LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 147
STENOGRAMA
2018 m. kovo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame kovo 20 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
15.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimą
Šiandien vakarinį plenarinį posėdį pradedame Vyriausybės pusvalandžiu. Yra atvykęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, jis padarys pranešimą apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimą. Gerbiamas ministre, kviečiame jus į tribūną.
L. KUKURAITIS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, džiaugiuosi galimybe pristatyti, kaip sekasi, mano galva, vienai svarbiausių šiuo metu socialinių reformų. Tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimas. Kaip žinoma, Vaiko teisių pagrindų įstatymas buvo priimtas rudens sesijoje ir jo įsigaliojimas numatytas nuo liepos 1 dienos. Tai yra susiję su labai daug žmonių, labai daug institucijų, tai susiję su visomis savivaldybėmis ir darbu savivaldybėse.
Turime daug informacijos, daug paklausimų, daug abejonių iš visų veikėjų dėl šitos pertvarkos, dėl to čia yra gera vieta papasakoti tai, kas yra daroma ir kas yra planuojama daryti, kad pertvarka būtų įgyvendinta.
Taigi priminsiu tik pagrindinius reformos tikslus. Tai yra laiku ir šeimos poreikius atitinkančios prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai suteikimas. Kaip žinoma, vaiko teisių apsauga prasideda nuo pagalbos šeimai, nuo prevencinių paslaugų, ir tai yra vienas iš pagrindinių tikslų.
Antrasis tikslas yra vienoda vaiko situacijos įvertinimo atvejo vadybos ir vaiko paėmimo iš šeimos praktika. Mes šiuo metu turime 60 skirtingų reglamentų, kaip veikia vaiko teisės ir socialiniai darbuotojai dėl vaikų kiekvienoje savivaldybėje.
Trečiasis – centralizuota vaiko teisių apsaugos institucija, bendra vaiko teisių apsaugos sistema ir kvalifikuoti specialistai.
Siekdami tokių tikslų… Kas jau yra šiuo metu padaryta teisės aktų srityje – parengtas įstatymų pakeitimų paketas, t. y. CK, CPK, ANK, Smurto artimoje aplinkoje, Socialinių paslaugų, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymų paketas, jis šiuo metu derinamas Vyriausybėje, ir pavasario sesijoje ateisime į Seimą. Tai yra įtraukta į Seimo darbotvarkę.
Taip pat yra parengtas Vyriausybės nutarimų projektų paketas, t. y. visos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kuri yra centralizuojama ir didinama, nuostatai, apibrėžtos funkcijos ir darbuotojų skaičius. Šiuo metu kaip tik tai yra derinama Vyriausybėje ir turėtų būti artimiausiuose Vyriausybės posėdžiuose priimta. Taip pat yra parengti veiklos aprašai, kurių laukia visos savivaldybės, vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai. Globos centrų veiklos aprašas jau yra parengtas, Atvejo vadybos aprašo šiuo metu yra paskutinis derinimo etapas ir jau artimiausiu metu pasirašysiu, taip pat Vaiko situacijos grėsmės lygio nustatymo ir Vaiko paėmimo iš šeimos aprašai. Tai yra būtent tas instrumentas, unifikuotas instrumentas, kuriuo turės vadovautis visi vaiko teisių specialistai pagal tam tikrą algoritmą, kuris yra reikalingas, kad nebūtų jokių subjektyvių klaidų. Kas padaryta struktūroje? Tai yra išgrynintos vaiko teisių apsaugos ir savivaldybių funkcijos, suformuota tarnybos organizacinė struktūra ir nuostatai, sudaryti visi pertvarkos planai ir biudžetai ir atitinkamai telkiamos kompetencijos, kad visa tai įgyvendintume.
Kalbant apie žmogiškuosius išteklius, tai yra vaiko teisių specialistus, kurie dirba savivaldybėse, pateikti darbo pasiūlymai, informaciniai pranešimai visiems 375 vaiko teisių specialistams, kurie dirba savivaldybėse. Iš 59 savivaldybių gavome atsakymus ir tik 8 % darbuotojų kol kas nesutinka pereiti į naująją struktūrą. Laukiame paskutinių duomenų ir tada turėsime galutinį procentą, bet bent jau dėl 89,26 % darbuotojų esame tikri, kad jie pereis į naują struktūrą.
Darbuotojų perkėlimo procedūros prasidės balandžio 15 dieną, mums reikia Vyriausybės nutarimo dėl įstaigos nuostatų ir didžiausio leistino skaičiaus, tada mes visiems išdalinsime pareigines instrukcijas. Kol neturime patvirtintos įstaigos struktūros ir darbuotojų skaičiaus, negalime išdalinti pareiginių instrukcijų. Ir nuo balandžio 15 dienos bus kiekvienam aišku, ką jis konkrečiai darys, nes visos pareiginės instrukcijos jau yra parengtos. Numatoma, kad tarnyboje iš viso dirbs 644 darbuotojai. Planuojami mokymai tiek vaiko teisių apsaugos darbuotojų, tiek socialinių darbuotojų, kurie dirbs savivaldybėje, ir atvejo vadybininkų gegužės ir birželio mėnesį, nes nuo liepos 1 dienos pagal įstatymą pradės veikti naujas būdas, kaip yra padedama vaikams, tai būtent per atvejo vadybą, kuri privaloma sprendžiant vaiko teisių klausimus. Dėl to turi būti apmokyti visi vaiko teisių darbuotojai ir socialiniai darbuotojai. Tam yra numatyti resursai ir planai, kaip mes to pasieksime.
Kas dar yra padaryta? 40 savivaldybių, čia parašyta, sutinka, iš tiesų mes planuojame, kad sutiks. Jau iš 20 gavome atsakymą, kad jos tikrai sutinka palikti vaiko teisių tarnybas savo patalpose. Kitos 20 savivaldybių jau pranešė, kad jos nesutinka, dar kitos 20 svarsto. Mes toliau deramės su jomis ir todėl planuojame, kad bent 40 savivaldybių padės bent jau šiame etape išlaikyti darbo vietas ir tas patalpas, kuriose šiuo metu veikia vaiko teisių tarnybos.
Automobiliai. 42 automobilius perduoda savivaldybės, 44 bus papildomai nuomojami. Tai turėtų užtikrinti poreikį tiek kasdieniu pagrindu lankyti šeimas ir užtikrinti transporto poreikį, tiek užtikrinti budėjimą, kurį mes organizuosime per budinčiuosius, taip pat ir mobiliųjų komandų poreikį. Jau yra supirktos visos būtinos vaiko teisių apsaugos darbuotojams veiklos priemonės, tai yra stacionarūs telefonai, mobilūs telefonai, planšetės, kompiuteriai, projektoriai, ekranai, trikojės lentos, automobilių kėdutės, baldai, kanceliarinės ir kitos prekės, taip pat vyksta pirkimo procedūros dėl ryšių programinės įrangos, baldų pirkimo ir t. t., tam, kad struktūra ir ūkis pradėtų funkcionuoti nuo liepos 1 dienos.
Kas padaryta komunikacijos srityje? Jau yra susitikta su 60 savivaldybių administracijomis, buvo susitikimai su visomis, taip pat su vaiko teisių atstovais. Kas savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir tarnyba suinteresuotoms šalims siunčia aktualią Vaiko teisių apsaugos tarnybos centralizavimo informaciją. Jeigu kas nors norėtumėte gauti tokią kassavaitinę informaciją, kas vyksta su vaiko teisėmis, tai tikrai informuokite mane, mes prijungsime prie bendro elektroninio sąrašo ir gausite nuolatinį atnaujinimą, kas yra daroma dėl šios pertvarkos. Kiekvieną mėnesį teikiama mėnesio ataskaita Vyriausybei, Strateginių pokyčio grupei, ji irgi atitinkamai kontroliuoja mūsų darbus ir mes atsiskaitome kas mėnesį. Taip pat yra straipsniai regioninėje, nacionalinėje spaudoje, interneto portaluose, svetainėse ir kitur.
Reformos eiga pristatyta ir prezidentūrai, ir keletui Seimo komitetų, taip pat Savivaldybių asociacijai. Atitinkamai susitikta su Policijos departamentu, aptarta bendradarbiavimo tvarka nuo liepos 1 dienos ir bus pasirašytas atskiras susitarimas dėl naujos struktūros darbo.
Kas dar padaryta? Stiprinamas darbas su šeimomis. Kaip sakiau, viena iš šitos reformos priemonių yra padėti šeimoms, kad jos stiprėtų. Taip užtikrintume vaiko paėmimo iš šeimos prevenciją.
Nuo lapkričio 1 dienos socialiniams darbuotojams, visiems, kurie dirba su rizikos šeimomis, yra padidintas darbo užmokestis 15 %.
Taip pat atvejo vadybininkų pareigybėms savivaldybėms yra skirta papildomai virš 3,5 mln. eurų. Juos savivaldybės įdarbins, mes apmokysime ir jie toliau bendradarbiaus su vaiko teisių specialistais.
Paslaugos šeimoms savivaldybėse. Intensyviai vystome struktūrines lėšas, projektus. Daugelis turbūt žinote, kad kiekviena savivaldybė turi europinį projektą – kompleksinės paslaugos šeimai, kuriuo teikiama (…) paslaugų rūšys, prevencinių paslaugų rūšys tam, kad sustiprintume šeimas. Yra numatyta iki 2020 metų 21 mln., visai Lietuvai išdalinta savivaldybėms pagal gyventojų skaičių. Papildomai iš Finansų ministerijos planuojame gauti dar 20 mln. eurų darbui su šeimomis stiprinti. Tos lėšos turėtų būti suplanuotos iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
Vaikų dienos centrai. Tai iš tiesų yra sritis, kurią reikia nuolat vystyti. Papildomai šiemet finansuojame arti 20 % padidinta suma.
Dabar iššūkiai, kuriuos mes matome kas dieną kalbėdamiesi su specialistais. Aš pats važiuoju į savivaldybes, susitinku su merais. Netikėjimas, kad nauja sistema veiks, tas iššūkis yra tarp mūsų. Jis yra merų galvose, administracijos galvose, kai kurių vaiko teisių specialistų galvose. Pasakysiu, kad panašiai per pusę aš susiduriu su savivaldybių nusiteikimu šitai reformai. Vieni labai užsidegę ir sako: gerai, seniai taip reikėjo. O kiti tikrai turi daug abejonių. Taip pat turbūt ir Seime mes turime skirtingas nuomones.
Antrasis iššūkis būtų žmogiškieji ištekliai ir kompetencija bei finansiniai resursai. Kaip žinome, kompetencija yra turbūt svarbiausias dalykas, kuris gali šitą reformą padaryti veikiančią; tai geri specialistai, kurie išmano savo darbą, žino, kaip prieiti prie visokių vaikų, taip pat neįgalių, kaip elgtis su šeimomis, kaip daugiau dirbti prevenciškai, o ne kontroliuoti. Tokios kompetencijos mums labiausiai reikia ir čia yra didysis iššūkis. Mes galime surinkti darbuotojus. Ar pakankamai kompetentingus – čia atsiremiame į finansinius resursus, nes žmonės į pareigas ateina pagal mokamą darbo užmokestį.
Reikia pasakyti, kad vaiko teisių specialistai šiuo metu uždirba daugiau negu vidutinis darbo užmokestis. Vaiko teisių specialistų vidurkis yra didesnis ir tai yra (bent jau regionuose) gana aukštas darbo užmokestis, todėl mes tikimės bent jau regionuose surinkti pakankamą kompetenciją. Bet jeigu norime, kad tinkamai sistema veiktų, tai ne tik vaiko teisių specialistai, bet ir socialiniai darbuotojai, dirbantys savivaldybėse, turėtų būti adekvačiai finansuojami ne tik šiais metais, bet ir apskritai.
Tada trečiasis iššūkis, kurį kelia savivaldybės ir mes patys jį irgi įvardiname, tai yra bendradarbiavimo tęstinumas, nes kai kuriose savivaldybėse tikrai labai gerai veikia sistemos. Jau dabar vaiko teisių ir socialiniai darbuotojai veikia atvejo vadybos principu, jau dabar yra paslaugų tinklas, jau dabar visi žino, kas ir ką daro. Užtikrinti, kad tas bendradarbiavimas nesugriūtų, yra viena pagrindinių mūsų užduočių, todėl ir prašom, kad leistų mums pasilikti tose darbo vietose, kad tos darbo sutartys, partnerystės sutartys, kurios yra numatytos, visos būtų tęsiamos, kad išliktų tie patys darbuotojai, nes būtent darbuotojai išlaiko bendradarbiavimą. Ir stengiamės. Ar visur tai pavyks? Tikėkimės.
Dar vienas iš iššūkių, kai savivalda sako, kad mums perduodama didelė dalis…
PIRMININKĖ. Taip, aš kaip tik norėjau. Stabtelėjote, jau baigiate?
L. KUKURAITIS. Kelias minutes, čia paskutinė skaidrė.
PIRMININKĖ. Palikite, ministre, laiko klausimams.
L. KUKURAITIS. Gerai.
Kai savivaldybės sako, kad mums perduodama didžioji dalis funkcijų, tai vienintelės funkcijos, kurios perduodamos, kurių savivaldybės neturėjo, yra būtent susijusios su globos nustatymu ir organizavimu. Anksčiau dalį tų funkcijų atlikdavo vaiko teisių specialistai. Šiuo atveju mes tą atskyrimą atskiriame ir teisiškai, todėl savivaldybėms turėtų būti aišku, ką jos darys naujai. Tačiau tam reikės kompetencijų, tam reikės savivaldybių įsitraukimo.
Žinoma, kokybiška atvejo vadyba, kaip ir sakiau, tai yra tai, kas susaisto visą sistemą. Jeigu mums pavyks turėti stiprius atvejo vadybininkus visoje Lietuvoje, tai tikėtina, kad mes daug mažiau vaikų paimsime iš šeimos ir šeimas stiprinsime sutelkdami visą bendruomenę.
Ir dar vienas iš iššūkių. Važiuojant per savivaldybes, akivaizdu, kad labai skiriasi regionuose, rajonuose paslaugų šeimai išvystymas. Kai kuriose savivaldybėse mes turime po 14 dienos centrų, kaip pavyzdys, 11 seniūnijoje, vadinasi, tikrai vaikai turi kur pasėdėti po pamokų, jeigu yra iš rizikos šeimų. Tuo tarpu kitose savivaldybėse mes, kai yra toks pat skaičius seniūnijų, turime vieną ar du centrus. Tada kur tiems vaikams dėtis, kaip jiems padėti, kaip šeimoms padėti, yra daug mažiau galimybių, todėl tas netolygus išvystymas yra viena iš problemų, kurias greičiausiai mes spręsime visi kartu, kai nustatysime bazinį paslaugų šeimai paketą pagal Šeimų stiprinimo įstatymą. Iki rugsėjo 1 dienos Vyriausybė kartu su savivaldybėmis turi patvirtinti bazinį paslaugų šeimai paketą, tai reiškia, kokios paslaugos, kokioms šeimoms ir kokiu atstumu turi būti prieinamos. Taip būtų užtikrintas tas tolygumas, kurio dabar taip trūksta. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Pereisime prie klausimų. Pirmasis nori klausti J. Olekas. Deja, nematau. (Balsai salėje) Bet čia pusvalandis, čia ne Vyriausybės valanda, gerbiamasis.
Kitas klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kadangi mes apie tai nuolat su jumis kalbame, tai aš užduosiu jums klausimą apie vaikus, bet kita tema – dėl vaikų dienos centrų. Yra pakankamai daug nusiskundimų dėl neaiškumo, dėl finansavimo, dėl nutraukto, nepratęsto, na, nuolatos yra ta pati problema, kuri metai iš metų perduodama dėl jų finansavimo. Mano klausimėlis. Šeimai padėti reikia, ypač gelbėti vaikus, kad jie tikrai būtų užimti po mokyklos. Kaip bus su vaikų dienos centrais? Koks požiūris, mes juos plečiam, finansavimas ir kiti dalykai? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų metai iš metų vaikų dienos centrai išgyvendavo sausio, vasario, kovo krizę, kai neateidavo finansavimas nei iš ministerijos, nei iš savivaldybių. Šiemet lygiai tas pat nutiko, tačiau kuo galime pasiguosti? Kad bent jau mes leidžiame, finansuojame išlaidas nuo sausio 1 dienos, vadinasi, paskui kompensuojame tas išlaidas, kurias turime nuo sausio. Taip pat pirmą kartą per daugelį metų padidinome finansavimą kiekvienam vaikų dienos centrui, tai yra kompensacija.
Bet dėl 2019 metų, tai šiuo metu Vaikų dienos centrų konfederacija kartu su mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia modelį, kaip padaryti, kad tas finansavimas būtų tvarus. Pagal tą modelį numatoma, kad tas finansavimas būtų susietas tada jau su dviem šaltiniais – tiek savivaldybių, tiek ministerijos. Čia mes galėsime jį kada nors atskirai pristatyti ir SRDK.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. M. Navickienė užleidžia.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs taip gražiai papasakojote, atrodo, kad Lietuvoje vaiko teisių apsaugos sistemoje jokių problemų nėra. Tačiau, kaip matome, smurto atvejai toliau tęsiasi, trūksta socialinių darbuotojų, trūksta globėjų. Iš tikrųjų trūksta psichologų ir, kas įdomiausia, įstatymas priimtas, įsigalios nuo liepos 1 dienos, tačiau nėra poįstatyminių aktų. Jūs sakote, kad pavasario sesijos Vyriausybės darbų programoje yra įrašyta. Nemačiau nė vieno įrašyto, nežinau, gal dar jie neregistruoti. Jūs kalbėjote apie žmogiškuosius išteklius ir kompetenciją. Taip, tai yra labai svarbu, tačiau gal galėtumėte sukonkretinti ir pasakyti, kad dabar, pagal savivaldybių duomenis, trūksta budinčių globėjų. Budintys globėjai nėra rengiami. Kitas dalykas, tokių žmonių trūksta daugiau kaip 300. O iki įsigaliojimo liko tik trys mėnesiai. Gal galite man paaiškinti, kaip jūs per tris mėnesius pasieksite norimų rezultatų, kai kiekvieną dieną per televiziją matai, kai smurtas šeimoje, paima vaiką ir nežino, kur tą vaiką padėti, nežino, kaip su tuo vaiku elgtis. Viena yra teorija, kita yra praktika. Gal jūs galite man praktiškai pasakyti, kaip tai bus įgyvendinta?
Ir dar vienas aspektas.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamoji.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). (Tuojau, aš labai trumpai.) Dar vienas aspektas, buvo numatyta, kad iš tikrųjų vaiko apklausoje policijoje turės dalyvauti psichologai. Šiandien tokių specialistų trūksta mažiausiai 70. Ar pavyks rasti tiek specialistų per tris mėnesius ir ar jie yra paruošti? Mano žiniomis, jų net paruoštų nėra. Kur pažvelgsi, visur yra strigimas. Gal galima sukonkretinti?
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tose srityse, kurias jūs vardinate, tikrai yra bėdų. Aš tik atskirčiau budinčius globėjus nuo šitos pertvarkos, jos yra labai susijusios, bet nėra visiškai tapatu, nes budintys globėjai ypač susiję su deinstitucionalizacijos procesu, kad vaikai nepatektų į vaikų globos namus. Šiuo atveju deinstitucionalizacijos terminas yra 2020 metai, kada jau mes sieksime, kad vaikai nepatektų į tuos didelius institucinius globos namus, ir tam reikia tų, kaip jūs sakėte, 300, dabar pridėjus 100, vadinasi, 400 budinčių globėjų iki 2020 metų. Lygiai taip pat aišku, žiūrint iš vaiko teisių perspektyvos, akivaizdu, kad vaikui, aišku, geriau patekti pas budinčius globėjus. Kuo mes anksčiau juos visus turėsime, tuo bus geriau. Todėl aš budinčių globėjų tiesiogiai nesiečiau su šia pertvarka.
Dėl kompetencijos, kaip ir minėjau, kartu ir jūs uždavėte klausimą, ir aš sakiau, kompetencija yra bėda. Ne visada mokame paimti vaiką iš šeimos, ne visada mokame bendrauti su šeima, ir čia dėl to bus planuojami intensyvūs mokymai visiems vaiko teisių specialistams, ir visiems socialiniams darbuotojams dar gegužės–birželio mėnesiais tam, kad mes pasiruoštume, bent bazinį kompetencijų paketą turėtume iki liepos 1 dienos.
O dėl apklausoje dalyvaujančių psichologų, tai iš tiesų bent kelios sistemos šiuo metu tuo rūpinasi, tai teisingumo, vidaus reikalų. Kiek žinau, jau yra pateikti planai, kuriuos šiuo metu derina Vyriausybė, kaip užtikrinti tvarką, kad psichologų būtų.
Dėl teisės aktų, kaip minėjote, kad poįstatyminių nėra, mes esame įsipareigoję per kovo mėnesį priimti tiek Vyriausybės, tiek visus ministro lygmens įsakymus. Vadinasi, visi veiklos aprašai, tiek atvejų vadybos, kas yra svarbu, tiek mobiliųjų komandų, rizikos nustatymo, visi tie aprašai iki kovo 1 dienos bus tam, kad jau balandį, gegužę ir birželį galėtų pagal juos mokytis visi specialistai.
PIRMININKĖ. Kolegos, ir klausimus, ir atsakymus trumpiname, laikas – viena minutė klausti, ir atsakyti ne daugiau kaip dvi. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš noriu sužinoti, ar vis dėlto jūs išbandysite iki liepos 1 dienos, kaip veiks mobiliosios grupės? Pavyzdžiui, Vilniaus regionas yra labai didelis regionas. Kaip ten funkcionuos? Ir taip pat noriu paklausti apie budinčius laikinuosius globėjus, kai yra iš šeimos, gausios šeimos, paimama daug vaikų ir laikini globėjai arba neturi sąlygų, arba iš tiesų nesutinka paimti iš karto daug vaikų. Kaip tuo atveju mes sprendžiame tą problemą, kad vis dėlto broliai ir seserys turėtų būti kartu, kad mažiau patirtų streso. Ką jūs galvojate apie tas priemones? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Mūsų didžiausias troškimas, kad mobiliosios grupės pradėtų veikti nuo liepos 1 dienos, nes iš tiesų tai yra visai nauja paslauga. Reikalinga surinkti komandas kiekviename regione ir dar jas parengti, apmokyti ir paleisti nuo liepos 1 dienos. Tai, kad mes išbandytume, išpilotuotume, sunku tikėtis. Šiuo metu visi terminai nustatyti, kad liepos 1 dieną startuotų visos mobiliosios grupės kiekviename regione.
Dėl gausių šeimų, kur tikrai taip yra, kad kartais tenka keturis ar penkis vaikus paimti, ir budintys ar kiti globėjai neapsiima tokio vaikų skaičiaus, tikėtina ir tikrai matytina, kad ateityje Lietuvoje mes visada turėsime bendruomeninių vaikų globos namų, kuriuose galėsime apgyvendinti didesnes šeimas. Ir tų bendruomeninių vaikų globos mes turėsime turėti savo aplinkoje, kad vaikai galėtų tarpiniu laikotarpiu atsidurti, kol bus išspręstas jų šeimos arba jų asmeninis likimas.
PIRMININKĖ. Kolegos, kadangi šioje sesijoje pirmas Vyriausybės pusvalandis, stengsimės, kad paklaustų visų frakcijų atstovai. Dabar žodis R. Miliūtei.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu paklausti jūsų apie finansus ir žmogiškuosius išteklius. Jūs pats savo prezentacijoje įvardijote tai kaip iššūkius, ir tikriausiai visi sutiksime, kad ir pačios geriausios reformos nebus pavykusios, jeigu neužteks rankų, kurios jas įgyvendina.
Klausiu ne tik dėl psichologų trūkumo, bet ir socialinių darbuotojų savivaldybėse, ir šių specialistų atlyginimų. Ar galėtumėte pakomentuoti finansus? Kokie resursai galėtų būti skiriami, jau skiriami ar planuojami tam, kad pritrauktų šiuos žmones prisijungti ir dirbti įgyvendinant reformą.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Jau šiuo metu savivaldybėje yra tam tikras darbo užmokesčių, kuriuos gauna socialiniai darbuotojai, disbalansas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, daugelyje savivaldybių gauna didesnį atlyginimą, negu tie, kurie dirba kitose srityse, tokiose kaip slaugymas, paslaugų centrai ir kita. Tai susidaro dėl to, kad socialinis darbas su rizikos šeimomis yra deleguota funkcija, ir mes, ministerija, skiriame… kiekvienais metais padidiname kažkiek darbo užmokestį. Šiuo atveju kas vyksta savivaldybėse. Būtent į šias darbo vietas vietiniai socialiniai darbuotojai žiūri kaip į patrauklias. Plius, jeigu mes skiriame 3,5 mln. atvejo vadybininkams išlaikyti ir toliau vystyti, tų resursų šiems socialiniams darbuotojams užteks.
Klausimas, ką daryti kitiems savivaldybių darbuotojams? Bet čia mes deramės su savivaldybėmis, kad jos irgi keltų iš sutaupytų lėšų – pagal įstatymą sutaupytas paramos lėšas galima naudoti darbo užmokesčiui. Tokiu būdu labiau balansuoti sistemą ir taip visas sektorius… darbo užmokesčiai kiltų.
PIRMININKĖ. Norėjome suteikti galimybę paklausti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovams. V. Kamblevičiaus nematau, daugiau niekas nėra užsirašę iš jūsų frakcijos. Tada klausia G. Skaistė. Atsiprašau, M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai daug klausimų kyla – daugiau klausimų negu atsakymų. Nuo pat pradžių jau buvo keltas klausimas dėl per menko pačios reformos finansinio įgalinimo. Ir tie klausimai iki šiol yra neatsakyti. Man atrodo, per menkai yra naudojamos pačių savivaldybių kompetencijos ir yra juntamas tam tikras centralizavimo supriešinimas visame kontekste. Ir, man atrodo, čia tokios lyderystės tikrai stinga. Bet man yra keistas vienas dalykas: kai mes kalbame apie jau egzistuojančias formas, kurios gali mažinti smurtą artimoje aplinkoje, kurios gali padėti vaikams, t. y. dienos centrai, kuriuose dirba tikrai atsidavę socialiniai darbuotojai, ir jau kuris laikas yra keliamas klausimas dėl tų dienos centrų finansavimo principo pakeitimo. Ne kokio nors kosmetinio papudravimo ar papildomos dotacijos jiems, bet tai, kad metų gale dienos centrai privalo atleisti savo darbuotojus, yra neatleistina. Jūs labai gražiai atrašinėjote į raštus ir iš tų raštų matyti, kad dailiai piešiate pačių dienos centrų svarbą, bet mano klausimas yra paprastas: ar keisite finansavimo sistemą nuo kitų metų, kad finansavimas dienos centrų būtų nepertraukiamas?
L. KUKURAITIS. Taip, kaip šiandien jau atsakiau, taip iš tiesų dirbama kartu su Vaikų dienos centrų konfederacija, kuri atstovauja didžiajai daliai, ypač nevyriausybinėms, nes nevyriausybiniams centrams yra didžioji problema… Kartu su jais per pavasarį parengsime modelį, kurį teiksime kartu su valstybės biudžetu, kad užtikrintume tvarų finansavimą visų vaikų dienos centrų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Skirtas laikas Vyriausybės pusvalandžiui baigėsi. Tikėsimės, kad kitą savaitę, kai bus kitam ministrui skirtas pusvalandis, Seimo nariai bus aktyvesni ir galėsime sėkmingiau vesti…
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1803(2) (pateikimas ir svarstymas)
Dabar antrasis popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1803. Kviečiu į tribūną teikėją V. Gailių. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Garbūs kolegos, pirmiausia pažymėtina, kad, vertinant Seimo nario A. Skardžiaus tikruosius veiksmus, būtina vertinti ne epizodiškai atskirus sandorius, bet būtina įvertinti sistemiškai laiko ir tęstinumo požiūriu. Tai negali būti priskirtina vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio domėjimuisi energetikos sektoriumi. Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai patvirtino jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą dėl atsinaujinančios elektros energijos gamybos reguliavimo. Būtent dėl šių priežasčių Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirdama pavestus klausimus, sudarė chronologine tvarka įvykių schemas, kurios aiškiai identifikuoja, kad Seimo narys A. Skardžius nuolat buvo susijęs su vėjo ir saulės energetikos verslu bei galimai atstovavo jų interesams. Galima susipažinti su medžiaga, pridėta prie nutarimo ir laikinosios komisijos išvadų, ten pateikiamos šios schemos.
Stebimas veiksmų tęstinumas ir šioje kadencijoje. Tai yra sklypų nuomos sutartis nėra nutraukta, o 2017 m. kovo 22 d. ir 2017 m. gegužės 3 d. Seimo Ekonomikos komitete… A. Skardžiaus iniciatyva Ekonomikos komitetas dar praėjusios kadencijos – 2016 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant šį įstatymo projektą. A. Skardžius Ekonomikos komitete paskirtas išvados dėl teisės akto projekto rengėju svarstant Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4444. A. Skardžius, atstovaudamas UAB „Baltic Energy Group“ interesams, aktyviai ir sistemingai jam prieštaravo, vilkino jo svarstymą ir klaidino kitus Ekonomikos komiteto narius. 2018 m. kovo 14 d. registruotas Seimo nutarimo projektas „Dėl specialiosios tyrimo komisijos pagal Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“. Projekto esmė.
Pirma. Seimo narys A. Skardžius, vykdydamas savo pareigas, įvairias pareigas, ir ne kaip Seimo narys, 2009–2017 metais veikė su juo susijusių įmonių naudai ir pritarė apsimestinio sandorio su uždarąja akcine bendrove „Naujoji energija“ sudarymui galimai siekdamas nuslėpti tikrąją jo asmeninių, šeiminių pajamų kilmę bei sąsają su vėjo energetika. Pateikė savo kandidatūrą ir veikė turėdamas nuolatinį interesų konfliktą Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, įskaitant ir 2016–2020 metų kadencijos darbą Seime. Nedeklaravo ir neužtikrino, kad būtų deklaruota tikroji jo asmeninė (šeiminė) pajamų kilmė iš vėjo energetikos projektų įgyvendinimo ir jų veiklos sąlygų. Klaidino visuomenę deklaruodamas galimai apsimestinį sandorį su UAB „Renovacijos partneriai“, o ne su tikrąja sandorio šalimi – UAB „Naujoji energija“. Pateikė savo kandidatūrą ir dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veikloje, įskaitant ir 2016–2020 metų naujosios kadencijos darbą Seime.
Seimo narys A. Skardžius, kaip žemės sklypo Čiūtelių kaime Šilutės rajono savivaldybėje bendrasavininkis, jo paties rašytiniu pritarimu gauna finansinę naudą iš sutuoktinės sudarytos nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutarties. Nuomos sutartis sudaryta su įmone UAB „Renovacijos partneriai“, tačiau susieta su UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių parko pripažinimu tinkamu naudoti. Sandoris tarp A. Skardžiaus sutuoktinės ir UAB „Renovacijos partneriai“ yra galimai apsimestinis, sudarytas siekiant nuslėpti tikrąją nuomos sutarties šalį – UAB „Naujoji energija“, o jo dalyką sudaro pajamos iš vėjo energetikos, ne iš žemės sklypo nuomos.
A. Skardžius, eidamas Seimo nario pareigas, galėjo ir gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką gaunamos finansinės naudos dydžiui pagal nuomos sutartį ir atlikti kitus veiksmus, palankius UAB „Naujoji energija“ ir kitai susijusiai įmonei, kuri aktyviai veikia energetikos sektoriuje Lietuvoje. Todėl Seimo nario A. Skardžiaus galimas nesąžiningumas ir elgsena neigiant interesų konflikto egzistavimą, nenusišalinant nuo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklų, net ir visuomenei paaiškėjus apie jo interesų konfliktą bei asmeninių (šeimos) pajamų kilmę iš UAB „Naujoji energija“, galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir veiklą valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje.
Teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (šeimos) interesui verslu Baltarusijoje (beje, šį verslą, ne paslaptis, kontroliuoja vietos KGB) ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkų ir kreditorių. Neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju – Baltarusijos banku „Belgazprombank“, nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje.
Lietuvos bankai, beje, atsisakė finansuoti Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ saulės baterijų modulių ir vėjo jėgainių statybos projektus Baltarusijoje dėl projekto rizikingumo. Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ pagrindinio kreditoriaus – banko „Belgazprombank“, suteikusio rizikingam projektui paskolą, akcininkas „RAO Gazprom“ turi tiesioginių interesų Lietuvos energetikos sektoriuje ir, visuotinai žinoma, Lietuvos Respublikoje naudojasi savo įtaka pažeisdamas Lietuvos interesus. Informacija apie šio verslo finansavimą nedisponavo Lietuvos institucijos. Duomenis apie finansavimo šaltinį gauti Antikorupcijos komisijos tyrimo apklausų metu. Nors supratome, kad Rusija naudojasi šia Baltarusijos platforma, ir Rusijos KGB, istoriškai jau retrospektyviai žiūrint, matome, kad veikia per Baltarusijos KGB į Lietuvą.
Kodėl? Kodėl nežinojo mūsų valstybė? Kodėl neišnyko aplinkybės, nustatytos parlamentinio tyrimo metu dėl Valstybės saugumo departamento pulkininko V. Pociūno žūties, ir „Gazpromo“ įtaka, kuri buvo identifikuota šiame tyrime, iki šiol galimai nenutrūko, nes duomenų mes tyrimo metu negavome, o paminėto ankstesnio V. Pociūno žūties tyrimo metu buvo identifikuoti asmenys, kurie tuo metu veikė Valstybės saugumo departamente ir veikė darant įtaką „Gazpromui“. Ar šie asmenys šiandien nebedirba? O gal jie daro karjerą šioje institucijoje? Nuoširdžiai tikiu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas per savo tyrimą identifikuos, ar mūsų labai svarbiai institucijai nebėra „Gazpromo“ įtakos.
PIRMININKĖ. Kolega, dar palikite laiko klausimams.
V. GAILIUS (LSF). Taip. Kadangi Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ kreditorius „Belgazprombank“ gali turėti tiesioginę įtaką Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ veiklai, visuomenei galėjo kilti abejonių, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės akcininkai, kreditoriai valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo IV skyrius), Seime svarstant įstatymų projektus dėl Baltarusijai ypač svarbios Astravo branduolinės elektrinės statybos ir santykių su Baltarusija. Taigi Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją. Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai tiek praeitos, tiek šios kadencijos Seime patvirtino jo tiesioginį tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą atsinaujinančios energetikos gamybos reguliavimu ir gali turėti tiesioginės įtakos dabartinei jo veiklai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti ir pirmoji klausia R. Juknevičienė. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Rasa, klausk, užsirašai klausti ir vaikštai.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, labai atsiprašau. Gerbiamas pranešėjau, dėkoju jums už atliktą tikrai labai sudėtingą darbą, aš čia matau, kad žmonės, visuomenė labai domisi šia tema, seka, stebi. Aš šį kartą pasinaudosiu žmonių užduotu klausimu ir jums jį perduodu. Net ir su pavarde galiu pasakyti – R. Sadauskas, žurnalistas, apžvalgininkas, man neseniai parašė (cituoju): „Žiūrint į A. Skardžiaus veiklos visumą, kurią jūs irgi čia išdėstėte, jis žalingesnis už dešimt basčių. Ar pritartumėte tokiai nuomonei, sklindančiai iš tautos?“
V. GAILIUS (LSF). Be jokios abejonės, aš atkreipiau dėmesį į tęstinę veiklą, į tęstinę veiklą ir ne į atskirus epizodus, o į sisteminį veikimą. O analizuojant situaciją dėl verslo Baltarusijoje, be jokios abejonės, šiaip sau „Gazpromas“ tokių projektų nefinansuotų, be jokios abejonės, ši sritis yra Baltarusijos KGB (Rusijos KGB veiklos platformos) kontroliuojama sritis. Taip, aš sutikčiau su tokia nuomone.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kaip žinome, A. Butkevičius, būdamas premjeru, Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą paskelbė svarbiausiu ir tokiu savo asmeniniu strateginiu tikslu. Kaip žinome, to projekto pagrindinis įgyvendintojas – R. Masiulis A. Butkevičiaus Vyriausybėje tapo energetikos ministru ir dabar jis yra ministru. Nepaisydamas tų aplinkybių, A. Skardžius aršiai puolė šį projektą, skelbdamas, kad jis korumpuotas, kad kažkokie ofšorai ten maišosi ir viskas ten prastai padaryta, tam tikra prasme net prisiimdamas politinę riziką, nes išėjo priešprieša su savo politiniu lyderiu. Kaip jūs manote, kas galėjo nulemti tokį aršų veikimą prieš tą projektą?
V. GAILIUS (LSF). Ir ne tik prieš šį projektą, bet ir prieš 2016 metais skubos tvarka teiktą A. Butkevičiaus Vyriausybės projektą, apie kurį aš jau kalbėjau. Šis projektas turi tiesioginį priežastinį ryšį, tiesioginį priežastinį ryšį, su, mano nuomone, A. Skardžiaus gaunamomis pajamomis, o tos pajamos, kai kiti nuomotojai gauna 750, jeigu už dvi jėgaines, tai būtų tikrai ne virš 20 tūkst., o jūsų informacija iš tikrųjų verta atskiro NSGK įvertinimo atliekamame parlamentiniame tyrime, apie tai aš jau ir užsiminiau.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Projektai, kuriuos ponas A. Skardžius gana agresyviai puolė, nėra tik Lietuvos projektai, tai yra ir energetiniai projektai, apimantys viso regiono energetinį saugumą, kaimynų saugumą, transatlantinį saugumą. Ar jums yra žinoma tų šalių nuomonė, argumentai ar nuostatos dėl pono A. Skardžiaus veiklos? Ar jūs tarėtės su kaimynais? Mane, kaip diplomatą, aišku, tokie signalai pasiekdavo.
V. GAILIUS (LSF). Ne, parlamentiniame tyrime mes nediskutavome su užsienio partneriais, mes pasitelkėme mūsų institucijas ir disponavome ta informacija, kuri buvo nustatyta tvarka gauta iš mūsų valstybės institucijų, kurių veikla turėtų būti nukreipta į jūsų išsakytas pozicijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Ryte išplatinau Seimo nariams pareiškimą, kviesdamas sudaryti Seimo tyrimo komisiją, jau trečiąją, tuo pačiu klausimu. Kadangi ankstesni rezultatai, dėl kurių stengėsi gerbiamasis V. Gailius, čia stovintis tribūnoje, neįtiko užsakovui. Manau, kad tai vienintelis būdas demaskuoti Seimo prokurorą ir teisėją viename asmenyje, tai yra V. Gailiaus melą, skleidžiamą čia ir dabar. Tereikia turėti turbūt V. Gailiaus akis, kad skleistum tokį melą.
O dabar pranešėjui. Ar jūs galite įvardinti nors vieną parlamentą, nebūtinai Europoje, kur parlamento Antikorupcijos komisijai vadovautų už korupciją, kyšininkavimą, prekyba poveikiu teisiamos partijos lyderis. Ir kodėl niekam Seime dėl to nėra gėda, net ir G. Landsbergiui.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, ir jums geros dienos norėčiau palinkėti. Tačiau teikimą pasirašė 38 Seimo nariai ir Seimo nutarimas atitinka Statuto ir Konstitucijos reikalavimus.
Dėl antros dalies jūsų klausimo norėčiau pasakyti, kad vos tik buvo paskelbta apie įtarimus Lietuvos liberalų sąjūdžiui, nors tuo laikotarpiu, kai dabar yra inkriminuojami nusikaltimai, aš nebuvau nei Liberalų sąjūdžio nariu, nei tos partijos vadovu, vos tik buvo paskelbta apie įtarimus, komisijai pateikiau atsistatydinimo pareiškimą, tačiau komisijos nariai posėdyje balsavo ir pavedė man toliau eiti pareigas. Aš turiu komisijos narių pasitikėjimo mandatą, ta prasme viso Seimo pasitikėjimo mandatą. Ačiū jums už klausimą.
Galėčiau kolegai Seimo nariui atsakyti ir į kitus tikrovės neatitinkančius paskleistus faktus praeitą ketvirtadienį, bet, manau, jūsų brangaus laiko dėl to išsakyto šmeižto neverta trukdyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiuosi, kad A. Skardžius labai nesusinervins dėl mano klausimo, bet mano klausimas labai paprastas ir toks, sakyčiau, ūkiškas. Ar aš teisingai suprantu, kad iš tikrųjų A. Skardžius ir dabar nuolat gauna pajamas iš sklypo nuomos vėjo energetikos kompanijoms ir tos pajamos iš sklypo nuomos ženkliai viršija toje rinkoje mokamos nuomos tarifus? Ir tai galima traktuoti kaip reguliarų, paslėptą ir nesąžiningą verslo subjektų užmokestį gerbiamajam A. Skardžiui, jeigu galima vadinti gerbiamu, už tokiam verslui naudingą veiklą Seime. Jeigu teisingai suprantu, lygiai tą patį ponas A. Skardžius gauna ir iš Baltarusijos, Baltarusijoje veikiančių jo saulės energetikos įmonių per ženkliai didelį tarifą. Sakykite, jūs turėjote patirties tirti organizuoto nusikalstamumo įvairių grupuočių veiklą, ar yra tokia praktika mokėti padidintus nuomos mokesčius? Mokėti pagal kokius nors ženkliai didesnius tarifus? Ar tai yra įprasta praktika nusikalstamų organizacijų veikloje?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Nutarimo parengimo dieną mes neturėjome, aš neturėjau ir kolegos pasirašė po teikimu, neturėjo duomenų, kad sutartys yra nutrauktos, mes tokių duomenų neturėjome. Jeigu bus sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ji įvertins, ar šiandien tos sutartys tebesitęsia, ar Seimo narys A. Skardžius ir toliau galimai yra priklausomas nuo „Gazpromo“, ar Seimo narys ir toliau yra priklausomas nuo ūkio subjektų, aktyviai veikiančių energetikos sektoriuje. Į šį klausimą turės atsakyti komisija, jeigu ji šiandien po pateikimo, svarstymo ir priėmimo bus sudaryta.
O formų yra įvairių. Aš manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas taip pat atsakys į daugelį klausimų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra bendradarbiaus su komisija. Šiandien turbūt jau yra kitokia situacija šiame ikiteisminiame tyrime ir parlamentas gaus daug ir patikimesnės informacijos. Be jokios abejonės, yra atliekamas ir Mokesčių inspekcijos. Mokesčių administratorius atlieka mokestinį tyrimą, kuriame bendradarbiauja ir su užsienio valstybių partneriais. Ši informacija turbūt irgi bus naudinga komisijos darbui.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū gerbiamai posėdžio pirmininkei. Gerbiamas pranešėjau, žinoma, jūsų tyrimo komisijos išvadose yra paminėtos ir A. Skardžiaus iniciatyvos tobulinant arba teikiant pasiūlymus atsinaujinančios energetikos teisinei bazei. Gal galėtumėte pasakyti, kiek tokių iniciatyvų gerbiamas A. Skardžius rodė kaip Energetikos komisijos pirmininkas arba asmeniškai teikdamas įstatymų pataisas ir kiek iš jų buvo Seime svarstyta ir pritarta?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už sudėtingą klausimą. Aš tikslios statistikos jums nepateiksiu, tačiau matau norą ištrupinti sistemą. O aš kalbu apie sistemingą veikimą, sistemingą veikimą konkretaus ūkio subjekto naudai ir ūkio subjekto, iš kurio yra gaunamos pajamos. Taip, A. Skardžius šioje srityje, teisėkūroje, buvo aktyvus. Jums prie nutarimo projekto yra pridėtos jau šios kadencijos Seimo komiteto posėdžių stenogramos. Šiose stenogramose jūs matote jo aktyvų veikimą ir šiame parlamente. Tikslių statistinių duomenų aš neturiu. Galėtume užklausti. Ir jums geros dienos, pone Skardžiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. (Balsai salėje) Laikas klausti baigėsi. Motyvai už komisijos sudarymą. Pirmasis kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, girdime, kad ir pats A. Skardžius prašo sudaryti komisiją, tai aš manau, ją reikia sudaryti, nes klausimų yra daug. Pranešėjas ne į visus atsakė, kad ir į mano pateiktą klausimą dėl ypač aktyvaus ir aršaus veikimo prieš Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, strategiškai bene svarbiausią Lietuvai pastaruoju metu. Yra daug klaustukų dėl ypatingo A. Skardžiaus entuziazmo kuriant parlamentinių ryšių draugystę su Baltarusijos parlamentu, grupe Seime, žinant, kad yra ten jo paties šeimos verslo interesų. Klausimų yra dėl „Gazpromo“ įtakos, grįžtant prie to paties terminalo projektų ir matant „Gazpromo“ banko finansavimą to minėto projekto Baltarusijoje. Yra klausimų dėl inicijuotų A. Skardžiaus pataisų dėl atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymų. Taip, kartais bandoma prisidengti, kad tai yra kolektyvinės pataisos, ne jo vieno, bet parašas vis tiek yra. Manau, kad reikia atsakyti į tuos klausimus, kiek tos parlamentinės iniciatyvos ir visi tie veiksmai buvo sąlygoti privačių ar mūsų valstybei priešiškų interesų, kiek, sakykime, kažkas susiklostė netyčia. Tai aš kviečiu balsuoti už komisijos sudarymą ir siekti gauti objektyvius atsakymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų išsakyti prieš niekas nenori. Prašom apsispręsti dėl komisijos sudarymo po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 111, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo komisijos sudarymui yra pritarta.
Svarstymo stadija. Ar yra norinčių kalbėti? Kviečiame į tribūną R. Juknevičienę. Prašom. Frakcijos vardu.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantu, kiek purvo vėl papils ponas A. Skardžius, pamatęs mane tribūnoje, tačiau tiesa yra svarbiau. Visų pirma noriu padėkoti Valstiečių ir žaliųjų frakcijai už tai, kad jie paremia mūsų siūlymą pradėti svarstyti šį klausimą Seimo posėdyje ir tikiu, kad yra pasiruošę tikram apsivalymui. Kiekvienoje istorijoje svarbu suprasti kontekstą, ir aš kalbėsiu apie jį.
Praėjusią savaitę priesaiką sulaužiusiam M. Basčiui buvo leista išeiti pačiam. Šiandien antra to paties filmo serija – A. Skardžius. Man skirtumas tarp jų yra tik toks, kad su M. Basčiu dirbo „Rosatomas“, o su A. Skardžius yra „Gaspromo“ klientas. Skirtumas dar ir tas, kad A. Skardžiaus atveju už ilgametį darbą Kremliaus interesų naudai matyti akivaizdus atlygis. Pirmas viešas epizodas, kai kilo abejonių, kad Seimo narys dirba už neleistiną atlygį, buvo dar tada, kai Maskvos armėnai iš A. Skardžiaus šeimos nupirko turtą Dauguose. Kaip tik nuo to keisto sandorio Dauguose prasidėjo neįtikėtinas A. Skardžiaus interesas energetikoje. Iki tol dirbęs su vaisiais ir uogomis, staiga pradėjo juodinti Suskystintųjų dujų terminalą, norvegų investuotojus ir visus, kurie šį projektą pradėjo įgyvendinti. Visos A. Skardžiaus žinutės prieš terminalą žodis žodin sutapo su „Gazpromo“ skleidžiama dezinformacija. Beje, Daugų sandoris buvo keistas ne tik dėl keistų Maskvos armėnų, turinčių ryšį su garsiojo A. Karelino fondu, bet ir tuo, kad nupirktas turtas taip ir stovi apleistas.
Atlygiai A. Skardžiui yra tęstiniai, geografija įvairi. Baltarusijoje A. Skardžiaus šeima gavo itin patrauklią dovaną – palankūs saulės energijos tarifai, „Gazpromo“ paskola. Kas gali paneigti, jog ne už aktyvų darbą R. Janutienės laidose Baltarusijos Daugų grupėje, Seimo salėje pilant purvą ir liūdnos atminties ano Seimo komisijoje buvo šita paskola? NSGK nariai yra gerai informuoti, kaip veikia Kremliaus žvalgybos, siekiančios atsilyginti sau naudingiems žmonėms. Ne tik pinigais, bet ir siūlydami verslą per įvairias su Kremliumi susijusias įmones Rusijoje ir Baltarusijoje. Taigi šios apkaltos esmė – už kiek pirko Seimo narį tiek lietuviškos, tiek rusiškos energetikos bendrovės už jo paslaugas? Vėjo bendrovės atlygiai už veiklą Energetikos komisijoje suteikė per ženkliai didesnę nei rinkos kaina A. Skardžiaus žemės nuomą, „Gazpromo“ interesus ir atsilyginimo būdus jau minėjau.
Mano klausimas – kuo skiriasi atlygis E. Masiuliui, kuris paliko Seimą nelaukdamas apkaltos, ir atlygis A. Skardžiui? Tik įpakavimu. Žmonės atidžiai stebi šią posėdžio dalį, rašo argumentus.
Aš jau klausdama minėjau, baigdama savo kalbą dar kartą paminėsiu. Štai R. Sadauskas man parašė neseniai. Cituoju: „Žiūrint į A. Skardžiaus veiklos visumą, jis žalingesnis už dešimt Basčių.“ Citatos pabaiga.
PIRMININKĖ. Kitas dalyvaujantis diskusijose – Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau į jus kreiptis ne kaip į Tėvynės sąjungos atstovas, bet kaip pilietis ir buvęs diplomatas. Tiesiog norėčiau pasakyti tai, ką jaučia turbūt kiekvienas užsienio šalies ambasadorius žvelgdamas į šitą diskusiją.
Ką jis galvoja apie Lietuvą? Visų pirma, aišku, Lietuva yra priešakyje įvairių idėjų: ir energetinio saugumo, ir informacinio saugumo, ir kibernetinio saugumo. Išorė yra nuostabi – diplomatai yra nuostabūs, kareiviai yra nuostabūs, bet Lietuva turi vieną Achilo kulną – Seimą, Seimą, kuris nenubalsavo dėl M. Basčio apkaltos, Seimą, kuris gali įvairiai nubalsuoti ir šiuo klausimu. Todėl aš perduočiau instrukciją ir raportą savo sostinei sakydamas: pagalvokime tris kartus, ar verta į tokią valstybę investuoti, ar verta ją saugoti, ar verta čia vežti investicijas, nes tie žmonės, kurie priima esminius strateginius sprendimus, yra veikiami tos pačios trečiosios šalies, prieš kurią lyg ir kovoja šios šalies diplomatai ar kareiviai, ar įvairūs kitų tarnybų atstovai. Aš čia nedėčiau pinigų, aš čia nesiųsčiau karių, aš nesikalbėčiau rimtai su tokios šalies atstovais.
O mūsų Prezidentė ruošiasi važiuoti į Vašingtoną ir kalbėti per vieną iš svarbiausių savo turbūt pokalbių su JAV Prezidentu ir kitais Baltijos šalių atstovais apie mūsų saugumą. Pagalvokite, kokį kontekstą mes sukursime. Labai prašau tikrai nežiūrėti į spalvas – žalia, raudona, mėlyna, kokia tiktai nori. Pagalvokite su visa atsakomybe, ką apie mūsų šį balsavimą parašys užsienio šalių ambasadoriai. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Ir į tribūną kviečiu A. Skardžių. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Išties kažkada G. Landsbergis minėjo, kad reikia Seimo narius, išeinančius į tribūną, tikrinti alkotesteriu. Kad ir keista, pasiklausius kolegos V. Gailiaus kalbų, tiesiog nesupranti, ar žmogus savaitę gėręs išėjo į tribūną kalbėti, ar tiesiog taip prisukta ausytės jo šeimininkų, kad jis turi tą dalyką kalbėti. Tiek priveržtas pavadėlis, kad jis turi kalbėti melą, akivaizdų melą. Tai yra akivaizdus priesaikos sulaužymas, Gailiau, ką šiandieną pats ištransliavai iš tribūnos! Tokio dalyko dar neteko girdėti per visą mano dalyvavimą Seimo istorijoje.
Dabar dėl konkrečių išsakytų melagysčių. Pirmiausia A. Skardžius niekada nebuvo prieš terminalą. A. Skardžius buvo prieš tai, kad sutartis sudaryta su Bermudais ir pinigai keliauja į Bermudus. Už dešimties metų laivo nuomą sumokėsime trijų laivų kainą. Laivas kainavo 250 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, už dešimties metų nuomą be išpirkimo teisės sumokėsime 720 mln., pone Gailiau ir visi konservatoriai. „Nukemui“ konservatorių pinigai išpumpuoti pagal susitarimą, 80 mln. „Rosatom“ kompanijai. Konkretus veiksmas – A. Darulis, Ž. Jurkšus ir A. Sekmokas.
Gerbiamieji, dabar apie tai. V. Gailius kalbėjo daug. Aš štai parodysiu 27 dienos „Lietuvos rytą“ – „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“. Tai yra V. Gailiaus parašai ant 14 pažymų, kaip atimti verslą iš žmonių. Pasiskaitykite. Netikite spauda, atlikite tyrimą.
Dabar apie visokius KGB ir visa kita.
Būtent konservatorių kagėbynas bando sėdėdamas, sakykime, š tapšnoti ir kad viskas kristų ant čia sėdinčių Seimo narių. Aš didesnių aferistų, kurie šiandien penimi iš „Lietuvos energijos“, tai yra kaip Landsbergio šeimos verslas, vos už 3 eurus už kvadratinį metrą prie Aušros vartų šiandien nuomojasi patalpas. Kur tai matyta? Statė „Lietuvos energija“, kol kilo skandalas Seime, A. Landsbergienei 6 tūkst. kv. metrų mokyklos korpusą privačiam verslui. Savo rizika, savo sąskaita.
Visa šita nemaloni situacija konservatoriams ir verčia ieškoti kaltų, ieškoti, kas gi vis dėlto… nutildyti kritikus, kad niekas prieš rinkimus nekalbėtų. Aš nekalbu apie I. Šimonytės 2 mlrd. kainuosiančias paskolas daugiau, nei jos galėjo kainuoti, 2 mlrd. eurų, kuriuos grąžinsime tik 2022 metais. Kur ta komisija? Kur ponia kandidatė, Seimo narė… į prezidentes? Negirdėti, kad keltų jas. Todėl visos šio šmeižto kampanijos yra labai gerai organizuotos piariškai.
O dėl pono V. Gailiaus noriu pasakyti, kad, man užregistravus viešąjį interesą ginančias pataisas dėl „Lietuvos energijos“ pateikto projekto kartu su premjero patarėju T. Garasimavičiumi, asmuo rengęs… aš žinau, Seimui pateikta, kad be konkurso galima ateiti į jūrą, ir energijos vartotojams reikės susimokėti pusę milijardo eurų už prijungimą iki Kruonio ir balansavimą. Štai kai aš pasipriešinau šiems projektams, V. Gailius su savo verslo partneriais, kuriems jis atstovavo, pradėjo šmeižto kampaniją. Viena nepasiteisino, reikėjo kitos. Grasinama buvo Energetikos komisijai, V. Poderiui. Poną V. Gailių perspėjau, sakau, nesielkite kaip nepriklausomybės pradžioje reketininkai, bet niekas nuo to nepasikeitė. Aš manau, kad taisyklė nebūna be išimties, bet šiuo atveju vadovaujamasi tuo pačiu principu.
Pone Gailiau, aš labai tikiuosi, kad šios komisijos metu vis dėlto pavyks atskleisti, kieno interesams ponas V. Gailius atstovavo, su kuo atstovavo ir kodėl jisai reketavo Seimo narį A. Skardžių savo visais veiksmais. Liudininkų pakankamai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie nutarimo projekto svarstymo stadijoje balsavimo motyvų. Ar niekas nenorite kalbėti? Prašau, dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašote balsuoti svarstymo stadijoje, dabar sistemoje yra antrasis variantas, bet mes net negalime pasižiūrėti, už ką balsuosime, nes jis neatsidaro nė per Seimo bazę. Ten, sakote, yra atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Tai gal palaukime, kol galėsime susipažinti su tekstu, už kurį balsuosime.
PIRMININKĖ. Kolegos, aš turiu dokumentą…
A. PALIONIS (LSDDF). Bet mes neturime…
PIRMININKĖ. Tada darome techninę pertrauką, kol atsidarys dokumentai ir galėsite susipažinti.
16.09 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1485 (pateikimas)
Tada imsimės darbotvarkės 2-3 klausimo – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1485. Kviečiu į tribūną. Kas pateiksite? Pats premjeras? Prašom, S. Skvernelis. (Balsas iš salės: „Dėl vedimo tvarkos.“) Kol ateis į tribūną, per centrinį mikrofoną J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai atsiprašau, gerbiamoji pirmininke, bet dabar neatsidaro nė vienas projektas, kuris yra šios dienos darbotvarkėje.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kibernetinė ataka.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kompiuteriai kažkodėl…
PIRMININKĖ. Bet jūs esate visi užsiregistravę, manau, kad dėl to Seimo posėdžio nestabdysime. Ačiū, kad informavote.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog tegul atkreipia dėmesį, nė vieno projekto neįmanoma atidaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Techninė tarnyba atsižvelgs. Prašom pristatyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimu siūloma suteikti galimybę teikti paramą asmenims, studijuojantiems ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu tokia galimybė nėra numatyta. Atsižvelgdami ir įvertindami tai, kad vis dar turime emigraciją, vieną iš aktualiausių problemų, ir dėl to kylančią ypač aktualią mūsų talentų arba protų nutekėjimo problemą, turime ieškoti būdų, imtis papildomų priemonių, skatinančių asmenis, kurie nori, studijuoti geriausiuose užsienio universitetuose, sudaryti galimybę ten mokytis, o po to, gavus puikų išsilavinimą, grįžti į Lietuvą ir dirbti.
Vyriausybė vykdo aukštojo mokslo reformą, tačiau bet kokiu atveju turime būti realistai, kad visuomet tarp mūsų, tarp abiturientų bus žmonių, kurie norės studijuoti Kembridže, Oksforde ar Harvarde, gauti tokio lygio studijas. Šie jauni, dažniausiai labai talentingi žmonės išvyksta į kitų šalių prestižinius universitetus ir dėl noro įgyti, kaip jau minėjau, puikų išsilavinimą, ir įvertinę universitetų patrauklumą ir tarptautinį pripažinimą. Labai dažnai šie žmonės išvyksta ir neturi galimybių susimokėti nei už studijas tenai, nei padengti pragyvenimo išlaidas. Ten ima paskolas, tada įgyja išsilavinimą, lieka toje svečioje šalyje, grąžina paskolą, sukuria šeimas ir pasilieka gyventi emigracijoje. Pasaulyje yra daugybė valstybių, kurios net neturi tokių iššūkių, kokių mes turime dėl emigracijos, bet yra numačiusios galimybių vienokią ar kitokią formą, paramos formą, savo piliečiams studijuoti kitose valstybėse.
Šiuo įstatymo projektu siūlau išpildyti seniai egzistuojančią teisinę spragą, įteisinti galimybę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikti paramą studijuojantiems ne Lietuvos Respublikoje ir taip prisidėti prie protų nutekėjimo ir migracijos plačiąja prasme problemų sprendimo. Prašyčiau pritarti.
Kadangi tai yra Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, jau yra numatytas šių metų biudžete reikiamas finansavimas. Poįstatyminiai aktai taip pat yra parengti, jais būtų nustatyta tvarka, kokiais būdais jauni žmonės galėtų aplikuoti ir pagal labai aiškius ir skaidrius kriterijus galėtų tikėtis paramos tiek susimokėti visą arba dalį mokesčio už studijas, tiek padengti pragyvenimo išlaidas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mokamos studijos užsienio valstybėse, taip įteisinama galimybė suteikti finansinę paramą išvykstantiems. Aš norėjau pasiklausti apie paramos suteikimo kriterijus. Ar bus kokiai nors studijų krypčiai, galbūt tiems studentams, kurių profesija Lietuvai reikalingesnė?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai yra poįstatyminio akto, Vyriausybės nutarimo arba švietimo ir mokslo ministro įsakymo reguliavimo sritis. Projekte yra numatytas vertinamasis balas. Pirmiausia, kad didžiausias, aukščiausias balas yra universiteto prestižas, arba prestižiškumas, tarp jų yra viena iš sudėtinių dalių profesijos, arba studijų krypties, kurios yra reikalingos Lietuvai, taip pat sudedamoji dalis. Dabar svertinio skaičiaus nepamenu, kadangi tai yra tik projektas. Į tai bus atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tokių pora klausimų. Pirmas klausimas. Iš tikrųjų paprastai šiuos klausimus, susijusius su švietimu, Vyriausybės vardu pristato pati ministrė, o čia, žiūriu, pats premjeras atėjo, pateikia ne Vyriausybės vardu, o individualiai, Seimo nario vardu. Iš tikrųjų galbūt nėra sutarimo ar pritarimo Vyriausybėje?
O kitas dalykas, kiek suprantu, čia kalbama apie užsienio piliečius, studijuojančius Lietuvoje. 9 punktas skamba taip: „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti skiriama parama studijuojantiems ne Lietuvos Respublikos…“ Vadinasi, „…Respublikoje Europos Sąjungos valstybių narių…“ Iš tikrųjų kaip tik ir Europos departamentas pareiškė savo pastabą, ar taip nepažeidžiamos jų teisės, nes paprastai pagal laisvą judėjimą gali bet kur studijuoti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu atsakyti į abu klausimus. Pirmas klausimas, skirtingai nuo mūsų, stojimas į užsienio šalių universitetus jau yra beprasidedąs, todėl Seimo nario, aš esu ir Seimo narys, privilegija arba galimybė pateikti įstatymo projektą, kuriam Vyriausybė pritaria, tačiau tai daroma atsižvelgiant į spartą. Švietimo ir mokslo ministrė nėra Seimo narė. Ir kuo anksčiau šis įstatymas bus priimtas, kaip minėjau, tuo mes tikrai sudarysime dar šių metų stojantiesiems galimybę tokią paramą gauti.
Antra. Aš noriu priminti, kad mes esame Europos Sąjungos valstybė ir negalime diskriminuoti žmonių, kurie legaliai gyvena Lietuvoje, nėra Lietuvos piliečiai. Jie turi turėti tokias pačias teises nediskriminavimo požiūriu kaip ir mūsų Respublikos piliečiai. Todėl tai ir yra išplėsta. Ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos asmenims, kurie teisėtai legaliai gyvena šalyje, tokia parama pasinaudoti. Panaši tvarka galioja ir kitose, tiek pasaulio, tiek Europos Sąjungos valstybėse. Panašią ar identišką programą turi estai jau keletą metų ir sėkmingai ja naudojasi.
PIRMININKĖ. Klausia R. Miliūtė. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, manau, ši iniciatyva tikrai yra reikalinga. Mūsų jaunimas, kuris yra gabus, talentingas ir pasiekęs pasaulinį lygį, tikrai turi teisę studijuoti užsienio universitetuose, kurie suteikia visas galimybes. Mano klausimas būtų apie jų sugrįžimą, apie jaunimo, baigusio tas studijas, sugrįžimą. Ar tai yra įpareigojimas iš karto, ar yra galimybė atidėti? Kokios būtų tos sąlygos sugrįžtant?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Šiandien vėl manome, kad tai bus reguliuojama poįstatyminiu teisės aktu. Šiandienos projekte yra trejų metų laikotarpis po studijų baigimo grįžti į Lietuvos Respubliką ir dirbti Lietuvos Respublikoje.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš manau, logiškas ir suvokiamas pasiūlymas. Ne viena, net ir turtinga pasaulio šalis, savo protus išlaikydama naudoja tokius instrumentus. Bet aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį klausdamas jūsų, ar jūs tikrai manote, kad tai yra veiksminga priemonė, jeigu mes kalbame apie emigraciją kaip plataus masto reiškinį, tokio instrumento naudojimas? Jūs aiškinamajame rašte nurodote 100 tūkst. sumą, kurią padalinus, tarkime, iš Jungtinėje Karalystėje 9 tūkst. svarų vien už mokslo mokestį išeina 11 studentų apmokėjimas, neliečiant net jų pragyvenimo išlaidų. Jeigu žiūrėtume net to paties tokio skaičiaus dvigubinimą kasmet, tai ir pinigų suma, ir poreikis didėja, labai didelis. Klausimas, kiek toks susiejimas, tikintis, kad jie sugrįš, bus veiksmingas ir kiek tai atsilieps pirmiausia emigracijos mastui mažinimo prasme?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai tikrai neesminė problema, ji viena iš sudėtinių dalių, bet mes šį žingsnį turime žengti. Galiausiai nepabandę negalime realiai pamatyti, koks yra ir koks bus poveikis. Taip, sumos šiandien nėra didelės, yra 100 tūkst. biudžete. Taip pat dar yra kitoje programoje, taip pat vyriausybinėje programoje dar apie 150 tūkst. Mes greičiausiai sugebėsime, tai būtų apie 250 tūkst. bendra suma. Matyt, mes svarstome, kadangi tai yra poįstatyminio akto reikalavimas, nustatyti tam tikras lubas. Tai būtų kol kas apie 20 tūkst. eurų. Mes turėtume tarp 10 ir 20 studentų, bet tai būtų pirmas žingsnis.
Jeigu mes matytume, kad priemonė yra paveiki, natūralu, kad kitais metais mes galėtume nuosekliai šią paramą studentams teikti. Tai yra tiesiog, manau, būtinas pirmas žingsnis. Tikrai galbūt ne tokio masto, kokio mes norėtume padaryti, galiausiai mes turime pažiūrėti, kaip jis bus, kaip jau minėjau, paveikus ir kaip mes sugebėsime ir motyvuoti, ir susigrąžinti tuos talentus, kurie išvažiuoja į labiausiai prestižinius universitetus. Didžiausia vertinio balo dalis, daugiau negu 50 %, man atrodo, 60 % būtent susijusi dėl paramos gavimo su universiteto lygiu ir prestižu.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, ar jūs skaitėte projektą, kurį pateikiate? Nes susidaro įspūdis, kad jūs pristatote kažkokį kitą projektą, nei tą, kuris yra užregistruotas šiuo numeriu. Jūs sakote savo pristatymo kalboje apie pataisą, suteiksiančią galimybę Lietuvos studentams, Lietuvos abiturientams studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose. Tokia galimybė jau yra – 86 straipsnio 6 dalyje kalbama apie galimybę skirti paramą aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje. O štai ši pataisa yra skirta būtent ne Lietuvos piliečiams. Teisės departamentas būtent nurodo, kad yra visiškai abejotina, dviprasmiška formuluotė, ji nėra akivaizdi, ar Lietuvos piliečiai yra įtraukti į tą išvardytą aibę. Ministre Pirmininke, ką vis dėlto jūs čia pristatote?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pasiskaitykite tiesiog, ką pristatome, gal neužtenka galimybių suvokti, kas yra parašyta, nes man nereikia jums kartoti, kad mes esame Europos Sąjungos nariai, negalime diskriminuoti piliečių, kurie yra Lietuvoje, yra ne mūsų Lietuvos piliečiai, bet yra Europos Sąjungos piliečiai, ir pagal jų pilietybę kalbant apie tas teises, kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra elementarūs dalykai, kuriuos reikėtų jau žinoti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pirmiausia M. Adomėnui norėčiau pasakyti, kad premjeras gerai pristato, nes ten yra parašyta, kad Europos Sąjungos piliečiai, o mes vis dar esame Europos Sąjungos piliečiai.
Dabar norėjau pasiteirauti premjero. Gerbiamas premjere, reikalingas ir viltingas Lietuvos jaunimui projektas, tačiau ar yra numatytos kvotos, ar yra numatyta… ar bus remiami tie būsimieji studentai, kurių specialybių Lietuvoje trūksta, ar apie tai yra mąstoma, ar į tai nebus atsižvelgta? Ir, svarbiausia, ar bus sudaromos sutartys su jais, kad jie grįžtų dirbti į Lietuvą, o ne kad mes remtume už valstybės biudžeto pinigus tik emigracijai ir užsieniui?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, gal neatidžiai klausėtės, aš atsakiau ir į pono R. Martinėlio klausimą. Taip, šiandien yra kvota susijusi su skiriamais finansais ir, kaip minėjau, su galimomis lubomis planuojame apie 20 tūkst. eurų, bet tai yra ne įstatymu reguliuojamas dalykas, bet poįstatyminio akto. Taip, svertinio balo dalyje, pretenduojant gauti paramą, bus tam tikras procentas, susijęs su tomis specialybėmis, kurių reikia.
Ir, trečia, dar buvo sutartys… Taip, numatytas trejų metų įsipareigojimas – trejus metus atidirbti Lietuvos Respublikoje.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas premjere, iš tikrųjų reikalinga įstatymo pataisa, ir galbūt Lietuva jau galų gale parengs savo jaunus specialistus profesionalus, ir nepirksime už kosmines sumas advokatų paslaugų įvairioms Lietuvos krizėms valdyti, kaip buvo per „Snoro“ banko bankrotą arba atominės uždarymą. Vis dėlto ar bus sąlygos, skiriant paramą vienai ar kitai krypčiai studijuoti, ar tai apims visas mokslo studijų kryptis, ar bus, pavyzdžiui, menų krypties finansavimas? Dėl poreikio toks subjektyvus vertinimas, bet iš tikrųjų galima pasirinkti prestižines menų mokyklas.
Ir atvirkštinis klausimas. Mes kalbėjome, kad mūsų vaikai grįžtų, bet ten yra ir užsieniečių, kurie čia nuolat gyvena ir turi leidimą gyventi. Kokios sąlygos bus jiems?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Sąlygos yra tokios pat, kadangi ir pataisa, kaip minėjau, yra susijusi su tų pačių teisių ir pareigų užtikrinimu tiek Respublikos piliečiams, tiek Europos Sąjungos piliečiams. Kalbant apie studijų kryptis arba specializacijas, kaip minėjau, pretenduojant į paramą, bus svertinio balo dalis – ar 10 %, ar 20 %, susijusi su studijų kryptimi ir tam tikra studijų programa, kurios poreikis galbūt didžiausias. Arba matome prasmę valstybei investuoti į tą talentą ir suteikti paramą, kad jis įgytų išsilavinimą ir grįžtų. Įsipareigojimai, kaip minėjau, visiems yra planuojami treji metai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Ministre Pirmininke. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Dabar spręsime dėl pateikto įstatymo projekto. Argumentus už nori išsakyti S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš gerbiamas kolegas kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Taip, ir dabar turėjo galimybę mūsų studentai remiami vykti studijuoti, tačiau dažniausiai tai būdavo vienas semestras ar du semestrai, įvairios programos – „Erasmus“, „Erasmus+“ ir panašiai. O dabar turės galimybę mokytis visą periodą. Svarbiausia noriu priminti L. Donskio žodžius: nesvarbu, kad daug išvažiuoja mokytis ir gyventi, bet svarbu, kad jie anksčiau ar vėliau sugrįžtų į Lietuvą. Apie tai kalbėjo ir 1918 metų signataras S. Kairys, kad jeigu išvažiuoji studijuoti, neužmiršk, kad turi grįžti dirbti Lietuvai.
Aš tikiuosi, kad ši programa ir šis projektas prisidės.
Aš noriu priminti, kad nuo 1918 metų iki 1940 metų vien Šveicarijos Fribūro universitete mokėsi per 100 studentų, iš jų – apie 30 apgynė daktaro disertacijas ir parvyko dirbti į Kauno universitetą. Taigi aš tikiuosi, kad prisiminsime tarpukarį ir mūsų studentai, išsimokslinę svetur, taip pat grįš į Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų yra pagirtina remti Lietuvos studentus, studijuojančius prestižinėse užsienio aukštosiose mokyklose, tačiau šios įstatymo projekto pataisos tam nereikia. Tokia galimybė jau dabar yra Mokslo ir studijų įstatyme, tame pačiame straipsnyje dviem punktais aukščiau, jeigu Ministras Pirmininkas būtų pasivarginęs tai paskaityti.
Negana to, kaip Teisės departamento pastabos rodo, sąvokos yra nesuderintos, formuluotės yra dviprasmiškos. Todėl aš siūlau iš tiesų neapkrauti papildomu darbu, nesilaužti pro atvirus vartus, galimybės tai daryti yra, ir nepalaikyti šios įstatymo pataisos.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 101, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi po pateikimo teikiamam Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Repliką per šoninį mikrofoną – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu kreiptis į gerbiamą premjerą ir paprašyti taip nesinervinti. Tiesiog yra Teisės departamento aiški išvada, kuri sako, įtraukite ir Lietuvos piliečius, jeigu tokia intencija yra. Aš suprantu, kad tokia intencija yra, ir tikrai labai sveikintinas dalykas.
Antras dalykas. Kviečiu pagalvoti apie stipendijas (apie tai jau buvo kalbėta ne vieną kartą) valstybės tarnautojams, įsipareigojant grįžti vėliau ir pratęsti tarnybą. Vadinasi, išvažiuoji, studijuoji Oksforde, tačiau grįžęs turi trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir tokiu būdu ta stipendija yra grąžinama ir nereikia jos sumokėti. …patį projektą.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – Seimo Pirmininkas. Ar jūs ne?
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kadangi stojimas yra jau prasidėjęs, tai siūlau ypatinga skuba priimti šį projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašote ypatingos skubos tvarkos? Mes apsispręsime.
Dar replikos per šoninį mikrofoną taip pat prašo M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip, iš tiesų pratęsiant argumentus, pradėtus kolegos M. Majausko. Netgi Lietuvos Respublikos piliečiai yra įvardijami tik kaip Europos Sąjungos valstybės piliečiai, o tai Lietuvos įstatymuose yra visiškai nepriimtina praktika. Tai rodo, deja, neraštingumą. Iš tiesų, kadangi reikalaujama lėšų dėl įgyvendinimo, mes frakcijos vardu prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ir per šoninį kairįjį mikrofoną – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, bet aš stoviu prie dešiniojo mikrofono. Lyg ir suvokiant tekstą viskas buvo iki šiol gerai. Visada matydavau tai, ką matydavau. Gaila, nematau premjero, jį užstoja garbioji ponia. Premjeras negirdi. Tiek to. Girdi! Premjeras viską girdi. Teisingai? Jūs iš tribūnos ką tik pareiškėte ir labai teisingai, kad tikrai mes privalome gerbti Europos Sąjungos Konstituciją ir tikrai pasirūpinti Europos Sąjungos piliečiais, kurie gyvena Lietuvoje ir turi leidimą čia gyventi. Toliau yra Europos Sąjungos ekonominė zona ir paskui yra ir kitų valstybių bei žmonių ar gyventojų be pilietybės. Šis segmentas turbūt kelia didžiausią nerimą ir galbūt paaiškinimą, kaip bus atrenkami tie žmonės be pilietybės ir kodėl Lietuvos valstybė turėtų rūpintis žmonėmis be pilietybės, jeigu jie turi kokių nors kitų intencijų? Jeigu tik… Jūs sakysite ką nors? Ne, nesakykite. Tik nesakykite, kad aš nesuprantu teksto, gerai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašome, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu pasakėte nesakyti, tai ir nesakysiu. Mes kalbame apie asmenis, kurie turi teisėtą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenis, kurie įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, įgyja visas teises, taip pat ir kalbant apie švietimą, gauti išsilavinimą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir tokiu pačiu pagrindu paramą studijuoti užsienyje. Čia apie tai kalbama.
Dėl Vyriausybės išvados. Aš dar kartą noriu priminti, tai yra Lietuvos Respublikos programoje, programos įgyvendinimo priemonių plane. Kalbant apie finansavimo šaltinį, šių metų biudžete… yra priimtas biudžetas ir Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiame veiklos plane yra numatytas finansavimas. Taigi Vyriausybės išvados tikrai jokios prasmės čia prašyti nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, už visas replikas. Po pateikimo buvo pritarta ir buvo siūlymas dėl ypatingos skubos. Prašome dabar apsispręsti dėl ypatingos skubos. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 77, prieš – 9, susilaikė 25. Taigi ypatingai skubai yra pritarta.
Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad ne šiandien ypatingą skubą?.. Užteks, kad bus ketvirtadienį, nes reikia trijų valandų pertraukos ir taip toliau. Gerai.
Kolegos, sutariame, kad grįšime prie šio klausimo ketvirtadienį. Pagrindiniu komitetu yra skiriamas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomų nėra.
Dar M. Adomėnas per šoninį mikrofoną. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Premjeras sako, kad nereikia Vyriausybės išvados, nes, matote, Ministras Pirmininkas teikia projektą ir tai atitinka Vyriausybės programą. Aš jam patarčiau pasiskaityti Seimo statutą. Kai yra pinigų poreikis, tai Vyriausybės išvados reikalavimas yra statutinis ir dėl jo nebalsuojama. Tai nėra kažkas, dėl ko galima apsispręsti. Primename frakcijos reikalavimą – Vyriausybės išvados. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Suprantu, kad reikalaujate balsuoti dėl Vyriausybės išvados prašymo. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, mes patvirtinome biudžetą. Tame biudžete yra numatyti pinigai kaip tik šiai veiklai. Apie ką mes dar kalbame? Apie kokią Vyriausybės išvadą, kai jau patys patvirtinome biudžetą? Yra punktas ir aš galiu paskaityti tą punktą pagal Vyriausybės programą.
PIRMININKĖ. Kolegos, man regis, nurimkime, tiesiog balsuosime, ir bus tvarka. Prašau, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra toks Statuto reikalavimas, o tai, ką gerbiamasis E. Jovaiša sako, Vyriausybė turi visas galimybes rytoj posėdyje tokią išvadą ir patvirtinti, kad biudžete tokios lėšos yra numatytos. Ir taškas. Ketvirtadienį mes labai ramiai svarstysime, jeigu dar bus ištaisytos ir juridinės klaidos, ir paaiškinta, ar tai nėra veržimasis į atviras duris, kai galbūt įstatyme jau ir dabar galioja nuostata, kuri tai leidžia daryti, tai ketvirtadienį priimsime.
PIRMININKĖ. M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Noriu tik priminti kolegai Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui, kad biudžete negalėjo būti numatytos lėšos įgyvendinti įstatymą, kuris dar tuo metu net nebuvo pateiktas.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, išsiaiškinome visus niuansus, kviečiu balsuoti dėl Vyriausybės išvados reikalingumo. Balsavimas pradėtas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 40, prieš – 51, susilaikė 21. Seimas apsisprendė, kad Vyriausybės išvada neteikiama.
Kolegos, grįžtame prie komisijos. Dėl vedimo tvarkos. Aš gerai vedu posėdį, šiandien labai daug norinčių dėl vedimo tvarkos. Per šoninį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų, gerbiamieji konservatoriai, jūs viską darote, kad pateisintumėte savo pavadinimą kaip konservatorių. Jūs tikrai esate už tai, kad užkonservuotos problemos liktų amžinai, nes tik priartėjame prie jų sprendimo, jūs vėl jas konservuojate. Tai išdrįskite tą konservų dėžutę atidaryti.
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1803(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū technikams, kad pagaliau leido susipažinti su tekstu. Noriu atkreipti dėmesį, kad yra atsižvelgta tik į tris juridinės technikos pastabas, o į dar tris pastabas naujame projekte nėra atsižvelgta. Kadangi negalėjome pamatyti anksčiau, dar prieš svarstymo stadiją, siūlau Seimui sugrįžti į svarstymo stadijos pradžią, paskirti komitetą, kuris apsvarstytų Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, nes jos yra aktualios, 4, 5 ir 6 pastaba, ir tada sugrįžti ketvirtadienį į Seimo plenarinį posėdį, tęsti svarstymą ir priėmimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas čia yra ne šiaip Seimo nutarimas, o dėl specialiosios tyrimo komisijos, registruotas antrasis variantas. Į pagrindines pastabas, mano supratimu, antrajame variante teikėjas yra atsižvelgęs. (Balsai salėje: „Neatsižvelgęs.“) Į kurią? (Balsas salėje: „Šešta yra pagrindinė pastaba.“) Kuri šešta? Minutėlę, tuoj paanalizuosime. Man atrodo, kad jinai… Prašom, A. Palionis per šoninį mikrofoną. Kuri? Arba įjungsime iš vietos. Prašom. Prašom per šoninį mikrofoną, negalime įjungti.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš negaliu perskaityti per šoninį.
PIRMININKĖ. Teksto neturite. Luktelkite, galbūt įjungs.
A. PALIONIS (LSDDF). Jau galiu per šoninį.
PIRMININKĖ. Gerai, kad gerame šone sėdite. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). „Projekto preambulėje nurodoma, kad Seimo narys A. Skardžius vykdydamas savo pareigas 2009–2017 metų laikotarpiu veikė juo susijusių įmonių naudai ir pritarė apsimestinių sandorių sudarymui, galimai siekdamas nuslėpti tikrąją jo asmeninių pajamų kilmę ir sąsają su vėjo energetika pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. KT22-I2/2017 pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 74 straipsnio formuluotės, kad apkaltos proceso tvarka Seimas gali pašalinti iš pareigų šiame straipsnyje nurodytus asmenis, „šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką“, matyti, kad svarbus yra ne tik veiksmų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, paaiškėjimo, bet ir šių veiksmų atlikimo laikas, t. y. kad tokius veiksmus asmuo būtų atlikęs ne bet kada, o eidamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, ir galiojant šiai duotai priesaikai“.“
Toliau neskaitysiu. Tai į šiuos pasiūlymus 1 straipsnyje nėra atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas neskaitėte teksto, noriu atkreipti dėmesį, ypač teikėjo V. Gailiaus dėmesį, yra minimi 2009 metai, kada A. Skardžius nebuvo Seimo nariu.
A. PALIONIS (LSDDF). Ir priesaika yra…
PIRMININKĖ. Ir priesaika.
Prašom, Vitalijau Gailiau. Jūs, kaip teikėjas, turite atsakyti dėl šių momentų, nes kito varianto neturime. Prašom. Tokios praktikos, kad, sudarant apkaltos komisiją, reikia skirti komitetą, nėra buvę, mes neturime precedento. Ar jūs pripažįstate, kad taisytinas? Tai prašom, kviečiame į tribūną. Jeigu sutinkate su departamento išvada, kad jūs esate… Tik klausimas, sąmoningai ar ne padarėte tą klaidą.
V. GAILIUS (LSF). Nurodyti 2009–2017 metai, tai kalbama apie 2016–2020 metų kadenciją. Ir pristatydamas minėjau, kad tęstinė sisteminė veikla – nuo 2009 metų fiksuotas ryšys su tam tikru juridiniu asmeniu, kuris tęsėsi iki 2017 metų.
O Teisės departamentas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo nutarimą. Iš esmės Laikinoji komisija ir turi atsakyti, ar šioje kadencijoje buvo padaryti veiksmai, kurie prieštarauja Konstitucijai, ir ar asmuo veikė konkretaus ūkio subjekto naudai. Kalbama apie visą laikotarpį, ir būtent šiuo laikotarpiu identifikuojamas ryšys su konkrečiu juridiniu asmeniu. Iš esmės pastaba, priminimas, mano nuomone, komisijai, kuri turėtų įvertinti, ar šioje kadencijoje buvo atlikti veiksmai, ar veiksmai, kurie prasidėjo 2009 metais, 2010 metais, tęsėsi iki 2017 metų. Iš tikrųjų Teisės departamento pastaba labiau atkreipiančio dėmesį pobūdžio, kad Seimo nariai vertindami susikoncentruotų į šią kadenciją. Aš šioje pastaboje nematau kokių nors grėsmių Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, noriu tik dar kartą atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą. Ten akcentuojama, kad svarbus yra ne tik veiksmų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, paaiškėjimo, bet ir šių veiksmų atlikimo laikas, t. y. kad tokius veiksmus asmuo būtų atlikęs ne bet kada, o eidamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, kai jas asmuo gali pradėti eiti po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, galiojant šiai duotai priesaikai. Taigi, man atrodo, išsiaiškinome.
Ar, Andriau Kubiliau, dar norėsite?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, man atrodo, kad jūs teisingai pasakote, bet čia dėl tų 2009–2017 metų, kurie sukelia abejonių A. Skardžiaus kolegoms frakcijoje, jie kalba apie tai, kad reikia atsižvelgti į tą faktą, kad tie santykiai, kuriuose dalyvavo A. Skardžius, su verslo subjektu yra prasidėję 2009 metais ir tęsėsi iki 2017 metų. O už kokius veiksmus bus taikoma apkalta, čia apie tai net nekalbama. Čia tiesiog preambulėje yra įvardintas tas faktas, kuris yra jau nustatytas.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Esmė ir yra, kad mes turėtume pataisyti 2016, 2017 metus, tai, ką ir Konstitucinis Teismas… Na, jūs pažiūrėkite, mes turėjome jau vieną apkaltos procesą, kuris atėjo iki Konstitucinio Teismo. Aš suprantu opozicijos norą, kad ši dauguma nevykdytų jokių reformų, nedirbtų, tik užsiimtume komisijomis ir dirbtume tik šį darbą. Bet dėl to, ką Konstitucinis Teismas nagrinėjo M. Basčio byloje, kas buvo 2005, 2007 metais, jie iš karto pasakė, kad tik po 2016 metų priesaikos, ir nagrinėjo šitą periodą. Mes vėl Seime užsivelsime, dešimtmetį nagrinėsime, kas vyko, o Konstitucinis Teismas ims tik 2016, 2017 metus. Tai ar mes norime dirbti Seime, ar norime?.. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, nebūtų precedento, jeigu teikime nebūtų įrašyta „vykdydamas savo pareigas“. (Balsai salėje: „Jis nebuvo Seimo narys.“) Norime labai įrodyti, paskui ir būna tokių pretekstų. Prašom, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad čia tikrai nelaužytume iečių ties menkais formalumais, tiesiog galime išbraukti tuos metus iš viso ir nekils tų klausimų. (Balsai salėje) Nebūtina preambulėje tuos metus nurodyti, aš manau.
PIRMININKĖ. Arba, kolegos, paliekame komisijai, kuri atsižvelgs. Per centrinį mikrofoną prašome – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pirma pastaba. Kaip numato Statuto 231 straipsnis, jeigu yra vienas ketvirtadalis Seimo narių teikėjų, komisija sudaroma privalomai.
Antras momentas. Mano galva, mes jau pradėjome dirbti komisijos darbą. Jeigu yra, sakysime, ten surašyta kas nors ne taip, kaip numato Statuto 236 straipsnis, komisija po to atneš Seimui ir mes balsuosime. Dabar mes prie vienos pusės, prie kitos, dar tą, dar tą, aš norėčiau, kad būtų laikomasi Statuto ir baigtume diskusiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pagalbą, mes tą ir ruošėmės padaryti. Taigi, kolegos, svarstymo kalbas mes turėjome, dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Ir einame prie straipsnių. Ar bendru sutarimu po svarstymo galime? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Prašau. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi po svarstymo dėl komisijos sudarymo yra pritarta.
Nutarimas susideda iš keturių straipsnių. 1 straipsnis yra sudaryti specialią tyrimo komisiją iš 12 Seimo narių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis – patvirtinti šios sudėties komisiją. Kolegos, skaitau pavardes: A. Širinskienė, A. Norkienė, J. Jarutis, M. Puidokas, V. Rinkevičius, E. Gentvilas, A. Anušauskas, S. Šedbaras, A. Kubilius, Z. Jedinskis, R. Šalaševičiūtė, R. Andrikis. Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad kiekvienas šios komisijos narys privalėtų turėti leidimą dirbti su slapta informacija, atsižvelgiant į specifiką, į tai, kad mes čia einame prie strateginių energetikos objektų, prie VSD informacijos. Aš nežinau, ar visi čia pasiūlyti tikrai turi, bet manau, kad tai yra svarbu, nes visavertiškai negalės dirbti komisijos narys, kuris tokio leidimo neturi. Aš siūlau paklausti šito dalyko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pasiūlyti į šią komisiją, ar yra pasiūlytų tokių, kurie neturi leidimo dirbti su slapta informacija? (Balsai salėje) Nėra. Niekas neatsiliepia. (Balsai salėje) Tada prašome Lenkų frakciją deleguoti, pakeisti. Per šoninį mikrofoną – frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Keisime Č. Olševskiu, jis dirba Teisės ir teisėtvarkos komitete ir turi leidimą.
PIRMININKĖ. Kolegos, visi girdėjote? Keičiamas Z. Jedinskis į Č. Olševskį. Ar šita komisija… Dar, atsiprašau, D. Šakalienė per šoninį mikrofoną.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik noriu išreikšti apgailestavimą, kad sprendžiant tokį svarbų klausimą, deja, šioje komisijoje nebus atstovaujama visoms frakcijoms, nes mes taip pat turėjome žmogų, kurį norėjome pasiūlyti.
(Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Man atrodo, pagal proporciją yra aiškus Statuto reikalavimas, kad komisija sudaroma iš 12 asmenų ir proporciniu principu tai buvo suformuota.
Dar per šoninį mikrofoną – gerbiamas…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tos proporcijos nelabai suprantu. Jeigu galite, paaiškinkite, nes dabar vadinamųjų valdančiųjų yra mažiau negu pusė Seimo. Iš jų daugiau kaip šešių žmonių neturėtų būti. Penki? O socialdemokratų darbo… taip pat yra žmonės… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, atsakau. Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka nustatyta 232 straipsnyje, ir 2 punktas skelbia, kad komisijoje neturi būti daugiau kaip 12 narių. (Balsai salėje) Seniūnų sueigoje buvo tartasi ir sutarta, kad sudarome iš 12 Seimo narių. Iš tiek komisija ir sudaryta.
Kolegos, ar galime sutarti dėl komisijos sudėties bendru sutarimu? Ar galime 2 straipsniui pritarti? (Balsai salėje) Galima? Dėkoju.
Darome techninę trijų minučių pertrauką. Prašau prie tribūnos susirinkti komisijos narius ir išsirinkti komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Prašom prie tribūnos komisijos narius: A. Širinskienę, A. Norkienę, J. Jarutį, M. Puidoką, V. Rinkevičių, E. Gentvilą, A. Anušauską, S. Šedbarą, A. Kubilių, Č. Olševskį, R. Šalaševičiūtę, R. Andrikį. Kviečiu prie tribūnos.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Susirinkusi komisija komisijos pirmininku paskyrė A. Širinskienę, pirmininko pavaduotoju – S. Šedbarą. Ar galime pritarti 3 straipsniui, kad komisijai pirmininkaus A. Širinskienė, o jos pavaduotojas bus S. Šedbaras? Taip, dėkoju.
4 straipsnis. Pavesti komisijai iki 2018 m. birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą kartu su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Tai yra pagal Seimo statuto reikalavimą.
Kolegos, balsuojame dėl viso nutarimo projekto. Atsiprašau, dar yra norinčių išsakyti motyvus. Pirmoji kalba R. Juknevičienė. Prašau. (Balsai salėje)
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad šita komisija, nepaisant to, kad nustebino išrinkusi pirmininką, tikrai nuoširdžiai dirbs. Aš manau, kad jai yra ką veikti, ir, tikiuosi, nepasiduos nei Latvių gatvės, nei A. Skardžiaus spaudimui. Linkiu sėkmės!
PIRMININKĖ. Motyvus nori išsakyti P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nuo pat pradžių A. Skardžiaus problema buvo siejama su tuo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, eidama į sandėrį dėl koalicijos tvarumo, vis dėlto bandys dangstyti tuos klausimus, kurie kelia abejonių. Net buvo apkaltintas komisijos pirmininkas V. Gailius, kad jis neva už pažadėtą teisingumo ministro postą taip pakoreguos tas išvadas, kad būtų galima nuslėpti tiesą. Pasirodo, nepasiteisina tie dalykai.
Galų gale pats A. Skardžius yra už tai, kad ta komisija būtų sudaryta. Aš tikrai linkiu būtent mūsų frakcijai išsaugoti tą politinį brandumą ir skaidrumą ir tokį patį standartą pritaikyti ir dėl žemės klausimų, trąšų klausimų, kurie bus nagrinėjami ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Motyvus išsako Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tikrai labai prašau visą Seimą kuo vieningiau balsuoti, nes tai nėra kairės ar dešinės klausimas, tai yra Lietuvos prestižo klausimas, mūsų įrodymo, gebėjimo įrodyti, kad mes nesame paklusnūs trečių jėgų veikimui ir kad mes esame suverenūs, kad mes šią laisvę atkovojome, saugome ir kiekvienu savo balsavimu tai įtvirtiname. Aš labai prašau tikrai susivienyti ir parodyti, kad mes būtent tokie ir esame.
PIRMININKĖ. Ir motyvus baigia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal čia jau nebereikia vieniems kitų labai agituoti. Aš tik pasakysiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, deleguodama į komisijos vadovus asmenį iš savo, sakykim, aukščiausio politinio lygmens, prisiima, aišku, ir atsakomybę, kad ta komisija tikrai dirbtų efektyviai, objektyviai ir iš tikrųjų mes turėtume objektyvias išvadas.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai išsakyti, prašau balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą“ yra priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1518 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1518. Į tribūną kviečiu aplinkos ministrą K. Navicką. Prašom pateikti.
K. NAVICKAS. Posėdžio pirmininke, gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, pirmiausia leiskite pasveikinti su Tarptautine žemės diena. O teikiame įstatymo pataisas, Viešųjų įstaigų įstatymo pataisas, siekdami įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje yra numatytas siekis įmones, įstaigas, kurios yra valstybės valdomos ir vykdo veiklas, kurias gali vykdyti verslo subjektai, arba tokias paslaugas galima nusipirkti rinkoje, – jos turėtų būti privatizuojamos arba likviduojamos. Viešųjų įstaigų įstatymo pataisos esmė yra leisti pertvarkyti valstybės ir savivaldybių valdomas viešąsias įstaigas į valstybės įmones. Tai yra aktualu ne tik Aplinkos ministerijos įsteigtai vienai organizacijai, bet ir Socialinių reikalų, ir, matyt, kitos ministerijos tokias organizacijas turi, nes pagal dabar galiojantį įstatymą viešosios įstaigos, viešųjų įstaigų turtas negali būti perdalintas tarp steigėjo ir dalininkų, jis gali būti tik atiduodamas panašią veiklą vykdančioms organizacijoms. Iš kitos pusės, sukauptas kapitalas, sukaupti įsipareigojimai būtų tiesiog prarandami. Mūsų atveju, mūsų vienos įmonės atveju, jeigu mes ją bandytume likviduoti pagal dabar galiojančią teisės dalį, gautume valstybės kapitalo dalį 290 eurų. Jeigu mes ją siektume privatizuoti, turėtų būti bent jau 1,5 mln. eurų. Tokia įstatymo pataisos esmė. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų jūs jau į dalį mano klausimo atsakėte, kad jūsų tikslas yra faktiškai absoliučiai visą valstybę privatizuoti, kurios institucijos ir įstaigos dar yra reikalingos. Atvirai, ranką prie širdies pridėjus, kiek tai yra susiję su jūsų ministerijai pavaldžiomis institucijomis, kaip antai, „Grunto valymo technologijos“, kitos viešosios įstaigos, kurios yra neatsiejamos? Tai, apie ką jūs kalbate, gali atlikti privatininkas. Įsivaizduokite tokią situaciją, kad jūs privatizuojate tokią įmonę kaip Grunto valymo tarnyba, o Lietuvoje yra dar dvi privačios įstaigos, kurios teikia šią paslaugą. Atsitinka kokia nors nelaimė, katastrofa, dar kas nors ir privatininkas dingsta. Kaip jūs įsivaizduojate, kas galėtų atlikti šias funkcijas? Tam ir buvo sukurtos tos įstaigos, ne visos, aš kalbu ne apie visas, kurios išimtiniais atvejais ir turi atlikti šias funkcijas. Nežinau, kodėl jūs, kaip pats ministras, atstovaujantis tai institucijai, atnešate čia tokį projektą?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Ši įstaiga buvo įkurta dar tuo metu, kai apskritai nebuvo tokių paslaugų ir mes nebuvome Europos Sąjungos nariai. Jūsų klausimas, kaip mes reaguotume tokiais atvejais, jeigu net ir tos, kurios yra Lietuvoje veikiančios įmonės, negalėtų atlikti paslaugos. Veikiame bendroje Europos Sąjungos rinkoje ir visas tas paslaugas gali teikti kiti verslo subjektai, nėra bėdos ten.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš supratau, to projekto esmė, kad VšĮ būtų galima pertvarkyti į valstybės įmonę…
K. NAVICKAS. Taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …ne tiek privatizuoti. Jūs paminėjote, kad poreikis yra, ir aš įsivaizduoju, kad ministras arba Vyriausybė, kai pateikia įstatymo projektą, tai iš tikrųjų tą poreikį pamatuoja. Aš norėčiau išgirsti ir jūsų ministerijai pavaldžią VšĮ, kuri galėtų būti reorganizuota į valstybes įmonę. Ar iš tikrųjų jų vykdoma ūkinė veikla yra rentabili, kad valstybei nebūtų papildomų nuostolių? Ar kitos ministerijos irgi susiduria? Ar kitos viešosios paslaugos reikalingos mūsų visuomenei, valstybė pasirengusi perimti jas ir įsteigti tiek valstybės įmonių?
K. NAVICKAS. Iš esmės mūsų atveju, „Grunto valymo technologijų“ atveju, kadangi Civilinis kodeksas neleidžia viešųjų įstaigų pertvarkyti į komercinės paskirties įmones, šis žingsnis pertvarkyti į valstybės įmonę yra tik tarpinis žingsnis, kuriuo toliau būtų einama į UAB arba akcinę bendrovę, priklauso pagal jos struktūrą ir tada privatizavimui. Mes nesiejame šias įmones laikyti, valstybės valdomas įmones apskritai…
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ministre, čia buvo minima viena viešoji įstaiga, kurią siekiate pertvarkyti. Ar yra daugiau dar tokių jūsų viešųjų įstaigų, kurioms aktualus šis įstatymo pakeitimas? Gal galite išvardinti visas, kurias ar svarstote, ar tikrai jau žinote, kad tikslinga būtų pertvarkyti?
K. NAVICKAS. Aš negaliu tiksliai atsakyti, kiek tai yra…
J. RAZMA (TS-LKDF). Taigi jūs ministras, jūs turite valią.
K. NAVICKAS. Ne, ne. Kas siejasi su Aplinkos ministerija, tai atsakau – taip, tik viena įmonė. Tai tik viena. Mes daugiau neturime viešųjų įstaigų, tiksliau, turime, bet jos nevykdo tos veiklos. O kiek yra kitose ministerijose, aš negaliu atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, aš pagirsiu jus už gerą įstatymo projektą, esate nuoseklus, tą, ką ryte darė jūsų kolega V. Sinkevičius, kalbėdamas apie savivaldą, kad turėtų įsivertinti įmonės, kurių reikia. Mano klausimas tada buvo, kodėl vis dar valstybė ir ministerijos turi tiek daug įstaigų. Aš patikslinsiu J. Razmos klausimą. VŠĮ turizmo centras „Palūšė“, UAB „Projektų ekspertizė“, valstybinė įmonė Sertifikavimo centras – tai įmonės, kurios vykdo panašią veiklą kaip ir privalus sektorius. Kodėl nekalbate apie šitų įmonių privatizavimą ir kodėl dabar kalbama tik apie „Grunto valymo technologijų“, jeigu būtume nuoseklūs? Dėkui.
K. NAVICKAS. Dėkui už klausimą. Jūsų minimam Sertifikavimo centrui nereikia įstatymo, jis ir taip yra toje techninėje bazėje, kurios pertvarka juda.
Dėl „Palūšės“, ji yra bankrutuojanti. Dabar jai yra paskelbtas bankrotas ir ji eina per bankroto procedūras. Todėl jos nėra kaip pertvarkyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar aš teisingai supratau, jūs paminėjote, norėjau paklausti, kiek yra tokių įmonių, kurių statusą norite pakeisti? Jūs minėjote vieną. Ar tik viena jūsų ministerijoje, ar yra daugiau?
K. NAVICKAS. Mūsų ministerijoje – viena.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Klausimas panašaus pobūdžio. Jūs paminėjot ir akcentavote, kad tie pakeitimai reikalingi būtent tam, kad būtų išsaugotas turtas viešųjų įmonių, viešųjų įstaigų, kurias numatoma likviduoti.
K. NAVICKAS. Privatizuoti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia likviduoti, paskui privatizuoti. Būtent čia yra mano klausimo esmė. Ar tas siekis apibrėžti tiktai įmones, kurias jūs planuojate ar likviduoti, ar privatizuoti, nepalies ir kitų reikalingų funkcionavimui įmonių ir ar tą bus galima kontroliuoti, nes kiek aš suprantu, jūs kalbate apie jūsų ministerijai pavaldžias įmones? O ką kitų ministerijų, ar jūs turite sąryšį dėl šito klausimo? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Pagal dabartinių įmonių sandarą, jeigu įmonės atlieka viešąsias paslaugas, tokiu atveju jos yra biudžetinės įstaigos ir jos turi tą savo statusą. Visos kitos… Mes kalbame šiuo atveju apie įmones, kurių paslaugas arba produktus galima įsigyti rinkoje, tai yra kad valstybė nedalyvautų kaip rinkos subjektas, kaip rinkos įmonės valdymo… Mes esame įsivardinę, kalbu apie Aplinkos ministeriją, kad ši įmonė yra… ją laikyti kaip valstybės valdomą įmonę nėra jokio pagrindo.
Dėl kitų, sakau, negaliu atsakyti. Tai turėtų atsakyti kitos ministerijos. Bet saugikliai, kaip sakau, jei yra viešosios paslaugos, jos turi būti vienaip ar kitaip biudžetinės įstaigos, jos daugiausia ir yra biudžetinės įstaigos. Mes kalbame apie tas, kurios konkuruoja rinkoje, siejasi tik su tomis.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, rytinėje dalyje buvo kalbama apie savivaldybių valdomas įmones, apie valstybės valdomas įmones, dabar eina jūsų siūlomi pakeitimai dėl Viešųjų įstaigų įstatymo. Jūs paminėjote tik vieną įstaigą, priklausančią jūsų pavaldumui, bet yra ir regionų atliekų tvarkymo centrai, tai yra viešosios įstaigos. Ar neatsitiks taip, kad po šitų pakeitimų bus tam tikras Vyriausybės spaudimas, kas buvo ir ankstesniais metais, regionų atliekų tvarkymo centrus versti uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis ir kitaip? To nepavyko ankstesnėse kadencijose, Vyriausybės kadencijose, bet ta nuostata vis tiek išlieka, kad Aplinkos ministerija turėtų didesnę įtaką regionų atliekų centrams.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nėra regioninių atliekų tvarkymo centrų steigėja, įstatymo pataisa nesiejama su prievole, tai tiesiog teisė reorganizuoti. Nesiečiau šitų klausimų. Apskritai regioninių atliekų tvarkymo centrų koncepcijos turės būti peržiūrėtos, kai mes 2019 metais parengsime naują atliekų tvarkymo planą. Dabar tai yra nesusiejama, juo labai kad ši nuostata galios labai trumpą laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl teikiamo įstatymo projekto. Už kalbės J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pagrindinis motyvas, dėl ko siūlyčiau balsuoti už, yra tas, kad atsiras galimybė komitete ir galbūt kitame papildomame komitete išnagrinėti tą situaciją. Čia yra daug kabliukų dėl viešųjų įstaigų, kaip jos veikia, reikalingos jos ar nereikalingos, koks saugiklis, ar nebus uzurpuojama teisė vykdyti valstybės deleguotas funkcijas, jeigu jos yra. Viešosios įstaigos tai yra ir ligoninės, kultūros rūmai, ne tik Aplinkos ministerijos pavaldumo. Ar mes čia nesudarysime precedento įsivelti į didelę pertvarkymo bangą? Komitete, tikiuosi, Seimo nariai turės progą nuodugniai išnagrinėti, todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų dėl ko aš esu prieš? Kolegoms, kurie prieš tai kalbėjo, aš noriu tik vieną dalyką pasakyti, kad Seimas nėra Valstybės kontrolė, Seimas nėra audituojanti institucija ir Seimas nėra ta vieta, kad mes dar turėtume žiūrėti, spręsti, ar vienos ar kitos ministerijos teikiamas projektas yra reikalingas. Tas turėjo būti Vyriausybėje išanalizuota ir Vyriausybei turėjo būti pateikta.
Šitas projektas, mano giliu įsitikinimu, kelia grėsmę ne tik kai kuriais atvejais nacionaliniam saugumui, bet galimai ir dėl gaivalinių nelaimių. Ministras pasakė, kad mes gyvename Europos Sąjungoje ir mes Europos Sąjungoje galėsime išsikviesti. Aš puikiai įsivaizduoju, norėčiau įsivaizduoti, kaip atsitikus katastrofai „Klaipėdos vandenyse“, „Vilniaus vandenyse“ mes prisišauksime per tris, keturias dienas ar per dieną iš Latvijos, Lenkijos įmonę, įstaigą, kuri padėtų sutvarkyti.
Ministre, mes turėjome pavyzdį šalia Seimo, šalia Pedagoginio žiedo, kada trūko paprastas vandens vamzdis. Dvi paras nesugebėjo sutvarkyti, o jūs siūlote šitas įstaigas privatizuoti. Griežtai tai neturėtų būti leidžiama.
Kitas klausimas. Jeigu bus pritarta, aš siūlyčiau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiimtų kaip papildomas komitetas, nes lygiai prieš trejus metus, man dalyvaujant NATO delegacijoje, buvo aiškiai pasakyta, kad energetinis saugumas ir kitų kontroliuojančių institucijų saugumas yra privalomas ir beatodairiškas valstybės prioritetas. Mes dabar kai kurias viešąsias įstaigas norime privatizuoti.
Aš siūlau labai rimtai į šitą dalyką pasižiūrėti, nepulti strimgalviais pritarti tokiam projektui. Siūlau nepritarti, grąžinti Vyriausybei iš naujo, tegul susėda su Krašto apsaugos ministerija, tegul susėda su Ūkio ministerija, kitomis pavaldžiomis institucijomis ir nusprendžia. Neneškite į Seimą šitokių dalykų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 54, prieš – 2 ir susilaikė 35. Taigi po pateikimo Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Audito komitetas. Svarstymo data – gegužės 8 diena.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties kolegų, kurie pirmą kartą, pirmą kadenciją Seime, aš tikrai labai prašau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų kaip papildomas. Aš dar kartą kalbu, nes yra kai kurių viešųjų įstaigų, kurios patenka netiesiogiai nacionalinio saugumo sričiai. Jos nėra įtrauktos į tą sąrašą, bet, esant ekstremaliai situacijai, jos atlieka tam tikras funkcijas. Turėkite šitą dalyką galvoje.
Aš manau, kad NSGK kaip papildomas galėtų išstudijuoti, nes pažiūrėkite, ką yra norima privatizuoti – būtent valymo įstaigą, kuri, esant ekstremalioms situacijoms, tas funkcijas ir atlieka, jai išimtinai Vyriausybė… mes jai pavedėme tas funkcijas atlikti. Tarp tų įstaigų gal bus 10–20 įstaigų, kurios yra nereikšmingos, kurios gali būti privatizuotos ir kurios gali konkuruoti rinkoje, aš to tikrai nematau… bet yra keletas įmonių, kurių mes negalime įtraukti ir po to jas privatizuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir per centrinį mikrofoną – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kad ir kaip ten būtų, tai palies savivaldybių įmones. Man atrodo, pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kompetenciją mums priklausytų šitą įstatymo projektą vertinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai, aš suprantu, jūs pageidaujate būti papildomu komitetu?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ir dėl R. Žemaitaičio siūlymo dėl Nacionalinio saugumo. (Balsai salėje) Ar čia yra? Man atrodo, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tikrai dera žiūrėti. Pirmininke, nepageidaujate? Prašau, gerbiamas Vytautai Bakai.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų mes, kiekvienas Seimo narys, turime suvokimą apie nacionalinio saugumo reikalus. Manyčiau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas puikiai susitvarkys su tuo.
PIRMININKĖ. Aš taip pat manau. Kolegos, skiriame du papildomus – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Linkiu jam sėkmės.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki! Judame toliau.
17.18 val.
Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1624, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1625, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1626 (pateikimas)
Pirmas klausimas – Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1624. Pranešėjas – ministras B. Markauskas. Prašau. Kartu pristatote ir lydimuosius.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke, iškart norėčiau paprašyti sujungti tuos tris projektus į vieną, nes pirmas netenka galios, o į trečią buvo nuoroda. Aš prašyčiau, kad visi būtų sujungti į vieną.
Šį įstatymo pakeitimo projektą privertė rengti pats gyvenimas, nes iki šiol įstatyme nebuvo sureguliuoti atvejai, kai užsienio valstybė, anksčiau įsigijusi žemės sklypą Lietuvoje ambasadai ar atstovybei kurti, apsisprendžia jį parduoti. Toks konkretus atvejis nutiko 2016 metais, kai Austrijos Respublikos ambasada nutraukė savo veiklą Lietuvoje, nebenaudojo įsigyto žemės sklypo ir pastato ir negalėjo parduoti žemės sklypo, nes nėra teisinio reglamentavimo. Seimui teikiamas Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas ir Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip būtų galima išvengti atvejų, kai valstybė privalėtų išpirkti užsienio valstybės anksčiau įsigytą žemės sklypą, kuris vėliau galimai vis tiek būtų parduodamas, jeigu jame bus statinių, ne aukciono būdu šių statinių savininkui. Lietuvos valstybei nereikėtų vykdyti tarpininko vaidmens ir atlikti nebūtinų administracinių procedūrų bei naudoti biudžeto lėšų, o užsienio valstybė turėtų platesnes galimybes pati disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu.
Vyriausybė, įvertinusi siaurą siūlomą pripažinti netekusiu galios įstatymo reglamentavimo sritį ir apimtį, siūlo neaktualių ir praktikoje netaikomų nuostatų atsisakyti, o aktualias, nedubliuojančias kitų įstatymų perkelti į atskirą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnį.
Buvo gauta keletą Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Tos pastabos yra suderintos, ir aš manau, kad nagrinėjant įstatymų projektų pakeitimą komitetuose į tai bus atsižvelgta, ir siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Klausimas tokio pobūdžio. Jūs čia minite, jeigu iš privačių, teisės akto projekte, iš privačių savininkų užsienio institucija nori įsigyti tą sklypą, kurį iki šiol valdo pagal sandorį su privačiu asmeniu, tai, kad valstybė turėtų leidimą leisti ar neleisti išpirkti. Vienas dalykas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Taip.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Antras dalykas. Matyt, šie teisės aktai nėra skirti dėl vieno atvejo, o jeigu ateityje atsiranda noras įsigyti sklypą iš valstybės ir valstybė neprieštarauja, tačiau nėra dar grąžinta, atkurta nuosavybės teisė savininkams, ar į tai bus atkreiptas dėmesys, ar nebus?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėl pirmo klausimo. Bet kokiu atveju įsigydamas žemės sklypą ir pastatus ambasadai arba atstovybei, bet kokiu atveju įgijėjas turės gauti Užsienio reikalų ministerijos leidimą. Tai įstatyme yra numatyta.
Dabar dėl įsigyjamo žemės sklypo. Bet kokiu atveju įsigyjamas žemės sklypas bus įsigyjamas su statiniu, jeigu tai yra ambasadai? Tokiu atveju bus formuojama prie… (Balsas salėje) Jeigu nebūtinai, jeigu norėtų įsigyti laisvą valstybės žemės sklypą, tai aš manau, kad būtų problemų, nes kol nebus užbaigta reforma, jeigu tai tikrai yra laisva valstybės žemė, pirmiausia mes ją turėtume naudoti nuosavybės teisėms atkurti. Taip ir bus daroma. Bet daugeliu atvejų, vis dėlto reikia pripažinti, kad būtų įsigyjamas kartu su pastatu žemės sklypas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Manau, kad atsižvelgtume.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Broniau, mielas bičiuli, jūsų paminėtas atvejis yra kaip tik toks, tai Austrijos ambasada. Jeigu jūs matėte įrašą ties ja, būdamas prieš „Stiklių“ restoraną, tai buvo šimtametė žydų bendruomenės nuosavybė. Ten visi kiti teisės aktai, kurie buvo nuo 1990 metų, man yra žinomi. Bet prieš tai buvęs kolegos klausimas panašus į mano klausimą. Kalbėdami apie užsienio nuosavybę Lietuvoje jūs ankstesnių savininkų… Kaip jūs garantuojate, kad ankstesnių savininkų jūs nepaliesite, nes visas Vilniaus miestas pilnas tokių atvejų, kas trečias ketvirtas atvejis yra.
O dabar, kiek aš girdėjau, šiuos klausimus tarptautinės užsienio organizacijos, susijusios su ikikarinės Lietuvos gyventojais, kelia tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek Vengrijai, tiek Čekijai.
Kas garantuoja, kad tie sklypai po kelerių metų netaps tarptautinėmis bylomis?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš galvoju, kad mes visi puikiai suprantame, kad žemės sklypų arba statinių įsigijimas ambasadoms atidaryti turbūt nėra kasdienis reiškinys, kad čia būtų masinis procesas. Kad dabar būtų pradėtos steigti naujos ambasados, turbūt mes tikimybę turime nedidelę. Be to, žinoma, yra tam tikrų ribojimų – negali bet kas įsigyti žemės sklypo arba pastato ambasadai atidaryti, nes mes turime dėl EBPO ir dėl Europos Sąjungos ribojimą ir dar Civilinį kodeksą, kuris apibrėžia, kas gali įsigyti tą žemę.
Kaip aš minėjau, norint ambasadai įsigyti žemę ir statinius, būtinai reikia Užsienio reikalų ministerijos pritarimo. Tai aš tikai labai tikiuosi, kad mes neturėsime tokių keblių santykių, nes, ką ir kolega klausė, taip, jeigu bus suformuoti laisvi valstybinės žemės sklypai, pirmiausia jie turės būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti. Turbūt greičiausiai vis dėlto bus, kad, jeigu bus atidaroma nauja ambasada, bus perkamas suformuotas žemės sklypas su pastatu. Tokiu atveju, be abejo, ne valstybė parduos, parduos koks nors privatus savininkas. Ir ar tai bus kokia nors bendruomenė, ar juridinis, ar fizinis asmuo, dabar sunku prognozuoti.
Čia paprasčiausiai mes susidūrėme su faktu būtent dėl Austrijos ambasados: ji uždarė savo ambasadą ir parduoda savo pastatą, o žemės sklypo parduoti negali. Aš tikiuosi, kad mes tokių teisinių kolizijų dėl to neturėtume turėti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti. Vis tiktai jeigu prasidės tokia prekyba pastatais ir žemės sklypais… Aš noriu paklausti, ar visos ambasados arba planuojami sklypai jau turi vadinamąsias raudonas linijas, kurios turėjo būti seniai suformuotos pagal įstatymą? Mums nereikėtų šiuo klausimu ir kalbėti – yra du, trys ar keturi metrai, kiek priklauso nuo to statinio, ir tas žemės sklypas yra suformuotas. Tai vienas dalykas.
Ką jūsų intuicija sako, kiek tokių sklypų gali atsirasti parduodant ambasadas, kuriant ar kaip kitaip, nes žemės grąžinimo klausimas nebaigtas, kaip ir gerbiamasis Jaroslavas šnekėjo. Taip pat nebaigtas ir Vilniuje, ir kaime, ir kituose miestuose. Ypač Vilniuje žemės trūkumas didelis. Kaip jums atrodo, ar čia tikrai gali atsirasti tokia prekyba ir kiek gali atsirasti tokių sandorių?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Aš galvoju, kad į tą klausimą, kiek naujų ambasadų gali atsirasti, geriausiai galėtų atsakyti Užsienio reikalų ministerija. Bet aš manau, kad mes, kaip politikai, kaip Seimo nariai, suprantame, kad tos šalys, kurios nori Lietuvoje turėti savo ambasadas, daugeliu atvejų jos turi. Ir galvoti, kad į ateitį čia mes turėsime labai daug pageidavimų Lietuvoje atidaryti kokias nors naujas ambasadas kurių nors šalių, aš manau, tikimybė yra tikrai maža.
O, kaip minėjau, dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip, tai yra prioritetas, jeigu bus laisva valstybinė žemė, mes tikrai ją formuosime nuosavybei atkurti. Bet manau, kad tikrai būtent jau su esamais pastatais žemė būtų parduodama ambasadoms steigti ir tuo atveju ambasados santykis būtų su pastato ir žemės sklypo savininku. Aš manau, kad čia mes nesukursime kokios nors priešpriešos tarp nuosavybės teisių grąžinimo ir tokių sklypų.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų užsirašė vienas. J. Razma – už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Bent jau pasveikinsiu ministrą, kad teikiamu paketu naikina vieną iš įstatymų. Nes mes matome atvirkščių veiksmų, kaip praeitą savaitę kitas ministras, kai kažkokį naują dalyką reikėjo reglamentuoti, čia pateikė naują įstatymo projektą, ir mūsų galiojančių įstatymų sąrašas ilgėja, ilgėja. Ir kai ką nors taisai, reikia n tų įstatymų taisyti. Šiuo atveju gerai, kad dėl ambasadų sklypų pardavimo įkelia į bendresnį įstatymą, panaikina atskirą įstatymą. Aš kviečiu pritarti tai principinei nuostatai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi niekas neužsirašė kalbėti prieš, aš siūlau pereiti prie balsavimo. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame. Kas pritariate šiam projektui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 82 Seimo nariai: 81 – už, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis dėl visų – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Prieštaraujančių nėra, siūlymų nėra. Bendru sutarimu.
17.30 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1524ES, Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1525ES, Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1526ES, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1527ES, Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-729 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1528ES ir Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1529ES (pateikimas)
Kitas klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1524ES. Pranešėjas – taip pat ministras B. Markauskas. Pateikimas. Taip pat ir lydimuosius pristatykite.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, teikė Vyriausybei, Vyriausybė pritarė ir teikiame Seimui. Iš tikrųjų didelis ir sudėtingas įstatymas, o jo pakeitimas yra siūlomas dėl, manau, tikrai pakankamai svarbių priežasčių. Pirmiausia dėl EBPO rekomendacijos ir siūlymų dėl perėjimo nuo valstybės įmonės prie kitos teisinės formos įstaigos, korupcijos mažinimo, įmonių efektyvumo didinimo, užtikrinant pakankamą grąžą valstybei, taupymą dėl vykdomų pertvarkų, racionalaus ir efektyvaus funkcijų vykdymo. Ta prasme, kad valstybė tikrai privalo ir turi turėti gerokai mažiau valstybės įmonių.
Kitas dalykas. Be abejo, Vyriausybė ir Seimas savo programoje turi įsipareigojimą mažinti valstybės išlaidas, mažinti valstybės tarnyboje dirbančių žmonių skaičių, optimizuoti, racionalizuoti valstybės funkcijas. Šio įstatymo pakeitimo projektas leistų mums atlikti tris reformas. Pirmiausia planuojame likviduoti valstybės įmonę Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą bei Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.
Toliau. Valstybės įmonę Mašinų bandymo stotį pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Ir vėliau manome, kad tikrai ta uždaroji akcinė bendrovė galėtų būti privatizuojama, nes iš principo ir šiandien jos vienintelė teikiama paslauga yra purkštuvų patikra. Iš tikrųjų šiandien mes rinkoje turime aštuonias įmones, kurios tą paslaugą teikia, o jeigu žinote, Mašinų bandymo stotis yra Kaune, iš tikrųjų užima didelę teritoriją, turi daug pastatų ir valstybei išlaikyti tokią valstybinę įmonę, kai jos vienintelė paslauga yra purkštuvų patikra, o rinkoje tikrai turime veikiančių įmonių, kurios tą paslaugą teikia, tikrai nėra prasmės. Bet pirmajame etape mes siūlome pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę.
Trečia pertvarka – valstybės įmonę „Pieno tyrimai“ pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę ir prie šios akcinės bendrovės prijungti Gyvulių produktyvumo kontrolės įmonę. Buvo labai plačios diskusijos su žemdirbių visuomene, su tų įmonių kolektyvais. Aš manau, kad pertvarkai yra pasirengta. Manau, kad aistrų yra likę labai nedaug ir dėl to tikrai labai prašyčiau pritarti tam įstatymo projektui. Iš tikrųjų netgi ir datos, kurios yra numatomos, jeigu įmanoma, labai prašysime Seimo, kad būtų paankstintos, nes su tomis pertvarkomis truputį stringame dėl įstatymo keitimo ir reikia kuo greičiau susidėlioti, ir toliau organizuoti darbus. O ta pertvarka, aišku, duos ir finansinius rezultatus.
Įsteigus agentūrą, kurią aš minėjau, 2019 metais numatoma sutaupyti apie 248 tūkst. eurų, o pradedant 2020 metais kiekvienais metais – maždaug po 384 tūkst. eurų lėšų. Be abejo, bus sumažinta ir etatų valstybės įmonėje Mašinų bandymų stotis. Viešojo administravimo funkcijoms vykdyti 2016 metais buvo skirta 183 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui buvo skirta 137 tūkst., 2017 metais skirta 194 tūkst. eurų. Po pertvarkos, manome, kad valstybės biudžeto lėšų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti nebeprireiks. Matome, kad ir biudžeto lėšos bus taupomos. Todėl tikrai prašytume pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Pirmasis užsirašė paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš ir praeitą savaitę stebėjausi, ir dabar stebiuosi – vienas ministras išeina į tribūną ir sako: naikiname viešąją įstaigą, steigiame valstybinę, jūs ateinate ir sakot: naikiname valstybinę ir steigiame viešąją. Ar yra kokia nors strategija ar planas Vyriausybėje, ar kiekvienas ministras daro, kaip išmano? Ir kitas klausimas. Jūs paminėjote šiek tiek dėl pinigų, bet ten yra begaliniai plotai, kuriuos valdo ir viena, ir kita tarnybos. Kaip bus su tais plotais ir kur tuos pinigus panaudosite, žemdirbiams remti ar į biudžetą?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėl Vyriausybės, aš manau, ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas tikrai turi strategiją. Mes žinome EBPO rekomendacijas, mes tas rekomendacijas vykdome. Iš tikrųjų valstybinės įmonės forma yra bloga ir valstybei reikia turėti kuo mažiau valstybinių įmonių. Aš nežinau, šiandien, jeigu kalbame apie tai, ką gerbiamas kolega K. Navickas pristatė, tai jis pristatė tik pirmą žingsnį – įsteigti valstybės įmonę, o po to ją organizuoti į uždarąją akcinę bendrovę, valdomą valstybės, ir po to privatizuoti. Vadinasi, kelias tas pats, tik ilgesnis, nes nėra kito juridinio kelio. Šiuo atveju Vyriausybės strategija yra aiški – turėti kiek įmanoma mažiau valstybinių įmonių. Mano žiniomis, šiuo metu mes, rodos, turime 21 valstybinę įmonę, o po visų reformų ir reorganizacijų turėtų likti dvi valstybinės įmonės. Vadinasi, strategija tikrai yra.
Dėl kito jūsų klausimo. Tai iš tikrųjų taip, ir, be abejo, visas turtas, tiek pastatai, tiek žemės sklypas, bus perduotas Turto fondui ir Turto fondas privatizuos. Pinigai nueis į biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimų čia tikrai daug, ypač dėl perdarymo į UAB’us. Jeigu nereikalinga funkcija ir rinkoje, sakote, yra dalyvių, tai iš karto atidavei rinkai, tuos pastatus privatizuoji. Ar tikrai didelis biznis bus perdavinėti ir privatizuoti? Ir toliau vėlgi „Pieno tyrimai“. Mes kažkaip jais pasitikėjome ir džiaugėmės, kad tai valstybės įmonė, gana sąžiningai dirba, šiek tiek prižiūrima. Kas žino, ar atitiks funkcijas, kai bus uždaroji akcinė bendrovė. Ir dar vienas dalykas. Kiek šita pertvarka kainuos, ar yra numatytas biudžete reikalingas finansavimas, nes vis tiek atleidimai, išmokos ir atleidimo lapukai? Tokie keli klausimai.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš galvojau, gerbiamas Edmundai, kad kolega K. Starkevičius labai puikiai žino apie tas planuojamas reformas, ir, kiek žinau, jis tikrai pritaria. Aš tikrai nematyčiau jokių baimių, nes bet kokiu atveju „Pieno tyrimus“ pertvarkius į uždarąją akcinę bendrovę bus šimtu procentų valdoma valstybės. Tikrai „Pieno tyrimų“ niekas neplanuoja privatizuoti. Tai, ką mes planuojame, mes jau pasakėme. Tikrai negalima lyginti „Pieno tyrimų“ su mašinų bandymo stotimi. Mes, deja, kaip mašinų bandymo stotys turime tokius reliktus, kurių tikrai valstybei toliau išlaikyti nėra jokio tikslo.
Kalbant apie „Pieno tyrimus“, aš žinau, ką tai reiškia. Tikrai tai bus išsaugota. Po to numatomas ir tolesnis laboratorijų jungimas. Mes manome, kad būtų įmanoma visas laboratorijas sujungti į vieną, taip pat ir Maisto vertinimo rizikos institutą, ir turėti tikrai stiprią instituciją, kurioje būtų visos laboratorijos sujungtos į vieną. Bet apie „Pieno tyrimų“ privatizavimą tikrai nėra kalbama.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties mes šiandien girdime labai rimtų projektų pateikimą, o to pasekmė yra labai rimti pakeitimai – įmonių reorganizavimas. Vienoje vietoje iš tiesų buvo paminėta – vienas ministras nori viešąsias pertvarkyti ir valstybines. Dabar jūsų atžvilgiu kitaip – valstybinės prie kitos teisinės formos įstaigos.
Dar labiau. Yra pažymėta, kad tai bus korupcijos mažinimo prielaida. Ar valstybės įmonės yra korupcijos šaltinis? Arba iki šiol kažkaip nevaldomos?
Vienu žodžiu, man atrodo, ar nevertėtų, nes jūs jau antras ministras antros srities, kitos srities, šituo klausimu sudaryti kompleksą ir kad būtų pateikta bendra kaip Vyriausybės veiksmų programa su tam tikrais pakeitimais, kur būtų matyti bendras Vyriausybės veiksmų rezultatas, liečiantis ne tik jūsų ministeriją, bet ir kitas ministerijas? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Ar valstybinės įmonės yra korupcijos šaltinis? Tikrai negalėčiau taip teigti, nors, žinoma, turime ir negerų pavyzdžių. Bet kad valstybė neturėtų užsiimti jai nebūdingomis funkcijomis, tai turbūt visi sutarsime. Ar dabar valstybė turi atlikti purkštuvų patikrą? Ar valstybinės įmonės funkcija yra, pavyzdžiui, mašinų bandymo stotys? Turbūt ne valstybė turėtų tuo užsiimti. Yra komercinės įmonės, kurios teikia tą paslaugą, ir teikia daugeliu atvejų pigiau.
Niekas nesirengia privatizuoti tų valstybinių funkcijų, kurios tikrai valstybei yra reikalingos, bet mes matome, kad mes paveldėjome tikrai per daug. Yra daug valstybinių įmonių ir kitų įmonių, kurių funkcijų valstybei tikrai nereikia. Beje, tai yra nepaskutinis įstatymas, su kuriuo Žemės ūkio ministerija ateis, nes mes tikrai turime ir veislininkystės įmonių, ir t. t., kur sunku paaiškinti, kodėl valstybė turi užsiimti tokiais dalykais.
Dabar dėl bendros Vyriausybės strategijos. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip galėtų ateiti su tokiu dideliu bendru paketu, kuris apimtų ir Ūkio ministeriją, ir Žemės ūkio, ir t. t. Čia kaip pavyzdys, mes vienu įstatymu keičiame šešių įmonių statusą. Aš manau, kad čia sujungimas yra gana nemažas. Aš nežinau, ar mes būtume pajėgūs, jeigu tai būtų atnešta didžiuliu paketu nagrinėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kodėl jūs išbraukiate, kas buvo dabartiniame įstatyme, kad žemės ūkio politiką formuoja Vyriausybė? Paliekate, kad tik Žemės ūkio ministerija tai daro. Vis dėlto vien Žemės ūkio ministerijai tą politiką formuoti atrodo labai pretenzingai. Vis dėlto Vyriausybė tvirtina pinigus. Be pinigų viena ministerija nieko nepadarys. Strateginiai dokumentai tvirtinami Vyriausybės. Kam čia išbraukti tą Vyriausybę, aš nesuprantu?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Žinokite, tikrai neturiu tokių pretenzijų. Aš nežinau, kurioje vietoje jūs radote tai, kad išbraukta. (Balsas salėje) Iš tikrųjų tokio tikslo ir tokio reikalo… Aš nemanau, kad mums, Žemės ūkio ministerijai, nuo to būtų geriau, jeigu prisiimtume tą visą žemės ūkio politikos formavimą, bet tikrai čia nėra šio įstatymo koks nors principinis reikalas. Aš manau, kad nagrinėdami komitetuose pasižiūrėsime, bet tai tikrai nėra šių pasiūlymų esmė, kad čia kaip nors… (Balsai salėje) Vyriausybė galbūt. Pataisysime, jeigu čia kur nors netyčia išbraukta.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, Mašinų bandymų stoties istoriją gerai žinau, nuo tarybinių laikų ten buvo sukaupta didžiulė senos technikos kolekcija. Jeigu ji dar neišvogta, neišgrobstyta, jos vertė šiandien yra didžiulė. Aišku, ta technika į turtą nebuvo įtraukta, nebent į metalo laužo kainą, o jos vertė rinkoje šiandien yra tikrai didelė. Man tiesiog įdomu, antikorupciniu požiūriu čia vertinta, gal viskas gerai, bet ar jūs žinote tą dalyką, ar kas nors apskritai žino, kadangi čia jau 30–40 metų senumo dalykai yra, ar į tai atsižvelgs privatizuojant tą įmonę? Jūs truputį pasidomėkite, aš labai seniai ten buvau, reikės nuvažiuoti irgi pasižiūrėti.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Labai geras siūlymas. Ir aš tikrai norėčiau, tarkim, artimiausiu metu, galbūt ir šią savaitę, nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Tikrai nežinau apie tokią kolekciją, reikėtų pasižiūrėti, bet turbūt irgi, sutikime, bet kokiu atveju, jeigu ir yra ta kolekcija, tai turbūt ne valstybės reikalas? Jau galėjo būti anksčiau padarytas muziejus. Tai neturėtų būti kaip pagrindas tų siūlymų, kuriuos mes dabar teikiame. Bet aš tikrai siūlau susitarti ir nuvažiuoti artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkui, ministre, už pristatymą, išties labai džiugu ir sveikintina, kad vyksta valstybės įmonių reformos, bet aš norėčiau paklausti kito klausimo, kas yra išties svarbu, dėl kontrolės institucijų reformos, dėl tos pačios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tolesnio prijungimo prie Žemės ūkio ministerijos. Ar vyksta tolesni svarstymai ir kas ateityje yra planuojama?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Kalbant apie Maisto ir veterinarijos tarnybą, tai Seimo laukia išbandymas. Jeigu Seimas pritars, kad reikia jungti prie Žemės ūkio ministerijos, tai mes esame pasirengę. Esame tikrai ir su tarnybos vadovu kalbėję apie pertvarką, ir žinau, kad yra parengta ta tarnybos pertvarka. Jeigu Seimas nuspręs, kad tą turi daryti Žemės ūkio ministerija, o ne Vyriausybė, tą mes darysime. Čia viskas nuo Seimo priklauso.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, ši pertvarka, aišku, seniai brendo, bet labai gaila, kad naujoje įstaigoje nelieka nė vieno žodžio apie rūpinimąsi lyderiu ir bendruomeninėmis organizacijomis. Gal galima būtų kaip nors pateisinti tai, nes yra vienintelė organizacija – Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, kuri rūpinasi, ir Vietos veiklos grupių tinklas, bet tai yra nevyriausybinės organizacijos? Kartu kuruojančios įstaigos nebelieka.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Guoda. Turbūt nuo įstaigos pavadinimo nepriklauso, kokias jinai funkcijas vykdys, kadangi yra jungiamas „Leader“ centras su Rinkos reguliavimo agentūra, tos funkcijos bus ir iš tos, ir iš tos. (Balsai salėje) Guoda, sutarsime, numatysime.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų dėl viso užsirašė J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors ministras ir nepaaiškino, kodėl nori nušalinti S. Skvernelį nuo žemės ūkio politikos vykdymo, bet vien dėl to aš nesiūlysiu balsuoti prieš, galima turbūt padiskutuoti ar pataisą parengti. Šiaip sveikinu, kad ministras pasiryžo pajudinti kai kurias sustabarėjusias struktūras. Žinoma, reformuojant galima padaryti, kad ir dar blogiau jos veiktų, bet turėsime vilčių, kad kas nors į gerąją pusę pasikeis. Na, ir Rinkos reguliavimo agentūros naikinimas taip kažkaip man nesukelia gailesčio, nors agentūra turėjo apginti žemdirbius nuo nepagrįsto pieno supirkimo kainų mažinimo, negirdėjau, kad nors kartą ta agentūra būtų prispaudusi perdirbėjus, kai tie nepagrįstai mažina pieno supirkimo kainas. Greičiau tai buvo tų kainų mažinimo įteisinimo agentūra. Ir dėl kitų struktūrų, gal vienos dirbo geriau, kitos blogiau, visokių skandalų būta, tai, manau, bus sveikas peržiūrėjimas, sujungimas, statuso pakeitimas. Žinoma, linkėčiau ministrui, kad tai būtų daroma skaidriai, viešai, kur reikia konkursų, skiriant naujus vadovus, tuomet mes išeisime į kažkokią geresnę kokybę.
PIRMININKAS. Kadangi taip pat niekas neužsirašė dėl motyvų prieš, siūlau balsuoti. Gerai, balsuojame.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.52 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1577 (pateikimas)
Kitas klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1577. Pranešėjas – B. Markauskas. Prašom.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų turbūt nebus taip paprasta, bet aš tikrai tikiuosi jūsų teisingo požiūrio. Turbūt suformuluotas to projekto tikslas, kas skaitėte, yra gal kai kam keistas, tai yra teikiamu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama ištaisyti techninę klaidą. Iš tiesų nors po įstatymo priėmimo praėjo turbūt koks pusantro mėnesio, bet kol kas vienos nuomonės nėra, kaip tai atsitiko, kodėl tai atsitiko? O vis dėlto yra manoma, kad Seimo kanceliarijos Dokumentų departamente, suredagavus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą 2017 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame įstatyme įsivėlė techninė klaida, kai prieš žodį „tėvai“ įrašius žodį „jų“ buvo išplėstas susijusių asmenų ratas. Tai aš, žinoma, dėl to ir kviesčiau pritarti po pateikimo ir po to aiškintis, nes dabar turbūt keistoka yra situacija, kai iki to įstatymo priėmimo susijusiais asmenimis buvo laikomi tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai, o dabar po šito pasidarė, kad susijusiais asmenimis laikomi ir tėvai, ir uošviai. Turbūt pagal Konstituciją, nežinau, ar čia būtų teisinga ir protinga, nes patys puikiai žinome, kokie būna santykiai gyvenime. Aišku, mes matome, kad tai yra gerokas pasunkinimas, pabloginimas sąlygų. O turbūt tiek Kaimo reikalų komitetas, kurio tada ir aš nariu buvau, tiek Seimas turi pripažinti, kad svarstydamas Žemės saugiklių įstatymą iš viso dėl šio straipsnio nebalsavo. Turbūt reikia pripažinti, kad yra įvykusi techninė klaida. Aš siūlau pritarti po pateikimo ir tegu aiškinasi, kas, kodėl ir kaip tai atsirado.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vis dėlto viešojoje erdvėje buvo kaip tik priekaištų, kad yra iki galo neišspręstas susijusių asmenų apibrėžimas. Žinoma, yra ta problema, kai yra tėvai ūkininkai ir jų pilnamečiai vaikai irgi visiškai savarankiškai ūkininkauja. Bet čia, man atrodo, jūs turėjote ieškoti kitų išeičių, kitas vietas taisyti, kad būtų išlygos, kai yra tvirti įrodymai apie visą savarankišką ūkininkavimą. O dabar jūs čia tik manipuliuojate tuo išbraukę „jų tėvai“. Tai jeigu bus dirbtinai vaizduojamas ūkininkavimas, taip sakant, uošvių vardu, tai jūs tą leidžiate. Čia nemanau, kad taip lengvai galima pritarti.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų mes rengiamės pateikti. Aš noriu, kad jūs vis dėlto… Manau, kad yra tikrai labai rimtas nusiteikimas ir ryžtas sudaryti galimybę kontroliuoti žemės pirkimo ir pardavimo sandorius ir tikrai nemažai kas yra padaryta, pirmiausia tikrai Seimo praėjusiais metais priimtas įstatymas dėl žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių registrų įsteigimo, kai mes galėsime kontroliuoti susijusius asmenis.
Pavasario sesiją mes planuojame pateikti naujas įstatymo pataisas, kur galės kontroliuoti sandorių dieną ir akcinių bendrovių akcininkų valdomus žemės sklypus. Tada mes tikrai turėsime visą mechanizmą, kada galėsime aiškiai identifikuoti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, kiek jie valdo žemės ir kiek jie valdo per susietumą. Bet šiuo atveju tai, kas yra teikiamas, nieko bendro neturi. Tikrai nieko bendro neturi, nes iki 2017 m. lapkričio 23 d. to nebuvo. Tai atsirado tik 2017 m. lapkričio 23 d., ir uošviai pasidarė labai svarbūs.
Žinoma, tikrai piktinamasi ir ta biurokratine papildoma našta, nes reikia gauti papildomas pažymas, jas pateikti. Šiuo atveju tas susietumas su vienų ir kitų tėvais toks yra… Nežinau, aš tikrai prašyčiau pritarti po pateikimo neinant į tas emocijas ir tikrai ramiai pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Ministre, aš norėčiau įspėti, kad atsakymams skiriama tik trys minutės. Kitas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs teisingai pasakėte, kad tos problemos kaip ir nebuvo, išskyrus vieną didelę problemą ar kelias mažas problemas, kai iš tikrųjų buvo piktnaudžiaujama stengiantis apeiti teisės aktus, įsigyjant žemę per visus giminaičius ir artimus žmones.
Ar nemanote, kad ir be to vieno atvejo, kuris yra stambus, yra ir kitų problemų? Pavyzdžiui, dirbtinis ūkių skaidymas, norint sukurti jaunojo ūkininko ūkį, ne visada galima vadinti tą žmogų, kuris įsikūrė, jaunuoju ūkininku. Ar nemanote, kad griežčiau reikėtų reglamentuoti, nes čia yra piktnaudžiaujama kitais dalykais, pasisavinant Europos Sąjungos lėšas vien todėl, kad atsiranda naujas ūkis su kokiu nors ūkininku, kurio galbūt ir nėra ūkyje. Ar nemanote, kad reikėtų reglamentuoti ir ūkininkaujančio sąvoką? Ir kaip nors tai prižiūrėti, nes vėlgi tai yra ne tik žemės, bet ir lėšų tam tikras paėmimas kitų sąskaita. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėkui. Aš tikrai tikiuosi, kad K. Starkevičius yra laikomas jūsų frakcijos ekspertu žemės ūkio klausimais, ir aš noriu pasakyti, kad K. Starkevičius pasirašė taip pat šį teikimą. Aš manau, kad jis tikrai įsigilino.
Dabar kalbant apie paramos administravimą, apie ūkių skaidymą ir tą kontrolę, čia yra šiek tiek kiti… Mes pasirengę tą daryti ir darysime tikrai, ir darome. Ir aš norėčiau, kad jūs matytumėte, kad mes tą darome.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Nėra. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš manau, teikimas ne vietoje ir ne laiku. Ketvirtadienį Seimas svarsto dėl komisijos dėl žemės ūkio padėties. Ten vieni iš klausimų yra dėl apėjimo tų nuostatų, kad ribos vienam asmeniui yra 500 hektarų. Šiuo atveju kalbama apie susijusius asmenis ir kaip tik tuo metu, kai žurnalistai vis dėlto iškapstė sąsajas, jūs teikiate šį įstatymo projektą. Ir pabrėšiu, kad Teisės departamento pastaba yra reikšminga, nes kituose įstatymuose susijusiais asmenimis laikomi ir žmogus, ir jo testamentiniai įpėdiniai, ir valdantys daugiau kaip 25 % akcijų viename vienete, ir sužadėtinė, ir sugyventinis, ir t. t. Šiuo atveju vis dėlto reikėtų, aš manau, atmesti šį projektą ir svarstyti iš esmės siejant su tomis nuostatomis, kuriomis galima apeiti galiojančias normas ir valdomos žemės kiekius.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai neturėčiau ir nenorėčiau prisiimti tų nuopelnų, bet aš žinau tą sujudimą žemdirbių visuomenėje. Aš sutinku, galbūt svarstant tą įstatymą bus nuspręsta ir pusbrolius, ir pusseseres, ir trečios kartos pusseseres įrašyti. Galbūt. Bet dabar tai tikrai yra atsitikę dėl techninės klaidos ir mums tikrai reikia pasvarstyti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektą tikrai ilgai visi svarstėme, kai jūs įvardijote, kad čia techninė klaida, kuri sukėlė tikrai labai daug nepatogumų įsigyjant žemę, deklaruojant tuos susijusius asmenis. Bet taip pat yra daugiau ir biurokratinių, ir finansinių kliūčių. Kiekvienam sklypui reikia gauti leidimą, už kiekvieną leidimą reikia mokėti. Ar jūs nemanote, čia buvo minėta, kad reikėtų grįžti prie jo dar kartą, pasvarstyti visą iš esmės ir galbūt pakoreguoti šį įstatymą? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai manau, kad yra per daug biurokratinių kliūčių ir per daug noro kažkam pasipelnyti. Mes tikrai manome, kad daugelį tų pažymų galėtų pati Nacionalinė žemės tarnyba registruose gauti, mes tuos keitimus teiksime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų už užsirašė J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu ministrą. Gal šiek tiek ir pavėluota, nes ta problema atsirado praeitų metų pabaigoje, dabar gegužės vidurys, yra tikslas pripažinti tą techninę klaidą… (Balsai salėje) Kovo vidurys, atsiprašau. Tiesiog neprašo ministras skubos tvarkos, nors galima būtų. Sustojęs žemės įsigijimo procesas ir mes gauname tikrai pelnytų priekaištų iš žemdirbių, kai tėvas turi parduoti dalį žemės, kad sūnus galėtų įsigyti. Na, visiška nesąmonė. Aš kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ministrą gyriau ir palaikiau dėl anksčiau čia teiktų projektų, bet dabar taip pasisakyti nelabai išeina. Mes žinome tas išvadas, kad mes ir Europos Sąjungos kontekste atrodome kaip turintys išskirtinai daug stambiųjų ūkių. Apeinant įstatymą būtent per susijusius asmenis faktiškai vieno asmens yra įsigyjami didžiuliai plotai, gerokai viršijantys 500 hektarų. Siūlomu projektu ministras susiaurina tų susijusių asmenų ratą, padaro jį labai menką. Tai kas lieka susiję asmenys? Vyras ir žmona, tėvai ir nepilnamečiai vaikai. Kai vaikai jau pilnamečiai, prašau, kiek nori įsigyk, nebėra susiję asmenys. Ar tu gyveni Maskvoje ir režisuoji spektaklius, tai tu nesusijęs asmuo ir gali Lietuvoje taip pat 500 hektarų pasiimti? Aš manau, kad žinant dabartinę problemą, toks siūlymas nepriimtinas. O dėl realiai ūkininkaujančių, iš vienos šeimos kilusių asmenų ir savarankiškai ūkininkaujančių, čia reikėjo ne taip spręsti – ne siaurinant susijusių asmenų apibrėžimą, bet būtent išryškinant tą savarankišką, realų ūkininkavimą ir pasakant, kad tada taikoma išlyga dėl šitų susijusių asmenų, bet ministras to nedaro. Taigi įstatymo apėjimui dėl 500 hektarų jis atveria plačiai duris.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš – 6, susilaikė 15. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti balandžio 10 dieną.
R. Karbauskis – per šoninį mikrofoną. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Prašau neskaičiuoti mano balso. Aš per klaidą balsavau dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – nebalsavote. Gerai. Kitų pasiūlymų nėra? Nėra. Bendru sutarimu. Gerai.
Nors darbotvarkės laikas kaip ir baigėsi, tačiau aš siūlau dar rezervinius klausimus pabaigti. Manau, tikrai labai greitai pabaigsime. (Balsai salėje) Baigiame ir tada skirstomės.
18.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 242 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1798 (pateikimas)
Tada kviečiu pristatyti pirmąjį klausimą, t. y. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 242 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1798. Pranešėjas – J. Džiugelis. Tuoj, minutę. Įjungsiu mikrofoną. Prašom.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų po praeitos savaitės Seimo gėdingo priimto sprendimo dėl M. Basčio apkaltos, prisidengiant slaptais balsavimais priėmus tokį sprendimą, aš norėčiau pradėti diskusijas dėl atvirų balsavimų, būtent vardinių balsavimų, apkaltos atveju. Manau, kad šis Seimas, ateidamas čia, iškėlė iš tikrųjų aukštą pasitikėjimo kartelę visuomenėje, ir mes tikrai turėtume dėti pastangas, kad visuomenės akyse šitas Seimas ir toliau pasitikėjimą turėtų. Todėl siūlau šitą įstatymo, Statuto, pataisą, kad balsavimai būtų atviri ir užkardytų įvairias manipuliacijas tokiais svarbiais valstybei klausimais, ypač kai klausimai liečia nacionalinį saugumą, kaip buvo šiuo atveju. Todėl siūlau pritarti ir prašau pritarti šiai Statuto pataisai, o diskusijas galėsime tęsti per svarstymus ir kituose etapuose. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Justai, mano klausimas susijęs su palyginimu slapto ir atviro balsavimo. Ar jums neatrodo, kad, norint kontroliuoti balsavimą, atsiranda visiška galimybė kontroliuoti jūsų valią? Slaptas balsavimas užtikrina jūsų balsavimą pagal sąžinę. Kad jūsų frakcija ten fotografavo, tai čia jau jūsų problemos, o ne slapto balsavimo problemos. Ar jums neatrodo, kad rinkėjai, partija, frakcijos vadovybė ar net kokie nors finansiniai rėmėjai įgaus galimybę kontroliuoti jūsų balsavimą? Todėl atsakykite, ar slaptas balsavimas užtikrina laisvą parlamentaro mandatą ir laisvą valios pareiškimą, jeigu nedaromi tokie nusižengimai, kokie buvo padaryti praėjusį antradienį, kaip jums atrodo?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Iš tiesų aš galėčiau atsakyti taip: manau, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, ir visiškai nesvarbu, ar balsavimas yra slaptas, ar vardinis, čia, posėdžių salėje, pirmiausia turi būti skaidrumas. Manau, kad jums, gerbiamasis kolega, skaidrumo didinimas šioje posėdžių salėje turėtų būti taip pat prioritetas. Todėl nemanau, kad kokios nors verslo įtakos, koncernai ar dar kas nors turi ir gali daryti įtaką Seimo nariui balsuojant.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas. Manto nėra. A. Sysas. A. Syso taip pat nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų toje visoje makalynėje, kai Seimas nekaip pasielgė, aišku, tokia reakcija galbūt ir svarbi nuraminti žmones, bet aš noriu paklausti kito klausimo. Čia mes svarstome apie atleidimą, o jūsų nuostata dėl priėmimo. Iš tikrųjų vėlgi kai kada klausimai gana aiškūs ir formalūs. Kodėl neteikiate dėl priėmimo? Ar čia jūs specialiai neteikiate, ar paprasčiausiai dėl to, kad tokia intencija buvo ir toks triukšmelis? Ačiū.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjau, siūlau pradėti diskusijas dėl vardinių atvirų balsavimų. Mano žiniomis, jau yra registruota keletas pasiūlymų. Jūs taip pat galite imtis lyderystės ir registruoti bei praplėsti tuos pasiūlymus. Man labai svarbu, kad šitas Seimas nesislapstytų po slaptais balsavimais, o būtų atviras ir sąžiningas prieš rinkėjus. Kaip ir minėjau, siūlau imtis lyderystės dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, išties jūs kalbate apie diskusijas, šioje salėje ir kitoje salėje turbūt dar nebuvo, bet Lietuvos parlamentarizmo istorijoje diskusijų jau buvo ne kartą: slaptas, atviras, visa kita. Visuomet laimėdavo diskusija, kad prieš 28 metus, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, kaip viena iš vertybių buvo tai, kad žmonės galės laisvai, slaptai rinkti personalijas. Tarybiniais laikais buvo viskas paprasta: pradedant nuo kolūkio pirmininko iki aukščiausių pareigūnų buvo renkama atvirai. Kodėl atvirai? Todėl, kad tu pabandyk balsuoti kitaip – atsidursi ten, kur tu nenori atsidurti.
Mielas kolega, ar jums neatrodo, kad jūs savo siūlymu vėl žengiate atgal į tuos laikus, kai kas nors Seimo narį, Tautos atstovą, galės kontroliuoti? Juk mes visi esame viso proto, sąmoningi ir galime laisvai balsuoti slaptai prisiimdami atsakomybę.
Dabar jūsų pavyzdys dėl vieno Seimo nario. Bet užduokime klausimą, o Konstitucinis Teismas ar vieningai priėmė sprendimą dėl pono M. Basčio? Kiek aš žinau – ne. Penki ir keturi. Jie irgi abejojo, todėl gali ir Seimas suabejoti. Ir nereikia plėšyti baltinių ten, kur nereikia. Aš, kolega, siūlyčiau jums atsiimti šį projektą ir palikti, kaip yra.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir pasiūlymą. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai, kas buvo prieš 28 metus kolūkiuose, ir tai, kas yra dabar Seime, yra visiškai nepalyginami dalykai. „Laisvai“ ir „slaptai“, kaip jūs sakote, irgi yra du žodžiai, kurie vienas su kitu nedera. Arba yra valia balsuoti pagal sąžinę, arba jos nėra.
Iš tikrųjų aš manau, kad šitas Seimas turėtų priimti tokį sprendimą. Dar kartą pakartosiu: mes visi šioje posėdžių salėje kėlėme aukštą skaidrumo kartelę sau, todėl šia gaida aš ir prašau pritarti šiam pasiūlymui ir neiti atgal. Čia visus kolegas liečia.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Nenoriu būti pamokslininkas, bet, gerbiamas kolega, didžiausias demokratijos laimėjimas yra būtent tiesioginiai, visuotiniai ir slapti rinkimai renkant personalijas. Tas parašyta ir Konstitucijoje dėl Seimo rinkimų. Tas pats Konstitucijoje parašyta ir dėl Prezidento rinkimų, ir dėl savivaldybių tarybų rinkimų, būtent slapti rinkimai sudaro galimybę žmonėms laisvai, niekieno nevaržomiems, balsuoti. Pateiksiu pavyzdį. Seime buvo balsuojama dėl personalijų, dėl kai kurių personalijų, tam tikrą laiką ir atvirai, tačiau kai trejus metus nepavyko vieno teismo pirmininko atleisti, kai baigėsi jo kadencija, buvo keli balsavimai, buvo atviras balsavimas, nepavyko, tik tada, kai buvo pakeistas Statutas ir įvestas slaptas balsavimas, pavyko įgyvendinti įstatymo numatytą normą, kad, pasibaigus kadencijai, asmuo atleidžiamas, ir slaptu balsavimu jis buvo atleistas.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Toliau, pateiksiu kitą pavyzdį. 2004 metų apkalta būtų neįvykusi, jeigu būtų buvęs atviras balavimas. Tai aš jums galiu pasakyti kaip tais laikais buvęs Seime.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Aš klausimo kaip ir negirdėjau, bet dabar tik galėčiau pasakyti, kad turbūt nepalyginami dalykai tie balsavimai, apie kuriuos jūs kalbėjote pradžioje, ir tie, kurie vyksta jau išrinktame Seime, kai Seimo narys vienokią ar kitokią savo valią išreiškia. Jeigu iš tiesų Seimo nario valia yra kažkaip galimai suvaržyta, tai man kyla klausimų, ar tokie Seimo nariai gali apskritai dalyvauti Seimo darbe.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Na taip, kolega, ar iš tiesų tokie Seimo nariai galėtų dalyvauti Seimo darbe, matyt, ir sprendžia rinkėjai. Jeigu mūsų balsavimas, be abejo, nepatiko kokiai nors grupei arba neva neteisingai buvo balsuota, arba neva ne taip, kaip tikėtasi, arba neva taip, ne taip, kaip kas nors mato demokratijos rezultatą, koks turėtų būti, tai gal ir yra išraiška mūsų visuomenės nuomonės, nes būtent ta visuomenė mus visus išrinko pagal skirtingus matymus, skirtingą plaukų spalvą, skirtingą kalbėjimą ir t. t., ir t. t. Išrinko, beje, slaptu balsavimu.
Ar nevertėtų praplėsti jūsų pasiūlymo, kad iš viso mūsų valstybėje atsisakytume slapto, bendro, visuotinio balsavimo, pradedant Prezidento rinkimais, Seimo narių rinkimais, seniūno rinkimais? Apie tai ir kalbame – Konstituciją pakeisti, o kodėl gi ne? Jeigu mes galvojame, kad mes esame šventieji ir teisuoliai, vadinasi, reikia keisti Konstituciją taip, kaip kažkam reikia. Mano klausimas retorinis, bet turi labai gilią potekstę – laisvi, slapti, atviri balsavimai. Ar neverta praplėsti visiems, kad būtų absoliutus skaidrumas ir nepriklausomumas? Ačiū.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Aš tik galiu jums palinkėti tą darbą daryti, bet konkrečiai aš kalbu apie Statuto pataisą, kad dėl apkaltų būtų taikomas vardinis balsavimas. Ačiū už tokį retorinį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai sveikinu jūsų iniciatyvą. Reikia reaguoti, jeigu matome, kad tam tikra situacija Seime sukuria problemų. O problemos dėl mūsų neseniai buvusio balsavimo dėl apkaltos buvo akivaizdžios, kai štai per tą slaptą balsavimą gauname tarsi netikėtą rezultatą ir puolame kaltinti vieni kitus, kas čia ir kaip balsavo. Susidaro krizė, kuri atsiliepia ir visuomenei.
Reikia tą situaciją spręsti, ir aš manau, kad atviras balsavimas čia yra vienintelė išeitis. Tas slaptas balsavimas, kuris šiandien yra, jei jį mes taip panagrinėtume, nebūtinai realybėje yra slaptas. Jei sakote, kam nors daro įtaką kokios nors verslo grupės, tai jos ir paprašys, kad tas Seimo narys, slapta balsavęs, nufotografuotų mobiliuoju, o paskui parodytų, kaip jis ten įvykdė tos grupės užsakymą. Taigi dabartinis slaptumas tikrai to tikro slaptumo neužtikrina, jei kalbame apie kokias nors reikšmingas įtakas.
O visuomenės akis, man atrodo, esant reikšmingiems balsavimams kaip apkalta, tikrai nėra blogai, kad mes balsuodami galvotume, kaip į tą mūsų balsavimą žiūri visuomenė. Ir nemanau, kad mes taip jau būsime priversti balsuoti priešingai, negu sako sąžinė. O kai su sąžine kartais ne viskas gerai, tai kaip tik slaptas balsavimas leidžia tai lengviau realizuoti negu atviras balsavimas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne kartą Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl Seimo nario laisvo mandato. Net ir paskutinėje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl M. Basčio buvo aiškiai akcentuota, kad nė vieno Seimo nario negali įpareigoti nei frakcija, nei partija balsuoti vienaip ar kitaip, negu kaip sako jo sąžinė. Tai šis siūlymas yra tai, kad panaikina tą galimybę turėti Seimo nariui laisvą mandatą. Aš suprantu gerbiamą Jurgį, kodėl jis taip nori, nes jam frakcijos kolegos yra sraigteliai. Nesusirenka, frakcijos apaštalai nusprendė ir sraigteliai turi taip daryti. Neduok Dieve, bus kitaip. Bet iš kur tas bolševikinis mentalitetas? Aš nesuprantu, ką jūs tarybiniais metais darėte?! Kodėl jūs nestojote į partinę mokyklą ir gal būtumėte dar spėjęs pasiekti kažkokios karjeros?! Šiaip iš tikrųjų tai yra žingsnis atgal. Ką mes matome? Po 27-erių metų į mūsų visuomenę sugrįžo ne kas kita, o ta pati baimė, baimė, kuri buvo sovietiniais metais. Tai, kad dabar bandome vienaip ar kitaip restauruoti tą sovietinį mentalitetą, aš tai suvokiu kaip posovietinės valstybės tam tikrą refleksiją. Man jūs pasakykite demokratinę valstybę, kuri atima teisę Seimo nariui turėti laisvą mandatą? Jūs man nors pavyzdį pasakykite. Taip, Šiaurės Korėja, aš tikiu, viskas ten atvirai. Tai jeigu grįžtame link Šiaurės Korėjos, pirmyn!
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 30, prieš – 13, susilaikė 27. Po pateikimo nepritarta.
Siūlau bendru sutarimu iniciatoriui grąžinti tobulinti. Galima tobulinti? (Balsai salėje: „Ką čia tobulinti?) Gerai, siūlo balsuoti. Tai siūlau alternatyvų balsavimą. Kas siūlote tobulinti, balsuokite už, kas siūlote atmesti – prieš.
Už balsavo 34, prieš – 35. Atmesta. Replika po balsavimo – G. Landsbergis. Atsiprašau, grąžintas tobulinti. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai ačiū. Gerbiamas Povilai, aš suprantu jūsų visa apimančią meilę konservatoriams, tikrai nepraleisite progos ją išreikšti. Bet aš norėčiau priminti, kad vis dėlto projektą registravo jūsų frakcijos kolega ir po jūsų pasisakymo, tokio audringo, griežto, mes tikrai pradėjome diskusiją, kad turėsime palaikyti ir jūsų frakcijos seniūno dar didesnio atvirumo reikalavimą. Jis reikalauja ir dėl visų ir Seimo skiriamų pareigūnų taip pat atviro balsavimo. Tiesą sakant, priešingas turbūt čia toks… į konservatorius besikreipdamas priešingo efekto sulaukėte. Tik noriu dar priminti, kad tai yra antras peticijos reikalavimas ir jis šiandien yra atmestas.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Truputį seimų istorijos. Kadangi šiandien Jurgis buvo toks aktyvus, tai aš priminsiu, kaip jie slaptai atvirai rinko Seimo Pirmininką A. Valinską. Visi balsavo slaptai, pagal sąžinę, buvo neišrinktas. Po to kiekvienas eidamas turėjo parodyti stovinčiam J. Razmai, kaip jie balsavo, ir A. Valinską išrinko irgi pusiau slaptai. Bet, praėjus tam tikram laikui, visi urmu balsavo, kad A. Valinską pašalintų iš Seimo Pirmininkų. Čia yra seimų istorija, ir mąstykime. Kaip, Jurgi, atrodo dabar?
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš tikrai atsiprašau, gerbiami konservatoriai, jeigu aš jus įžeidžiau, bet aš esu įsitikinęs, kad gerbiamas Justas tikrai neturi tokios patirties darbo Seime kaip gerbiamas J. Razma. Kadangi jis pasisakė už šitą projektą, aš apeliavau būtent į tą J. Razmos patirtį ir jo mąstyseną.
PIRMININKAS. Kadangi buvo pavardė paminėta – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmiausia aš apgailestauju, kad A. Salamakinas čia meluoja, nes tokio mano biuletenių stebėjimo niekada nebuvo. Buvo pokalbių frakcijoje, kad reikia vieningiau balsuoti, bet tai buvo vis tiek laisvas Seimo narių balsavimas tuomet. Ir jokios kontrolės nebuvo. Prašyčiau nesisvaidyti tokiais kaltinimais. O dėl to, kad čia mano kalba taip reikšmingai nulėmė valstiečių balsavimą, na… Tais svarbiais klausimais, kai valstiečiai žalieji teiks teisingus projektus, aš stengsiuosi nekalbėti už, kad nesukelčiau kokios nors sumaišties balsuojant.
PIRMININKAS. Gerai. Dar L. Kasčiūnas paskutinis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Povilai, jūs tikrai labai prašovėte pro šalį, nes J. Razma yra labai žmogiškas žmogus, jaučiantis tuos svarbius dalykus. Kad jis kada nors ką nors kontroliuotų ir prižiūrėtų, na, žiūrėkite, tikrai ne ten šaudote, reikia kitur. Atsiprašykite. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, baigiame diskusiją, dirbame toliau, norime pabaigti šiek tiek anksčiau. (Balsai salėje)
18.28 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 218 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1816 (pateikimas)
Kitas iš papildomų klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 218 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1816. Pranešėjas – R. Karbauskis. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmiausia patikslinu informaciją dėl to, dėl ko mes ką tik balsavome. Mes turėjome žinią ir laukėme Vyriausybės pasiūlymo. Šitas pasiūlymas buvo kritikuojamas ir mūsų frakcijoje, tiesiog mes šnekėjome – reikia pritarti po pateikimo ar ne, ar laukti Vyriausybės siūlymo šiuo klausimu, o jis irgi yra apie tai. Tai jūsų išvados, kad valstiečiai nenori atvirumo, truputį skubotos, nes tuoj pat turėtų pasiekti Seimą Vyriausybės pasiūlymai šiuo klausimu dėl balsavimo. Vyriausybės, aš turėjau omeny, premjero pasiūlymai.
Dabar pristatysiu savo pasiūlymą. Statuto 2018 straipsnio 4 dalis. Joje dabar yra numatyta, kad Seimo pareigūnai, valstybės institucijų vadovai atleidžiami balsuojant slaptu balsavimu. Mano siūlyme yra siūloma, kad jie būtų atleidžiami atviru balsavimu. Dabar vienas pakeitimas pateiktas kaip pataisa, t. y. išlaikoma senoji norma, kad turi balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, bet vėlgi pasakau: mes frakcijoje apie tai šnekėjome, kad tikriausiai pati geriausia formuluotė būtų, kad Seimo sprendimu, t. y. ne privaloma norma, o Seimo sprendimu, t. y. Seimas apsisprendžia – atviru ar slaptu balsavimu atleidžiami tie valstybės pareigūnai.
Plius patikslinu. Tai neliečia 115 straipsnio, kuriame šnekama apie teismą, teisėjus, Konstitucinį Teismą ir t. t. Ten viskas lieka kaip buvo, kad tiesiog nesupainiotume diskusijų. Kaip pasakyti? Pasiūlymas yra. Jeigu mes pritarsime po pateikimo, tikriausiai svarstymo stadijoje jis bus pakoreguotas, kaip mes šnekėjome frakcijoje. Jeigu kolegos pritars, atitinkamai galėtų atsirasti norma Seimo sprendimu, kuri mums visą laiką leis laisvai pasirinkti, kaip mums kartu atrodo – ir opozicijai, ir pozicijai.
PIRMININKAS. M. Adomėno nematau. A. Syso taip pat. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes su kolegomis dar prieš jums pateikiant projektą diskutavome, kaip ši Statuto norma paliestų teisėjų skyrimą, nes pasigirsta argumentų, kad skiriant teisėjus tiesiog žmonės bijos, nes galbūt kada nors ateityje susidurs su teismais ar jie patys, ar jų giminaičiai. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, kiek tai yra susiję su teisėjų skyrimu?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš ką tik atsakiau – 115 straipsnio čia nėra. Kaip tik šnekėdamas kolega J. Sabatauskas labai logiškai ir aiškiai išdėstė, kad tai yra ne ta tema, kuria galima iš tikro diskutuoti apie atvirą balsavimą. Dėl Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjų balsavimas lieka slaptas.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu paklausti, kodėl jūs remiatės tokia savo pataisymo logika, nes aš matau, kad 218 straipsnis kalba apie Seimo pareigūno ar valstybės institucijų vadovo atleidimą dėl nepasitikėjimo? Jūs išbraukėte žodžius „dėl nepasitikėjimo“ ir paliekate tik „atleidimo“. Kuris straipsnis dabar reglamentuos atleidimą dėl nepasitikėjimo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gera pastaba. Aš tikrai negalėčiau šiandien jums išaiškinti (nesu teisininkas) tų niuansų. Aš manau, kad svarstymo procedūroje mes turėsime progą tai pataisyti. Kaip sakiau, pereiti prie to, kad pakeistume tiktai kelis žodžius – „Seimo sprendimu“. Tai yra tiesiog… Mes jau esame aptarę, kad šį projektą taisytume iki „Seimo sprendimu“, o visa kita paliktume taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau paklausti, kad jūs labiau išryškintumėte, kokiais argumentais remiantis buvo priimtas sprendimas sumažinti Seimo narių, kurie turės balsuoti, skaičių iki dalyvaujančių posėdyje? Kodėl buvo prie tokio sprendimo prieita? Kokia bus pridėtinė vertė? Kaip manote, ar bus daugiau demokratijos, ar mažiau?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš atsakiau į tą klausimą jau pateikdamas, kad yra pataisa, įregistruota šiandien, kurioje išlieka ta pati norma, kuri buvo.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kodėl šį atvirą balsavimą jūs dabar pasiūlote tik dėl Seimo ir Vyriausybės pareigūnų atleidimo, bet ne plačiau, neapimate kai kurių kitų atvejų, dėl kurių Konstitucija nereikalauja slapto balsavimo, nes viešuose pasisakymuose lyg ir buvo girdėti, kad siūlysite visais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja slapto balsavimo, numatyti atvirą balsavimą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Bandau suprasti, ką jūs norėjote pasakyti. Dėl teisėjų…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš galiu paaiškinti. Pavyzdžiui, jūs neapimate apkaltos variantų, kurių Konstitucija nereikalauja, teisėjų turbūt neapimate.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jūs turite omenyje Seimo nario apkaltos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip. Aš klausiu. Jūs viešai pasisakymas lyg ir žadėjote, kad siūlysite absoliučiai visais atvejais, kai Konstitucija nenumato slapto balsavimo, tiesiog fiksuoti, kad tai yra atviras balsavimas. Pateikėte siauriau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Turiu patikslinti. Jūs klausiate dėl buvusio klausimo, kuris prieš tai buvo, dėl Seimo nario apkaltos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs pateikėte siauriau bet kuriuo atveju…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, tai dėl Seimo nario apkaltos, kaip aš sakiau, laukiame suformuluoto premjero pasiūlymo, kuriame bus kalbama apie tai, ar iš viso mes Seime turėtume balsuoti dėl tų sprendimų, kai mes jau turime Konstitucinio Teismo sprendimą kaip faktą.
Kitas klausimas. Koks galėtų… Kiek mes šnekėjomės frakcijoje, kokia dalimi – tikriausiai dviem trečdaliais, jeigu būtų priimamas sprendimas Konstituciniame Teisme, tai vėlgi tai suponuotų mūsų sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bet bus pasiūlymas, nagrinėsime.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vėlgi toks pats klausimas. Gerbiamasis kolega J. Džiugelis sakė, kad teikė savo iniciatyva pasiūlymus. O dėl paskyrimo, nes mes ir tam sugaištame nemažai laiko ir iš tikrųjų kai kada netgi tie slapti balsavimai beprasmiškesni negu atleidimai, ar čia specialiai neteikiate, ar iš tikrųjų galvojate, kad vis dėlto neturėtų taip būti?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes šnekėjome šiuo atveju tik apie tai. O jeigu bus jūsų siūlymų nagrinėjant, kad, pavyzdžiui, Seimo sprendimu ir tvirtinant, tokiu atveju tiesiog reikia aptarti tai.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu atkreipti dėmesį į kolegės R. Tamašunienės pateiktą klausimą ir jūsų atsakymą. Susidaro įspūdis, kad ne jūs pats rengėte šį įstatymo projektą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Žinoma, ne aš, teisininkai rengė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jūs sakote, jūs ne teisininkas, tai kas jums rengia, ar galite įvardinti?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Teisininkai, teisininkai, kaip ir jums, taip pat.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, mes, ko gero, dar savo galva galime taip pat pasikliauti. Bet aš nebaigiau sakinio. Ar jūs įvardinsite tuos teisininkus, kurie jums pateikia nekokybiškus projektus ir dabar jūs turite raudonuoti čia?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Man nereikia raudonuoti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš žinau, kad jūs neraudonuojate.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš neklausiau, kas…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš žinau, kad jums tas pats, bet aš klausiu, kodėl jus konsultuoja nekvalifikuoti teisininkai?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Atsakiau jau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų užsirašė?.. Taip, užsirašė. Nuomonė už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tiesiog daug kalbėjome apie laisvą mandatą, aš manau, laisvas mandatas nėra teisė į slaptą balsavimą. Laisvas mandatas yra teisė būti apsaugotam nuo privalomų balsavimų, o jie, deja, tarkime, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje iki šios dienos egzistuoja ir, pasirodo, privalomi balsavimai yra realybė, ką mes matėme apkaltos proceso metu.
Lygiai taip pat manau, kad, vartant Statutą ir jį žinant, tikrai Statutas nėra vienareikšmis. Yra normų, kurios sako, kad ir dabar personalijų klausimu Seimas gali apsispręsti ir balsuoti atvirai. Manau, tiesiog ir Statuto 218 straipsnio išplėtimas, ir teisės balsuoti atvirai suteikimas būtų pozityvus žingsnis, kuris didintų pasitikėjimą Seimu.
PIRMININKAS. Radvilė – per šoninį. Dėl vedimo tvarkos?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Taip. Aš norėčiau poniai A. Širinskienei replikuoti apie priekaištus, apie tai, ką jinai išmano, kaip mūsų frakcija dirba ir organizuoja savo darbą. Aš norėčiau jums priminti, kaip jūs gainiojote savo vargšą narį poną K. Bacvinką dėl urėdijų balsavimo, prisiminkite bizūno naudojimą dėl privalomo balsavimo ir panašių dalykų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš. M. Adomėno nematau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kiek aš suprantu, jūs teikiate siūlymus dėl Statuto 218 straipsnio? Yra tai, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Man atrodo, čia tikrai yra rastas pakankamas kompromisas ir jis gimė, man atrodo, analizuojant Seimo darbo patirtį. Dabar kas gali įsivaizduoti, jeigu jūs balsuojate, kas yra Seimo pareigūnas, nes nors kalbama „Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų“, vis dėlto valstybinių institucijų vadovai yra platesnė sąvoka negu, sakykime, Seimo pareigūnai. Savotiškai, man atrodo, mes tikrai tuo įstatymo projektu žengiame į nežinią. Mano asmeninė nuomonė – aš susilaikyčiau nuo to žengimo.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 65: už – 49, prieš – 4, susilaikė 12. Įstatymo projektui su pataisomis pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti gegužės 8 dieną. Siūlymų daugiau nematau. Bendru sutarimu pritariame.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis Laurynai Kasčiūnai, tikrai aš jūsų prašau – nesielkite taip, nes vis tiek vyksta posėdis ir ten yra posėdžio pirmininko vieta. Mums visiems Statutas yra toks pat lygus ir nereikia piktnaudžiauti posėdžio pirmininko geranoriškumu. Nedarykime precedento ir iš Seimo nepadarykime turgelio.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta pavardė, prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ponas Povilai, jums turbūt su humoro jausmu ne patys geriausi laikai dabar. Tikrai susiimkite, vieną kartą imkite ir susiimkite. Labai ačiū.
18.40 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-865(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Judame toliau. Kitas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-865(2). Pranešėjas – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, į posėdžio pabaigą artėja darnesnis sutarimas tarp pozicijos ir opozicijos. Atkreipsiu dėmesį, kad už R. Karbauskio projektą mūsų frakcija balsavo vieningai, šimtu procentų, daug geriau negu Valstiečių ir žaliųjų frakcija. Labai tikiuosi, kad balsuojant už mano projektą bus atsakyta tuo pačiu geranoriškumu šioje pusėje, nes iš tiesų projektas neturi kokių nors partinių, politinių užmačių, yra tik keli kuklūs siūlymai dėl savivaldos tam tikro skaidrinimo, demokratiškumo didinimo matant, kad kartais išryškėja negerų tendencijų. Paminėsiu tuos siūlymus.
Pirmas dalykas dėl savivaldybės veiklos viešinimo. Žinome, kad šiandien viešinimas savivaldybėse sprendžiamas gana chaotiškai. Rasime savivaldybių, kurių vietiniuose laikraščiuose, beveik kiekviename numeryje, meras deda užsakytus sveikinimus, sveikindamas su kokia nors profesine švente. Kiekvienas savivaldybės judesys aprašomas mokant mokesčių mokėtojų pinigais. Kai kur tai daroma tvarkingai, skelbiami tikrai žmonėms reikšmingi dalykai.
Aš tiesiog siūlau, kad savivaldybės taryba patvirtintų kokią nors viešinimo tvarką. Nesakau, kokia ji turi būti, bet kad būtų kokia nors tvarka, kad būtų aišku, kokia informacija viešinama už pinigus, kas pateikia spaudai, atsakomybė ir t. t. Dabar tas klausimas paliktas, kaip kas išmano.
Toliau. Dėl savivaldybės tarybos posėdžių transliacijos. Dabar yra pasakyta įstatyme, kad posėdžiai transliuojami esant techninėms galimybėms. Sakykite, kokioje savivaldybėje gali nebūti techninių galimybių pastatyti internetinę kamerą ir transliuoti posėdį? Aš įsivaizduoju, kad tos techninės galimybės jau tikrai visur yra. Siūlau tiesiog išbraukti „techninėms galimybėms“, nes ir taip, aš manau, beveik visos savivaldybės tai daro.
Prie to dar yra papildomas pasiūlymas, kad tarybos posėdžių vaizdo ir garso įrašai tam tikrą laiką būtų saugomi. Jeigu iškiltų kokių nors problemų, kad vis dėlto būtų galimybė pažiūrėti.
Kitas dalykas – dėl pasisakymų ribojimo. Daug savivaldybių savo reglamentuose iš viso nėra nustačiusios kokių nors ribojimų, kiek kam pasisakyti, klausti, ir nepastebėjau, kad nors vienoje dėl to būtų problemų, kad būtų užtęsti posėdžiai, kad tikrai klausimai būtų kaip nors vilkinami. Bet kai kurios savivaldybės, mano supratimu, pradėjo perdėtai riboti tuos pasisakymus. Kai ribojama iki pusės minutės, vis dėlto lėčiau mąstančiam, lėčiau kalbančiam žmogui yra sudėtinga suspėti. Aš manau, kad mes Seime turime tam tikrą praktiką. Aš ir pasiūliau, kad jeigu būtų ribojimai, kad jie būtų panašūs, tokie, kaip mes esame patikrinę Seime, pavyzdžiui, klausti – iki vienos minutės. Tai nėra koks nors milžiniškas laikas, bet daugmaž leidžia suformuluoti klausimą. Atitinkamai dėl atsakymo, pasisakymo tokie kuklūs pasiūlymai. Ir dar vienas, galbūt jis sukeltas to keisto atvejo, kuris buvo Šiauliuose, kai, sakykime, savivaldybės taryba priima vieną sprendimą atleisti vicemerą, meras nueina į teismą ir sako, aš pasirašysiu taikos sutartį, kad čia visiškai atleisti nereikėjo. Aš parašau, kad tokiais atvejais, kai meras nori atstovauti teisme kitokiai pozicijai, negu yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, vis dėlto jis turėtų susiderinti su taryba. Galbūt bus tokių atvejų, kai taryba pritars, kad ten dėl ko nors suklydome, keičiame, atstovaujame teisme kitokiai pozicijai, bet nereikia palikti tokio konflikto galimybės, kad taryba priėmė vienaip, meras nueina į teismą ir atstovauja kitaip, sako, čia taryba nesąmonę priėmė, jūs spręskite, naikinkite tą nutarimą. Štai tokie siūlymai.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad bet kokia viešinimo tvarka tai irgi yra negera, nes, patikėkite, Kauno miesto savivaldybėje yra viešinimo tvarka, bet ji viena kryptimi sudaryta ir tikrai nėra tas toleruotinas ir sektinas pavyzdys, kaip ir 30 sekundžių demokratija, kuri pasklido po kitas savivaldybes ir išsiplėtojo. Dėl to, matyt, jūs ir teikiate šį sprendimo projektą, tiksliau, įstatymo pakeitimo projektą. Aš pritarčiau, rinkėjai tikrai nesupranta, ką kalba, sakykime, miesto tarybos nariai ar rajono tarybos nariai ten, kur yra 30 sekundžių demokratijos, nes turi kalbėti greitakalbe. Jeigu palygintume čia, Seime, iš tikrųjų yra visiška demokratija. Tuo bent galima pasidžiaugti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū. Čia daugiau buvo komentaras. Aš manau, kad net neturiu…
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia, gerbiamas kolega, jūs teikiate pasiūlymą, kad būtų viešinama savivaldybės veikla, bet yra ir savivaldybės tarybos veikla. Ar nemanote, kad galėtų būti paskiras punktas, kad pariteto pagrindais galėtų pasisakyti ir opozicija, nes dažniausiai yra pasisakoma vienpusiškai, kitas nuomonės be savo lėšų negali kaip nors pateikti? Galbūt galėtų būti numatyta irgi teisiškai, kad nuomonės galėtų būti teikiamos pariteto pagrindais ir opozicijos? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš čia nedetalizuoju. Manau, kad šiaip viešinimas ne tik užsakymais sprendžiamas. Aš manau, jei ką nors reikšmingo pasako opozicija, turbūt vietinė žiniasklaida tai atspindi. Aš palieku savivaldybėms demokratiškai tą tvarką pasitvirtinti. Jeigu bus vieši tos tvarkos svarstymai, aš tikiuosi, kad nebus pamiršta ir opozicijos teisė turėti galimybę tam tikrą informaciją viešinti. Šiuo atveju aš to nedetalizavau.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Sakykite, kiek plačiai paplitusi, suprantu, rinkote duomenis, kiek savivaldybių nesaugo tarybos posėdžių įrašų? Maždaug.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesu surinkęs tos informacijos, bet šiandien tokio reikalavimo tiesiog nėra. Jei kuri nors savivaldybė nesaugotų, ji nieko nepažeistų.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, asmeniškai esu susidūręs su J. Razmos kelta problema. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gana ilgai arba visai nesaugodavo, arba saugodavo labai trumpai. Tai tikrai vardan… Kaip teisingai J. Razma pasakė, kad kuo labiau į vakarą, tuo labiau pozicija su opozicija viena kitą supranta, ypač po rytinio apsimušimo čia paskutiniai keturi sprendimai tikrai artina Lietuvą prie demokratijos. Aš agituoju kolegas pritarti J. Razmos pasiūlymams, juo labiau kad tai yra pateikimas, ir mes galėtume po to pašlifuoti. Bet pagrindinės jo mintys, nukreiptos į demokratijos stiprinimą, yra labai teisingos, ypač dėl įrašų privalomumo ir jų saugojimo.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, aš nenoriu, kad būtų suklaidinti Seimo nariai. Jeigu dabar kalbate dėl trukmės nustatymo, tai iš esmės yra taip. Paimkime Panevėžio savivaldybę, ji yra irgi viena iš tų baubų, kurį reikia tramdyti konservatoriams.
Tai galiu pasakyti taip. Projekte yra numatoma pranešėjui projektui pateikti iki penkių minučių. Dabar savivaldybėje yra numatoma 10 minučių papildomam pranešėjui, pristatančiam projektą… dar penkios minutės. Jeigu kalbėtume apie tarybos narių pateikiamus klausimus pranešėjui, tai čia padaryta pusė minutės, bet atsakymui į klausimą yra numatyta iki trijų minučių, o projekte numatytos dvi minutės. Lygiai tas pats dėl tarybos narių pasisakymų. Projekte yra penkios minutės, ten numatyta iki trijų. Matote, visiems tarybos nariams yra suteikiama laiko dalyvauti diskusijoje. Dabar, ką reiškia privaloma dėl techninių priemonių? Iš tikrųjų ką, jūs proteguojate tas įmones, kurios tas viešąsias paslaugas teikia? Man atrodo, pati savivaldybė nusprendžia.
Dabar dėl viešinimo. Jūs įsiklausykite, Seimo nariai. Biudžeto lėšomis gali būti apmokama tik ta viešinti pateikta informacija, kuri svarbi savivaldybės gyventojams. Kas nustatys, kokia ta informacija yra svarbi gyventojams? Pavyzdžiui, esantis konservatorius sakys, ne, tai yra nesvarbu, o svarbu merui. Tada bus ginčai dėl ginčo. Aš matau, kad tą Seimo destrukciją norima perkelti į savivaldos lygmenį.
Trečias, paskutinis, dėl atstovavimo teisme. Šiaulių pavyzdys buvo toks, jog meras matė, kad teismas pripažįsta, kad atleidimai yra padaryti neteisėti. Tam, kad sutaupytų mokesčių mokėtojų pinigus, jis sudarė taikos sutartį. Ar tai yra atstovavimas viešajam interesui? Man atrodo, kad tai yra atstovavimas viešajam interesui. Todėl, kaip pasakyti, aš suprantu, kad, ko gero, konservatoriai nusiteikę amžinai būti opozicijoje savivaldos tarybos lygmeniu, bet aš apie jus esu geresnės nuomonės. Jūs tikrai laimėsite ir Panevėžyje, ir Kaune, ir galėsite toliau įgyvendinti savo programą.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Viskas gerai, kad yra įžvelgiamos konservatorių užmačios, ką čia padarysi jau. Bet tikrai, gerbiamas Povilai, nereikėtų klaidinti, kad aš siūlau nustatyti trumpesnę trukmę. Čia jau jūs visišką netiesą pasakėte ir siūlau elgtis sąžiningai. Mano parašyta yra, jeigu ribojama, ir jeigu ribojama, tai turi būti ne mažiau kaip. Taigi ribojama daugiau gali būti. Jūs neklaidinkite, kad aš nustatau kokias nors mažesnes trukmes. Pagal mano projektą tie pasisakymai apskritai gali būti neribojami ir gali būti ilgesni. Čia yra duodamos minimalios garantijos, o jūs kaltinate mane nebūtais dalykais.
PIRMININKAS. Visi išsakėte savo pozicijas. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 31, prieš – 7, susilaikė 18. Projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Bendru sutarimu pritariame.
18.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų atlikto parlamentinio tyrimo išvados“ projektas Nr. XIIIP-1742 (svarstymas ir priėmimas)
Ir dar grįžtame, kadangi nespėjome, pabaigti 1-7 klausimą. Tai yra svarstymo stadija dėl… Diskutuoti buvo užsirašęs E. Gentvilas, tačiau jo jau nematau. G. Burokienei dar turėtume suteikti žodį dėl Teisės departamento pasisakyti. Iš vietos galite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gauta daug Teisės departamento pastabų, tačiau jos yra redakcinio pobūdžio, į jas visas yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Po svarstymo gal bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėl motyvų užsirašė Ž. Pavilionis. Norite pasisakyti, Žygimantai?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėjau pritarti šitam pateiktam nutarimui, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pokalbio metu buvo labai daug referuojama į Europos Sąjungos vaidmenį. Mes turime ten savo komisarą, jis labai dažnai kalba ne pagal savo mandatą, komentuoja Rusiją ir kitas temas. Aš tiesiog siūlyčiau galbūt Seimo vardu pasikviesti komisarą ir pasitarti, ką konkrečiai galėtų komisaras šitoje srityje padaryti, nes atsakomybė iš tikrųjų daugeliu atvejų yra būtent Komisijos.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, kad iliustruosiu ne maisto pavyzdžiu, bet galbūt bus aiškiau. Skalbimo miltelių gamintojai turi atskirus fabrikus Vakarų ir Rytų Europai. O dabar mūsų Seimas padaro tokias išvadas su žodžiu „galimai“. Kolegos, mes ir patys žinome, kad lygiai taip pat yra ir su maisto produktais, kaip ir su skalbimo milteliais. Kas rūko, kolegos, skirtumas tarp „Philip Morris“ Klaipėdoje ir Berlyne nupirkto cigarečių pakelio, nereikia turėti didelio rūkymo stažo… Tas pats su maistu. Mes, tvirtindami tokias nudiplomatintas išvadas, nieko nepasieksime. Aš siūlau vis dėlto nepritarti ir pasidaryti normalesnes, labiau kategoriškas, tvirtesnes. Beje, gerbiamas Ž. Pavilionis kartu su kolegomis mėgsta kartais gerus Vengrijos, Lenkijos pavyzdžius. Aš manau, kad būkime kaip Vengrijos, Lenkijos politikai – aiškiau ir tvirčiau!
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Galiu paantrinti tai, kad mes komisijoje ne kartą, kai svarstėme, įsitikinome, kad Europos Sąjungos valstybių narių atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra Europos Sąjungos bendrosios rinkos problema. Atsižvelgiant į tai, dvejopos maisto produktų kokybės problemos Europos Sąjungos lygiu niekas nesprendė. Manau, kad ne tik, kaip aš iš ryto kalbėjau, kad yra nesusitarimas tarp pačių visų vartotojų teisių asociacijų, tarpvalstybinių institucijų asociacijų, nėra ir geros koordinacijos Europos Sąjungoje, ir Europos Sąjunga taip pat tuo klausimu turėtų labiau padirbėti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man irgi teko dirbti šitoje komisijoje. Išties noriu pasakyti ir jums, ir Lietuvos žmonėms, kad vis dėlto nenustatėme, kad būtų į Lietuvą tiekiami skirtingos kokybės – arba prastesnės ir blogesnės… Tiesiog yra tiekiami produktai, kurių skirtinga sudėtis. Pavyzdžiui, dėl tų pačių miltelių, kuriuos minėjo gerbiamas Naglis, tai, kolega, nėra jokių gamyklų. Mes nenustatėme, kad būtų skalbimo miltelių gamyklos atskiros Rytams ir Vakarams.
Tiesiog yra nustatyta, kad skalbimo milteliuose gali būti, pavyzdžiui, nuo 14 iki 20 skalbimo vienetų, kaip ten vadinama… veikliosios medžiagos. Europos Sąjunga nustatė. Lietuva leidžia įvežti produktus, skalbimo miltelius, kuriuose yra nuo 14 iki 20 tų skalbimo vienetų. Nenoriu minėti, bet kai kurios Vakarų šalys leidžia įsivežti produktus, kuriuose yra tiktai 20 vienetų. Vadinasi, pačios aukščiausios kokybės. Jeigu mes leidžiame įvežti produktus nuo 14 iki 20, tokie ir vežami produktai, kurie pagaminami pigiau, o dar gal kartais užkeliama kaina, ir mes skalbiame savo produktus su kokybiška medžiaga, bet patys nustatome, kad leidžiame įvežti. O Vokietija ir kai kurios kitos (jau pasakiau) šalys reikalauja ir įsileidžia tik aukščiausios kokybės. Taip pat su trigliceridais, su cukraus kiekiu ir panašiai.
Jeigu mes leidžiame ir mūsų tarnybos vis dėlto laiku nesureagavo, tai nereiškia, kad mes valgome nekokybiškus produktus. Mes valgome tai, ką mes įsileidžiame, bet tie produktai yra kokybiški, tik jų sudėtis skirtinga.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, ko gero, mes diskutuojame apie tai, bet ar vartotojas turi teisę žinoti, ką jis perka, ar neturi? Nes aš įsivaizduoju, pirkdamas Vokietijoje tą patį produktą – ar maisto, ar, sakykim, chemijos, nusiperka produktą ir mato, kad jo kokybė visai kitokia yra negu nusipirkus Lietuvoje arba netgi toje pačioje Lenkijoje. Čia yra vienas klausimas. Čia galima kalbėti plačiai. Tas pats, jeigu paimtume žemės ūkį ir žemės ūkio techniką, netgi traktoriai iš tikrųjų yra gaminami trečiosioms šalims ir senosios Europos valstybėms, žiūrint pagal kokybės santykį. (Balsai salėje) Taip, plačiau aš čia kalbu. Bet, sakykim, o kaip tada informuoti vartotoją? Ar vartojas turi teisę žinoti, ką jis perka, ar ne? Mes nekalbame apie tai, kad produktas yra blogas. Mes kalbame apie tai, kad ar jis įsivaizduoja, ką perka, tai, kas yra parašyta, kad ta firma yra Vokietijoje, ir tokį patį produktą nusipirks, kaip Vokietijoje pagamintą, bet jis yra čia, į Lietuvą, atvežtas.
Aš manau, ko gero, vienas iš tokių pastebėjimų, ką yra anglai sukūrę, tai yra šviesoforo signalas, bet, aišku, kalbama apie riebalus, druską ir cukrų. Sakykim, šiuo atveju, jeigu toks ženklinimas būtų, bent jau vartotojas būtų… Sakykim, Lietuvoje, jeigu žalias, vadinasi, produktas atitinkantis, kaip ir senosios Europos šalyje, o jeigu jau raudonas – čia yra tik pavadinimas. Jeigu toks ženklinimas būtų, ko gero, bent informacija būtų pateikta.
O šiaip šiandien tikrai mes diplomatiškai esame pasižiūrėję į šitą reiškinį, jis yra visoje Europoje, jį kelia ir kitos, tos naujosios valstybės… arba žiūrint senųjų atžvilgiu, kad tie kokybiniai rodikliai ryškiai skiriasi. Motyvacija yra kitas poreikis, kita sudėtis, bet vartotojas vis dėlto turi turėti visą informaciją.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Pasakysiu paslaptį, gerbiamieji kolegos, kodėl mes turime būtinai balsuoti už. Europoje dirba mūsų deleguotas eurokomisaras V. P. Andriukaitis ir čia yra jo sritis. Matyt, kai kurie darbai yra ir jo neatlikti, todėl solidarizuokimės, nediskredituokime savo tautiečio ir vieningai balsuokime už.
PIRMININKAS. Kviečiame balsuoti. Kas palaikote šį nutarimą, šią išvadą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimui dėl parlamentinės išvados (projektas Nr. XIIIP-1742) pritarta ir jis priimtas. (Gongas)
19.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1821 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie rezervinių klausimų. Seimo nutarimo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1821. Pranešėja – R. Baškienė. Pateikimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad jūs ištvermingi, ir jūsų valioje pakeisti labai operatyviai tas komisijas, kuriose jūs pareiškėte norą dirbti arba tiesiog išsibraukėte iš kai kurių. Teikiu pirmą dėl Energetikos komisijos sudarymo. Energetikos komisiją yra siūloma papildyti vienu nariu – A. Palionis norėtų įsirašyti į šią komisiją. Todėl labai prašau padidinti skaičių iš 12 į 13 ir įrašyti A. Palionį.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas lyg ir neužsirašė, jeigu neklystu. Ne, niekas neužsirašė. Pastraipsniui. Du straipsniai. Gal galime pritarti abiem straipsniams? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimo pakeitimas (projektas Nr. XIIIP-1821) priimtas. (Gongas)
19.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1822 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1822. Rima, prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Antikorupcijos komisijos skaičius nesikeičia. Įrašomas Mišrios Seimo narių grupės narys B. Matelis ir išbraukiamas A. Palionis.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Vienas straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1822) priimtas. (Gongas)
19.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1823 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-1823.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Seniai viltį turėjo joje dirbti A. Salamakinas. Padidiname skaičių iš 16 į 17, kvota yra. Prašau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Klausti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Irgi vienas straipsnis. Bendru sutarimu. Atsiprašau, du straipsniai. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai. Visi – už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1823) priimtas. (Gongas)
19.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-29 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1824 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau – projektas Nr. XIIIP-1824.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai yra Konstitucijos komisija ir ji sulaukė pastiprinimo. Vietoj septynių narių ateina aštuntas ir tai yra J. Sabatauskas. Jo išmintį norime įlieti į Konstitucijos komisiją. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Bendru sutarimu galima pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai. Visi 52 balsavo už. Priimtas. (Gongas)
19.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1825 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-1825.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Migracijos komisija. Iš 17 lieka 15. M. Adomėnas ir R. Popovienė išbraukiami, įrašoma R. Budbergytė.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Nuomones sakyti – taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime pritarti. Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Migracijos komisija daro nepaprastai daug, aktyviai veikia, bendrauja, bendradarbiauja, šauni pirmininkė. Neturiu teisės kalbėti, bet kalbu. Nepykite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 50 Seimo narių: už – 49, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta. (Gongas)
19.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1826 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-1826.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Seimo Priklausomybių prevencijos komisija. Pakeitimas toks, kad vietoj I. Rozovos – Č. Olševskis.
Prašom pritarti. Skaičius lieka tas pats – 14.
PIRMININKAS. Niekas klausti neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas, priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 50 Seimo narių: 49 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Projektas priimtas. (Gongas)
19.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1827 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Projektas Nr. XIIIP-1827.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai yra Neįgaliųjų teisių komisija. Č. Olševskis išbraukiamas iš šios komisijos, nes jau pasiūlėme jį dirbti kitoje, įrašomos R. Popovienė ir I. Rozova, todėl Neįgaliųjų teisių komisijoje keičiasi skaičius, iš 10 lieka 11. Ne lieka, o tampa 11.
PIRMININKAS. Klausiu, ar dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė? Po pateikimo galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas ir priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 48 ir visi 48 balsavo už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1827) priimtas. (Gongas)
19.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-32 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1828 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-1828.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Laisvės kovų komisija. Septyni nariai buvo, prašoma dar įrašyti V. Bukauską ir pakeisti narių skaičių iš 7 į 8.
PIRMININKAS. Klausti taip pat niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas pastraipsniui. Norėčiau priminti, kad yra maža korektūros klaida, kad tai yra Laisvės kovų, nes yra paliktas dar senas pavadinimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Priėmimas, bandome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 49 ir visi 49 – už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1828) priimtas. (Gongas)
19.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1832 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis šios dienos klausimas – projektas Nr. XIIIP-1832.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, tai yra Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, kuri, žinau, rinksis rytoj. Taip ir koreguojame: J. Olekas, R. Popovienė, A. Širinskienė ir R. Baškienė išbraukiami ir įrašoma D. Šakalienė. Iš 12 lieka 9 – patys aktyviausi ir nusiteikę dirbti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje.
PIRMININKAS. Taip pat klausti niekas neužsirašė. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Svarstymas ir priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 48 Seimo nariai, 48 balsavo už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1832) priimtas. (Gongas)
Kadangi dar buvo numatytos kelios peticijos, bet Petras turėjo išvykti, tai nukelsime į ketvirtadienį ir tada apsvarstysime.
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Dėkoju visiems. Šios dienos vakarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.