LIETUVOS BANKAS
Lietuvos Respublikos Seimui	Data Nr. Reg. numeris Į 2020-09-30 Nr. SV-S-1675
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ IŠVADŲ

          Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, pagal savo kompetenciją išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5188 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatas.

Iš šių įstatymų projektų aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymų projektais siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria savo veiklą į Lietuvą norinčios perkelti baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. Teigiama, kad joms kyla kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmonę Lietuvoje, atidarymo bankuose sunkumų.

Visų pirma, norėtume pažymėti, kad Lietuvos bankas iš esmės pritaria įstatymų projektų Nr. XIIIP-5186, Nr. XIIIP-5187 ir Nr. XIIIP-5188 nuostatoms, kurios leistų bendrovių ir ūkinių bendrijų kaupiamąsias sąskaitas ir viešųjų įstaigų sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatomis, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę leisti elektroninius pinigus ir atidaryti mokėjimo sąskaitas, taip pat turi teisę vykdyti lėšų saugojimo veiklą, kai ši veikla glaudžiai susijusi su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu. Manome, kad šios nurodytos elektroninių pinigų įstaigoms leidžiamos teikti paslaugos ir leidžiama vykdyti veikla sudaro galimybes elektroninių pinigų įstaigų klientams pasiūlyti produktus (sąskaitas), naudotinas steigiamos įmonės kapitalui sukaupti.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatos, Lietuvos banko nuomone, labai abejotinos. Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, kad taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis arba ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tai būtina ir įmanoma, pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas nebūtinai iš kredito įstaigos, o ir iš elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigos. Atkreiptinas dėmesys pirmiausia į tai, kad Baltarusijos nėra Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąraše, todėl siūlomos keisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalies 7 punkto nuostatos iki šiol nebuvo privalomai taikomos atidarant Baltarusijoje įsteigtų įmonių ir ten gyvenančių asmenų sąskaitas. Taigi, įstatymo projekte Nr. XIIIP-5189 siūlomi pakeitimai nespręstų aiškinamajame rašte nurodomų problemų, su kuriomis galimai susiduria savo veiklą į Lietuvą perkeliančios baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės.

Arūnas Raišutis, tel. +370 691 17 786