LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2709(2)

2023-09-13  Nr. 102-P-40

Vilnius

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius,  Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė.

Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A. Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):  

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	1,3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Projekto 1 ir 3 straipsniais siūlomi Rinkimų kodekso 30 straipsnio ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai būtų pertekliniai, nes galiojančio Rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintas rinkimų komisijų (įskaitant Vyriausiąją rinkimų komisiją) veiklos pagrindas – Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas, o šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija tvirtinti šį reglamentą.	Pritarti	Projekto 1 ir 3 straipsnių atsisakytina, atitinkamai kitus straipsnius pernumeruojant bei tikslinant  projekto pavadinimą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	4 2			2.    Projekto 4 straipsniu pripažinus netekusia galios Rinkimų kodekso 64 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti rinkimų politinės kampanijos etapai, siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir po žodžių „vykdoma rinkimų agitacija“ įrašyti šiuos esminius vykstant rinkimų politinei kampanijai atliekamus veiksmus: „vykdomas balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai“.	Pritarti	Patobulinto projekto 2 straipsniu keičiamo RK 64 straipsnio  2 dalis patikslinta.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	5 3			3.    Projekto 5 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 69 straipsnio (kuriame yra nustatyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindai) 1 dalies 1 punkto formuluotė „pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui“ yra perteklinė. Galiojančio Rinkimų kodekso 87 straipsnyje yra reglamentuota rinkimų politinės kampanijos dalyvių teisė atšaukti pareiškinius dokumentus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Taigi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, o ne keičiama.	Pritarti iš dalies	Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, tačiau tikslinga papildyti dėl šių nuostatų  taikymo. Šiuo metu nėra nurodyta, iki kada galima kreiptis dėl kampanijos dalyvio statuso naikinimo, todėl, politinės organizacijos, nebegalėdamos atšaukti pareiškinių dokumentų, gali bandyti pasinaudoti 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikinti dalyvio statusą, kad reiškia ir kandidato ar kandidatų sąrašo registracijos naikinimą ir tokių bandymų būta. Todėl iškilo poreikis numatyti terminą tokiems prašymams, kad nebūtų trukdomas rinkimų procesas. Papildžius šią nuostatą, VRK nuomone,   jiems labai padėtų, jei ginčas būtų sprendžiamas teisme. Kandidatų registracijos (pareiškinių dokumentų atšaukimo) baigtinis laikotarpis svarbu biuletenių spausdinimui ir platinimui.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	6 5			4.    Projekto 6 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus ir tvarką. Siūloma nustatyti, kad šie dokumentai galėtų būti pradedami teikti „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“, ir paankstinti jų teikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatyti 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos pareiškiniams dokumentams pateikti – 100 dienų iki rinkimų dienos. Pagal projektą asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų teikti ne apygardos rinkimų komisijai, o Vyriausiajai rinkimų komisijai. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos keliamų kandidatų, politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai būtų teikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos. Mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir pabaigos terminus bei jų pateikimo tvarką, būtų suardytas rinkimų proceso nuoseklumas. Vertindami šį teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos jo aspektus. 4.1.   Rinkimų kodekso nustatyta tvarka paskelbus rinkimus prasideda rinkimų politinė kampanija ir nuo jos pradžios Vyriausioji rinkimų komisija priima politinių organizacijų, fizinių asmenų, turinčių teisę būti kandidatais ir ketinančių išsikelti savarankiškai, prašymus dėl registravimo politinės kampanijos dalyviais; šie prašymai gali būti teikiami iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalis). Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pabrėžtina, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą (68 straipsnio 10 dalis). Taigi rinkimų politinės kampanijos dalyviais neįregistruoti asmenys ir politinės organizacijos negali teikti pareiškinių dokumentų būti kandidatu, kelti kandidatų ar kandidatų sąrašų.	Pritarti	Klausymų metu nuspręsta atsižvelgti į TD ir VRK pastabas, bei išsakytus argumentus. Komitetas siūlo pareiškinius dokumentus  pradėti teikti 130 dienų iki rinkimų dienos, o teikimo pabaigos terminą nustatyti 80 dienų iki rinkimų (savivaldybės tarybų rinkimuose- 90 dienų). Atitinkamai pakoreguoti projekto 5- 7straipsniai.    Taip pat  projektas papildytas nauju 10 straipsniu, keičiančiu RK 87 straipsnį, nes nustatyti terminai susiję su pareiškinių dokumentų pateikimo paankstinimu , t.y. išlaikomas dabar esantis dienų skirtumas - 25 dienos nuo pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	6 5			4.2.   Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos turi sudaryti apygardų rinkimų komisijas. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose yra nustatyti, be kita ko, šie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius. Taigi šiuo aspektu projekto 6 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nedera su šio kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais.	Pritarti iš dalies	Pareiškiniai dokumentai teikiami per elektroninę sistemą ir nėra skirtumo kokiai komisijai teikiama.  Derinant nuostatas tarpusavyje atitinkamai patobulinta projekto 6 straipsnio 2 dalis, kad rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti tos rinkimų apygardos, kurioje ketina dalyvauti  rinkimuose, rinkimų komisijai.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	(11)	1		5.    Atkreipiame dėmesį į tai, kad ankstinant pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatant 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, kartu atitinkamai reikėtų pakeisti ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalies 2 punkte nustatytus 65 dienų iki rinkimų dienos terminus, su kuriais siejami pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, nes šie terminai yra skirti užtikrinti, kad kandidatais būtų registruojami tik jiems keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys.	Pritarti	RK 11 straipsnis tobulinamas projektu XIVP-2076(3)
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	6 5			6.    Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies nuostatas „Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai“ siūlytume apibendrinti ir išdėstyti vienu sakiniu.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	6 5			7.    Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse vartojama formuluotė „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“ keistina formuluote „prasidėjus rinkimų politinei kampanijai“. Šio straipsnio 3 dalyje dukart pavartotoje formuluotėje „savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos“ žodis „nesuformuotos“ keistinas žodžiu „nesudarytos“.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	9 8	1		8.    Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūlomą Rinkimų kodekso 81 straipsnio 3 dalies nuostatą, „patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus“ asmuo netektų kandidato teisinio statuso. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Rinkimų kodekso 178 straipsnio nuostatomis, kuriose yra numatyti daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą) mandatų negavusių „kandidatų sąrašai po rinkimų“ ir šiuose sąrašuose esantys „kandidatai į atsiradusią laisvą vietą“. Šių sąrašų pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą.	Pritarti	Atsisakyta  RK 81 straipsnio 3 dalies  keitimo.   Jungtinio projekto (kartu sujungiant ir projektą XIVP-2746) tobulintinas  8 straipsnis, keičiantis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalį . Atsižvelgiant į projekto XIVP-2746 tikslus, kad galėtų politinė organizacija, iškėlusį kandidatą, atšaukti, paaiškėjus nenumatytoms objektyvioms aplinkybėms, klausymų nuspręsta tobulinti 81 straipsnį vietoje 68 straipsnio, kaip siūlė projekto XIVP-2746 iniciatoriai. Siūloma projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ Papildyti 81 straipsnio 4 dalį 8 ir 9 punktais: „8) paaiškėjus , kad kandidatui pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai to prašo kandidatą iškėlusi politinė organizacija ar išsikėlęs kandidatas“; 9) kandidatui mirus.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	9 8	2		9.    Projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį papildyti nauju kandidatų sąrašo neregistravimo arba registravimo panaikinimo pagrindu – jeigu kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų. Nėra visiškai aišku, kokie būtent reikalavimai turimi omenyje, todėl siūlytume šį pagrindą patikslinti arba pateikti nuorodas į atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas, kuriomis tie reikalavimai įtvirtinti.	Pritarti iš dalies	Analogiška nuostata yra RK 81 str. 4 d. 1 p., kai kalbama apie kandidato ne registravimo arba registravimo panaikinimo pagrindą. Tokia pat norma reikalinga ir kandidatų sąrašui tais atvejais, kai jis neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų dėl kandidatų skaičiaus sąraše ar nesurenka reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, kas yra numatyta RK 70 str. 2 d., 72 str. 2 ir 3 d., 73 str. 2 ir 3 d.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	13			10.     Projekto 13 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalyje rinkimų agitaciją siūloma apibrėžti kaip politinei reklamai skleisti skirtą veiklą, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Atsižvelgdami į Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje pateiktą termino „politinė reklama“ apibrėžtį, siūlome apibrėžiant rinkimų agitaciją nebekartoti, ko siekiama skleidžiant politinę reklamą, t. y. atsisakyti formuluotės „kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose“ kaip perteklinės ir netikslios (susiaurinančios politinės reklamos apibrėžtį palyginti su pateiktąja 95 straipsnio 1 dalyje).	Pritarti	Taip pat  RK 93 straipsnis patobulintas pagal VRK siūlymą dėl manipuliavimo interneto platforma  priemonių naudojimo draudimo.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	15			11.     Projekto 15 straipsniu siūlomoje pakeisti Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalyje siūlome atsisakyti norminio turinio neturinčios formuluotės „Siekiant specialiųjų laidų kokybės“ ir šios dalies pirmąsias dvi nuostatas išdėstyti vienu sakiniu: „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius nebūtų didesnis nei 7 dalyviai.“	Pritarti	Dėl pasiūlytos formuluotės komiteto posėdžio metu pritarta atskiru balsavimu(„už-5, „susilaikė“-2,“prieš“-2).
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	16			12.     Projekto 16 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“, su kuria būtų siejama rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ir kandidato teisė pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. 12.1.   Neaišku, koks šios nuostatos santykis su kita tos pačios dalies nuostata „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“, kuria taip pat žymimas laikas, nuo kurio rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas įgyja teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. 12.2.   Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“ nereiškia, kad fizinis asmuo ar politinė organizacija, pateikę prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti juos rinkimų politinės kampanijos dalyviais, bus jais įregistruoti. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinis statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario priimtu sprendimu įregistruoti fizinį asmenį ar politinę organizaciją rinkimų politinės kampanijos dalyviu (Kodekso 68 straipsnio 5, 8, 10 dalys). Taigi tik „pradėjus“ rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinio statuso neįgijęs fizinis asmuo ar politinė organizacija negali turėti šiame straipsnyje įtvirtintos „rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato teisės pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei“.	Pritarti	RK 100 straipsnio  1 dalis patobulinta, numatant, kad prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyvis <..> pareikšti turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos (jį) kompromituojančią informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	16			13.     Pagal projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį „rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas“ turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie „rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą“, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad rinkimų „politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas“, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pagrįsti, kodėl apie jį paskleista informacija, jo nuomone, yra kompromituojanti arba melaginga, – taigi šioje nuostatoje „kandidatų sąrašas“ neminimas. „Kandidatų sąrašas“ taip pat neminimas siūlomoje šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, o šio straipsnio 4 dalyje žodžius „kandidatų sąrašas“ siūloma išbraukti. Taigi nurodytos nuostatos tiek, kiek jose minimas arba neminimas „kandidatų sąrašas“, yra tarpusavyje nesuderintos.	Pritarti	Šio straipsnio nuostatos tarpusavyje suderintos.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	16			14.     Projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1–3 dalyse formuluotė „politinės kampanijos“ tikslintina, prieš žodį „politinės“ įrašant žodį „rinkimų	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	17			15.     Projekto 17 straipsnio 1 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnio „Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi“ 1 dalyje vietoj žodžių „Vykdant rinkimų agitaciją“ įrašyti „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamą Rinkimų kodekso 64 straipsnį rinkimų politinė kampanija apimtų rinkimų agitaciją, kuri galėtų būti vykdoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, siūlomas pakeitimas nereikalingas, o jį priėmus taptų neaišku, kam taikytinas pakeistoje nuostatoje įtvirtintas draudimas (iš galiojančios nuostatos aišku, kad šis draudimas skirtas rinkimų agitaciją vykdantiems subjektams). Atsižvelgiant į visa tai, siūlomo pakeitimo atsisakytina.	Pritarti	16 straipsnio 1 dalies atsisakyta
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	17			16.     Projekto 17 straipsnio 2 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnį papildyti 5 dalimi ir joje įtvirtinti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti „savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje. Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis). Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas ir platinimas apskritai yra ne Rinkimų kodekso, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, diskutuotinas ir siūlomo draudimo taikymo laikotarpis, turint mintyje tai, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis).	Pritarti iš dalies	Patobulinto projekto 16 straipsnis suredaguotas, atsižvelgiant į TD ir VRK pastabas. Siūloma  RK 102 5 dalies formuluotė: „5. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo draudžiama medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios yra apmokamos savivaldybių, Europos parlamento, Seimo ar kitų valdžios institucijų lėšomis.“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	20			17.     Projekto 20 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 134 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, kurioje būtų nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai“, ir „esant ginčui, pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. 17.1.   Pagal Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punktą balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai prižiūrėti, kaip jos veiklos teritorijoje įgyvendinamas šis kodeksas (2 punktas), taip pat organizuoti ir prižiūrėti balsavimą iki rinkimų dienos savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose (8 punktas). Taigi projektu teikiamos nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija turėtų „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą“ ir galėtų „pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“, nedera su Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktų nuostatomis.	Pritarti	Klausymų metu apsispręsta šio straipsnio keitimo atsisakyti. VRK įsipareigojo poįstatyminiais  teisės aktais sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis VRK  papildys VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-88 patvirtintą „Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22			*	17.2.   Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai organizuojant balsavimą iki rinkimų dienos (o ne „išankstinį balsavimą“) savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose, visi asmenys (o ne tik rinkimų politinės kampanijos dalyviai) turi turėti teisę pateikti šiai komisijai skundą dėl balsavimo patalpų netinkamumo balsavimui. Tuo atveju, jeigu apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą, nuspręstų, kad balsavimui paskirtos patalpos yra netinkamos balsuoti (o ne „esant ginčui“), ji turėtų, suderinusi su savivaldybės administracija, parinkti kitas balsavimui tinkamas patalpas (projekte siūlomo nurodymo, kam jos turėtų priklausyti nuosavybės teise, atsisakytina kaip perteklinio ir netikslaus).	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22			*	17.3.   Svarstytina, ar reguliuojant balsavimo iki rinkimų dienos patalpų pakeitimą kartu nereikėtų eksplicitiškai sureguliuoti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pareigos apie šių patalpų pakeitimą tinkamai informuoti rinkėjus, rinkimų politinės kampanijos dalyvius, rinkimų stebėtojus ir kitus suinteresuotus asmenis.	Pritarti	VRK įsipareigojo poįstatyminiais  teisės aktais sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis VRK  papildys VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-88 patvirtintą „Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	21			18.     Projekto 21 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose“ papildyti sąlyga „ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“. Siūloma nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar formuluotė „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią“ reiškia „pateikę prašymą balsuoti namuose“ (tokia formuluotė vartojama Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1–3 dalyse), taip pat koks yra siūlomos nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad prašymai balsuoti namuose gali būti teikiami „telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą“ ir kad „rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui“.	Pritarti	Šios nuostatos  atsisakyta.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	21			19.     Projekto 21 straipsniu taip pat siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad rinkėjų prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus, pakeisti nuostata, kad šie prašymai pradedami priimti „nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios“. Šią nuostatą siūlytume patikslinti, nurodant, kuri rinkimų komisija skelbtų šį oficialų pranešimą, taip pat vietoj formuluotės „apie registracijos balsavimui namie pradžios“ įrašant formuluotę „apie prasidedantį rinkėjų įrašymą į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus“.	Pritarti	Šios nuostatos  atsisakyta.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			20.     Projekto 22 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį, be kita ko, šio straipsnio pavadinimą keičiant pavadinimu „Balsų perskaičiavimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio kodekso 190 straipsnis vadinasi „Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas“, taigi įvertintinas šių pavadinimų santykis.	Pritarti	Rinkimų kodekso 163 straipsnio pavadinimo apsispręsta nekeisti.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			21.     Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse vartojama formuluotė „pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras“, derinant su kitomis šių dalių nuostatomis, keistina formuluote „pirmą kartą balsuojant užėmė trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą“	Pritarti	Projekto nuostatos patobulintos.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			22.     Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatyta, kad vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai turėtų būti perskaičiuojami, be kita ko, tais atvejais, kai pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja tik du kandidatai, – atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsų, paduotų už pirmą ir antrą vietas užėmusius kandidatus, skirtumą, tačiau per tokį balsavimą antrą vietą užėmusiam kandidatui nebūtų suteikta teisė tokiu atveju pareikalauti perskaičiuoti balsus. Manytina, kad Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų papildyti, numatant ir tokio kandidato teisę pareikalauti perskaičiuoti balsus.	Pritarti	Projekto nuostatos patobulintos.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			23.     Svarstytina, kokią prasmę turėtų projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas visų vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimas atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsuojant pirmą kartą paduotų balsų skirtumą tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, tais atvejais, kai pagal šio kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 2 punktus, 4 dalies 1, 2 punktus išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Ypač didelių abejonių kyla dėl 163 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo perskaičiuoti visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus per Respublikos Prezidento rinkimus tikslingumo ir proporcingumo (adekvatumo).	Pritarti	Projekto 22 straipsnis keičiantis RK  163 straipsnį patobulintas atsižvelgiant į TD ir kitų institucijų  pastabas, klausymų metu pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad šis straipsnis tobulintas jungiant  projektus XIVP-2709(2), XIVP-2746,  XIVP-2556.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			24.     Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 5 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą sudaroma tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš šios dalies nuostatos neaišku, apie kokius dar rinkimus, be savivaldybių tarybų rinkimų, joje kalbama. Per Seimo rinkimus apygardos rinkimų komisija negalėtų perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją, biuletenių, todėl šios dalies pirmą žodį „Apygardos“ reikėtų išbraukti. Numatant reikalavimą perskaičiuoti visus balsus visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atsakingai įvertintina, kiek toks reikalavimas būtų proporcingas (adekvatus) siekiamam tikslui.	Pritarti	Projekto 22 straipsnis keičiantis RK  163 straipsnį patobulintas atsižvelgiant į TD pastabas  ir kitų institucijų  pastabas, klausymų metu pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad šis straipsnis tobulintas jungiant  projektus XIVP-2709(2), XIVP-2746,  XIVP-2556.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			25.     Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1–5 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „privalo priimti sprendimą“.	Pritarti
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	22			26.     Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 7 dalies formuluotė „Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių“ keistina formuluote „Jeigu rinkimų apygardos biuleteniai jau buvo perskaičiuoti kuriuo nors šiame straipsnyje nurodytu pagrindu“.	Pritarti
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	23			27.     Projekto 23 straipsniu teikiamą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlytume patikslinti taip: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis kandidatas mirė arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“ Svarstytina, ar neturėtų būti teisiškai sureguliuotos ir analogiškos situacijos, susidariusios tuo atveju, kai rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojant pirmą kartą dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai.	Pritarti	Nuostatos patikslintos pagal TD pastabą, taip pat  papildant šią formuluotę po žodžio  „dalyvaujantis“ įrašant žodžius „ir daugiausia balsų gavęs“. Manytina, kad netikslinga rinkimų rezultatus pripažinti negaliojačiais, kai minimos aplinkybės nutiktų mažiau balsų gavusiam pakartotiniame balsavime kandidatui. Analogiškas situacijas balsuojant pirmą kartą rinkimuose vienmandatėje apygardoje sureguliuotos RK 11 straipsniu (XIVP-2706(3).
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	24			28.     Projekto 24 straipsnio 3 dalyje teikiamoje Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų“ įrašytina formuluotė „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų“; vietoj formuluotės „bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų“ įrašytina formuluotė po kablelio „taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo“; prieš formuluotę „per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas“.	Pritarti	Siūlomos 185 straipsnio 6 dalies nuostatos patobulintos.
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	24			29.     Projekto 24 straipsnio 3 dalyje teikiamoje Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573 vietoj Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo veiks vienas Regionų administracinis teismas, Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis projekte turėtų būti išdėstyta ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia redakcija, kurioje vietoj žodžių „Vilniaus apygardos“ būtų įrašytas žodis „Regionų“, taip pat turėtų būti nurodytas skirtingas šia redakcija išdėstytos Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies įsigaliojimas.	Pritarti	Atsižvelgiant į TD pastabą, projektas patobulintas, papildant  24 straipsnį 4 dalimi ir atitinkamai projekto  26 straipsnyje 2 dalimi  numatytas 24 straipsnio 4 dalies įsigaliojimas nuo 2024m. sausio 1 d.
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22			*	30.     Kadangi projektu siekiama pakeisti daugelį rinkimų organizavimo aspektų, siūlome dėl šio projekto gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, nuomonę.	Pritarti	VRK teikė savo nuomonę.
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22			*	31.     Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 31.1.   Projekto 1–13, 17–19, 21, 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“. 31.2.   Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“, o projekto 23 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 31.3.   Projekto 4 straipsniu reikėtų ne visą Rinkimų kodekso 64 straipsnį dėstyti nauja  redakcija, o tik pripažinti netekusia galios šio straipsnio 3 dalį. 31.4.   Projekto 6 straipsniu Rinkimų kodekso 78 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių. 31.5.   Projekto 9 straipsnio 2 dalyje reikėtų papildyti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį nauju 2 punktu ir pernumeruoti kitus punktus, o ne visą šią dalį dėstyti nauja redakcija. 31.6.   Projekto 20 straipsnio 2 dalyje prieš skaitmenį „6“ įrašytina „134 straipsnio“. 31.7.   Projekto 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma siūlomų pakeitimų esmė dėstytina taip: „Buvusius 193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17 punktais.“	Pritarti	Projektas patobulintas atsižvelgiant į pastabas.
7.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-05-30			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2709(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Projekto 13, 14, 16 straipsnių kontekste informuojame, kad Europos komisija yra pranešusi, jog ketinama rengti naują direktyvą kovai su dezinformacija ir trečiųjų šalių įtaka, dėl to vykdytos viešosios konsultacijos ir prašyta pateikti informaciją iš valstybių narių atsakingų institucijų.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ 2023-04-24			*	Mums, Nevyriausybinių organizacijų (toliau — NVO) atstovams, kelia nerimą vis mažėjantis Lietuvos piliečių aktyvumas, dalyvaujant rinkimuose, bei išrenkamų Seimo narių kompetencija ir darbo kokybė bei Seimo narių be svarbių priežasčių Seimo nario mandato atsisakymas - duotos priesaikos pažeidimas, moraliai rinkėjų apgaudinėjimas. Teigiame, jog mažėjančiam rinkėjų aktyvumui didelę reikšmę turi ir netobuli rinkimų įstatymai. LR Seimo ir savivaldos rinkimų tvarka, numatyta Rinkimų kodekse, pažeidžia LR Konstitucijos 55 ir 119 straipsniuose įtvirtintą lygių rinkimų teisės principą, piliečiams įgyvendinant pasyviąją rinkimų teisę, taip pat tiesioginių rinkimų teisės principą piliečiams įgyvendinant aktyviąją rinkimų teisę. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuojantis partijos kandidatas, negavęs rinkėjų pasitikėjimo vienmandatėje apygardoje, tuo pačiu būdamas ir partijos sąrašo pradžioje, dažnai tampa Seimo nariu — tautos atstovu be rinkėjų valios. Tuo tarpu, partijų sąrašuose nesantys vienmandatininkai, antros galimybės kandidatuoti neturi. Tai reiškia, kad pagal pasyviąją rinkimų teisę rinkimai nėra lygūs visiems kandidatams. Tuo pažeidžiamas Lietuvos piliečių lygiateisiškumas, daliai jų suteikiant privilegijuotą galimybę dalyvauti valstybės valdyme. Rinkėjams primetant sąrašinio balsavimo procedūrą ypač kai nustatom a nereitinguojamų kandidatų dalis, šiurkščiai pažeidžiamas tiesioginių rinkimų teisės principas, nes faktiškai renkami ne piliečiai (pagal Konstitucijos 56 str. Seimo nariu gali būti tik pilietis), o juridiniai asmenys (partijos). Tuo ir dar pažeidžiamas Lietuvos piliečių lygiateisiškumas, kai daliai jų suteikiama privilegijuota galimybė dalyvauti valstybės valdyme. Švietimo, mokymo įstaigos jaunimą tinkamai nesupažindina su pagrindiniu valstybės įstatymu- LR Konstitucija. Nežino - ką reiškia žodis Tėvynė, rūpestis -išsaugoti laisvę? Tai parodo ir 2020 m. vykusių LR Seimo rinkimų kampanijos, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Daivos Narkevičiūtės analitiniame straipsnyje „Ar verta eiti balsuoti? " pateikta išvados — „Valstybę valdo 478 972 rinkėjų rinkti Seimo nariai, kurie balsavo už dabartinius valdančiuosius, palyginimui —Vilniuje gyvena 563012 piliečių". Nuoroda į straipsnį: https://kaunoforum as.com /2022/09/02/daiva-narkeviciute-ar-verta-eiti-balsuoti/ Siūlome keisti (pataisyti) LR Rinkimų kodekse Rinkimų Įstatymus ir toliau teigiame : 1. Iki LR Seimo, Prezidento, Europos parlamento rinkimų 2024 m. liko du nepilni metai, būtina: 1.1. Pataisyti LR Rinkimų kodekse Seimo rinkimų įstatymą kad atitiktų LR Konstitucijos nuostatas. (Seimo Rinkimų įstatymas įsigaliotų iki 2023 m. spalio mėn. 1 d., Savivaldos įstatymas įsigaliotų iki 2024 m. sausio ld. ). Rinkimų kodekso trūkumus parodė ir 2023 m. Savivaldos rinkimų iššūkiai. 2. Būtina pataisyti, kad LR Seimo, Savivaldos rinkimų įstatymai Rinkimų kodekse neprieštarautų aukštesniųjų įstatymų nuostatoms ir papildyti atskirais straipsniais — atitikties reikalavimais: išrinkti (gyvenančius-deklaravusius tos Rinkiminės apygardos teritorijoje) žinomus rinkėjams, valstybiškai mąstančius kandidatus, atitinkančius kvalifikacinius, išsilavinimo, patirties (ne jaunesnius 25 m), teistum o, reputacijos, moralės, sąžiningumo ir kitus svarbius asmenybę įvertinančiais kriterijais, pasirengusius užimti LR Seimo, Savivaldos ir valstybės valdymo, Europos parlamento nario pareigybes. Kandidatams keliamiems į Seimo, Savivaldos tarybas, Europos parlamento atstovybes turėti ( ne mažiau dviejų lapų apimties ) rinkimines programas, atitinkančias kandidatavimo lygmenį, kurių turinį —dalykiškumą vertintų LR Vyriausioji rinkimų komisija pagal Seime patvirtintus rinkiminių programų rengimo reikalavimus. Valdančias daugumas formuoti dalykinių rinkiminių programų pagrindu, atsakingai vykdyti, kontroliuoti. Pateikiame ekonomiškesnį Seimo, (analogija Savivaldos taryboms), išrinkimo variantą atitinkantį LR Konstitucijos nuostatas. Manoma, kad rinkėjai ir kandidatai aktyviau dalyvaus rinkimų kampanijose ir bus netgi mažesnės išlaidos rinkimų organizavimui: Pirmas variantas - Rinkėjai galės tiesiogiai išrinkti 70-je apygardų po du daugiausiai balsų gavusius kandidatus, o 71-oje - mažiausioje apygardoje tik vieną ir juos prisaikdinti LR Seime, Iš viso bus išrinktas 141 seimo narys. Seimo nariui netekus mandato, mirus, grąžinus mandatą apygardoje prisaikdinamas trečias kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Apygardose kandidatus pagal kvotas iškelia partijos. Visuomeniniai komitetai, visuomeninės organizacijos išsikelia pačios. Išrenkami tik rinkėjų rinkimų biuleteniuose pažymėti pasirinkti kandidatai.Pasibaigus Seimo metams, Savivaldos sesijoms, rinktieji atstovai atsiskaitys Rinkėjams, arba bus pakviesti atsiskaityti, kaip vykdo rinkiminius įsipareigojimus, parlamentinę kontrolę. Antras variantas - Apygardos Vienmandatiniame kandidatų rinkimų sąraše įrašomi patys išsikėlę kandidatai, iškelti Partijų, Visuomeninių politinių komitetų kandidatai, tačiau jie netenka teisės būti įrašyti (kartotis) daugiamandatiniuose partijų, Visuomeninių politinių komitetų sąrašuose. Vienmandatinėse apygardose išrenkami tik rinkėjų rinkimų biuleteniuose pažymėti pasirinkti daugiausiai gavę balsų kandidatai. Daugiamandatinių rinkimų Partijų, Visuomeninių politinių komitetų kandidatų sąrašuose Rinkėjai pažymi pasirinktos partijos ar Visuomeninio komiteto konkretų kandidatą. Pagal gautą Lietuvos rinkėjų balsų skaičių kandidatai užima vietą (Nr. ...) Partijos, Visuomeninio komiteto sąraše ir patenka į Seimą tik ta sąrašo kandidatų dalis priklausomai kiek procentų sąrašas gavo viso balsų Lietuvoje. Seimo nariui atsisakius mandato, ar mirus, jo vietą užima Partijos, ar komiteto sąraše sekantis kandidatas, gavęs daugiausiai rinkėjų balsų. Pakartotinai rinkimai neskelbiami. Vienmandatėje apygardoje išrinktam Seimo nariui atsisakius mandato ar mirus, skelbiami rinkimai. 1. Būtina priimti skubos tvarka 2023 m. ir LR Seimo nario darbo sąlygų įstatymą ir įkelti į Rinkimų kodeksą - LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartyje nurodė, kad Įstatymų leidėjas privalo — yra pareiga nustatyti Įstatymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas (Kasmetinių atostogų suteikimas, nuobaudos už pravaikštas, Seimo nario darbo vertinimas balais (atsižvelgiant į pateiktų Įstatymų, pataisų kiekį bei kokybę, atsiskaitymą rinkėjams (ir raštu ataskaitos) dėl rinkiminių įsipareigojimų vykdymo). Iki šiol nei vienos kadencijos LR Seimas nors ir bandė, (seimo nariai dėl savanaudiškumo), tačiau neįveikia priimti - patvirtinti sau darbo sąlygų įstatymą nevykdoma LR Konstitucinio teismo nutartis. Tai menkina pasitikėjimą Seimo nariais, nevykdančiais Teisino nutarčių. Prieš įstatymą visi lygūs. 2. Pakeisti (pataisyti) iki 2024 m. Europos parlamento rinkimų įstatymą užtikrinant tiesioginį Europos parlamento narių rinkimą (apygarda-Lietuva, iškelia kandidatus partijos, Rinkimų komitetai, išsikelia patys asmenys, visuomeninės skėtinės organizacijos. Kandidatai surašomi į vieną sąrašą lietuviškos abėcėlės tvarka- balsavimo biuletenį. Rinkėjai balsavimo biuletenyje pažymi reikalingą (nustatytą ES skaičių parlamentarų), pasirinktų (valstybiškai mąstančių kandidatų pavardžių). Daugiausia surinkę balsų 11-12 kandidatų patvirtinam a ES Parlamentarais, o mirus, atsisakius mandato, jo vietą užima sekantis surinkęs daugiausia balsų kandidatas). Dėl Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai 119 str. ir Lietuvoje ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijai 3 str. . Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymas normos prieštarauja toje apimtyje, kai nustato teisę kelti savivaldybių rinkimuose kandidatų sąrašus tik juridiniams asmenims ir išrinkti tiesiogiai tarybos narius: 1. Rinkimų kodekso normos prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 119 str. 2 d., kai visuotinai t. y. visiems vietos gyventojams, turintiems rinkimų teisę, garantuojama teisė tiesiogiai be atrankos dalyvauti rinkimuose inter alia ir įgyvendinant šias konstitucines teises kelti kandidatus kartu su kitais rinkimų teisę turinčiais vietos gyventojais. 2. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 5 str. 2 d, visi asmenys inter alia ir vietos savivaldos gyventojas turi konstitucinę teisę ginti savo pasyvią rinkimų teisę remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. 3. Dalyvauti savo gyvenamosios teritorijos savivaldoje yra žmogaus prigimtinė teisė, kuri užgimė lanksčiau negu pozityvistinė teisė ir ji priklauso žmogui, kaip nustatyta Konstitucijos 18 str., kaip fiziniam asmeniui ir kuri negali būti paneigiama, ir tais atvejais, kai kitiems subjektams suteikiam a rinkimų teisę inter alia ir juridiniam s asmenims — politinėms partijoms ar politinėms organizacijoms. 4. Pažymėtina ir tai, kad ratifikuotoje Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. nustatyta teisė rinkti tiesiogiai ir laisvai vietos savivaldos tarybos narius piliečiams. Konstitucijos 119 str. rinkimų teisė tai pat susiejama su pilietybės teisės institutu, ir taip pat su kitais gyventojais, todėl daroma pagrįstai išvada, kad rinkimų teisė inter alia ir pasyvioji rinkimų teisė priklauso tik fiziniams asmenims. Įstatymo leidėjas įgyvendindamas tiek konstitucines gyventojų teises, tiek prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines konvencijas negali apriboti šiuose teisės aktuose nustatytų teisių gyventojams inter alia apriboti pasyviąją rinkimų teisę kelti kandidatus į vietos atstovaujančių organus — tarybas. 5. Rinkimų kodekso reikalavimas iš rinkimo dalyvių , kad jie registruotų subjektą pagal Politinių organizacijų 8 str. 1 d. Juridinių asmenų registre yra nepagrįstas ir prieštarauja Konstitucijos 35 str. ir 119 str. 2 d. bei Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. 2 d. Konstitucijos 35 str. piliečiams laiduota teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas nereiškia prievolę privalomai steigti juridinį asmenį. 6.Įstatymų nustatytas reikalavimas, kad rinkimų dalyviai turi atitikti ir Politinių organizacijų 5 str. 5 d., kur nustatyta, kad politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero (toliau — meras) rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 procento toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius. Tai prieštarautu Konstitucijos 35 str. ir 119 str. 2 d. ir Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. 2 d. bei Civilinio kodekso 6.969 str. 1 d. 7. Pažymėtina, kad rinkimų dalyviai gali sudaryti ir asociacijas, kurios nėra juridiniai asmenys ir tai nėra tapatus juridiniam asmeniui — politiniai organizacijai — rinkimų komitetui, kadangi tai gyventojų esančių Lietuvos piliečiais asociacija sudaryta dalyvauti Konstitucijos garantuota rinkimų teise vistos savivaldos atstovų rinkimuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimame teisiniam reguliavime yra nustatyta skirtingi reikalavimai skirtingų savivaldybių gyventojams, o tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 29 str., kur garantuojam visiems asmenims lygios teisės prieš įstatymus, teismus ir kitas valstybines institucijas bei pareigūnus. Todėl kelti skirtingus reikalavimus, kad kolektyvinį subjektą steigti tiek juridinį tiek nejuridinį turi būti nustatytos vienos teisės visiems gyventojams: Taip pat keliamas rinkimų komitetams reikalavimas, kad jų steigėjai būtų tik iš savivaldybėje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų prieštarauja Konstitucijos 29 str. ir toje apimtyje, kai tokie reikalavimai nekeliami juridiniam asmeniui-politinei partijai, nes šie juridiniai asmenys gali būti registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais vietos savivaldos rinkimų apygardoje ir tais atvejais kai šios politinės partijos neturi narių politinėje partijoje deklaravusių gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje keliami kandidatų sąrašai bei nėra įsteigę filialo ar atstovybės. Gerbiama LR Seimo pirmininke, kilus abejonėms dėl LR Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų neatitikimo — prieštaravimų pagrindiniam įstatymui LR Konstitucijai, vadovaujantis LR Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalimi, nemažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, grupė gali kreiptis į Konstitucinį Teismą sužinoti ar priimti Rinkimų įstatymai neprieštarauja LR Konstitucijai. Lietuvos Piliečiams - Rinkėjams išsklaidytų abejones, aktyviau dalyvautų valstybės valdymo reikaluose. O ir LR Seimo nariai sužinotų ar rinkimų tvarkos įstatyminis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 119 straipsnių nuostatoms, įtvirtinusioms Šalyje visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų teisę. Patvirtintų patrauklias Rinkėjams, teisingas, neprieštaraujančias LR Konstitucijai , ekonomiškas rinkimų sistemas.	Nepritarti	1. Projektui siūlymai neteikiami.  2. Atsižvelgiant į rašto turinį, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo klausimu jurisprudencijoje suformuota oficiali  3. konstitucinė doktrina. 4. 2008m. spalio 1 d. KT nutarimas. 5. Šiame nutarime minėta, kad iš Konstitucijos 34, 55 ir 56 straipsnių įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter  alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Minėta, kad Konstitucija nenustato konkrečios Seimo narių rinkimų sistemos; pagal Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą tai palikta spręsti įstatymų leidėjui, kuris turi plačią diskreciją; nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė, nei kitokia rinkimų sistema, inter alia mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos, negali būti laikomos savaime sudarančiomis prielaidas pažeisti laisvų, demokratiškų rinkimų reikalavimus, visuotinę, lygią rinkimų teisę, slaptą balsavimą, kitus demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus. Taigi Seimo rinkimų įstatymo (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 37 straipsnio 1 dalyje (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, nėra pažeidžiama Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių aktyvioji rinkimų teisė, Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis asmenį versti priklausyti kokiai nors politinei partijai ir nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų demokratinių Seimo rinkimų principų. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuotinės rinkimų teisės principas reiškia, kad visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, atitinkantiems iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančius reikalavimus (sąlygas), turi būti užtikrinta teisė dalyvauti Seimo narių rinkimuose. Aiškinant lygios rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.  Tiesioginės rinkimų teisės principas reikalauja, kad Seimo nariai būtų renkami be tarpininkų. Aiškinant šio principo turinį pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už rinkėją balsuoti kitam asmeniui (nebent rinkėjas šios savo konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti pats) (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	5 (78)		*	Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1,2,3 dalyje numatyti terminai pareiškinių dokumentų pateikimui – prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui – yra nesuderinti su Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose numatyta: „Politinės organizacijos, fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais ir ketinantys keltis savarankiškai, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl registravimo gali nuo tos dienos, kai paskelbiama rinkimų politinė kampanija, iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų.“ Pagal siūlomą naują reguliavimą šie terminai sutampa, todėl, nepakeitus Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies, politinės kampanijos dalyvių registracija galėtų trukti tik 14 dienų. Be to, Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalyje numatyti terminai pareiškinių dokumentų pateikimui yra nesuderinti su kitomis Rinkimų kodekso 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes savivaldybių rinkimų komisijos yra sudaromos tik 95 dienos iki rinkimų dienos. Todėl pagal siūlomą reguliavimą net ir savivaldybės lygio pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai iki kol būtų suformuotos savivaldybių rinkimų komisijos, iš esmės keičiant šiuo metu galiojančią tvarką. Pareiškinių dokumentų pateikimas yra vienas svarbiausių rinkimų organizavimo procesų, kuris turi būti labai aiškus, konkretus, nuoseklus. Šis procesas yra nusistovėjęs per daugybę metų, daugybę skirtingų rinkimų. Siūlomi pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos pakeitimai įneštų nenuoseklumo į rinkimų procesą. Būtų labai bloga praktika, jei, ypač, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalį kandidatų, kandidatų sąrašų pareiškinių dokumentų priiminėtų VRK, o dalį – savivaldybių rinkimų komisijos. Nelabai aiškūs ir patys siūlomi terminai: pareiškiniai dokumentai baigiami teikti 80 d. iki rinkimų dienos, o trūkumai gali būti šalinami net iki 55 d. iki rinkimų dienos. Atkreipiame dėmesį, kad kandidatų patikrinimas atliekamas vienu etapu pagal skirtingus kriterijus ir šį patikrinimą VRK atlieka, kai yra pasibaigę pareiškinių dokumentų pateikimo ir trūkumų šalinimo terminai, kai jau nebegali būti keičiami dokumentai ar juose esama informacija. Tad VRK tiesiog turėtų laukti iki 55 dienos iki rinkimų dienos ir tik tada pradėti tikrinimo procesą. Manome, kad trūkumo šalinimo terminas yra gerokai per ilgas. Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų  nepritariame siūlomai pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkai, nes dabartinis teisinis reglamentavimas yra geras ir pakankamas. Naujas teisinis reguliavimas nėra suderintas su dabartinėmis Rinkimų kodekso normomis ir keistų dabar nusistovėjusią tvarką, neužtikrintų rinkimų proceso nuoseklumo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, nustatant naujus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus nuo politinės kampanijos pradžios, reikia suteikti laiko Vyriausiajai rinkimų komisijai pasiruošti pareiškinių dokumentų pateikimui, nes pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 7 dalį jie yra teikiami tik elektroniniu būdu. Pareiškinių teikimas turi vykti sklandžiai, informacinė sistema turi veikti patikimai. Šiam tikslui pasiekti prieš kiekvienus rinkimus yra atliekami saugumo, patikimumo testavimai, sistema atnaujinama, atsižvelgus į teisės aktų pasikeitimus.	Atsižvelgti	Projekto 5-7 straipsniai  bei 10 straipsnis patobulinti.
2.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	7,5 (80) 78	5 7		Siūlomas 5 dalies pakeitimas suponuoja, kad ne visais atvejais pareiškiniai dokumentai teikiami elektroniniu būdu, todėl siūlome 80 straipsnio 5 dalies nepildyti nuostata apie informavimą ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 6555 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami.“ Šia nuostata papildyti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pareiškiniai dokumentai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi šios komisijos informacinėje sistemoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.“	Pritarti
3.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	15 (99)	6		Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalies pakeitimas visų pirma pareikalautų papildomų lėšų diskusijų laidų rengimo išlaidoms, nors teikiamame įstatymo projekte pažymėta, jog toks pakeitimas iš valstybės biudžeto papildomų lėšų nereikalautų. Atsižvelgiant į 2023 metais vykusių rinkimų laidų rengimo ypatumus, kai buvo nustatytas ne didesnis kaip 10 – ies vienoje laidoje dalyvavusių dalyvių skaičius, po dvi laidas tiek kandidatams į merus, tiek politinių organizacijų sąrašų atstovams reikėjo rengti tik 4 savivaldybėse, t. y. prieš I -ąjį rinkimų turą buvo rengiama po vieną laidą kiekvienoje iš 60-ies savivaldybių sąrašų atstovams bei po vieną laidą kandidatams į merus (iš viso 120 laidų) bei keturiose savivaldybėse papildomai po vieną laidą tiek sąrašų atstovams, tiek kandidatams į merus, t. y. papildomai 8 laidas. Laidų dalyvių skaičių apribojant iki 7 dalyvių, Vilniaus mieste būtų reikėję rengti po 3 laidas tiek sąrašų atstovams (15), tiek kandidatams į merus (16). Taip pat padidėtų ir kitose savivaldybėse rengiamų laidų skaičius – iš viso 34 savivaldybėse pagal 2023 m. rinkimų statistiką būtų reikėję rengti papildomas laidas. Negalime numatyti, kaip keistųsi kandidatų skaičius kituose rinkimuose, tačiau atsižvelgiant į 2023 m. rinkimų statistiką, pusėje savivaldybių pagal naują reglamentavimą būtų reikėję rengti didesnį laidų skaičių, o tai pareikalautų didesnio diskusijų laidų finansavimo. Todėl siūlome palikti esamą reguliavimą, kuris užtikrina galimybes dalyvauti laidose visiems politinės kampanijos dalyviams ir kandidatams.	Atsižvelgti	Formuluotė suredaguota pagal TD pastabą. Klausymų metu apsispręsta pritarti tokiai nuostatai, jai pritaria ir LRT. Dėl pasiūlytos formuluotės komiteto posėdžio metu pritarta atskiru balsavimu(„už-5, „susilaikė“-2,“prieš“-2).
4.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	16 (100)			Dėl pateiktų pasiūlymų atkreipiame dėmesį, kad sąvoka „melaginga informacija“ yra persidengianti su sąvoka „kompromituojanti informacija“. Vyriausioji rinkimų komisija turės atlikti patikrinimą, ar informacija yra „melaginga“, t.y. turės nustatyti, ar ji atitinka tiesos kriterijus, nors tai nėra Vyriausiajai rinkimų komisijai būdinga funkcija. Todėl šiems pasiūlymams nepritariame.	Pritarti	Sąvokos „melaginga informacija“ atsisakyta.
5.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	17 (102)			Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo nario darbo ataskaitose nepriklausomai nuo laikotarpio iš viso neturėtų būti skleidžiama politinė reklama, todėl šioms netaikomi politinės reklamos skleidimo reikalavimai. Svarstytini ribojimai šių ataskaitų turiniui, apipavidalinimui, jei jos platinamos atitinkamų institucijų lėšomis arba prievolė kampanijos laikotarpiu jas pažymėti, tačiau ne kaip politinę reklamą, pvz. kaip numatyta VRK Rekomendacijose dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo, patvirtintose 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-68: „17. Jeigu veiklos ataskaitos viešinimas apmokamas naudojant valstybės ar savivaldybės įstaigų lėšas, rekomenduojama adresatą aiškiai informuoti, kokia tai informacija ir kas už ją apmoka.“ VRK sutinka, kad politikams kyla neaiškumų dėl ataskaitų rengimo ir platinimo, todėl jau minėtose rekomendacijose yra pateikusi gaires dėl šių ataskaitų turinio vertinimo: „15. Valstybės politikų, pareigūnų, Europos Sąjungos pareigūnų, valstybės ir kitų tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitose ar kitoje viešai skelbiamoje informacijoje negali būti politinės reklamos. Politine reklama gali būti laikoma: 15.1. neįprastai dažnai valstybės ir savivaldybės įstaigų, įmonių bei savivaldybės administracijos lėšomis skelbiamos kandidatų nuotraukos ir (ar) skleidžiama informacija apie nuveiktus kandidatų (kandidatų sąrašų) darbus ir pasiekimus (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus politikus, jų atliktus darbus ir pan.); 15.2. politinės organizacijos pirmininko, jos narių, kitų asmenų, einančių renkamas ar skiriamas, ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose, atlygintinai skelbiami pasisakymai, nuotraukos, kita atlygintina informacija, nesusijusi su tokių asmenų veikla valstybės ar savivaldybės institucijose ir (ar) šių institucijų kompetencija, jeigu politinė organizacija ar asmuo dalyvauja politinėje kampanijoje, taip pat tais atvejais, kai tokie asmenys nedalyvauja politinėje kampanijoje, bet savo pasisakymais ir veiksmais prisideda prie teigiamo politinių organizacijų, kitų asmenų, išsikėlusių ar iškeltų kandidatais, kitų politinės kampanijos dalyvių įvaizdžio kūrimo, skatina už juos balsuoti; 15.3. kai ataskaitos turinyje kalbama apie kandidatų rinkimų programas, dalyvavimą rinkimuose ar darbą kitoje kadencijoje, naudojami rinkimų šūkiai; 15.4. kai ataskaitos turinyje dėmesys nukreipiamas į teigiamas asmenines savybes ir asmeninius nuopelnus, išskyrus ataskaitiniu laikotarpiu gautus apdovanojimus, suteiktus vardus ir pan.; 15.5. kai ataskaitoje yra naudojami politinių organizacijų reklamai būdingas stilius, dizainas, politinės organizacijos logotipai, kiti skiriamieji ženklai ir pan. 16. Politinės reklamos skelbimas, panaudojant atitinkamos institucijos, įstaigos finansinius ar administracinius išteklius, gali būti laikomas rinkimų agitacija naudojantis tarnybine padėtimi. Politinių organizacijų atstovai, valstybės politikai, politinės kampanijos dalyviai, tiesiogiai ar netiesiogiai skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie būsimus rinkimų rezultatus ir taip siekdami paveikti rinkimų rezultatus, gali būti pripažinti pažeidę moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principus.“ Taip pat pastebėtina, kad savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario veiklos ataskaitos yra reguliuojamos kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, todėl reikalavimai jų žymėjimui taip pat turėtų būti numatyti ir atitinkamuose įstatymuose. Veiklos ataskaita pati savaime neturėtų būti laikoma ir žymima kaip politine reklama, nebent joje yra skelbiama politinė reklama.	Atsižvelgti	Siūloma 102 straipsnio 5 dalies formuluotė patobulinta. (prie TD pastabų).
6.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	20  (134)	6		Siūlomi pakeitimai nėra aiškūs, nes nėra apibrėžti tokio ginčo terminai. Siūlomame pakeitime nurodoma, kad ginčas kyla tada, „jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai.“ Prasidėjus balsavimui iki rinkimų dienos, balsavimo patalpos negali būti keičiamos, nes būtų sutrukdytas rinkimų procesas. Kita vertus, Rinkimų kodekse nėra nustatytos teisės ir pareigos politinės kampanijos dalyviams vertinti balsavimui tinkamas patalpas, o suteikus tokią teisę, tai sudarys vietą piktnaudžiavimui ir papildomiems ginčams, kurie galės persikelti į teismą, tokiu būdu stabdant rinkimų procesus. Tokia procedūra turėtų būti reglamentuota, balsavimo patalpos turėtų būti vertinamos tik remiantis objektyviais kriterijais. Atkreipiame dėmesį, kad už patalpas, jų parengimą balsavimui yra atsakingos savivaldybių administracijos, o ne VRK, todėl pati VRK negali siūlyti jokių patalpų. Dėl aukščiau nurodytų argumentų šiems pakeitimams nepritariame.	Pritarti	RK 134 straipsnio keitimo atsisakyta.
7.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	21 (138)			Neaišku, kas yra „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“? Atkreipiame dėmesį, kad pranešimai apie rinkimus tam ir yra platinami asmeniškai tiems rinkėjams, (kurie pagal išankstinius rinkėjų sąrašus turi žymą apie jų teisę balsuoti namuose), kad jie sužinotų (jei nežino), kad turi tokią teisę, jiems paaiškinama, kaip įgyvendinti balsavimo namuose teisę, net ir padedama užpildyti prašymą balsuoti namuose ir pan. Iš praktikos galime pasakyti, kad kaimiškose vietovėse senyvo amžiaus ar negalią turintys rinkėjai, turintys teisę balsuoti namuose, tikrai nebus „nuotoliu savarankiškai išreiškę valios“, tad gautųsi, kad jie ir asmeniškai negaus pranešimo apie rinkimus,  ko pasėkoje gali likti ir nebalsavę. Nėra apibrėžta, kas yra „oficialaus pranešimas apie registracijos balsavimui namie pradžią“. Kur ir koks tai turėtų būti pranešimas, kad apie jį visi žinotų, ypač kaimiškose vietovėse? Pagal daugybę metų nusistovėjusią praktiką, pranešimų apie rinkimus platinimo (dar ankstesniuose rinkimuose rinkėjo kortelės) pradžia ir yra ta pradžia, nuo kada pradedami teikti prašymai balsuoti namuose. Nelabai aiškios priežastys, kodėl reikėtų ardyti šio proceso nuoseklumą: komisijų nariai pradeda platinti pranešimus apie rinkimus, juos asmeniškai įteikia tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, supažindina tokius rinkėjus su procedūra – kaip užpildyti tokį prašymą, kur ir iki kada jį pateikti ir tada pradedami teikti tokie prašymai.. Dėl aukščiau nurodytų argumentų šiems pakeitimams nepritariame.	Pritarti	Šių nuostatų keitimo atsisakyta, atsižvelgiant į TD išvadą.
8.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	22 (163)			Pažymime, kad siūlomais pakeitimais yra ženkliai padidinama administracinė našta apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms, kadangi, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų rinkimuose skirtumai tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos yra maži, todėl pagal šią taisyklę balsų perskaičiavimas taptų įprasta praktika. Ypatingai ši administracinė našta būtų ženkli didžiosiose savivaldybėse ir pareikalautų daugiau finansinių ir žmogiškų resursų. Vertinant, ar yra reikalingas perskaičiavimas, mes siūlytume sudaryti galimybę rinkimų komisijai pačiai įvertinti tokio perskaičiavimo būtinumą atsižvelgiant visų pirma į rinkimų metu padarytus Rinkimų kodekso pažeidimus, taip pat į padarytų pažeidimų mastą, todėl siūlomiems pakeitimams nepritariame. Papildomai atkreipiame dėmesį dėl Rinkimų kodekso 163 straipsnio 3 ir 5 dalių: Dėl „3. Savivaldybės rinkimų  komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus savivaldybės tarybos rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje,  kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba pirmos į savivaldybės tarybą nepatekusios politinės organizacijos atstovas rinkimams“ siūlytume pakeisti formuluotę iš „tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos“ keisti į formuluotę „tarp iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams ir pirmo nepatekusios politinės organizacijos kandidatų sąrašo“, nes biuleteniuose ir balsų skaičiavimo protokoluose yra nurodomi politinių organizacijų kandidatų sąrašai, o ne politinės organizacijos, o skirtumas turėtų būti skaičiuojamos ne nuo mažiausiai mandatų gaunančio kandidatų sąrašo, o rinkimų barjero. Dėl „5. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, atstovas rinkimams.“, siūlytume tikslinti prieš žodžius „balsų skirtumas“ papildomai įrašant žodžius „kai mandatų paskirstyme nedalyvaujančio kandidatų sąrašo“ ( balsų skirtumas).	Atsižvelgti	RK 163 straipsniu siūlomos nuostatos sureguliuotos, atsižvelgiant į TD,VRK pastabas. (Šis straipsnis apjungia  XIVP-2709(2), XIVP-2746, XIVP-2556 projektus).
9.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	25 (193)	1	5	VRK nuomone siūlomas pakeitimas nesuderintas su Rinkimų kodekso 110 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalimis, 111 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. Rinkimų kodekso 110 straipsnyje paminėti du aukų dydžiai (pagal VMDU (2,3 dalys) ir aukotojo pajamas (5, 6 dalys). 111 straipsnyje yra numatyta, kad draudžiama naudoti aukas, neatitinkančias šio kodekso reikalavimų (1 dalis) ir yra išimtis dėl aukotojų deklaruotų pajamų dalies patikrinimo (3 dalis): „111 straipsnis. Nepriimtinos aukos 1. Rinkimų politinėms kampanijoms draudžiama naudoti aukas, neatitinkančias šio kodekso reikalavimų. Jeigu gaunama tokių aukų ir aukotojas yra žinomas, iždininkas per 15 darbo dienų nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas nenustatomas, iždininkas per 20 darbo dienų auką perveda į valstybės biudžetą. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu dėl neteisėto rinkimų politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vykdomas) baudžiamasis procesas arba įstatymo nustatyta tvarka atliekamas politinės organizacijos veiklos tyrimas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas arba politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 2. Rinkimų politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. Šio kodekso 108 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos sutarties pagrindu surinktos ir savarankiškam dalyviui pervestos mažos aukos nelaikomos savarankiško dalyvio finansavimu per trečiuosius asmenis. 3. Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 110 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija. 4. Asmenims, pagal šį kodeksą neturintiems teisės finansuoti rinkimų politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti. 5. Jeigu nustatoma, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis yra priėmęs ir panaudojęs lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame kodekse nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio kodekso reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų partijai nėra skirti valstybės biudžeto asignavimai.“ Pagal šiuo metu galiojančio Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus: „1. Šiurkščiais šio kodekso pažeidimais laikoma: 1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio kodekso 111 straipsnyje nurodytomis nepriimtinomis aukomis; 2) jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti rinkimų politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti rinkimų politinių kampanijų, ar iš neleistinų rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinių“ Taigi pagal dabar galiojančias Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu laikoma, jei kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas, taip pat ir viršijančias 110 straipsnio 2,3, 5, 6 dalyse nurodytus dydžius, išskyrus 111 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus (aukas, viršijančias 110 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija). Dėl aukščiau nurodytų argumentų laikome, kad siūlomi pakeitimai yra netikslingi ir pertekliniai, nes ši veika laikoma šiurkščiu pažeidimu pagal   Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas.	Atsižvelgti	Siūlomos RK 193 str. 1 dalies 5 punkto nuostatos patobulintos pagal 2023-06-14 VRK siūlymą.
10.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07			*	Rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 79, 81, 88, 89, 93, 97, 110, 114, 181, 185 straipsnių pakeitimui pritariame ir pastabų neturime.	Atsižvelgti
11.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07	13	6	N	Taip pat, vadovaudamiesi Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuris numato teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai kreiptis dėl Rinkimų kodekso pakeitimų, teikiame naują pasiūlymą, kuris nėra numatytas aukščiau nurodytuose įstatymų pakeitimuose – dėl Rinkimų kodekso 13 straipsnio 6 dalies pakeitimo: „6. Pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija Seimas.“ Siūlomais pakeitimais būtų grąžintas iki Rinkimų kodekso galiojęs reguliavimas, kaip pirmalaikius Seimo nario ir mero rinkimus skelbdavo Vyriausioji rinkimų komisija. Toks reguliavimas buvo pasiteisinęs ir buvo susiklosčiusi gera praktika, kai Vyriausioji rinkimų komisija tokius sprendimus priimdavo operatyviai, pasitarusi su Seimu, iš anksto suplanuojant visą rinkimų procesą, atsižvelgiant į geriausią nacionalinę ir tarptautinę praktiką ir pagal galimybes priderinant pirmalaikius rinkimus atskirose apygardose ar savivaldybėse prie kitų rinkimų tam, kad būtų efektyviai naudojamos ir taupomos valstybės biudžeto lėšos. Vyriausioji rinkimų komisija tokį sprendimą gali priimti paprasčiau ir greičiau, taip pat geriau suplanuoti visus rinkimų procesus. Todėl siūlome atsižvelgti į šį pasiūlymą ir įtraukti jį į planuojamos Rinkimų kodekso pakeitimus.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnis nustato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai rengiami Seimo nutarimu.
12.	Teisingumo ministerija 2023-06-07	5 78	1-4		2. Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2709(2) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 2.1. Kaip pažymėta ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustačius siūlomus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus – jų pateikimo pradžią nustatant ne kartu su savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registravimo pabaiga (pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalį – iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir ne trumpiau kaip 14 dienų), o kartu su politinės kampanijos laikotarpio pradžia, taip pat jų pateikimo pabaigą nustatant ne 65 ir 70 dienų, o 80 ir 100 dienų iki rinkimų dienos – ne tik tektų keisti nustatytus rinkimų komisijų įgaliojimus (nustatant pareiškinių dokumentų pateikimą ne apygardos rinkimų komisijai arba ne tik savivaldybės rinkimų komisijai, o VRK), bet ir būtų neatsižvelgta į tai, kad pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami tik žinant, kad asmuo ar politinė organizacija yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 10 dalis), taip pat kad tik įregistravus savarankiškus politinės kampanijos dalyvius ir pateikus pareiškinius dokumentus atsiranda galimybė pradėti rinkti rinkėjų parašus (Rinkimų kodekso 79 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant, be kita ko, į Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1, 5 ir 10 dalis, siūlytina nustatyti vėlesnę pareiškinių dokumentų pateikimo pradžią, pvz., bent po 14 dienų nuo politinės kampanijos laikotarpio pradžios (arba dar keliomis dienomis vėlesnę, įskaičiuojant nustatytą laiką sprendimui dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priimti), taip pat atsižvelgiant, be kita ko, į Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti galimybę ne vėliau kaip 55 dienos iki rinkimų dienos taisyti pareiškinių dokumentų trūkumus, siūlytina Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatyti vėlesnį pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos laiką, t. y. ne 80 ir 100, o, pvz., bent 70 dienų iki rinkimų dienos.	Atsižvelgti	Projektas patobulintas. Žr.prie TD
13.	Teisingumo ministerija 2023-06-07	4  (76)	4 1	7	2.2. Pažymėtina, kad informacija, kuri pagal Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalį turi būti nurodoma kandidato biografijoje ir kuri pagal šio kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti skelbiama kaip nurodyta kandidato biografijoje, skiriasi. Todėl, Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj siūlomų išbraukti žodžių įrašius nuorodą į šio kodekso 76 straipsnio 4 dalyje nustatytą informaciją ir kartu nė kiek netikslinant 76 straipsnio 4 dalies nuostatų, bus galima suprasti, kad kandidato biografijoje turi būti įrašoma tik kandidato esama darbovietė (76 straipsnio 4 dalyje nurodyta tik „darbovietė“), o ne rinkėjui galinti būti svarbi informacija apie visą kandidato darbo patirtį, t. y. ne tik dabartinę, bet ir buvusias darbovietes (kaip nurodyta 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte), be to, visais atvejais, o ne atsižvelgiant į kandidato norą, būtų privaloma skelbti kandidato tautybę ir jo pomėgius (kaip nurodyta 76 straipsnio 4 dalyje), kas nebūtinai yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, keičiant 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kartu patikslinti ir 76 straipsnio 4 dalį, joje nustatant, kad kandidato biografijoje turi būti nurodoma kandidato darbo patirtis, taip pat išskirti tam tikrą informaciją, kuri gali būti neprivaloma, o nurodoma kandidato pasirinkimu.	Pritarti iš dalies	Nuostatos suvienodintos dėl aiškumo ir jų praktinio taikymo. Atsižvelgiant į pastabą patobulinta Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalis, ją iš dėstant taip: „4. Kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo datą ir vietą, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, darbo patirtį, visuomeninę veiklą, šeiminę padėtį. Taip pat klausymų metu nuspręsta patobulinti ir 76 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jį išdėstant taip: „7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpius;“ Projektas papildytas nauju 4 straipsniu, keičiančiu Rinkimų kodekso 76 straipsnį.
14.	Teisingumo ministerija 2023-06-07	22 (163)			2.3. Be Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodytų pastabų dėl siūlomų Rinkimų kodekso 163 straipsnio nuostatų, papildomai pažymėtina, kad abi siūlomos šio straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos reguliuoja daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimo klausimus, bet yra neaiškios, iš esmės skiriasi ir nėra suderintos tarpusavyje. Nurodyta biuletenių perskaičiavimo sąlyga siūlomoje šio straipsnio 5 dalyje siejama su mandatams gauti reikalingu balsų skaičiumi, o siūlomoje jo 3 dalyje – su tam tikru gautų balsų skaičiaus skirtumu. Nėra aišku, kuri iš siūlomų šio straipsnio dalių – 3 ar 5 – taikytina savivaldybės tarybų rinkimų atveju ir kaip siūloma šio straipsnio 5 dalis galėtų būti taikoma per Seimo ar Europos Parlamento rinkimus. Taigi, įvertinus šias nuostatas ir jų santykį, siūlytina vienos iš jų atsisakyti ir (ar) patikslinti jų formuluotes.	Pritarti	Projekto 163 straipsnis patobulintas, atsižvelgiant į TD, VRK, TM  pastabas.
15.	Teisingumo ministerija 2023-06-07	23 (181)	1	4	2.4. Siūlytina patikslinti siūlomą ydingą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę, išdėstant ją taip: „4) vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis vienas iš dviejų kandidatų mirė arba teismas apribojo jo pasyviąją rinkimų teisę.“, nes pagal Konstituciją ir Rinkimų kodeksą turima pasyvioji rinkimų teisė negali būti panaikinta, o tik teismas gali ją apriboti.	Pritarti iš dalies	Projektas patobulintas pagal TD pastabas.
16.	Teisingumo ministerija 2023-06-07	24 (185)	2		2.5. Atsižvelgiant į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nustatytus sutrumpintus skundų nagrinėjimo terminus – 2, 3 ir 5 dienas, ne vėliau kaip iki rinkimų dienos – netgi siūlomas sutrumpintas 5 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos terminas informavimui apie priimtus sprendimus dėl tokių skundų vertintinas kaip per ilgas. Todėl, keičiant Rinkimų kodekso 185 straipsnio 5 dalį, kartu siūlytina ją papildyti, įrašant, kad apie priimtą sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą pateikęs asmuo informuojamas per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos.	Pritarti
17.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-14	5-7, 10			Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) teikia pakartotinius pasiūlymus dėl įstatymų projekto  XIVP-2709(2), atsižvelgiant į 2023 m. birželio 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu išsakytas pastabas:  Dėl siūlomų Rinkimų kodekso 78 straipsnio pakeitimų: 6 straipsnis. Įstatymo 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1,2,3,4 dalis ir jas išdėstyti taip: “1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. o Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 65 80 dienomsų iki rinkimų dienos.  2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui likus 83 dienoms ir baigiamas 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiuilikus 83 dienoms iki rinkimų dienos. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70100 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 35 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai, arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. VRK  laikosi pozicijos, jog nereikėtų keisti pareiškinių dokumentų pateikimo terminų. Atkreipiame dėmesį, kad pareiškiniai dokumentai VRK informacinėje sistemoje gali būti pildomi gerokai anksčiau iki Rinkimų kodekse nustatyto dokumentų pateikimo rinkimų komisijai termino pradžios. Pvz., 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose kandidatų į Respublikos Prezidentus dokumentų pateikimas prasidės nuo 2024-02-19, o dokumentus sistemoje bus galima pildyti jau nuo 2024-01-02; Europos Parlamento rinkimuose – dokumentai pradedami teikti nuo 2023-03-18, sistemoje pildyti bus galima jau nuo 2024-02-01; Seimo rinkimuose – dokumentai pradedami teikti nuo 2024-07-22, sistemoje pildyti bus galima nuo 2024-06-01. Tikrai yra pakankamai laiko kandidatų pareiškinių dokumentų pildymui. Dokumentus galima užpildyti iš anksto ir atėjus jų pateikimo terminui, juos pateikti vieno mygtuko paspaudimu. Jei būtų nuspręsta palikti dabar galiojančią tvarką ir terminus, tai reikėtų pakeisti tik dokumentų trūkumų šalinimo terminą – tai yra, 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Trūkumai turi būti pašalinti ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų dienos. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi.“ Jei vis tik būtų norima ankstinti pareiškinių dokumentų pateikimą, tai būtų galima ankstinti savaitei (7 dienomis), nes savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose bei save keliantiems kandidatams Seimo rinkimuose, kandidatams pateikus pareiškinius dokumentus, savivaldybės/apygardos rinkimų komisija išduoda parašų lapus. Savivaldybių/apygardų rinkimų komisijos sudaromos 95 d. iki rinkimų dienos), tad pareiškinių dokumentų pateikimo pradžia galėtų būti 90 d. iki rinkimų dienos. Jei būtų priimtinas šis variantas, tai reikėtų pakeisti 78 straipsnio 1–4 dalis ir jas išdėstyti taip: 1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o asmuo, keliantis save kandidatu, – apygardos rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų ir baigiamas 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų ir baigiamas 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų iki rinkimų dienos. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 3 dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 4. Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo bei keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų ir baigiamas 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Jei būtų norima ankstinti ir pateikimo pabaigą, tai atitinkamai visose dalyse reikėtų pakeisti 65 dienų terminą ir 80 straipsnio 5 dalyje numatytą dokumentų trūkumo šalinimo terminą, kuris neturi sutapti su pateikimo termino paskutine diena (kaip yra dabar).	Atsižvelgti	Siūlomos projektu nuostatos dėl pareiškinių dokumentų pateikimo patobulintos.  Žr. prie TD pastabos. Visi terminai suderinti su VRK.
18.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-14	15			Dėl Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalies pakeitimų: 15 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 99 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: “6.  Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičiųSiekiant specialiųjų laidų kokybės, vienos laidos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei 7 dalyviai. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų grupių ir dalyvių, kiekvienoje grupėje, skaičių. Dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos skirstant į grupes, tokiosgGrupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra – burtais. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu buvo pasiūlyta šią nuostatą peržiūrėti ir pateikti pasiūlymus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Vyriausioji rinkimų komisija pateiks nuomonę dėl suformuluotų pasiūlymų.	Atsižvelgti	Pritarta pasiūlytai TD redakcijai, kuriai pritaria ir LRT. Dėl pasiūlytos formuluotės komiteto posėdžio metu pritarta atskiru balsavimu(„už-5, „susilaikė“-2,“prieš“-2).
19.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-14	16			Dėl Rinkimų kodekso 100 straipsnio pakeitimų: 16 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą Kompromituojančios arba melagingos informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė 1. Pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją, pPaskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.  Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žiniainformacija.  Melaginga informacija yra laikoma tokia informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą.  Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti arba nėra melaginga; kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią ir melagingą informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę.  Politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo privalo raštu pagrįsti, kodėl jo nuomone paskleista informacija yra kompromituojanti arba melaginga. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios arba melagingos informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią arba melagingą informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios informacijos paskelbimo pradedamas, gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi politinės kampanijos dalyvio arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia arba melaginga. 4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios arba melagingos informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. 6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.“ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu buvo atkreiptas dėmesys, kad sąvoka „melaginga informacija“ yra persidengianti su sąvoka „kompromituojanti informacija“, nes „kompromituojanti informacija“ - informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. „Melaginga informacija“ - tai neteisinga informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą. Tai pagal dabartinį reguliavimą kandidatų sąrašui ar kandidatui užtenka įrodyti, kad tokia informacija jį apibūdina neigiamai ir gali paveikti rinkėjus. Laikytume, kad šiuo atveju užtektų papildyti „kompromituojančios informacijos“ apibrėžimą, kuris nurodytas Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje: „Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti arba tikrovės neatitinkanti (melaginga) žinia.  Taip pat pažymime, kad jeigu būtų nuspręsta palikti „melagingą informaciją“, nors pareiga įrodyti galimai melagingos informacijos teisingumą tenka politinės kampanijos dalyviui, kurį ši informacija melaginga, tačiau taip pat svarstytina, ar įrodinėjimo našta šiuo atveju negalėtų būti perkeliama kompromituojančią informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.	Pritarti	Klausymu metu dėl teisinio aiškumo apsispręsta  atsisakyti sąvokos “melaginga informacija“ ir atitinkamai patobulintos šio straipsnio nuostatos. Komiteto posėdžio metu bendru sutarimu, kaip neaiškios,  atsisakyta  siūlomos RK  100 straipsnio 1 dalies nuostatos: “Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę“.
20.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-14	20			Dėl Rinkimų kodekso 134 straipsnio 6 dalies pakeitimų: 20 straipsnis.134 straipsnio pakeitimas 7. Papildyti 134 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą,  jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai. Esant ginčui, Vyriausioji rinkimų komisija gali pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Už balsavimo patalpos įrengimą ir pritaikymą rinkimams atsakingas įstaigos, kuriai priklauso patalpos, vadovas. Siūlome nekeisti esamo reguliavimo, tačiau VRK priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis būtų galima papildyti VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-88 patvirtintą „Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“. Rinkimų ginčai nagrinėjami Rinkimų kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka. Savivaldybės, apygardos rinkimų komisijų sprendimai dėl balsavimo vietų gali būti skundžiami VRK (Rinkimų kodekso 184 str. 2 d.). VRK gautą skundą išnagrinėja per 30 d. (Rinkimų kodekso 185 str. 1 d.). VRK sprendimai skundžiami teismui (Rinkimų kodekso 182 str. 3 d.).	Pritarti	Atsisakyta 134 straipsnio keitimo, atsižvelgiant į VRK prisiimtus įsipareigojimus nustatant poįstatyminiais  teisės aktais sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis papildyti VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-88 patvirtintą „Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“
21.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-14	25			Dėl Rinkimų kodekso 193 straipsnio pakeitimų: 25 straipsnis 193 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 193 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: 5) šio kodekso 110 straipsnyje nurodytų aukų dydžių viršijimas daugiau nei 10  procentų;” Atsižvelgę į 2023 m. birželio 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu išsakytas pastabas, teikiame Rinkimų kodekso 193 straipsnio pakeitimą: 25 straipsnis 193 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 193 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodyto kandidato aukos dydžio viršijimas daugiau nei 10 procentų;“ Arba „5) jeigu kandidato aukų savo politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau nei 10 procentų;“	Pritarti	Papildyta 193 straipsnio 1 dalis  5 punktu : 5) jeigu kandidato aukų savo politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau nei 10 procentų;“
22.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-14	9	2		Taip pat papildomai atkreipiame dėmesį, kad dėl Įstatymo projekte XIVP-2709(2) yra siūlomas Rinkimų kodekso 85 straipsnio pakeitimas: 10 straipsnis. Įstatymo 85 straipsnio pakeitimas  Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą   ir jį išdėstyti taip:            “4) kandidato biografija, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, , išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.” pateikiama informacija nustatyta  Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje”.             Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Rinkimų kodekso 85 straipsnyje nėra nurodyta, kad viešai skelbiama kandidato nuotrauka, kuri yra priskiriama prie pareiškinių dokumentų (Rinkimų kodekso 75 str. 2 d. 9 p., 3 d. 8 p.). Todėl siūlome papildyti Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „85 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Pagal politinės partijos ar politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu, pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiama ši informacija: 1) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėse organizacijose ir asociacijose bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 2) kandidato deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti to mokesčių inspekcijos padalinio, kuriam deklaracijos buvo pateiktos; 3) kandidato privačių interesų deklaracija; 4) kandidato biografija, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, , išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.” pateikiama informacija nustatyta  Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje; 5) kandidato nuotrauka. Nesant tokiam Rinkimų kodekso papildymui, gali kilti neaiškumų dėl kandidato nuotraukos skelbimo.	Pritarti	Papildytas  projekto 9 straipsnis 2 dalimi.
23.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-07-12	1			Šiuo metu Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468, kuriame apibrėžiama manipuliavimo interneto platforma sąvoka. VRK nuomone, reikalinga aiškiai Rinkimų kodekse nustatyti draudimą dirbtinėmis priemonėmis didinti politinės agitacijos sklaidą. Tokių priemonių naudojimas nesuderinamas su rinkimų principais (sąžiningos konkurencijos, rinkimų politinės kampanijos finansavimo skaidrumo reikalavimais), todėl tokią veiklą tikslinga riboti. Šio draudimo poreikis ir įgyvendinimo mechanizmas buvo aptariamas susitikimuose su Nacionalinio krizių valdymo centro, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais. Teikiame siūlomus Rinkimų kodekso keitimus. Pakeisti Rinkimų kodekso 32 straipsnį: „32 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos <..>   4. Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 4 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija: 1) pagal kompetenciją sprendžia rinkimų ginčus; 2) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, bei nustato šių pranešimų, skundų ir prašymų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką; 3) pagal kompetenciją priima sprendimus dėl manipuliavimo interneto platforma priemonių panaudojimo vykdant rinkimų politinę kampaniją – pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar/ ir žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus/vertinimus dėl šių priemonių panaudojimo; 34) sprendimą apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje šio kodekso 101 straipsnyje nustatyta tvarka; 4 5) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardos rinkimų komisijų sprendimų, prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina šio kodekso, kitų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius rinkimų komisijų sprendimus; 56) šio kodekso, kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais priima sprendimus ir taiko atsakomybę už šio kodekso, kitų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus.	Pritarti	1  projekto straipsnis papildytas 2 dalimi.
24.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-07-12	13			Pakeisti Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį: „93 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai 1. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo interneto platforma priemones.“	Pritarti	Siūloma nuostata išdėstyta patobulinto projekto  13 straipsnio 2 dalyje.
25.	Vyriausioji rinkimų komisija 2023-07-12	20		N	Pakeisti Rinkimų kodekso 125 straipsnio 6 dalį: „125 straipsnis. Politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena 6. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo interneto platforma priemonės.“ Siūlomi Rinkimų kodekso keitimai raštais suderinti su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Siūlomi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso pakeitimai negalėtų įsigalioti anksčiau nei šiuo metu Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas t. y. šie pakeitimai turėtų būti svarstomi kartu.	Pritarti	Projektas papildytas nauju 20 straipsniu, keičiančiu  RK 125 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos dėl manipuliavimo , nustatytos šio projekto 1 straipsnio 2 dalyje,13 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje  turi įsigalioti kartu su Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2468, kuriame apibrėžiama manipuliavimo interneto platforma sąvoka, todėl siūloma , kad šios nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti  komitete patobulintam jungtiniam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-2709(3)(kuriuo jungiami projektai  XIVP-2709(2), XIVP-2746,  XIVP-2556) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš –0 , susilaikė –0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai:  Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis  konstitucinio įstatymo projektas XIVP-27096(3) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                (Parašas)                                                                        Irena Haase

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė