LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 9, 91 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3789

 

2019-12-13  Nr. 113-P-43

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos atstovė Giedrė Banytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Aurelija Ylė, LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė, Respublikos Prezidento patarėja Rėda Brandišauskienė, UAB Meta Advisory lobistė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė, Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Lietuvos verslo konfederacijos lobistas Andrius Romanovskis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-26

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į kartu teikiamais įstatymų pakeitimų projektais Nr. XIIIP-3787 ir XIIIP-3788 siūlomose įstatymų nuostatose „nurodytus atvejus“ yra neaiški, jos turinys negali būti vienareikšmiškai įvertintas. Kadangi kartu teikiamų projektų nuostatos yra analogiškos, glaustumo sumetimais vertinsime tik projektu Nr. XIIIP-3787 teikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Jose „nurodyti atvejai“, į kuriuos pateikiama  nuoroda projekte, nustato sąlygas, leidžiančias sudaryti  vidaus sandorį, o ne atvejus, kada gali būti steigiamas juridinis asmuo ar priimamas sprendimas dėl ūkinės veiklos vykdymo. Pažymėtina, kad minėtas VPĮ straipsnis reglamentuoja šio įstatymo taikymo išimtis ir apibrėžia vidaus sandorius, kuriems tos išimtys taikomos. Neaišku, ar aptariama projekto nuostata turėtų būti traktuojama kaip savivaldybei suteikianti teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl a) juridinių asmenų, atitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (į kurią pateikiama nuoroda projektu Nr. XIIIP-3787 teikiamoje šio straipsnio 2 dalyje) sąlygas dėl valdymo ir pajamų, steigimo, ar b) dėl veiklos vykdymo sudarant vidaus sandorius, nurodytus VPĮ 10 straipsnyje, ar c) dėl juridinių asmenų steigimo ar veiklos vykdymo jei yra bent viena iš teikiamoje VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, ar d) dėl juridinių asmenų steigimo ar veiklos vykdymo jei yra visos teikiamoje VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Patikslinus ir sukonkretinus vertinamą projekto nuostatą, bus galima tiksliai ir išsamiai įvertinti projektu siūlomą teisinį reguliavimą. 

Pritarti

Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.2 ir patikslino keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-26

1

 

 

2.   Projekto 1 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nustatytais atvejais įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu  nustatyti didesnį bei aiškiau reglamentuotą vietos savivaldos institucijų savarankiškumą ir diskreciją priimti sprendimus viešųjų paslaugų teikimo srityje. Nekvestionuojant šio tikslo bei Konstitucijoje įtvirtinto savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principo, būtina pažymėti, kad šio konstitucinio principo turinys apima ir savivaldybių pareigą veikti pagal Konstituciją ir įstatymus.

Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio tikslas – užtikrinti viešumą, skaidrumą ir dirbtinai neriboti konkurencijos savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo srityje. Šis tikslas bei reguliavimo priežastys nurodytos ir įstatymo, kuriuo Vietos savivaldos įstatymas buvo papildytas 91 straipsniu, projekto Nr. XIIP-3817 aiškinamajame rašte – „Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kuriais teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) ne kartą yra pripažinusi, jog savivaldybių su savo valdomomis įmonėmis sudaromi sandoriai neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir Konkurencijos įstatymo nuostatų laikymosi, tikslinga įstatyme numatyti papildomus saugiklius, leidžiančius užkirsti kelią ekonomiškai nepagrįstam ir nebūtinam savivaldybių valdomų įmonių steigimui ir tokių įmonių privilegijavimui kitų rinkoje veikiančių subjektų atžvilgiu ateityje. Siekiant užkirsti kelią neskaidrių ir gyventojams ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymui su jau savivaldybių įsteigtomis įmonėmis, taip pat būtina imtis papildomų poveikio priemonių <…>”.

Projektu siūlomu reguliavimu savivaldybių laisvė ir diskrecija priimti sprendimus tiek dėl viešųjų paslaugų teikėjų, tiek ir dėl galimai bet kokios ūkinės veiklos vykdymo (kaip minėjome, tai priklauso nuo projektu teikiamos nepakankamai aiškiai suformuluotų keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretacijos) galimai būtų suabsoliutinta, atsisakant papildomų keičiamo įstatymo 91 straipsnio mechanizmų, užtikrinančių priimamų sprendimų skaidrumą, ekonomiškumą bei užkardančių galimą nepagrįstą konstitucijos ribojimą. Svarstant projektą būtina įvertinti keičiamo įstatymo 91 straipsnyje nustatytus tikslus bei galimas šio straipsnio netaikymo pasekmes.

Nepritarti

Argumentai:

Dažniausiai pateikiami argumentai pagrinde siejami su tariamai  galinčiomis kilti problemomis dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo, viešojo sektoriaus subjektų dominuojančios padėties įtvirtinimo, korupcijos, skaidrumo stokos ir pan. Tačiau tam pagrįsti yra remiamasi tik neigiama ankstesne vidaus sandorių sudarymo praktika, kai tinkamai nereguliuojant ir nekontroliuojant vidaus sandorių instituto susiklostė įvairios nepriimtinos situacijos. Keli neigiami pavyzdžiai dažnai klaidingai interpretuojami, suteikiant sudaryti neigiamą įspūdį apie vietos savivaldos institucijų kompetencijas, siekius bei tikslus.

Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.2 ir patikslino keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-26

 

 

 

3.   Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 5, 11  punktų nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė savo nuomonę 2019 m. spalio 31 d.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-09-26

 

 

 

4.   Projektu Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turėtų būti tikslinamas teikiamo projekto pavadinimas, nes Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnis teikiamu projektu nėra keičiamas. Taip pat reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies sakinio paryškinimo.

Įvertinta

Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1.3, kuriuo siūloma pakeisti 91 straipsnį, tad pavadinime turi likti šio straipsnio numeris.

5.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

2019-09-05

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP­-3789 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-09

Išvados priedas Nr. 1, 3 lapai.

 

 

 

Pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl vidaus sandorių analizę. Pritaria projektams.

Pritarti

 

2.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, 2019-10-16

Išvados priedas Nr. 2, 8 lapai.

 

 

 

Nepritaria projektams.

Nepritarti

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams.

Projektas parengtas siekiant pašalinti dabartinio vidaus sandorių reguliavimo spragas ir neaiškumą bei užtikrinti aiškų ir prieinamą vidaus sandorių reguliavimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne.

Gyventojams kritiškai svarbių paslaugų teikimas efektyviau užtikrinamas paties sektoriaus, t. y. savivaldybių tiesiogiai ar per kontroliuojamas įmones. Tai  patvirtina ne tik nuoseklios dabartinės tendencijos Europos Sąjungos šalyse ir ypatingai vakarų Europoje, bet parodo ir daugybė pavyzdžių Lietuvoje (pvz., šilumos ūkių perdavimo privatiems paslaugų teikėjams nesėkmės ir ženkliai didesnės kainos, nei šias paslaugas teikiant savivaldybės įmonėms).

3.

VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-11-05

Išvados priedas Nr. 3, 7 lapai

 

 

 

Siūlome nepritarti Projektams ir tobulinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybėms nustatant pareigą periodiškai vertinti SVĮ vykdomų veiklų pagrįstumą, naudojant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 str. 1 d. nurodytus kriterijus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl SVĮ veiklų vykdymo tęstinumo bei 91 str. 3 d. laikyti negaliojančia.

Nepritarti

Dauguma pateiktų argumentų yra bendras nepritarimas vidaus sandoriams ir jų taikymui, o ne konkrečioms projekte siūlomoms jų taikymo sąlygoms. Nepritariant patiems vidaus sandoriams, lieka neaiškus ir spragomis pasižymintis teisinis reguliavimas, iš esmės apribojantis savivaldybių teises pačioms, per savo kontroliuojamas subjektus, teikti jų gyventojams reikalingas viešąsias paslaugas.

Projektas parengtas siekiant pašalinti dabartinio vidaus sandorių reguliavimo spragas ir neaiškumą bei užtikrinti aiškų ir prieinamą vidaus sandorių reguliavimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne.

Gyventojams kritiškai svarbių paslaugų teikimas efektyviau užtikrinamas paties sektoriaus, t. y. savivaldybių tiesiogiai ar per kontroliuojamas įmones. Tai  patvirtina ne tik nuoseklios dabartinės tendencijos Europos Sąjungos šalyse ir ypatingai vakarų Europoje, bet parodo ir daugybė pavyzdžių Lietuvoje (pvz., šilumos ūkių perdavimo privatiems paslaugų teikėjams nesėkmės ir ženkliai didesnės kainos, nei šias paslaugas teikiant savivaldybės įmonėms).

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-11-19

Išvados priedas Nr. 4, 14 lapų.

 

 

 

Iš esmės pritariama įstatymų projektams ir Vyriausybės nutarimo projekto nuostatoms.

Pritarti

 

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-12-05

Išvados priedas Nr. 5, 2 lapai.

 

 

 

Pateikia visų merų pasirašytą kreipimąsi, kuriuo palaikomi projektai.

Pritarti

 

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-12-11

Išvados priedas Nr. 10, 2 lapai.

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3787, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3788, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 9, 91 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3789“, priimtam 2019 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės posėdyje.

Pritarti

 

7.

Asociacija „Lietuvos keliai“

2019-10-31

Išvados priedas Nr. 11,  2 lapai.

 

 

 

Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

8.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija ir Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacija

2019-11-05

Išvados priedas Nr. 12, 4 lapai

 

 

 

Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

9.

Asociacija Infobalt

2019-11-06

Išvados priedas Nr. 13, 2 lapai

 

 

 

Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

10.

Investuotojų forumas

2019-12-12 Išvados priedas Nr. 14

2 lapai.

 

 

 

Nepritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

11.

Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai

2019-11-06

Išvados priedas Nr. 15,

4 lapai.

 

 

 

Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

12.

Verslo organizacijos

2019-12-02

Išvados priedas Nr. 16,

8 lapai.

Investuotojų forumas,

Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija

2019-11-05

Išvados priedas Nr. 17,

8 lapai.

 

 

 

Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

13.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija

2019-11-05

Išvados priedas Nr. 18,

9 lapai.

 

 

 

Nepritaria Vyriausybės nutarimo projektui 19-12642 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787, Nr. XIIIP-3788, Nr. XIIIP-3789.

Nepritarti

Konkretūs pasiūlymai nesuformuluoti.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2019-09-05

Išvados priedas Nr. 6, 4 lapai.

 

 

 

Apibendrinus tai kas išdėstytą, Įstatymų projektus vertiname kaip galinčius pažeisti konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir todėl siūlome jiems nepritarti.

 

Nepritarti

Pateikiami argumentai iš esmės siejami su tariamai  galinčiomis kilti problemomis dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo, viešojo sektoriaus subjektų dominuojančios padėties įtvirtinimo, korupcijos, skaidrumo stokos ir pan. Tačiau tam pagrįsti yra remiamasi tik neigiama ankstesne vidaus sandorių sudarymo praktika, kai tinkamai nereguliuojant ir nekontroliuojant vidaus sandorių instituto susiklostė įvairios nepriimtinos situacijos, kai savivaldybės pavesdavo savo valdomoms įmonėms teikti su viešuoju interesu nesusijusias veiklas arba siejant vidaus sandorius su situacijomis, kai juos netinkamai taikė valstybės valdomos įmonės, apeidamos viešųjų pirkimų reguliavimą santykiuose su dukterinėmis įmonėmis. Tokie argumentai niekaip negali paneigti visoje Europos Sąjungoje pripažįstamo, taikomo ir kai kuriose srityse (vandens, atliekų, šilumos tinklų) netgi skatinamo vidaus sandorių instituto taikymo. Sąžininga konkurencija, būtinybė užtikrinti vienodas sąlygas svarbi visų pirma konkurencijos tarp privačių subjektų aspektu, o ne tarp privačių subjektų ir viešojo sektoriaus.

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba, 2019-09-06

Išvados priedas Nr. 7, 4 lapai.

 

 

 

Vidaus sandoriai turi likti išimtis, o ne taisyklė.

Nekeisti reguliavimo, kol nėra gautas ESTT sprendimas dėl vidaus sandorių.

Nepritarti

Projekte nesiūloma nustatyti mažesnių nei Europos Sąjungos reikalavimų vidaus sandoriams sudaryti, nesiūloma taikyti vien tik iš Europos Sąjungos teisės kylančius formalius kriterijus dėl priklausomumo ir kontrolės. Projekte siūloma įtvirtinti aiškius, konkrečius ir iš anksto numatomus kriterijus vidaus sandoriui sudaryti. Siūloma nustatyti tokius kriterijus, kurie sudarytų ne tik teorines galimybes pasinaudoti vidaus sandorio institutu, tačiau ir realias faktines galimybes tenkinant vidaus sandorio sąlygas pasirinkti, kokiu būdu konkrečiu atveju geriausia užtikrinti vietos bendruomenės poreikius ir teikti viešąsias paslaugas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo kreipimosi. Savo sprendime ESTT konstatavo, kad vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne.

Projektas patikslintas pagal Vyriausybės pasiūlymą, kuriame nustatoma, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik išimtiniu atveju ir kai tenkinamos įstatyme nustatytos konkrečios sąlygos.

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-09-10

Išvados priedas Nr. 8, 5 lapai.

 

 

 

Iš esmės tobulinti projektus ir atsisakyti nuostatų, privilegijuojančių savivaldybių subjektus.

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai ne privilegijuoja savivaldybių subjektus, o užtikrina gyvybiškai reikalingų paslaugų kokybišką ir nepertraukiamą teikimą gyventojams.

Visi pateikti argumentai yra bendras nepritarimas vidaus sandoriams ir jų taikymui - o ne konkrečioms projekte siūlomoms jų taikymo sąlygoms. Nepritariant patiems vidaus sandoriams, lieka neaiškus ir spragomis pasižymintis teisinis reguliavimas, iš esmės apribojantis savivaldybių teises pačioms, per savo kontroliuojamas subjektus, teikti jų gyventojams reikalingas viešąsias paslaugas. Nepritariant projektui yra remiamasi argumentais, kurie konkrečiais atvejais ne tik nėra susiję su vidaus sandorių instituto taikymu, tačiau taip pat yra klaidingi ar klaidingai interpretuojami, suteikiant neigiamą įspūdį apie vietos savivaldos institucijų kompetencijas, siekius bei tikslus.

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-31

Išvados priedas Nr. 9, 3 lapai.

 

 

 

Dėl Vyriausybės nutarimo projekto: atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti korupcijos rizikų, užtikrinti konstitucinį sąžiningos konkurencijos laisvės principą, sudaryti sąlygas viešąsias lėšas panaudoti efektyviausiu, racionaliausiu ir ekonomiškiausiu būdu, siūlytina atsisakyti privilegijuojančių savivaldybių subjektus nuostatų.

Nepritarti

Žr. argumentus prie Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 -09-10 rašto.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019-12-04

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3787 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3788 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3789 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria yra panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 56) (toliau – Direktyva), preambulės 31 punkte teigiama, kad viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešųjų institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešosiomis institucijomis. Taip pat pabrėžiamas būtinumas užtikrinti, kad dėl viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, kuriam viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu tiek, kiek taip bendradarbiaujant paslaugų teikėjas atsidurtų privilegijuotoje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu. Įvertinus šiuos viešųjų pirkimų reguliavimo tikslus Direktyvoje įtvirtintos sąlygos, kuriomis perkančioji organizacija gali sudaryti vidaus sandorį nepažeisdama konkurencijos privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad viešųjų paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti teikti savo įsteigtiems juridiniams asmenims, sąrašas turėtų būti išdėstytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, o Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme turėtų būti numatytos tik vidaus sandorių sudarymo sąlygos.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užkirsti kelią galimam perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių ir sukurti geresnes sąlygas privatiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, palyginti su Direktyva, papildomai nustatyta, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik su perkančiąja organizacija ir tik tuo atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Tačiau, kaip pažymėta Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, toks reguliavimas turi trūkumų Įstatymų projektuose išdėstytų paslaugų teikimo atvejais, taip pat tais atvejais, kai teikiant viešąją paslaugą reikia valdyti ir naudoti savivaldybės infrastruktūrą. Perdavus infrastruktūrą privačiam sektoriui, vietos savivaldos institucijos tampa priklausomos nuo vieno konkretaus privataus subjekto, susidaro natūrali monopolija, nėra garantijų, kad bus užtikrinama tinkama infrastruktūros priežiūra. Ir priešingai – naudojantis vidaus sandorių institutu yra sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų sutarčių vykdymo kontrolė ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas. Todėl Įstatymų projektai turėtų būti papildyti nuostatomis, leidžiančiomis pavesti viešosios paslaugos teikimą savivaldybės jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant sudaryti sąlygas vietos savivaldos perkančiosioms organizacijoms tinkamai atlikti įstatymuose nustatytas funkcijas, siūlytina:

 

1.2. pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3789 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) pavesti viešosios paslaugos teikimą savivaldybės jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai:

1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba

2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba

3) pagal šio įstatymo 91 straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti viešosios paslaugos teikimą, kuris yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas. 

2. Papildyti 9 straipsnį 3 dalimi:

„3. Kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi.“

3. Buvusią 9 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.“

 

1.3. papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3789 2 straipsniu:

2 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 3 dalį.“

Pritarti

 

2.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2019-10-09

1

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į pateiktas institucijų pastabas, kuriose nurodyta, kad siūlomi pakeitimai gali pažeisti suformuotą konstitucinę doktriną, riboti konkurencijos laisvę viešųjų paslaugų teikimo srityje bei gali prieštarauti bendros tautos gerovės principams, siūloma įstatymo projekto pakeitimo netvirtinti ir palikti originalią įstatymo versiją. STT parengtoje antikorupcinio vertinimo išvadoje teigiama, kad numatyti įstatymo pakeitimai gali sudaryti sąlygas nukrypimui nuo suformuotos konstitucinės doktrinos sudarant prielaidas nesąžiningai konkurencijai ar korupcijai. Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ne kartą pastebėjo, kad su savivaldybių valdomomis įmonėmis sudaromi sandoriai, kurie galimai privilegijuoja ar diskriminuoja tam tikrus rinkos dalyvius ir taip neužtikrina sąžiningos konkurencijos sąlygų. Konkurencijos taryba taip pat teigia, kad siūlomas įstatymo projektas yra „<..> ydingas, neaiškus, gali sukelti nesklandumų jį įgyvendinant praktikoje bei prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems sąžiningos konkurencijos laisvės ir bendros tautos gerovės principams“. Šie įstatymo pakeitimai gali sudaryti papildomas aplinkybes nesąžiningai konkurencijai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas savo analizėje pastebi, kad siūlomi pakeitimai gali iškreipti rinką bei nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis buvo įrašytos paslaugos į išimčių sąrašą. Taip pat institutas teigia, kad šie pakeitimai ribotų konkurenciją, o vartotojai netektų galimybės gauti geriausias paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas gali iškreipti sąžiningą konkurencinę rinką ir nesuteikti geriausių paslaugų vartotojams, siūloma palikti originalią įstatymo versiją.

Pasiūlymas:
1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus, priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, dėl naujos ar jau vykdytos ūkinės veiklos pavedimo naujam ar jau egzistuojančiam ūkio subjektui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Šiais atvejais šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi.“. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą. Tais atvejais, kai viešąją paslaugą teikia ne savivaldybės biudžetinė įstaiga ir viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkine veikla nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga.

2.           Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kitais nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai viešąją paslaugą teikia ne savivaldybės biudžetinė įstaiga ir viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkine veikla nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga.“ Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas savivaldybės administracijos padalinys.

Nepritarti

Pasiūlyme siūloma palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, tačiau tuomet nebus įvykdyti projekto tikslai – detaliau reglamentuoti vidaus sandorių sudarymo sąlygas bei užtikrinti kuo geresnes galimybes gyventojams gauti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas.

Dažniausiai pateikiami argumentai pagrinde siejami su tariamai  galinčiomis kilti problemomis dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo, viešojo sektoriaus subjektų dominuojančios padėties įtvirtinimo, korupcijos, skaidrumo stokos ir pan. Tačiau tam pagrįsti yra remiamasi tik neigiama ankstesne vidaus sandorių sudarymo praktika, kai tinkamai nereguliuojant ir nekontroliuojant vidaus sandorių instituto susiklostė įvairios nepriimtinos situacijos. Keli neigiami pavyzdžiai dažnai klaidingai interpretuojami, suteikiant sudaryti neigiamą įspūdį apie vietos savivaldos institucijų kompetencijas, siekius bei tikslus.

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

3.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2019-10-09

1

 

 

 

Argumentai:

Siekiant savivaldybės valdomų įmonių valdymo skaidrumo, efektyvumo bei sąžiningos konkurencijos teisių savivaldybėje užtikrinimo, būtina numatyti periodinį savivaldybės svarstymą savivaldybės valdomų įmonių vykdomų veiklų pagrįstumo klausimu.

Valstybės kontrolė 2017 m. atlikto audito ataskaitos išvadose nurodė, kad bent 10 proc. savivaldybės valdomų įmonių veiklų nėra susijusios su savivaldybės funkcijomis. Ataskaitoje nurodoma, kad savivaldybės vertinimas dėl savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos vykdymo, galėtų optimizuoti savivaldybės kontroliuojamų įmonių portfelį atsisakant nebūtinų ir neefektyvių įmonių. Valstybės kontrolė Vyriausybei pateikė rekomendaciją: „1. Įtraukus savivaldybes, parengti ir patvirtinti pertvarkant VVĮ taikomais principais paremtus savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą SKĮ reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir SKĮ valdysenos gaires (rekomendacijas), kad: <...> būtų įvertintas periodinis SKĮ reikalingumo vertinimas ir kriterijai, kuriais remdamosi savivaldybės atliktų vertinimą, kad galėtų optimizuoti SKĮ portfelį ir jo valdymą – atsisakyti neefektyvių ir nebūtinų įmonių.“ Ekonomikos ir inovacijų ministerija (tuometinė Ūkio ministerija) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės anksčiau nurodytas rekomendacijas, teikė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1713(2), kurio 6 straipsnio 3 punkte siūlė papildyti Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį nuostata, kurioje būtų numatytas periodiškas savivaldybės valdomų įmonių vertinimas ir esant poreikiui jų paslaugų atsisakymas.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus teikiamas pasiūlymas, kuris užtikrintų periodišką savivaldybės valdomų įmonių vykdomų ūkinių veiklų pagrįstumo svarstymą ir atsižvelgiant į šio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, būtų sprendžiama dėl šių įmonių vykdomos ūkinės veiklos atsisakymo ar tęstinumo.

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:

„3. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas savivaldybės administracijos padalinys.

 Savivaldybė periodiškai (ne rečiau kaip kas 4 metus) svarsto, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka šio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir sprendžia dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo.“

2.      Buvusią 3 dalį atitinkamai laikyti nauja 4 dalimi.

3.4. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas savivaldybės administracijos padalinys.“

Nepritarti

Komitetas pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3789(2) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789(2), jo lyginamasis variantas.

 

           

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                  Guoda Burokienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė