LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAPILDOMO  KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ)

ĮSTATYMO NR. I-164 PIRMOJO SKIRSNIO, 8, 10, 11, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 81, 131 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3466

 

2024-04-17 Nr. 108-P-22

 

                                                                                                                         Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K. Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, D. Labanavičius, A. Kupčinskas, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, J. Pinskus, P. Saudargas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos bei valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

1

 

 

1.    Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „su kooperatine bendrove susiję asmenys“.  Projekto aiškinamajame rašto nurodoma, kad „siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galimai užkardytų kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi. Tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad turimas tikslas apibrėžti ne su kooperatine bendrove susijusius asmenis, bet nustatyti, kurie kooperatinės bendrovės nariai yra laikomi tarpusavyje susiję. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal jas iš esmės visi kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais su kooperatine bendrove asmenimis, ir nustatyti, kokiais ryšiais susiję kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais kooperatinės bendrovės nariais, t. y. apibrėžti sąvoką „susiję kooperatinės bendrovės nariai“.

Pritarti.

Siūloma pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Susiję kooperatinės bendrovės nariai – kooperatinės bendrovės nariai,  kurie yra:

1) fizinis asmuo ir jo sutuoktinis, sugyventinis ar partneris;

2) fizinis asmuo ir asmenys, susiję su juo giminystės ryšiais (iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais;

3) fizinis asmuo ir juridinis asmuo, jei bent vienam jo dalyviui, susijusiam su fiziniu asmeniu šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais, priklauso daugiau nei 25 procentai šio juridinio asmens akcijų (dalių, pajų);

4) juridinis asmuo ir jo dalyvis (akcininkas, pajininkas ar kt.), kuriam priklauso daugiau nei 25 procentai šio juridinio asmens akcijų (dalių, pajų);

5) patronuojančiosios įmonės grupės narės;

6) patronuojančioji įmonė ir patronuojamosios įmonės dalyvis, kuriam priklauso daugiau nei 25 procentai šios patronuojamosios įmonės akcijų (dalių, pajų);

7) patronuojamoji įmonė ir patronuojančiosios įmonės dalyvis, kuriam priklauso daugiau nei 25 procentai šios patronuojančiosios įmonės akcijų (dalių, pajų).“

 

Siūloma pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6)  Susiję kooperatinės bendrovės nariai sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

1

 

 

2.    Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Pirmojo skirsnio 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove turi įregistruota kooperatinė bendrovė, jeigu su kooperatine bendrove susiję asmenys sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių. Atsižvelgiant į pirmoje pastaboje išdėstytus argumentus, svarstytina, ar vietoj nuostatos „su kooperatine bendrove susiję asmenys“ neturėtų būti pakeista nuostata „susiję kooperatinės bendrovės nariai“. Be to, kyla abejonių dėl siūlomos nustatyti naujos sąlygos pagrįstumo ir tikslingumo. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų, tokią sąlygą siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad susiję atitinkamais ryšiais tokių kooperatinių bendrovių nariai „turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą naujos sąlygos galėtų neatitikti kooperatinės bendrovės, kurios turi daugiau kaip 40 procentų susijusių kooperatinės bendrovės narių, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodytas neigiamas pasekmes dėl kooperatinės bendrovės nepripažinimo kooperatine žemės ūkio bendrove patirtų ne tik susiję kooperatinės bendrovės nariai, bet ir tie kooperatinės bendrovės nariai, kurie atitinkamais ryšiais nebūtų susiję su kitais kooperatinės bendrovės nariais. Taigi, neigiamas pasekmes patirtų visi tokių kooperatinių bendrovių nariai. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis susijusiems kooperatinės bendrovės nariams siūloma nustatyti būtent ne didesnį nei 40 procentų, o ne kitą procentinį dydį atitinkantį reikalavimą. Kita vertus, svarstytina, ar tai, kad kai kurie kooperatinės bendrovės nariai yra tarpusavyje susiję, savaime yra pagrįstas pagrindas riboti kooperatinės bendrovės teises būti pripažintai kooperatine žemės ūkio bendrove. Pastebėtina ir tai, kad analogiškas reikalavimas kooperatinių bendrovių nariams nebūtų taikomas kooperatinę bendrovę pripažįstant miškų ūkio kooperatine bendrove, kaip tai yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnyje. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai). Be to, pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną.

 

Nepritarti.

Projekto nuostatos parengtos atsižvelgus į turimus duomenis, kad numatomo susietumo kriterijaus galimai neatitinkančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės turi nuo 44 iki 100 proc. susijusių narių. Nedidelį procentą susijusių narių turinčių kooperatinių bendrovių nariai nenukentėtų. Tokios kooperatinės bendrovės, esant poreikiui, narių sprendimu gali pašalinti susijusį asmenį iš kooperatinės bendrovės veiklos, taip atitinkant narių susietumo kriterijų. Kooperatinės bendrovės turinčios iki 100 proc. susijusių narių, galimai, yra kuriamos dirbtinai, todėl būtina jas kontroliuoti. Tarp minėtų, galimai narių susietumo kriterijų neatitinkančių kooperatinių bendrovių narių yra narių fizinių asmenų ir jiems priklausančių juridinių asmenų, todėl darytina išvada, kad tokie kooperatinių bendrovių nariai į kooperatinių bendrovių veiklą įtraukiami dirbtinai.

Susijusių narių procentas pasirinktas atsižvelgus į socialinių partnerių pastabas. Siekta, kad narių susietumo ribojimas nebūtų absoliutus ir kad minimalų narių skaičių turinčiose kooperatinėse bendrovėse būtų leidžiamas minimalus susijusių narių skaičius (2 nariai - 40 proc.).

Kooperatinės bendrovės gali turėti mažiausiai 5 narius, todėl 2 susiję nariai sudarytų 40 proc. nuo visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Siūloma susijusiems nariams leisti dalyvauti kooperatinės bendrovės veikloje, tačiau tik jei jie neturėtų lemiamos įtakos kooperatinės bendrovės valdyme, t. .y susijusių narių nebūtų daugiau, kaip 50 proc. nuo visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Kooperatinei bendrovei leidus turėti 60 proc. (3 nariai, 5 narių kooperatinėje bendrovėje) ar daugiau susijusių narių, tokie susiję nariai, šeimos nariai, fizinis asmuo ir jo juridiniai asmenys, galėtų turėti lemiamą įtaką kooperatinės bendrovės balsavime. Mažesnis nei 40 proc. susijusių narių reikalavimas nėra įmanomas minimalų narių skaičių turinčioms kooperatinėms bendrovėms.

Neribojant žemės ūkio kooperatinės bendrovės narių susietumo, paliekama spraga piktnaudžiavimui, kuria, remiantis turimais duomenimis yra galimai naudojamasi. Fizinis asmuo turintis 4 juridinius asmenis, gali įkurti kooperatinę bendrovę ir gauti papildomas naudas ES paramos priemonėse. Siekiant užkardyti tokius atvejus, narių susietumo taikymas yra būtinas, tam pritaria ir socialiniai partneriai, Lietuvos kooperatyvų asociacijos.

Miškų savininkų kooperatyvai, gali gauti minimalų kiekį (5) papildomus balus tam tikrose paramos priemonėse, tačiau, tokių kooperatinių bendrovių šiuo metu nėra, jiems taikomas griežtesnis minimalaus narių skaičiaus reikalavimas nei žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms. Remiantis turima informacija, paskutinis prašymas miškų savininkų kooperatyvo pripažinimui buvo pateiktas prieš keletą metų, tačiau kooperatyvas neatitiko pripažinimo kriterijų, todėl miškų savininkų kooperatyvo statusas nebuvo suteiktas. Kadangi, šiuo metu, pripažintų miškų savininkų kooperatyvų nėra, todėl nėra piktnaudžiavimo rizikos ir prielaidų joms atsirasti, tuo tarpu, žemės ūkio kooperatinėse bendrovėse tokia rizika pastebima.

Susietumo kriterijus būtų taikomas tik žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes šis sektorius susiduria su didžiausia piktnaudžiavimo statusu rizika, kadangi, pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės gali gauti papildomų naudų ES žemės ūkio paramos priemonėse. Kitų sričių kooperatinės bendrovės negauna papildomų naudų ES paramos ar kitose priemonėse, todėl narių susietumo kriterijaus taikymas tokioms bendrovėms būtų perteklinė ir neturinti tikslo priemonė.

Taigi, tiek miškų savininkų, tiek kitų sektorių kooperatinės bendrovės nesusiduria su piktnaudžiavimo pripažinimo statusu rizika, todėl šių sričių kooperatinėms bendrovėms nebūtų tikslinga taikyti narių susietumo reikalavimo.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusas ar jo negavimas tiesiogiai niekaip nepaveikia kooperatinės bendrovės ūkinės veiklos, išskyrus, galimybę gauti papildomas naudas ES paramos priemonėse. Tos kooperatinės bendrovės, kurios veikia žemės ūkio srityje, bet neketina kreiptis dėl ES paramų ir nesikreipia dėl žemės ūkio kooperatyvo statuso gavimo nepatiria neigiamų pasekmių savo veikloje lyginant su pripažintomis žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusas nėra privalomas kooperatinei bendrovei siekiančiai vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau statuso gavimas suteikia papildomų naudų, todėl tokios įmonės turėtų turėti papildomų reikalavimų, vienas kurių būtų ir narių susietumo reikalavimas.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

2

 

 

3.    Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai yra kooperatinės bendrovės nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, jog kooperatinės bendrovės nariais investuotojais gali tapti tik kooperatinės bendrovės nariai yra įtvirtinama projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, įtvirtinant kooperatinės bendrovės nario investuotojo apibrėžtį, bei projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis.

Pritarti.

Siūloma 8 straipsnio 6 dalies nuostatų atsisakyti.

„2 straipsnis. 8 straipsnio papildymas

Papildyti 8 straipsnį 6 dalimi:

„6. Kooperatinės bendrovės nariai investuotojai yra kooperatinės bendrovės nariai.“

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

3

 

 

4.    Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu kooperatinės bendrovės nariais investuotojais galėtų būti ir asmenys, kurie su kooperatine bendrove negalėtų vykdyti apyvartos dėl to, kad neturėtų objektyvios galimybės jos vykdyti (pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatinės bendrovės narys investuotojas nebūtų susijęs su žemės ūkio veikla). Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Vadovaujantis minėta projekto nuostata, pasibaigus investavimo sutarties terminui, kooperatinės bendrovės narys investuotojas liktų kooperatinės bendrovės nariu ir jam atsirastų pareiga vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokį teisinį statusą kooperatinėje bendrovėje turėtų narys investuotojas pasibaigus investavimo sutarčiai tuo atveju, kai jis dėl objektyvių aplinkybių neturėtų galimybės pradėti vykdyti apyvartos su kooperatine bendrove. Svarstytina, ar dėl šios priežasties neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios narystės pasibaigimo pagrindus ir atsiskaitymo su buvusiu kooperatinės bendrovės narių tvarką, nustatant naują kooperatinės bendrovės nario statuso pasibaigimo pagrindą, susiejant jį su investavimo sutarties pabaiga.

Pritarti.

Siūloma pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, atrinkti kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, turi su kooperatine bendrove pasirašyti investavimo sutartį. Kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties  įsigaliojimo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Pasibaigus kooperatinės bendrovės nario investuotojo sutarčiai, nariui investuotojui galioja kooperatinės bendrovės nario teisės ir pareigos.“

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

3

 

 

5.    Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pasirašymas ne visada gali sutapti su sutarties įsigaliojimu. Sutartyje gali būti nustatyta ir vėlesnė jos įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje žodžio „pasirašymo“ nereikėtų pakeisti žodžiu „įsigaliojimo“.

Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“.

 

Pritarti.

Siūloma pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, atrinkti kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, turi su kooperatine bendrove pasirašyti investavimo sutartį. Kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties  įsigaliojimo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Pasibaigus kooperatinės bendrovės nario investuotojo sutarčiai, nariui investuotojui galioja kooperatinės bendrovės nario teisės ir pareigos.“

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

3

 

 

6.    Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kooperatinėje bendrovėje turėtų būti sudarytas kooperatinės bendrovės narių investuotojų žurnalas, į kurį kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka būtų  įrašomi duomenys apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nurodomas subjektas, atsakingas už tokio žurnalo pildymą ir duomenų apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus įtraukimą į jį. Svarstytina, ar toks subjektas, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės vadovas, neturėtų būti nurodytas keičiamame įstatyme.

Pritarti.

Siūloma papildyti 81 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Už kooperatinės bendrovės narių investuotojų žurnalo pildymą atsako kooperatinės bendrovės administracijos vadovas.“

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

3

 

 

7.    Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai turi sudaryti mažiau kaip 20 procentų visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatas kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, su kooperatine bendrove turi pasirašyti investavimo sutartį. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais būtų atrenkami kooperatinės bendrovės nariai, pageidaujantys su kooperatine bendrove sudaryti investavimo sutartį, jeigu pageidavimus sudaryti tokias sutartis pareikštų daugiau kaip 20 procentų kooperatinės bendrovės narių. Manytina, kad tokie kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme.

 

Pritarti iš dalies.

Siūloma pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, atrinkti kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, turi su kooperatine bendrove pasirašyti investavimo sutartį. Kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties  įsigaliojimo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Pasibaigus kooperatinės bendrovės nario investuotojo sutarčiai, nariui investuotojui galioja kooperatinės bendrovės nario teisės ir pareigos.“

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

4

 

 

8.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus asmens narystei kooperatinėje bendrovėje, jam būtų grąžinamas įneštas pajinis įnašas ir išmokamos kitos lėšos proporcingai dienų, kurias asmuo buvo kooperatinės bendrovės nariu finansiniais metais, kuriais pasibaigė jo narystė kooperatinėje bendrovėje skaičiui, tuo atveju, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens narystė kooperatinėje bendrovėje gali baigtis ir metų pradžioje, todėl tikėtina, kad narių susirinkimo sprendimo dėl lėšų išmokėjimo einamųjų finansinių metų pradžioje dar nebūtų. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir kada minėtu atveju kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti savo pareigą atsiskaityti su buvusiu savo nariu.

 

Nepritarti.

Atsiskaitymas su nariu būtų vykdomas taip, kaip dabar numatyta kooperatinių bendrovių įstatyme. Su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo bendrovės narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, finansines ataskaitas ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos arba per kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai.

Nariui pasitraukus metų pradžioje, su juo atsiskaitoma pasibaigus metams, patvirtinus tų metų finansines ataskaitas.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

6

 

 

9.    Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose siūloma nustatyti investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, tačiau nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti baigtinį investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, ar tik privalomas sutarties sudėtines dalis. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

 

Pritarti.

Siūloma patikslinti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.  Kooperatinės bendrovės narys investuotojas su kooperatine bendrove sudaro investavimo sutartį, kurioje turi būti nurodoma:

1) investicijos dydis;

2) investicijos terminas, nuo investicijos atlikimo iki investicijos grąžinimo nariui investuotojui dienos;“

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

6

 

 

10.     Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad investavimo sutartyje nurodomas investicijos terminas. Iš šios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, ar investavimo sutartyje turėtų būti nurodomas terminas, iki kurio kooperatinės bendrovės narys investuotojas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytas investicijas į kooperatinę bendrovę, ar turimas omenyje paties investavimo  į kooperatinę bendrovę trukmė (terminas), kuriam pasibaigus investicija grąžinama ją atlikusiam kooperatinės bendrovės nariui. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai.

Pritarti.

Siūloma patikslinti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.  Kooperatinės bendrovės narys investuotojas su kooperatine bendrove sudaro investavimo sutartį, kurioje turi būti nurodoma:

1) investicijos dydis;

2) investicijos terminas, nuo investicijos atlikimo iki investicijos grąžinimo nariui investuotojui dienos;“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2024-02-14

 

 

 

11.     Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 4 dalį“.

Pritarti.

Siūloma pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Kooperatyvas „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“, 2024-04-11

 

 

 

"Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" kooperatyvas susirūpinęs dėl, kooperatyvų įstatymo numatomų

pakeitimų, kreipiasi į Kaimo reikalų komitetą, siekdamas išreikšti pastabas:

- Lietuvos valstybės skatindama kooperatyvų veiklą, numato 5% pelno mokestį. Ši ir kitos lengvatos masina didžiuosius rinkos žaidėjus.

- Įstatyme atsirandantis INVESTUOTOJAS kelia realias grėsmes, esminiams kooperatyvo lygiateisiškumo principams.

- Pažeidžiamas esminis kooperatyvų narių lygiateisiškumo principas, sluoksniuojant kooperatyvo narius.

Užkertamas kelias tvariai narių kartų kaitai (žinių ir tradicijų perdavimas). Įžvelgiame asmens diskriminacijos užuomazgų.

- Perdėtai ir netikslingai suvaržoma kooperatyvo ūkinė veikla. Papildomai apsunkinamas kelias, siekiantiems pripažinto kooperatyvo statuso.

- Kooperatyvų įstatymas panašėja į Uždarųjų Akcinių Bendrovių įstatymą. Jeigu kooperatyvas "išauga" kooperatyvų įstatymą ir panašėja į Uždarąją Akcinę Bendrovę, tai keičiamas kooperatyvų įstatymas ar organizacijos registracijos forma?

Tikimės Jūsų konstruktyvaus ir kritiško požiūrio, analizuojant šį įstatymų projektą.

Pritarti.

 

2

Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas pienas“, 2024-04-10

 

 

 

Išanalizavę Lietuvos Respublikos kooperatyvinių bendrovių istatymo teikiamą projektą nr. I-164, manome, kad šis istatymo projektas yra neišdiskutuotas plačiame ir mišriame kooperatyvų rate, o aptartas.ir pateiktas siaurame interesantų rate.

Pagal ŽŪM  2024-03-31 duomenis, Lietuvoj e yra 57 pripažinti kooperatyvai ir panašus kiekis nepripažintų kooperatyvų, Visi glaudžiai susiję su skirtingomis žemės ūkio sritimis: pienininkai, mėsininkai, augalininkai, grūdininkai, mišrūs ir kt. Ir kiekvienas yra unikalus, kiekviename kooperatyve yra pirmine kooperacijos ideja - vienyti, telkti, teikti paslaugas savo nariams - ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Priėmus šį istatymą iš pripažintų kooperatyvų sąrašo iškristų galimai apie 15 kooperatyvų, naujų pripažintų kooperatyvų neatsirastų. Manome, kad reguliarios istatymo pataisos nuo 2015 metų nepadeda dirbantiems pagal skaidrų kooperacijos modeli tapti pripažintais kooperatyvais, kad istatymo pakeitimu siekiama monopolizuoti esamus kooperatyvus ir yra didinama atskirtis tarp pripažintų ir nepripažintų kooperatyvų reikalavimais ir kriterijais, Apribojami kooperatyvai dėl dydžio, parduodamų produktų ar paslaugų, giminystes ryšių.

Manome, kad Lietuvos Respublikos valdantieji, įstatymo iniciatoriai ir kūrėjai neskatina kooperacijos ir pažeidžia visų kooperatyvų teises, o skatina tik vieno modelio ribotą kooperaciją be konkurencijos, kai yra naudojamasi ūkininkais kaip silpnąja rinkos grandimi, kuri neturi pakankamai galimybių ir gebėjimų derėtis ir dėl to neteisingai paskirstomos naudos grandinėje. {statymo projekte atsiradę terminai: narys investuotojas, patronuojančios imonės ir jų grupės _- abejotini terminai kooperatyvui, galimai dėl pelno mokesčio lengvatų. Reikia atsakingai peržiūrėti visą istatymą ir jo projektą išdiskutuojant platesniame rate ir apie reikalavimų ir kriterijų punktus, kaip didžiausią istatymo stabdį siekiant pripažinto kooperatyvo statuso.

Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą, kitu atveju – žala kooperacijai bus negrįžtama. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi unikalumą ir nepriklausomybę.

Pritarti.

 

3

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“,

2024-04-15

 

 

 

      Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ (toliau – „Kooperacijos kelias“) ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (toliau – LŽŪKA) (toliau – Asociacijos) teikia apibendrintas įžvalgas dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 str. pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81, 131 straipsniais įstatymo projekto Nr. 23-15813(3) (toliau – Projektas).

     Asociacijos pritaria teisės akto Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių:

     1) Projektu sprendžiama kooperatinių bendrovių narių susietumo problema, kai didžioji dalis šių narių yra susiję tarpusavyje giminystės ar verslo ryšiais. Galiojančiame teisės akte nėra ribojamas narius susietumas, todėl praktika rodo, kad kooperatinės bendrovės, siekdamos mokestinių lengvatų, manipuliuoja narių skaičiumi ir kuria mažus darinius („pseudo kooperatyvus“) t. y.  kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Asociacijų požiūriu, tokie dirbtinai sukurti dariniai neatliepia visuotiniai pripažintų kooperacijos principų ir vertybių ir diskredituoja kitus aktyvius žemės ūkio kooperatyvus. Todėl Susijusių asmenų sąvokos nustatymas (sudaro ne daugiau kaip 40 proc. visų kooperatinės bendrovės narių) padės išgryninti žemės ūkio kooperatyvus, kurie veikia pagal tradicinius kooperacijos principus ir efektyviau/tikslingiau panaudoti jiems skiriamą investicinę paramą.

      2) Kooperatinių bendrovių nario investuotojo apibrėžimas Projekte, jo teisių ir pareigų nustatymas bei kitos su tuo susijusius sąlygos sudarys galimybes kooperatinėms bendrovėms praplėsti savo skolinimosi galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kooperatinės bendrovės galės pačios apsispręsti/pasirinkti ar pageidauja savo kooperatyve turėti šio statuso narius, taip pat siekiant apsaugoti kooperatyvų narius ir išlaikyti kooperacijos principus yra įvestas ribojimas tokio statuso nariams (ne daugiau kaip 20 proc. visų narių).  Asociacijų požiūriu, narių investuotojų atsiradimas leis paskatinti žemės ūkio kooperatyvų gamybos, perdirbimo ir realizacijos plėtrą, kadangi tai leis pritraukti papildomo pajinio kapitalo, kuris galės būti naudojamas kooperatyvo investicijoms ir kurs pridėtinę vertę visiems kooperatyvo nariams. Taip pat šis įtvirtinimas leis nariams, kurie dėl įvairių objektyvių/subjektyvių priežasčių nutraukia ūkininkavimo veiklą ir nevykdo apyvartos su kooperatyvu ir toliau likti kooperatyve su kitu statusu – nario investuotoju ir tokiu būdu (kita teisine forma) dalyvauti kooperatyvo veikloje ir gauti jam priklausančias naudas.

       3) Palankiai vertiname kitus Projekte numatytus pakeitimus susijusius su pelno ar nuostolių skirstymu tarp narių bei kitus techninius keitimus, kurie turės teigiamą įtaką kooperatyvų valdymui.

      Atkreipiame dėmesį, kad Projektas buvo rengtas ir derintas ne vienerius metus, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę dalyvauti Projekto rengime ir teikti siūlymus visuose Projekto rengimo etapuose. Asociacijos, kaip socialiniai partneriai, buvo įtraukti ir  aktyviai dalyvavo rengiant Projektą t. y. teikė siūlymus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, dalyvavo viešuose Projekto svarstymuose darbo tvarka bei teikė siūlymų pagrindimus tarpinstituciniuose pasitarimuose ir kt.

     Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti Projektui.

Nepritarti.

Įstatymo projektą siūloma grąžinti tobulinti.

4.

Kooperatyvas „Lietuviški javai“, 2024-04-16

 

 

 

Išanalizavę Lietuvos Respublikos kooperatyvinių bendrovių įstatymo teikiamą projektą nr. 1-164, manome, kad šį įstatymo projektą reikia išdiskutuoti plačiame ir mišriame kooperatyvų rate. Matome poreikį dar kartą atsakingai peržiūrėti visą įstatymą ir jo projektą argumentuotai išdiskutuoti platesniame rate aptariant kiekvieną naujai planuojamą įvesti įstatymo punktą. 

Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi.

 

Pritarti.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus, nuogąstavimus ir abejones. Ypač dėl naujo kooperatinės bendrovės dalyvio – nario investuotojo – įteisinimo būtinumo ir pagrįstumo. Dviejų statusų atsiradimas kooperatinių bendrovių narių tarpe yra abejotinas. Be to, siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia bendrovės narių lygiateisiškumą bei santykių vientisumą.

 

 

 

6.2. Pasiūlymai: nėra.

 

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, G.Paluckas.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris