LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 2 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

 301 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2660

 

2023-11-22  Nr. 108-P-53  

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Ligita Girskienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos plėtros grupės vyr. specialistės: Rūta Bankauskaitė ir Jurgita Kačėnaitė, Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos vice prezidentė Ilona Gričialauskaitė, Kelionių vadovė Rasa Matulevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

 1. Teikiamu projektu siūloma pakeisti su gido veikla susijusį teisinį reglamentavimą ir nustatyti naują teisinį reglamentavimą, susijusį su kelionių vadovo paslaugų teikimu.

Projekte siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas ne neterminuotam laikui, kaip yra nustatyta šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas), o 5 metų laikotarpiui, kad praėjus 5 metų laikotarpiui gidas turėtų kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl gido pažymėjimo pratęsimo, o per projekte nustatytą laikotarpį (30 kalendorinių dienų) nesuspėjus to padaryti, jis turėtų iš naujo laikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Kelionių vadovo paslaugos pagal teikiamą projektą galėtų būti teikiamos tik turint kelionių vadovo pažymėjimą, o asmuo, siekiantis gauti kelionių vadovo pažymėjimą, turėtų atitikti nustatytus reikalavimus – išklausyti nustatytos trukmės teorijos ir praktikos kelionių vadovo rengimo kursą bei išlaikyti praktinį egzaminą.

Pažymėtina, kad gido profesija Lietuvoje yra reglamentuojama profesija, įtraukta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486 „Dėl Reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“, o kelionių vadovo profesija, atsižvelgiant į projekte jai nustatomus reikalavimus, galėtų būtų laikoma nauja reglamentuojama profesija 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir šią direktyvą įgyvendinančio Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo prasme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai turi atlikti teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 31 straipsnyje nurodoma, kad teisės akto projekto rengėjas, prieš nustatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, privalo atlikti tų nuostatų proporcingumo vertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir atlikto proporcingumo vertinimo išvadą pateikti profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui. Teisės akto projekto nuostatų proporcingumo vertinimas atliekamas Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o atlikto proporcingumo vertinimo išvada pateikiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kurios valstybės tarnautojas pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymą ir Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ yra profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

2

(29)

2

(3)

 

2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas ne neterminuotam laikui, o 5 metams, praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija atnaujina gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui, o jei gidas nori atnaujinti savo pažymėjimą praėjus daugiau nei 30 kalendorinių dienų po gido pažymėjimo galiojimo pabaigos, jis privalo iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.

Pirma, projektu yra keičiamas gido pažymėjimo galiojimo terminas, t. y. vietoje neterminuotų, gidams būtų išduodami 5 metų galiojimo terminą turintys gido pažymėjimai, suteikiant galimybę jų galiojimą periodiškai pratęsti. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra nustatomi papildomi gidų profesinės veiklos ribojimai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Vadovaujantis Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principus, t. y. paslaugų teikimo reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Pagal Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį leidimas paslaugų teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarka nustatytų reikalavimų vykdymu, ar ribota leidimo galiojimo trukmė pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Atsižvelgiant į tai manytume, kad tinkamai nepagrindus naujų gidų profesinės veiklos ribojimo priemonių poreikio, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti traktuojamas kaip neproporcingai ribojantis gidų profesinę veiklą, sukeliantis jiems papildomą administracinę ir finansinę naštą, kurios valstybė, įstatyme nustatydama papildomus įpareigojimus, be kita ko, niekaip nekompensuotų.

 Tos pačios pastabos dėl nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principų taikytinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „šiuo metu nenumatytas gido pažymėjimo galiojimo laikas, o gidais gali tapti asmenys, kurie prieš daugiau nei 20 metų yra įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nėra vykdę veiklos. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus.“ Taigi iš projekto aiškinamojo rašto galima numanyti, kad terminuoto gido pažymėjimo išdavimas siejamas su poreikiu periodiškai kelti gido profesinę kvalifikaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinama jokių nuostatų, įgalinančių pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą aukštos gido profesinės kvalifikacijos tikslą. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gido pažymėjimo „atnaujinimas“ siejamas išimtinai tik su formaliu veiksmu – asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo privalo kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, taigi vadovaujantis projekto nuostatomis, asmenys, „prieš daugiau nei 20 metų įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nevykdę veiklos“, tačiau laiku prasitęsę gido pažymėjimo galiojimą, turėtų galiojantį gido pažymėjimą, tuo tarpu gido veiklą vykdantys ir kvalifikaciją nuolat keliantys asmenys, pavėlavę per 30 dienų nuo 5 metų pažymėjimo galiojimo laikotarpio pabaigos pateikti prašymą Vyriausybės įgaliotai institucijai, turėtų iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, stokojantis logikos ir neproporcingas siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl tobulintinas.

Analogiškos pastabos teiktinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 4 daliai.

Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad „praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija atnaujina gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostata, kuria siūloma pratęsti pažymėjimų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, galiojimą tam tikram terminui, kelia abejonių. Pažymėtina, kad galėtų būti pratęsiami pažymėjimų, kurių galiojimo terminas nėra pasibaigęs, galiojimo terminai, nes pažymėjimų galiojimo terminui pasibaigus, asmuo netenka teisės vykdyti pažymėjime nurodytą veiklą.

Pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje gido pažymėjimo galiojimui apibūdinti vartojamos dvi sąvokos – „pažymėjimo galiojimo pratęsimas“ ir „pažymėjimo atnaujinimas“. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte naudojama terminiją siūlytina vienodinti.

Analogiškos pastabos teiktinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 4 daliai.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

1

(2)

1

 

3. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siūloma apibrėžti „kolektyvo kelionės“, „mokyklinės kelionės“ ir „piligriminės kelionės“ sąvokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamame projekte šios sąvokos nėra vartojamos, todėl projekte reikėtų jų atsisakyti.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

2

(29)

1

(1)

 

4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už gido paslaugų teikimą, neturint gido pažymėjimo, taikoma administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad asmens administracinė atsakomybė už įvairius administracinius nusižengimus yra reglamentuojama specialiame teisės akte – Administracinių nusižengimų kodekse, kurio 127 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė ir už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Manytume, kad aptariamos projekto nuostatos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

2

(29)

1

(1)

 

5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „gidas, teikdamas gido paslaugas, privalo užtikrinti, kad jo pažymėjimas būtų visada matomas“. Ši projekto nuostata iš esmės vertintina kaip deklaratyvi nuostata, nes projekte nėra jokių kitų nuostatų, nustatančių kokias nors teisines pasekmes gidui, nevykdančiam šios pareigos.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

2

(29)

 

(5)

 

(4)

6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą, kai asmuo, pasibaigus 5 metų pažymėjimo galiojimo terminui, per 30 kalendorinių dienų nesikreipė į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl gido pažymėjimo atnaujinimo. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, gido pažymėjimas yra išduodamas 5 metų laikotarpiui. Taigi suėjus 5 metų pažymėjimo terminui, pažymėjimas netenka galios. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl Vyriausybės įgaliota institucija turėtų panaikinti jau ir taip negaliojančio pažymėjimo galiojimą. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.

 Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 6 dalies 4 punktui.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

3

(301)

 

(1)

 

 7. Pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 1 dalį „už kelionių vadovo paslaugų teikimą, neturint kelionių vadovo pažymėjimo, taikoma atsakomybė asmeniui bei darbdaviui. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK administracinę atsakomybę numato tik fiziniams asmenims, todėl siekiant analogiškos atsakomybės darbdaviams – juridiniams asmenims, reikėtų pildyti keičiamą įstatymą.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

3

(301)

 

 

 8. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kelionių vadovų paslaugas, mūsų vertinimu, yra nepakankamos, nes iš jų nėra aišku, kaip kelionių vadovų paslaugas teiktų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos bei trečiųjų valstybių piliečiai, t. y. kokia institucija ir vadovaujantis kokia tvarka pripažintų šių asmenų kelionių vadovo kvalifikaciją, įgytą Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybės valstybėse, Šveicarijos konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, tiek tuo atveju, kai šie asmenys siektų įsisteigti, tiek ir kai būtų siekiama kelionių vadovo paslaugas teikti laikinai ir kartais.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

 

 

 

 9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte apibrėžus kelionės vadovą kaip „fizinį asmenį, teikiantį kelionės informaciją <...>“, o nuostatas, susijusias su kelionių vadovo paslaugų teikimu, atitinkamai išdėsčius keičiamo įstatymo III skyriaus pirmajame skirsnyje „Turistų informavimo paslaugos“, kelionių vadovas būtų laikomas turizmo paslaugų teikėju, kaip jis apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti pildomos ir keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos teises, atliekant turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą (keičiamo įstatymo 35 straipsnis), bei nuostatos, reglamentuojančios informacijos apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą teikimą (keičiamo įstatymo 36 straipsnis).

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

4

1

 

10. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį, įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūlomas visiškai naujas teisinis reguliavimas, susijęs su kelionių vadovų paslaugų teikimu, kurio įgyvendinimui reikėtų ne tik parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir laiko, per kurį rastųsi kelionių vadovų rengimo kursus rengiantys subjektai, asmenys, siekiantys tapti kelionių vadovais, išklausytų ne trumpesnį kaip 100 akademinių valandų kelionių vadovų kursą, išlaikytų praktinį egzaminą ir gautų kelionių vadovo pažymėjimą, reikėtų nustatyti ženkliai vėlesnį įstatymo projekto nuostatų, reglamentuojančių kelionių vadovų teikiamas paslaugas, įsigaliojimo terminą.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

4

 

 

 11. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siekiama reikšmingai pakeisti su gido veikla susijusį teisinį reguliavimą, siūlytume nustatyti vėlesnę nei 2024 m. sausio 1 d. projekto nuostatų, reglamentuojančių gidų veiklą, įsigaliojimo datą, o projekto 4 straipsnį papildyti pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo išduotų gido pažymėjimų galiojimą, jų pakeitimo naujais pažymėjimais tvarką ir pan.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

 

 

 

 12. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vyriausybės įgaliotos institucijos (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada.

Pritarti

LR Vyriausybės nuomonė pateikta 2023 m. lapkričio 8 d. Nutarimu Nr. 852.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-05-05

 

 

 

13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

 13.1. Vadovaujantis Rekomendacijų 144.1 papunkčiu, to paties straipsnio struktūrinės dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis vieno straipsnio dalimis, todėl projekto 1 straipsnis tikslintinas, arba kiekvieną keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalį pildant atskira projekto 1 straipsnio dalimi, arba naujos struktūrinės keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalys dėstytinos dalimis su novela, nepernumeruojant keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių.

 13.2. Projekto 2 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „projekto“.

 13.3. Vadovaujantis Rekomendacijų 154 punktu, jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu ar punktu, kuris yra pirmas arba paskutinis stambesnėje struktūrinėje dalyje, teisės akto pakeitimo straipsnyje ar punkte reikia nurodyti ir tą stambesnę struktūrinę dalį. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio pavadinime prieš žodį „papildymas“ įrašytinas žodis „Įstatymo“, o pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti Įstatymo III skyriaus pirmąjį skirsnį 301 straipsniu:“.

 13.4. Tikslintinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 1 dalies ir dalies be numerio dėstymas jas sujungiant arba dalį be numerio sunumeruojant.

 13.5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje žodis „Įstatymas“ rašytinas mažąja raide, o po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

Pritarti

 

14.

LR teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-05-11

3

(301)

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2660 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Projekto 3 straipsnyje, kuriuo Turizmo įstatymas papildomas 301 straipsniu, yra įtvirtinami kelionių vadovo kvalifikaciniai reikalavimai, kas leidžia manyti, kad Projektu būtų įtvirtinama nauja reglamentuojamoji profesija. Tokiu atveju šiai profesijai būtų taikoma 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, ir su juo turėtų būti suderintos Projekto nuostatos, visų pirma Projekte nustatant, kad asmeniui, kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiosios valstybės pilietis, siekiančiam įsisteigti ir nuolat teikti kelionių vadovo paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikiama teisė teikti šias paslaugas profesinę kvalifikaciją pripažinus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka, o tokiam asmeniui siekiant teikti kelionių vadovo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais – netaikyti 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyti kelionių vadovo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje (žr. pagal analogiją Turizmo įstatymo 29 straipsnio 6–8 dalis).

Pritarti

 

15.

LR teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-05-11

2,

3

 

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 ir 3 straipsniais būtų keičiami Turizmo įstatyme nustatyti gido ir įtvirtinami nauji kelionių vadovo kvalifikaciniai reikalavimai, vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai).

Pritarti

 

16.

LR teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-05-11

2

(29)

2

(3)

 

3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Turizmo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas 5 metams, o praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija atnaujina gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui, o jei gidas nori atnaujinti savo pažymėjimą praėjus daugiau nei 30 kalendorinių dienų po gido pažymėjimo galiojimo pabaigos, jis privalo iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Taip pat Projekto 3 straipsniu keičiamo Turizmo įstatymo 301 straipsnio 4 dalyje siūlomas analogiškas reguliavimas.

Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, jog siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti būtinumo ir proporcingumo principą, t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, taip pat būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Pagal Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuria įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 11 straipsnio 1 dalis, leidimas paslaugų teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarka nustatytų reikalavimų vykdymu, ar ribota leidimo galiojimo trukmė pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Atsižvelgdami į tai abejojame, ar Projektu nustatomas ribojimas, pagal kurį gido ir kelionės vadovo pažymėjimai turėtų būti pratęsiami kas 5 metai, o laiku jų nepratęsus atsirastų reikalavimas iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą, atitinka minėtas Paslaugų įstatymo nuostatas. Manome, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyti tokio ribojimo argumentai, jog „gidais gali tapti asmenys, kurie prieš daugiau nei 20 metų yra įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nėra vykdę veiklos. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus“ yra nepakankami ir nepagrindžia minėtų reikalavimų būtinumo ir proporcingumo, o aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (t. y. aukštos gido profesinės kvalifikacijos) būtų galima pasiekti kitomis, mažiau ribojančiomis ir mažesnę administracinę naštą minėtiems ūkio subjektams sukeliančiomis priemonėmis.

Pritarti

 

17.

LR teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-05-11

 

 

 

4. Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija formuoja valstybės politiką turizmo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (Turizmo įstatymo 38 straipsnio 2 punktas), siūlytina dėl Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Pritarti

LR Vyriausybės nuomonė pateikta 2023 m. lapkričio 8 d. Nutarimu Nr. 852.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos turizmo asociacija,

2023-09-25

 

 

 

<...>Atkreipiame Jūsų dėmesį tai, kad minimame Projekte įtvirtinami pakeitimai bei įstatymo papildymai nebuvo derinti su Lietuvos turizmo asociacija, neatspindi jos atstovaujamų rinkos subjektų pozicijos bei prieštarauja nacionalinėms bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. <...>

Atsižvelgti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

2.

Nacionalinė turizmo verslo asociacija,

2023-09-26

 

 

 

Nacionalinė turizmo verslo asociacija (NTVA) teikia poziciją dėl nepritarimo Projekte siūlomam kelionių vadovo veiklos reguliavimui, ir ją grindžia šiais argumentais:

1. Turizmo paslaugų teisinio reguliavimo nenuoseklumu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Įstatyme nėra Kelionių vadovo sąvokos ir reguliavimo. Gido ir Kelionių vadovo funkcijos yra skirtingos, todėl, manytina, kad Kelionių vadovų sąvoka turėtų būti apibrėžta įstatyme.” Taip pat nurodoma, kad Įstatyme nėra apibrėžta kelionių vadovo veikla, jam keliami reikalavimai. Pažymėtina, kad kelionių vadovų veikla nuo Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo priėmimo niekada nebuvo reguliuojama, ir šiai veiklai vykdyti nebuvo nustatyti jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projekto įstatymu Nr. XIV-1464, kuris įsigaliojo 2023 m. gegužės 1 d., buvo atsisakyta ,,kelionių vadovo“ sąvokos. Šio įstatymo aiškinamojo rašto 9 punkte nurodyta, kad ,,siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 26 straipsnio 1 dalyje naudojamos sąvokos – „kelionių vadovas“, kadangi Įstatymas nenumato kvalifikacinių reikalavimų kelionių vadovui, nereguliuoja kelionių vadovo veiklos“. Taigi toks reguliavimo nenuoseklumas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo ir proporcingumo principų.

2. Projektu siūlomo reguliavimo nepagrįstumu. Aiškinamojo rašto dalyje ,,Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai“ nurodyta, kad ,,turizmo sektorius ypatingai svarbus Lietuvos ekonomikai ir jo teisinio reguliavimo netikslumai, neapibrėžtumas kelia problemų tiek turizmo sektoriaus verslams, tiek šio sektoriaus darbuotojams. Šiuo metu įstatyme nėra apibrėžtos kai kurios, turizmo sektoriuje plačiai naudojamos, sąvokos. Būtina jas išskirti ir paaiškinti.“ NTVA nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi NTVA žiniomis, turizmo verslo sektoriaus atstovai (kelionių organizatoriai, kelionių pardavimo agentai) nekėlė (ir nekelia) klausimo dėl kelionių vadovo veiklos reguliavimo nustatymo Turizmo įstatyme. Svarstant anksčiau minėtus Turizmo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo atsisakyta kelionių vadovo apibrėžties, turizmo sektoriaus atstovai neteikė jokių prieštaravimų ir pritarė šios sąvokos išbraukimui. Taigi galima teigti, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas dėl tariamo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo problemos turizmo verslo atstovams nėra tinkamas ir pagrįstas. Projektu siūloma reglamentuoti kelionių vadovo veiklą lygiai taip, kaip ir gido veiklą, t. y., nustatyti reikalavimus asmeniui, kursų ir mokymų programos gaires, dalykus, mokymų valandų skaičių bei išduoti pažymėjimą. Tačiau Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių tokio reguliavimo poreikį ir būtinumą. Projekto rengėjai nurodo, kad ,,įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl aiškesnio turizmo sektoriaus teisinio reguliavimo.“ NTVA atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant šiuos pasiūlymus nebuvo atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio metu būtų atlikta turizmo sektoriaus analizė, vykdomos konsultacijos su šio sektoriaus atstovais, taigi prielaida, kad ,,nėra aišku, kaip kelionių vadovai turėtų vykdyti veiklą“, iš esmės nepagrindžia Projekte teikiamų siūlymų būtinybės.

4. Kelionių organizatoriaus atsakomybe už kelionių vadovo darbą. Pagal galiojantį Turizmo įstatymą kelionių organizatorius yra atsakingas už organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir kelionių vadovo veiklą. Taigi kelionių vadovo veikla yra sudėtinė organizuotos turistinės kelionės paslaugų dalis. Pagal įprastą praktiką, kelionių vadovai yra kelionių organizatorių darbuotojai, ir kelionių organizatoriai patys rūpinasi savo darbuotojų – kelionių vadovų kvalifikacijos tobulinimu, organizuodami jų mokymus ir užtikrindami, kad jų klientai – keliautojai būtų patenkinti teikiamomis turizmo paslaugomis. NTVA laikosi pozicijos, kad turizmo paslaugų rinkoje vykdantys veiklą kelionių vadovai turi pakankamus įgūdžius ir patirtį, reikalingus tinkamai vykdyti savo funkcijas, todėl šios veiklos atskiras reguliavimas nėra reikalingas.

5. Papildoma administracine našta verslui ir valstybei. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl aiškesnio turizmo sektoriaus teisinio reguliavimo, ir kad įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. NTVA nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi nustačius reikalavimus kelionių vadovo veiklos licencijavimui, kelionių organizavimo verslui atsirastų papildoma administracinė našta, kuri nebuvo įvertinta teikiant šį Projektą. Projekte neužsimenama ir apie kelionių vadovų priežiūrą, kas taip pat yra svarbu vertinant teisinio reguliavimo poveikį. Pagal Turizmo įstatymą, kelionių organizatorių veiklos priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri nagrinėja ir vartotojų bei kelionių organizatorių ginčus dėl turizmo paslaugų teikimo. Nustačius Projekte siūlomą kelionių vadovo veiklos reguliavimą, VVTAT taip pat atsirastų papildoma funkcija – kelionių vadovo pažymėjimų išdavimas ir jų veiklos priežiūra. Kaip ir minėta, kelionių organizatorius yra atsakingas už visų kelionės paslaugų pagal organizuotos turistinės kelionės paslaugų sutartį su keliautoju teikimą. Jei keliautojas turi pretenzijų dėl kelionių vadovo veiklos, atsakomybė už tai tenka kelionių organizatoriui. Tai dar vienas argumentas, kad nėra pagrindo nustatyti atskirą kelionių vadovo paslaugų teikimo reguliavimui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, NTVA laikosi pozicijos, kad Projekte siūlomas kelionių vadovo veiklos reguliavimas yra perteklinis ir nepagrįstas, ir prašo Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitetą įvertinti šiame rašte išdėstytus argumentus svarstant Projektą.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

3.

Lietuvos kelionių verslo asociacija,

2023-11-21

 

 

 

Lietuvos kelionių verslo asociacija išnagrinėjo pateiktą Lietuvos Turizmo įstatymo projektą ir jam turi keletą pastabų:

1. Įstatyme numatyta naujos sąvokos, tokios kaip : „Kolektyvo kelionės“, „Mokyklinė kelionė“, „Piligriminė kelionė“. Asociacijos nuomone, šių sąvokų įvedimas yra perteklinis. Įvedus į įstatymą šias sąvokas, gali kilti klausimas, kodėl nėra įvesta ir kitų kelionių sąvokų, kaip „Sveikatingumo kelionė“, „Kultūrinė kelionė“ ar kt.

2. Įstatymo pakeitime nėra aiškaus skirtumo tarp sąvokų „Gidas“ ir „Kelionių vadovas“. Todėl būtina tikslinti sąvokas.

3. Įstatymo pakeitime nenumatyta, kas vykdo gidų ir kelionių vadovų kontrolę.

4. Įstatymo pakeitime nenumatyta, kaip bus vykdoma kelionių vadovų, kurie atvyksta iš užsienio kontrolė. Tai yra ypač svarbu, nes numatyta nuostata „Už kelionių vadovo paslaugų teikimą, neturint kelionių vadovo pažymėjimo, taikoma atsakomybė asmeniui bei darbdaviui“. Kaip planuojama taikyti atsakomybė, jei tai bus darbdavys iš užsienio?

Apibendrinant, Lietuvos kelionių verslo asociacijos nuomone, Įstatymo pakeitimai yra geri, tačiau juos būtina tobulinti.

Pritarti iš dalies

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-11-08

2

(29)

2

(3)

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2660 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:

1. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas 5 metams, o praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų galėtų kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo ir Vyriausybės įgaliota institucija atnaujintų gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui, o jei gidas nori atnaujinti savo pažymėjimą praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų po gido pažymėjimo galiojimo pabaigos, jis privalėtų iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Taip pat Projekto 3 straipsniu Turizmo įstatymą papildančio 301 straipsnio 4 dalyje siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas dėl kelionių vadovų.

1.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti teisės teikti paslaugas įgijimo arba paslaugų teikimo veiklos vykdymo reikalavimai turi atitikti būtinumo ir proporcingumo principą, t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, taip pat būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Pagal Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuria įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 11 straipsnio 1 dalis, leidimas paslaugų teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarka nustatytų reikalavimų vykdymu, arba ribota leidimo galiojimo trukmė pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Projektu siūloma nustatyti ribojimą, pagal kurį gido pažymėjimas turėtų būti pratęsiamas kas 5 metai, o laiku jo nepratęsus atsirastų reikalavimas iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Šio reikalavimo nustatymas grindžiamas Projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais, kad „gidais gali tapti asmenys, kurie prieš daugiau nei 20 metų yra įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nėra vykdę veiklos. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus“, tačiau pateikti argumentai nepakankami ir nepagrindžia minėtų reikalavimų būtinumo ir proporcingumo, nenurodyta ir kokius svarbius visuomenės interesus siekiama apsaugoti išduodant terminuotą gido pažymėjimą ir nustatant naują analogišką teisinį reguliavimą, keliamą kelionių vadovo pažymėjimui. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) skundų dėl gidų teikiamų paslaugų kokybės nėra gavusi, visuomenėje, socialiniuose tinkluose ir kitose informavimo priemonėse susirūpinimo dėl netinkamos gidų profesinės kvalifikacijos nepastebima, todėl šių reikalavimų nustatymas būtų neproporcingas ir sukurtų papildomą administracinę naštą.

1.2. Projekte nepagrįstai nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija pratęs gido pažymėjimo galiojimą 5 metų laikotarpiui, kadangi pažymėjimas, kurio galiojimas yra pasibaigęs, negalėtų būti atnaujinamas. Minimas formalus kreipimasis dėl gido pažymėjimo galiojimo pratęsimo (atnaujinimo) neužtikrina, kad bus pasiektas aiškinamajame rašte nurodytas Projekto tikslas užtikrinti aukštą gido profesinę kvalifikaciją. Toks reikalavimas nėra pagrįstas aiškinamajame rašte, jis didina administracinę naštą, kurios skaičiavimai taip pat nėra pateikti.

1.3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Turizmo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį 4 punktu nepagrįstai praplečiamas gido pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašas, kadangi, pasibaigus pažymėjimo galiojimui, nebelieka poreikio panaikinti jo galiojimą.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-11-08

2

(29)

1

(1)

 

 

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Turizmo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už gido paslaugų teikimą, neturint gido pažymėjimo, taikoma administracinė atsakomybė. Gidas, teikdamas gido paslaugas, privalo užtikrinti, kad jo pažymėjimas būtų visada matomas.

2.1. Pažymėtina, kad, siekiant geresnio reglamentavimo ir ūkio subjektų administracinės naštos mažinimo, atsisakyta išduoti privalomą popierinį gido pažymėjimą. Ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintame Gido pažymėjimo išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos apraše nustatyta, kad gido pažymėjimas išduodamas per Licencijų informacinę sistemą, padarius joje įrašą. Pareiškėjo pageidavimu jam papildomai išduodamas ir blanke įformintas gido pažymėjimas. Pažymėtina, kad paslaugos gavėjas ar priežiūros funkcijas atliekančios institucijos Tarnybos interneto svetainėje gali pasitikrinti, ar gido paslaugas siūlantis ar teikiantis gidas turi galiojantį gido pažymėjimą, todėl pasiūlymas užtikrinti, kad teikiant gido paslaugas būtų privaloma užtikrinti pažymėjimo matomumą, yra netikslingas ir sukelia perteklinę administracinę naštą.

2.2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnyje jau yra nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), todėl Projekte netikslinga nurodyti nuostatas, susijusias su administracinės atsakomybės taikymu.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-11-08

3

(301)

 

 

 

3. Projekto 3 straipsnyje, kuriuo Turizmo įstatymas papildomas 301 straipsniu, įtvirtinami kelionių vadovo kvalifikaciniai reikalavimai.

3.1. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl kelionių vadovų veikla turėtų būti reguliuojama, o kelionių vadovo profesija – reglamentuojama, t. y. nenurodyta, koks viešasis interesas yra ginamas, taip pat nenurodyta grėsmė saugai ir sveikatai, reali rizika paslaugų gavėjams arba tretiesiems asmenims ar kt., jei tokie reikalavimai nebūtų įtvirtinti. Reikalavimai gali būti užtikrinami alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, darbdavys pareigybių aprašymuose gali nustatyti pakankamus reikalavimus kelionių vadovui, todėl siūlomas reglamentavimas iš esmės – perteklinis. Taip pat nėra pagrįstas būtinumas įtvirtini kelionių vadovų kvalifikacinius reikalavimus, nėra nurodyta, kokia problema būtų sprendžiama, nustačius minėtus kvalifikacinius reikalavimus. Šie reikalavimai sukels finansinę naštą tiek kelionių vadovais norintiems tapti (t. y. įgyti kvalifikaciją) asmenims, tiek juos įdarbinantiesiems (siekiantiems tobulinti darbuotojo kvalifikaciją), tiek vartotojams (paslaugų brangimas). Tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek VVTAT nėra gavusi vartotojų skundų dėl kelionių vadovo kvalifikacijos ir teikiamų paslaugų kokybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas – netikslingas ir neproporcingas, jis gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip savireguliacija, vartotojų informavimas. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nustatyta, kad nauju reguliavimu siekiami įtvirtinti reikalavimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, t. y. turi būti būtini viešajam interesui tenkinti, būti pagrįsti ir tinkami, proporcingi siekiamų tikslų svarbai ir numatomai naudai, neriboti laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje ir kita. Pabrėžtina, kad visų pirma valstybė narė privalo įvertinti, ar toks tikslas galėtų būti pasiektas taikant alternatyvias mažiau ribojančias priemones. Svarbu nurodyti riziką, kurią siekiama sumažinti, ar naudą, kurią siekiama maksimaliai padidinti taikomomis nuostatomis, ribojančiomis galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostata), siekiant nustatytų viešojo intereso tikslų. Nuostata turėtų veiksmingai prisidėti siekiant užsibrėžto tikslo; turi būti aiškiai nurodyta konkreti rizika ar nauda, kurią siūloma Nuostata siekiama sumažinti arba padidinti; paaiškinta, kaip ir kiek konkrečia Nuostata pasiekiamas (-i) konkretus (-ūs) tikslas (-ai); pateikta analizė turėtų būti pagrįsta faktais, kurie gali parodyti, kad iš tiesų yra atitinkama rizika ir kad Nuostata galėtų šią riziką sušvelninti.

3.2. Pabrėžtina, kad įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, turi atlikti proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 3¹ straipsniu, teisės akto projekto rengėjas, prieš nustatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, turi atlikti Nuostatų proporcingumo vertinimą, vadovaudamasis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, turi parengti Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais rodikliais, ir pateikti duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį proporcingumo vertinimo kriterijams. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu turi pateikti profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant Projektą jame numatytų kelionių vadovo kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas nebuvo pateiktas profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui. Toks proporcingumo vertinimas nebuvo pateiktas ir dėl keičiamo teisinio reguliavimo gidų atžvilgiu.

 

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-11-08

*

 

 

 

4. Projektu siūlomo reguliavimo praktinis įgyvendinimas neatsiejamas nuo papildomų VVTAT laiko ir administracinių sąnaudų, taigi pareikalaus ir papildomų valstybės biudžeto lėšų. Būsimos VVTAT sąnaudos nebuvo įvertintos (neatlikti skaičiavimai, kiek papildomų darbo valandų, etatų ir biudžeto lėšų reikės gidų ir kelionių vadovų paslaugų teikimo patikrinimams, gidų ir kelionių vadovų terminuotų pažymėjimų išdavimo procedūroms atlikti), VVTAT sukuriama administracinė našta, todėl prisitaikymo prie naujo teisinio reguliavimo išlaidos viršys galimą Projektu siekiamą naudą.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-11-08

 

 

 

 

5. Projektu siūloma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius dėl kelionių vadovo, todėl, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, turi būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis šio teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, ir, atsižvelgiant į numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį bei mastą, įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamų profesijų ir kitoms sritims.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-11-08

 

 

 

 

6. Įvertinant aukščiau išdėstytus argumentus bei siekiant gerinti gidų teikiamų paslaugų kokybę ir profesinę kvalifikaciją, siūlytina nekeisti šiuo metu nustatyto teisinio reguliavimo, o šio tikslo siekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, t. y. stiprinti gidus vienijančių asociacijų įsitraukimą ir savireguliaciją, siūlyti gidams priimti gidų etikos kodeksą ar panašius gidų susitarimus ir (ar) reitinguoti gidus sudarant palankiausiai vertinamų ir (ar) neigiamus atsiliepimus turinčių gidų sąrašus ir panašiai, gerinti gido paslaugų gavėjų informuotumą apie paslaugų teikėjus ir teisių gynimo priemones. Šiuo tikslu, taip pat siekiant didinti visuomenės informuotumą apie gidų nelegalią veiklą ir skleidžiamą šalį diskredituojančią informaciją Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su viešąja įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ ir VVTAT parengė informacinį lankstinuką, kuris bus skelbiamas VVTAT, turizmo informacijos centrų ir kitose interneto svetainėse. Taip pat, siekiant užkirsti kelią teikti gido paslaugas neturint gido pažymėjimo, atsižvelgus į planuojamus neregistruotos veiklos nustatymo, užkardymo, prevencijos veiksmus, Rizikos analizės centro (įsteigto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-76/V-33/1B-154/5-V-156/4-80/EV-48/B1-138 „Dėl Rizikos analizės centro, jungtinių operacijų centrų steigimo ir jų darbo reglamentų tvirtinimo“) 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu inicijuotos tikslinės priemonės, skirtos nelegalios gidų veiklos užkardymui, pasitelkiant savivaldybių atstovus.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas, Lietuvos turizmo asociacijos, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos, Lietuvos kelionių verslo asociacijos nuomonę bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. Nutarimu Nr. 852 pateiktą išvadą, siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti.

7.2. Pasiūlymas: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 11 Komiteto narių).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ieva Pakarklytė, Laima Mogenienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                   Kazys Starkevičius

 

 

 

 

 

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė