LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO

NR. VIII-1183 5 STRAIPSNIO IR 7 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4430(2)

2017-04-19 Nr. 109-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2)	3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras bei terminus, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.	Pritarti	Komitetas pritarė siūlymui pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį: ,,23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 20187 m. sausio 1 d.
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2)				2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.	Pritarti	LRV 2017-03-15 nutarimas Nr. 186
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-21 Nr. XIIP-4430(2)				3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos vyriškąja gimine	Pritarti
4	Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2016-07-19				Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4430(2). Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu siūloma nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleisti sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų šalinamą sąvartyne, tačiau toks reguliavimas, mūsų nuomone, turėtų būti aiškinamas kaip tam tikra valstybės pagalbos forma, kai nuo mokesčio atleidžiami konkretaus sektoriaus subjektai. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai 1 tonai priimamų atliekų (daugiau nei 60eur/t) yra ženkliai didesni už nepavojingųjų“. Atsižvelgiant į minėtą direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai yra ženkliai didesni už nepavojingųjų, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas suvienodinti mokesčio tarifus už pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimas atliekas, nėra pagrįstas ir neleistų tinkamai vykdyti direktyvoje nustatyto įpareigojimo. Be to, tikėtina, kad daugiau nei 15 kartų sumažinus mokesčio tarifą, o sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio didėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų kiekis, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nesumažėtų. Keltinas klausimas, kaip būtų kompensuojamas sąvartyno eksploatavimui būtinų lėšų skirtumas. Šiuo aspektu pabrėžiame, kad jei lėšos būtų skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tai būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija (žr. Europos teisės departamento išvadą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430).	Atsižvelgti	Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija 2016-11-11 Nr. 13/2016; 2016-11-11 Nr. G-2016-9921				Susipažinome su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1 183 5 straipsnio ir 7 priedelio įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2)“ projektu (toliau tekste - Projektas). Teikiame pastabas Projektui. Pirma: Projekte nurodoma, jog sąvartyno operatoriaus atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms pavojingoms atliekoms turės neigiamų pasekmių atliekų tvarkymo sistemos kūrimui Lietuvoje. Atleidus nuo minėto mokesčio, pavojingų atliekų šalinimas sąvartyne pigiausiu atliekų tvarkymo būdu, nebūtų laikomasi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Atkreipiame dėmesį, kad pavojingųjų atliekų sąvartyne yra šalinamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma sutvarkyti kitais būdais. Atliekų šalinimas minėtame sąvartyne kainuoja nuo 200 iki 600 eur/t be PVM. Net ir netaikant jokių mokesčių už aplinkos teršimą tai yra brangiausias atliekų šalinimo būdas. Antra: Projekte nurodoma, jo g numatytoms priemonėms įgyvendinti reikalingas Europos Komisijos pritarimas, kadangi šis nutarimas gali pakeisti vidaus rinką ar valstybės pagalba lemti konkurencįjos pažeidimus. Norime atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje veikia vienintelis PAS, kurį eksploatuoja valstybinė įmonė UAB „Toksika“. Todėl netaikant Aplinkos taršos įstatyme numatyto mokesčio nebus pažeista LR Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtinta sąžininga konkurencijos laisvė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekų šalinimui nepavojingųjų atliekų sąvartynuose taikomi gerokai mažesni Aplinkos taršos įstatyme numatyti mokesčiai. Būtent ši esama situacija (o ne suvienodinti mokesčiai) sukuria nevienodas konkuravimo sąlygas, kadangi skatina atliekų turėtojus ieškoti būdų, kaip pavojingąsias atliekas šalinti nepavojingųjų atliekų sąvartynuose. Pakartotinai pažymėtina, kad atliekų šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne net ir suvienodinus minėtus mokesčius yra gerokai brangesnis nei šalinimas nepavojingųjų atliekų sąvartyne. Taip pat svarbu tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartynas neturėtų būti laikomas konkuruojančiu su nepavojingųjų atliekų sąvartynas, nes nepavojingųjų atliekų sąvartyne turėtų būti šalinamos tik nepavojingosios atliekos, o pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos išskirtinai (tai nurodoma ir leidimuose) tik pavojingosios atliekos (¡skaitant po atliekų deginimo susidariusius pavojinguosius pelenus ir šlakus), Trečia: Projekte nurodoma, kad 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis įpareigoja, kad mokestis, kurio operatorius reikalauja iš visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. Suvienodinus aplinkos taršos mokestį pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne nebūtų užtikrinamas tinkamas direktyvos nustatyto įpareigojimo vykdymas. UAB “Toksika“ užtikrindama šią nuostatą priima tvarkyti pavojingas atliekas į pavojingųjų atliekų sąvartyną tik už tokį mokestį, kuris padengia visas sąvartyno ¡rengimo, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. Kaip jau minėta, mokestis, kurio reikalauja sąvartyno operatorius yra nemažesnis kaip 200 eur/t be PVM, todėl Projekte visiškai klaidingai nurodyta, jog suvienodinus aplinkos taršos mokestį PAS ir nepavojingų atliekų sąvartyne nebūtų užtikrinamas tinkamas direktyvos nustatyto įpareigojimo vykdymas. Aplinkos taršos mokestis yra tik sudedamoji atliekų šalinimo sąvartyne kainos dalis, o ne įkainis, kurį operatorius taikytų priimamoms atliekoms. Ketvirta: Projekte nurodyta, jog patvirtinus projekte siūlomus mokesčio už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas tarifus, biudžeto įplaukos sumažėtų 8,1 tūkst. 2017 m. ir 2018 m. ir 13,5 tūkst. Eurų 2019 m. Pažymėtina, tai jog vertindama galimai mažėsiančias biudžeto įplaukas Aplinkos ministerija visiškai nevertina, kokia žala aplinkai gali būti ir/ar yra padaroma netinkamai šalinant pavojingąsias atliekas įvairiais netinkamais būdais tik dėl to, kad šalinti jas pavojingųjų atliekų sąvartyne yra per brangu. Atsižvelgiant j aukščiau išdėstytas pastabas prašome Jūsų PRITARTI Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. V III-1 183 5 straipsnio ir 7 priedelio įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2) projektui.	Nepritarti	Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija 2016-11-11

Nr. 13/2016;

2016-11-11

Nr. G-2016-9921

Susipažinome su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1 183 5 straipsnio ir 7 priedelio įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2)“ projektu (toliau tekste - Projektas). Teikiame pastabas Projektui.

Pirma:

Projekte nurodoma, jog sąvartyno operatoriaus atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms pavojingoms atliekoms turės neigiamų pasekmių atliekų tvarkymo sistemos kūrimui Lietuvoje. Atleidus nuo minėto mokesčio, pavojingų atliekų šalinimas sąvartyne pigiausiu atliekų tvarkymo būdu, nebūtų laikomasi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo.

Atkreipiame dėmesį, kad pavojingųjų atliekų sąvartyne yra šalinamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma sutvarkyti kitais būdais. Atliekų šalinimas minėtame sąvartyne kainuoja nuo 200 iki 600 eur/t be PVM. Net ir netaikant jokių mokesčių už aplinkos teršimą tai yra brangiausias atliekų šalinimo būdas.

Antra:

Projekte nurodoma, jo g numatytoms priemonėms įgyvendinti reikalingas Europos Komisijos pritarimas, kadangi šis nutarimas gali pakeisti vidaus rinką ar valstybės pagalba lemti konkurencįjos pažeidimus.

Norime atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje veikia vienintelis PAS, kurį eksploatuoja valstybinė įmonė UAB „Toksika“. Todėl netaikant Aplinkos taršos įstatyme numatyto mokesčio nebus pažeista LR Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtinta sąžininga konkurencijos

laisvė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekų šalinimui nepavojingųjų atliekų sąvartynuose taikomi gerokai mažesni Aplinkos taršos įstatyme numatyti mokesčiai. Būtent ši esama situacija (o ne suvienodinti mokesčiai) sukuria nevienodas konkuravimo sąlygas,

kadangi skatina atliekų turėtojus ieškoti būdų, kaip pavojingąsias atliekas šalinti nepavojingųjų atliekų sąvartynuose. Pakartotinai pažymėtina, kad atliekų šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne net ir suvienodinus minėtus mokesčius yra gerokai brangesnis nei šalinimas nepavojingųjų atliekų sąvartyne.

Taip pat svarbu tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartynas neturėtų būti laikomas konkuruojančiu su nepavojingųjų atliekų sąvartynas, nes nepavojingųjų atliekų sąvartyne turėtų būti šalinamos tik nepavojingosios atliekos, o pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos

išskirtinai (tai nurodoma ir leidimuose) tik pavojingosios atliekos (¡skaitant po atliekų deginimo susidariusius pavojinguosius pelenus ir šlakus),

Trečia:

Projekte nurodoma, kad 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis įpareigoja, kad mokestis, kurio operatorius reikalauja iš visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. Suvienodinus aplinkos taršos mokestį pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne nebūtų užtikrinamas tinkamas direktyvos nustatyto įpareigojimo vykdymas.

UAB “Toksika“ užtikrindama šią nuostatą priima tvarkyti pavojingas atliekas į pavojingųjų atliekų sąvartyną tik už tokį mokestį, kuris padengia visas sąvartyno ¡rengimo, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. Kaip jau minėta, mokestis, kurio reikalauja sąvartyno operatorius yra nemažesnis kaip 200 eur/t be PVM, todėl Projekte visiškai klaidingai nurodyta, jog suvienodinus aplinkos taršos mokestį PAS ir nepavojingų atliekų sąvartyne nebūtų užtikrinamas tinkamas direktyvos nustatyto įpareigojimo vykdymas. Aplinkos taršos mokestis yra tik sudedamoji atliekų šalinimo sąvartyne kainos dalis, o ne įkainis, kurį operatorius taikytų priimamoms atliekoms.

Ketvirta:

Projekte nurodyta, jog patvirtinus projekte siūlomus mokesčio už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas tarifus, biudžeto įplaukos sumažėtų 8,1 tūkst. 2017 m. ir 2018 m. ir 13,5 tūkst. Eurų 2019 m.

Pažymėtina, tai jog vertindama galimai mažėsiančias biudžeto įplaukas Aplinkos ministerija visiškai nevertina, kokia žala aplinkai gali būti ir/ar yra padaroma netinkamai šalinant pavojingąsias atliekas įvairiais netinkamais būdais tik dėl to, kad šalinti jas pavojingųjų atliekų sąvartyne yra per brangu.

Atsižvelgiant j aukščiau išdėstytas pastabas prašome Jūsų PRITARTI Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. V III-1 183 5 straipsnio ir 7 priedelio įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2) projektui.

Nepritarti

Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-03-15 nutarimas Nr. 186					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. SV-S-1700 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430(2) (toliau – Įstatymo projektas) 2 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 priedėlį, dėl šių priežasčių: 1.1. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 1999 L 182, p. 1–19) (toliau – Direktyva) 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“. Atsižvelgiant į minėtą Direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo sąnaudos daug didesnės už nepavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo sąnaudas, mokesčio už pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinimą tarifų suvienodinimas – nepagrįstas ir neužtikrinantis tinkamo Direktyvoje nustatyto įpareigojimo vykdymo. Sumažinus mokesčio tarifą ir nuo mokesčio atleidus sąvartyno operatorių, daugėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nemažėtų. Jeigu lėšos būtų skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija, ir tik gavus jos pritarimą tokia priemonė galėtų būti įgyvendinta. Nustatant sąvartyno mokesčio tarifus, atsižvelgta į atliekų šalinimo sąvartynuose aplinkosauginius kaštus, tai yra ekonominį žalos aplinkai, kuri padaroma šalinant atliekas sąvartynuose ir prarandant materialinius ir energetikos išteklius, vertinimą. 1.2. Atlikus prognozinius skaičiavimus, nustatyta, kad mokestis už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas taikant galiojančius mokesčio tarifus atitinkamai sudarytų apie 130 tūkst. eurų 2017 metais, 145 tūkst. eurų 2018 metais ir 160 tūkst. eurų 2019 metais. Patvirtinus Įstatymo projekte siūlomus mokesčio už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas tarifus, biudžeto įplaukos sumažėtų iki 8,1 tūkst. eurų 2017 metais ir 2018 metais (biudžeto įplaukos sumažėtų 121,9 tūkst. ir 136,9 tūkst. eurų) ir 13,5 tūkst. eurų 2019 metais (biudžeto įplaukos sumažėtų 146,5 tūkst. eurų). 1.3. Siūlymas sumažinti mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis pavojingosiomis atliekomis tarifą, motyvuojamas tuo, kad pavojingosios atliekos, esant dideliems mokesčio tarifams, bus tvarkomos neteisėtais būdais, nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų nevykdymas užtraukia atitinkamas pinigines baudas. Be to, Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, taip pat ir atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentų), padarytos žalos atlyginimo tarifus. Minėti teisės aktai sudaro sąlygas užkirsti kelią nesąžiningam ar neteisėtam atliekų tvarkymui.	Pritarti
2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-03-15 nutarimas Nr. 186					2. Iš esmės pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiamam pakeitimui, atleidžiančiam nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas, ir pasiūlyti jį tobulinti pagal toliau pateiktas pastabas. Sąvartyno operatoriaus atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis pavojingosiomis atliekomis neigiamai veiks atliekų tvarkymo sistemos kūrimą Lietuvoje. Atleidus sąvartyno operatorių nuo minėto mokesčio, pavojingųjų atliekų šalinimas sąvartyne taptų pigiausiu tokių atliekų tvarkymo būdu, nebūtų laikomasi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, nes atliekų šalinimas sąvartynuose – žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas, todėl jį skatinti ir plėtoti netikslinga. Pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje deginant pavojingąsias atliekas susidaro dugno, lakieji pelenai ir šlakas, kurių tvarkymo vienintelė alternatyva – šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne. Šiuo metu mokestis nemokamas ir už fosfogipso ir asbesto atliekų šalinimą – vienintelę jų tvarkymo alternatyvą. Įmoka už pavojingųjų atliekų šalinimą susideda iš atliekų turėtojo mokamos įmokos už atliekų šalinimą sąvartyne ir mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidus sąvartyno operatorių už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamus po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusius dugno ir lakiuosius pelenus, sąvartyno mokestis sumažės ta dalimi, kurią sudaro įmoka už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Tačiau išliks atliekų turėtojo mokama įmoka už atliekų šalinimą sąvartyne. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį reikėtų išdėstyti taip: „8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso ir pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus).“	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Aplinkos apsaugos komitetas 2016-10-12 Nr. 107-P-26					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(2) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus.	Iš dalies pritarti	Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Aplinkos apsaugos komitetas

2016-10-12

Nr. 107-P-26

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(2) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus.

Iš dalies pritarti

Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Komiteto pasiūlymus.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(3), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir išvadų rengėjų pasiūlymus bei Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Biudžeto ir finansų komitetas

2017-04-19

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį:

,,23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 20187 m. sausio 1 d.

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bartkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-4430(3), jo lyginamasis variantas Nr. XIIP-4430(3).

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas

Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė