LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO
NR. X-1771 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2102(3)

2022-12-21 Nr. 103-P-53

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis - komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Darius Urbonas – Respublikos Prezidento patarėjas, Vitas Vasiliauskas – Ministrės Pirmininkės patarėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Indrė Vaicekauskaitė – Darbo teisės grupės patarėja; Vincas Kunca – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys, Jūra Ivonaitytė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, Gediminas Norkūnas – finansų viceministras, Irena Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Vidmantas Punelis – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Sigita Rudėnaitė – Teisėjų tarybos pirmininkė, Birutė Sabatauskaitė – lygių galimybių kontrolierė, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė, Egidija Tamošiūnienė – Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Eivilė Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Edita Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėjų atlyginimų santykių teisiniam reguliavimui, ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje teisėjo gaunamas atlyginimas įvardijamas kaip „teisėjo atlyginimas“, tačiau įstatymuose teisėjus sugretinus su valstybės politikais ir kitais valstybės pareigūnais vartojama kitokia sąvoka – „teisėjų darbo užmokestis“; toks sąvokos vartojimas yra nekorektiškas ir gali būti traktuojamas kaip viena iš prielaidų paneigti Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo atlyginimo specifiką ir apsaugą, todėl įstatymų leidėjui tenka pareiga teisėjų gaunamą atlyginimą įstatyme įvardyti vartojant Konstitucijoje nurodytą sąvoką „teisėjo atlyginimas“ (2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, projekte vartojama sąvoka „teisėjo darbo užmokestis“ turėtų būti pakeista konstitucine sąvoka „teisėjo atlyginimas“, kuri, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto (2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimai, 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Atitinkamai reikėtų pataisyti ir projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą (atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas, kuriuo reguliuojami teisėjų atlyginimų santykiai, iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir buvo vadinamas Teisėjų atlyginimų įstatymu), o šio įstatymo 1 straipsnį suformuluoti taip: „Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir mokėjimo sąlygas.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstituciją išties atitiktų toks teisinis reguliavimas, kai visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų teisėjų atlyginimų santykiai būtų reglamentuojami būtent Teismų įstatyme (kuris yra expressis verbis nurodytas Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalyje); Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų santykiai reglamentuotini Konstitucinio Teismo įstatyme (kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį nustato Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką) (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas); šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kitoms teisėjų socialinėms (materialinėms) garantijoms (2007 m. spalio 22 d. nutarimas).	Pritarti iš dalies.	Pritarti dėl „teisėjų darbo užmokesčio“ sąvokos pakeitimo į „teisėjo atlyginimas“ sąvoką. Nepritarti antrai pastabos daliai. Nurodyta Konstitucinio Teismo praktika neįpareigoja teisėjų atlyginimus reglamentuoti būtent Teismų įstatyme ar Konstitucinio Teismo įstatyme. Seimo Teisės departamento cituojamas 2006 m. rugpjūčio 8 d. Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jo priėmimo kontekstą, t. y. į tai, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu. 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime KT atkreipė dėmesį, kad teisėjai (inter alia dėl to, kad iš jų negalima reikalauti vykdyti kokios nors politikos krypties) pagal savo pareigas negali būti priskiriami prie valstybės tarnautojų (ar valdininkų). Taigi šiame kontekste ir buvo paminėta, kad Konstituciją išties atitiktų toks teisinis reguliavimas, kai visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų teisėjų atlyginimų santykiai reglamentuojami būtent Teismų įstatyme, t. y., siekiant nurodyti, kad teisėjų atlyginimai turėtų būti reglamentuojami sistemiškai, atskirai nuo politikų ar tarnautoj atlyginimų. Be to, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „toks konstitucinis teisinis reguliavimas savaime nereiškia, jog tam tikri su minėtais santykiais susiję santykiai apskritai negali būti reguliuojami ir kitais įstatymais“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15	3 4			2. Pagal projekte nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo teisėjo darbo užmokestį sudarytų tik pareiginė alga, o bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbo užmokestį – pareiginė alga ir mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą. Neaišku, kuo toks siūlomas diferencijuotas reguliavimas pagrįstas. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį „Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas“, nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams arba kai Konstitucinio Teismo pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas (1 dalis); kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina vyriausias pagal amžių Konstitucinio Teismo teisėjas (2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui, o į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Taigi neaišku, kodėl projektu nesiūloma Konstitucinio Teismo teisėjams mokėti už pavadavimą, taip pat už darbą atliekant būtinus neatidėliotinus veiksmus poilsio ir švenčių dienomis, kai jie vykdo įstatyme nustatytas funkcijas, tokia pat tvarka kaip bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis (2011 m. vasario 14 d. nutarimas), taip pat kad pagal Konstituciją, inter alia vienodo teisėjų statuso principą, teisėjų, kad ir kokios teismų sistemos teisėjai jie būtų, atlyginimų įtvirtinimo principai, be kita ko, jų sudedamosios dalys, turi būti tokie patys (2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume tobulinant projektą numatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Konstitucinio Teismo teisėjui, laikinai einančiam Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, už tai būtų atlyginama. Be to, reikėtų nustatyti, kad Konstitucinio Teismo teisėjams mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kai jie atlieka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytas funkcijas, kurių iš anksto negalima suplanuoti ir numatyti ir kurių negalima atidėti kitai darbo dienai. Projekte nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnyje turėtų būti nustatyta ir atitinkama Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimo sudedamoji dalis.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15				3. Projekte nauja redakcija dėstomame įstatyme nesiūloma apskaičiuojant teisėjų atlyginimą atsižvelgti į teisėjų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kaip yra numatyta galiojančiame įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nepateikta argumentų, kodėl siūloma atsisakyti nurodytos nuostatos. Paaiškinimas, kad remtasi Estijos modeliu, nenurodant argumentų, kodėl jis laikomas geriausiu, mūsų nuomone, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) taip pat siūloma atsisakyti priedo už tarnybos stažą, tačiau pagal tame projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnį, darbo apmokėjimo sistemoje nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalus, turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, į valstybės tarnautojo profesinio darbo patirties, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad užsienio valstybėse (pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje), apskaičiuojant teisėjų atlyginimą, yra įprasta atsižvelgti į teisėjo tarnybos stažą (profesinę patirtį), jo profesinį meistriškumą.[i]	Nepritarti.	Stažo, kaip darbo užmokesčio dedamosios dalies, siūloma atsisakyti visame viešajame sektoriuje antrame valstybės tarnybos pertvarkos etape 2024 metais.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15				4. Projektu siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatų, pagal kurias bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokama priemoka už padidėjusį darbo krūvį; projekte taip pat nenumatomas mokėjimas už darbą dirbant viršvalandžius. Taigi, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, teisėjams nebūtų atlyginama už įprastą darbo krūvį viršijantį darbą (be kita ko, dirbamą po įprastų darbo valandų), atliekamą tais atvejais, kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių žymiai padidėja gaunamų nagrinėti tam tikrų kategorijų bylų kiekis arba kai teisėjas atlieka kito teisėjo funkcijas (kai laikinai neužimtos teisėjo pareigos arba kai kitas teisėjas laikinai negali eiti pareigų dėl nedarbingumo, įgaliojimų sustabdymo ar pan.). Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kuo grindžiamas toks siūlomas teisinis reguliavimas. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama, be kita ko, už darbą dirbant viršvalandžius; negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai (2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismų įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies nuostata „teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus“ negali būti suprantama taip, kad teisėjams visiškai netaikytini bendri maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės standartai, įstatymų leidėjo nustatyti užtikrinant Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno dirbančio žmogaus teisę į poilsį ir laisvalaikį. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu reguliuoti esmines šios teisės įgyvendinimo sąlygas, be kita ko, apibrėžti darbo ir poilsio laiką atsižvelgiant į darbo pobūdį ir sąlygas, maksimalią darbuotojų, kurių darbo laikas normuojamas, darbo laiko trukmę (2013 m. gegužės 9 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę (112 straipsnio 3 dalis); vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos (114 straipsnio 1 punktas); darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį (114 straipsnio 2 punktas). Šios Darbo kodekso nuostatos yra suderintos su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (kuri taikytina ir teisėjų atžvilgiu) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad įstatyme, kuriuo reguliuojami teisėjų atlyginimų santykiai, turėtų būti numatytas apmokėjimas teisėjams už darbą, viršijantį įprastą darbo krūvį, kuris yra siejamas su įprasta teisėjų darbo laiko trukme, ir nustatytos esminės šio apmokėjimo sąlygos.	Nepritarti.	Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Teismų įstatymas yra papildytas nuostata, kad teisėjai savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, todėl nesant nustatytos darbo laiko normos, nėra galimybės skaičiuoti viršvalandžių. Be to, 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje numato, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad darbdaviai privalėtų informuoti darbuotojus apie esminius darbo santykių aspektus t. y. darbuotojo darbo dienos ar savaitės darbo laiko normą, viršvalandžius ir apmokėjimo už juos tvarką ir, jei taikoma, bet kokią tvarką dėl pamainos pasikeitimo. Dėl priemokų už padidėjusį darbo krūvį – įstatymo projekto tikslas ir siekis – didinti pareiginę algą, mažinant sudedamąsias darbo užmokesčio dalis, nes kiekviena sudedamoji darbo užmokesčio dalis priklauso nuo kito asmens sprendimo, o tai nedidintų teisėjų lygiateisiškumo, savarankiškumo ir nepriklausomumo principo. .
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15				1. 5. Svarstant projektu siūlomą teisėjų atlyginimų teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys ir į Teismų įstatymo 48 straipsnį, kuriame reguliuojamas teisėjų darbas ir veikla ne teisme, bei iš dalies su juo susijusias šio įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismo primininkas gali laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Tačiau nei iš Teismų įstatymo, nei iš vertinamo projekto nuostatų nėra aišku, ar teisėjo darbo su bylomis krūvio sumažinimas turi kokią nors įtaką teisėjo atlyginimui. Pažymėtina, kad Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) „Dėl teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, jog teisėjui, kuriam darbo su bylomis krūvis sumažinamas šio aprašo 10 punkte nustatytu pagrindu (teisėjo prašymu dėl sveikatos būklės), teismo pirmininko sprendimu proporcingai mažinamas ir teisėjo gaunamas atlyginimas. Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl teisėjo atlyginimo apskaičiavimo tvarkos nurodytais atvejais.	Nepritarti.	Teisėjo atlyginimo dydis turi būti nustatytas įstatymu. Jeigu teisėjas vykdo ir kitas įstatymų numatytas veiklas, už šią veiklą taip pat turi būti atlyginama.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15				6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu teikiamo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto Nr. XIVP-2098(3) 4 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d., ir į tai, kad vertinamu projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimas taip pat numatomas nuo 2023 m. liepos 1 d., reikėtų patikslinti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir joje vietoj žodžių ,,valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų ir karių pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“ įrašyti žodžius ,,Seimo patvirtintas atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.

Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis

Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė