LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS ĮSTATYMO NR. IX-433 1 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-10-20 Nr. XIVP-853(2)

              Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projekto 2 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį.“

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

Pirma, šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar ši formuluotė būtų suprantama ir, taikant įstatymą, aiškinama, kad viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, atskirai už jį neimant mokesčio, t. y. nemokamai, ar siūloma nustatyti, kad tokio geriamojo vandens patiekimo kaštai yra įskaičiuoti į kito tiekiamo maisto kainą ir atskirai sąskaitoje nenurodomi. Projekto aiškinamajame rašte taip pat aiškiai nenurodoma, kaip šios projekto nuostatos būtų suprantamos ir, priėmus įstatymą, taikomos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti.

Antra, abejotina, ar projekto nuostatos yra keičiamo įstatymo 7 straipsnio reguliavimo dalyku, nes šis straipsnis reglamentuoja geriamojo vandens naudojimą maisto įmonėse ir visuomeniniuose pastatuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia sąvoką „maistas“, kuri suprantama „kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 2 straipsnyje“. Šio reglamento 2 straipsnis nustato, kad „Šiame reglamente „maistas“ (arba „maisto produktas“) – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. „Maistas“ – tai ir gėrimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant. Nepažeidžiant Direktyvų 80/778/EEB ir 98/83/EB reikalavimų, maistui priskiriamas vanduo, esantis už Direktyvos 98/83/EB 6 straipsnyje apibrėžtos atitikties vietos“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar maisto sąvoka savo turiniu neapima ir geriamojo vandens, tiekiamo vandentiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Maisto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Šis įstatymas nustato pateikiamo į rinką maisto ir jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų ir visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę“. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nors projekto 1 straipsniu ir siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, manytina, jog projektu siūlomos nuostatos yra būtent Maisto įstatymo reguliavimo dalyku.

Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Nuo 2021 m. pradžios įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės. Minėtoji Direktyva visų pirma yra skirta pateikti peržiūrėtas taisykles (Direktyva dėstoma nauja redakcija), skirtas apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad vanduo būtų sveikas ir švarus. Taip pat siekiama nustatyti higienos reikalavimus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens bei nustatyti ekonomiškai efektyvų, rizika grindžiamą požiūrį į vandens kokybės stebėseną.

Be kita ko Direktyvoje nurodoma, jog turi būti gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens. Todėl Direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog atsižvelgiant į vandens paskirstymo vietos, regionines ir kultūrines perspektyvas ir aplinkybes, valstybės narės imasi būtinų priemonių pagerinti ar išlaikyti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams. Be kitų minėtame straipsnyje nurodytų priemonių, valstybėms narėms rekomenduojama skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranų, valgyklų bei kitų maisto ir gėrimų tiekimo įstaigų klientams. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2023 m. sausio 12 d.“ Atkreipiame dėmesį, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]