavimo mokyklos ir vežėjų įmonės stabdo mokymo programas, dėl ko rinkoje gali pradėti trūkti profesionalių vairuotojų, o dirbantys profesionalūs vairuotojai negalės pratęsti savo kvalifikaciją įrodančių dokumentų galiojimo, nes 95 kodo galiojimas yra terminuotas ir periodiškai reikia kartoti kvalifikacinius mokymus bei laikyti egzaminus iš naujo.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad žadama nauja profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimo ir kėlimo tvarka gali tapti įrankiu, kuris vairuotojo specialybę Lietuvoje padarys dar labiau nepatrauklia, o užsienio vairuotojus išvis atbaidys nuo darbo mūsų šalyje.

Profesionalių vairuotojų mokymo atstovai jau įspėjo, kad pasikeitus profesinio mokymo reglamentavimui, 95 kodo mokymo ir kompetencijos kėlimo profesionaliems vairuotojams mokymų trukmė išauga beveik keturis kartus, o mokymų paslaugos, prognozuojama, pabrangs daugiau kaip du kartus.

Tolimųjų reisų vairuotojo specialybė Lietuvoje ir taip nėra itin populiari, vietos darbo rinkoje vairuotojų labai trūksta, dėl ko tenka priimti vairuotojų iš trečiųjų šalių. Šiems mūsų šalyje įgyti 95 kodą išvis sudėtinga dėl kalbos barjero. O permainos, kurių signalus šiuo metu matome, gali padaryti didelę meškos paslaugą vairuotojo profesijai Lietuvoje apskritai.

Tokių įtarimų kyla po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame svarstytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto nuostatos dėl 95 kodo mokymo. Baiminamės, jog profesionalių vairuotojų mokymas bus paliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Susisiekimo ministerijai, kaip planuota, o pats 95 kodo suteikimas priskirtas formalaus profesinio mokslo sričiai, o ne neformaliam ugdymui, kaip yra likusiose ES valstybėse.

Praktiškai tai reiškia, kad privačios mokymo įstaigos greičiausiai nebegalės žmonių parengti ir egzaminuoti 95 kodui, o pagal viešumoje matomas tvarkas, pats mokymas pailgės nuo dabar esančių 150 valandų iki 540 valandų. Jaunimui įgyti tolimųjų reisų vairuotojo profesiją ir dabar yra sudėtinga ir brangu - reikia įgyti teisę vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones, Lietuvoje tai kainuoja apie 900 eurų, taip pat 95 kodo pažymėjimą, tai irgi kainuoja iki 500 eurų, o po permainų kainuos dar daugiau ir reikės skirti gerokai daugiau laiko. Tad rinktis šią profesiją bus dar nepatraukliau ir brangiau nei dabar.

Naujoji tvarka gali netikti ir užsienio tolimųjų reisų vairuotojams, kurie norėdami dirbti ES teritorijoje turėjo išsilaikyti 95 kodo egzaminą, nes ruoštis jam teks nebe keturias savaites, o gerokai ilgiau, mokėti už egzaminą dar daugiau, taip pat kainuos gyvenimas Lietuvoje, kol bus mokomasi.

Jau dabar, Lietuvos įmonėms perkeliant veiklą į užsienio šalis, trečiųjų šalių vairuotojų Lietuvoje mažėja. Manome, jog pasikeitus mokymo tvarkai, trečiųjų šalių vairuotojai mieliau rinksis važiuoti dirbti į kaimynines šalis, tą pačią Lenkiją, kur 95 kodo kompetenciją įgis gerokai paprasčiau, pigiau ir greičiau, o galios ji visoje ES.

Lietuvos piliečiai taip pat bus priversti vykti mokytis į užsienį, kur reikalavimai daug paprastesni, o jų mokymo baigimo pažymėjimai bus pripažįstami visoje ES.

Kai kurie nauji reikalavimai, norint įgyti profesionalaus vairuotojo statusą, apskritai stebina visus profesionalius vairuotojus. Pavyzdžiui, planuojama mokyti vairavimo slidžiame kelyje specifikos. Patikėkite, ne vienerius metus vairavau vilkiką: galima tik pasirinkti saugų greitį arba nuspręsti visai nevažiuoti, nes jei pradės slysti 40 tonų sveriantis vilkikas, vairuotojas jau nieko nepadarys. O su naujais vilkikais ir šiaip negalės nieko padaryti, nes EURO 6 standartus atitinkantys vilkikai turi elektronines sistemas, kurios pačios sprendžia, ką ir kada daryti ir - daug geriau už vairuotojus.

Norime priminti, kad dar prieš du metus pataisas dėl 95 kodo buvo parengusi Susisiekimo ministerija, beveik du metus jas derino su vežėjų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais. Dokumentas buvo suderintos ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2019 m. lapkričio 21 d. Vyriausybėje įvyko socialinių partnerių ir institucijų pasitarimas. Jo metu nutarta pasirinkti visas suinteresuotas - vairuotojus, verslą, mokymo įstaigas, valstybines institucijas - tenkinantį teisinį reguliavimą, kad 95 kodo vairuotojų mokymas būtų priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Pagal praėjusių metų lapkritį Vyriausybės ir socialinių partnerių pasiektą kompromisą bendrai buvo nuspręsta, kad 95 kodo mokymai Susisiekimo ministerijos kompetencijai turi būti deleguoti iki 2020 metų gegužės 23 dienos, priėmus atitinkamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pataisas.

Šio įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su poreikiu išgryninti profesionalių vairuotojų parengimo institucinę struktūrą, teisinį reguliavimą, priderinant prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų reikalavimų. Tačiau reikiami teisės aktai iki šiol nepriimti, įstatymo vertinimas perduotas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, o pagal kai kurių jo narių pasisakymus galima daryti prielaidas, jog 95 kodo įgijimą ketinama palikti kaip formalaus profesinio mokslo dalyką bei pasunkinti mokymo programas.

Primygtinai raginame palikti 95 kodo rengimo kompetenciją Susisiekimo ministerijai ir įteisinti šį vairuotojų kvalifikacijos vertinimą kaip neformalųjį mokymą, kaip tai yra visose ES valstybėse.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vairavimo mokytojų gildija

2020-06-08

Asociacija Vairavimo mokytojų gildija (toliau – Asociacija) teikia pastabas ir pasiūlymus LR Vyriausybės nutarimo projektui Nr. 20-7987 (toliau – Projektas). Projektu siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637 pritarimui prieštaraujantiems Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymams, remiantis priežastimis, kurias, Asociacijos nuomone, derėtų vertinti neatmetant šių aspektų (dėstoma iš eilės):

1. Siekiant spręsti darbo rinkoje ir krovinių ir keleivių vežimo srityje susikaupusias problemas (kurių ženkli dalis, kaip žinoma, nėra artimos vairuotojų mokymo metodiniam reguliavimui) dera teikti siūlymus, kurių deklaruojamas tikslas atitinka esmę tokiu būdu įgalinant aiškiai identifikuoti visus teikiamo projekto tikslus.

Atkreipiame dėmesį, jog modulinių profesinio mokymo programų struktūroje, krovinių (keleivių) vežimo komerciniais tikslais gebėjimai ir žinios turi tam tikrų kompetencijų visumos formą (sudaro programos modulį) – todėl siekiant tikslo įvesdinti kompetencijos sąvoką, pokyčiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra reikalingi. Jei vis dėlto, būtų įžiūrimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keitimo poreikis, siūlymu turi būti atsižvelgiama į tai, kad vairuotojo kompetencijos („95 kodas“) sudaro kompetencijų visumą, tai yra nelaikytina viena kompetencija, kuri (net ir atskirta nuo švietimo sistemos) turi derėti su profesinio mokymo programų struktūra ir jų teikiamomis kompetencijomis, taip užtikrinant vieningą tarpsektorinį teisinį ir funkcinį veikimą. Šiuo aspektu Asociacija palaiko pasiūlymus teikusių Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto poziciją, siekiančią užtikrinti šio švietimo sektoriaus nuoseklumą.

2. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, susijusius su Direktyvoje 2003/59/EB nurodyta mokymo trukme, reiškiame susirūpinimą, kad Projekto iniciatoriai pateikia netikslią informaciją, susijusią su galima profesinio mokymo vykdymo trukme. Pastebėtina, kad vis dėlto LR Profesinio mokymo įstatymo ir Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo nuostatos nesudaro kliūčių laikantis Direktyvoje 2003/59/EB nurodytų mokymo trukmių vairuotojų mokymą vykdyti profesinio mokymo forma, nes yra galimi ir kiti nei priežastyje pilnutiniu pagrindu vairuotojų profesinį mokymą konvertuoti į neformalųjį suaugusiųjų švietimą, kuris (kaip formatas) pasižymi šiuo atveju itin aktualiais trūkumais: negarantuoja tinkamų ir suderintų su formaliuoju mokymu kompetencijų įgijimo (ar tobulinimo) nei mokymo kokybės užtikrinimo. Yra didelė tikimybė, jog tai blogintų eismo saugą keliuose, o nuostatos, įvesiančios tokią situaciją savo esme neatitiktų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos.

3. Mokymo lygis nustatomas mokymo tikslais ir reikalavimais jų pasiekimui. Susisiekimo ministerijos siūlomu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keitimo projektu nėra nustatomi ne tik mokymo tikslai, reikalavimai jų pasiekimui, bet taip pat – nėra nustatoma turinys, apimtis, reikalavimai mokymo vykdytojams (tai, kaip suprantame, numatoma nustatyti poįstatyminiais teisės aktais) – todėl teiginys, kuriuo tvirtinama, kad vairuotojų profesijos mokymas vyks analogiškame lygyje kaip šiuo metu vykdomas vairuotojų mokymas nėra racionalus greta pateikiamų argumentų kontekste. Ši fakto klaida matyti taip pat ir iš to, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti jog mokymai vyktų ne pagal vieningas, o kiekvieno mokymo teikėjo pasiruoštas mokymo programas.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų rengimas neretai yra imlus ne tik žmogiškiesiems resursams, bet ir derinimui, diskusijoms ir (ypatingai) laikui. Tikėtina, kad pasirinkus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keitimo projektu siūlomą perkėlimo į nacionalinę teisę būdą, jų įgyvendinimo pradžios laikas nusikels proporcingai reikalingų atlikti procedūrų trukmei. To galima išvengti pasitelkiant neformaliojo profesinio mokymo programų formatą ir tokiu būdu ženkliai sumažinant procedūrų apimtį.

Todėl Seimo švietimo komiteto siūlymas SEAKĮ pakeitimo projektu keisti tik tai, kas yra būtina Direktyvai įgyvendinti yra tikslus, logiškas ir racionalus.

4. Projekte teigiama, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, esminiai reikalavimai, sąlygos, išimtys, ribojimai ir pan., susiję su vairuotojų mokymo reikalavimų taikymu ir vairuotojų mokymų vykdymu, privalo būti reguliuojami įstatymu, kaip numatyta Įstatymo projekte, o ne ministro įsakymu.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo požiūriu galiojantis teisinis reguliavimas susijęs su vairuotojų profesijos mokymu yra tinkamas, nes esminės mokymų licencijavimo nuostatos įstatyminiu lygmeniu įtvirtintos yra (LR Švietimo įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas) – todėl šiuo argumentuoti papildomų nuostatų kėlimą į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą nėra racionalu.

Asociacijos nuomone, iniciatyva perkelti vairuotojų profesijos mokymo priežiūrą ir kontrolę LR Susisiekimo ministerijai savaime nėra ydinga, tačiau pasirinkti būdai ir formos turi principinių trūkumų, kurie išsakyti ne tik šiame, bet ir ankstesniuose Asociacijos kreipimuose, į kurios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keitimo iniciatoriai, deja, neatsižvelgė. Todėl siūlytina nesieti pokyčių su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų perkėlimo būtinybe, o atlikti tai ne skubos tvarka, atsižvelgiant į švietimo sektoriaus struktūrinių principų bei teisinės aplinkos ir suderinamumo poreikio formuojamą kontekstą Šį poreikį įžiūri ir savo siūlymuose išreiškia taip pat ir Seimo nariai bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Suinteresuotoms institucijoms vertinant Projektą, siūlytina atsižvelgti į išdėstytas pastabas ir vertinti Vyriausybės nutarimo Projektą kritiškai, atkreipiant dėmesį į tai, kad visai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo siūlomo projekto apimčiai skuba nėra būtina. Seimo narių ir Seimo komitetų siūlymas mažinti įstatymo projekto apimtį yra racionalus ir palaikytinas.

Atsižvelgti

Seimas ir Seimo komitetai nevertina derinamų Vyriausybės nutarimų projektų vykdomosios valdžios lygmenyje.

Yra 2021 m. lapkričio 10 d. nauja Vyriausybės išvada.

Lietuvos profesinių sąjungų aljansas

2020-07-07

Lietuvos Transporto darbuotoju profesinių sąjungų forumas (toliau - Forumas) vienija narius, kurie yra profesinio mokymo gavėjai, gaunantys formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, vairuotojų mokymo, papildom o vairuotojų mokymo ir kitas paslaugas.

Šiuo raštu Forumas teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23 ir 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu projekto (toliau - Projektas).

1. Būtina pastebėti, kad Įstatymo projekto keitimo tikslu nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645 „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo", kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad (ES) 2018/645 direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos {gijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl:

- mokymo turinio, kad būtų skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai, taupiam

vairavimui, vairavimui ekstremaliomis oro ir kelio sąlygomis, nestandartinių krovinių vežimui;

- išimčių paaiškinimų;

- nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų.

Išvada: direktyva (ES) 2018/645 neįpareigoja valstybių narių šį mokymą vykdyti pagal suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas ir asmenims nesuteikti kvalifikacijos.

2. Direktyva, reglamentuodama tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų mokymą naudoja terminą „kvalifikacija", o ne „kompetencija". Terminas „kvalifikacija" vartojamas ir visoje šiuo metu galiojančioje suvestinėje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijoje.

Direktyvos 2003/59/EB I priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodyta: „Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei Sprendimo 85/368/EEB (1)1 priede nurodytos mokymo struktūros 2 lygis, t. y. privalomu mokymu, kuris papildomas profesiniu mokymu, pasiekiamas lygis".

Direktyvoje (ES) 2018/645 pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma:

„Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent j Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede."

Direktyvoje (ES) 2018/645 nurodoma, kad vairuotojui turi būti išduodamas „Pradinę kvalifikaciją patvirtinantis PKP44. 2 str. 1 dalies f punkte yra PKP apibrėžimas – Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas (toliau PKP).

Net ir patys Projekto rengėjai apibūdindami dokumentą, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, jį pavadina Vairuotojo kvalifikacijos kortele (2 straipsnio papildymas nauja 93 dalimi).

Išvada: kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojams turi būti suteikiama kvalifikacija, t.y. jie turi mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

3. Projekte nurodoma, kad baigus mokymo programas vairuotojams egzaminus vykdytų mokymo centrai, t.y. tos pačios mokymo įstaigos, kurios vykdytų mokymą. Kai tuo tarpu Direktyvoje (6 str.) nurodoma, kad egzaminus „organizuoja valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskirta įstaiga, o ne tie patys mokymo centrai, kurie ir vykdo mokymus.

Išvada: egzaminus turi organizuoti valstybės narės kompetentingos institucijos.

4. Todėl manytume, kad nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 272 straipsnius bei įstatymą papildyti 141 ir 142 straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Apibendrinant pabrėžtina, jog aukščiau išdėstyti argumentai įrodo, kad įgyvendinant 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/645 ir perkeliant ją į

nacionalinę teisę, šiuo Projektu nėra jokios būtinybės ir teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principus. Asmenys, siekiantys įgyti kvalifikaciją, turi baigti formaliojo profesinio mokymo programas, gauti profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Siūlome iš esmės nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIIIP-4637. Svarstytina galimybė pritarti tik 2 str. 93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui.

Prie šio rašto pridedame ankstesnes LR Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadas, LR teisingumo ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Lietuvos verslo konfederacija

2021-10-21

2021-10-28

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), nepritardama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d., Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymų ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytų pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637“ projektui (toliau – Nutarimo projektas), teikia Jums žiniai LVK ir jos vienijamų organizacijų (Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“), taip pat Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos 2021 m. spalio 21 d. rašto Nr. 21 – 190AR , siųsto Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kopiją.

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) ir jos vienijamos organizacijos (Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“), taip pat Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, reaguodamos į tai, kad 2021 m. spalio 19 d. tarpinstituciniame pasitarime buvo svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d., Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymų ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytų pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637“ projektas (toliau – Nutarimo projektas), maloniai prašo atsižvelgti į transporto sektoriaus problemas, susijusias su fiksuojamu dideliu darbuotojų poreikiu (šiuo metu Lietuvo darbo rinkoje, neskaičiuojant įdarbintų užsieniečių trūksta apie 15 (penkiolika) tūkstančių tolimųjų reisų vairuotojų) ir nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam Nutarimo projektui, kuriame numatomi siūlymai dar labiau pagilintų tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo krizę. Žemiau teikiame pastabas ir pasiūlymus.

Dėl pasikeitusių pasiektų susitarimų tarp socialinių partnerių ir valstybės institucijų

Pažymime, kad nuostabą ir nusivylimą kelia tai, kad Nutarimo projektas parengtas nepaisant ankstesnių pasiektų susitarimų tarp socialinių partnerių ir valstybės institucijų, nes, Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pateikus Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) svarstyti suderintą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), Seimui jau buvo anksčiau teikta Vyriausybės išvada dėl Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d., Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymų bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytų pasiūlymų dėl minėto Įstatymo projekto.

Primename, kad Vyriausybė 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 234 pateikė Seimui Įstatymo projektą kartu su Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais. Šiuose įstatymų projektuose, be kita ko, buvo siūloma, kad C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis ir besiverčiančių komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, mokymą nacionalinėje teisėje tikslinga laikyti ne vairuotojo kvalifikacija, bet vairuotojo kompetencija ir, vairuotojų kompetencijos ir kompetencijos tobulinimo reglamentavimo bei mokymo centrų priežiūros funkcijas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos perduoti Susisiekimo ministerijai.

Pažymėtina, kad Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pateiktuose pasiūlymuose iš esmės nepritarus minėto teisinio reguliavimo keitimui, kai vairuotojų rengimas keičiamas iš profesinio mokymo pagal formaliojo švietimo programas į mokymą pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir pateikus nuomonę, kad asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją, be to, pasiūlius, kad perkelti Direktyvos 2018/645 nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu, į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti susisiekimo ministro įsakymą, Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės išvados projektą (nutarimo projektą), kuriuo buvo siūloma nepritarti Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pateiktiems siūlymams. Tokią poziciją palaikė ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija bei Lietuvos vežėjų sąjunga, kurios teigiamai vertindamos Įstatymo projektą yra pažymėję, kad Įstatymo projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai ne tik tinkamai įgyvendina atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, bet pilnai atitinka kelių transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų, taip pat mokymo įstaigų lūkesčius ir poreikius profesionalių vairuotojų mokymo ir kompetencijos kėlimo („95 kodas“) srityje, be to, Įstatymo projektu siūlomas patobulintas mokymo modelis nepaneigia nei švietimo sektoriaus, nei kelių transporto sektoriaus subjektų interesų, leidžia konstruktyviai ir tinkamai spręsti profesionalių vairuotojų kompetencijos įgijimo klausimus ir galiausiai veiksmingai prisideda prie Lietuvos kelių transporto konkurencingumo didinimo tarptautinėse rinkose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 785, buvo nepritarta Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d., Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymams ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytiems pasiūlymams dėl Įstatymo projekto.

Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. tarpinstituciniame pasitarime buvo svarstomas klausimas dėl Susisiekimo ministerijos parengto naujo Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo taip pat siūlyta nepritarti aukščiau minėtiems Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto išvadoje išdėstytiems pasiūlymams. Šio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija bei Lietuvos vežėjų sąjunga buvo pasisakę, kad palaiko nutarimo projekte išdėstytus argumentus ir dar kartą atkreipė dėmesį, kad Įstatymo projektas įtvirtintų subalansuotą, nuoseklią ir Direktyvos 2018/645 nuostatas atitinkančią vairuotojų mokymo sistemą, kuri geriausiai suderintų visų socialinių partnerių – tiek transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų, tiek valstybinių ir privačių vairuotojų mokymą vykdančių mokymo įstaigų interesus. Alternatyvūs Seimo narių, Seimo komitetų ar asocijuotų struktūrų siūlymai ir įstatymo projektai, teikiantys prioritetą valstybinių mokymo centrų bazėms, tačiau ne sektoriaus darbdavių ir darbuotojų poreikiams, išbalansuotų ir taip jau problematišką vairuotojų mokymo modelį. Pažymėjo, kad visų socialinių partnerių suderintas reglamentavimas, kurį parengė Susisiekimo ministerija, leistų sėkmingai ir be trikdžių funkcionuoti tiek Transporto, tiek Švietimo sektoriaus subjektams. Šiam nutarimo projektui taip pat pritarė Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vidaus reikalų ministerija. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesilaikė Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ 18 punkto 3 dalies ir laiku nepateikė išvados bei nepatalpino jos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Vyriausybės darbo reglamento 30 punktas numato, kad, jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku išvadų nepateikia, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria ir ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime dėl šio teisės akto projekto pastabų nebeteikia, išskyrus atvejus, jeigu po derinimo su suinteresuotomis institucijomis teisės akto projektas pasikeitė iš esmės ar buvo papildytas nuostatomis, kurių derinimo metu nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad derinamame teisės akto projekte esminių pakeitimų ar papildymų nebuvo atlikta, tačiau šiame etape teisės akto projekto svarstymo procesas nutrūko.

Pažymime, kad Vyriausybės nutarimas dėl Susisiekimo ministerijos pateikto aukčiau minėto siūlymo nebuvo priimtas, bet vėl grįžta prie tų pačių klausimų svarstymo, tik dėl nepaaiškintų priežasčių/ nesuprantamų aplinkybių išvados projektą Seimui buvo pavesta rengti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo ir aiškumo principais, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, manome, kad būtina pagrįsti Vyriausybės kanclerio 2021 m. liepos 21 d. rezoliucijos Nr. S-2297 tikslingumą, aplinkybes ir teisinį pagrindą, paaiškinti, kuo vadovaujantis/ kodėl tas pats teisės aktas kelis kartus buvo pavedamas rengti vienai ministerijai, o praėjus laikui ir neatsiradus jokioms naujoms objektyvioms aplinkybėms, jo rengimas buvo pavestas kitai ministerijai.

Apibendrindami pažymime, kad aukščiau minėtų socialinių partnerių pasiektų susitarimų blokavimą laikome blogosios praktikos teisėkūroje pavyzdžiu. Tokia ydinga praktika neturėtų būti toleruojama, juolab, jei tuo siekiama atstovauti siaurus organizacijų interesus. Paminėtina, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, aiškinamą kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, taip pat su konstituciniu socialinės darnos imperatyvu ir nuo jo neatsiejama konstitucine valstybės pareiga užtikrinti darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu, teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimai suponuoja valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų pareigą, priimant darbo santykius ir su jais susijusius socialinės ir ekonominės politikos klausimus reguliuojančius teisės aktus, įtraukti socialinius partnerius <...> į teisėkūros procesą, inter alia konsultuotis su jais dėl rengiamų teisės aktų projektų <...>. Tokių reikalavimų paisymas sudaro prielaidas visuomenei pasitikėti valstybe ir teise ir yra valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga“( KT 2021-06-07 nutarimas Nr. KT99-N9/2021).

Dėl siūlomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių transporto sektoriui

Nutarimo projekte numatoma pritarti pasiūlymams nekeisti dabar galiojančio formaliojo vairuotojų profesinio mokymo reglamentavimo ir jo nepriskirti neformaliajam suaugusiųjų švietimui.

Pažymėtina, kad Direktyva 2003/59/EB, kuri yra keičiama direktyva (ES) 2018/645 (toliau – direktyva) nereikalauja, kad profesionalių vairuotojų mokymas (vadinamasis 95 kodas) būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai. Direktyva neįpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių taikyti konkretų mokymo formatą, bet akcentuoja minimalių žinių lygį. Be to, kaip nurodoma jos aiškinamajame memorandume, suteikia valstybėms narėms galimybę labai lanksčiai spręsti, kaip įgyvendinti direktyvą, pavyzdžiui, tai pasakytina apie vairuotojų mokymo turinį, administracines procedūras ir mokymo sistemos struktūrą. Siekdamos direktyvos tikslų valstybės narės gali susikurti geriausiai jų interesus ir poreikius atitinkančią savo nacionalinę mokymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad direktyva niekaip neriboja galimybės taikyti Įstatymo projekte pasiūlytą profesionalių vairuotojų mokymo modelį. Pažymime, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę nustatyti tokį reglamentavimą, kad 95 kodo mokymai galėtų būti vykdomi ir per formalųjį vairuotojų profesinį mokymą, ir per neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Tokia praktika yra įtvirtinta kai kuriose ES valstybėse.

Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje užbaigęs profesionalių vairuotojų mokymą, vairuotojas įgyja ne kvalifikaciją, bet vieną iš galimų profesionalaus vairuotojo kompetencijų, priklausomai nuo jo darbo pobūdžio. Vien tik užbaigtas profesionalių vairuotojų mokymas (95 kodas) nesuteikia teisės vežti krovinius ir keleivius komerciniais tikslais. Todėl, Įstatymo projektu siūloma profesionalių vairuotojų mokymą nacionalinėje teisėje laikyti ne vairuotojo kvalifikacija, bet vairuotojo kompetencija. Tokia pozicija atitinka direktyvos nuostatas ir leistų profesionalių vairuotojų mokymą labiau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių.

Paminėtina, kad direktyvos 1 priedo 2 ir 3 skirsniuose nustatyta, kad pradinės kvalifikacijos kurso trukmė turi būti 280 valandų (teorijos mokymo) ir 20 valandų individualaus vairavimo, o pagreitintu būdu (skubos tvarka) įgyjamos pradinės kvalifikacijos mokymo trukmė turi būti 140 valandų (teorijos mokymo) ir 10 valandų individualaus vairavimo. Direktyvos 1 priedo 4 skirsnyje nustatyta, kad vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų trukmė turi būti 35 valandos (teorijos mokymo) kas penkerius metus. Nacionalinėje teisėje turi būti sudaryta galimybė vairuotojams baigti profesionalių vairuotojų mokymus pagal direktyvoje įtvirtintą kursų trukmę. Profesionalių vairuotojų mokymui taikant pasikeitusių profesinį mokymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, profesionalių vairuotojų mokymų trukmė tampa gerokai ilgesnė: pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį „profesinio mokymo programos vienų metų įprastinė apimtis yra 60 mokymosi kreditų, bet ne mažiau kaip 30 mokymosi kreditų“, o pagal Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktą „vienas mokymosi kreditas prilyginamas 27 akademinėms valandoms“. Ši gerokai ilgesnė profesionalių vairuotojų mokymų trukmė neatitiks direktyvoje nustatytos mokymo trukmės. Atsižvelgiant į tai, tikslinga profesionalių vairuotojų mokymą laikyti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Nutarimo projektui, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams išilgės bent tris kartus bei pabrangs bent du kartus (pokyčiai paliestų ne tik naujus vairuotojus, bet ir esamus 75 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojus, nes visi jie privalo įgyti 95 kodo kompetenciją ir ją atnaujinti kas penkerius metus). Atitinkamai šios profesijos atstovai bus priversti vykti mokytis į kitas ES valstybes, kur reikalavimai bus daug paprastesni, o jų mokymo pažymėjimai bus pripažįstami visoje ES, kaip numato direktyva. Tai vertiname kaip papildomos administracinės ir finansinės naštos atsiradimą transporto sektoriui.

Tuo pačiu norime pastebėti, kad nors Nutarimo projekto 2.1 nurodyta, kad tiek Švietimo įstatymas, tiek Profesinio mokymo įstatymas nenumato Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai išimties nedalyvauti formuojant, organizuojant ar kontroliuojant politiką vairuotojų profesinio mokymo srityje ir todėl pritartina pasiūlymui, kad vairuotojų mokymo tvarkos rengimas negali būti tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencija, su tuo nesutinkame ir manome, kad šioje vietoje turėtų būti išgryninta institucijų formuojama politika, kompetencijos, atsakomybės. Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija instituciškai turi kontrolės mechanizmus (Lietuvos transporto saugos administracija), formuoja politiką pavojingų krovinių vežime (ADR) bei transporto vadybininkų ir vairuotojų ruošime. Direktyvos vienas iš tikslų yra užtikrinti geresnį eismo saugumą, ir būtent Susisiekimo ministerija yra atsakinga už nacionalinės saugaus eismo strategijos įgyvendinimą Lietuvoje, turi visas kompetencijas ir instrumentus įgyvendinti šiuos tikslus. Ydingas yra vairuotojų mokymo išskaidymas, išskiriant 95 kodo mokymus kaip profesinį mokymą ir deleguojant jį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kai tuo tarpu kitų, ne mažiau svarbių vairuotojų kompetencijų įgijimas jau ilgą laiką yra Susisiekimo ministerijos reguliavimo ir priežiūros sritis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitose ES valstybėse vairuotojų mokymų klausimas reguliuojamas arba Transporto ministerijų, arba Transporto agentūrų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome šio Nutarimo projekto Vyriausybės posėdyje nesvarstyti, o Nutarimo projekto rengėjus kviečiame organizuoti aptarimą su socialiniais partneriais, kad būtų išsamiai išnagrinėti pasiūlyto teisinio reguliavimo trūkumai, galimos neigiamos pasekmės, pasiūlytos priemonės socialinių partnerių identifikuotoms problemoms spręsti ir, prireikus, atitinkamai patikslintas Vyriausybės išvados Seimui projektas.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Pritarti iš dalies

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Lietuvos nacionalinės vežėjų

automobiliais asociacija „Linava“

Tarptautinio transporto ir logistikos

aljansas

Lietuvos vežėjų sąjunga

Lietuvos vairuotojų mokymo ir

kvalifikacijos kėlimo

mokyklų asociacija

2021-12-14

2021 m. gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bus svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27(2) straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14(1) ir 14(2) straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP4637.

Dėl šio įstatymo projekto daugiau kaip dvejus metus vyko daugybė intensyvių diskusijų ir tarpinstitucinių pasitarimų tarp ministerijų ir soc. partnerių. Nepaisant ankstesnių pasiektų susitarimų ir palankios ankstesnės Vyriausybės išvados Susisiekimo ministerijos parengtam SEAK įstatymo projektui bei transporto ir privataus mokymo sektoriaus pritarimo šiam projektui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vienašališkai pasiekė, kad profesionalių vairuotojų mokymas būtų priskirtas išimtinai profesiniam mokymui ir liktų šios ministerijos kuravimo sritimi. Šioje vietoje pažymėtina LRV pozicija, kuri buvo pakeista be jokių pagrindimų ar racionalių paaiškinimų, informuojant suinteresuotus asmenis, kad buvo priimtas politinis sprendimas. Nebuvo pateikta jokių argumentų tokiam sprendimui, tiesiog užbrauktas institucijų ir socialinių partnerių dvejų metų darbas ir juo pasiektas rezultatas. Tokio sprendimo pasėkoje, ŠMSM įsipareigojo atsižvelgti į soc. partnerių įvardintas mokymo problemas ir jas spręsti, dėl to įstatymo projektas pasiekė svarstymų komitetuose stadiją.

Tačiau matydami, kaip klostosi situacija jau po visų pasiektų naujų susitarimų ir įsipareigojimų spręsti vairuotojų mokymo problemas ir priartinti mokymą prie itin paklausios ir dinamiškos transporto sektoriaus darbo rinkos poreikių, esame įsitikinę, kad jokie susitarimai nebus vykdomi. Tai liudija ir jau susitikimų su ŠMSM bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) vadovybe priimtų susitarimų nesilaikymas. Kai KPMPC nepasivargino atsakyti į socialinių partnerių raštu pateiktus klausimus ir įvertinti pateiktus pasiūlymus. Visa tai rodo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra pajėgi ir suinteresuota tinkamai kuruoti šią mokymo sritį, visi sprendimai yra orientuoti tik į valstybinį mokymo sektorių ir siauros mokymo teikėjų grupės interesus, o milžiniško vežėjų sektoriaus ir jo poreikius besistengiančių užtikrinti privačių mokymo teikėjų interesai yra ignoruojami.

ŠMSM dvejus metus atkakliai įrodinėjo, kad vairuotojų 95 kodo mokymas pagal Direktyvą 2018/645 yra kvalifikacija, o ne kompetencija. Tačiau pačios ŠMSM parengtose vairuotojų modulinėse profesinio mokymo programose asmeniui baigus tik 95 kodo modulio mokymą, yra išduodamas kompetencijos pažymėjimas, o ne kvalifikacijos. Toks pažymėjimas nesuteiks teisės asmeniui, jau įgijusiam teisę vairuoti C/CE kat. transporto priemones, vežti krovinius komerciniais tikslais, kol jis neįsivertins kompetencijų pilna apimtimi, t. y., pagal visus programos modulius. Tai yra akivaizdi ŠMSM siūlomo reglamentavimo teisinė kolizija, kurią Susisiekimo ministerijos parengtas ir suderintas SEAKĮ projektas būtų išsprendęs, nustatant, jog 95 kodo mokymu suteikiama kompetencija.

Nors ŠMSM įsipareigojo sutrumpinti modulinių mokymo programų trukmę iki Direktyvoje numatytos trukmės pakeisdama Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašą, tačiau Profesinio mokymo įstatymas labai aiškiai apibrėžia minimalią mokymo apimtį mokymosi kreditais. Šiame įstatyme nėra numatyta tokių išimčių, kokias numato pakeistas aukščiau minimas aprašas. Kyla klausimas, ar ŠMSM tikrai bus pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus dėl programų trukmės, nekeisdama Įstatymo?

Pirmoji problema, su kuria susidursime jau nuo 2022 m. sausio 1 d., yra profesionalių vairuotojų egzaminavimas įgyjant reikiamą kvalifikaciją (kai baigiamas 95 k. mokymas).

2020 m. rugsėjo 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu V-1480, buvo pakeistas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/247f70c2035411ebbedbd456d2fb030d/asr ), kurio aktuali redakcija turėjo įsigalioti 2021 m. rugsėjo 1 d.

Privatūs mokymo teikėjai ir vežėjų atstovai, patvirtinus šiuos tvarkos pakeitimus, iš karto identifikavo grėsmes, kurios kils itin skaitlingame profesionalių vairuotojų mokymo sektoriuje. Esminė grėsmė - bus apribotas profesionalių vairuotojų kompetencijų vertinimo prieinamumas, tai atitinkamai reikš darbo rinkos ribojimus transporto sektoriuje. Įvertinant dar ir VĮ „Regitra“ ilgametę egzaminų eilių problemą, darbui reikalingų kompetencijų suteikimas vairuotojams tampa neproporcingai ilgas dėl netinkamo teisinio reguliavimo arba institucijų nepajėgumo užtikrinti procesus.

Dėl to 2021 m. gegužės mėn. keturios sektoriaus asociacijos raštu kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją įvardindamos visus tvarkos trūkumus ir problematiką. Kompetencijų vertinimo tvarkos įsigaliojimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-1525 buvo atidėtas iki 2022 m. sausio 1 d.

Stebint kaip lėtai ir nekoordinuotai vyksta pasirengimo naujajai vertinimo tvarkai procesai, 2021 m. spalio mėn. vairuotojų mokymo teikėjus ir vežėjus atstovaujančios asociacijos dar kartą raštu kreipėsi į ministeriją prašydamos atidėti senųjų dalykinių vairuotojų mokymo programų galiojimą (šis prašymas buvo įgyvendintas), bei papildomam terminui atidėti kompetencijų vertinimo tvarkos įsigaliojimą.

Pastarajam prašymui pritarta nebuvo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atkakliai siekdama priskirti vairuotojų rengimą išimtinai profesiniam mokymui, 2021 m. vykusių tarpinstitucinių pasitarimų metu įsipareigojo išspręsti šiame mokyme kylančias praktines problemas – dėl mokymo trukmės, galimybės mokyti užsienio valstybių piliečius kitomis nei valstybinė kalbomis ir kt.

Tačiau po 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) surengto susitikimo paaiškėjo, kad ir vėl yra neįvertintas vairuotojų egzaminavimo poreikis ir visiškai nepasirengta egzaminuoti didelius srautus kitakalbių asmenų, kurie jau 2021 m. sausio mėn. baigs vairuotojų profesinio mokymo programas ir turės būti įvertintos jų įgytos kompetencijos.

Problemos, kurios kils nuo 2022 m. sausio 1 d.:

1. Kompetencijų vertinimo datos nėra pritaikytos prie mokymų baigimo datų, nes egzaminavimas centralizuotai sudaromuose egzaminų tvarkaraščiuose yra numatytas tik 1-2 k. per mėnesį, o poreikis egzaminuoti mokymą baigusius asmenis atskirose mokymo įstaigose – kone kasdien.

2. Naujoji Kompetencijų vertinimo tvarka nesudaro galimybės visą vertinimą pilna apimtimi atlikti tą pačią dieną, t.y., neužtikrinama galimybė užbaigti mokymą ir gauti mokymo baigimą patvirtinantį pažymėjimą mokymo baigimo dieną. Taip ženkliai pailgėja asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, buvimo Lietuvoje nedirbant laikas. Klausimas – kas padengs šias sąnaudas?

3. Iš KPMPC atstovų išgirdome, kad kiekvienam egzaminuojamam asmeniui iš trečiųjų šalių, kurie nekalba lietuviškai, turės būti priskirtas vertėjas. Tokių žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinti yra tiesiog neįmanoma, ypač įvertinant pandemijos ribojimus. Pagal senąją tvarką egzaminuojančios akredituotos įstaigos buvo pasirengusios egzaminų testus ir užduotis rusų k.

4. Iki šiol nėra žinomos ir paskelbtos praktinės vertinimo dalies užduotys, dėl to privatūs mokymo teikėjai jau dabar negali tinkamai planuoti paslaugų teikimo savo lėšomis besimokantiems asmenims, kurie baigs mokymą 2022 m. sausio mėn.

Susidaro įspūdis, kad Švietimo sektoriui trūksta kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių prižiūrėti transporto sektoriaus mokymo sritį. Kaip tik todėl ir buvo siūloma šią sritį deleguoti Susisiekimo ministerijai, kuri jau sėkmingai kuruoja kitas vairuotojų mokymo sritis.

Kita nerimą kelianti problema yra tokia, jog privatus mokymo sektorius, kuris dirba lanksčiai ir orientuojasi į transporto sektoriaus poreikius, yra stumiamas iš mokymo rinkos. Finansavimas kvalifikacijai įgyti yra sutelktas tik į valstybines mokymo įstaigas, parengtos mokymo programos orientuojamas ne į Direktyvos 2018/645 nuostatas ir sektoriaus poreikius, o į sektorinių profesinių centrų turimas mokymo bazes. Privačioms mokymo įstaigoms dabartinėmis sąlygomis yra nebeįmanoma lygiavertiškai konkuruoti su valstybės remiamu viešuoju sektoriumi, nežiūrint į tai, kad jos lygiai taip pat įgyja licencijas mokymui vykdyti, turi turėti tuos pačius išteklius ir moko / suteikia kvalifikaciją pagal tas pačias mokymo programas. ŠMSM rengiamas reglamentavimas orientuojamas išimtinai į viešąjį sektorių.

Visos šį kreipimąsi pasirašančios asociacijos aktyviai dalyvauja Transporto ir saugojimo paslaugų sektorinio profesinio komiteto (SPK), kuris tvirtina profesinį standartą, veikloje. Didesniąją narių dalį pagal komiteto darbo reglamentavimą sudaro sektoriaus darbdaviai. Per trejus darbo komitete metus išryškėjo akivaizdžios KPMPC pastangos sumenkinti šią instituciją. Pastaraisiais metais komiteto posėdžiai būdavo organizuojami taip, kad komiteto nariai turėtų ribotas galimybes pasisakyti, kilo rimtų abejonių dėl balsų skaičiavimo balsuojant dėl standarto projekto. Rengiant standartą ir vairuotojų bei logistikos sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos aprašus buvo ignoruojamos darbdavių atstovų pastabos ir prašymai koreguoti kvalifikacijų aprašus pagal sektoriaus darbo rinkos realijas. Kitaip tariant, nuolat susiduriame su akivaizdžiu nenoru bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti problemas. Todėl esame įsitikinę, kad ŠMSM pažadai dėl problemų išsprendimo ir liks tik pažadai. Transporto sektorius jau susiduria su milžinišku spaudimu ir iššūkiais dėl mobilumo paketo ir traukiasi iš Lietuvos. Apsunkindami jų darbuotojų įsidarbinimo galimybes dėl papildomų apribojimų įgyjant reikiamą kvalifikaciją mes tik dar labiau paskatinsime šiuos procesus.

Profesionalių vairuotojų mokymo ir egzaminavimo tvarką turėtų nustatyti ir kontroliuoti Susisiekimo ministerija. ŠMSM atitinkamai galėtų rengti su šia tvarka suderintas profesinio mokymo programas, kurias rinktųsi pageidaujantys įgyti pilną profesinę kvalifikaciją, patvirtinamą profesinio mokymo baigimo diplomu.

Todėl net ir suprasdami nepalankias aplinkybes, kai vėluojama perkelti mokymo Direktyvą 2018/645 į nacionalinę teisę (taip nutiko dėl ŠMSM pasipriešinimo pasiūlytam efektyviam mokymo modeliui), šiam SEAKĮ projektui, pagal kurį vairuotojų mokymas paliekamas ŠMSM kuravimo sričiai, nepritariame iš esmės.

Nepritarti

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

10.

Lietuvos nacionalinės vežėjų

automobiliais asociacija „Linava“

Tarptautinio transporto ir logistikos

aljansas

Lietuvos vežėjų sąjunga

Lietuvos vairuotojų mokymo ir

kvalifikacijos kėlimo

mokyklų asociacija

2021-12-17

2021 m. gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27(2) straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14(1) ir 14(2) straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637.

Kadangi klausymams buvo pateiktas trečias šio įstatymo projekto variantas, dėl kurio susitarė Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerija, tačiau jo derinimo procese

nedalyvavo socialiniai partneriai, ir šis pasiūlytas projektas iki galo neišspręs visų problemų vairuotojų mokymo srityje, mes, keturios sektoriaus šakinės asociacijos, siūlome parengti ir svarstyti kompromisinį įstatymo projektą, kuris numatytų, jog profesionalių vairuotojų mokymas būtų vykdomas pagal kitose Europos Sąjungos šalyse (konkrečiai Vokietijoje) taikomą mokymo modelį ir praktiką.

Mūsų siūlymo esmė yra tokia:

C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų teisė verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu gali būti įgyjama pasirinktinai vienu iš šių dviejų būdų:

1. Baigus 150 val. arba 300 val. mokymo kursą ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminą LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Mokymo kursų baigimas patvirtinamas nustatytos formos neformaliojo mokymo pažymėjimu, o jo pagrindu išduodamas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) vairuotojo pažymėjime arba išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė arba vairuotojo liudijimas, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“ Kas penkerius metus privaloma tobulinti žinias ir įgūdžius 35 val. mokymo kursuose, pagal Susisiekimo ministerijos

nustatytą tvarką.

arba,

2. Įgyjant pradinę vairuotojų kvalifikaciją, kuri suteikiama baigus mokymą pas profesinio mokymo teikėją pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą, o jos tobulinimas (periodinis profesinis vairuotojų mokymas) vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas. Pradinę ar periodinę vairuotojų kvalifikaciją įgijusiems asmenims išduodami tai patvirtinantys profesinio mokymo baigimo pažymėjimai, o jų pagrindu – išduodamas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) vairuotojo pažymėjime arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė arba vairuotojo liudijimas.

Esame pasiruošę bendradarbiauti ir suteikti visą reikalingą papildomą informaciją.

Nepritarti

Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintas projektas užtikrins Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi.

2021 m. gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų medžiaga dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27(2) straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14(1) ir 14(2) straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637 ir jo lydimųjų projektų, visiems kviestiems subjektams, tarp jų ir šio rašto teikėjams, buvo išsiųsta 2021 m. gruodžio 10 d. el. paštu. Tad, buvo pakankamo laiko susipažinti su patobulintu įstatymo projektu. Klausymų metu, vykusių 2021 m. gruodžio 15 d, pareiškėjai pastabų nepateikė.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį nauja 95 dalimi, joje apibrėžiant Vairuotojų kompetencijos įgijimo kursų sąvoką ir įvedant šios sąvokos trumpinį. Tuo tarpu projekto 1 straipsnio 7 dalimi pildant keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 96 dalimi, joje apibrėžiamos sąvokos trumpinys nėra įvedamas. Toks skirtingas sąvokų apibrėžimas kelia painumų, vartojant šias sąvokas keičiamo įstatymo tekste. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio naujoje 98 dalyje vartojamas ne 95 dalyje siūlomos įtvirtinti sąvokos trumpinys, o pilna sąvoka. Pažymėtina, kad trumpinys „vairuotojų kompetencijos kursai“ skamba kaip bendra visaapimanti bet kokių vairuotojų kursų sąvoka, o sąvoka „vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursai“ šiuo atveju skamba kaip specialioji sąvoka, nors iš tikrųjų abi šios sąvokos yra lygiavertės ir apibrėžia dvi skirtingas vairuotojų kompetencijos kursų rūšis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio 5 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje atsisakyti trumpinio, nes šiame trumpinyje iš tikrųjų nebevartojamas tik vienas sąvokos apibrėžties žodis, bet šis žodis šiuo atveju kaip tik ir apibrėžia šios sąvokos skirtumą nuo kitos sąvokos.

Atsižvelgti

Pastaba neaktuali, nes patobulintame įstatymo projekte nesiūloma papildyti šią nuostata.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

2. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamame įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte, derinant su Švietimo įstatymo nuostatomis, po žodžių „ikimokyklinio ugdymo“ įrašytini žodžiai „priešmokyklinio ugdymo“. Be to, projektu taip pat turi būti keičiamas ir įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 4 punktas, tikslinant jame nurodytą ministerijos pavadinimą.

Pritarti

Perkelta į patobulinto projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat pakeistas įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 4 punktas.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

3. Projekto 5 ir 6 straipsniais siūloma papildyti įstatymą naujais straipsniais, reglamentuojančiais atitinkamų kategorijų transporto priemonių vairuotojų kompetencijų įgijimą ir tobulinimą bei teisę vykdyti šiuos kursus. Manytina, kad projektu siūlomos nuostatos turi būti dėstomos ne tarp keičiamo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigas, ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio pėsčiųjų pareigas, o po keičiamo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimą. Todėl siūlytina šiuo projektu siūlomų specialiųjų transporto priemonių vairuotojų kompetencijų suteikimą reglamentuoti, papildant įstatymą 22¹ ir 22² straipsniais (toliau šioje išvadoje pastabos teikiamos, atsižvelgiant į projektu siūlomą straipsnių numeraciją).

Pritarti

Perkelta į patobulinto projekto 7 straipsnį, kuriuo Įstatymas papildomas 22¹ straipsniu.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

4. Iš projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės „naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti“ nėra aišku, ar kalbama apie transporto priemones, naudojamas techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymuose kelyje, ar apie visas transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja įstatymų leidėją teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, kuris reiškia kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, ši sąvoka turėtų būti patikslinta.

Pritarti

Patobulinto projekto 7 straipsniu įstatymo 22¹ (buvęs 14¹) straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata atitinka Direktyvos (ES) 2018/645 1 straipsnio 2 punkto nuostatas.

Patobulinto projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ (buvęs 14¹) straipsnio 2 dalies 3 punktas patikslintas ir išdėstytas taip:

„3) transporto priemonių, naudojamų atliekant techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymus kelyje, taip pat naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams;“.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalies 6 punktas numatantis išimtį transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams, nėra perteklinis, kadangi išimtis transporto priemonių, naudojamų nekomerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams numato ir keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalies 2, 4, ir 7 punktai.

Nepritarti

Patobulinto projekto 7 straipsniu pildomo Įstatymo 22¹ (buvęs 14¹) straipsnio 2 dalies nuostatos atitinka Direktyvos (ES) 2018/645 2 straipsnio 1 dalies g punktą. Atitikties lentelėje nurodyta, kad ši nuostata perkeliama į Lietuvos nacionalinę teisę.

Siekiant nesusiaurinti Direktyvos (ES) 2018/645 taikymo apimties projekte dėstomos išimtys turėtų atitikti Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatas.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama sąvoka „kaimuose“ tikslintina, atsižvelgiant į Teritorijos administracinių vienetų įstatymo 1 straipsnio ketvirtoje dalyje ir 3 straipsnio penktoje dalyje vartojamus apibrėžimus. Be to, įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalies 9 punkte tikslintina sąvoka „nuosava įmonė“, kuri nei šiame, nei kituose įstatymuose nėra apibrėžta.

Pritarti

Patobulintame projekte pildomo Įstatymo 22¹ (buvęs 14¹) straipsnio 2 dalies 9 punkte vartotą žodį „kaimuose“ keisti žodžiais „kaimo gyvenamosiose vietovėse“. O pildomo Įstatymo 22¹(buvęs 14¹) straipsnio 2 dalies 9 punkte vartotą sąvoką „nuosava įmonė“, keisti žodžiais „vairuotojui nuosavybės teise priklausanti įmonė“.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

7. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 6 dalies nuostatos derintinos su to paties 14¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad būtina ne tik išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, bet ir išlaikyti atitinkamą egzaminą.

Pritarti

Patobulintame projekte siūloma Įstatymo 22¹ (buvęs 14¹) straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „

„5. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu tol, kol jis užbaigs šį mokymą.“

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

8. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė „vairuotojai, kurie nustojo verstis savo profesija“ neturėtų būti patikslinta, kadangi reglamentuojamose nuostatose kalbama apie vairuotojo kompetenciją, o ne profesiją.

Pritarti

Patobulintame projekte 7 straipsniu pildomo Įstatymo 22¹ (buvęs 14¹) straipsnio 8 dalis išdėstyta taip:

„8. „Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, arba šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir kurie neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

9. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 14¹ straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda į neegzistuojančią įstatymo 14 straipsnio 6 dalį.

Pritarti

Patobulintame projekte nuoroda patikslinta.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

10. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „turėti“ įrašytini žodžiai „teisę vykdyti“ arba vietoj žodžio „turėti“ įrašytini žodžiai „atitikti reikalavimus, taikomus siekiantiems įgyti teisę vykdyti“. Be to, derinant šį punktą su projekto 1 straipsnio 5 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 95 dalies nuostatomis, vietoj žodžio „mokymo“ įrašytinas žodis „švietimo“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 14² straipsnio 4 dalies 2 punktui.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

11. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 7 dalyje nurodytas 3 darbo dienų terminas derintinas su to paties įstatymo 14² straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad mokymo centras gali pradėti vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos pateikimo. Tuo tarpu mokymo centro pateikti dokumentai vertinami dar 3 darbo dienas. Toks reglamentavimas gali sukelti situaciją, kai ką tik pradėta veikla būtų iš karto stabdoma. Iš kitos pusės, kelias dienas galėtų būti vykdoma neteisėta veikla.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

12. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytas teisės vykdyti kursus sustabdymo pagrindas – valstybės rinkliavos nesumokėjimas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, projektu turi būti atitinkamai papildytas ir keičiamo įstatymo 6¹straipsnis.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

13. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 11 dalies 4 punkte yra nustatytas teisės vykdyti kursus sustabdymo pagrindas, kuris skirtingai negu to paties 14² straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai, nekyla iš pareigos. Siūlytina papildyti projekto nuostatas, visų pirmą nustatant pareigą mokymo centrui daryti atitinkamus garso ir vaizdo įrašus.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

14. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 14 dalies 3 ir 5 punktuose vartojamos formuluotės „pateikė informaciją, žinodamas, kad ji neteisinga“. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose teisės aktuose ši formuluotė nėra vartojama. Taip pat nėra aišku, kuo ši formuluotė skiriasi nuo įstatymo 14² straipsnio 7 dalyje vartojamos formuluotės „nurodyti klaidingi duomenys“. Pastebėtina, kad neteisingos informacijos ir klaidingų duomenų pateikimas įstatymo 14² straipsnio 7 ir 14 dalyse sukelia skirtingas teisines pasekmes.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

15. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 14 dalies 7 punktas sistemiškai nedera su to paties straipsnio 11 dalies 3-5 punktais, kadangi 11 dalies 3-5 punktuose kalbama apie pažeidimus vykdant vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, tuo tarpu aptariamo straipsnio 14 dalies 7 punktas reglamentuoja pakartotinai padarytą pažeidimą jau sustabdžius teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

16. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 14² straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad mokymo centras apie sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuojamas, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytą atvejį. Manytina, kad apie sprendimą turi būti informuojama visais atvejais, be išlygų.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte neliko 14² straipsnio.

27.

Valdas Š.

2021-12-17

Dėl 22¹ straipsnio 1 punkto siūlytinos korektūros

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas papildytas siūlymu įterpti 22¹ straipsnį, kurio 1 punkto formuluotėje naudojamos sąvokos tiksliai neatitinka Įstatyme vartojamų (1 str. 48. Periodinis profesinis vairuotojų mokymas bei 54. Pradinis profesinis vairuotojų mokymas), bei į tai, kad šios sąvokos taip pat nuosekliai vartojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, ir siekiant suderinamumo ir formuluočių paprastumo bei aiškumo, siūlytina nauja 1 punkto tekstą koreguojanti formuluotė:

1. Pradinė vairuotojų kvalifikacija įgyjama baigus mokymą pagal profesinio mokymo programas ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą, o jos tobulinimas (periodinis profesinis vairuotojų mokymas) atliekamas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas. Šiuos mokymus baigusiems asmenims išduodami tai patvirtinantys nustatytos formos dokumentai

Originalus tekstas:

1. Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius kvalifikacijos egzaminą). Išlaikius kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris kartu laikomas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu. Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą. Periodinio profesinio vairuotojų mokymo (neformaliojo profesinio mokymo programos) baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris kartu laikomas vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.

Su siūlymu neformaliai supažindintos šios asociacijos: Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija, Vairavimo mokytojų gildija, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos. Prieštaravimų naujai pateiktai formuluotei nėra gauta.

Nepritartus naujai pateiktai šio punkto formuluotei siūlomu tekstu, principinio prieštaravimo esamai nereiškiu.

Nepritarti

Projekto 7 straipsnio 1 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 6 straipsnio 1 dalies a) punktą ir 8 straipsnio 1 dalį.

Švietimo , mokslo ir sporto ministerijos bei Susisiekimo ministerijos pasiūlyta formuluotė tiksliau perkelia Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, aiškiai įvardijant, koks dokumentas pagal nacionalinius švietimo sistemos teisės aktus yra išduodamas išlaikius egzaminą (o ne baigus mokymus) ir yra prilyginamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimui. Taip pat nustatoma, koks dokumentas išduodamas baigus periodinį profesinį vairuotojų mokymą ir yra prilyginamas vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimui.

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

17. Projekto 10 straipsniu keičiamoje įstatymo 27² straipsnio 6 dalyje siūlytina tikslinti registrų ir informacinių sistemų pavadinimus, derinant su keičiamo įstatymo 27² straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Pritarti

Patobulinto projekto 9 straipsnis dėstytinas taip:

„6. Kai yra techninės galimybės, tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą ir šiuose dokumentuose įrašytus duomenis patikrinti naudodami su eismo saugumo sritimi susijusius registrus, valstybės informacines sistemas, duomenų bazes ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.“

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

18. Projekto 13 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo datą, vietoj datos „2020 m. gegužės 23 d.“ įrašytina data „2020 m. gegužės 22 d.“.

Atsižvelgti

Pastaba neaktuali.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

19. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, iš esmės taisytinas projekto 1 straipsnio tekstas, kadangi kai kurios šio straipsnio dalys pernumeruoja kelis kartus tas pačias keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalis ir prieštarauja viena kitai, kas sukels sunkumų įstatymo įsigaliojimo metu – nebus aišku, kaip galutinai turi atrodyti suvestinė įstatymo redakcija. Siekiant pašalinti šiuos neatitikimus, siūlytini šie alternatyvūs variantai:

1) keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti naujomis dalimis su novela, nepernumeruojant kitų šio straipsnio dalių, arba

2) projekto 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti, kad buvusi 2 straipsnio 93 dalis laikytina 94 dalimi; projekto 1 straipsnio 6 dalies nuostatų atsisakyti; projekto 1 straipsnio 7 dalį laikyti 6 dalimi; projekto 1 straipsnio 8 dalį laikyti 7 dalimi ir joje nurodyti, kad buvusi 2 straipsnio 94 dalis laikytina 97 dalimi; projekto 1 straipsnio 9 dalį laikyti 8 dalimi; projekto 1 straipsnio 10 dalį laikyti 9 dalimi ir joje nurodyti, kad buvusios 2 straipsnio 95-97 dalys laikytinos 99-101 dalimis.

Pritarti

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

20. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nurodymo reikalavimus, nurodytus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 ,,Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, siūlytina keičiamo įstatymo priede išbraukti nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo šaltinį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pritarti

Patobulinto projekto 10 straipsnis patikslintas.

32.

Susisiekimo ministerija

2021-12-07

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, siekdama kuo greitesnio ir tinkamo Direktyvos (ES) 2018/645[1] perkėlimo į nacionalinę teisę, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą[2] ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje, suderinusi su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, teikia patikslintą Įstatymo projekto[3] Nr. XIIIP-4637(2) variantą, kurį prašo kaip galima greičiau apsvarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

PRIDEDAMA. Patikslintas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637(2) lyginamasis variantas, 7 lapai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043

2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² STRAIPSNIŲ, IR PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU ir 2 Priedu

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 93 dalimi:

„93. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“

2. Buvusias 2 straipsnio 93–97 dalis laikyti atitinkamai 94–98 dalimis.

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.“

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) atlieka vairuotojų mokymo, ir papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

3. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (jei mokymai susiję su ~~pirminiu~~ formaliuoju profesiniu~~, tęstiniu profesiniu~~ mokymu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, tvarka turi būti suderinta su Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija);“.

4. Papildyti 10 straipsnio 5 dalį 8 punktu:

„8) nustato vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimo tvarką;“.

5. Buvusį 10 straipsnio 5 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu.

4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“

2. Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:

„5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kvalifikaciją ir ją periodiškai tobulinti.“

5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.“

6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 6 dalį.

6. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka baigti mokymus pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei periodinius profesinius mokymus.

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 22¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 22¹ straipsniu:

„22¹ straipsnis. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kvalifikacijos reikalavimai ir išimtys dėl jų taikymo, vairuotojo kvalifikacijos įgijimas ir jos periodinis tobulinimas

2. Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius kvalifikacijos egzaminą). Išlaikius kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris kartu laikomas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu. Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą. Periodinio profesinio vairuotojų mokymo (neformaliojo profesinio mokymo programos) baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris kartu laikomas vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.

3. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas:

1) transporto priemonių, kurių didžiausias leistinas greitis ne didesnis kaip 45 km/h, vairuotojams;

2) ginkluotųjų pajėgų, civilinės mobilizacijos institucijų, civilinės saugos sistemos pajėgų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių, kai vežimo operacija yra tiesiogiai susijusi su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis, vairuotojams;

3) transporto priemonių, naudojamų techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymuose kelyje, taip pat naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams;

4) transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui, vairuotojams;

5) transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą ar vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jeigu tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams, taip pat asmeniui, norinčiam gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, jeigu asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje ir jeigu tą asmenį lydi kitas vairuotojo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turintis asmuo;

6) transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams;

7) transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, mechanizmai arba įranga, kuriuos vairuotojas naudoja atlikdamas savo darbą, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;

8) transporto priemonių, kurioms vairuoti būtina turėti D arba D1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuriose nėra keleivių ir kurias techninės priežiūros personalas vairuoja į artimiausią techninės priežiūros centrą, kuriuo naudojasi vežėjas, arba iš jo, su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;

9) jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos: vairuotojai naudoja transporto priemones kaimo gyvenamosiose vietovėse kroviniams pristatyti į vairuotojui nuosavybės teise priklausančią įmonę, neteikia transporto paslaugų, o transporto veikla yra nenuolatinė ir neturi poveikio eismo saugumui;

10) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių, kurios naudojamos su tų įmonių veikla susijusioms krovinių vežimo operacijoms, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla.

4. Prieš įgydamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti atitinkamų šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemonių, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu su pradiniu profesiniu vairuotojų mokymu gali įgyti teisę vairuoti atitinkamos (-ų) kategorijos (-ų) motorinę (-es) transporto priemonę (-es).

5. Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimus arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus, patvirtinančius kvalifikaciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti atitinkamai vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo, jeigu siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimus arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus, patvirtinančius kvalifikaciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę.

6. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kol jis užbaigs minėtą mokymą.

7. Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina susisiekimo ministro įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimus įgijusiems Lietuvos Respublikoje, į pažymėjimus šalia atitinkamų kategorijų įrašomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija.

8. Jeigu Europos Sąjungos kodo negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės. Valstybės įmonė „Regitra“, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti atitinkamą transporto priemonės kategoriją galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime.

9. Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimus arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus, arba šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir kurie neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.“

8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. ~~Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus:~~

~~1) AM kategorija – 15 metų;~~

~~2) A1 kategorija – 16 metų;~~

~~3) A2 kategorija – 18 metų;~~

~~4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teis~~ę ~~vairuoti A kategorijos motociklus, reikia tur~~ė~~ti dvej~~ų ~~met~~ų ~~A2 kategorijos transporto priemoni~~ų ~~vairavimo sta~~žą~~. Reikalavimas turėti dvej~~ų ~~met~~ų ~~A2 kategorijos transporto priemoni~~ų ~~vairavimo sta~~žą ~~netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų;~~

~~5) B1 kategorija – 16 metų;~~

~~6) B kategorija – 18 metų;~~

~~7) BE kategorija – 18 metų;~~

~~8) C1 kategorija – 18 metų;~~

~~9) C1E kategorija – 18 metų;~~

~~10) C kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius;~~

~~11) CE kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius;~~

~~12) D1 kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;~~

~~13) D1E kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;~~

14~~) D kategorija – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;~~

~~15) DE kategorija – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius;~~

~~16) T kategorija – 21 metai;~~

~~17) galingieji keturračiai – 18 metų.~~

2. Minimalus asmenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus:

1) AM kategorija – 15 metų;

2) A1 kategorija – 16 metų;

3) A2 kategorija – 18 metų;

4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius; norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą; reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims; teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų;

5) B1 kategorija – 16 metų;

6) B kategorija – 18 metų;

7) BE kategorija – 18 metų;

8) C1 kategorija – 18 metų;

9) C1E kategorija – 18 metų;

10) C kategorija – 21 metai;

11) CE kategorija – 21 metai;

12) D1 kategorija – 21 metai;

13) D1E kategorija – 21 metai;

14) D kategorija – 24 metai;

15) DE kategorija – 24 metai;

16) T kategorija – 21 metai;

17) galingieji keturračiai – 18 metų.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra įgiję ~~pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius (keleivius)~~ kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, ~~yra reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka~~ nurodytas šio įstatymo 2 priede.“

9 straipsnis. 27² straipsnio pakeitimas

Papildyti 27² straipsnį 6 dalimi:

„6. Esant techninėms galimybėms tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali patikrinti vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą bei šiuose dokumentuose įrašytus duomenis naudodami atitinkamus su eismo saugumo sritimi susijusius registrus, valstybės informacines sistemas, duomenų bazes ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.“

10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

1. Pakeisti Įstatymo priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB ~~(OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 441)~~, su paskutiniais pakeitimais, padarytais ~~2008~~ 2018 m. ~~spalio~~ balandžio 22 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos ~~reglamentu (EB) Nr. 1137/2008~~ direktyva (ES) 2018/645 (~~OL 2008 L 311, p. 1.)~~.“

2. Pakeisti Įstatymo priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų ~~(OL 2006 L 403, p. 18)~~ su paskutiniais pakeitimais, padarytais ~~2009~~ 2018 m. ~~rugpjūčio 25~~ balandžio 18 d. ~~Komisijos~~ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ~~2009/113/EB~~ (ES) 2018/645 (~~OL 2009 L 223, p. 31)~~.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu

Papildyti Įstatymą 2 priedu:

„Lietuvos Respublikos

saugaus eismo automobilių keliais įstatymo

2 priedas

MINIMALUS AMŽIUS, NUO KURIO LEIDŽIAMA ĮGYTI TEISĘ VAIRUOTI C, CE, D1, D1E, D, DE KATEGORIJŲ MOTORINES TRANSPORTO PRIEMONES, JŲ JUNGINIUS SU PRIEKABOMIS IR GALIMA IŠDUOTI VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMUS, ASMENIMS, KURIE NUSTATYTA TVARKA YRA ĮGIJĘ KVALIFIKACIJĄ VEŽTI KROVINIUS AR KELEIVIUS KOMERCINIAIS TIKSLAIS

Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra įgiję kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais
		Galioja Europos Sąjungos teritorijoje		Galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje
Kategorija		Vairuotojo kvalifikacija	Vairuotojo kvalifikacija, įgyta mokantis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą	Vairuotojo kvalifikacija	Vairuotojo kvalifikacija, įgyta mokantis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą
Krovinių vežimas	C1	18	18	-	-
	C1E
	C	18	21	-	-
	CE
Keleivių vežimas	D1	21	21	18	-
	D1E
	D	21	23; 21 (tik vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km)	20; 18 (vairuojant D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis, kuriose nėra keleivių)	-“.
	DE

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d.

2. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi papildytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnį 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kvalifikaciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.

3. Suderintu Europos Sąjungos kodu (95) nepažymėti vairuotojo liudijimai, išduoti iki 2020 m. gegužės 23 d., pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos.

4. Iki 2022 m. kovo 31 d. vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Pritarti iš dalies

Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Vyriausybės poziciją palikti Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamą vairuotojų mokymą (toliau – 95 kodo mokymas) vykdymą profesinio mokymo srityje ir siekdama tinkamo Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, taip pat tinkamo teisinio 95 kodo mokymų reglamentavimo, siūlo 2021 m. lapkričio 24 d. planuotiems klausymams parengtą Įstatymo projektą, papildyti tomis Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatomis, kurios pagal savo turinį privalo būti įtvirtintos įstatymo lygmeniu.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (pvz., 2009-06-22, 2013-11-06, 2015-05-26, 2018-05-24 nutarimai), kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu. Viena tokių santykių sričių yra esminės ūkinės veiklos sąlygos. Taigi, pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu tai daroma įstatymu (pvz., Konstitucinio Teismo 2018-05-24 nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dauguma Direktyvos 2003/59/EB straipsnių nuostatų dėl pareigos vairuotojams užbaigti 95 kodo mokymus (keičiamo Įstatymo 14 str. papildymas 5 dalimi) 95 kodo mokymo reikalavimų (pasirenkamas 95 kodo mokymų modelis – kursai + egzaminas, kvalifikacijos tobulinimo modelis (kursai), dokumentų, patvirtinančių kvalifikacijos įgijimą ir jos tobulinimą įtvirtinimas – keičiamo Įstatymo 22¹ str. 1, 3, 4, 8 dalis), išimčių taikymo (keičiamo Įstatymo 22¹ str. 2 dalis), įgytų teisių taikymo (Įstatymo projekto 12 str. 2 dalis), pareigos tobulinti kvalifikaciją ir mokymo vietos (keičiamo Įstatymo naujo 22¹ str. 5 dalis), dokumentų patvirtinančių turimą kvalifikaciją įtvirtinimas ir jų pripažinimas (keičiamo Įstatymo naujo 22¹ str. 6, 7 dalis), minimalaus amžiaus, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra įgiję atitinkamą kvalifikaciją, reikalavimų (keičiamo Įstatymo 23 str. 3 dalis ir Įstatymo naujas 2 priedas) ir kt. pagal savo turinį turi būti įtvirtintos tiesiogiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, o ne pavesta tai atlikti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.

Įstatymo 2 str. papildymas 93 dalimi įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 10 str. 1 dalies 4 pastraipą.

Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies papildymas 8 punktu suteiks įgaliojimą Vidaus reikalų ministerijai nustatyti vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimo tvarką, pagal kurią kvalifikacijos korteles išduos VĮ „Regitra“.

Keičiama Įstatymo 14 str. 2 dalimi nustatoma pareiga vairuotojui priežiūros tikslais pateikti tikrinantiems pareigūnams kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Įstatymo 14 str. papildymas 5 dalimi įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 3 straipsnio 1 dalį

Įstatymo 22 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusia galios, nes nuostata neatitinka 22 str. „Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas“ turinio ir turi būti perkelta į 14 str. „Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos“ (siūlomas 14 str. papildymas 5 dalimi).

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str. šio str. 1 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 6 straipsnio 1 dalies a) punktą ir 8 str. 1 dalį.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str. šio str. 2 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 2 str.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str., šio str. 3 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 5 straipsnio 1 dalį.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str., šio str. 4 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 5 str. 4 dalį.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str., šio str. 5 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 8 str. 2 dalis ir 9 dalis.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str., šio str. 6 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 10 str. 2 dalį.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str., šio str. 7 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 10 str. 1 dalį.

Pildant Įstatymą nauju 22¹ str., šio str. 8 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 8 str. 4 dalį.

Įstatymo keičiama 23 str. 3 dalis ir įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 5 str. 2-3 dalis.

Pildoma Įstatymo 27² straipsnio 6 dalis įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 10a str. 1 dalį ir Direktyvos 2006/126/EB 15 str. 2 dalį.

Naujas Įstatymo priedas įgyvendina Direktyvos 2003/59/EB 5 str. 2 ir 3 dalis.

Po klausymų, projekto 12 straipsnis patikslintas:

„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

2. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kvalifikaciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.

3. Iki 2020 m. gegužės 23 d. išduoti vairuotojo liudijimai, kuriuose nėra nurodytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos.

4. Valstybės įmonė „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoda nuo 2023 m. lapkričio 1 d.

5. Vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Siūlomo straipsnio 4 dalis darbo tvarka suderinta su Vidaus reikalų ministerija ir valstybės įmone „Regitra“ – vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimui reikalingas 1,5 metų pasiruošimo laikotarpis (viešiesiems pirkimams atlikti ir pan. ilgai trunkantiems procesams įgyvendinti). Šiuo laikotarpiu vairuotojai, kaip ir dabar, galės įrodyti, kad turi 95 kodą 2-iem būdais: parodant vairuotojo pažymėjimą (95 įrašomas vairuotojo pažymėjimo reverse) arba parodant vairuotojo liudijimą (kai krovinius komerciniais tikslais veža vairuotojas, turintys 3-iųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai: Antanas Baura Sergejus Jovaiša Edmundas Pupinis Kęstutis Bacvinka 2020-05-07	1				Argumentai: Nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 27²straipsnių bei įstatymą papildyti 14¹ ir 14² straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Perkelti direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti Susisiekimo ministro įsakymą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. ~~Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 48 dalį.~~ ~~2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 54 dalį.~~ 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 93 dalimi: „93. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“ 4. 2. Buvusias 2 straipsnio 93–97 dalis laikyti atitinkamai 94–98 dalimis. ~~5. Papildyti 2 straipsnį nauja 95 dalimi:~~ „95. Vairuotojų kompetencijos įgijimo kursai (toliau – vairuotojų kompetencijos kursai) – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant, kad šių transporto priemonių vairuotojai įgytų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“ ~~6. Buvusias 2 straipsnio 95–98 dalis laikyti atitinkamai 96–99 dalimis.~~ ~~7. Papildyti 2 straipsnį nauja 96 dalimi:~~ „96. Vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursai – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas nustatytu dažnumu pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant tobulinti šių transporto priemonių vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar (ir) keleivius komerciniais tikslais, atnaujinti jų darbui svarbias žinias, daugiausia dėmesio skiriant jų sveikatos ir saugos, eismo saugumo, vairavimo poveikio aplinkai mažinimo klausimams.“ ~~8. Buvusias 2 straipsnio 96–99 dalis laikyti atitinkamai 97–100 dalimis.~~ ~~9. Papildyti 2 straipsnį nauja 98 dalimi:~~ „98. Vairuotojų mokymo centras (toliau – mokymo centras) – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos įgijimo ir (arba) kompetencijos tobulinimo kursus.“ ~~10. Buvusias 2 straipsnio 98–100 dalis laikyti atitinkamai 99–101 dalimis~~.“	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintas projektas užtikrins Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi. Pasiūlymui pritarta iš dalies, nes sąvokos „vairuotojo kvalifikacijos kortelė“ apibrėžtyje turi būti nurodyta ne „kompetencija“, o „kvalifikacija“.
2.	Seimo nariai: Antanas Baura Sergejus Jovaiša Edmundas Pupinis Kęstutis Bacvinka 2020-05-07	2				Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo keitimo tikslu nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/645/EB ,,Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo“, kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas. Tai nėra teisinga vertinant ir tai, kad šiuo įstatymo projektu norima formalųjį profesinį mokymą, kai vairuotojams dabar suteikiama kvalifikacija pakeisti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Direktyvos 2003/59/EB I priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodyta: ,,Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei Sprendimo 85/368/EEB (1) I priede nurodytos mokymo struktūros 2 lygis, t. y. privalomu mokymu, kuris papildomas profesiniu mokymu, pasiekiamas lygis“. Direktyvoje 2018/645/EB pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma: ,,Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede.“ Be to pastebėtina, kad 2018/645/EB direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl: - mokymo turinio, kad būtų skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai, taupiam vairavimui, vairavimui ekstremaliomis oro ir kelio sąlygomis, nestandartinių krovinių vežimui; - išimčių paaiškinimų; - nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų. Todėl nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalies pakeitimą), 9, 10, 14, 22, 23 ir 27²straipsnius bei įstatymą papildyti 14¹ ir 14² straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Perkelti direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti Susisiekimo ministro įsakymą. Pasiūlymas: Nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12 straipsniams. Pritarti tik keičiamo įstatymo 2 str. 93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui. ~~2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas~~ ~~Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.“ ~~3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas~~ ~~1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.~~ ~~2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:~~ ~~„22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo priežiūrą;“.~~ ~~3. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ ~~„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:~~ ~~1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;~~ ~~2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;~~ ~~3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“~~ ~~4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas~~ ~~1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“ ~~2. Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:~~ „5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“ ~~5 straipsnis. Įstatymo papildymas 14¹ straipsniu~~ ~~Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu:~~ „14¹ straipsnis. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kompetencijos reikalavimai ir išimtys dėl jų taikymo, vairuotojo kompetencijos įgijimas ir jos tobulinimas 1. Vairuotojo kompetencija įgyjama vairuotojų kompetencijos kursuose, kuriuos išklausius laikomas vairuotojo kompetencijos egzaminas (toliau – kompetencijos egzaminas). Vairuotojo kompetencija tobulinama vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursuose, kuriuos išklausius laikomas vairuotojo kompetencijos tobulinimo egzaminas (toliau – kompetencijos tobulinimo egzaminas). Išlaikius kompetencijos egzaminą vairuotojų kompetencijos kursų baigimas patvirtinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos vairuotojo kompetencijos pažymėjimu, o išlaikius kompetencijos tobulinimo egzaminą vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų baigimas patvirtinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimu. Kompetencijos egzaminą ir kompetencijos tobulinimo egzaminą vykdo mokymo centrai. ~~2. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas:~~ ~~1) transporto priemonių, kurių didžiausias leistinas greitis ne didesnis kaip 45 km/h, vairuotojams;~~ 2) ginkluotųjų pajėgų, civilinės mobilizacijos institucijų, civilinės saugos sistemos pajėgų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių, kai vežimo operacija yra tiesiogiai susijusi su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis, vairuotojams; 3) transporto priemonių, naudojamų techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymuose kelyje, arba naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams; 4) transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui, vairuotojams; 5) transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, vairuotojo kompetencijos pažymėjimą ar vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimą, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jeigu tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams, taip pat asmeniui, norinčiam gauti vairuotojo kompetencijos pažymėjimą arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimą, jeigu asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje ir jeigu tą asmenį lydi kitas vairuotojo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą turintis asmuo; ~~6) transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams;~~ 7) transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, mechanizmai arba įranga, kuriuos vairuotojas naudoja atlikdamas savo darbą, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams; 8) transporto priemonių, kurioms vairuoti būtina turėti D arba D1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuriose nėra keleivių ir kurias techninės priežiūros personalas vairuoja į artimiausią techninės priežiūros centrą, kuriuo naudojasi vežėjas, arba iš jo, su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams; 9) jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos: vairuotojai naudoja transporto priemones kaimuose kroviniams pristatyti į vairuotojo nuosavą įmonę, neteikia transporto paslaugų, o transporto veikla yra nenuolatinė ir neturi poveikio eismo saugumui; 10) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių, kurios naudojamos su tų įmonių veikla susijusioms krovinių vežimo operacijoms, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla. 3. Asmenys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vairuotojo kompetenciją gali įgyti mokydamiesi pagal sutrumpintą vairuotojų kompetencijos kursą, kurio trukmę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Prieš įgydamas vairuotojo kompetencijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti atitinkamų šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemonių, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu gali mokytis vairuotojų kompetencijos kursuose ir įgyti teisę vairuoti atitinkamos (-ų) kategorijos (-ų) motorinę (-es) transporto priemonę (-es). 5. Vairuotojai, turintys vairuotojo kompetencijos pažymėjimus arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, patvirtinančius kompetenciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti atitinkamai vairuotojo kompetencijos pažymėjimo arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimo, jeigu siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kompetencijos pažymėjimus arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, patvirtinančius kompetenciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę. 6. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neišklauso vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kol jis išklausys minėtus kursus. 7. Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kompetenciją arba kompetencijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kompetencija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kompetenciją arba kompetencijos tobulinimą patvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimus įgijusiems Lietuvos Respublikoje, į pažymėjimus šalia atitinkamų kategorijų įrašomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kompetencija. 8. Jeigu Europos Sąjungos kodo negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės. Vyriausybės įgaliota institucija, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti atitinkamą transporto priemonės kategoriją galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime. 9. Vairuotojai, turintys vairuotojo kompetencijos pažymėjimus arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, arba šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis savo profesija ir kurie neatitinka šio straipsnio 6 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis savo profesija privalo išklausyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo kursus.“ ~~6 straipsnis. Įstatymo papildymas 14² straipsniu~~ ~~Papildyti Įstatymą 14² straipsniu:~~ „14² straipsnis. Reikalavimai mokymo centrams, teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimas, šios teisės sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus panaikinimas ~~1. Teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus suteikia Vyriausybės įgaliota institucija.~~ ~~2. Vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų mokymo programų turinio reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.~~ ~~3. Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos kursus, privalo:~~ 1) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais naudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančias mokymo patalpą ir vairavimo mokymo aikštelę, transporto priemones, taip pat kitus materialiuosius išteklius, metodinius išteklius, būtinus pagal mokymo programą, įrangą vaizdo ir garso įrašams daryti ir saugoti; ~~2) turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą;~~ ~~3) būti sudaręs darbo ar laikinojo darbo sutartį su vairuotojų mokytoju, kuris privalo turėti atitinkamą vairuotojo kompetenciją verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu;~~ 4) būti sudaręs darbo ar laikinojo darbo sutartį su vairavimo instruktoriumi, kuris privalo turėti teisę vairuoti tų kategorijų transporto priemones, kurių vairuotojų kompetencijos kursus vykdys, ir 3 metų atitinkamos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą, taip pat atitinkamą vairuotojo kompetenciją verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu. ~~4. Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:~~ 1) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais naudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančias mokymo patalpą, taip pat materialiuosius ir metodinius išteklius, būtinus pagal mokymo programą, įrangą vaizdo ir garso įrašams daryti ir saugoti; ~~2) turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą;~~ ~~3) būti sudaręs darbo ar laikinojo darbo sutartį su vairuotojų mokytoju, kuris privalo turėti atitinkamą vairuotojo kompetenciją verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu.~~ 5. Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia jos nustatytos formos deklaraciją ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nurodytus dokumentus, kurių reikia juridinio asmens atitikčiai šio straipsnio atitinkamai 3 ir (arba) 4 dalyse nustatytiems reikalavimams įvertinti. 6. Laikoma, kad juridiniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, kitą dieną nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po šios deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos, neterminuotam laikui yra suteikta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus. 7. Paaiškėjus, kad mokymo centro pateiktoje deklaracijoje nurodyta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad mokymo centras neatitinka nustatytų reikalavimų mokymo centrams, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėja mokymo centrą apie galimą teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymą ir nustato protingą, ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti neatitikimai. ~~8. Mokymo centras privalo:~~ ~~1) vykdydamas vairuotojų kompetencijos kursus, atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;~~ ~~2) vykdydamas vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, atitikti šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;~~ 3) vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus vykdyti pagal atitinkamą mokymo programą ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją; 4) vykdyti Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nurodymus dėl išteklių naudojimo, tinkamo mokymo kursų ir egzaminų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę Vyriausybės įgaliotai institucijai siųsti įgaliotus asmenis, kurie padėtų organizuoti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus (teiktų metodinę pagalbą); 5) užtikrinti, kad vairuotojų mokytojai ir vairavimo instruktoriai išmanytų naujausius Europos Sąjungos krovinių ir keleivių vežimo srities reglamentus ir nacionalinės teisės reikalavimus, susijusius su vairuotojų kompetencijos vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais mokymu; 6) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens, kuris lankė vairuotojų kompetencijos arba vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, prašymo gavimo nemokamai išduoti mokymo centro vadovo patvirtintą dokumentą (pažymą), kuriuo patvirtinama, kad išklausyta vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų dalis (nurodomos mokymo temos, valandų skaičius, informacija dėl egzaminų), pripažinti kito mokymo centro išduotą tokį dokumentą (pažymą) ir įskaityti išklausytų minėtų kursų dalį. 9. Teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdoma, sustabdymas panaikinamas, teisė vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus mokymo centrams panaikinama Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu. 10. Draudžiama vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus neturint tokios teisės arba jeigu teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus yra sustabdyta. ~~11. Teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus mokymo centrui sustabdoma, jeigu mokymo centras:~~ ~~1) nesumokėjo Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavos;~~ 2) pagal šio straipsnio 7 dalį per įspėjime apie galimą teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymą nustatytą terminą nepašalino nustatytų neatitikimų; 3) vykdydamas vairuotojų kompetencijos kursus nevykdo bent vienos šio straipsnio 8 dalies 1, 3–6 punktuose nustatytos pareigos, o vykdydamas vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus nevykdo bent vienos šio straipsnio 8 dalies 2–6 punktuose nustatytos pareigos; 4) vykdydamas vairuotojų kompetencijos kursus, nedarė kompetencijos egzamino arba praktinio vairavimo įskaitos vaizdo ir garso įrašo, o vykdydamas vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, nedarė kompetencijos tobulinimo egzamino vaizdo ir garso įrašo arba nesilaikė Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų vaizdo ir garso įrašų darymo, saugojimo, naudojamos vaizdo ir garso įrangos reikalavimų; ~~5) nevykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos priežiūros nurodymo dėl išteklių naudojimo, tinkamo mokymo kursų ir egzaminų organizavimo.~~ 12. Vyriausybės įgaliota institucija sprendimą dėl teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymo priima per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nustatytą terminą ir apie priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja mokymo centrą. 13. Apie pašalintą šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą mokymo centras raštu informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nustatytą terminą įvertina, ar pažeidimas pašalintas, ir priima sprendimą dėl teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymo panaikinimo arba motyvuotai atsisako sustabdymą panaikinti ir apie priimtą sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja mokymo centrą. ~~14. Teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus panaikinama, jeigu mokymo centras:~~ ~~1) likviduojamas;~~ ~~2) pateikė prašymą panaikinti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus;~~ ~~3) siekdamas įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, pateikė informaciją, žinodamas, kad ji neteisinga;~~ ~~4) vykdė vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, kai ši teisė buvo sustabdyta;~~ 5) pateikė Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyto vairuotojo užbaigtus vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus žinodamas, kad ji neteisinga; ~~6) vykdė vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus nesudaręs mokymo sutarties su šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytu vairuotoju;~~ 7) per 12 mėnesių nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo sustabdyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus priėmimo nepašalino šio straipsnio 11 dalyje nurodytų pažeidimų arba pakartotinai padarė nors vieną šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą. 15. Sprendimą dėl teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus panaikinimo Vyriausybės įgaliota institucija priima per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nustatytą terminą ir apie šį sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja (išskyrus šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytą atvejį) mokymo centrą. 16. Mokymo centras, kuriam už šio straipsnio 14 dalies 3–7 punktuose nurodytus pažeidimus buvo panaikinta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, gali teikti dokumentus dėl šios teisės suteikimo ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo panaikinti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus priėmimo.“ ~~8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas~~ ~~Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 6 dalį.~~ ~~9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas~~ ~~1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „2. Minimalus asmenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus: ~~1) AM kategorija – 15 metų;~~ ~~2) A1 kategorija – 16 metų;~~ ~~3) A2 kategorija – 18 metų;~~ 4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius; norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą; reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims; teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų; ~~5) B1 kategorija – 16 metų;~~ ~~6) B kategorija – 18 metų;~~ ~~7) BE kategorija – 18 metų;~~ ~~8) C1 kategorija – 18 metų;~~ ~~9) C1E kategorija – 18 metų;~~ ~~10) C kategorija – 21 metai;~~ ~~11) CE kategorija – 21 metai;~~ ~~12) D1 kategorija – 21 metai;~~ ~~13) D1E kategorija – 21 metai;~~ ~~14) D kategorija – 24 metai;~~ ~~15) DE kategorija – 24 metai;~~ ~~16) T kategorija – 21 metai;~~ ~~17) galingieji keturračiai – 18 metų.“~~ ~~2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „3. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra įgiję kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, nurodytas šio įstatymo 2 priede.“ ~~10 straipsnis. 27² straipsnio pakeitimas~~ ~~Papildyti 27² straipsnį 6 dalimi:~~ „6. Esant techninėms galimybėms tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali patikrinti vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą bei šiuose dokumentuose įrašytus duomenis naudodami atitinkamus registrus, informacines sistemas ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.“ ~~11 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas~~ ~~1. Pakeisti Įstatymo priedo žymą ir ją išdėstyti taip:~~ ~~„Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 priedas“.~~ ~~2. Pakeisti Įstatymo priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:~~ „6. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 441), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 (OL 2018 L 112, p. 29).“ ~~3. Pakeisti Įstatymo priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:~~ „7. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2006 L 403, p. 18) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 (OL 2018 L 112, p. 29).“ ~~12 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu.~~	Pritarti iš dalies	Nepritarta 2 straipsnio 9 dalies išbraukimui: 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.“ Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintas projektas užtikrins Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi. Esminiai reikalavimai dėl vairuotojo kvalifikacijos įgijimo ir jos periodiško tobulinimo (14 ir 22¹ straipsniai), išimčių taikymo (22¹ straipsnis), vairuotojų minimalaus amžiaus (23 straipsnis ir Įstatymo 2 priedas) turi būti įtvirtinti įstatymo lygmens teisės akte (siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatas). Patobulintame projekte atsisakyta pirminiame projekte buvusio 6 straipsnio, kuriuo buvo siūloma papildyti Įstatymą 14² straipsniu (licencijavimu).
3.	Seimo nariai: Antanas Baura Sergejus Jovaiša Edmundas Pupinis Kęstutis Bacvinka 2020-05-07	5				Argumentai: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: 7 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.“	Pritarti	Patobulintas projektas suderintas su Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
4.	Seimo nariai: Antanas Baura Sergejus Jovaiša Edmundas Pupinis Kęstutis Bacvinka 2020-05-07	12				Argumentai: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: 13 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 23 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo procedūros baigiamos vykdyti ir atitinkami pažymėjimai suteikiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai suteikia galimybę įgyti analogiškas subjektines teises, kaip ir šiame įstatyme aptariamų vairuotojų kompetencijos įgijimo kursų ir kompetencijos tobulinimo kursų metu gauti pažymėjimai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai pripažįstami ir po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi papildytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnį 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kompetenciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus ir įgyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsniu papildytoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalyje. ~~4. Suderintu Europos Sąjungos kodu (95) nepažymėti vairuotojo liudijimai, išduoti iki 2020 m. gegužės 23 d., pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos.~~ 5. 2. Iki 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija~~, vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras~~ priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti iš dalies	Patobulintas projektas suderintas su Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o įgyvendinimo nuostatos su Vidaus reikalų ministerija ir su valstybė įmone Regitra. Po klausymų projekto 12 straipsnis patikslintas: „12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kvalifikaciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą. 3. Iki 2020 m. gegužės 23 d. išduoti vairuotojo liudijimai, kuriuose nėra nurodytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos. 4. Valstybės įmonė „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoda nuo 2023 m. lapkričio 1 d. 5. Vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Siūlomo straipsnio 4 dalis darbo tvarka suderinta su Vidaus reikalų ministerija ir valstybės įmone „Regitra“ – vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimui reikalingas 1,5 metų pasiruošimo laikotarpis (viešiesiems pirkimams atlikti ir pan. ilgai trunkantiems procesams įgyvendinti). Šiuo laikotarpiu vairuotojai, kaip ir dabar, galės įrodyti, kad turi 95 kodą 2-iem būdais: parodant vairuotojo pažymėjimą (95 įrašomas vairuotojo pažymėjimo reverse) arba parodant vairuotojo liudijimą (kai krovinius komerciniais tikslais veža vairuotojas, turintys 3-iųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą).
5.	Seimo nariai: Aušra Papirtienė Liudas Jonaitis 2020-05-12	3				Argumentai: Vairuotojų mokymas turi vykti pagal formalias profesinio mokymo programas, nes pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Neformalus suaugusiųjų švietimas nesuteikia kvalifikacijos. Vairuotojų mokymo tvarkos nustatyme turi dalyvauti už švietimo politiką, tame tarpe ir profesinį mokymą, atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl negalima jos išbraukti iš vairuotojų mokymo tvarkos rengimo ir palikti šią pareigą tik vienai Susisiekimo ministerijai. Tokią pastabą ne kartą teikė ir LRV Teisės grupė, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslinga papildyti SEAK įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą įrašant ir priešmokyklinį ugdymą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas ~~1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.~~ 2 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, ~~vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų~~ vykdymo priežiūrą;“. 3 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos: 1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose; 2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių; 3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“	Pritarti	Patobulintas projektas suderintas su Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
6.	Seimo nariai: Aušra Papirtienė Liudas Jonaitis 2020-05-12	4	2			Argumentai: Svarstomo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvą 2018/645. Direktyvoje yra nuostatos, susijusios su vairuotojų kvalifikacijos kortele, todėl tik šios nuostatos ir turėtų būti perkeliamos į SAEK įstatymą. Direktyva nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl šiuo metu nėra tikslinga skubos tvarka priimti neišdiskutuotų įstatymo pakeitimų. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas ~~vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis~~ suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“ ~~2. Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:~~ „5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintame projekte siūloma šiuo metu galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatą perkelti į tinkamesnę vietą – 14 straipsnio 5 dalį, ir atitinkamai patobulinti šią nuostatą, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi (siūloma nuostata įgyvendins Direktyvos 2003/59/EB 3 straipsnio 1 dalį).
7.	Seimo nariai: Aušra Papirtienė Liudas Jonaitis 2020-05-12	7				Argumentai: Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9, 12 straipsnius.	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintas projektas užtikrins Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi. Esminiai reikalavimai dėl vairuotojo kvalifikacijos įgijimo ir jos periodiško tobulinimo (14 ir 22¹ straipsniai), išimčių taikymo (22¹ straipsnis), vairuotojų minimalaus amžiaus (23 straipsnis ir Įstatymo 2 priedas) turi būti įtvirtinti įstatymo lygmens teisės akte (siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatas). Patobulintame projekte atsisakyta pirminiame projekte buvusio 6 straipsnio (patobulintame projekto straipsnių numeracija pakito), kuriuo buvo siūloma papildyti Įstatymą 14² straipsniu (licencijavimu).
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-11-10				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 16 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d. pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo l4¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4637 (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymams dėl Įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytiems pasiūlymams dėl Įstatymo projekto (toliau kartu – Pasiūlymai), tačiau atkreipti Seimo dėmesį į šiuos aspektus: Pasiūlymuose nurodyta Įstatymo projekto įsigaliojimo data yra nebeaktuali, o Lietuvos Respublika nuo 2020 m. gegužės 22 d. vėluoja perkelti 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, į savo nacionalinę teisę ir dėl to Europos Komisija prieš Lietuvą 2020 m. liepos 20 d. ir 2021 m. liepos 23 d. pradėjo dvi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras Nr. 2020/0335 ir INFR(2021)0276 dėl šios direktyvos neperkėlimo. Nesiimant veiksmų pašalinti Europos Sąjungos teisės pažeidimą, delsiant ar nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, Europos Komisija gali imtis tolimesnių neigiamų veiksmų prieš Lietuvos Respubliką – remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 258 straipsniu, pateikti pagrįstą nuomonę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir vėliau kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydama konstatuoti įsipareigojimų nevykdymo faktą, bei, remdamasi SESV 260 straipsnio 3 dalimi, siūlyti skirti baudą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina imtis priemonių paspartinti Įstatymo projekto taisymą, svarstymą bei priėmimą Seime, o, siekiant, kad Įstatymo projektas įsigaliotų nedelsiant, Įstatymo projekte nenurodyti jo įsigaliojimo datos.	Pritarti iš dalies	Patobulintas projektas suderintas su Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susisiekimo ministerija, siekdama kuo greitesnio ir tinkamesnio Direktyvos (ES) 2018/645 perkėlimo į nacionalinę teisę, atsižvelgdama į Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje, suderino su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir 2021-12-06 raštu Nr. 2-5175 pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetui suderintus papildymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-18	1				Sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas nepritaria teisinio reguliavimo keitimui, kai vairuotojų rengimas keičiamas iš profesinio mokymo pagal formaliojo švietimo programas į mokymą pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, taip pat į Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, nutarta iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pastabas, kurioms pritarė Švietimo ir mokslo komitetas ir įstatymo projekte palikti tik tas nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su Direktyvos 2018/645 įgyvendinimu. Argumentai: Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Galima diskutuoti apie kvalifikacijos kėlimo ir 95 kodo (t.y. tik vieno modulio, vienos profesinio mokymo programos dalies) perkėlimą į neformalųjį suaugusiųjų mokymą, visa kita paliekant formaliam profesiniam mokymui. Tačiau tam reikia bendro sutarimo tiek LR Vyriausybėje, tiek tarp vežėjų ir profesinio mokymo įstaigų atstovų. Pagal dabar galiojančias Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, galimas verslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas, galima taikyti pameistrystės, mokymosi darbo vietoje formas. Komiteto nuomone, vairuotojai turi įgyti kvalifikaciją (ne kompetenciją), ką jiems gali suteikti formalus profesinis mokymas, o ne neformalus suaugusiųjų švietimas. Perkelti Direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti Susisiekimo ministro įsakymą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. ~~Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 48 dalį.~~ ~~2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 54 dalį.~~ 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 93 dalimi: „93. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“ 4. 2. Buvusias 2 straipsnio 93–97 dalis laikyti atitinkamai 94–98 dalimis. ~~5. Papildyti 2 straipsnį nauja 95 dalimi:~~ „95. Vairuotojų kompetencijos įgijimo kursai (toliau – vairuotojų kompetencijos kursai) – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant, kad šių transporto priemonių vairuotojai įgytų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“ ~~6. Buvusias 2 straipsnio 95–98 dalis laikyti atitinkamai 96–99 dalimis.~~ ~~7. Papildyti 2 straipsnį nauja 96 dalimi:~~ „96. Vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursai – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas nustatytu dažnumu pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant tobulinti šių transporto priemonių vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar (ir) keleivius komerciniais tikslais, atnaujinti jų darbui svarbias žinias, daugiausia dėmesio skiriant jų sveikatos ir saugos, eismo saugumo, vairavimo poveikio aplinkai mažinimo klausimams.“ ~~8. Buvusias 2 straipsnio 96–99 dalis laikyti atitinkamai 97–100 dalimis.~~ ~~9. Papildyti 2 straipsnį nauja 98 dalimi:~~ „98. Vairuotojų mokymo centras (toliau – mokymo centras) – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos įgijimo ir (arba) kompetencijos tobulinimo kursus.“ ~~10. Buvusias 2 straipsnio 98–100 dalis laikyti atitinkamai 99–101 dalimis~~.“	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintas projektas užtikrins Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi. Pasiūlymui pritarta iš dalies, nes sąvokos „vairuotojo kvalifikacijos kortelė“ apibrėžtyje turi būti nurodyta ne „kompetencija“, o „kvalifikacija“.
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-18	3				Argumentai: Vairuotojų mokymas turi vykti pagal formalias profesinio mokymo programas, nes pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Neformalus suaugusiųjų švietimas nesuteikia kvalifikacijos. Vairuotojų mokymo tvarkos nustatyme turi dalyvauti už švietimo politiką, tame tarpe ir profesinį mokymą, atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl negalima jos išbraukti iš vairuotojų mokymo tvarkos rengimo ir palikti šią pareigą tik vienai Susisiekimo ministerijai. Tokią pastabą ne kartą teikė ir LRV Teisės grupė, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslinga papildyti SEAK įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą įrašant ir priešmokyklinį ugdymą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas ~~1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.~~ 2 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, ~~vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo~~ priežiūrą;“. 3 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos: 1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose; 2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių; 3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“	Pritarti	Patobulintas projektas suderintas su Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
3.	Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-18	4	2			Argumentai: Svarstomo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvą 2018/645. Direktyvoje yra nuostatos, susijusios su vairuotojų kvalifikacijos kortele, todėl tik šios nuostatos ir turėtų būti perkeliamos į SAEK įstatymą. Direktyva nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl šiuo metu nėra tikslinga skubos tvarka priimti neišdiskutuotų įstatymo pakeitimų. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas ~~vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis~~ suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“ ~~2. Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:~~ „5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintame projekte siūloma šiuo metu galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatą perkelti į tinkamesnę vietą – 14 straipsnio 5 dalį, ir atitinkamai patobulinti šią nuostatą, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi (siūloma nuostata įgyvendins Direktyvos 2003/59/EB 3 straipsnio 1 dalį).
4.	Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-18	7				Argumentai: Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. LR švietimo įstatyme nustatyta, kad formalusis švietimas – tai švietimas, vykdomas pagal patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjama kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Neformalusis švietimas vyksta pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. Taigi pagal šias Švietimo įstatyme įtvirtintas sąvokas, kurios reglamentuotos ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo įstatyme, neformaliu švietimu gali būti nebent keliama kvalifikacija arba įgyjama papildoma kompetencija. Svarstytina galimybė pagal neformaliojo švietimo programas rengti 95 kodo (t.y. vieno modulio) mokymą ir vairuotojų kvalifikacijos kėlimą, tačiau pradinis profesinis vairuotojų mokymas turėtų vykti pagal formalias profesinio mokymo programas. Norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9, 12 straipsnius.	Pritarti iš dalies	Projektas patikslintas pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymus, suderintus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės išvadą ir Vyriausybės poziciją Direktyvoje (ES) 2018/645 reglamentuojamo vairuotojų 95 kodo mokymo atžvilgiu – paliekant jį vykdyti profesinio mokymo srityje. Patobulintas projektas užtikrins Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikalinga apimtimi. Esminiai reikalavimai dėl vairuotojo kvalifikacijos įgijimo ir jos periodiško tobulinimo (14 ir 22¹ straipsniai), išimčių taikymo (22¹ straipsnis), vairuotojų minimalaus amžiaus (23 straipsnis ir Įstatymo 2 priedas) turi būti įtvirtinti įstatymo lygmens teisės akte (siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/645 nuostatas). Patobulintame projekte atsisakyta pirminiame projekte buvusio 6 straipsnio, kuriuo buvo siūloma papildyti Įstatymą 14² straipsniu (licencijavimu).
5.	Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-18	12				Argumentai: Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, siūloma tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: 13 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 23 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo procedūros baigiamos vykdyti ir atitinkami pažymėjimai suteikiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai suteikia galimybę įgyti analogiškas subjektines teises, kaip ir šiame įstatyme aptariamų vairuotojų kompetencijos įgijimo kursų ir kompetencijos tobulinimo kursų metu gauti pažymėjimai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai pripažįstami ir po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi papildytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnį 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kompetenciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus ir įgyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsniu papildytoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalyje. ~~4. Suderintu Europos Sąjungos kodu (95) nepažymėti vairuotojo liudijimai, išduoti iki 2020 m. gegužės 23 d., pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos.~~ 5. 2. Iki 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija~~, vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras~~ priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti iš dalies	Patobulintas projektas suderintas su Susisiekimo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Po klausymų patikslintas projekto 12 straipsnis: „12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kvalifikaciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą. 3. Iki 2020 m. gegužės 23 d. išduoti vairuotojo liudijimai, kuriuose nėra nurodytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos. 4. Valstybės įmonė „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoda nuo 2023 m. lapkričio 1 d. 5. Vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Siūlomo straipsnio 4 dalis darbo tvarka suderinta su Vidaus reikalų ministerija ir valstybės įmone „Regitra“ – vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimui reikalingas 1,5 metų pasiruošimo laikotarpis (viešiesiems pirkimams atlikti ir pan. ilgai trunkantiems procesams įgyvendinti). Šiuo laikotarpiu vairuotojai, kaip ir dabar, galės įrodyti, kad turi 95 kodą 2-iem būdais: parodant vairuotojo pažymėjimą (95 įrašomas vairuotojo pažymėjimo reverse) arba parodant vairuotojo liudijimą (kai krovinius komerciniais tikslais veža vairuotojas, turintys 3-iųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4637 ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė

[1] 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų.

[3] Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo.