Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 320
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rytinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas)
Skelbiu registraciją. Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. lapkričio 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas, kaip visada, darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų kokių minčių? A. Mazuronis dėl darbotvarkės.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Man atrodo, mes turime šiokį tokį…
PIRMININKAS. Sunkiai girdžiu, didelis fonas.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiami kolegos, ypač iš valdančiųjų pusės, paklausykite, nes gali tekti balsuoti, paskui nežinosite, už ką balsuoti, lakstysite prie šoninių mikrofonų.
PIRMININKAS. Pasistenkite kalbėti tiesiai į mikrofoną.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas pirmininke, man atrodo, mes turime šiokį tokį konfūzą dėl biudžeto svarstymo. Iš tikro Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kurią jie yra suformulavę, neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų. Aš jums pacituosiu. Seimo statuto 175 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad „Biudžeto ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas Valstybės biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba atmesti, pateikdamas motyvuotą atsakymą.“ Taškas! Kitų variantų nėra.
Leiskite priminti, kad Biudžeto ir finansų komitetui pastabų buvo pateikęs Audito komitetas – dėl Valstybės kontrolei didinamų asignavimų, Kaimo reikalų komitetas, Ekonomikos komitetas – dėl Kelių programos finansavimo didinimo, Švietimo ir mokslo komitetas – dėl didinamų mokytojų atlyginimų (pateikė pasiūlymus ir konkrečius skaičius), Kultūros komitetas taip pat pateikė aibę pasiūlymų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė ir visi kiti. O Biudžeto ir finansų komitetas į išvadą surašė, nesvarstęs šitų pasiūlymų, tiesiog grąžinti Vyriausybei svarstyti. Tokia komiteto išvados formuluotė neatitinka Seimo statute įrašytų reikalavimų, todėl tam, kad eliminuotume galimybę kvestionuoti biudžeto priėmimo teisėtumą ir visų procedūrų atitikimą…
Aš noriu priminti, kad iki lapkričio 25 dienos Seimas privalo apsvarstyti biudžeto projektą. Dar yra laiko, todėl, man atrodo, būtų logiška, vengiant kreipimųsi į Etikos ir procedūrų komisiją ar į Teisės departamentą, tiesiog paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto, kurio pirmininkas stovi čia, prie šoninio mikrofono, grįžti į komitetą, apsvarstyti visus komitetų pasiūlymus. Juos komitetai pateikė pagal kompetenciją. Biudžeto ir finansų komitetas tų įstatymų iniciatorių subjektų, kurie ne pagal kompetenciją teikia, gali atmesti neargumentuodamas, tačiau komitetams privalėjo būti argumentai, jeigu nepritarta.
Šiuo atveju komiteto išvada suformuluota ne pagal Statuto reikalavimus, todėl frakcijos vardu prašome grąžinti išvadą į Biudžeto ir finansų komitetą tam, kad būtų laiko ir galimybių suformuluoti tokią komiteto išvadą, kokia ji turi būti pagal įstatyme esančias nuostatas. Noriu priminti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nėra tik tarpininkas tarp atskirų komitetų ir Vyriausybės, tačiau jis atlieka specialią jam Konstitucijoje ir Seimo statute numatytą funkciją, o jos šiuo atveju, šio svarstymo metu, komitetas tiesiog neatliko.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar komiteto pirmininkas, natūralu, turi galimybę atsakyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, komitetas yra išvadą apsvarstęs, užregistravęs. Labai gaila, kad Seimo senbuviams tenka priminti tokius elementarius dalykus, kad turbūt visose kadencijose tokias formuluotes, kokios vartojamos ir šio komiteto išvadoje, registravo, svarstė ir teikė Seimui.
Aš tik priminsiu tą kadenciją, kurioje Darbo partija turėjo tris savo narius Biudžeto ir finansų komitete: 2015 metais – 96 siūlymai svarstyti Vyriausybėje; 2014 metais – 115 siūlymų svarstyti Vyriausybėje, analogiškai, kaip ir mes formulavome; 2013 metais – 117 tokių pasiūlymų. Ir dabar, matyt, peržiūrėję praėjusią kadenciją taip pat rastume tokias formuluotes, įregistruotas išvadoje.
Biudžeto ir finansų komitete, kai komitete buvo iškilę klausimų dėl balsavimų, pritarti pasiūlymui, mes balsavome, kaip alternatyvą apsisprendėme siūlyti svarstyti Vyriausybei. Ji ir įvertintų galimybes, ar yra tie papildomi pinigai, ar nėra, nes visi nurodyti pajamų šaltiniai nėra tinkami ir ne pagal Biudžeto įstatymo reikalavimus.
PIRMININKAS. Dabar, tikiuosi, dar trumpai A. Mazuronis ir V. Fiodorovas, nes, jaučiu, tuo pačiu klausimu.
A. MAZURONIS (DPF). Labai trumpai, gerbiamasis pirmininke. Jeigu Darbo partija kažkuriais metais ką nors negerai darė, tai galima tik apgailestauti, kad tuo metu buvo labai silpna konservatorių opozicija, kuri neskaitė Statuto ir leido Darbo partijai daryti antistatutinius kokius nors veiksmus. Šiuo atveju mes Statutą skaitome ir jis labai aiškiai sako… Ir jūsų išvadoje yra kiti punktai, kur jūs pritarėte – atsižvelgti, atsižvelgti iš dalies, nepritarti, yra ir tokių formuluočių jūsų išvadoje, greta visų kitų, kurių jūs nesvarstėte ir tiesiog suformulavote svarstyti Vyriausybei. Tokios opcijos Seimo statutas neleidžia. Jūs neatlikote savo funkcijos ir tą reikia labai aiškiai įvardyti.
PIRMININKAS. Gerai, mes tą jau girdėjome. V. Fiodorovas dar.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norisi dar paklausti. Jeigu kalba, kad išvada yra surašyta, kaip reikia tą išvadą suprasti, komitetas buvo už ar prieš? Ekonomikos ir VVS komitetų siūlymas padidinti finansavimą keliams – komitetas buvo už ar prieš? Ar dėl pasiūlymo padidinti mokytojų atlyginimus komitetas buvo už ar prieš? Kaip šiandien dalyvauti diskusijose?
Pirmininke, paskaitykite Statutą. Netgi apie šiandienos posėdį Statute yra rašoma, kad iš esmės šiandien vyksta svarstymas ir diskusija dėl tų pasiūlymų, dėl kurių Biudžeto komitetas pasisakė prieš. Jūsų išvadoje nėra nė vieno prieš. Maža to, kad parašyta tenai – atiduoti Vyriausybei, kai kuriems yra pritarti, į kai kuriuos atsižvelgti, panašu, kad mes net nežinome, apie ką šiandien turėtume diskutuoti. Taigi grįžkite, pasiskaitykite Statutą ir padarykite darbą iš naujo.
PIRMININKAS. Dar kartą M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dar kartą kartoju. Gaila, kad tenka kartoti. Komitetas balsavo dėl tų reikalavimų, ar pritarti siūlymui, kurio komiteto nariai norėjo, ir nebuvo pritarta, vadinasi, palikta alternatyva svarstyti Vyriausybei. (Balsai salėje) Nes tie šaltiniai… Vadinasi, nėra pritarimo tai pasiūlytai alternatyvai. Viena iš jų buvo pritarti tam siūlymui dėl kelių, dėl neformalaus krepšelio. Dėl to komitetas balsavo ir tam nebuvo pritarta. Tai ta alternatyvi formuluotė ir yra tam, kad neužkertame kelio, bet pritarimo tas nesulaukia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, komiteto pirmininkas dar papildomai paaiškino, kad nukreipimas Vyriausybei iš esmės reiškia nepritarimą. Tai dabar kas dar nekalbėjo? R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kokį jūs čia nihilizmą įvedate? Aš neįsivaizduoju, kada jūs, spaliukai revoliucionieriai, baigsite šitas nesąmones Seime daryti. Aiškiai parašyta: 2 dalis – privalo priimti, atmesti. Dvi formuluotės, daugiau jokių kitų alternatyvių formuluočių neturite. Ką kalba M. Lingė, buvęs D. Grybauskaitės patarėjas, labai puikiai primena Konstitucinio Teismo du nutarimus. Vienas – tai dėl A. Kubiliaus naktinės mokesčių reformos. Antras, antras A. Kubiliaus, jis buvo R. Dagio, tai yra dėl pensijų nuskaičiavimo. Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo – prieštaravimas Konstitucijai. Trečias yra Konstitucinio Teismo nutarimas dėl S. Skvernelio Vyriausybės. Jūs, opozicija, konservatoriai, kreipėtės, ar S. Skvernelio Vyriausybė, prisiekus naujam Prezidentui, neturėjo pasitvirtinti programos. Konstitucinis Teismas pasakė – prieštarauja, nes nebuvo išlaikytos procedūros.
Tai jūs dabar viską darote taip, kad jūsų 2024 metų biudžetas prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai ir Konstitucijai ir būtų pripažintas negaliojančiu. Ką jūs čia darote, aš niekaip nesuprantu. Ar jūs, spaliukai revoliucionieriai, kada nors ką nors paskaitote, ar jūs tiesiog pagal tą tarybinę šviesą į priekį važiuojate?
PIRMININKAS. Jeigu laikytumės jūsų logikos, matyt, visi buvę biudžetai yra negaliojantys, nes išvada taip pat atrodydavo kiekvienais metais. Tai gal baigiame, gerbiamasis Viktorai Fiodorovai, tą temą kaip nors ir balsuosime. (Balsas salėje: „Ne, ne dar.“) Aš manau, kad yra aiškus jūsų frakcijos siūlymas išbraukti šitą klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Aš tą teiksiu. Argumentai vis dėlto jau kartojasi. Na, V. Fiodorovui dar.
V. FIODOROVAS (DPF). Žiūrėkite, jūs perskaitykite Statutą, posėdžio pirmininke, pacituokite visam Seimui Statutą, kaip jisai skamba. Jeigu ponas M. Lingė pritempdamas sako, kad tas sprendimas yra, nors, aišku, aš neįsivaizduoju, kaip galima balsuoti ir vadinti atmesti, kai matai projekte, kad tai yra siūlyti svarstyti Vyriausybei, man tai yra visiškai netapatu. Bet kai yra Statute parašyta, kad turi būti motyvuota komiteto išvada, kodėl? Pavyzdžiui, Ekonomikos komiteto pasiūlymas padidinti keliams 217 mln. eurų arba pasiūlymai didinti mokytojų atlyginimus yra atmesti, ten motyvų nėra. Akivaizdu, yra Statuto pažeidimas. Negalima žiūrėti, kaip buvo anksčiau padaryta. Yra sprendimų, kai visi pasiūlymai buvo atmesti. Visokiausių variantų yra buvę. Šiandien diskutuojame, keliame statutinį klausimą ir norime, kad su biudžetu būtų pasielgta statutiškai. Jeigu reikia, gal tada galime Etikos ir procedūrų komisijoje tą dalyką patikrinti.
PIRMININKAS. Taip, aš tą ir norėjau pasiūlyti, kad tokius klausimus, abejones dėl atitikties Statutui nagrinėja Etikos ir procedūrų komisija. Jūsų frakcija turi visas galimybes kreiptis. Vis dėlto šiandien mes kažkaip pamėginkime baigti tas diskusijas, nes tikrai kartojame ratu. Tikrai, gerbiami Darbo frakcijos atstovai, jūs kartojate. Dar A. Mazuroniui paskutinį kartą…
A. MAZURONIS (DPF). Pirmininke, nekartosiu, labai konstruktyviai, nes tikrai ne iš kokios nors piktos valios, tiesiog norisi, kad procesas būtų tinkamai sutvarkytas dabar. Jeigu dabar jūs nuvažiuosite buldozeriu, pasinaudodami tuo, kad šiuo metu turite daugiau balsų salėje, tai jokiu būdu nereikš, kad tas sprendimas tampa teisingesnis arba teisėtesnis. Ir jeigu kažkas iki šiol istorijoje kažkada kažką blogai darė, tai nereiškia, kad dabar tą patį blogai kartodami mes tampame teisesni. Tai yra klaidinga logika. Mes siūlome dabar sutvarkyti tvarkingai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau, mes girdėjome, jūs trečią kartą tą patį sakote.
A. MAZURONIS (DPF). Mes nesiūlome išbraukti iš darbotvarkės, mes siūlome Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui pačiam pasakyti, kad jis nori sugrįžti ir sutvarkyti taip, kaip reikia.
PIRMININKAS. Jis to nepasakė ir jūs tai aiškiai girdėjote. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kalčiausias aš. Taip. Dėl ko? Kadangi būdamas Krikščionių demokratų valdybos pirmininku delegavau M. Lingę kaip patarėją Prezidentui iš mūsų partijos. Dirbdamas su D. Grybauskaite žmogus visai pakeitė ir politinę, ir gal seksualinę orientaciją, ir visiškai neskaito, vienu žodžiu, neskaito dokumentų, Statuto. Todėl kaltas aš ir atsiprašau už Mindaugą, kad jis, vienu žodžiu, daro tokias klaidas. Manau, kad ateityje gal nedarys. Bet geriausia pakeisti jį. Pakeiskite kitu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Vargu ar jis pasitaisys, per ilgai dirbo D. Grybauskaitės patarėju.
PIRMININKAS. Tai tikrai nagrinėjame biudžeto projektą, o ne M. Lingės veiklą Krikščionių demokratų partijoje. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega Jurgi, jūs gi žinote, kad pagal Statutą yra lapkričio 25 diena, kai jūs jau turite atlikti svarstymą. To laiko yra daugiau negu pakankamai, tai gal tiesiog neprognozuokime ir neprogramuokime čia kylančio ginčo, tiesiog komitetas susirenka, pasvarsto ir viskas baigiasi, juk terminas yra labai negreitai.
PIRMININKAS. Seimo nariai girdi ir tuos, ir tuos argumentus, pasisakymus, jų valia, kaip balsuos. R. Lopata seniai laukia. Atsiprašau.
R. LOPATA (LSF). Viskas gerai, aš tik norėjau paprašyti Tarpparlamentinių ryšių su Armėnija grupės narius iš karto po rytinio posėdžio susirinkti II rūmų 213 kabinete. Ačiū.
PIRMININKAS. Nelabai girdėjau. Čia koks siūlymas?
R. LOPATA (LSF). Armėnijos draugams per pertrauką, iškart po rytinio posėdžio pabaigos, susirinkti II rūmų 213 kabinete. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, dėl to darbotvarkės koreguoti nereikės. Yra vienas siūlymas Darbo partijos frakcijos, aš būtent taip jį suprantu, išbraukti 1-2.1 klausimą – Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, jo pirmą svarstymą. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate atitinkamai.
Balsavo 122: už – 63, prieš – 53, susilaikė 6. Projektas yra iš darbotvarkės išbrauktas. Suteikiu žodį finansų ministrei.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį, kad nė vienas iš pateiktų pasiūlymų, kuriuos suformulavo Seimo komitetai, neatitinka Seimo statuto, nes juose nėra nurodytas nė vienas konkretus šaltinis. Tai aš manau… Išskyrus turbūt Žmogaus teisių komitetą, kuris pasiūlė pakeisti vienas išlaidas kitomis, kiti suformuluoti pasiūlymai nenuima nė vienų išlaidų ir nenurodo nė vieno konkretaus šaltinio, tačiau pasiūlo papildomas išlaidas ir iš esmės neatitinka Seimo statuto, ir galima būtų juos visus atmesti tiesiog todėl, kad jie neatitinka Seimo statuto ir joks komitetas neprivalo jų svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kol finansų ministrė dar netoli mikrofono, aš prašyčiau sugrįžti. Turiu klausimą. Kai išbraukėme biudžeto projektą, ar galime šiandien palikti pelno mokesčio svarstymą ir rodiklių patvirtinimą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad analogiškai tuomet reikėtų juos visus svarstyti vienu metu.
PIRMININKAS. Gerai, taigi visas pirmas kompleksinis klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės. Matyt, komitetas rytoj savo posėdyje apsispręs dėl čia išgirstų pastabų. Ir A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Aš, pirmininke, tikrai nepiktnaudžiausiu, tik labai trumpai. Tai, ką ministrė pasakė, ji tikrai teisingai viską pasakė, bet man atrodo, kad būtent tai ir turėjo būti surašyta komiteto išvadoje argumentuojant, kodėl pritaria ar nepritaria vienam ar kitam pasiūlymui. Mes lygiai tą patį šnekėjome. Tikrai labai džiaugiuosi, kad vis dėlto teisiniai argumentai, o ne politiniai argumentai paėmė viršų, nes mes tikrai galėjome prieiti prie tos situacijos, nepaisant to, kas buvo praeityje ar istorijoje, ten galime iki 20 metų žiūrėti, kad iš tiesų tiesiog biudžeto priėmimo procedūra galėtų būti įvardinta kaip neteisėta su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
PIRMININKAS. Tai viskas gerai, sprendimas priimtas. Dėl kitų punktų. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų ačiū, kad, kolegos, išgirdote. Kaip supratome, valdančiosios daugumos nėra, nes dabar kuria vieną Kiniją ar vieningą Kiniją, kaip ten G. Landsbergis pasakė, su 800 mln. Bet yra visiškai neaišku, nes Darbo frakcija pasiūlė išbraukti biudžetą. Dabar jūs su G. Skaiste pasitarėte ir sakote, kad ir du lydimuosius. Tai gal reikėtų Seimui apsispręsti arba bendru sutarimu, arba juos galime nagrinėti, nes jie nėra susiję. Jie yra susiję tik kaip papildomi, bet ten nereikėjo Biudžeto ir finansų komiteto 175 straipsnio 2 dalies nuostatų įvertinimo. Reikėjo tik dėl pagrindinio. Tai arba bendru sutarimu išbraukiame, arba juos svarstome.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto, jeigu norime, kad jūsų minėti projektai įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, yra pasakyta, kad jie tokiu atveju turi būti svarstomi ir priimami kartu su biudžetu. Tai todėl vis dėlto juos reikia palikti kartu su biudžeto projektu. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tai norėjau pasidžiaugti. T. V. Raskevičius, tikrai žmogus daro pažangą, profesionalas žmogus, ir jisai ne tik degina genderistines knygas, bet degina ir valdančiosios daugumos pamatus. Sveikinu jį praregėjus.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės daugiau pasisakymų nėra. Taigi pagal priimtą sprendimą išbraukiamas 1-2 punktas, tai yra pagrindinis ir du lydimieji. Žinoma, mes į rytinį posėdį, natūralu, atkelsime ir siūlysime svarstyti kažką iš vakarinio posėdžio. Pranešėjai gali ruoštis. Turiu omenyje ir ministrus, kurių pateikimai buvo vakariniame posėdyje.
Dabar gal galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, natūralu, iš vakarinio projektai bus keliami į rytinį. Balsavimo intervalas išlieka, kaip nurodyta rytiniame posėdyje. Vakariniame posėdyje matysime, kas liks, tai tada vakariniame posėdyje apsispręsime dėl balsavimo intervalų. Kadangi šurmulys, balsuokime, ar patvirtiname darbotvarkę su išbrauktu 1-2 klausimu. Už visą darbotvarkę su išbrauktu 1-2 klausimu.
Už – 109, prieš – 2, susilaikė 8. Darbotvarkė patvirtinta.
Taip pat, tikiuosi, bendru sutarimu galėsime priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl sesijos darbų programos papildymo. Kadangi du projektai nėra įrašyti į darbų programą, tai yra 2-20 ir rezervinis 1, kad būtų galima juos svarstyti, reikia įrašyti į sesijos darbų programą. Galime bendru sutarimu? (Balsas salėje „Galime!“)
Ir R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu, gerbiamas pirmininke, pasitikslinti, kaip bus su balsavimo langu: ar lieka tas pats, ar mes keičiame ir tą laiką?
PIRMININKAS. Ne, balsavimo lango nekeiskime, tiesiog užpildysime rytinę darbotvarkę klausimais iš vakarinio posėdžio, nes žmonės yra susiplanavę laikus pagal balsavimo langą. Tai aš į tai labai atsakingai žiūriu. Galime protokoliniu nutarimu bendru sutarimu papildyti darbų programą? Papildome, nematau prieštaraujančių.
10.21 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3243 (pirmasis svarstymas)
Tai pradedame tada nagrinėti darbotvarkės 1-3 klausimą – 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3243. Pirmas svarstymas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Kviečiu į tribūną.
Kol pranešėjas ateis – A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien pas mus lankosi Vilniaus Žėručio pradžios mokyklos ketvirtokai. Paplokime jiems. (Plojimai)
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 8 dieną apsvarstė pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti pačiam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Diskutuoti čia niekas neužsirašė, dėl motyvų pažiūrėsime. Kadangi po pirmo svarstymo nebalsuojama, tai daugiau čia mes nieko kol kas dėl šio projekto ir neturime nuveikti.
Tai tuomet jau žiūrime į vakarinį posėdį ir, kaip įprasta, pirmiausiai sutaupius laiko kviečiame pristatyti rezervinį klausimą, jeigu salėje yra A. Bagdonas. Nematau salėje A. Bagdono, bet matau ministrę M. Navickienę. Gal ji galėtų pristatyti 2-18 klausimą – Užimtumo įstatymo pataisų projektą ir daug lydimųjų?
10.23 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3257, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3258, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3259, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 221 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3260, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3261, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3262, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3263, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3264, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3265 (pateikimas)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke. Netikėtai, bet bandysiu, tiktai reikėtų skaidrių, reikėtų skaidrių mano pristatymui. Na, aš galiu bandyti be skaidrių, jeigu kolegoms laiko prasme…
PIRMININKAS. Turbūt žodžiu viską pristatysite išsamiai, nereikės ir tų skaidrių.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerai, kolegos. Tuomet teikiu Seimui tuos daugelio įstatymų projektų pakeitimus. Tai vieni iš pagrindinių tikslų yra padidinti socialinių partnerių įsitraukimą, priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių; taip pat užtikrinti racionalesnį šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimą; skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje bei padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą.
Kaip atrodo realybė ir nuo ko mes atsispiriame? Šiandien skaičiai tikrai šokiruoja – apie 200 tūkst. suaugusių asmenų Lietuvoje turi skolų. Sakykime, grubiai kas dešimtas suaugęs žmogus. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai.
Kodėl tie žmonės nedirba? Seniau buvo vykdyta apklausa, apie 75 % atsakė, kad juos grįžti į darbo rinką demotyvuoja per didelės išskaitos iš minimalios mėnesinės algos. Iš tų, kurie dar dirba, net 62 % uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą. Per dieną lieka mažiau nei 15 eurų į rankas, jeigu dirbi legaliai ir esi skolininkas. Matome, kad dėl to skolininkai greitai iškrenta iš darbo rinkos, situacija tik blogėja. Šiaip turime apie 4 mlrd. eurų skolų. Per 2022 metus buvo išieškota tik 6 %, tai yra apie 225 mln. eurų, o skolų padidėjo dar apie 600 mln. Vadinasi, turime pripažinti, kad situacija dėl skolų išieškojimo ir dėl žmonių motyvacijos dirbti yra tikrai negera ir ją reikia taisyti.
Ką mes siūlome? Mes siūlome ir griežtinti tam tikrus reguliavimus, bet kartu ir didinti paskatas. Dabar kalbant apie sugriežtinimus. Siūlome reikšmingai sugriežtinti baudas už nelegalų darbą: tris kartus padidinti minimalias baudas, maksimalią baudą siūlome nuo apyvartos iki 0,5 mln. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 1 mln. eurų. Tokias griežtas baudas palaikė darbuotojų atstovai, nes už nelegalų darbą turi būti pati griežčiausia atsakomybė.
Kitas griežtinimas būtų pažeidėjų viešinimas. Tikslas – Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje būtų viešinami nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjai, kad darbuotojai ir planuojantieji įsidarbinti galėtų pasižiūrėti, ne tik koks vidutinis darbo užmokestis, vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas, bet ir ar darbdavys yra baustas už nelegalų darbą ar kitus pažeidimus.
Kokios yra paskatos? Paskata legalizuotis. Tikslas nėra surinkti baudas. Tikslas yra, kad žmonės dirbtų legaliai. Todėl įstatyme yra numatyta: jeigu pagauna dirbusį nelegaliai, tai darbdavys privalo įforminti darbuotoją ir pranešti „Sodrai“. Jau dirbo, buvo sutartas atlyginimas ir funkcijos, tiesiog nebuvo pranešta „Sodrai“ ir nebuvo mokami mokesčiai. Jeigu iki baudos paskyrimo darbdavys praneša „Sodrai“ ir legaliai susimoka trijų minimalių mėnesinių atlyginimų baudą, bauda bus minimali, o už pakartotinį bus šeši minimalūs mėnesiniai atlyginimai. Toks principas jau yra užsieniečiams, dirbantiems nelegaliai. Tokį patį principą perkeliame ir lietuviams.
Kitas pagerinimas darbdaviams – už smulkesnius pažeidimus mažesnės baudos. Šiuo metu yra labai griežtai parašyta, kad bet koks, net ir smulkus, užsieniečių įdarbinimo pažeidimas yra laikomas nelegaliu darbu. Pavyzdžiui, LDU pranešimo teikimas „Sodrai“ apie užsieniečio įdarbinimą neturėtų būti laikomas nelegaliu darbu, nes darbdavys būna pranešęs, kad užsienietis dirba, kiek uždirba ir sumoka mokesčių, bet tik to papildomo LDU pranešimo nebūna pateikęs.
Darome ir daugiau techninių pakeitimų. Pavyzdžiui, į skaidriai dirbančiojo ID integruojame, kad tai būtų laikoma nelegaliu darbu. Dabar yra du atskiri institutai ir pažeidimai už nelegalų darbą ir už darbą be skaidriai dirbančiojo ID. Liktų vienas – nelegalus darbas. Tai leis greičiau ir efektyviau atlikti nelegalaus darbo patikrinimus. Tad siekiame, kad patikrinimų būtų dvigubai daugiau, nei padarydavome anksčiau, o minimalios sankcijos išaugtų bent tris kartus.
Kita paketų sritis yra paskatos dirbti. Toliau mes skatintume dirbti legaliai sumažindami išskaitų dydžius, kad apsimokėtų dirbti. Tikslas – kai tampa skolininkais, skolininkai ir toliau dirbtų, toliau mokėtų mokesčius ir grąžintų skolas, ir kurtų ekonominę vertę. Patys antstoliai minėjo, kad jei skolininkas per dvejus metus nesugrąžina skolų, tai jis jų ir nesugrąžins, nes iškrenta iš darbo rinkos. Siūlome sumažinti išskaitą iš minimalios algos nuo 20 ir 30 % iki 10 %, nuo minimalaus mėnesinio atlygio iki dviejų minimalių mėnesinių atlygių. Būtų 30 % vietoj 50 %, o virš dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų liktų 50 %, kaip yra dabar. Kadangi pragyvenimui jau lieka daugiau, tai ir didesnė dalis turi eiti kreditorių skoloms grąžinti.
Labai svarbus aspektas, kad jautriems skolininkams, tai yra jautriems kreditoriams, niekas nesikeis, tai išlaikymas žalai, pavyzdžiui, už sveikatos sutrikdymus ar nusikaltimus, taip pat ir alimentų mokėjimas, kad vienišos mamos ir vieniši tėvai ir toliau liktų apsaugoti. Tai čia niekas nesikeičia. Taip pat atsiranda šiuose įstatymų projektuose vadinamosios skolų atostogos, kai asmuo, ilgiau nedirbęs, kad jam atsirastų paskata grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, turėtų galimybę taikyti iki 12 mėnesių skolų atostogas, tačiau ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus. Detalesnę tvarką numatysime Užimtumo tarnybos tvarkose, suderintose su teisingumo ministru. Atsiprašau, ministre.
Dar vienas pakeitimas, kuris yra labai svarbus, tai yra kad daugiau asmenų išsaugotų paskutinį būstą. Šiuo metu Civilinio proceso kodekse yra numatyta niekuo nepagrįsta 4 tūkst. eurų suma. Tuomet, kai skola neviršija šios sumos, skola nėra išieškoma iš paskutinio būsto, o kai viršija šią sumą, jei neįrodo, kad skolą grąžins per 18 mėnesių, galima žmogų išmesti iš paskutinio būsto. Buvo įvairių diskusijų šiuo klausimu, kokia turėtų būti ta suma, tai šiuo metu yra pasiūlytas kompromisinis variantas padidinti ribą iki dešimties minimalių mėnesinių atlygių, tai yra iki 9 tūkst. 240 eurų. Nors suma vis tiek net neturi kokio nors konkretaus pagrindimo, tai būtų reikšmingas pakėlimas, o įvertinus teisinę techniką, suma automatiškai bus indeksuota, todėl nereikės jos nuolatos peržiūrėti. Norime, kad neaugtų rizika ypač pažeidžiamoms grupėms netekti paskutinio būsto, tai tokiu būdu užbėgame problemai už akių.
Žiūrėkite, atsirado net skaidrės, tai galėčiau turbūt paskutinį savo akcentą iliustruoti jau ir skaidrėmis. Tai čia dar grįžtu ir parodau tada, kad daugiau asmenų išsaugotų paskutinius namus, geresnes užimtumo sąlygas, ką mes taip pat reglamentuojame šiuo įstatymų paketu. Kartu einame su pakeitimais, susijusiais su užimtumu. Kadangi Užimtumo įstatymas ne tik apie nelegalų darbą, tai keičiame ir remiamas grupes, siekiame suderinti su Europos Sąjungos reglamente nustatytomis remiamomis grupėmis. Mūsų grupės yra platesnės, daugiau jų įrašyta, deriname, nes turėjome diskusiją su Konkurencijos taryba, ar parama bedarbiams, pavyzdžiui, profesinis mokymas, yra valstybės pagalba, ar ne. Sprendimas buvo, kad jei ir yra valstybės pagalba, tai ji yra leidžiama, todėl remiamos grupės turėtų būti tokios pat, kaip ir reglamente. Štai matote, pasirodo, paskutinė jau čia skaidrė buvo.
Kolegos, trumpai dar kartą sugrįžtu prie projekto esmės ir noriu pasakyti, kad einame su keliais pagrindiniais pakeitimais. Vienas iš jų yra bausmių griežtinimas, tačiau nubausti nėra tikslas, tikslas yra, kad žmonės dirbtų legaliai. Dabar matome, kad skolų išieškojimas neveikia efektyviai, taip pat matome, kad daugelis žmonių nėra motyvuoti grįžti į darbo rinką būtent dėl per didelių išskaitų, todėl siūlome šią situaciją keisti iš esmės. Prašau jūsų, kolegos, po pateikimo priimti šiuos įstatymų pakeitimus ir toliau diskutuoti komitetuose.
PIRMININKAS. Taip. Galėjote, jeigu dar reikėjo ką nors pasakyti, ir ilgiau kalbėti, nes čia daug projektų… (Balsai salėje) …bet klausimais, atsakymais turbūt papildomai viską išsiaiškinsime. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Nenorite klausti? Viskas aišku. Tuomet L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, suprantu, iš tikrųjų daugiau akcentas dedamas į skolos išieškojimą. Čia yra labai didelis paketas ir būtent Civilinio proceso kodeksas yra, man atrodo, daugiau akcentas, aišku, kad jie išeitų į rinką ir pradėtų dirbti. Prašom pasakyti, aš ten pažiūrėjau tuos procentus ir taip toliau, kiek yra skolininkų – didelis skaičius, tai yra kokią dalį sudaro daugiausia tie, kurie nemoka vaikams išmokų, tai yra vadinamųjų, kaip anksčiau mes sakydavome, vaiko išmokų, tai yra alimentų? Jie dažniausiai vien dėl to ir nedirbdavo arba nelegaliai dirbdavo, kad nemokėtų nei valstybei, nei savo šeimą, vaikus išlaikytų. Gal galite pasakyti, koks yra procentas bylų, nes manau, kad čia yra labai didelis procentas būtent tų bylų?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, konkretaus skaičiaus neturiu, negaliu jums pasakyti, galėsiu patikslinti. Jisai nebus pats didžiausias iš visų skolininkų, bet, kaip ir minėjau, šitos apimties įstatymų projektai nepalies būtent įsiskolinusiųjų dėl alimentų, nes jų situacija nesikeis. Tie, kurie yra įsiskolinę savo šeimos nariams už vaikų išlaikymą, ir tie, kurie yra nubausti dėl nusikalstamų veikų, sveikatos sutrikdymo ir panašiai, tie žmonės ir toliau mokės didesnes išskaitas iš savo minimaliosios algos.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, norėjau pasiteirauti dėl nelegalaus darbo ir samdančio asmens atsakomybės. ID kortelės yra puiku, bet dabar jūs norite užkrauti Darbo inspekcijos funkciją asmenims – jie turės kontroliuoti ir dar gaus baudas. Jeigu atvažiuos genėti šakas kokios želdinių priežiūros įmonės su savo darbuotojais, atvažiuos santechnikas su kokiu padėjėju pakeisti čiaupą ar dar kažką, savininkas turės patikrinti visus. Tai ar nemanote, kad čia prasilenkia net ir su elementaria logika visos jūsų iniciatyvos, viešai komunikuojamos jūsų ir jūsų viceministrų? Aš tokio dalyko nelabai suprantu – yra Darbo inspekcija, tegul ir rūpinasi, o ne samdančio asmens atsakomybė ir dar visokios baudos primetamos jam. Kodėl jis turi dirbti už Darbo inspekciją?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Man atrodo, kad atsakomybė turbūt yra bendra, nes ir dabar yra pagal reguliavimą, net jeigu užsakovas yra fizinis asmuo, už samdomą darbą statybvietėse yra baudžiamas jau pagal dabartinį reguliavimą. Bet kalbant apie pačius patikrinimus, jeigu su įmone, tai darbuotojų nereikės tikrinti, bet jeigu individuali veikla, tai tą statybininko ID… Jūs gal pats esate bandęs, jeigu nesate bandęs, galite pabandyti, yra tikrai labai labai paprasta patikrinti, nes yra sukurtas mechanizmas, kaip ir dėl buvusio galimybių paso. Skirtingas nuomones apie jį turėjome, bet tikrai patikrinti buvo paprasta. Tai lygiai tas pats principas yra čia – tu gali patikrinti tai per keletą minučių. O būti atsakingam greičiausiai, nesvarbu, ar samdai darbuotoją, ar samdai pagal individualią veiklą dirbantį asmenį, reikėtų. Juo labiau kad, kaip ir minėjau, ir dabar jau yra fiziniams asmenims, samdantiems žmones statybvietėse dirbti pagal individualią veiklą, tam tikros baudos reglamentuotos.
Bet aš siūlyčiau į šitą projektą vis tiek žiūrėti bendrąja prasme. Galėsime komitetuose diskutuoti, ar ne, vienos ar kitos nuostatos galės būti tobulinamos. Bet jeigu mes sau keliame tikslą, kad tas šešėlinis dalykas mūsų valstybėje turėtų būti kuo mažiau toleruojamas, kuo daugiau turėtų būti legaliai dirbančių asmenų, tai šie projektai irgi yra apie tai. Aš kviečiu diskutuoti toliau komitetuose.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man peršasi kitas klausimas šalia jūsų pateikto dėl paties šešėlio išaugimo grėsmės. Akivaizdu, kad tai jau bus, nes eina žmonės šniūrais į biurus pas Seimo narius, vienmandatininkus, daugiamandatininkus ir panašiai, dėl savivaldybės būsto išperkamosios nuomos. Nemažai šeimų turi ir smulkius verslus ir jie akivaizdžiai jau sako – mes trauksimės. Ar čia irgi nereikėtų pagalvoti apie tai? Aišku, klausimas kitas, bet jisai yra giminingas vis dėlto, kalbant apie šešėlinį.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nelabai gerai supratau jūsų klausimą, bet mano atsakymas būtų toks bendresnis, kad visose srityse turėtume ieškoti paskatų, kad žmonės turėtų motyvaciją dirbti, užsidirbti, nesitraukti į šešėlį, o jeigu yra šešėlyje, kad turėtų daugiau galimybių iš jo sugrįžti. Visi šitie projektai, kuriuos jums šiandien pateikiau, ir yra su tuo susiję: su žmonėmis, kurie uždirba minimalųjį mėnesinį atlygį, dėl išskaitų sumažinimo, lygiai taip pat dėl atsakomybės už nelegalų darbą griežtinimo. Dėl išperkamosios nuomos konkrečiai aš čia sąsajų gal dabar neįžvelgčiau ir nematyčiau, bet galėsime padiskutuoti apie bet kokias jūsų mintis, kurios galėtų skatinti mažinti nelegaliai dirbančių skaičių Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pateikimą. Tikrai daug gerų dalykų. Pereiname nuo, kaip sakoma, respublikinio lygio į pasaulinį lygį su baudomis. Aš manau, kad tai yra teisinga, nes daug įmonių dirba ne tik mūsų rinkoje, bet ir aplink.
Bet mano klausimas būtų dėl tokio vieno teoriškai gero sprendimo, bet kaip jūs jį arba kaip jį įgyvendins tas, kas privalės įgyvendinti? Tai yra 56 straipsnio 4 dalis. Pagal ją darbdavys, pas kurį dirbo nelegalas, po to turi vis tiek pranešti „Sodrai“, prisipažinti, kad pas jį 2 savaites ar 3 mėnesius dirbo, sumokėti mokesčius. Ši dalis man labai, taip sakant, grynai teoriška. Praktiškai koks darbdavys prisipažins, kad jis 2 savaites turėjo darbuotojus, nemokamai dirbančius nelegaliai, ir dar pats pasirašys, taip sakant, pasimuilins kilpą, užsidės ją ant kaklo ir nušoks nuo taburetės. Tai ar įmanomas šis dalykas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad įmanomas, nes… Kodėl darbdavys turėtų tą daryti? Jeigu norėtų atsipirkti minimalia bauda, nes kitu atveju… Jeigu jis visą tą dalyką padarytų: praneštų „Sodrai“, sumokėtų atlyginimą, pripažintų, kad tai buvo darbo santykiai, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jam nepavyko skaidriai to žmogaus įdarbinti arba tinkamai apie tai informuoti, jis tada turėtų mažiausią minimalią baudą, kurią mes siūlome, nuo trijų minimaliųjų mėnesinių atlyginimų. Tokia ir būtų paskata, kad iš karto jisai negauna maksimalios baudos arba didesnės baudos, o gauna minimalią, jeigu pripažįsta, susitvarko, deklaruoja, kaip krikščionis mušasi į krūtinę ir sako, kad daugiau tai nepasikartos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų skolos žmonėms yra labai sunki problema, tačiau čia galima įžvelgti, kad lazda irgi turi du galus. Yra siūlomas mažinti skolų išskaitymas grąžinant, kiti dalykai švelninami. Sakykite, ar tai nepaskatins žmonių nebijoti skolintis, skolintis neatsakingai ar nemokėti mokesčių už suteiktas paslaugas?
O kitas dalykas, skolų grąžinimo sušvelninimas vis dėlto blogins sąlygas toms įmonėms, kurioms jie yra skolingi, išgyventi. Kaip jūs į tai atsakytumėte?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš gal atsakyčiau jums nuo to, nuo ko ir pradėjau, kad jeigu šiandien pagal skaičius mes matytume, kad mūsų efektyvesnė situacija, tai turbūt būtų galima kelti sau tokį klausimą, retorinį klausimą. Bet kai dabar mes matome, kad yra 4 mlrd. eurų įsiskolinimų visų nedirbančių asmenų ir turinčių skolų, iš dešimties septyni beveik, ar ne, yra nedirbantys, išieškoma per metus 225 mln. ir papildomai prisiskolinama dar 600 mln. eurų, tai jeigu tie skaičiai bent šiek tiek būtų efektyvesni… Mes matome, 6 % yra išskaičiuojama, yra išieškoma. Vadinasi, mes neturime tokio reguliavimo, kuris ir dabar apgintų skolintojų teises arba interesus, ir mes čia turime kompleksiškai peržiūrėti šią situaciją. Juk jeigu žmogus grįš į darbo rinką, kad ir už minimalųjį mėnesinį atlyginimą, ir tos išmokos vis tiek išliks, išskaitos, tai bus bent šiokia tokia viltis ir kitai pusei atgauti dalį savo skolintų pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Apsispręsime dėl šio paketo per numatytą balsavimo intervalą. Dabar, kadangi sulaukiu klausimų iš kolegų Seimo narių, kaip čia ką mes svarstysime, aš tik akcentuosiu, kad Sveikatos draudimo fondo biudžetą, „Sodros“ biudžetą, Europos Parlamento rinkimų datą, čia ir Pensijų anuitetų fondo biudžetą svarstysime vakariniame posėdyje tikrai. O iš kitų klausimų, kas yra vakariniame posėdyje, pagal situaciją žiūrėsime, ką galima apsvarstyti dabar.
10.46 val.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3256 (pateikimas)
Darbotvarkėje pirmas toks įrašytas 2-6 klausimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3256. Pranešėja – ministrė A. Armonaitė. Pateikimas.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, pristatau jums Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas yra atkurti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos plotą iki 1 tūkst. 54 hektarų, kai prie dabartinio Kauno LEZ teritorijos ploto, kurį dabar sudaro 534 hektarai, prijungsime, na, ateityje 520 hektarų papildomą teritorijos plotą ir taip įkursime aukštos pridėtinės vertės verslą.
Pagrindiniai motyvai. Esamas 534 hektarų teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklą, todėl reikia inicijuoti paties pirminio LEZ teritorijos ploto atkūrimo klausimą. Tai reiškia, kad Kauno LEZ turi būti sudaromos sąlygos išsinuomoti iš valstybės 1 tūkst. 54 hektarų teritoriją, kaip ir buvo numatyta 1996 m. spalio 22 d. Kauno LEZ įstatyme. Vadinasi, mes padidiname Kauno LEZ teritoriją 520 hektarų, na, taip, kaip tai buvo numatyta anksčiau.
Noriu pabrėžti, kad šiame įstatyme mes nenumatome konkrečių teritorijų ir šiuo įstatymu konkrečios teritorijos nėra paimamos. Yra tiktai čia, įstatymo aiškinamuosiuose dokumentuose, numatytos preliminarios galimos teritorijos. Bendras įstatymo įgyvendinimas, jo įsigaliojimas numatytas iki 2026 m. gegužės 1 d. Būtent iki 2026 m. balandžio 30 d. bus konkretūs sklypai ir konkrečios teritorijos parenkamos keičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimą, kuris ir reguliuoja Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimą.
Viso šito esmė yra ta, kad, kai investuotojai ateina, iš esmės mums reikia tvarkingų sklypų, išvystytų teritorijų. Dabartinėje teritorijoje yra iš tikrųjų reikšmingų apribojimų, reikšmingų problemų. Ne visą tą teritoriją galima panaudoti būtent investicijoms, dalis yra pelkynai, durpynai, dalis naudojama infrastruktūrai ir panašiai. Galėsiu detalizuoti, jeigu bus įdomu. Prašau palaikyti įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Dabar klausimai. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš noriu paklausti keletą klausimų. Pirmiausia, ar yra potencialių investuotojų, kurie yra susidomėję teritorija, ir ar yra kokių nors kriterijų, kurie nustato, kokiems investuotojams būtų suteikiamas prioritetas įsikurti? Taip pat klausimas… Aš asmeniškai gaunu nemažai skundų iš gyventojų dėl šiuo metu egzistuojančių Kauno LEZ problemų dėl ekologijos, sakykime. Ar nekils konfliktas, plečiant šią zoną dar 500 hektarų, su gyventojais, kurie jau iš tiesų yra šiuo metu priartėję prie Kauno LEZ? Ar buvo kokia nors diskusija?
A. ARMONAITĖ (LF). Labai ačiū. Man atrodo, labai svarbūs klausimai. Konkrečių investuotojų, kurie domisi teritorija vadinamajame, kaip mes sakome, pipeline’e, visada yra. Ypač gal galėčiau išskirti šiuo metu ir gynybos įmones, nes visai neseniai panaikinome ribojimą ir draudimą kurtis gynybos pramonės įmonėms laisvųjų ekonominių zonų teritorijose. Pats Kauno LEZʼas, mano vertinimu, vis tiek daugiau specializuojasi automobilių industrijos sprendimų srityje. Tai ir „Continental“, ir „Hella“, ir lietuviškos įmonės, tokios kaip „Elinta“ ten yra įsikūrusios. Matyt, aš vertinčiau, kad toks kaip klasteris tose teritorijose ateityje ir turėtų formuotis.
Dabar dėl ekologijos. Kiekviena pramoninė teritorija prieš jos vystymą turi būti aptarta su bendruomene ir tai turi būti padaryta ne fasadiškai ar procedūriškai, bet iš tikrųjų. Tai yra mano asmeninis vertinimas. Aš manau, kad investicijų pritraukimas tik dėl to bet kokia kaina, nesitarus su gyventojais, neįvertinus žalos gamtai ir taip toliau, nėra tvarus ir jis ilguoju laikotarpiu gali turėti daugiau žalos. Dėl to kiekviena plėtra, įskaitant ir naujas teritorijas, turi būti aptarta su kaimyniniais gyventojais. Tik aš dar pabrėšiu, kad jeigu kalbame apie pačias tas preliminariausias teritorijas, kuriose galbūt ir plėstųsi Kauno laisvoji ekonominė zona, tai tikrai ne šalia visų tų teritorijų yra gyventojų ir, matyt, tai yra gerai. Tikiuosi, atsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Panašus buvo klausimas, nes norėjau paklausti dėl žaliojo kurso prioritetų. Kaip supratau, ir atsakėte. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Mes žinome, kad laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje pradėjo atsirasti jau prieš tris dešimtmečius. Gal galite, gerbiama ministre, pasidžiaugti, ką jos davė Lietuvai, darbo vietų, kaip ekonomiką sustiprino ir kokia nauda iš jų yra, ir kiek mes turime dabar skirti dėmesio, kad jas toliau vystytume? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Laisvosiose ekonominėse zonose kuriasi gerai apmokamos darbo vietos ir nemažai įmonių, tiesą sakant, kurios garsina Lietuvą jau dabar, ten yra įsikūrusios. Aš gal dėl Kauno LEZʼo konkrečiai, čia turiu skaičius, jums galiu pasakyti. Pavyzdžiui, nuo 2010 metų iki 2022 metų buvo sugeneruota 104 mln. eurų, o vien tik per praeitus metus – 33,4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio. O kur dar bendras indėlis į ekonomikos augimą, BVP, pelno mokestis ir kiti dalykai. Jeigu imtume naują dešimtmetį, nes vis tiek labai svarbu yra kalbėti apie ateitį, būsimosiose teritorijose su egzistuojančia teritorija gali būti sukurta virš 16 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų. Man atrodo, tai yra svarbi statistika.
Dar daugiau pasakysiu, kad Lietuvoje egzistuoja ne tik laisvosios ekonominės zonos, bet ir žaliasis koridorius didžiosioms investicijoms. 2021 metais startavome su šituo reguliavimu siekdami įmones pritraukti ir auginti, tai per tą laiką jau yra pasirašyta 11 projektų, o vidutinis atlyginimas tose įmonėse yra nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, ypač ir regionuose. Man atrodo, tai yra geri rezultatai. Tikiuosi, kad augsime toliau.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs turbūt nepamenate pačios Kauno laisvosios ekonominės zonos pradžios, tai aš jums priminsiu. Tiesiog buvo žemė, susipirko Kauno miesto politikai, tada įkūrė laisvąją ekonominę zoną ir brangiai pardavė tam LEZʼui tą savo turtą. Dabar plėtra maždaug 500 hektarų, rodos, taip? Tai kas dabar valdo tą žemę ir kokia kaina sutarta parduoti LEZʼui?
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, dar kartą pasikartosiu, kad teritorijos yra tiktai preliminarios, jos nėra numatytos įstatyme ir Seimas nereguliuoja teritorijų. Teritorijos yra numatomos, bus numatytos Vyriausybės nutarime, kai jau bus visi sprendimai priimti. Preliminariai galiu pasakyti, pavyzdžiui, vienas iš sklypų, kuris galėtų būti ir Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija, priklauso vienam iš universitetų. Universitetai Lietuvoje, pasirodo, turi daug žemės ir yra nemaži žemvaldžiai taip pat. Tikimės, kad su švietimiečiais diskusija irgi bus produktyvi, bet tikrai atsižvelgsime į visų poreikius.
O, taip, žinoma, neprisimenu Kauno LEZ steigimo, buvau tuo metu mokykloje. Bet, man atrodo, dirbame su tuo, ką turime – dabar Kauno LEZʼas auga, didieji investuotojai yra ten įsikūrę, didžiuojasi, patenkintos ir Vokietijos kompanijos, kurios ten veikia, ir amerikiečių kompanijos, ir, kas man labai svarbu, lietuviškos kompanijos.
PIRMININKAS. Dar paklaus L. Savickas, nes kažkaip dingo iš mūsų sistemos.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, posėdžio pirmininke, iš tikrųjų dingo iš sistemos, tai gal po to pažiūrėsime, kodėl. Klausimas labai paprastas. Gerbiama ministre, iš tikrųjų smagu žiūrėti, kad LEZʼai pagaliau reabilitavo savo įvaizdį, kuris tikrai pačioje pradžioje nebuvo pats geriausias: visi kvestionavo, kad čia tiktai avys ganosi ir niekas ten daugiau nevyksta. Iš tikrųjų, šiandien LEZʼai baigia pasiekti savo ribas. Tai yra priemonė, kuri, mano supratimu, turėtų būti toliau plėtojama, tęsiama, nes pasiteisino. Tai klausimas, kas laukia po to? Šaunu, manau, susitvarkysime su Kauno LEZʼo pataisomis, praplėtimu. Kas toliau? Koks bendras matymas tolesnių LEZʼų korekcijų, kalbant ne tik apie Kauną? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Matyt, toliau reikia galvoti apie tvarias investicijas ir, kaip ir ponia L. Girskienė akcentavo, tas augimas ir investicijų pritraukimas turi būti pirmiausiai žalias ir suderintas su gyventojais. Bet dar kartą galiu pabrėžti, kad yra ne tik laisvosios ekonominės zonos, – yra didžiųjų investicijų pritraukimo schema ir vietiniams, ir užsienio investuotojams, kuri galioja nuo 2021 metų. Gigainvesticijos padaro Lietuvą viena didele laisvąja ekonomine zona, kur yra daug galimybių augti, mažiau biurokratijos ir įmonės jau naudojasi. Sakyčiau, naudokimės šitais instrumentais, kuriuos turime. Aišku, yra labai svarbu investuoti į infrastruktūrą, ne tik į žmones, kas yra esmė, bet ir į infrastruktūrą, energetikos infrastruktūrą, ypač tai darome bendromis pastangomis su mūsų energetikos įmonėmis ir ministerija.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra? Ačiū. Dabar dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Apsispręsime dėl projektų per balsavimo intervalą.
10.58 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 291, 293, 295, 296 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2604 (pateikimas)
Tikėjausi, kad galėsiu pakviesti A. Gedvilienę, kuri čia visą laiką buvo. Jeigu ji… Jeigu A. Gedvilienė baigtų pokalbį su R. Žemaitaičiu, galėtų pristatyti Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą Nr. XIVP-2604. Darbotvarkėje buvo 2-21 klausimas. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes su kolegomis: A. Petrošiumi, A. Vyšniausku, E. Dobrowolska ir S. Gentvilu, teikiame ANK keleto straipsnių pakeitimo projektą. Jis yra parengtas bendradarbiaujant su aplinkosaugos specialistais, kurie skundžiasi dėl to, kad dabar baudos yra per mažos už mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimus ir verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus ir kai kuriais atvejais demotyvuoja aplinkosaugininkus ir motyvuoja brakonierius brakonieriauti. Tai šiuo metu ANK 291 ir 293 straipsniuose numatytos sankcijos neefektyvios ir duoda neigiamą arba priešingą atgrasymui efektą, nėra užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai. Pavyzdžiui, Lietuvoje intensyviai viešai skelbimuose, spaudoje ir panašiai vykdoma prekyba tinklais, tinklai įsigyjami ir paštu. O sodybose, kurios yra prie ežerų, neretai randama nelegalių žvejybos tinklų. Bauda, aptikus pažeidėją, yra nuo 60 eurų, o surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu – tetraukia tik 30 eurų. Tokio pobūdžio pažeidimams nustatyti skiriama daug laiko sąnaudų, kaštų tyrimo ir duomenų rinkimo įrodymų. Tuo tarpu 30 eurų bauda nėra nei atgrasanti, nei pareigūnus motyvuojanti eiti ir dirbti.
Dar šiek tiek faktų apie tai, kokios yra neefektyvios mūsų baudos, jos neatgraso pažeidėjų. Pavyzdžiui, 18 kartų pagautas žmogus, jo padaryta žala vien per paskutiniuosius dvejus metus – 15 tūkst. 300 eurų. Kitas žmogus pagautas 15 kartų, padaryta žala – 15 tūkst. eurų. Dar vienas atvejis: devyni kartai per metus, padaryta žala – 13 tūkst. eurų.
Baudos yra tikrai mažos. Todėl siūlome padaryti pakeitimus. Jie yra išrašyti, kelis pagarsinsiu. Minimali bauda už mėgėjų žvejų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą būtų nuo 30 iki 90 eurų, dabar tesiekia nuo 10 iki 60 eurų. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant du ir daugiau kartų viršytą mėgėjų žvejybos įrankių limitą, užtrauktų baudą nuo 200 iki 500 eurų. Taip pat numatomas ir įrankių konfiskavimas. Mėgėjų žvejų taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtrauktų baudą nuo 600 iki 1 tūkst. 500 eurų. Taip pat numatytas privalomas įrankių konfiskavimas, dabar yra tiktai bauda nuo 100 iki 300 eurų. Mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekyba ir įsigijimas užtraukia baudą nuo 180 iki 580 eurų. Dabar yra tiktai nuo 90 iki 290 eurų.
Keičiame nemažai straipsnių. Aš tikiuosi, kad šie pakeitimai privers brakonierius mesti šitą amatą, o aplinkosaugininkus labiau motyvuos, kai jie matys, kad jų dirbamas darbas atneša tikrai dideles baudas, o ne 10 ar 20 eurų. Labai prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Klausimai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš pradžių buvau net neužsirašiusi. Gerbiama Aiste, man toks truputėlį… visą laiką baudos, baudos ir jas griežtiname. Gal galite pasakyti skaičių, kiek tokių, iš esmės darančių žalą mūsų gamtai, yra pakartotinai ir taip toliau? Man taip atrodo, žvejai mėgėjai čia tik kiekvienas dėl savęs, o čia, pasirodo, jie yra tiesiog brakonieriai, pardavinėja. Kiek yra tokių nusižengimų, kai turi net nelegalius įrankius, nelegaliai žvejoja, dar neturi pažymėjimo ir panašiai? Pakartotinai ir pakartotinai, jau tampa jiems kaip verslu.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš bandžiau įgarsinti, kiek kartų tas pats žmogus tais pačiais metais būna pagautas už įvairius Mėgėjų žvejybos ar Verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamentas visai neseniai, rugsėjo mėnesį, mums pristatė, kiek yra padaroma pažeidimų, bet šiandien aš tos statistikos neatsinešiau. Bet tų, kurie turi nelegalius įrankius, pardavinėja nelegalius įrankius socialiniuose tinkluose arba kitose erdvėse, tikrai yra. Dabartinės baudos nėra atgrasančios ir aplinkosaugininkai labai aiškiai nurodė, kad dažnu atveju jie nemotyvuojami dirbti, atlikti darbą, nes tu, norėdamas prie ežero ar upės pagauti brakonierių, turi įdėti labai daug darbo, dažniausiai tai darbas yra naktį, kada žmonės eina nelegalia veikla užsiiminėti, o bauda siekia 30 eurų. Tai tas nei atgraso… Aš skaičius galėsiu jums atsiųsti, paprašysiu dar atnaujinti iš Aplinkos apsaugos departamento. Atsiųsime jums skaičius, kad tikrai matytumėte.
PIRMININKAS. V. Semeška klausia.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, jūs tikrai labai aktyviai bendradarbiaujate su žvejų bendruomene, asociacijomis ir apskritai gamtosaugininkais, tai ir matyti, o aš norėčiau pateikti galbūt du klausimus. Vienas iš jų toks: kaip jie vertina dabartines baudas ir tą pasikeitimą, ar derinta ta iniciatyva? Tikrai jūs savo aiškinamajame rašte aiškiai pažymite, kad sankcijos už žvejybos leidimo kainą, jeigu lygintume, yra beveik mažesnės arba beveik tokios pačios kaip pats leidimas. Tai tikrai nėra adekvatu.
Norėjau dar taip pat antrą klausimą užduoti dėl išieškojimo baudų ir skolų: kokia ten yra situacija, ar daug vis dėlto neišieškoma iki galo? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Na, brakonieriai tikrai nėra tie žmonės, iš kurių gali labai daug tikėtis išieškoti. Paprastai jie, kaip ir tie kelių gaideliai, niekad nieko neturi ir vaikykis, taip sakant, vėją laukuose.
Kita vertus, šis įstatymo projektas yra rengtas ir inspiruotas būtent aplinkosaugininkų. Jie signalizuoja, kad mes ne tik kad dažnu atveju pliki, basi gaudome brakonierius, bet ir neturime realiai kuo jiems pagrasinti, tai yra baudos yra tokios mažos, kad yra labai juokingos. Tai dar gerai, kad yra žala gamtai, bet žala gamtai yra tiktai tuo atveju, kada jau pagavai su pagauta žuvimi, kurią jau mes iš gamtos paėmėme. O šiuo atveju, jeigu tu pagavai su tinklu, tai bauda yra tik tokia, kokia yra dabar, ji labai dažnai yra 60 eurų, 30 eurų, o darbo sąnaudos, kurias įdeda aplinkosaugininkai, yra didžiulės. Ir ne tik aplinkosaugininkai, bet ir neetatiniai inspektoriai padeda aplinkosaugininkams. Tos baudos tikrai yra, bet jeigu bauda 30 eurų už tinklą, sakykime, tai žala gali būti padaryta ir už 8 tūkst., jeigu daug, pavyzdžiui, lašišinių žuvų pagauta. Jeigu mes žiūrėtume ir bandytume dirbti preventyviai – paimti ir nubausti žmogų už tą veiklą, kurią jisai daro, tai yra merkia tą nelegalų tinklą, tai nereikėtų mums laukti, kol jisai padarys tą realią žalą gamtai, ir tik tokiu būdu jis būtų atgrasomas.
PIRMININKAS. R. Šarknickas klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Yra ežerai, upės ir jautriausios vietos, kaip rezervatai: Dzūkijos, Žuvinto. Norėjau paklausti: tos kainos, padidintos baudos, kurias ruošiatės padidinti už nelegalią žvejybą, vienodos ar rezervatams taikomos didesnės, jeigu žvejyba yra nelegali? Vis dėlto tai jautriausios zonos, kur vyksta paukščių emigracijos, migracijos ir panašiai. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia yra straipsniai, kurie nenurodo konkrečių vietų, tai yra tiesiog žirklutės nuo–iki, kokią baudą galėtų pritaikyti, bet nėra išskirti rezervatai. Mes taisome ANK tam tikrus straipsnius, bet neįtraukiame ir nenurodome papildomai kokių nors jautrių vietų. Man atrodo, tos pakeltos baudos ir tos žirklutės jau tikrai būtų gana didelės, kad atgrasytų brakonierius nuo nelegalios veiklos.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Motyvai. V. Semeška – už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai čia nėra, matyt, ir klausimo, kad būtina pritarti šiam įstatymo projektui, kadangi dabar esančios baudos yra neadekvačios. Priešingai, reikalauja daug žmogiškųjų resursų, kad ištirtų, surašytų protokolus, o pareigūnams, matyt, net nėra motyvacijos tai daryti, nes jie žino, jog po atlikto didelio darbo bauda tesieks 10 eurų, ir dar didelis klaustukas, ar apskritai jinai bus išieškota. Man atrodo, kad mūsų, visų Seimo narių, pareiga – kiek įmanoma labiau rūpintis gamtos apsauga, mūsų ežerų, upių ištekliais. Pagrindinis tikslas yra ne baudos, o atgrasymas – brakonierius arba ketinantis brakonieriauti, žinantis, kad bauda gerokai patuštins jo kišenes, matyt, susimąstys dėl to. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl projektų per balsuoti numatytą intervalą.
11.11 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995(2) (svarstymas)
Kadangi, matau, salėje D. Asanavičiūtė, kuri šiandien turi lygiagrečiai dirbti komisijoje, sudarytoje su pasaulio lietuvių organizacijų atstovais, tai dabar mes galėtume apsvarstyti 2-16 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2995(2). Svarstymo stadija. Išklausome Švietimo ir mokslo komiteto išvadas, kurias pateiks D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamos kolegės, gerbiami kolegos, taigi mes Švietimo ir mokslo komitete svarstėme keturis pasiūlymus dėl atmintinų dienų, jie, na, buvo sutraukti į vieną projektą. Pirmasis yra dėl gegužės trečiojo penktadienio – Vaiko dienos ir lapkričio 20-osios – Pasaulinės vaiko teisių dienos. Šitas motyvas galbūt daugiausia… šitas klausimas daugiausia sukėlė diskusijų Švietimo ir mokslo komitete. Buvo nuogąstavimų dėl birželio 1 dienos, kurią mes švenčiame nuo tarybinių laikų, minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną, tačiau mes vėlgi komitete svarstėme, kad nedingsta Vaiko diena, o siūlomi keli variantai. Pasiūlymo esmė buvo, kad… Birželio 1-osios šventė atsirado 1949 metais Maskvoje įvykusios tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungoje metu ir nuo kitų metų birželio 1-osios pirmąkart buvo minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ji remiasi 1925 metais Ženevoje vykusia Pasauline vaikų gerovės konferencija, tačiau data nebuvo nurodyta, kada ji turėtų būti švenčiama. Siekiant atsikratyti to sovietinio paveldo yra nuspręsta ir komisijoje pritarta, kad atsiranda gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena. Taigi tai yra puiki terpė švęsti visai šeimai, nes Motinos diena yra pirmasis gegužės sekmadienis, Vaiko diena – trečiasis gegužės penktadienis ir Tėvo diena – birželio pirmasis sekmadienis. Taigi mes per vieną mėnesį visai šeimai nuspręstume suteikti progą tikrai paminėti ir Motinos, ir Vaiko, ir Tėvo dienas. Na, o lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių gynimo diena, kuri taip pat siūloma būtent įvairių vaiko apsaugos institucijų Lietuvoje.
Antrasis siūlymas yra dėl sausio 22-osios, tai būtų 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Tikrai šitas siūlymas jokių prieštaravimų nesulaukė, nes mes turime minėti mūsų išsivadavimo iš okupacijos atmintinas dienas ir dar labiau patvirtinti, kad, na, mes esame nepriklausoma, laisva valstybė.
Trečiasis pasiūlymas. Balandžio paskutinis šeštadienis – Tarptautinė veterinarijos diena ir spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnijos, šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena taip pat nesulaukė prieštaravimų.
Ketvirtasis pasiūlymas. Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Respublikos diena. Vėlgi komiteto sprendimu yra balsuota bendru sutarimu – vienbalsiai ir komiteto narių atskiroji nuomonė nepareikšta. Gerbiami kolegos, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi bendru sutarimu priimta, matau, diskutuoti niekas neužsirašė, tačiau yra motyvų prieš. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Nors užsirašiau prieš, nesu kategoriškai prieš, tiesiog iškeliu tą diskusiją. Žinote, mes kartais turime baubų, kad kas atsirado sovietmečiu, neva viskas bloga. Bet kuriuo atveju, man atrodo, vis tiek mūsų valstybėje jau susiklostė tam tikros tradicijos ir kai kurie, pavyzdžiui, miestai per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį sukūrė savų tradicijų būtent tą dieną. Tarkime, aš esu iš Šiaulių. Šiauliuose turime tikrai labai tradicinę ir didelę šventę būtent tą 1 dieną – Vaikų gynimo dienos proga mažojo šiauliečio šventę. Ji vyksta jau daugiau negu 15 metų ir tikrai tapo didele tradicija mieste, kuris nusidažo geltonai, šeimos dalyvauja. Dideliame renginyje pažymėjimai teikiami būtent vaikams, mažiesiems šiauliečiams. Daugelis net ir dabar, po 15 metų, vis dar turi savo simbolinius puodukus ir panašiai.
Man atrodo, tokiais pakeitimais mes galime sunaikinti tas gražias tradicijas, kurios yra sukurtos jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Be abejo, jūs turbūt galėsite atsakyti, kad niekas netrukdo tos dienos perkelti, tarkim, į trečiąjį gegužės penktadienį, bet dėl to aš ir užsirašiau prieš, kad kartais, atrodo, toks menkas, simbolinis pakeitimas, bet vis dėlto po jo seka daug praktinių dalykų, su kuriais susidurs galbūt ir kai kurios savivaldybės, ir kai kurios įstaigos. Tik dėl to ir užsirašiau prieš būtent motyvuodamas tuos dalykus ir atkreipdamas dėmesį, kad, kaip sakau, kartais tie maži pakeitimai vis dėlto po savęs veda daug kitų dalykų ir netgi tradicijų.
PIRMININKAS. Pati D. Asanavičiūtė dar kartą turbūt argumentuos, kodėl visos pasiūlytos atmintinos dienos yra labai teisingos.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, gerbiamas Jurgi, visos labai teisingos, bet aš užsirašiau tik norėdama šiek tiek pakomentuoti gerbiamą kolegą Domą. Aš suprantu jūsų nuogąstavimą ir tie patys nuogąstavimai buvo Švietimo ir mokslo komitete dėl tarsi naikinamos vaiko dienos, kuri jau tradiciškai nuo sovietmečio (noriu pabrėžti, nuo sovietmečio) įsišaknijo mūsų kultūroje ir mūsų rutinoje. Tačiau ką jūs ir pats pasakėte, ta diena ne naikinama – jinai keliama 2 savaitėmis anksčiau. Tai tikrai nesudarytų techninių kliūčių. Tuo labiau kad atsiranda antra diena – lapkričio 20-oji. Mes dar labiau pabrėžiame, kad vaikas yra svarbu, vaikui šeima yra svarbi, nes kartu su Motinos ir Tėvo diena tą mėnesį, ir ta diena niekaip neišnyksta.
Bet galbūt čia yra svarbus šiek tiek mūsų mąstymo dalykas, tai yra kad mes norime atsikabinti nuo sovietmečio tradicijų, nes tarsi tai yra Ženevos konvencija, bet minėtina būtent sovietmečiu, 1949 metų, po to, kai Lietuva buvo okupuota. Kartais taip giliai įaugusios tradicijos, mes jų tarsi nebeatskiriame nuo gerovės ir nuo mūsų naujos savasties, naujos situacijos. Todėl šitą dieną švenčia tikrai to buvusio sovietinio bloko ir dabar tokio totalitarinio režimo valstybės, o demokratinės valstybės perkelia savo šventę į lapkričio mėnesį. Jeigu mes lygiuojamės į Vakarų demokratijas, aš tikrai siūlau šitą tradiciją šiek tiek pakeisti. Tikrai neskaudės, bet, aš manau, mes turėsime labai puikias dvi šventes.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl projektų per balsavimo intervalą.
11.19 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3205 (pateikimas)
Dabar sudarysime galimybes A. Bagdonui pateikti rezervinį klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3205. Pateikimas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti parengtą įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo rengimą paskatino siekis suvienodinti visų kadencijoms paskirtų valstybės tarnautojų, tiek įstaigų vadovų, tiek karjeros valstybės tarnautojų, kurie nėra įstaigų vadovai, skyrimo antrajai kadencijai tvarką ir principus.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas. Analizuojant aptartą šiuo metu galiojantį ir nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigaliosiantį valstybės tarnybos teisinį reglamentavimą, matyti, kad įstaigos vadovą į pareigas priimančiam subjektui yra suteikiama dispozicija pasirinkti, ar gerai arba labai gerai vertinamas, arba pasiekęs susitarime dėl kadencijos tikslų numatytus rezultatus įstaigos vadovas turėtų ir toliau eiti pareigas, ar į įstaigos vadovo vietą turi būti skelbiamas konkursas, kuriame būtų atrenkamas vadovas naujai kadencijai. Tačiau analogiškos alternatyvos sprendžiant dėl kitų valstybės tarnautojų, kurie nėra įstaigos vadovai, bet taip pat yra priimami kadencijos laikotarpiui į pareigas, priimantis subjektas tokios galimybės neturi.
Vadinasi, įstaigos vadovo sprendimas – šis karjeros tarnautojas ir toliau gali eiti užimamas pareigas, tačiau šis sprendimas turi būti priimtas tik po ilgo ir viešiesiems resursams imlaus proceso – konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo. Taip dirbtinai ribojamos į pareigas priimančio asmens galimybės lanksčiau naudoti personalo formavimo įrankius ir be konkurso organizavimo išlaikyti gerai arba labai gerai vertinamą kadencijai į tas pareigas priimtą valstybės tarnautoją.
Siekiant spręsti pristatytą problemą bei užtikrinti valstybės tarnybos nuoseklumą ir pašalinti nederančius prieštaravimus ir dviprasmiškumus, siekiant leisti efektyviau ir lanksčiau naudoti įstaigos vadovui suteikiamus personalo formavimo įrankius, parengtas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, sudarysiantis sąlygas įstaigos vadovui antrai kadencijai be konkurso pasirinkti kadencijai priimtus karjeros tarnautojus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, diskusijoje jau mes diskutavome. Gal galite įvardinti įstaigas, kuriose yra kadencijoms priimami valstybės tarnautojai? Vadovai, mes jau supratome ir jau žinome, kad yra. Kiek tai gali paliesti ir kurias įstaigas, kad gali būti konkurso būdu ir kadencijai?
Ir antras mano klausimas. Kai sueina 65 metai, tai jiems irgi lygiai taip pat būtų taikomas pagal vertinimą kadencijos pratęsimas, ir po to, jau pasibaigus kadencijai, jie būtų atleidžiami? Kaip iš tikrųjų numatyta?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji kolege, už klausimą. Na, iš esmės valstybės tarnyboje dominuoja neterminuotos sutartys valstybės tarnautojų, tačiau yra pavienių atvejų, kai asmuo yra priimamas terminuotam laiko tarpui. Šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra suvienodinti vadovo, kuris yra priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, priėmimą į darbą, kad jam yra suteikta galimybė pratęsti su juo sutartį arba tokios galimybės nėra pagal dabartinį reglamentavimą. Bet yra, kaip ir sakiau, noras suvienodinti, kad ir žemesnio rango valstybės tarnautojai, kurie yra priimti pagal darbo sutartį terminuotam laikui, turėtų vienodas galimybes – tiek vadovai, tiek valstybės tarnautojai.
Dėl amžiaus, kai yra sulaukiamas pensinis amžius, aš atsakyti jums šiandien negaliu, bet manau, kad jeigu pateikimo stadijoje būtų pritarta tokiam įstatymo projektui, tai komitetai tikrai išanalizavę rastų sprendimo būdų, kad ir tie asmenys, kurie sulaukę vyresnio amžiaus arba jiems dar nesuėjęs tas vyresnis amžius, visgi turėtų galimybę už gerai arba labai gerai dirbamą savo darbą pratęsti dar vienai kadencijai darbo sutartį. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ne visai atsakėte gerbiamai Laimai į klausimą, kam čia yra taikoma, tai aš gal padėsiu. Jeigu aš teisingai supratau, tai yra taikoma teismų kancleriams, galbūt ir kitiems. Nežinau, man, kaip Antikorupcijos komisijos nariui ir už skaidrumą kovojančiam neretai, apskritai kyla klausimas: ar tai nesumažins skaidrumo tam tikrose, sakykime, mūsų valstybės tarnybos vietose? Yra tam tikrų pozicijų, kur norėtų būti iki, matyt, paskutinių dienų valdininkai, ir tas konkursavimas nėra blogas. Jeigu nėra geresnių, konkursą galima laimėti. Klausimas būtų toks: ar vis dėlto nebus pažeidžiamas skaidrumas? Ir ar neprieštarautumėte, kad būtų antikorupcinis šio projekto vertinimas? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už išsamius klausimus. Aš tikrai į klausimą atsakiau. Duomenų, kokiam kiekiui asmenų šitas įstatymo projektas yra skiriamas, aš atsakiau, kad aš tokių duomenų neturiu ir nežinau. Tačiau įvardinau, kad iš esmės dominuoja valstybės tarnautojai, kurie yra laimėję konkursą neterminuotam laikui. Tokių asmenų, kurie turi terminuotas sutartis, yra mažuma, kaip ir vadovų yra gerokai mažiau nei valstybės tarnautojų. Nuo Naujųjų metų įsigalioja naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nauja reforma, kuri priimta šioje kadencijoje. Įstaigų vadovams ne tik didėja darbo užmokestis, tačiau ir už labai gerą darbą suteikiama galimybė dar kartelį gauti terminuotą, tokią pačią sutartį antrai kadencijai. Gali toks pasiūlymas ir nebūti pateiktas, viskas priklauso nuo vadovo, kuris tą darbą dirba. Jeigu dirba labai gerai, tokį siūlymą gali gauti dar vienai kadencijai be konkurso užimti tas pareigas. Tai yra noras šiuo įstatymo projektu suvienodinti galimybes ir žemesnio rango valstybės tarnautojams, kurie yra laimėję konkursą ir turi terminuotą darbo sutartį. Ta prasme jiems atlyginimas net nedidėja iš esmės taip, kaip didėja valstybės tarnautojams. Tai bent šiuo atveju palengvindami tiems asmenims antrai kadencijai darbą mes galėtumėme suteikti, jeigu parlamentas tam pritars pateikimo stadijoje. O šį įstatymo projektą, be jokios abejonės, galima tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau K. Vilkauskas nori klausti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kadangi vadovams suteikta nemažai galių vertinti darbuotojus ir gali tas vadovas įvertinti dėl įvairių priežasčių, net dėl to, kad nelabai lojalus, įvertinti ir kitaip. Kalbant apie atlyginimus, tai irgi vertinant, jeigu labai gerai, tai turėtų būti numatytas ir mokos fondas, ir logiškai turėtų kilti tas atlyginimas, jeigu labai gerai įvertina tą darbuotoją. Tai ar jūs nemanote, kad būtent ir vertinimo atžvilgiu čia reikėtų kažkaip tiksliau pakoreguoti? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju. Labai geras klausimas. Akivaizdu, kad pasitaiko pavienių atvejų, kuomet darbuotojai nėra, nors ir labai gerai dirba, bet nėra labai gerai įvertinti. Ir pasitaiko atvejų, kuomet prastai dirbantys darbuotojai būna gerai įvertinti. Bet mes šiuo įstatymo projektu nesprendžiame šito klausimo. Mes sprendžiame klausimą, kad tas darbuotojas, nepaisant jūsų pastebėjimo, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą ir turintis terminuotą sutartį, ar įstaigos vadovas vertins jį labai gerai, ar labai prastai, jis galimybes kaip įstaigos vadovas turi, neturės galimybės, negalės be konkurso būti pratęsta jam dar vienai kadencijai sutartis. Tai tokios galimybės net neturės, visiškai nesvarbu, kaip jį vadovas įvertintų. Tai man atrodo, čia vis tiek yra tam tikras palengvinimas tiems asmenims, kurie sunkiai kiekvieną dieną valstybės tarnyboje dirba, tų asmenų trūksta visose savivaldybėse, ir jeigu mes negalime darbo užmokesčio šiuo metu šiam sektoriui padidinti, tai bent jau priimkime įstatymo projektą, kuris sumažins biurokratiją, nes vis tiek dėl to valstybės tarnautojo komisija bus sudaryta, bus sudaryta įstaigoje, ir vis tiek galutinį sprendimą priims įstaigos vadovas. Šiuo atveju mes apeitume visą biurokratinį mechanizmą ir labai gerai dirbantiems asmenims, kurie yra įvertinami labai gerai, tiesiog būtų sudaryta galimybė, nebūtinai jiems būtų pasiūlyta. Įstaigos vadovas galėtų nuspręsti, kad bus organizuojamas konkursas, ir visiškai nesvarbu, kaip darbuotojas bus įvertintas. Tikiuosi, atsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Taip, R. Šarknickas paskutinis klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikrai atsakė į klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kartu atsakėte ir į paskutinį klausimą. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nesu iš principo prieš, bet matau, kad įstatymo projektas yra taikomas tam tikrai siaurai grupei. Tą grupę aš įvardinau klausimo metu. Vis dėlto tai yra susiję su skaidrumu, kuomet mes paliksime įstaigos vadovui diskreciją ne tik vertinti, bet ir be konkurso iš karto leisti asmenims dar vieną kadenciją eiti tam tikras, sakykime, iš dalies vadovaujamas pareigas, taip panaikindami galimą konkurenciją įstaigos viduje. Negalės konkursuoti žmonės, kurie galbūt laukia tos galimybės eiti į konkursus. Kaip ir minėjau, pagrindinis klausimas man yra skaidrumo, nes konkurse tikrai galima išsiaiškinti visas: ir silpnąsias, ir stipriąsias, kandidato puses, todėl konkurso eliminavimas neprisideda prie pasitikėjimo mūsų valstybės tarnyba. Kadangi šis įstatymo projektas taikomas gana siaurai asmenų grupei ir svarbių asmenų grupei, tai aš manyčiau, kad to reglamentavimo galbūt nereikėtų keisti. Aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl projektų nustatytu laiku.
11.30 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795(2), Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796(2) (svarstymas)
Dabar matau, kad salėje yra Irena Haase. Galėtume apsvarstyti kompleksinį 2-15 klausimą – Advokatūros įstatymo pataisų ir Mediacijos įstatymo pataisų projektus Nr. XIVP-2795(2) ir Nr. XIVP-2796(2). Svarstymo stadija. Išklausytume Teisės ir teisėtvarkos, pagrindinio komiteto, išvadas dėl projekto Nr. XIVP-2795(2), o po to dėl projekto Nr. XIVP-2796(2).
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo tam tikrus straipsnius ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2795. Buvo organizuoti ir klausymai šio svarstomo įstatymo projekto. Tai komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Kitas – lydimasis įstatymo projektas, kurį taip pat komitetas svarstė, tai Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 4, 5, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796. Šitam įstatymo projektui taip pat buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taip, diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų, tuoj pažiūrėsime, taip pat nėra užsirašiusių. Tai kol kas svarstymą baigėme. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
11.32 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202(2) (svarstymas)
Matau, salėje yra R. Juška. Tai mes galėtume apsvarstyti 2-7 klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3202(2). Svarstymo stadija. Išklausytume pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3002(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kaip suprantu, dabar toliau tą projektą mes turime priimti kartu su Viešųjų įstaigų įstatymu. Tai komitetas šitą sukoordinuos, manau.
11.34 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2), Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087(2), Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088(2) (svarstymas)
Dabar žvelgiu į salę, ką mes galėtume apsvarstyti. Galbūt tris tarptautines sutartis galėtume svarstyti, nes, matau, I. Haase yra salėje. Tai būtų projektai: Nr. XIVP-3086(2), Nr. XIVP-3087(2) ir Nr. XIVP-3088(2), – tai atitinkami įstatymai „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl teisinės savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“, dėl ekstradicijos ratifikavimo ir dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo. Projektai yra atskiri, tai kiekvieną išvadą prašome pristatyti atskirai. Kas iš Užsienio reikalų komiteto galės prisistatyti šio komiteto išvadą?
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-3086(2). Komiteto sprendimai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektui Nr. XIVP-3086. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat kaip papildomas komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-3087. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo projektui Nr. XIVP-3087. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Kaip papildomas komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-3088. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-3088. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar Užsienio reikalų komiteto išvadą turėtume išklausyti. Numatytų pranešėjų nėra, bet, tikiuosi, sutiks Marius. Tad pats komiteto pirmininkas gelbsti situaciją. Ar M. Matijošaitis pristatys? M. Matijošaitis. Prašau.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Visus keturis, taip? Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas lapkričio 8 dieną svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektą. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Taip pat įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektą svarstė tą pačią dieną. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Spalio 25 dieną buvo svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087. Buvo 9 už, prieš – 0, susilaikė 0. Taip pat bendru sutarimu.
Lapkričio 8 dieną svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-3088. Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas neužsirašė diskutuoti nei dėl vieno iš šių projektų. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Baigiame laikinai šių projektų svarstymą. Balsuosime per numatytą intervalą.
11.38 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 61, 10, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094(2) (svarstymas)
Dabar galime apsvarstyti 2-14 klausimą. Nėra pranešėjo J. Sabatausko, bet I. Haase pasirengusi pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094(2). Svarstymas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 61, 10, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3094. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3094. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dabar situacija čia jau kiek kitokia, nes yra užsirašiusių diskutuoti. Trys Seimo nariai užsirašė. Pirmasis kalbės A. Vinkus. Kviečiame į tribūną, gerbiamas Antanai Vinkau, dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, grupė Seimo narių truputį daugiau kaip prieš mėnesį plenariniame posėdyje buvo pateikusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą. Jis parengtas vertinant susidariusią geopolitinę padėtį ir siekiant spręsti itin aktualią problemą. Seimo nariai turbūt neabejotinai tai suprato ir pateikimo stadijoje iš bendro užsiregistravusių Seimo narių skaičiaus beveik 70 % balsavo už.
Gyvename laikotarpiu, kai esame aplinkybių priversti plėsti karinės įrangos bazę, įsigydami vis daugiau taktinių ir logistinių transporto priemonių, kurioms vairuoti taikomi specialūs reikalavimai. Nesame pakankamai apsirūpinę kariais vairuotojais, kurie ir teoriškai, ir praktiškai būtų pasiruošę vairuoti karinei įrangai priskirtas transporto priemones. Man padarė normalų įspūdį, kad, sprendžiant šią problemą, projekte numatomi nuoseklūs žingsniai visai pasiruošimo grandinei: nustatyti reikalavimus kariams, susijusiems su karinei įrangai priskirtinų transporto priemonių vairuotojų mokymu; kariuomenėje paruošti karius, turinčius B kategorijos vairuotojų pažymėjimus; karinei įrangai priskirtinoms transporto priemonėms vairuoti parengti šios krypties vairuotojų mokytojus ir vairavimo instruktorius. Taip pat projekte sistemiškai sprendžiamas funkcijų ir atsakomybės padalijimo klausimas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos kariuomenės. Pagaliau nepamirštas klausimas, kad su šių valstybės interesų įgyvendinimu susijusios išlaidos turi būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis.
Remdamasis tuo, ką išdėsčiau, balsuosiu už ir agituoju jus balsuoti taip pat, kolegos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje taip pat pasisakys V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, pirmiausia norėjau padėkoti kolegoms, kurie tikrai šią iniciatyvą parėmė ir savo parašais, tai yra L. Kasčiūnui, generolui A. Pociui, gerbiamam V. Rakučiui, D. Šakalienei, K. Vilkauskui, gerbiamam E. Sabučiui ir V. Aleknai. Tai tikrai yra svarbus projektas. Dar dirbdamas krašto apsaugos viceministru šią problemą pastebėjau, kad nemaža dalis karių, kurie turėjo B kategorijos teises, tiesiog negali sėsti prie taktinių, logistinių, karinių transporto priemonių ir jas vairuoti. Tokių taktinių, logistinių transporto priemonių mūsų kariuomenei stiprėjant mes įsigyjame vis daugiau – jau ne vienetais, ne dešimtimis, o šimtais. Tai yra tokios transporto priemonės, kaip pėstininkų kovos mašinos, įvairiausi transporteriai, kitos logistinės transporto priemonės. Mes mūsų karinę tarnybą padarysime dar patrauklesnę jaunuoliams, kai jie galės atsisėsti prie vairo, išmokę su patyrusiais instruktoriais, ir vairuoti tokias karines, taktines, logistines transporto priemones. Tai yra svarbu rengiant ir atsižvelgiant taip pat į mūsų rezervą. Tai reiškia, kad jau atitarnavę kariai, atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, grįžę į namus ir vėl pašaukti, galės būti labai naudingi mūsų valstybei, kai jau tokią teisę jie įgis kariuomenėje, bus paruošti kokybiškai parengtų instruktorių. Aš manau, mūsų šis sprendimas, leidžiantis ministro nustatyta tvarka rengti vairuotojų instruktorius, taip pat kariuomenei rengti pačius vairuotojus, tikrai ženkliai prisidės prie mūsų Lietuvos kariuomenės sustiprinimo. Dėl to, taupydamas jūsų laiką, daug nekalbėsiu, nediskutuosiu. Lyg ir pasipriešinimo dėl šio projekto nėra. Ačiū visiems už palaikymą ir balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Yra A. Vinkus, bet turbūt kalbėjo gerbiamas… Ar dar kartą kalbėsite? Taip, atsisako, nes pasisakė diskusijoje. Kol kas baigiame svarstyti šį klausimą. Balsuosime per numatytą intervalą.
11.45 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 1, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984(2) (svarstymas)
Dabar galėtume paimti 2-3 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2984(2). Pranešėja P. Kuzmickienė pateiks Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 8 dieną abiem pasiūlymams bendru sutarimu pritarė, jeigu neklystu, iš dalies. Išdėstyta pasiūlymo redakcija yra pateikta.
PIRMININKAS. Pateikite komiteto išvadą. Pasiūlymus svarstysime per balsavimo intervalą, apie juos dabar neverta…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymams pritarė iš dalies. Atsiprašau, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Prie projekto dar grįšime per balsavimo intervalą. Dabar matau, kad diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja kalbėti. Kol kas laikinai baigėme ir šį projektą nagrinėti.
11.47 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3200, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3201 (pateikimas)
Žiūrėsime, ką iš likusių dar galėtume. M. Maldeikis informavo, kad yra surinkęs parašus, tai mes galime suteikti galimybę pateikti darbotvarkės 2-20.1 ir 2-20.2 klausimus – Prezidento įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Kviečiu pateikti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji, siūlomas įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko gyvenimo rezidencijose klausimus. Ne kartą ir ne du viešoje erdvėje esame susidūrę su situacija, kai dėl šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės įstatymų nuostatų aukščiausi šalies pareigūnai atsisako gyventi valstybės paskirtose rezidencijose. Šioje situacijoje valstybė susiduria su komplikuota situacija – kaip elgtis?
Pirma. Tai demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias aukščiausi valstybės pareigūnai buvo išrinkti ar paskirti.
Antra. Minėta situacija kelia abejonių dėl aukščiausių šalies pareigūnų saugumo užtikrinimo – rezidencijos įrengiamos užtikrinant maksimalų galimą saugumą, o gyvenant kitose patalpose tokio lygio saugumo užtikrinti objektyviai nėra galimybės, nesant tam tinkamos infrastruktūros.
Trečia. Aukščiausiems pareigūnams palikta galimybė pasirinktinai nuspręsti dėl gyvenamosios vietos reikalauja daug lėšų įrengiant papildomus apsaugos postus, stebėjimo kameras prie Prezidento ir Ministro Pirmininko gyvenamųjų vietų bei itin apsunkina Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo sąlygas, taip pat apsunkina ir kaimynų, žmonių, kurie gyvena aplinkoje, gyvenimo sąlygas dėl kamerų ir visų kitų dalykų.
Siūlomas projektas sprendžia šias minėtas problemas. Įtvirtinus naujas nuostatas, bus sustiprinta pagarba valstybės institucijoms, sklandžiau užtikrintas aukščiausių šalies pareigūnų saugumas, sutaupyta valstybės lėšų bei užtikrintas sklandesnis Vadovybės apsaugos tarnybos darbas bei jų darbo sąlygos. Siūlomas įstatymas įsigaliotų po 2024 metų rinkimų, tiek Seimo rinkimų, tiek Prezidento, todėl tikrai neliestų dabartinių pareigūnų ir nėra prieš juos nukreiptas. Galbūt atsakyčiau į jūsų klausimus, tikėdamasis jūsų palaikymo.
PIRMININKAS. Klausiančių šiek tiek yra. Pirmasis – A. Gedvilas.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip, klausau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, viešai visiems yra gerai žinomas Prezidento ir premjerės konfliktas sprendžiant atstovavimo Lietuvai klausimą Europos Vadovų Taryboje. Ar nemanote, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įpareigojimas per 3 mėnesius išsikelti į rezidenciją negali būti realizuotas ir dėl techninių kliūčių, pavyzdžiui, kapitalinio rezidencijos remonto, kuris gali užtrukti ilgiau? Kita vertus, ar nemanote, kad morališkai yra neteisinga primesti tokią prievolę aukščiausiam šalies asmeniui ir nurodinėti, kitaip tariant, įkalinti jį kokioje nors rezidencijoje, tuo labiau kai tai susiję su jo šeima, vaikais, kurie galimai lanko ugdymo įstaigas, kitas veiklas?
Dar daugiau pasakysiu, neseniai premjerės ir Seimo Pirmininkės atžvilgiu esame priėmę pakeitimus, dėl kurių pačios gali nuspręsti dėl apsaugos poreikio.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip.
A. GEDVILAS (MSNG). Tai, manau, žymiai svarbesnis klausimas Lietuvai. Kyla pagrįstų minčių. Gal dar jeigu artėjančių Prezidento rinkimų nelaimės jums palankus kandidatas, galima bus įpareigoti Prezidentą nešioti apykoję, nes, kaip žinome, nepriklausomybės pradžioje buvo toks atvejis, kai dingo premjeras ir jo niekas negalėjo surasti. Ar nemanote, kad vertėtų palikti asmenines ambicijas ir užsiimti realiomis valstybės problemomis, o ne tik mėginti…
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …visais įmanomais būdais įkąsti nemėgstamam valstybės Prezidentui?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Čia buvo keli klausimai, tai pabandysiu į juos atsakyti. Pirmas dėl 3 mėnesių. Gera pastaba. Jeigu yra remontas, tikrai galima, jeigu jis pereitų pateikimą, komitete numatyti ilgesnį laikotarpį, jeigu tai yra remontas. Tikrai gera pastaba, dėl to tikrai neturėčiau jokių problemų.
Kokie dar buvo klausimai? Dėl apynasrio? Aš labai gerbiu jūsų fantaziją, bet aš tikrai to neplanuočiau daryti, čia jūsų įsivaizdavimas. Kokie ten? (Balsai salėje) Kaip tik čia yra… Mano pasiūlymas kaip tik ir suponuoja pagarbą valstybės institucijai. Pareigūnas, bet kuris išrinktas, atstovauja tam tikrai institucijai. Ir čia yra pagarba vienai ar kitai institucijai, kad tas lėšas, kurios tau yra skirtos gyventi rezidencijoje… Aš tikrai nepavadinčiau rezidencijos kalėjimu, kaip jūs suponavote. Man toks įdomesnis apibūdinimas. Šiuo metu kiekvienas pareigūnas, kuris yra išrinktas, gauna tam tikras teises ir tam tikras pareigas. Viena iš tų pareigų, mano įsitikinimu, yra laikytis valstybės institucijų, tos valstybės, kuri jį išrinko… kad jisai laikytųsi tam tikrų žaidimo taisyklių. Jeigu valstybė saugo jį (tai yra įsipareigojimas ir valstybės), jisai irgi turi eiti žingsnį. Tiek jisai, tiek Ministras Pirmininkas turi eiti žingsnį link to, kad rastų konsensusą ir gyventų tenai, kur valstybė jam skyrė rezidenciją, nes tai yra didelės valstybės lėšos, didelės valstybės lėšos. Tai buvo sukurta tam, kad jis galėtų joje gyventi.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Neįjungėte. Įjunkite mikrofoną. Jūs kalbate, kad aukščiausi valstybės pareigūnai turėtų laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių. Gal jums yra žinomos priežastys, kodėl jūsų frakcijos narė, viena aukštesnių valstybės pareigūnių I. Šimonytė nesilaiko šitų žaidimo taisyklių?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Kad laikytųsi tų taisyklių, tam ir yra šitas įstatymo projektas. Jeigu jūs pastebėjote, įstatymo projektas yra Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui, kad jo laikytųsi ir Prezidentas, ir Ministras Pirmininkas.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius, bet, atrodo, jo nėra salėje. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiamas projekto teikėjau, man teko būti tokioje situacijoje, kai buvo siūloma gyventi Turniškėse. Sužinojęs kainą aš pasakiau, kad tai yra per brangu gyventi. Ar niekada nesvarstėte galimybės išvis panaikinti tokį anklavą? O išrinkus Prezidentą, pastatyti jam rezidenciją arba nupirkti tą rezidenciją ir įrengti tam laikotarpiui, kai jis yra Prezidentas.
O kitas dalykas. Norėčiau pasakyti, kad Prezidentas yra išrenkamas, bet ne nuteisiamas tam laikotarpiui, kuriuo jis yra Prezidentas, dėl to jam pasakyti, kad gyvensi ten, turbūt ne mūsų valia, o jo pasirinkimas ir toliau turėtų likti. Ačiū.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, prieš jį išrenkant jam jau yra skirta rezidencija. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos įstatymus jam yra skirta rezidencija. Tam yra skirtos valstybės lėšos, tam dirba daug valstybės aparato ir tas yra daroma. Kai jūs sakote, kad jūs negyvenote tenai, tai tiesiog valstybė išleido kur kas daugiau pinigų, kad skyrė jums rezidenciją, ir jūs važinėjote į savo namus, prie jūsų namų buvo statomos kameros, apsauginiai gyveno statybininkų būdelėse, rūpindamiesi jūsų saugumu. Jie neturėjo normalių darbo sąlygų. Aš tiesiog norėjau, kad taip nebūtų ir kad tie darbuotojai, kurie saugo, jaustųsi (…).
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiamas pranešėjau, aš pusiau juokais, pusiau rimtai noriu paklausti, kodėl įstatymo projekte nėra kalbama apie kariuomenės vado rezidenciją? Ačiū.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip, kariuomenės vado. Vėl čia buvo klausimas. Jis tiesiog geras pavyzdys tos situacijos, kurioje mes esame dėl vienos ar kitos priežasties. Čia yra pateikimas, aš manau, komitete galima pažiūrėti, pereiti, pažiūrėti kai kuriuos pareigūnus, nes kariuomenės vadas yra strateginės reikšmės pareigūnas mūsų šaliai, be jokio abejo. Tai galima tikrai pasižiūrėti, galima plačiau į tai pasižiūrėti. Galima pažiūrėti dėl Seimo Pirmininko, dėl viso kito, ką įsivaizduotumėte, bet šiuo atveju aš kalbu apie aukščiausius šalies vykdomosios valdžios pareigūnus. Jeigu būtų kokių nors papildymų, aš tikrai už.
PIRMININKAS. Klausimai baigti. Dabar pasisakymai.
Už kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tikrai aš labai už. Tikrai labai gera mintis kilo ponui M. Maldeikiui. Man atrodo, kai jau Prezidentą užrakinsime jo vadinamojoje rezidencijoje, tai ne tik viršūnių, Europos Sąjungos šalių viršūnių, susitikimuose negalės dalyvauti, bet ir apskritai išleisime tada, kada norėsime. Ir kad Prezidentas tikrai nevažinėtų, ypač dabar, po kraštą, po Lietuvą, man atrodo, čia idėja tikrai labai puiki ir reikia balsuoti. Aš manau, kad pritarsime bendru sutarimu tokiai idėjai. Uždarykime Prezidentą išvis ir naikinkime gal Prezidento instituciją dar.
PIRMININKAS. Bet yra ir nepritariančių. A. Širinskienė kalba prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Labai sunku nepritarti, kai Petras taip audringai paremia konservatorius, tas yra labai reta. Bet išties yra juokinga žiūrėti ir klausytis, kaip bandoma surasti bet kokią progą įkalti Prezidentui, menkinti jo instituciją, o argumentai apie saugumą, švelniai tariant, skamba juokingai, nes premjerė ir Seimo Pirmininkė dar visai neseniai aiškino, kad joms reikia sumažinti apsaugą, nes jos jaučiasi Lietuvoje labai saugios. Dabar, pasirodo, konservatoriai siūlo prievarta apgyvendinti Prezidentą, nes jam yra labai nesaugu. Tai, na, tokie vienas kitam prieštaraujantys argumentai rodo, kad vis dėlto politiniai motyvai yra kiti – tikrai ne rūpinimasis Prezidento saugumu.
Labai gaila, bet toms Prezidento ir valdančiųjų peštynėms tikrai negaliu pritarti. Ne kartą sakiau, kad galbūt reikėtų, na, vieną kartą politiškai jau subręsti ir nustoti kiekvienu atveju pešiotis dėl menkiausių dalykų. Dabar tikrai manau, Seimas peržiūrės valstybės biudžetą, kurio nesugebėjo komitetas apsvarstyti tinkamai, pagal Statutą… matyt, kreipdamas dėmesį į tai, tikrai dirbtų naudingiau, negu dabar svarstydamas prievartinį Prezidento įkalinimą Turniškėse.
PIRMININKAS. Taip, motyvai išsakyti. Turime laiko. R. Žemaitaitis – už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų drąsus, Jurgi, esi, kad leidi į darbotvarkę įtraukti tuos klausimus. Jeigu ne tavo leidimu, šis klausimas nebūtų į darbotvarkę įrašytas. Tik įdomu, kiek turėjo prašyti, kad jis būtų įtrauktas.
Bet aš vis dėlto ne veltui prieš 2 mėnesius sakiau: plikiai ir makaulės nori užvaldyti pasaulį. Tikrai tarp konservatorių yra tokių keistų, su keistomis fanaberijomis ir keisto mąstymo žmogelių, kurie vis dėlto nusprendžia keršyti visiems, norėdami užvaldyti tikrai tą pasaulį.
Kitas yra dalykas, kas iš tiesų kyla, kelia abejonių: kodėl valdančioji dauguma, negebėdama konkuruoti su Prezidentu, konkuruoti savo idėjomis, kokiais nors savo darbais, mėgina keisti įstatymą, mėgindama pažeminti Prezidento instituciją? Ar tikrai jūs, konservatoriai, nebeturite idėjų? Ar jūs nebenorite nieko valstybei daryti – tiesiog kenkti, juodinti, žeminti ir keršyti?
Man toks susidaro vaizdas, kad jūsų paskutiniai tie metai, kurie dabar bus, ir Laisvės partijos elgesys, kur šiandien jums porcelianinį, kaip ten sakė, puoduką sudaužė Tomas, tai jau jums rodo, kad net ir jūsų patys ištikimiausi koalicijos partneriai jums pirštą sukinėja prie smilkinio. Pradėkite galų gale kokybiškus rengti projektus ir kad Seimas neužsiiminėtų niekais.
PIRMININKAS. Na, vargu ar čia buvo pasisakymas už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Už, aš tikrai už balsuosiu, pamatysi, Jurgi.
PIRMININKAS. Gerai. Lauksime to balsavimo. O dabar V. Pranckietis tikrai prieš.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir tikrai kalbėsiu prieš, nes manau, kad tas įstatymas yra labai keistas, jis suvaržo teisę žmogui rinktis. Tai būtų visiškai neteisinga. Bet suprantu, kad partijos kareivėlis, užvakar kaip Dovydas nugalėjęs Galijotą, šiandien bando įveiklinti save dar vienoje veikloje. Tas toks šūkautojo tęsimasis vyksta. Manau, kad reikėtų apsiriboti šio įstatymo pateikimo stadija, nukreipti jį į užmarštį ir vėl palaukti geresnių laikų, kada vėl nauji kareivėliai imsis kokios nors tokios keistos iniciatyvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui pasisakiusiems. Tik aš manau, kad nebūtinai reiktų sieti projektą su dabartiniais premjeru ir Prezidentu. Kol mes svarstysime, turbūt baigsis jų kadencija, nebent kas nors žinote, kas vėl bus Prezidentas.
V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs nuolatos komentuojate, jūsų pareiga vesti posėdį, bet ne komentuoti kieno nors pasisakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš nekomentavau jūsų pasisakymo. (Balsas salėje: „Ne mano, iš viso komentuoti.“) Prašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš dabar po šito pasisakymo tikrai galiu pasakyti savo nuomonę, kad V. Pranckietis tikrai subrendo būti geru, puikiu, su savo nuomone Seimo Pirmininku.
PIRMININKAS. Na, ką gi, Liberalų sąjūdžio frakcijai, matyt, skirtas jūsų pareiškimas.
12.01 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014(2) (svarstymas)
Dabar mes galime nagrinėti 2-8 klausimą – Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3014(2). Svarstymo stadija. Pirmoji pranešėja R. Petrauskienė pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Spalio 18 dieną komitetas apsvarstė klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat išklausysime Žmogaus teisių komiteto išvadą, ją pateiks T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, įstatymo projektą svarstė šių metų spalio 11 dienos posėdyje. Komitete buvo priimtas sprendimas pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadai bei pagrindiniam komitetui siūlyti tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas. Tokiam komiteto sprendimui komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui, diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs, dėl motyvų taip pat. Tai kol kas darome pauzę iki balsavimo intervalo dėl šio projekto.
12.02 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3137(2) (svarstymas)
Pradėsime nagrinėti darbotvarkės 2-10 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3137(2). Išklausysime komitetų išvadas. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pateiks Seimo narė V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar dar vieną išvadą turime išklausyti – Biudžeto ir finansų komiteto. Nematau komiteto įgalioto atstovo V. Mitalo. Galbūt gerbiamas A. Čepononis sutiks pavaduoti kolegą?
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Taip, komitete svarstyta ir pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Baigiame laikinai nagrinėti ir šį projektą.
12.04 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2465, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2466 (pateikimas)
Dabar, kiek mane informavo, T. Tomilinas yra surinkęs 29 parašus ir galime sudaryti galimybę jam pateikti kompleksinį klausimą, tai yra projektai Nr. XIVP-2465 ir Nr. XIVP-2466 – tai Užimtumo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Nedarbo socialinio draudimo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti du susijusius projektus, tačiau jie yra skirtingi ir jūsų nuomonė gali formuotis apie abu tuos projektus atskirai. Tikrai nenoriu jų dviejų kategoriškai susieti, bet tiesiog viename pakete dėl to, kad tema yra bendra.
Leiskite man jums parodyti šiokią tokią mūsų socialinės politikos retrospektyvą, kaip ji formavosi per pastaruosius 20 metų. Jeigu mes ieškotume bendro bruožo visų Vyriausybių nuo pat A. M. Brazausko laikų, kokia gi priemonė buvo taikyta visais laikais, aš sakyčiau, kad mūsų esminė, tokia nuosekliausia socialinės politikos priemonė yra teisės dirbti suteikimas skiriant tam tikras išmokas ar pašalpas nuo tų laikų, kai Konstitucinis Teismas privertė pakeisti senatvės pensijos mokėjimą ir leido pensininkams dirbti ir gauti senatvės pensiją. Atsimenate dar tuos laikus?
2017 metais buvo priimtas, sakyčiau, istorinis sprendimas. Žmonės, gaunantys pašalpas ir kompensacijos už šildymą, labai bijodavo dėl tų pašalpų netekimo, jeigu pradėdavo dirbti. 2017 metais mes šitame Seime priėmėme sprendimą, kad vis dėlto pašalpos neturėtų atgrasyti nuo darbo. Darbas, papildomos pajamos arba individuali veikla yra turbūt pagrindinis socialinės atskirties mažinimo įrankis. Su tuo visi sutinka. Labai dažnai, ypač regionuose, sutinkame žmones ir verslininkus, kurie sako: na, kiek galima tų pašalpų mokėti, kodėl žmonės neina dirbti, jūs jų niekaip nepaskatinate. Aš drįsčiau teigti, kad mūsų socialinės politikos istorija rodo, kad mes kiekvienais metais suteikiame vis papildomą teisę dirbti, gaunant tam tikras pašalpas.
2018 metais tai buvo vaiko pinigai, kurie iš karto buvo įvesti kaip universali priemonė ir jos gavimas niekaip neturi jokio ryšio su tėvų pajamomis ir tėvai gali ramiai gauti pajamas ir gauti vaiko pinigus.
2019 metais buvo padarytas sprendimas su valstybinėmis pensijomis, socialinės globos sistema irgi turėjo tą tiesioginę priklausomybę nuo pajamų ir pašalpų. Jūsų Vyriausybė, jūsų dauguma padarė motinystės, tėvystės išmokos pokyčius ir dabar, jau nuo pirmų vaiko auginimo metų, gaunant pašalpas, išmokas galima dirbti.
Šiandien mes kalbėjome apie skolų atostogas (čia aš klaustuką padėjau). Ir liko tiktai dvi sistemos (gal galima kitą skaidrę?), kurios tos teisės dirbti kategoriškai neleidžia, būtent gaunant nedarbo pašalpą ir išankstinės pensijos atveju. Jeigu žmogus pasiprašė tos pensijos, tai jokiu būdu dirbti jis negali.
Mano pasiūlymo esmė yra paprasta. Aš siūlau, kad… Mes visi galime netekti darbo, žinokite, 9 mėnesius esame apsaugoti, tai yra pirmus 3 mėnesius gauname didesnę išmoką, vėliau ta išmoka mažėja. 3 paskutinius – septintą, aštuntą ir devintą – mėnesius žmogus, prieš tai gavęs minimalią algą, gauna apie 390 eurų. Tai yra tikrai nedidelės pajamos. Mano pasiūlymas: būtent 3 paskutinius nedarbo pašalpos mėnesius jau nebeleisti žmogui dirbti – leisti žmogui sukurti savo galbūt individualią veiklą, kažkokias minimalias pajamas. Dabar kiekvienas euras papildomų pajamų iš karto iš tavęs atima tas pašalpas. Vadinasi, žmogus, ypač regionuose, yra tokioje dilemoje – ar jam pasilikti gaunant bedarbio išmoką ir gauti tuos 390 eurų, arba imti dirbti už 500, už 600 eurų kažkur šalia ir gauti tų pajamų iš darbo rinkos. Kad tokios dilemos nebūtų, kad iš tiesų žmogui būtų motyvacija, gavus 6 mėnesius išmokos, nebedrausti sau dirbti, nebevengti mokėti mokesčių, nebeieškoti kažkokių galbūt ne visai legalių pajamų, šiuo atveju tai būtų didžiulė paskata, ypač regionuose, tai darbo rinkos dinamikai ir nieko nekainuotų biudžetui. Tai yra tiesiog siūlymas, kuris išplaukia iš mūsų jau 20 metų taikomų įvairių praktikų įvairiose kitose srityse ir dėl įvairių pašalpų rūšių, kaip minėjau, nuo pensijos iki visai neseniai padaryto sprendimo dėl motinystės. Žinoma, gali būti piktnaudžiavimų, kiekvienoje srityje būna piktnaudžiavimų, bet aš nenorėčiau sieti ir daryti prielaidos, kad visi žmonės piktnaudžiaus. Ne, dėl 300 eurų žmonės tikrai nesėdi be darbo. Dažniausiai tai yra tikrai sudėtingos situacijos, kai žmogui tikrai sunku rasti gerai apmokamą darbą. Kur nors regione darbai tikrai nesimėto. Tai yra rimta pagalba. Žmogus tuos pinigus priima kaip svarbią savo pajamų dalį. Labai būtų gaila, jei žmonės netektų reikalingų darbo įgūdžių būtent dėl to, kad gauna bedarbio pašalpą. Kaip žinote, ilgalaikių bedarbių problema yra didžiulė. Mes bandome visaip ją spręsti. Čia būtų konkretus įrankis, kuris padėtų ją spręsti.
Šalia eina dar vienas įstatymo projektas, kuris koncentruojasi į vyresnio amžiaus bedarbius. Kaip minėjau, galima pritarti vienam, nepritarti kitam. Aš siūlyčiau atskirai balsuoti dėl tų projektų, jeigu įmanoma, nes tikrai gali susidaryti įvairių nuomonių. Nesieju jų kategoriškai, bet sprendžiu tą pačią problemą. Kaip žinote, vyresnio amžiaus žmonėms netekus darbo labai sunku jį rasti. Ką žmonės renkasi? Jie renkasi išankstinę pensiją. Išankstinė pensija – savęs pasmerkimas visam gyvenimui, nes būsimos pensijos sąskaita tu gauni išankstinę pensiją.
Sprendžiant išankstinės pensijos problemą, sprendžiant apskritai vyresnio amžiaus žmonių nedarbo problemą, mano pasiūlymas – šiek tiek pailginti nedarbo išmokos mokėjimą vyresniems bedarbiams, tai yra žmonėms, kuriems iki pensijos liko mažiau negu penkeri metai. Šiuo metu tokia išmoka yra pratęsiama 2 mėnesiams. Mano siūlymas – iki 15 mėnesių pratęsti tą nedarbo draudimą. Tai išspręstų, kaip minėjau, išankstinės pensijos motyvacijos problemą, mažiau žmonių rinktųsi išankstinę pensiją. Jeigu galiotų mano prieš tai pristatytas projektas, žmonės galėtų kabintis į gyvenimą ir ieškoti kokių nors dalinių pajamų, individualios veiklos, gauti tų papildomų pajamų nebijodami, kad praras nedarbo apsaugą per bedarbio pašalpą.
Suprantu, kad žodis „pašalpa“ sukelia daug emocijų, daug tokio negatyvumo tarp politikų, bet nepamirškime, kad kiekvienas iš mūsų bus kada nors vyresnio amžiaus ir galvos apie išlikimą darbo rinkoje. Mes puikiai žinome, koks yra mentalitetas, kaip reikia darbdaviui sveiko, jauno, veržlaus, nuolat besimokančio žmogaus, o tas vyresnis darbuotojas dažnai nepasirenkamas dėl tam tikrų su amžiumi susijusių savybių. Tas mūsų darbdavių mentalitetas kol kas yra labai nepalankus vyresnio amžiaus darbuotojams. Todėl mes turime jiems padėti, leisti dirbti, nebijoti, kad žmogus gauna kiek nors tos pašalpos. Kaip minėjau, mes turime dabar čia skaičius, kas tie 390 eurų? Aš netikiu, kad dėl tokios pašalpos žmonės kaip nors specialiai piktnaudžiaus ir gyvens iš tos pašalpos. Tiesiog tai yra papildoma apsauga.
Mes matėme, kad „Kurk Lietuvai“ su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastaruoju metu vykdė projektą. Tikrai yra nemažai pasiūlymų. Iš tarptautinės praktikos yra pateikta, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms darbo rinkoje – nuo mokestinių lengvatų iki specializuotų mokymų. Čia būtų konkreti priemonė, ji labai padėtų tiems žmonėms, kurie dėl savo darbo vietos išgyvena, kurie išgyvena dėl savo pragyvenimo, kai praranda darbą. Aš manyčiau, kad tai būtų proporcinga priemonė. Ji nereikalautų didelių išlaidų, čia kalbama apie vienetus milijonų.
O, kaip minėjau, prieš tai mano pristatyta užimtumo politikos priemonė, kuri tiesiog leistų gauti pajamas, gaunant paskutinius 3 mėnesius nedarbo išmoką, iš viso nieko nekainuotų.
PIRMININKAS. Pateikimas. Kaip ir siūlėte, dėl projekto bus galima balsuoti atskirai…
T. TOMILINAS (DFVL). Gal yra klausimų?
PIRMININKAS. …nors jie įrašyti kartu. Kaip?
T. TOMILINAS (DFVL). Gal yra klausimų?
PIRMININKAS. Klausimų? Taip, taip, klausimai tuoj bus. Pirmasis klausia L. Savickas. Nėra. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiek tiek diskutavome, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų nesinorėtų, kad tas įstatymas būtų suprastas taip, kaip paskutinių mėnesių leidimas dirbti, kaip tam tikras priedas per socialinio draudimo sistemą už tai, kad šešis mėnesius nebedirbai. Šiuo atveju aišku. Ar nemanote, kad šalia to galėtų būti irgi koks nors mechanizmas patikrinti asmenis, kurie nedirbo? Pavyzdžiui, yra paklausios profesijos iš tikrųjų, galbūt jisai dirbo kur nors, tarkime, nelegaliai iš tikrųjų. Ar nereikėtų surinkti tokios informacijos ir tuos, kurie, pavyzdžiui, iš tikrųjų nedirbo dėl to, kad galbūt susidarė tokios aplinkybės, o ne dėl to, kad dirbo kur kitur nelegaliai, būtų tokia galimybė būti premijuotiems „Sodros“, o ne, tarkime, imtis kitų priemonių? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai geras klausimas. Čia aš pagirsiu jūsų Vyriausybę ir jūsų daugumą, nes jūs per šią kadenciją darėte tas pastangas ir būtent šiuo metu pradėjo funkcionuoti tas modelis, kad, kai žmogus, kuriam kelis kartus pasiūlyta, po to, kai jam pasiūlytas darbas pagal jo kompetencijas, jis kelis kartus atsisako, tiesiog jis netenka bedarbio statuso, kartu ir tos pačios pašalpos. Tai yra padaryta šios Vyriausybės, dabartinės. Tai mes visi, man atrodo, plius minus palaikėme tą sprendimą. Aišku, čia buvo šiokių tokių diskusijų dėl įgyvendinimo niuansų, bet pats principas, iš tiesų tas ryšys tarp siūlymo dirbti ir bedarbio pašalpos, išliktų. Tai atsirado atskiros kategorijos besirengiančių darbo rinkai, kur taikomos papildomos priemonės. Tai šiuo atveju aš atsakau taip, kad dabar yra nemažai padaryta pastangų. Tai mano modelis tiesiog keičia bendrą tą tokį…
Mes, svarstydami komitete, tikrai galėtume kokias nors papildomas apsaugas, papildomus saugiklius apgalvoti. Pavyzdžiui, dėl pajamų dydžio. Jeigu žmogus gaus didžiulį atlyginimą, tai bus labai keista, kad jis tą išmoką pasiliks. Tai būtų galima apgalvoti. Tikrai aš neforsuoju šio klausimo, bet norėčiau, kad mes pagaliau pradėtume kalbėti apie realų įrankį, kaip tuos vadinamuosius pašalpinius paskatinti dirbti. Aš tai matau realiai. Kaip įgyvendinsime iki galo, tai bus jau mūsų darbo komitete problema.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš gal apie turinį. Manau, kad išdiskutuosite komitete labai puikiai, bet aš noriu kreiptis į jus ir paklausti. Jeigu aš kreipčiausi į jus „jaunuoli“, turbūt būtų reakcija labai keista? Ne apie tai, bet jūs du kartus savo pristatymo metu paminėjote senatvės pensiją. Tai tada jau aš reaguoju į tai, kad tai yra diskriminacija pagal amžių, bet jūs pasakėte visiškai taip, kaip yra įvardinta Konstitucijoje. Ar nemanote, kad taip, kaip pasitaisėte vėliau ir pasakėte „vyresnio amžiaus“, tai jau būtų viskas gal ir gerai? Ar nemanote, kad mums reikėtų pradėti diskusijas, keičiant Konstitucijos 52 straipsnį, kur išbraukiamas žodis „invalidumo“, bet ten yra įrašyti du žodžiai: „senatvės ir invalidumo pensijos“? Tai pratęsiu tą diskusiją apie Konstituciją ir manau, kad diskriminacija pagal amžių taip pat galėtų būti išbraukta iš Konstitucijos, kaip ir diskriminacija dėl neįgalumo. Ačiū. Jeigu komentuosite, maloniai lauksiu.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū, Viktorai. Tikrai toks naujas pasiūlymas, aš jo nesu girdėjęs, būtent dėl termino naudojimo. Bet aš esu šalininkas politinio korektiškumo, manau, kad tai yra šiuolaikinės politinės brandos ir civilizacijos požymis. Mes tikrai, jeigu galime kaip nors neįžeisti vienos ar kitos grupės žmonių, tai turime jos neįžeisti. Šiandien mes daug diskutuojame apie antisemitizmą šiame Seime. Tai iš tiesų aš jums pritariu, tikrai balsuosiu už, jeigu tik pasiūlysite, darykime tai.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, čia konkretus pavyzdys. Tarkime, politinio pasitikėjimo įvyksta, kaip dabar savivaldoje įvyko, rinkimai – dalis gauna nedarbo išmoką dėl to, kad registravosi Darbo biržoje, bet neima Seimo nario… tai yra, atsiprašau, tarybos nario atlyginimo už darbą taryboje. Kaip dabar? Jiems gal bus naudinga? Kaip jūs vertintumėte? Aktyvus žmogus lyg ir galėtų dirbti, tačiau jis pasiskaičiuos, kad jam bus naudinga gauti papildomai tuos 390 eurų, kuriuos mes matome paskutinius 3 mėnesius, plius tarybos nario atlyginimą, ir jis sakys: man tikrai netikslinga dirbti. Kaip jūs tokią situaciją vertintumėte?
T. TOMILINAS (DFVL). Matote, aš labai dvejopai vertinu tą situaciją, kad visais atvejais žmogus piktnaudžiauja. Mes neturime sprendimo, ką daryti su daugybe žmonių, kurių kvalifikacija neatitinka darbo rinkos. Mes ieškome sprendimų, kaip juos paskatinti persikvalifikuoti. Jeigu vienam ar kitam žmogui tam tikroje situacijoje gaunama bedarbio pašalpa yra kelias į naujos kvalifikacijos įgijimą per skaitymą, per suaugusiųjų švietimą, per kvalifikacijos tobulinimą, tai aš nematau čia didelės tragedijos, nes mes pagal visas statistikas turime blogiausius įgūdžių rodiklius. Dar buvo rašoma tokia Įgūdžių strategija ir EBPO mums baksnojo, kad yra problemų dėl įgūdžių situacijos ir yra didžiulė rizika dėl robotizacijos ir dėl darbo vietų praradimo. Todėl taip, bedarbio pašalpa kartais kai kuriems žmonėms tampa tuo tramplinu į naują kvalifikaciją, į persikvalifikavimą ir naujų rinkų paiešką. Galų gale, kai žmogus tampa verslininku, jis turi pirmiausia susikurti tam tikrą pagrindą, kad užsidirbtų, nežinau, būsimus klientus, bent jau klientų ratą susirastų, nes, žinote, kai pradedi dirbti, iš karto mokesčius mokėti reikia ir taip toliau, tai yra problema. Todėl taip, darbo pašalpa kartais žmonėms tam tikrą gyvenimo lankstumą suteikia.
Kalbant apie tai, ar tarybos nario… na, situacija su tarybos nariu. Jeigu jis yra garbingo amžiaus ir atlieka tą savo funkciją, nežinau, ar tai didelė problema? Bet taip, teoriškai galėtų visokių piktnaudžiavimų atsirasti. Nuo to mes nesame apsaugoti ir siūlyčiau net nesikoncentruoti į tas situacijas, kai žmogus akivaizdžiai elgiasi savo naudai. O tie 3 mėnesiai nėra ilgas laikas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Šiaip gražūs norai ir mintys iš tiesų pagerinti gyvenimą, bet jau dabar verslas dejuoja ir labai daug nusiskundimų (tikrai labai nemažai bendrauju su verslininkais), kad dėl mūsų nedarbo išmokų kai kurie darbuotojai, pavyzdžiui, labai ramiai meta darbą, labai ramiai, nes mes mokame pakankamai geras nedarbo išmokas, eina gauti tos išmokos ir ramiai užsiima savo veiklomis. Padaro šitą langą tiek, kiek jiems patogu, tada vėl ateina, padirba tiek, kiek yra patogu, ir vėl grįžta į tą patį. Tokį ciklą jau galima kai kuriose, aš žinau, įmonėse daryti. Pirmiausia ar nereikėtų šalia dar anksčiau mažinti pajamų? Vienas variantas – mažiname pajamas.
Dar norėčiau sužinoti, ar neatrodo, ar čia nebus tam tikra galimybė dar daugiau sukčiauti – ramiai gaunu nedarbo išmoką ir šalia užsiimu savo veikla? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Mano prielaida yra, kad priešingai – tai bus paskata būtent legaliai dirbti, nesukčiauti, neieškoti kokių nors išeičių forminant, nežinau, pajamas kokių nors giminių ir panašiai. Man atrodo, kad jeigu kažkas rinkoje vyksta, tai labai reikėtų susitelkti ir galvoti, kodėl tai vyksta, o gal tai net kokią nors naudą neša? Aš nesu labai toks jau kategoriškas draudimų, ribojimų šalininkas. Kartais reikia žiūrėti į realią situaciją ir kaip realiai žmonės gyvena. Kaip aš minėjau, jeigu žmonės išnaudoja nedarbo situaciją savo kvalifikacijai tobulinti ir pakeičia profesiją, sukuria verslus… Kada jiems tuos verslus kurti – kai jie nuo 8 valandos iki 17 valandos dirba, paskui vaikai, kada jie tuos verslus turi sukurti? Mes taip, žinai, skatiname žmones: ieškokite galimybių, užsidirbkite patys, kurkite savo versliukus, o kada? Čia tie 3 mėnesiai yra tas laikas, kai tu jau gali kažką pradėti. Galbūt tu būsi nepelningas dar tuos 3 mėnesius, ar ne, bet tu kažkokį minimalų saugumą jausi, nes tie pinigai, nežinau, 400 eurų, 500 eurų, kapsės tik tuos 3 mėnesius.
Gerbiamas Linai, aš negaliu pateikti universalaus recepto, kaip apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo. Jis bus, buvo ir bus, bet šita konkreti priemonė, mano galva, kaip tik padės žmonėms kur kas efektyviau įsitraukti į darbo rinką, kur kas greičiau, negu yra dabar, ir būtent atlieps nuolatinius verslininkų nuogąstavimus, kad jiems reikia konkuruoti su nedarbo pašalpa, kuria absoliučiai kategoriškai 9 mėnesius uždraudžiama dirbti.
PIRMININKAS. Dėkui, klausimai baigti. Motyvai dėl pirmojo projekto. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, tie kolegos, kurie pateikė šitą įstatymo pataisą, nori pasirūpinti bedarbiams ir vyresnio amžiaus asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, pragyventi būtinų pajamų užtikrinimu. Tokį pasirinkimą projekto autoriai pagrindė tuo, kad kitų grupių skurdo rizikai valdyti jau yra įgyvendintos atitinkamos priemonės: socialinio draudimo pensijų pertvarka, įdiegtos universalios išmokos šeimoms su vaikais ir vienišiems asmenims. Užpraeitų metų duomenimis, bedarbių, patyrusių skurdo riziką, procentas yra aukščiausias, palyginti su kitomis pažeidžiamomis grupėmis.
Projekte siūloma numatyti teisę bedarbiams nuo išmokos gavimo 6 mėnesio gauti šią išmoką ir įsidarbinus ar pradėjus individualią veiklą. Dabar, gavus nors kiek pajamų, išmokų mokėjimas nutraukiamas, žmonės arba dirba nelegaliai, arba nerodo jokios iniciatyvos ieškoti darbo.
Pradžioje aš minėjau, kad keičiamame įstatymo projekte siūlomi teisinio reguliavimo patobulinimai asmenims, kai iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip penkeri metai. Surasti jiems darbą beveik neįmanoma. Nors tokiems asmenims maksimaliai socialinio draudimo nedarbo išmoka gali būti pratęsta nuo 9 iki 11 mėnesių, bet paskutiniais mėnesiais ji sumažinama iki labai nedidelės buvusių pajamų dalies, o pradėjus dirbti nutraukiama. Projekte siūloma asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai, nedarbo išmokos mokėjimą pratęsti iki 15 mėnesių ir mokėjimo nenutraukti, nors asmuo pradeda gauti papildomų darbo ar verslo pajamų.
Atsižvelgęs į tai, kad padėtis gerinama tiek bedarbiams, tiek priešpensinio amžiaus žmonėms, projektą palaikau ir agituoju jus balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau kreiptis į kolegą T. Tomiliną. Aš turbūt galiu suprasti, kodėl jūs siūlote šitą sprendimą – yra siekis, kad kuo daugiau žmonių grįžtų į darbo rinką, bet, man atrodo, tokiu siūlymu jūs neteisingu keliu einate, dėl to pasisakau prieš šiuos projektus.
Visų pirma turbūt ir sąvokų prasme. Na, ar jūs matėte kada nors dirbantį bedarbį? Arba žmogus dirba, arba nedirba. Tai čia vienas dalykas. Jeigu mes kalbame apie nedarbo išmoką, jinai turėtų būti nukreipta į nedirbančius žmones. Taip pat yra suplakamos paramos ir draudimo sistemos.
Dabar aš norėčiau dar kolegą gerbiamą A. Vinkų referuoti. Vis daugiau socialinių pašalpų gavėjų grįžta į darbo rinką todėl, kad dirbti apsimoka ir socialinė parama, būtent socialinės išmokos įsidarbinus, jos nesustoja, dar 12 mėnesių po įsidarbinimo yra mokama papildoma socialinė pašalpa tam, kad išliktų paskata dirbti, kad žmogus įsitvirtintų darbo rinkoje. Tai šiomis priemonėmis mes galime imti spręsti, tačiau jokiu būdu neskatindami arba nepainiodami dalykų. Jeigu yra nedarbo draudimas, tai yra nedarbo draudimas. Ir kitomis priemonėmis mes galime padėti tiems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje, būti motyvuotiems joje likti. Todėl nepritarčiau.
Taip pat Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas dėl išmokos trukmės pratęsimo priešpensinio amžiaus asmenims yra taikomas ir šiuo metu, pratęsiamas 2 mėnesiams. „Sodros“ duomenimis, priešpensinio amžiaus nedarbo išmokos gavėjų dalis nuo visų apdraustųjų neišsiskiria iš kitų amžiaus grupių – yra 5,1 %, o vidurkis yra 6 %.
Kolegos, aš bijau, kad tas reikalavimas dar 6 mėnesius išbūti Užimtumo tarnyboje tam, kad toliau gautum nedarbo draudimo išmoką, ne tik su logika prasilenkia, bet ir gali kaip tik motyvuoti žmones, kurie gali grįžti į darbo rinką, ilgiau užsibūti Užimtumo tarnyboje. Kviesčiau nepritarti būtent šiai priemonei.
PIRMININKAS. Dėl kito projekto (tuoj perjungsime) dėl motyvų už užsirašė L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Kviečiu pritarti šiam pasiūlymui, šiems projektams. Tikrai pasiūlymai yra sisteminiai. Tokioje sistemoje, kaip pristatė Tomas, yra visos socialinės išmokos: socialinės pašalpos, vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys. Visi gali dirbti ir gauti pašalpas, gauti išmokas, gauti kitas pajamas. Palikti bedarbius be teisės dirbti, ypač paskutinį trečdalį, tai yra tiesiog juos diskriminuoti visų kitų grupių atžvilgiu.
Atsakant ministrei. Dirbantis bedarbis skamba ne blogiau negu dirbantis, socialines pašalpas gaunantis arba dirbantis bedarbis skamba ne blogiau negu esantis atostogose ir dirbantis, tai yra vaiko priežiūros atostogose ir dirbantis. Šias sistemas mes turime, jos jau egzistuoja. Kodėl mes išskiriame bedarbius, nors norime labiausiai, kad jie dirbtų? Mes juos išskiriame ir neduodame jiems teisės užsidirbti.
Taigi atsakant tiems, kurie uždavė klausimus, mūsų nedarbo išmokos nėra mažos, bet jos mažėja kas tris laiptus: po pirmų 3 mėnesių, po antro trejeto ir tada trečioji… Žmonės jau lieka su tokiomis mažesnėmis pajamomis. Jeigu jie su tokiomis lieka, vadinasi, mes nedarome paskatos jiems dirbti, jie pripranta prie mažų pajamų. Mes žmones tam tikra prasme įkaliname, nes jie nori gauti pajamas ir nedirbantys negali rodyti savo kitų pajamų. Šia prasme mes darome meškos paslaugą visai sistemai ir tiems žmonėms.
Siūlymas sprendžia ir dėl nelegalaus darbo – žmonės pradės lįsti iš šešėlio, ir dėl žmonių paskatos grįžti kiek galima greičiau į darbą. Dėl to laimės visa šalis.
Taip pat paskutinis sakinys. Tai pratęsia ilgalaikės išankstinės pensijos diskusiją, kurią mes turėjome praėjusią savaitę. Buvo klausimas: jeigu priėmėme tą įstatymą, kodėl mes išvis nepanaikiname išankstinių pensijų? Šis įstatymas sudarytų mums sąlygas atsisakyti išankstinių pensijų, jeigu prieš pensijas leistume žmonėms gauti ilgesnę nedarbo išmoką. Tam reikėtų dabartiniame etape pritarti, gauti Vyriausybės išvadą ir tegu SRDK sutvarko. Dėkui.
PIRMININKAS. M. Navickienė – prieš.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad čia suplakėte jau krūvą iniciatyvų: išankstines pensijas, nedarbo draudimą, socialines išmokas. Tikslai lyg ir geri, bet yra labai stichiška argumentacija.
Žiūrėkite, man atrodo, mūsų visų bendras tikslas, kad žmonės kuo greičiau grįžtų į darbo rinką, būdami Užimtumo tarnybos klientais arba apskritai šešėlinėje darbo rinkoje. Tam šiandien pateikėme legalaus darbo projektus.
Jeigu jau žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje po visų Užimtumo įstatymo pakeitimų, tie, kurie yra pasirengę darbo rinkai, paprastai jie į darbo rinką grįžta per 3–5 mėnesius, ilgiau neužsibūna. Jeigu mes kalbame apie nepasiruošusius darbo rinkai, jiems yra reikalinga krūva papildomų socialinių paslaugų. Jų irgi savivaldybėse mes ieškome, kad žmonės aktyvuotųsi.
Bet tai, kad jūs siūlote 6 mėnesius išbūti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, kad po to papildomai dar gautum sumažėjusios išmokos gabaliuką, tik iš vienos pusės skatina eiti į darbo rinką, iš kitos – išbūti 6 mėnesius. Man atrodo, tai, kad socialinė parama ir toliau galioja įsidarbinantiems pažeidžiamų grupių nariams, kad jau yra atskiri sąrašai, yra socialinės paslaugos, jau yra gera kryptis. Aš tiesiog manau, kad su šiuo pasiūlymu jūs, patys to nenorėdami, galite demotyvuoti Užimtumo tarnyboje esančius žmones į darbo rinką grįžti greičiau negu per 6 mėnesius. Todėl tikrai raginu ieškoti tiesiog kitų būdų.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Gerbiami Seimo nariai, prašau visus užimti sėdimas vietas, nes dabar bus balsavimų maratonas ir balsuosime greituoju būdu, tad tikrai nespėsite bėgioti iš užkulisių į balsavimo vietą. Balsuosime eilės tvarka, kaip projektai įrašyti darbotvarkėje. Dėl darbotvarkės 1-3 klausimo, kaip buvo minėta, balsuoti nereikia. Tai yra šių metų Biudžeto įstatymo pataisų pirmasis svarstymas. Po jo nėra balsuojama.
12.34 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 1, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis projektas, dėl kurio balsuojama, yra darbotvarkės 2-3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Buvo gautos Seimo nario A. Matulo pataisos. Komitetas joms pritarė iš dalies. Pataisų autorių, kiek išsiaiškinome, tenkina.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tenkina, nes komitetas vienbalsiai pritarė iš dalies. Aš sutinku su tokiu vertinimu ir nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi čia balsuoti papildomai dėl pasiūlymų nereikia, balsuosime dėl komiteto išvados pritarti projektui po svarstymo.
Balsavo 122: už – 97, prieš – 1, susilaikė 24. Po svarstymo projektui pritarta.
12.36 val.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3256 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
Balsavo 127: už – 120, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 14 diena. Fiksuojame, kad pritariame bendru sutarimu.
12.37 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202(2). Svarstymo stadija.
Už – 125, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.37 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.
Balsavo 128: už – 114, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
12.38 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3137(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas. Svarstymo stadija.
Už – 126, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo projektui pritarta.
12.38 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2). Svarstymo stadija.
Už – 127, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo ratifikavimui pritarta.
12.39 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – sutartis su Jungtiniais Arabų Emyratais dėl ekstradicijos. Svarstymo stadija.
Balsavo 129: už – 127, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
12.39 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088(2) (svarstymo tęsinys)
Ir paskutinė sutartis – dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo. Svarstymo stadija.
Už – 128, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
12.40 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 61, 10, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos. Svarstymo stadija.
Už – 111, prieš nėra, susilaikė 11. Projektui pritarta po svarstymo.
12.40 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795(2), Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau dviejų projektų paketas – Advokatūros įstatymo pataisos ir Mediacijos įstatymo pataisos. Taip pat svarstymo stadija.
Už – 125, prieš nėra, susilaikė 4. Projektams pritarta po svarstymo.
12.41 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995(2) (svarstymo tęsinys)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.
Už – 78, prieš – 1, susilaikė 46. Projektui pritarta po svarstymo.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai nenoriu pritarti, kad minėtume K. Bartoševičiaus dieną.
12.41 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3257, Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3258, Administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3259, Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 221 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3260, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3261, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3262, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3263, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3264, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3265 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-18 klausimų paketas, iš viso devyni projektai. Pirmasis yra Užimtumo įstatymo pataisų projektas, kitų nevardinsiu. Balsuojame už visą paketą, ar pritariame po pateikimo?
Už – 113, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo.
Dėl pirmojo projekto kaip pagrindinis būtų siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl Civilinio proceso kodekso pataisų projekto kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toks pats komitetų rinkinys dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto. Dėl kitų projektų kaip pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 12 diena. Galime fiksuoti, kad pritariame bendru sutarimu? Čia, matau, tik vienoje vietoje yra klaida, kur darbotvarkės 2-18.3 ir 2-18.2 klausimai, parašyta, kad svarstytume pavasario sesijoje. Tai fiksuojame, kad visus projektus numatoma svarstyti gruodžio 12 dieną.
Darbotvarkės 2-19 klausimas. Kaip autorius prašė… A. Vinkus, replika po balsavimo.
A. VINKUS (LVŽSF). Replika po Užimtumo įstatymo balsavimo. Noriu pasakyti visiems oratoriams, kurie čia komentavo tą įstatymą, pasakyti labai kultūringai, ramiai, kad kiekvieno oratoriaus pasisakyme buvo logikos. Todėl kokį rangą beužimtų žmogus, tarti, kad čia nėra logikos, tai būtų per daug drąsu.
Antra. Aš kalbėjau didelės grupės žmonių vardu, bedarbių ir to amžiaus žmonių. Tie, kurie dabar labai jauni, ir taip motyvuotai išdėstė, kad nėra logikos… Aš linkiu tam žmogui iki pat 90-ies metų būti jaunam, bet pajusti tai, ką pajunta tie, kurie neatrodo jauni, bet turi bėdų ir problemų.
Ir trečias, paskutinis dalykas. Yra sakoma, kad oratorius yra ne tas, kuris ilgai, motyvuotai, gražiai sako, bet normalus oratorius yra ir tas, kuris moka labai gražiai kalbėjusį išklausyti. Mes su ponu L. Kukuraičiu ramiai, gražiai išklausėme ir, tikiuosi, bus tam tikros išvados.
12.43 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2465 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Taip, toliau tęsiame balsavimą. Dabar T. Tomilino teikti projektai. Kaip autorius sakė, dėl jų tikslinga balsuoti atskirai, nors čia jie įrašyti kaip paketas. Pirmiausia balsuojame dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2465.
Už – 66, prieš – 9, susilaikė 48. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis būtų siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl to sutariame. Svarstymas būtų numatytas pavasario sesijoje. Dėl to niekas neprieštarauja.
O dabar dėl vedimo tvarkos ar siūlymų – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados dėl šių projektų.
PIRMININKAS. Ar galime visi sutarti, kad reikia Vyriausybės išvados? Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Visi sutaria, gerai, tada nereikia balsuoti. Mačiau, kad opozicijos atstovai taip pat pritardami mojuoja. Tada viską fiksavome dėl šio projekto.
12.46 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2466 (pateikimo tęsinys)
Kitas T. Tomilino pateiktas projektas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2466.
Už – taip pat 66, prieš – 5, susilaikė 55. Po pateikimo pritarta. Vėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų siūlomas pagrindiniu komitetu. Svarstymas – pavasario sesijoje. Taip pat prašoma Vyriausybės išvados. Sutariame dėl to bendrai visi.
Dabar Prezidento ir Vyriausybės įstatymų pataisų projektai. Galbūt galime balsuoti atskirai, nes tai liečia skirtingas institucijas? (Balsai salėje) Seimo nariai gali turėti skirtingas nuomones.
12.49 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3200 (pateikimo tęsinys)
Pirmiausia dėl Prezidento įstatymo 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3200.
Už balsavo 69, prieš – 16, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną.
Prašau, R. Juška dėl vedimo tvarkos.
R. JUŠKA (LSF). Pirmininke ir kolegos, labai prašyčiau, kad pagrindiniu komitetu būtų ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Čia Vyriausybės apsauga, Prezidento apsauga, tai galėtų būti…
PIRMININKAS. Nelabai girdžiu, kalbėkite per mikrofoną.
R. JUŠKA (LSF). Ne VVSK būtų pagrindiniu komitetu, nes čia apsaugos reikalai. Galėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Čia su valstybės valdymu nesusiję.
PIRMININKAS. Gal čia labai sureikšminame? Gal tada Teisės ir teisėtvarkos komitetą? (Balsai salėje)
R. JUŠKA (LSF). Bet tik ne VVSK. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Šurmulys salėje) Ar yra kitų siūlymų dėl pagrindinio komiteto? Nematau. Kadangi triukšmas, balsuojame už tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų kaip pagrindinis. (Balsai salėje) Už Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip pagrindinį komitetą.
Už – 88, prieš – 23, susilaikė 9. Klausimas išspręstas. Dėl svarstymo datos sutarėme.
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne replika. Aš noriu dar pasiūlyti Žmogaus teisių komitetą. Čia yra Prezidento teisės, per kiek įsikraustyti. Gal greičiau galėtų, per savaitę? Man atrodo, čia tikrai labai svarbu, kad komitetas išsakytų savo požiūrį.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes jau labai didele balsų persvara nusprendėme dėl pagrindinio komiteto. (Balsas salėje) Papildomu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Balsuojame, ar pritariame.
Už – 64, prieš – 27, susilaikė 30. Tai Žmogaus teisių komitetas taip pat nagrinės šį klausimą.
Ir premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką po balsavimo. Man įdomu, kurių žmonių teises komitetas nagrinės, ar vieno žmogaus, kuris nenori keltis į rezidenciją, ar tų žmonių, kurie turi tokius žmones saugoti kitomis aplinkybėmis? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Turbūt visų. Tikiuosi, kad komitetas išmintingai čia pasirinks, nieko nepraleisdamas. (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai Gražuli, jūs jau repliką po balsavimo pasakėte. (Balsas salėje)
12.50 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3201 (pateikimo tęsinys)
Dabar spręsime dėl Vyriausybės įstatymo pataisų projekto, ar pritariame po pateikimo.
Už – 79, prieš – 24, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Tai natūralu, kad vėl Teisės komitetas yra skiriamas pagrindiniu komitetu ir kad svarstymo data – gruodžio 21 diena, ta pati, kaip ir pirmojo projekto. Sutarėme bendrai dėl to. Kitų komitetų niekas nesiūlo.
12.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 291, 293, 295, 296 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2604 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-21 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2604. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 34. Tai natūralu, dėl šio projekto pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir svarstymas numatomas pavasario sesijoje. Niekas dėl to neprieštarauja, priimame bendru sutarimu.
12.52 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3205 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis balsavimas dėl projekto, kuris rezerve buvo, – dėl Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3205.
Už – 39, prieš – 2, susilaikė 78. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas: kas už – grąžinimas tobulinti, kas prieš – atmetimas.
Už balsavo 96, prieš – 23. Taigi projektas grąžinamas iniciatoriui tobulinti. Balsavimai baigti.
Dabar Seimo narių pareiškimai likę. Likę darbotvarkės projektai bus nagrinėjami po pietų. Gali būti, kad numatytas balsavimo intervalas bus kiek anksčiau, bet po pietų pirmininkaujantis V. Mitalas tai, viską įvertinęs tiksliau, paskelbs.
12.53 val.
Seimo narių pareiškimai
Tai P. Gražulis sako, kad pareiškimo atsisako, lieka D. Kepenio pareiškimas. Kviečiu į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Na, visi žinome, kad mūsų visų politikų tikslas yra turėti Lietuvoje kuo daugiau pilietiškų žmonių, kuriems rūpi mūsų valstybė ir kuriems rūpi mūsų valstybės išlikimas. Štai gavau tekstą, kurį man perdavė dviejų organizacijų atstovai, paprašė jį paskelbti ir pakviesti visus, kuriems rūpi Lietuvos vienybė, mūsų žmonių vienybė, organizacijų vienybė. Štai, paklausykime. Pareiškimas buvo padarytas lapkričio 11 dieną. Jo pavadinimas – „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“. Jisai buvo priimtas Bistrampolio dvare, Panevėžio rajone.
„Susivieniję 1988 metais į Sąjūdį, per keletą metų atkūrėme Lietuvos valstybę. Tuo metu visi siekėme vieno tikslo – laisvės. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“, – sakė J. Marcinkevičius. Jo žodžius, taip artimus kiekvienam, tada išgirdome. Veikdami kartu pakilome.
Yra tik viena Lietuva. Šiandieną svarbiausias klausimas – Tautos ir Lietuvos išlikimas. Veikimas atskirai pražūtingas. Veikime išvien. Susitelkti turi visa Lietuva. Kiekvienas mūsų yra svarbus, reikalingas ir būtinas, tačiau išsigelbėsime tik drauge. Mes, pasirašę toliau, pasižadame veikti kartu.“
Čia padėjo parašus Lietuvos visuomenės tarybos asociacijos įgaliotas Z. Vaišvila ir T. Jakelaitis, Lietuvos liaudies partijos pirmininkas. Jie pakvietė visus, kuriems rūpi vienybė, telktis ir pasirašyti šitą pareiškimą, ir būti išvien. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Tai buvo vienintelis pareiškimas. Daugiau klausimų rytinėje darbotvarkėje neturime. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.